Studijos

Sveiki uždarbiečiai, artėjant apsisprendimo metui man iškilo klausimas :)

Norėčiau išgirsti jūsų pamąstymus apie mano problemą.

Žodžiu yra taip, kad esant dabartinei situacijai mano šeima susidūrus su finansiniais sunkumais. Planuoju studijuoti Verslo Vadybos studijas ir nebežinau, kaip man pasielgti. Tėvai kategoriškai prieštarauja, kad pabaigęs mokyklą metams išvažiuočiau uždarbiauti į užsienį ir ten "užsidirbčiau ant studijų". Galimybės yra tokios:

1. Rinktis akyvaizdines studijas kitame mieste (esu iš Alytaus), imti paskolas studentui, užsikrauti naštą, kurios nežinia kada atsikratysiu. Versti tėvus riboti savo išlaidas iki minimumo, kad galėtų išlaikyti studijuojantį sūnų.

2. Rinktis neakyvaizdines studijas, kurios žinoma užtruks ilgiau, bet nereikalaus imti paskolų, susirasti darbą (tėvas turi variantą, kuris nereikalauja fizinio darbo ir suteikia gana daug laisvo laiko) ir viską bandyti išmokti pačiam.

Todėl man kyla klausimas ar daug kuo skiriasi šios dvi studijų rūšys. Pats linkčiau prie antro varianto, nes dirbant turėsiu papildomų pinigų su kuriais galėsiu bandyti įgyventinti savo idėjas. Dėja bijau, kad taip studijuojant nieko neišmoksiu tik, kad pabaigsiu ir turėsiu diplomą, be žinių, kurias turės studijuojantys akyvaizdžiai.

Taigi gal galėtumėt pakomentuoti ar daug kuo prastesnės neakyvaizdinės studijos ir ar pačiam įmanoma išmokti tai, ko kitus moko dėstytojai? :)

Aš imčiau akivaizdines. Jeigu turėsi žinių rasi darbą, uždirbsi pinigų ir atiduosi paskolą.

Galiu pasakyt tik tai, pasiimsi paskola, pagyvensi ten puse metu, pasitusinsi, pamatysi kad shudo verta tavo mokymo istaiga ir verksi juodai, kai noresi iseit, o skolos banko tai stoves. Pats geriausias variantas jei nera pinigu, dirbti ir mokytis neakivaizdziai, nes pas mane visi pazystami pasimoke max 1-2 metus vistiek iseina i neakivaizdini, mazai kas istempia 3-4 metus nuolatinese studijose, nes tai brangaus laiko svaistymas, tokie zmones dazniausiai ir sedi 4 metus tevu kiseneje, neturedami apsoliuciai nieko.

Neakivaizdinėse studijose paskaitos būna vieną savaitę, dažniausiai nuo ryto iki vakaro (pvz nuo 8.00 iki 19.00), po kelių mėnesių - egzaminų sesija, kuriai dažniausiai irgi būna duota savaitė. Dėstytojai atmestiniau žiūri į studentus (bet ne visi), dažnai duoda skaidres ir viso gero. Žodžiu, neakivaizdinėse daugiau savarankiško mokymosi. Ir dar studento pažymėjimas negalioja viešąjame transporte (bet čia mažai kam aktualu iš neakivaizdininkų).

Nepamiršk, kad mokydamasis neakivaizdžiai, tu dar ir dirbsi. Pabaigęs mokslą (gavęs diplomą), priedo dar turėsi 4-5 metų patirtį. O jeigu dar darbas bus pagal specialybę - išvis pasaka. Tai, ką tu išmoksi mokymo įstaigoje (teorija), galėsi išbandyti darbe.

Na šiaip pačiam viską įmanoma išmokti. Studijuoju nuolatinėse studijose ir į kai kurias teorines paskaitas tiesiog neinu, nes tikrai nėra prasmės. Lygiai tiek pat naudos ar aš paskaitysiu skaidres namie ar klausysiu ką ten dėstytojas šneka + yra tokių dėstytojų, kurie dar atėję pusę paskaitos šneka ne į temą... Jau geriau aš būna išsimiegu ryte ar per tą teorinę paskaitą nuveikiu kažką naudingo, negu klausau dėstytojo plepalų...

Sveiki uždarbiečiai, artėjant apsisprendimo metui man iškilo klausimas :)

 

Norėčiau išgirsti jūsų pamąstymus apie mano problemą.

