Rilu

Tipinis sovietinio mąstymo pavyzdys, su tokiais tikslais žmogus nieko nepasieks. Jei norėsi tikrai galima ir šiandien Lietuvoje nevagiant daug ką pasiekt. Motyvacija tinginiui įveikti reikalinga, bet gerą tikslą išsirinkti labai svarbu.
Aš, kaip patriotas, siūlau žmonėms pasirinkti tokį tikslą: kuo daugiau gero nuveikti Lietuvai gyvenime. :)

Tipinis sovietinio mąstymo pavyzdys, su tokiais tikslais žmogus nieko nepasieks. Jei norėsi tikrai galima ir šiandien Lietuvoje nevagiant daug ką pasiekt. Motyvacija tinginiui įveikti reikalinga, bet gerą tikslą išsirinkti labai svarbu.
Aš, kaip patriotas, siūlau žmonėms pasirinkti tokį tikslą: kuo daugiau gero nuveikti Lietuvai gyvenime. :)

Tipinis sovietinio mąstymo pavyzdys, su tokiais tikslais žmogus nieko nepasieks. Jei norėsi tikrai galima ir šiandien Lietuvoje nevagiant daug ką pasiekt. Motyvacija tinginiui įveikti reikalinga, bet gerą tikslą išsirinkti labai svarbu.
Aš, kaip patriotas, siūlau žmonėms pasirinkti tokį tikslą: kuo daugiau gero nuveikti Lietuvai gyvenime. :)

Nickas atitinka asmenybę...

Labas. Nebijau šios temos. Turiu joje patirties tiek iš savo, tiek iš kitų žmonių pusės. Šių metų sausį iš gyvenimo pasitraukė žmogus, labai brangus žmogus. Atrodo, viskas buvo gerai, jokių problemų gyvenime. Tačiau aš klystu. Nėra žmogaus, kuris neturėtų problemų. Problemų nebuvimas reiškia neegzistavimą. Tačiau kaip iškęsti tas problemas?
 
Daugelis paauglių, kuriems visas gyvenimas dar prieš akis, galvoja apie savižudybę. Tai parodo ir žiniasklaida ( http://www.delfi.lt/news/daily/health/specialistai-kiekvienoje-klaseje-sedi-po-2-3-vaikus-kurie-kuria-planus-apie-savizudybe.d?id=61302861 ). Mano manymu, žiniasklaida ne tik informuoja mus apie nelaimes, tačiau ir augina savotišką, jaunąją savižudžių kartą.
 
Kaip žinome, paauglys - sudėtinga asmenybė. Labai. Jam reikia dėmesio. Kas antras paauglys turi dėmesio sutrikimo sindromą - jam reikia daugiau dėmesio, jis nori išsiskirti. Tai veda prie įvairių neapgalvotų kalbų, galiausiai veiksmų.
 
Dabar tau pateiksiu straipsnius, kuriuose rašoma apie savižudybes. Štai du.
1) http://www.diena.lt/naujienos/uzsienis/nusizude-patyciu-internete-neatlaikiusi-paaugle-454197
2) http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/nelaimes/jonavos-rajone-paaugle-palauze-nelaiminga-meile.htm
 
Ką aš darau? Juk pats minėjau, jog tokie straipsniai yra blogis! Tačiau mielieji, kokiu būdu žmonės kovoje prieš tamsos, aukščio, skrydžio lėktuvu baime ir pan.? Tik praktika! Dabar aš jums paaiškinsiu šių straipsnių tematikos reikšmę mūsų gyvenime, apibūdinsiu svarbiausius dalykus.
 
