SAULIUS888

.

Ir ką čia vertinti? Dar nuotraukos... Gal išvis dar užtušuok paveikslėlius, kad nenupizdintume.
 
http://www.part.lt/img/ce6ce2420ac0bfdf44a3c7ce98d2a310179.png
 
Nesu silpnas, tačiau šitas mane pribaigė.

Sveiki,
 
savo reikmėms pasirašiau automobilių skelbimų paieškos skriptuką.
Naujausi skelbimai siunčiami el. paštu arba SMS žinute.
 
Gal kam prireiks :)
 
http://goo.gl/3zN0mH

Sveiki, turiu Jums pasiūlymą! Bet apie viską iš pradžių. Kadangi grįžtu į uždarby po ilgokos pertraukos, reikėtų prisistatyti, nes to taip ir nepadariau. (niekad nebuvau iš tų, kurie norėtų apie save šnekėti, bet keičiasi laikai – reikia keistis ir mums). Aš Vytenis ir šį vakarą nusprendžiau paatvirauti. Kaip ir dauguma „anais“ laikais (aš jau lipau į greitai važiuojantį traukinį) buvau užvaldytas aukso karštinės. Turiu omenyje uždarbį internete.. O tie kas dirbo „kartu“ tikrai žino ką tai reiškia. Bet po daugybės bandymų uždirbti, valandų valandas užtrukusio reklamų spaudymo ir kitokių centų kaupimo formų, tėvų elektros sąskaita, radau DAR VIENĄ BŪDĄ UŽDIRBTI. :)
 
Ne ne. Nebandysiu Jūsų įtraukti į piramidę.. Tąkart aš susidomėjau logotipų kūrimu. (taip taip dar vienas dizaineris). Tikriausiai atrodė greiti lengvi pinigai, juk logotipas toks, iš pažiūros, nesudėtingas dalykas…
Ir šį kartą vistik tai užkabino rimčiau nei paprastai. Aišku pirmiausia reikėjo išmokti techininių dalykų, pradėti nuo pagrindų. Apie photoshop’ą buvau girdėjęs, bet kas yra illustrator’ius ar vektorinė grafika?!… Po to sekė teorija, spalvos, šriftų subtilybės ir išsamus suvokimas kas apskritai yra logotipas. Bet viskas išmokstama, o ypač jeigu darai tai kiekvieną dieną. (tuomet didžiausias motyvatorius buvo ~300$ siekiantys prizai už logotipą crowdsource’iniuose web’uose).
 
Dabar net sunku patikėti, bet be jokio realaus atlygio praktiškai kasdieną piešdavau bandydavau dalyvauti konkursuose, siųsdavau logotipus kritikai (ir gaudavau jos nemažai) bet visa tai tik dar labiau drivin’o. (Beje aš tiesiog dievinu konstruktyvią kritiką – iš jos išmokstama daugiausiai. Na ir žinoma iš nesėkmių). Tai PUSANTRŲ F*CKING METŲ.. T.y. aš dirbau be jokio finansinio atlygio 18 mėnesių.. diena iš dienos.. NIEKO SAU GREITI PINIGAI..
 
Nors kažkaip ne taip skamba. Iš tiesų aš mokiausi 18 mėnesių ir man nereikėjo už tai mokėti.(skamba geriau) Ir tada vieną vakarą čia uždarbyje man pavyko. Kas?  uždirbau pirmuosius pinigus. Nepamenu koks buvo konkursas ir koks logotipas, tačiau laimėjau/pralaimėjau - užėmiau antrą vietą ir gavau savo pirmuosius 20 Lt iš logotipų kūrimo. Na pinigai – panaudoti bigmac’ui ir pakeliui mėlyno camel, tačiau tai davė daug daugiau.. Daugiau pasitikėjimo pasivimi, motyvacijos ir svarbiausią supratimą, kad sunkus darbas apsimoka ir kad niekada nereikia nuleisti rankų. Viskas įmanoma jei tik dirbi kryptingai. Tai davė jėgų sudalyvauti dar viename konkurse ir jau kitą savaitę laimėjau pirmą logomyway.com konkursą su berots 250$ prizu.
Tai buvo vienos svajonės išsipildymas. Paskui dėsningai tokios svajonės pildydavosi vis dažniau ir įgavo pagreitį. Galiausiai laimėdavau kelis konkursus per savaitę ir galėdavau netgi kelias dienas paatostogauti nes pilnai save išsilaikiau :).
 
Tada baigėsi studijos(statybos inžinerijos, kurios visa studijų laikotarpį absoliučiai nepatiko, bet kaip čia nepabaigsi..). Pakeičiau keletą darbų ir galiausiai… Galiausiai atsidūriau vienoje iš geriausių kūrybinių agentūrų Lietuvoje. Ši agentūra orientuojasi į kokybę ir garsius didelius bei mažus, bet įdomius projektus. Daugiausia kuriame pakuotes (mano galva, sudėtingiausias ar bent kompleksiškiausias komercinis grafinio dizaino objektas, jeigu leisite taip išsireikšti.) Aptarnaujame garsiausius prekinius ženklus Lietuvoje ir už jos ribų.
 