 

Žodžiu yra taip, kad esant dabartinei situacijai mano šeima susidūrus su finansiniais sunkumais. Planuoju studijuoti Verslo Vadybos studijas ir nebežinau, kaip man pasielgti. Tėvai kategoriškai prieštarauja, kad pabaigęs mokyklą metams išvažiuočiau uždarbiauti į užsienį ir ten "užsidirbčiau ant studijų". Galimybės yra tokios:

 

1. Rinktis akyvaizdines studijas kitame mieste (esu iš Alytaus), imti paskolas studentui, užsikrauti naštą, kurios nežinia kada atsikratysiu. Versti tėvus riboti savo išlaidas iki minimumo, kad galėtų išlaikyti studijuojantį sūnų.

 

2. Rinktis neakyvaizdines studijas, kurios žinoma užtruks ilgiau, bet nereikalaus imti paskolų, susirasti darbą (tėvas turi variantą, kuris nereikalauja fizinio darbo ir suteikia gana daug laisvo laiko) ir viską bandyti išmokti pačiam.

 

 

Todėl man kyla klausimas ar daug kuo skiriasi šios dvi studijų rūšys. Pats linkčiau prie antro varianto, nes dirbant turėsiu papildomų pinigų su kuriais galėsiu bandyti įgyventinti savo idėjas. Dėja bijau, kad taip studijuojant nieko neišmoksiu tik, kad pabaigsiu ir turėsiu diplomą, be žinių, kurias turės studijuojantys akyvaizdžiai.

 

Taigi gal galėtumėt pakomentuoti ar daug kuo prastesnės neakyvaizdinės studijos ir ar pačiam įmanoma išmokti tai, ko kitus moko dėstytojai? :)

Gaila, kad pas mus popieriukas yra svarbiau už žinias, verslo vadybos studijų metu nieko įspūdingo nepapasakoja - jei reiktų žinių, pakaktų iš pažįstamų ar draugų, studijuojančių šį dalyką susižinoti visus literatūros sąrašus, studijų dalykus, juose dėstomas temas (kurias dėstytojai privalo pateikti įvadinėje paskaitoje, kartu su kurso programa). Nenoriu nuvertinti verslo vadybos kaip specialybės, bet dabartinė situacija šiokį tokį neigiamą vaizdą tikrai sukuria (kiek jau tokių prikepta visuose aukšto mokslo lygiuose)? Kiek iš jų yra tikrų specialistų, o ne šiaip atitinkančių darbdavio sugalvoto pareigų apibūdinimo? Galų gale, kiek iš jų yra dirbantys (jei apie LT darbo rinką kalbam)?

Vien iš problemų apibūdinimo aišku, kur linksti - ties 2 variantu. Kadangi rinktumeisi ištęstines (jos dabar taip vadinasi, o ne neakivaizdinės, dėkokit Gintarui iš ŠMM) studijas, visiškai uždarai sau bet kokią galimybę studijuoti nemokamai (o paskolos irgi gali prireikti, nepaisant to, kad dirbsi ir uždirbsi - ištęstinės studijos dažniausiai brangesnės). Aišku, nuolatinė studijų forma irgi nereiškia, kad nemokėsi - didelė tikimybė, kad norėsis stoti į elitizmą propaguojančius universitetus, o ten nesveika konkurencija.

Gaila, kad pas mus popieriukas yra svarbiau už žinias, verslo vadybos studijų metu nieko įspūdingo nepapasakoja - jei reiktų žinių, pakaktų iš pažįstamų ar draugų, studijuojančių šį dalyką susižinoti visus literatūros sąrašus, studijų dalykus, juose dėstomas temas (kurias dėstytojai privalo pateikti įvadinėje paskaitoje, kartu su kurso programa). Nenoriu nuvertinti verslo vadybos kaip specialybės, bet dabartinė situacija šiokį tokį neigiamą vaizdą tikrai sukuria (kiek jau tokių prikepta visuose aukšto mokslo lygiuose)? Kiek iš jų yra tikrų specialistų, o ne šiaip atitinkančių darbdavio sugalvoto pareigų apibūdinimo? Galų gale, kiek iš jų yra dirbantys (jei apie LT darbo rinką kalbam)?

Vien iš problemų apibūdinimo aišku, kur linksti - ties 2 variantu. Kadangi rinktumeisi ištęstines (jos dabar taip vadinasi, o ne neakivaizdinės, dėkokit Gintarui iš ŠMM) studijas, visiškai uždarai sau bet kokią galimybę studijuoti nemokamai (o paskolos irgi gali prireikti, nepaisant to, kad dirbsi ir uždirbsi - ištęstinės studijos dažniausiai brangesnės). Aišku, nuolatinė studijų forma irgi nereiškia, kad nemokėsi - didelė tikimybė, kad norėsis stoti į elitizmą propaguojančius universitetus, o ten nesveika konkurencija.