1) Patyčios - aktuali tema. 3/4 mokinių yra jautę patyčias. Tai žiauru. Iš tavęs šaiposi ir tu prieš tai esi bejėgis. STOP. Tu bejėgis? Kurioje vietoje bejėgis? Galbūt bejėgiai šiuo atveju yra besišaipančiųjų tėvai, nesugebėję užauginti doro ir tolerantiško vaiko?
Pirmas dalykas, kuomet esi niekinamas, reketuojamas ir pan. - netylėjimas. Atmink vieną dalyką - pavojingiausias yra ne tas, kuris kalba, o tas kuris veikia. Taip, tave gali mušti, kankinti ir daryti kitokius cirkus. Tai dar viena priežastis netylėti.
Pirmiausia apie savo problemą reikia informuoti artimiausius žmones. Artima aplinka - ne pušynas ar eglynas, o tavo šeima, galiausiai apskritai giminės. Už savo vaiką gali kovoti kiekvienas.
Sekantis dalykas - veiksmas. Tokioje situacijoje tu turi viską apversti aukštyn kojom. Kaltininkai turi būti pažeminti dvigubai labiau, nei buvai pažemintas tu. Teisėsauga šiuo atveju sudoroja visus išsišokėlius piemenėlius. Išimtis būna su rimtais žulikais, kurie šaipymais, reketais neužsiiminėja. Jie veikia aukštesniame lygmenyje, apie ką aš dabar nekalbu.
Teisėsauga yra ne visada geriausia išeitis. Kartais užtenka tiesiog rimtai ir vyriškai pakalbėti su skriaudiku. BE FIZINIO SMURTO. Skriaudikas turi patirti tokį patį pshichologinį spaudimą, kokį patyrei tu, galbūt sumokėti tam tikrą kompensaciją ir pan. Kaip sakoma - akis už akį, dantis už dantį. Tačiau dar kartą pakartosiu. Svarbiausia - teisėsauga. Jeigu turi giminių ar pažįstamų teisėsaugoje, skriaudikai gali atsiimti su kaupu - nebekiltų jiems noras gyvenime tyčiotis ar skriausti, reketuoti.
Savojo EGO iškėlimas momentais, kai esi ties savižudybės riba - geriausias. Kodėl skriaudikas gali jausti malonumą žemindamas tave, o tu negali? Tu turi dvigubai didesnę teisę tai daryti, kadangi jis dėl to kaltas (paveikė tavo nervų sistemą ir pan.). Turi džiaugtis matydamas, kaip provokantas kenčia.
 
2) Ir vėl ta meilė. Mano žinios meilėje yra nedidelės, bijau šia tema plačiai diskutuoti, tačiau pasakysiu paprastą dalyką. Neverta gyvenime prisirišti prie žmonių ir kitų dalykų - kurie ateina ir išeina. Taip mums patiems bus lengviau. Džiaukimės šia sekunde, gailėkime praeities, tačiau nepasiduokime.
Gyvenimas kaip karuselė (dainuojama dainoje). Gyventi reiškia dalyvauti joje. Tarkime, jog karuselė šiuo atveju - apžvalgos ratas. Tu juo sukiesi 8 kartus. 1 ratas atitinka 10 gyvenimo metų (80 metų - nei daug, kad mirti natūralia mirtimi, nei mažai). Kiekviename naujame apsisukime prie tavęs atsisėda naujas žmogus, jis su tavimi išbūna vieną kartą, kol apsisuks ratas (10 metų), vėliau jis išlipa... Ir įsėda kitas. Per visą savo kelionę apžvalgos tu sutinki 8 žmones. 1 galbūt šiurkštokas, kitas galbūt meilokas, trečias galbūt keistuolis ir pan. Tačiau tu juos pažįsti. Tu su jais bendrauji. Tavo pasaulėžiūra nėra tokia skurdi - esi kultūringas, gebantis bendrauti. Ir tu man pasakyk, ar tie žmonės nedaro tau įtakos?
 
Gerai. Iš tiesų. Nafik gyventi? Griebkime peiliuką į rankas ir žudykime save. STOP. Gyvenimas ar mirtis? Būti ar nebūti? Kuo tu būsi gyvas, o kuo būsi miręs? Gyvas būsi žmogumi, apie kurį kalbės, domėsis, būsi mylimas ir gerbiamas. Kuo tu būsi miręs - tu būsi tik atminimas, gulintis 3 metrus po žeme, nors jau ir atkasus palaikus iš tavęs būtų tik susmirdę griaučiai. O juk tu mėgsti būti kvepiantis. Kokius kvepalus mėgsti? Armani, gabana, ar kokius santo de parscha? Jų tau niekas po žeme nepripurkš. O ką tu gali daryti būdamas gyvas? Išpurkšti pusę buteliuko ir kvepėti visą dieną alinančiu kvapu, kad visi suprastų, jog tu esi kietas.
Taip, gal ir nusišnekėjau. Tačiau kas to nedaro? Ar tu niekada nenusišneki? Ar nelaikai minčių apie savižudybę nusišnekėjimu? Aš tik rodau, jog gyvenimas yra LAISVAS. Laisvė žmogui - špyga darbdaviams. Laisvė žmogui - špyga mokslams. Laisvė pochuizmui! Ir tai ne utopija. Kuomet tu pajausi laisvės skonį, įkvėpsi tyro ir raminančio oro, pradėsi gerbti ir darbdavį, ir mokslus ir visą kitą. Na, nebent tu esi laisvas kaip vėjas ir tau tai nerūpi. Tačiau kad ir koks tu bebūtum, kol esi ne nusikaltėlis, tol aš džiaugiuosi dėl tavęs.
 