Maži dalykai gyvenime nulemia didelius. Maironis žvelgiantis iš kurpiūros nulėmė mano profesiją. Bet iš tiesų gali būti kas tik nori, jeigu iš tikrųjų nori. :) Norėkite ir jūs.
 
Taigi aš profesionalus grafikos dizaineris Vytenis. Sveiki kolegos tikiuos galėsiu būti naudingas. Atleiskite už stiliaus ar rašybos klaidas. Atviraujant ne visada viskas rišliai susirašo.
 
Taip vos nepamiršau aš TURIU JUMS PASIŪLYMĄ.

įdomu, jai tavo tėvai nebūtų "apteke" pinigais, ar būtu visa ši istorija gerokai kitokia? nes tai ką perskaičiau man tai pasirodė, jog viska darydamas tu žinojai kad visa tavo šūda išsrėps tėvai ir nebuvo jokio atsakomybės jausmo? "išpizdėjas princas" ar tik nebūsit ponaiti?

įdomu, jai tavo tėvai nebūtų "apteke" pinigais, ar būtu visa ši istorija gerokai kitokia? nes tai ką perskaičiau man tai pasirodė, jog viska darydamas tu žinojai kad visa tavo šūda išsrėps tėvai ir nebuvo jokio atsakomybės jausmo? "išpizdėjas princas" ar tik nebūsit ponaiti?

įdomu, jai tavo tėvai nebūtų "apteke" pinigais, ar būtu visa ši istorija gerokai kitokia? nes tai ką perskaičiau man tai pasirodė, jog viska darydamas tu žinojai kad visa tavo šūda išsrėps tėvai ir nebuvo jokio atsakomybės jausmo? "išpizdėjas princas" ar tik nebūsit ponaiti?

Šiaip viskas gerai, puiku kad persikelia viskas į internetą, tačiau kartais reikia ir fizinio aptarnavimo. Mano nuomone galėtų mieste bent po 1 žmogų kokiam kioske įdarbint (kaip buvo snoriukai ar pnš). Dažniausia bent mano atvejais greičiau ir paprasčiau visi klausimai išsisprendžia kontaktuojant tiesiogiai, nei internetu / telefonu.

įdomu, jai tavo tėvai nebūtų "apteke" pinigais, ar būtu visa ši istorija gerokai kitokia? nes tai ką perskaičiau man tai pasirodė, jog viska darydamas tu žinojai kad visa tavo šūda išsrėps tėvai ir nebuvo jokio atsakomybės jausmo? "išpizdėjas princas" ar tik nebūsit ponaiti?

įdomu, jai tavo tėvai nebūtų "apteke" pinigais, ar būtu visa ši istorija gerokai kitokia? nes tai ką perskaičiau man tai pasirodė, jog viska darydamas tu žinojai kad visa tavo šūda išsrėps tėvai ir nebuvo jokio atsakomybės jausmo? "išpizdėjas princas" ar tik nebūsit ponaiti?

2010-2011m. II
 
Kelione susitvarkeme greitai. Galutiniame varijante vaziavome tryse. As, klasioke ir zmogus kuri pirma karta matau. Bet tuo zmogumi pasitiketi teko daugiausiai. Transporta susiradome greitai. Zinojome ir miesta i kuri vaziuosime. Bet tai ir buvo viskas. Nei darbo, nei gyvenamos vietos taip ir nespejome rasti iki pat isvaziavimo. Jaudintis nebuvo laiko, nes jau po keliu dienu vaziavau mikriuku pro svetimus krastus. I savo pilnaverti, savarankiska gyvenima. Ir stai stebuklinga stotele. Privaziavome savo miesta.
 
-Kur jus paleisti?
-Cia atrodo ramesne gatve, paleiskite paimsime lagaminus.
 
Paleido. Atsisedome ant lagaminu ir viskas. Prasideda gyvenimas. Kagi, reikia ieskoti gyvenamos vietos. Gerai, kad draugas turejo lenkisko kraujo. Mokejo kalba ir pakeliave per kelias vietiniu reiksmiu parduotuves, pasiskambine kelis skelbimus radome sau gyvenama plota. Tiesa.. Jis atsilaisvino tik sekancia diena. Todel turejome labai grazia nakti po zvaigzdetu dangum. Tada dar nesupratau, kad si naktis tik maza kibirkstele mano busimo gyvenimo ateities.
 
Sekancia diena atvyke i gyvenama vieta, apsidziaugem. Seimininkas Prancuzas, jam daug kas dzin. Kambaryje gyvenom tryse ir visai neblogai suejom. As miegojau ant sofkes ir man tai patiko. Pasijauciau lyg gyvenciau studentu bendrabutije. Ten kur visada norejau. Neuzilgo visi trys susiradom darbus. I pinigai nebebuvo esminis dalykas. Tiesa sakant nemiegodavau per nakti. Laukdavau kol atsidarys parduotuves, kad galeciau nusipirkti koki nors elektronini daigta. Buvo smagu.
 