Taip, sutinku, kad verslo vadybininkų galime rasti ant kiekvieno kampo. Gaila, bet apie tai negalvojau kai rinkausi dalykus kuriuos mokysiuosi 11-12 klasėj, o su istorija, matematika ir lietuvių galiu stoti tik į tokios krypties studijas, todėl nieko nebepakeisiu jau. Tikrai nemanau, kad paskolos prireiks, už tuos pinigus kurios praleisčiau gyvendamas kitame mieste, tėvai sumokėtų už studijas. O apie vf finansuojamą vietą aš net nesvajoju :)

O negalvojai apie kolegijas? Daug didesnė tikimybė, jog nereiktų už mokslą mokėti (nes tas pats "mielasis" Gintaras labai nori, kad jaunimėlis eitų bent jau į kolegijas, o ne į universitetus). O studijų kokybė irgi svyruoja, priklausomai nuo kolegijos: vienur viskas tvarkoj, kitur totalias idiotines nesąmones daro valdžia, kad net protu nesuvokiama, kaip teisinėj valstybėj galima tokius dalykus išvis leisti (čia tik ne apie verslo vadybą, o apie Telšių kolegiją kalbu, kas susiję su kultūros vadyba). Bet ir universitetuose būna visokių nutikimų (kartais pinigai apsuka galveles ne paprastiems dėstytojams, o dekanams, kurie padeda "įtrinti" įstojimo nevertus asmenis į DVF vietas (čia dar senesnėj tvarkoj, mat atstovauju dar tą kartą, kuri neragavo ŠMM pradėtos aukštojo mokslo destrukcijos :).

Imciau neakivaizdines studijas tavo vietoj.

Pats dabar diplomini ginuosi neakivaizdini, pries tai baigiau dieniniu jau viena.

Tai neakivaizdiniu gali ir dirbt ir mokytis.

Nieko daugiau neismoksi, jei pats nenoresi ismokt budamas dieniniu.

Sveiki,

Sudėtinga situacija. Galiu pasakyti, kad vienareikšmiško atsakymo nebus - daryk taip ar taip, jau čia nuo savęs priklauso. Pirmas variantas skaitau neblogas, išvažiuoti, pamatyti pasaulį, praplėsti akiratį, kalbą patobulinti, užsidirbti ir grįžti, BET didelis BET ar ne bus taip, kad nenorėsi grįžti, dirbsi, užsidirbsi ir kas toliau? Pinigai daro savo, tas teisybė. Kitas klausimas - viso pasaulio pinigų uždirbti neįmanoma, ar tikrai tiek uždirbsi, kad tau išeis už visą studijų programą susimokėti, už pragyvenimą ir nebūti tėvams našta, kaip pats sakai? Antras variantas, manyčiau, padorus ir perspektyvus - vieni metai ilgiau, tai nieko nekeičia, bet irgi, jeigu nori žinių - kitas klausimas, pačiam tada reikia daug dirbti, jeigu nori žinių, bet ne popieriaus. Aišku, derini studijas su darbu, pats užsidirbi, mokaisi - šaunu, gražu ir ant sąžinės negulės, kad esi tam ar tam skolingas. Faktas. Utenos Kolegija turi verslo vadybos studijas, girdėjau, kad vos surenka grupę, nes jau vis mažiau norinčių ir norinčių, manau, įstotum net nemokamai, nes bumas buvo prieš 2-3m, kai jau spaudėsi visi, o dabar nėra sunku įstoti, nes vis mažiau norinčių, gali bandyti, manau, įstotum į nemokamą tai tikrai. Apibendrinant, pačiam spręsti, ką jau daryti, jeigu jausi naštą dėl tėvų, tai jau rinktis vieną arba kitą variantą. Jeigu nori tikro mokslo ir žinių - dieninės studijos, daug kas nuo tavęs priklauso.

Nestok į verslo vadybą. Važiuok dirbt į užsienį. Susirask specialybę, kuri tau patiktų, būtų prasminga ir stok ten. Visada būna daugiau nei vienas variantas, be to, mano nuomone, nėra nieko blogesnio už verslo vadybą. Ir svarbiausia: neprivalai daryti taip, kaip tėvai reikalauja.