Vis dėlto gyvenime ne viskas rožėmis klota. Turbūt nėra žmogaus, kuriam kada nors nebūtų nutikę kažkas blogo su nervais. Atmink, jog nervai tave gadina ir varo į dugną. Dugną, iš kurio pakilti labai sunku. Ir jeigu jau manai, kad esi tame dugne, tu privalai kovoti. Kovoti, kad įkvėptum to paties gyvenimo pochuizmo. Laisvė!
Nebūk uždaras, atvirauk savo nuomone, kad ir kokia ji bebūtų. Jeigu jautiesi prastai, pildyk savo, kad ir blogąjį, EGO. Kai viskas atsistatys į savo vietas, tavasis EGO savaime nuslūgs ir tapsi tokiu, kokio nori pasaulis. Tačiau kartais būna iš tiesų labai blogai. Tad iš karto pasakau: žmonės yra tam, kad vienas kitam padėtų. Tokių žmonių yra daug. Kartą su matęs, kaip Vilniaus centre staiga pradėjo merdėti jaunas vyriškis. Prie jo supuolė gausi minia ir kad ir kiek iš jų buvo pesimistų ir piktadarių, neabejingų tikrai atsirado. Buvo iškviesta greitoji med. pagalba, o iki kol ji atvyks, žmogui teikiama pirminė pagalba. Niekas nenori prarasti žmonių. Žmonės - viena šaika. Nesvarbu, ar negras ar baltas, ar žydas ar vokietis, ar minedas ar bieberis. Visi mes esame žmonės ir mūsų tikslas - išsilaikyti. Tai mūsų instinktas.
Grįžtant prie temos, noriu pasakyti, jog visada yra žmonių, kurie tau gali padėti sunkiomis akimirkomis. Tėvai, draugai, giminaičiai. Yra ir speciali, kvalifikuota pagalba, kuria naudojasi ne kokie asocialūs žmonės, o ir rimti, daug pasiekę. Nustebtum sužinojęs, kiek garsių žmonių lankosi pas psichologus ir pan. Diktuoju tau tai, kas gali praversti:
 
1) Jaunimo linija. Dirba visada. Tel.nr. 8 800 28888.
2) Vaikų linija. Dirba kiekvieną dieną nuo 11 iki 21 val. Tel.nr. 116 111
3) Linija Doverija (parama teikiama rusų kalba). Dirba darbo dienomis, nuo 16 iki 20 val. Tel.nr. 8 800 77277
4) Pagalba moterims. Dirba kiekvieną dieną nuo 10 iki 20 val. Tel.nr. 8 800 66366
5) Vilties linija. Dirba visada. Tel.nr. 116 123
Taip pat www.vaikulinija.lt , http://www.jaunimolinija.lt/internetas , http://paklausk.kpsc.lt/contact.php
 
Atmink, kad geriausia pagalba - reali pagalba.
 
Patariu tai, kas tave gali išgelbėti:
1) Tiesiog žmonės. Apie tai jau kalbėjau.
2) Gydymas, medikamentai. Žinoma, kuomet tam yra būtinybė ir tai pripažįsta specialistai.
3) Alkoholio vengimas. Sakoma, jog alkoholis leidžia pamiršti įvairius dalykus. Taip, tai tiesa. Kol tu geri, pamiršti, tačiau kai išsiblaivai, viskas grįžta su kaupu. Alkoholio turėtum visiškai nevartoti, jeigu turi problemų savyje. Štai aš pats alkoholio nevartoju ir esu laimingas dėl savęs, man nusispjauti, kad kiti jį vartoja ir siūlo. Aš esu aš. Be to, alkoholio vartojimas kenkia ne tik psichologiškai. Ta pati situacija ir su narkotikais, rūkalais ir kitu šlamštu.
4) Vienatvės vengimas. Bendrauti - svarbu. Su kuo bendrauti - tavo reikalas. Tačiau žmogus be bendravimo - ne žmogus.
5) Ilgas miegas. Ne mažesnis kaip 8 valandos. Tai privalumas! Miego metu fizinis kūnas pailsi tik 10 proc, kuomet protas - 90.
6) Gera mityba. Tai labai svarbu! Tačiau neverčiu tavęs atsisakyti traškučių ar dar ko. Geriu jau gyventi ir valgyti nesveiką maistą nei pulti į kapus. Tačiau kas jau kas, tačiau gera mityba gerina tavo savijautą ir nuotaiką. Tai turėtum atsiminti.
7) Tikslų siekimas. Gyvenime labai svarbu kažko siekti. Žmogus, neturintis jokių tikslų, dažniausiai ir prašosi vietos kapuose. Kuo tu nori būti? Mediku, aktoriumi, teroristu, krepšininku, baleto šokėju? O gal psichologiniu gelbėtoju? Geriausias psichologas yra tas, kuris turi skaudžią praeitį, o ne tas, kuris vien tik ir tekalė knygas. O padėti kitam žmogui - mūsų instinktas. Tai darau ir aš, rašydamas šį straipsnį.
 