Laime truko iki mazesnes laimes. Dirbant buna ir atostogos.
-Ar kada nors vazinejai Angliskais traukiniais? O ar buvai Londone?
Ir deja antrasis klausimas man buvo lemiamas. Kelios valandos, nauja maika, sortai ir as jau traukiniu stotyje. Isoku i galine kajute. Iki Londono tik 50 minuciu. Begalo laukiu!
 
Visa gyvenima atsiminsiu artejanti londona. Traukinio begiai issisakoja i begalybe ir prasideda begaliniu sienu vaizdai. Ivaziuojame i milziniska "Victoria" stoti. Zmoniu ivairove, pastato struktura mane suzavejo be galo. Ta vaizda reiketu pamatyti.
 
http://victoriaplace.co.uk/assets/img/LondonVictoriaStation.jpg
 
Benamiai... Daug benamiu. Daug kam tai buvo vienintelis stogas ir galimybe issimiegoti nakti. Ne tik vienos nakties nuotykis pasitampyti lagaminus. Deja likimas ir man leme, kad Victoria neuzilgo taps mano antrieji namai.
 
Bet sia dali paliekame kitai dienai :). Iki

2010-2011 metai.
 
Pirmasis losimo etapas pasibaige. Neradau kaip grazinti pinigu, tevai suzinojo apie pirmine mano losimu stadija ir grazino pinigus kredito imonems. Beda tame, kad jie niekada negyveno prastai. O ir gyvenimo pavyzdi turejau neiprastai gera. Apemusi ramybe seke keviena mano diena. Vel dziaugiausi vakarais su savo draugais. Gyvenima vede zmogiskos ir malonios intrigos, merginos. Pasivazinejimai. Didziausia problema ir galvos skausmu vel tapo malonus mokslai universitete. Tada dar nesupratau kaip neiprastai ir labai giliai losimas pakeite mano mastysena.
 
Sako, kad pasamone turi apie 10 lygiu. Ir didzioji dalis to, ka daro zmogus yra sprendziama butent joje. Viena vakara susipykau su tevais del buitiniu dalyku, nervai buvo istampyti. Zinoma santykiai santykiai irgi pakite. Ta diena susikroviau rubu i tase ir pabegau is namu. Gi ne mazas vaikas jau, susitvarkysiu sakiau sau. Nuejau netoli, pas savo buvusia klasioke gyvenusia uz keletos gatviu. Ir buvau begalo laimyngas galedamas visa suknista savaite pas ja sedeti ir nieko neveikti. Nerealus kaifas, is kito zmogaus gauti 100 litu. Niekas neknisa proto. Idomu... Tikriausiai galvojate, ar as tikrai tuo didziuojosi. Ne. Tai yra mano ironija, kuria laikui begant suprasite.
 
Ta nenuobodi kelione per kelias gatves, pakeite mane dar labiau. Ta savaite as su savo drauge nusprendziau- vaziuosime i Anglija. Mokslu man nebereikia. Turime pazystamu, sueis. Jos seimos situacija buvo gana klampi, jai be galo reikejo pinigu. O as begalo norejau pabegti is to kas man atrode kaleimu. Po savaites as susitaikiau su savo seima. Nors galbut jeigu pasakius tiksliau, jie suprato ir susitaike su tuo, koks ###### as gimiau. Ir tiesiog atleido man eilinius issisokimus. Bet gryzdamas i namus jau tvirtai zinojau tiksla- as isvaziuoju. Imu akademines ir uzsidirbsiu tu nelemtu pinigu.Piktumai buvo dideli. Tikriausiai isivaizduojate standartine tokia situacija ir reakcijas. Ju neaprasinesiu. Bet po ilgu pokalbiu ir igimto talento itikineti zmones savo idejom ir teisumu jie man leido tai daryti. Taip pat pasiekiau ir tiksla gauti parama kelionej ir gyvenimo pradziai. Tai buvo gera zinia ir mano draugei, nes pinigu ji neturejo. Viskas kabejo ant mano peciu. Ir stai 3000 svaru ikapsejo i mano kisene.
 
Noreciau itraukti truputi daugiau intrigos, i save ziuriu kaip i personaza ir bandau kuo labiau atsiriboti nuo gedos ir kitu slegianciu jausmu. Todel sios dalies pratesima paliksime iki rytojaus. Iki jo, tiesiog palieku klausima. Kas su tais pinigais buvo padaryta? Ar buvo isvaziuota i kelione? Zinoma siu klausimu taip akivaizdziai neklausciau jeigu atsakymai butu paprasti. Iki ryt.

Laba diena,
 
Siandiena rasysiu apie save. Ir savo 7 metu gilia patirti, kainavusia be galo daug pinigu. Visu pirma yra labai sunku susikaupti ir geda rasyti ta, kas is tikro ivyko per siuos metus. Be galo noretusi islaikyti anonimiskuma. Bet jau nebezinau ka daryti savo gyvenime ir kaip ji keisti. Nekalbant apie, tai kad sis gyvenimo etapas sugadino mano pasiekimus, atitolino nuo bendraamziu pasiekimu ir tikriausiai nepataisomai pakeite charakterio savybes. Pradesime nuo pirmuju akimirku.
 