Jeigu jau tokia situacija, kad pats esi tam tikru momentu psichologas, turi mokėti suprasti žmogų. Ignoravimas, juokimasis iš žmogaus bėdos - ypatingai didelis žingsnis blogiausio link. Įprastai žmogui neužtenka išgirsti užuojautos, jam reikia konkrečios pagalbos. Todėl stenkis būti ne tik psichologas iškalba, bet ir veiksmais. Jeigu žmogui blogai nuo kokių egzaminų ir jis kalba apie save kaip apie neišlaikiusį, bandyk suktis. Ieškok išeities. Egzaminai gali būti nuperkami arba analogiškai ateitis po neišlaikytų egzaminų taip pat gali būti pakoreguota. Juk svarbiau žmogaus gyvybė nei kažkoks kyšis.
Jokiu būdu negalima per prievartą žmogaus atitraukti nuo minčių apie savižudybę, nebent tai būtų jau tuomet, kuomet bandomasi žudytis. Tu esi pagalba, o ne teisėjas. Tu ne viršininkas. Tavo pareiga išsaugoti jį, tačiau prievarta viską tik apsunkina. Blogi žodžiai, kalbėjimas apie savižudžius kaip apie idiotus - visiška beprotybė. Smerkiu žmones, kurie vadina savižudžius idiotais, nes ir jie bet kada gali tapti tokiais pat.
 
80 proc. bandančių nusižudyti tikisi, jog jie sulauks pagalbos ir bus atkalbėti nuo savižudybės. Jie vienaip ar kitaip bando informuoti mus apie galimus savo veiksmus:
1) Tiesiogiai. Tarkime: aš nusižudysiu.
2) Netiesiogiai. Tarkime: norėčiau iškeliauti kur nors, kur nėra žmonių.
 
Atpažinti žmogų-savižudį galima iš pasikeitusio jo charakterio:
1) Jis tapo irzlus, apatiškas.
2) Puolė į depresiją.
3) Tapo mažiau bendraujantis, užsidaręs.
4) Pradėjo keistai elgtis, domėtis mirtimi, kalbėti apie ją.
5) Staiga pradėjo vartoti alkoholį ar kitą šlamštą.
6) Pradėjo nepaisyti pavojaus gyvybei.
Ypač svarbu tai, jog jeigu žmogus jau yra bandęs nusižudyti, neatmetama tikimybė, jog jis bandys tai padaryti ir vėl. Ir vėl. Ir vėl...
 
Kada žmonės palūžta:
1) Vienatvėje
2) Po skyrybų
3) Persikrausčius, pakeitus mokymo įstaigą ar pan. Kitaip tariant - nauja aplinka.
4) Konfliktuojant, stipriai stresuojant. Tai galioja tuomet, kai žmogus yra pernelyg jautrus. Be to, svarbu paminėti, kad jautrūs žmonės yra linkę į savižudybę.
5) Po finansinių problemų.
6) Po agresijos priepuolių. Agresija - priešas numeris 1. Jis žlugdo ne tik tave, bet gali nuskriausti ir aplinkinius.
7) Turint psichinių ar tarkime, piktybinių nepagydomų ligų.
8) Netekus artimų žmonių arba išėjus iš gyvenimo kokiai įžymybei.
 
Pabaigai norėčiau tik dar kartą pasikartoti ir kai ką pridurti. Savižudybė - ne išeitis. Tai savojo AŠ netekimas. Išėjimas į nebūtį. Tai tikriausiai sukeltų didelį skausmą tavo artimiesiems, galbūt kažkas to neatlaikytų ir patrauktų paskui tave. Tai neteisinga! Be to, tai savižudybė sukelia dideles finansines išlaidas šeimai. Tikrai dideles. Nebent nori, jog tavo atminimas būtų įrėmintas šiukšlių dėžėje.
Galiausiai, pats svarbiausias dalykas. Nesižudydamas tu išgelbėji bent dar vieną gyvybę. Apie savižudybę, kaip ir minėjau, mėgėja rašyti spauda. O žmonės lengvai paperkami. Straipsnis, kurio priežastis esi TU, gali paskatinti dar vieną būtybę palikti šį pasaulį. O tai, pasikartosiu, taip pat neteisinga!
 
Šis straipsnis niekuo nesusijęs su skatinimu žudytis, o atvirkščiai. Straipsnyje akcentavau, jog savojo EGO iškėlimas ir nepasidavimas visokiems asilams leidžia nepalūžti šiame, pripažinkime, sunkiame gyvenime. Psichologinis spaudimas skriaudikams nėra nusikaltimas - tai atlygis už tai, ką patyrė auka. Tiesa, su kaupu. Būkime pochuistai tiesiogine to žodžio prasme, tačiau gyvenkime taikiai ir bus gera gyventi visiems. Atsiprašau už keiksmažodžius, bet tikrai nemanau, ar jie gadina kontekstą.

neblogai, man lietuvių 6 išeina, egzas 99 :)

2012-12-29 00:32
 
Sveiki. Pradedant šią temą visiems cinikams norėčiau pranešti, kad jūsų nuomonės, kaip bebūtų nemandagu nelaukiu. O visiems, kurie domisi šia problema, kviečiu maloniai pasidalinti patirtimi.
 