Pats pirmasis mano "susitikimas" su sia be galo didziule pinigu traukimo masina ivyko dar 2008-2009 metais. Tada buvau linksmas studentas, istojas i savo svajoniu specialybe. Gaudavau kisenpinigius is tevu, dirbau vasaros darbuose. Ir atsiminus tas akimirkas, buvau laimyngas. Pinigu uztekdavo savo maziems poreikiams patenkinti. Uztekdavo, net ir 10 litu i diena. Vizdelto gyvenau ne savarankiskai, o studentu pagrindines islaidos buvo pica ir alus. Neturejau jokiu potraukiu, realiai net nerukiau. Pirma pusmeti universitete uzbaigiau vidutiniskai, nevaidinsiu, kad buvau mokslininkas. Bet ir skolu neturejau. Ir kazkaip visai nelauktai i mano akirati pasibelde zodis forex. Be galo patraukdamas mane savo galimybemis programuoti automatini valdyma savije. As juo pradejau dometis, ir palaipsniui deti i ji pinigus. Is idomumo iki bandymo uzdirbti "milijonus" perejimas ilgai netruko. Jeigu neklystu panasiu laiku pradejo populereti greitieji kreditai, ir atsimenu kaip viena diena rukydamas laiptineje jau kalbejausi su vienos imones greituju kreditu vadybininke apie menkus pora tukstanciu litu. O kaip as dziaugiausi juos gaves. Nubegau pas savo "kolega", abu atsisedome ir ideja ta nemenka suma pinigu bandeme kazka krapstyti. Kelis kartus ir iskrapsteme. Tuo metu mano galvoje sklande tik kelios mintys, kaip as pirksiu nauja kompiuteri ir masina. Kaip smagiai leisiu vasara. Zinoma, kaip padesiu beglobiam gyvunam. Ir niekada neeisiu i televizijos laidas, kai tapsiu zinomas. Tikriausiai zinomas jausmas tiems, kurie turi tu paciu bedu?
 
Sapnas ilgai netruko. Bet jauna ir iki siol buka galva, svajones nese toliau. Pirmas saltas dusas, o gal labiau krapnojantis lietutis buvo praradus tuos kelis tukstancius litu. Nors tai ir buvo numatyta, jeigu taip nutiks as turejau begalini tevu pasitikejima ir bet kada tuos pinigus galejau grazinti. Vizdelto ejau toliau. Trumpos paieskos ir man atsidare visas greituju kreditu darzas. Vienas, kitas... Suzinojimas, kad i credit info informacija patenka tik sekancia diena, leido man prisiskolinti tukstanciais euru. Veikiau greitai ir "protingai". Dali pinigu pervedziau i forex ir "vartojau" toliau. Savaite sedejau laimingas. Poto litau su keliais simtais litu. Ir atejo laikotarpis kitam mano gyvenimo etapui. Pirma karta nuejau i kazino.
 
Laba diena, prasome dokumenta. O jus naujas narys, imkite bonusus. Imkite ta, imkite ana. Gal norite nemokamai isgerti. O kokia grazi rulete... Visa tai buvo tikra "spa" terapija po to nelemto uzsiemimo sedint namie. Patogios sofkutes ir po pirmos dienos pakelta suma keliais tukstanciais litu, padare taip, kad cia grysciau dar ne vienus savo gyvenimo metus. Deja visi tie metai toli grazu nebeatrode taip, kaip pirmoji diena. Dar ir siuo metu pamenu ta jausma- kaledos. Eilinis svaigimas, kad siandiena tu islosi ir dar spesi artimiem zmonem nuvaziuoti nupirkti dovanu. Puse dienos praleista kazino. Surukytas pakelis cigareciu. Prarasti dar 700 litu. Bet si suma jau nebestebina. Krupje? Oi tiem graziem zmonem tikrai neparodysi, kad tavo gyvenimas sumautas. Sypsaisi pats, numoji ranka ir palinki geru svenciu. Iseini, taip lyg ta suma tau nieko nebutu reiskusi. Nes gi vistiek reikes gryzti... O tada isejas pamatai sniega, mieste zmones susikabine. Sedi kavinese, keiciasi dovanomis. Apsvaigsta galva... Bet tau dar reikia pereiti kelis kilometrus namo. Nes tas jau nebeturi pinigu ir autobusui.
 