Idėja
 
Aš vis dar rūkantis. Dauguma žmonių būna apimti emocijos, kad gali tai įveikti. Gali atsikratyti šių itin pavojingų sveikatai pančių. Neslėpsiu, kad ši emocija apėmė ir mane. Prieš tai bandžiau mesti begales kartų. Šis kartas turi būti paskutinis. Čia cinikams ir užsidaro durys.
Kadangi nusprendžiau būti vienas iš tų, kurie gali su šypsena veide atsisakyti cigaretės ir mėgautis kompanija be jos. O ir Naujieji ne už akių - tai gan didelis stimulas šiam tikslui pradėti. Taip prasideda mano kelionė į nerūkančiojo gyvenimą.
 
Nuo ko pradėjau?
 
Žinoma nebuvo taip, kad tiesiog pasakiau sau: "viskas, nuo ryt aš metu". Rūkalius esu jau gan ilgą laiką (apie 5 metus). Pradėjau nuo paprastų dalykų: gero ir blogo sarašų.
 
Blogų dalykų saraše atsirado tokie punktai:
- Nes tai daug kainuoja
- Nes tai kenkia mano sveikatai
- Nes smirda
- Nes merginoms nepatinka tokie
- Nes tai nesuteikia naudos
- Nes neturiu atsakymo į tai, kodėl taip darau
- Nes aš galiu atsikratyti to
 
Gerų dalykų dėja rasti nepavyko. Bandžiau savęs klausinėti, kodėl gi man taip patinka rūkyti? Atsakymai nuvylė. Toliau šioje kelionėje sekė bandymau kuo daugiau sužinoti apie tai. Kadangi tiesą pasakius, niekad tuo nesidomėjau.
 
Uždaviau sau 2 klausimus:
- Kodėl aš rūkau?
- Ką aš rūkau?
Čia priėjau liepto galą, kada reikėjo į juos atsakyti. Atsakymas tiesioginia ta žodžio prasme išvyko anapus.
 
"Tyrimas"
 
Pirmiausia pasidomėjau tuo, kodėl žmogus nori rūkyti? Todėl, kad organizmas įsisaviną nikotiną, kuris kaip žinome yra sukeliantis priklausomybę. Tuo galime spręsti, kad kiekvienai cigaretei uždegti nėra priežasties, o yra priklausomybė. Mes jos nenorime, mes norime numalšinti nikotino troškulį. Ir kiekvieną kartą kai jau esame ant ribos, kai surūkėme paskutinę cigaretę, pas mus atsiranda tas nežmoniškas troškimas.
 
Niekada netikėjau tuo, kad knygos ar filmai gali padėti atsikratyti šio įpročio. Tačiau ir nesmerkiau tų, kuriems pavyko būtent šiais būdais. Pats skaičiau knygą ir žiūrėjau filmą. Šių "sprendimų" poveikis trukdavo nuo 1-2 dienų ir staiga mane nugalėdavo cigaretė. Tas švelnus dūmas...
 
Ką tikrai žinome, kad jei žmogus tikras rūkalius, jam nepadės mesti jokios šiurpinančios reklamos ar kokie kiti š... Pagalvokite, jūs tikriausiai puikiai prisimenate savo pirmają cigaretę, tačiau ar pamenate, kada tapote reguleriai rūkančiu? Taip ir maniau. Esmė tame, kad su pirmają cigarete mes leidžiame nikotinui patekti į mūsų kūną. Nesvarbu kada, nesvarbu kaip. Žmogus užsinori ir antrosios.
 
Šio "tyrimo" eigai besibaigiant, supratau, kad žmogus gali mesti rūkyti, tačiau jis bijo. Šiais laikais cigaretė "žaptuose" nebesuteikia kietumo. Tačiau būtent tuo, kad žmogus norintis cigaretės galvoja, jog ji atpalaiduos, suteiks ramybę, įkvėps. Jei mes mesime, neteksime šių privalumų, kuriuos suteikia cigaretė. Tačiau pagalvojau apie tai, ar gi gyvenau galėdamas atsipalaiduoti, įkvėpti kitus ir save, be cigaretės?
 
Alternatyvos
 
Muzika - Tai pats geriausias būdas būti įkvėptam ir atsipalaiduoti. Muzika suteikia ramybės būseną. Ir galime pabandyti cigaretę, pakeisti garsais.
 
Saldumynai - Dažnai žmonės siūlo pabandyti cigaretes pakeisti saldainiais. Patikėkit, tai suveikia.
 