Didelis luzis ivyko, kai pradejau vogti. O pirmieji zmones pasitaike tevai. Kai skolos pradejo smaugti, kazdiena keliesi rytais i begi i pasto dezute tikrinti ar neatejo dar vienas laiskas. Nes niekas is artimuju vis dar nezino, kas pas tave gyvenime darosi. Apsilanko nelabai malonus jausmas. Kuris nuo to laika man nei karto nepraejo ir siandiena as del jo sedziu cia. Taigi atsibundu viena is daugelio sumautu rytu. Ir galvoju, negi viskas? Ka dabar daryti ir kaip suktis. Ir tik pam! Ant palanges pinigine. Pinigineje banko prisijungimo kodas. Slaptazodis... viskas. Sedziu ir imu kreditus tevu vardu. Pasiemiau. Ir po keliu menesiu eiti tikrinti pasto dezutes reikejo dar anksciau.
 
Iki mokslo metu pabaigos tevai nupirko man masina. Ta vasara vazinejau ir man tai visai neberupejo. Per pirmus metus skolos mane spaude tukstanciais. Vienas grazinus, kitu grazinti nebeistengiau. Ir tai tik pirmieji mano metai.
 
Noriu suzinoti, ar skaitentiem tai yra idomu. Reiksminga ar naudinga. O galbut sulauksiu daug kritikos ar trolinimo. Todel kolkas uzbaigiu ties sia dalimi. O ju dar like nemazai. Si izanga pades man nuspresti, ar testi toliau. Aciu skaiciusiem.

ieškoti tai naudojamas google arba www.kainos.lt pasilyginsi kainas visur.
o kas liečiant dėl kompiuterio, tai žiūrinėčiausi iš DELL kažką kažkaip man jie visada visą gyvenimą patikimiausiai tarnauja ir iki šiolei... :)

Neturi. Šita teorema sako, kad įvykiai anksčiau ar vėliau priartės prie savo tikimybių teorijos diktuojamo rezultato (kas ruletėje reiškia kazino laimėjimą - netgi tam straipsny taip parašyta).
 
Įsivaizduokim, ateini prie ruletės ir 10 kartų iš eilės iškrenta raudonas. Turbūt nori statyti už juodą, bet trumpam nueini į tualetą - už kurį statysi dabar? Gal juodą, nes 10 praeitų skaičių buvo raudoni? Bet štai ateina draugas ir sako: nepatikėsi, "kol buvai tualete 20 kart iš eilės iškrito juodas :o" Už kurį statysi dabar?? Tai gal vis dėl to raudoną? Prie kitos ruletės išgirsti klyksmus: "nesamonė, jau 15-ą kart raudonas krenta!!" Už kurį dabar???
 
O iš tikro jokio skirtumo, nes šansas, kad sekantis kamuoliukas bus ar juodas, ar raudonas, visiškai nepakito - išliko 48.6%
 
Kadangi ruletė neturi atminties, praeities įvykiai nedaro įtakos ateities įvykiams. Kodėl nedaro? Nes sąlygos žaidimo nepakinta - jeigu iškritus iškritus raudonam kamuoliukui kazino išimtų visus raudonus statymus iš ruletės, tai jau būtų sąlygų pakeitimas ir šansai pakistų, tačiau jie to nedaro ir šansai išlieka toki patys, kaip ir praeitą metimą.
 
O gal jūs įsivaizduojat, kad iškritę kamuoliukai vienas kitam paskambina telefonu ir sako: žėkit gal truputėlį susilyginam, nes jau per daug čia mūsų raudonų iškrito..

http://www.part.lt/img/7ff6a59b2ed92d0c96206055b5b0c48b57.jpg

 
Sveiki, jau ilgą laiką masčiau ar verta man savo kelionę kažkam atpasakoti. Iš pradžių galvojau, kad pasiliksiu sau įspūdžius geriau, bet dabar turiu laisvo laiko ir sugalvojau aprašyti, gal kam patiks. ;)
 
Turbūt daugelis iš jūsų yra girdėjęs apie kažkokį Erasmus+, prisipažinsiu, kad pats buvau girdėjęs apie šį dalyką mažai, bet žinojau, kad būtent šios programos dėka mano pažįstami apkeliavo jau daugiau negu puse ES. Ši programa yra remiama ES pinigais, jos tikslus galite pasiskaityti oficialioje svetainėje, negaišiu laiko ir nevardinsiu jų. Esmė, jog būtent Erasmus+ pagalba galima keliauti NEMOKAMAI*, susipažinti su naujais žmonėmis, šalies kultūra. Būtent aš pasinaudojau šia programa ir išvykau su viena organizacija į mainus Kroatijoje, iš viso keliavome šešiese.
 