Kompiuteriniai žaidimai - Nolifer'iai surūko dvigubai mažiau nei įprasti rūkaliai. Žinoma tam reikia ir žaidimo, kuris įtrauktų. Ne kart buvo taip, kad vietoj savo surūkomų 20 cigarečių per dieną surūkydavau tik 2-5.
 
Nerūkančių kompanija - Labai didelis pliusas turėti kompaniją draugų, kurie nerūko. Jie nerūko, nėra noro eiti rūkyti ir jums, kadangi tai darytumėte vienas.
 
Rutina verčia rūkyti
 
Savo gyvenime žmogus dažnai patiria rutiną, kuri kartojasi diena iš dienos. Rūkalius taip tik didina savo įpročio galią. Kadangi ką nors nuveikę mes rūkome. Dabar pagalvokit. Jūs parūkote kiekvieną kart po darbo, ar kartu su puodeliu kavos. Metus, geriant kavą kažko trūksta. Tai gali privesti prie gyžimo. Tačiau šioje dalyje vaidmenį gali atlikti vienas iš minėtų alternatyvos būdų.
 
Mažiau kalbų, daugiau darbų
 
Galėčiau jums apie tai pasakoti ir pasakoti. Bet eikime prie esmės.
 
2012-12-31 00:00 - aš užgesinsiu paskutinę cigaretę.
 
Cinikai, ate. :) Su šia cigarete prasidės sunkokas kelias. Nes mesti, tikrai nėra lengva. Tačiau užgesinęs cigaretę galėsiu nusišypsoti ir pasakyti sau bei draugams, kad aš neberūkau.
 
Kiekvieną dieną, čia talpinsiu savo išgyvenimus einant per šį procesą. Neslėpsiu nė menkiausios dalelės to, kaip viskas bus. Kadangi šis procesas gali baigtis tą pačia naujūjų naktį, cigaretė gali mane nugalėti. Kaip gi bus?
 
Šį kaip ir "blogą" vesiu 31 dieną nuo ryt. Kviečiu visus pasidalinti savo išgyvenimais bei patirtimi ir gal net padėti kitiems. Iki rytojaus.
 
2012-12-29 13:05
 
Nekeičiu savo rūkymo įpročių, ar surūkomų cigarečių skaičiaus, kadangi taip būtų tik sunkiau. Laukiu naujūjų, kadangi galėsiu pradėti šį, kaip ir ekspermentą. Tikiuosi prie manęs prisijungs ir daugelis kitų. Vis dar nepakeičiau nuomonės ir noriu mesti, o naujieji vis dar motyvuoja. :)
 
2012-12-30 17:36
 
Rytoj didžioji diena! Su nekantrumu laukiu! Nė kiek nedingo noras mest, jis tik stiprėja. Aišku, kaip ir vakar, taip ir šiandien, nekeičiu įpročių, kadangi noriu mest ne palaipsniui, o iš kart! :)
 
2012-12-31 13:36
 
Jau šiandien, kviečiu visus prisijungti prie manęs! Visiems pranešiau, kad metu. Žinoma susilaukiau cinizmo labai daug, tačiau tai tik motyvuoja nepasiduot ir įrodyt kitiems, kad aš galiu! Smagiai atšvęskit naujuosius! :)
 
2013-01-01 10:34
 
Tikiuosi visi smagiai atšventėt naujuosius metus! Paskutinę cigaretę užgesint užgesinau truputį po naujų. (5 minučių paklaida) ;D Kadangi buvo sunku gaudytis laike ir fejerverkus degėm... Kaip ten bebūtų, visiems laimingų naujūjų! :) Kol kas nerūkiau ir jaučiuosi visai puikiai. :)
 
2013-01-01 23:41
 
Sveikinu išgyvenus pirmają dieną! Viskas be problemu ir sklandžiai. Nebuvo nežmoniško noro užsirukyt, bet truputi kirbėjo apie tai mintis. Tiesiog nekreipkit į jas dėmesio ir viskas nuplauks. ;]
 
2013-01-02 23:19
 
Antra diena prabėgo labai greit. Noro kaip ir nėra. Patarimas: " saulėgražos, bet koks gėrimas ar maistas, apskritai bet kas, labai padeda užsimiršt apie tai. :)
 
2013-01-03 17:28
 
Artėja išbandymas didelis. Susitikimas su draugais, kurie rūko. Bandysim išgyvent. ;D Duosiu žinot gryžęs, kaip viskas ėjosi. :)
 
2013-01-03 22:05
 
Susitikau su draugais. Visi rūko, aš stoviu ir galvoju sau, kaip dabar atpalaiduotu cigaretės dūmas... Bet nepasidaviau ir iškentėjau. Kuo toliau tuo lengviau. Pradėjo mintys apie sportą suktis. :)
 
2013-01-05 10:51
 
Sorry, kad vakar nedaviau nieko žinot. :) Vis dar nė dūmo. Laikykitės ir jūs chėbryte, sveikata daug geresnė. Atsikėlus ryte nebesisuka mintys, kaip čia greičiau cigaretę prisidegus, šaltą vakarą su draugais šiltai sėdi ir džiaugies, kol kiti lauke susitrauke peša. Kol kas pliusu daugiau, nei minusų. :)
 
2013-01-06 18:15
 
Kaip bebūtų keista, potraukis užsirukyti vis mažėja, mažėja. :) Tikrai jaučiuosi geriau, nervai neima, kaip atrodė, jog bus. :)
 
2013-01-09 22:03
 
Patarimas: Niekada nežiūrėkit atgal ir niekad negalvokit, kas bus ateityje. Užsibrėžkite šį tikslą kaip būtent tos vienos dienos. Kitą dieną, taip pat. :)
 
2013-01-14 17:11
 
Sveikučiai! Seniai "besimatėm". :) Praėjo 2 savaitės nuo tada, kai užgesinau paskutinę cigaretę. Kažkaip baigiu nuo to atprasti. Buvo dienų, kai net nė menkiausio užsiminimo sau nebuvo apie tai. :) Tikiuosi ir kitiems, užsibrėžusiems šį tikslą sekasi taip pat. :)
 
2013-01-19 10:48
 
Sveiki visi! Negaliu atsidžiaugt, kad mečiau. :) Prie chėbros daug rūkančių, net nesinori rūkyt. Išgėrus dar net lengviau atsispirt. Tiesiog nesistenkit ir viskas eisis, kuo puikiausiai. Dingau tik dėl to, kad net užsimiršau apie tą rūkymą apskritai. :) Sėkmės tiems, kurie žada mest artėjančiu metu. Tiesiog tikėt reikia savim, ne valioje reikalas. ;)

Viskas – Degutienės pokalbis paviešintas LNK žiniose.
 
Visiems sąmokslo teorijų ieškotojams, kurie abejojo mano žodžiu, – pokalbio įrašas (nuo 02:33).
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

Įmanoma padidinti ir jeigu tęsis tokia politika, iki 2025 metų niekuom nesiskirsime.
 
Didžiausia problema, su kuria susiduria valstybė tai būtent tokie kaip tu.
 
Šiaip truktų viskas ir greičiau, jeigu sumažintumėm mokesčius ir taptumėme lengvatinės mokesčių zonos valstybe. Dėl mažų mokesčių pradėtų plaukti kapitalas ir visi žmonės turėtų darbą. + Didelė imigracija. Iš vartojimo ir mokesčių galėtumėme puikiai gyventi. Čia daugiau teorinis modelis, bet realiai pritaikomas.
 
Sunkesnis modelis būtų dabar Kubiliaus vygdoma politika - aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimas. Šios darbo vietos sukuria ir daug mažiau apmokamų darbo vietų. Didesnis vartojimas - daugiau pinigų sukasi ekonomikoje. Jeigu ekonomika kyla tolygiai dideliais tempais ir yra didesnis kylimas nei infliacija - auga bendra gerovė, nes santykinai pinga importuojami produktai ir brangsta eksportuojami. Didėja algos ir pan. Visa esmė tolygus augimas neperkaitinant, investuojant į pramonę, kuri didina eksportą ir atneša pelnus. Labai geri metai buvo ūkininkams su derliumi ir bus labai išaugęs grudinių kultūrų eksportas. Ką jie darys su gautais milijardais? Dauguma reinvestuos, sukurdami darbo vietų.. ir jeigu pasiskaitytumėte ką pranašauja ekonomistai ta tema...

Nesamonė.
 
Kur logika?
 
Atimti iš produktyvių žmonių, kurie kažką sukuria ir atiduoti viską ubagam neproduktyviem, kurie nieko nesukuria.
 
Aš būčiau nebent už mokečių tarifų keitimą monopoliniams verslas.
 
Bet tikrai ne individualiems asmenims. Individualiems asmenims mokesčių tarifai turi būti vienodi. Be to Lietuvoje jau yra progresniai mokesčiai , jeigu nežinojai yra neapmokesinamas pajamų dydis. Šiuo metu ~6000 Lt, jeigu neklystu. Nuo tos sumos nėra mokami mokesčiai.
 
Su ta kavine, kad turi kainuoti patiekalas 12-15 EUR, tai labai panašu į pavydą, kad kažkas valgo kavinėse ir tu nervojies. Kokia jūs ponas turite teisę nuspręsti kiek kas turi kainuoti, jeigu gyvename laisvoje ekonomikoje... Be to ieškai patiekalų už 15 eur, tai prašau yra restoranų Lietuvoje ir už 25-50 eur patiekalų...