Pajudėjome su eurolines autobusu iš Kauno maždaug apie 22:00. Kiekvienam autobuse sėdinčiam buvo duotas 500ml vandens buteliukas visai kelionei. Kas labai nepatiko man, tai, kad vietos nebuvo paskirstytos ir mūsų 6 žmonių grupei teko išsibarstyti po visą autobusą kas kur. Gerai, kad bent jau susėdom po 2. Kadangi mane autobusuose ir šiaip visur kur siubuoja pykina - pasiėmiau vaistų, prieš išvažiuodamas išgėriau tris kapsules. Nepaminėjau, jog iki Kauno teko kęsti 3-4 valandų kelionę, taigi buvau šiek tiek išsekęs ir apie 23:00 nusprendžiau eiti miegoti, panašu, kad visas autobusas prisijungė prie manęs. Niekaip negalėjau užmigti, nes vietos miegoti ant kedės buvo be galo mažai, negana to, priekyje sėdinti moteris atsilošė iki pat galo, ačiū jai. Dėka tokio patogaus miego autobuse nugulėjau petį, visą naktį varčiausi, miegojau daugiausiai iki dviejų valandų. Po 14 valandų kelionės norėjau tik vieno - nusiprausti, na dar ir greičiau atvykti į Vieną. Nepaminėjau, jog kelionės planai buvo iš Kauno pasiekti Vieną, ten praleisti visą naktį ir sulaukus autobuso važiuoti į Zagrebą.
 
Apie 18:30 atvykome į Vieną, iš pradžių galvojome, kad praleisime naktį vaikščiodami ar laukdami autobusų stotyje Erdberge, bet planai greitai pasikeitė. Tik atvažiavus orai smarkiai pasikeitė, apsiniaukė, tarpais lijo, buvo didelis vėjas. Nusprendėme eiti ieškoti pigaus viešbučio apsistoti. Erdberge apėjome visus įmanomus variantus - vietų nebuvo. Ėjome toliau ieškoti variantų ir nužingsniavome 3km per įvairiausius rajonus pilnais lagaminais, tašėmis į miesto centrą. Miesto centre visi hosteliai, hoteliai, moteliai buvo užimti, vietų jau nebebuvo, o be išankstinės registracijos niekas net nenorėjo šnekėti. Viename motelyje rado vietų mums visiems, kaina visiems 270 eurų, kas būtų 45€ žmogui! Rimtai? 45€ už vos 8-9 valandas praleistas motelyje? Atsisakėme ir apėjome dar porą viešbučių, neradome nieko. Po 3-4 valandų nuo atvykimo ir pastovaus ieškojimo jau nebesinorėjo nieko, visi buvome praradę viltį, kad surasime kažką pigesnio apsistoti, bet vienas iš mūsų grupės nusprendė patikrinti vieną dviejų žvaigždučių hotelį už pora šimtų metrų. Kadangi visi jau buvo pesimistiškai nusiteikę - nesitikėjome nieko gero, bet atbėgęs pažįstamas pasakė, kad yra vietų IR GANA PIGIAI. Tik išgirdę šiuos žodžius visi susirinko savo mantą per pora sekundžių ir sparčių žingsnių nuvykome į hotelį. Gavome šešių vietų kambarį su dušu, tuoletu už 135€. ~23€ žmogui atrodė kaip juokas po praeito pasiūlymo. Apsistojome viešbutyje, visi nusiprausėme ir nusprendėme eiti ieškoti nuotykių, kažką veikti. Dviejų pažįstamų akys užkliuvo už šalia esančio viešnamio, iš to smalsumo jie abu nuvyko ten ir įėjo apsižiūrėti į vidų. Vienas iš jų sumokėjo 2€ už privatų pasirodymą, kuriuo nusivylė, nes šoko virš 30 metų sulaukusi mergina, kurios išvaizda buvo ne pati geriausia, kaip jis teigė. :D Bet viskas buvo tiesiog iš smalsumo ir juoko, nieko rimto daugiau ir neteko užsisakyti jiems.
 
http://www.part.lt/img/8160739a901bb2f816a90d072fd6c292188.jpg
Viešbučio kambarys Vienos centre, už lango judri gatvė.
 
Kitą dieną atsikėlėme 8 ryto ir po mažu pradėjome ruoštis, visi susiruošėme ir išskubėjom iki autobusų stoties Erdberge, šį kartą su nuėjimu sekėsi geriau, užtrukome apie valandą ir buvome ten ankščiau laiko. Kol laukėme autobuso nuėjau iki parduotuvės - nedirbo, todėl teko pirkti gerti sulčių 250ml už 2,3€. :angry: Įsėdome į autobusą ir pradėjome išvyką, pagal viską Zagrebe turėjome atsidurti apie 16:30. Panašiu laiku ir atvykome, bet Zagrebas nebuvo mūsų paskutinė stotelė, todėl skubėjome išsikeisti eurus į kunas ir nusipirkti bilietą į už ~20km esantį miestelį Samoborą. Išsikeitėme pinigus ir atėjome į stotelę iš kurios turėjo pasiimti autobusas į Samoborą. Lietuvoje autobusai jau būna ankščiau ir laukia keleivių, o čia atvyko pavėlavęs iki dešimt minučių ir įvarė šiek tiek panikos, kad ne toje stotelėje laukiame <_<
 
http://www.part.lt/img/2e6d60f8e797b9f5a036476fadb68380449.jpg
 
http://www.part.lt/img/0deb5bec78206e889d194cf26766cb11355.jpg
Kelionės metu visą laiką dairaisi į tokius kalnus, kelia nuostabą ne tik tokio dydžio kalnai, bet ir miestai išsidėstę po jais.
 
Samobore mus pasitiko projekto organizatoriai, šie jaunimo mainai buvo orientuoti į aktyvius žmones, kurie įgavę tam tikrą patirtį šiame projekte galėtų perteikti savo mieste. Labai daug nesiplėsiu apie viską mainų metų, nes viskas kas įvyksta mainuose ir lieka mainuose. :lol: Pirmąsias dienas mus supažindino su Erasmus+ ir kokie yra jo tikslai, buvo gana nuobodu per šias dienas, net buvo minčių, kad greičiau baigtųsi viskas ir kokio velnio išviso aš čia atvykau. Visko dabar neprisimenu, bet po teorinių dalių mes eidavome į miestą visi kartu(40 žmonių iš 6 šalių) ir ką nors veikdavome, visi žmonės dalyvaujantys projekte yra be galo draugiški. Pirmieji du vakarai buvo nacionaliniai vakarai, jų metu per vieną vakarą 3 šalys pristatydavo ne tik savo šalį, bet ir patiekalus/maistą.
 
http://www.part.lt/img/67a03ab4b095cb3dcfd22696134d04d1706.jpg
Lietuviškas stalas nacionalinio vakaro metu
 
Kai baigėsi nacionaliniai vakarai prasidėjo aktyvus laisvalaikis dienos metu. Važiavome dviračiais ~30km, buvo labai gerai organizuotas važiavimas, kadangi projekto organizatoriai numatę, kad bus sunku 40 žmonių pravažiuoti miestu, todėl mus lydėjo du pareigūnų motociklai, jie pasirūpino mūsų saugumu. Kai baigėme važiuoti miestu mus be abejonės lydėti nustojo, keliavome žvirkeliais, apžiūrėjome kraštovaizdį iš toli, aplankėme pora vandens telkinių, sustojome viename parke ir turėjome laisvo laiko, šnekučiavomės, bendravome su kitų šalių dalyviais.
Per kitas projekto dienas lipome į kalnus, važiavome į kalnus, kur susipažinome su šalies istorija, čia gyvenusiais žmonėmis, organizuotame jų pačių festivalyje atstovavome savo šalis, pasakojome apie Erasmus+, mainus ir kitus dalykus, stebėjome įvairius pasirodymus su BMX dviračiais ant rampų, vienas iš dalyvių buvo Redbull remiamas, todėl nenuostabu, kad jis laimėjo piniginį prizą. Trumpai apie viską - buvo labai daug veiklos, be jos nesėdėjome, o ir vakarai su kitataučiais buvo nuostabūs, pasakiški žmonės.
Paskutinė projekto diena buvo labai sunki, nes teko atsisveikinti su savo naujais draugais, labai sunku buvo, nes galvojau, jog daugiau tikrai niekada nebe pamatysiu šių žmonių, nors gal taip ir bus, bet kadangi dar ir dabar bendrauju su jais, tai manau, kad aplankysiu savarankiškoje kelionėje, sakė mielai priims. :)
 
http://www.part.lt/img/c13a125ad7d8b075f6028bda44b38e40565.jpg
 
http://www.part.lt/img/eb21d4cec14704f0ee2dbe95c86968b6949.jpg
 
http://www.part.lt/img/e364319083d8117a967e520dbf545799463.jpg
 
http://www.part.lt/img/828de83be2efd9c45ce49116d3036107273.jpg
 
Autobusu apie ~17:00 išvykome atgal į Zagrebą, ten turėjome šiek tiek laisvo laiko ir kas kur išleido likusias kunas. Įsėdome į flixbus autobusą 18:30 ir išvykome į Vieną. Šį kartą tvirtai nusprendėme niekur neapsistoti, nes išvykimas į Kauną iš Vienos buvo suplanuotas 08:30. Atvykome į Vieną vėlai naktį, vietoje susitarėme, kad eisime į McDonaldą prekybos centre, nuėjome į visiškai tuščia prekybos centrą, kuris atrodė tuoj užsidarys, įėjome į vidų ir ten niekas nebedirbo. Mes nebūtumėme mes, jeigu nepasinaudotumėme proga pailsėti šiltoje vietoje. Todėl susiradome artimiausias sofas prekybos centre ir spėjome pagulėti 30 minučių su Wi-Fi iki kol atėjo kažkoks apsauginis, kuris nekalbėjo angliškai ir išvarė mus iš ten šypsodamasis, nors kalbėjo gan piktokai. Prie prekybos centro buvo suoliukai, aš ir dar du su manimi gaudėme Wi-Fi lauke, leidome laiką, o kiti miegojo ant suoliuku, dar buvo gana šilta lauke su šilta apranga. :P
 
http://www.part.lt/img/a78ace0db253662c41e61cd04b83bb1b914.jpg
 
http://www.part.lt/img/6087a0e5d4ff47ac008e871dd3f44403638.jpg
 
Apie 4 valandą buvo labai šalta, visi susirinkome daiktus ir nuėjome į autobusų stotį, ten atsisėdome ant suoliukų, vėjas pūtė nežmoniškai, taip šalta dar niekada nebuvo, bandžiau užmigti, bet niekaip neišėjo, tik vėl tie patys trys miegojo sau ir nejautė nieko, taip kentėdami šaltį sulaukėme apie 7 valandos, kada atsidarė metro ir kitos paslaugos, nuėjome į kepyklą, ten buvo šilta ir skanu, nusipirkau tik vieną brangią bandelę ir sėdėjome kaip valgydami kepsnį visą valandą. :D Galima sakyti štai taip ir baigėsi mūsų nuotykiai, sulaukėme lietuviško eurolines autobuso, kurio vairuotojai yra draugiški ir jaunatviški, atgal keliavome apie 21 valandą su sustojimais ir taip toliau, išsilaipinome Kaune.
 
 
 
Jeigu dar kažką prisiminsiu, tai būtinai papildysiu. :rolleyes:

Arba pasiimi https://spectrocoin.com/lt/ kortelę ir "nesimajačini" bankams dėl kelių eurų.

Arba pasiimi https://spectrocoin.com/lt/ kortelę ir "nesimajačini" bankams dėl kelių eurų.

Kita panasi topine : SU MANIMI NEISGERSI?
(as siaip mazai geriu tai ta fraze dvigubai biesina).

Tau ką pamoiną su manim išgerti?
Frazė dėl kurios kyla daugiausiai muštynių ir nužudymų išgertuvių metu :D

Arba... Kai sugeri su vos ne per pus stambesniu už save, kuris su mažu 0.7 tik apšyla ir išgirsti:
 
- Žiūriu daug nepakeli.
 
:D

A tu gerbi mane?
Bl*t jau stobal nučiulpė kad tokį [random kieta mašina, moteris už vairo] vairuoja

Gyvenau Vilniuje 23 metus nuo gimimo ir buvau tikras vilnietis. Persikėliau gyventi į Klaipėdą ir gyvenu čia penkti metai. Galiu pasakyti, kad dar nei karto nesigailėjau ir kaip tikras vilnietis Vilniaus nemėgstu. Kai nuvažiuoju ten, savaitę pabūnu ir noriu atgal namo į Klaipėdą. Nusipirkau kotedžą čia, įsikūriau ir nesiruošiu grįžti atgal, nes ramesnis gyvenimas čia. Jei nori tūsinti ir buchalinti iki ryto klubuose ir baruose tai jo, Vilnius yra geriau. Jei nori kasdieną trintis po naujas vietas su naujais žmonėm susipažinti naujai atsidarinėjančiose pubuose ir tt.t.t tai Vilnius tuo aspektu, kaip sakau "jaunuolių miestas" - visi varo į Vilnių, kam reikia aktyvaus naktinio gyvenimo ar kažką - kol neturi nei šeimos nei planų į ateitį jokių nomalesnių. Bet jei nori ramiai gyventi, kuri šeimą, auginti vaikus, statytis namus - Klaipėdoje viskas vyksta paprasčiau. Mažiau eismo, mažiau žmonių, mažiau eilių, nėra kamščių, mašiną parkuoji kur nori, parkingo zonos mažesnės, eilės mažesnės poliklinikose, maksimose ir visur kitur eilių darželiuose nėra tokių ir šimtai panašių pavyzdžių - o gyvenimo kokybė, t.y. aptarnavimo sektorius, kirpyklos, restoranai, maximos, autoservisai ir visa kita viskas taipat kaip Vilniuje ir perdaug neatsilieka nuo viso to - tik kad kainos mažesnės pagrinde su viskuo, nuo paslaugų iki nuomos ar to pačio būsto pirkimo.
Va ko negaliu atsakyti - tai apie atlyginimus, nes dirbu internetu - tai man ar Vilniuje ar Klaipėdoje ar Tailande gyventi nėra skirtumo, tiesiog Lietuvos mastu Klaipėda esu patenkintas.
O dėl veiklos - Klaipėdoje yra tokios veiklos kokios Vilniuje niekada neturėsi. Visos kaitavimo ir jėgos aitvarų mokyklos, vandens sportas, jūrinės žvejybos ir .t.t - turint laiko ir pinigų "įdomios" veiklos čia tikrai pakanka turiningam gyvenimui ir kažką daryti įdomesnio nei Vln.
Ai ir žmonės man čia paprastesni. Aš gal visą gyvenimą tryniausi tarp "įdomių" žmonių, kol taip pavargau nuo viso to, čia žymiai mažiau susireikšminusių asmenybių, kur Vilniuje ant kiekiveno kampo. Kol studentas esi, gal ir smagu, bet poto kažkaip nebereikia viso to.
 
Čia tik mano nuomonė, pirmą kartą per penkerius metus gyvenimo čia radau kur ją išsakyti ;D

- Aš turiu draugą.

Nepriverčia manęs tokie posakiai nusivilti, nes kiek vienas žmogus gyvenimą kitaip mato ir žiūri iš savo patirties taško, jei visus vertinsi per savo supratimo prizmę tai tik vienas savimi galėsi būti nenusivylęs.