Iš esmės nepakankamas įsigilinimas į mokslą yra viena esminių homofobijos priežasčių. Mokslas ir pasižymi tuo, kad vertina situaciją objektyviai, nepriklausomai nuo asmeninių nusistatymų, emocijų. Mokslas yra nenuginčijamas vienintelis žmogaus įrankis siekiant tiesos - dėl to tokius argumentus naudoti ir skatintina diskusijose. :)

Ne. Bet mano kukliu supratimu, mokslą po aštuonių klasių dažniausiai meta tie, kurie mokslu netiki, kurie mano, kad patys geriausiai viską žino, o visokie mokytojai, cituodami visokius mokslininkus, be jokios priežasties bando jų smegenis prikimšti visai nereikalingų žinių.
 
Tokie žmonės labiau linkę tikėti biblija ir kaimo legendomis, kuriose gėjai naktimis vaikus prievartauja, nei moksliniais faktais. Aiškink jiems kiek nori, kad tai ne liga, kad tai ne apsigimimas, kad tai daug kartų patvirtino ne viena daktarų asociacija - jie vistiek netikės ir toliau sau dėstys, kad "senovės lietuvių visuomenėje tokių apsigimimų nebūdavo"...
 
 
Kaip Tu supratai, kad esi heteroseksualus? Ėmė taip vieną dieną ir šovė į galvą mintis, kad "Oba, man patinka merginos!"? :)
 
O kokioje aplinkoje, Tavo nuomone, aš dabar randuosi? Augau normalioje šeimoje (tėtis, mama, brolis, sesė), normaliomis sąlygomis. Iki 18-os nepažinojau nė vieno ne heteroseksualaus žmogaus (t.y. nežinojau, kad pažinojau). Bet apie savo orientaciją žinojau jau nuo 13-14 metų. 4 metus kankinausi, galvodamas, kaip dabar reiks gyventi. Vienas iš planų buvo stoti į kunigų seminariją (nesvarbu, kad Dievu visiškai netikiu, bet juk žinojau, kad žmonos niekada neturėsiu, o kunigų žmonės bent jau neklausinėja "kodėl Tu nesusituokęs?"). Ačiū Dievui (oh the irony... :D) šio plano atsisakiau.
Kalbėjau ir su tėvais, ir su psichologais - nepadėjo. Su seneliais kalbėti šia tema kol kas reikalo nematau. Kaip pats sakei - jie išgyveno sovietų laikus, tad jų mąstyme dar tikrai nemažai sovietinės dvasios.
 
Pakartosiu savo klausimą ir Tau - ar pažįsti nors vieną homoseksualų žmogų? :)
 
 
O aš nesuprantu, kaip kam nors gali patikti pupelės, nes man tai jos žiauriai neskanios. Bet nemanau, kad tai pakankamas pagrindas siūlyti pupelių mėgėjus išvežti į Sibirą. :)
 
P.S. Ar tikrai supranti, kaip veikia evoliucija?
P.P.S. Ar tikrai žinai, ką reiškia "postfactum"?

http://i.imgur.com/CZHeU.jpg

Pasakymai, kad homoseksualūs žmonės nesveiki, sergantys ir pan. kelia juoką.
Mokslininkai tikrai yra nustatę, tai kad homoseksualizmas nėra jokia liga.
 
Citatos iš vikipedijos:
"research shows that homosexuality is an example of normal variation in human sexuality and is not in and of itself a source of negative psychological effects";
"research consistently failed to produce any empirical or scientific basis for regarding homosexuality as a disorder or abnormality, rather than a normal and healthy sexual orientation".
 
Pasakymai, kad homoseksualizmas eina prieš gamtą taip pat apgailėtinai klaidingi: yra daugybė įrodymų, kad įvairaus pobūdžio seksualinė orientacija paplitusi ir tarp gyvūnų.
 
Belieka tikėtis, kad Lietuvos tamsuolius išjudins mokslinis švietimas, kadangi homofobija akivaizdžiai sumažėja šalyse, kuriose daugiau žmonių turi geresnį priėjimą prie aukštesnio lygio mokslinės edukacijos.

Iš esmės nepakankamas įsigilinimas į mokslą yra viena esminių homofobijos priežasčių. Mokslas ir pasižymi tuo, kad vertina situaciją objektyviai, nepriklausomai nuo asmeninių nusistatymų, emocijų. Mokslas yra nenuginčijamas vienintelis žmogaus įrankis siekiant tiesos - dėl to tokius argumentus naudoti ir skatintina diskusijose. :)

Iš esmės nepakankamas įsigilinimas į mokslą yra viena esminių homofobijos priežasčių. Mokslas ir pasižymi tuo, kad vertina situaciją objektyviai, nepriklausomai nuo asmeninių nusistatymų, emocijų. Mokslas yra nenuginčijamas vienintelis žmogaus įrankis siekiant tiesos - dėl to tokius argumentus naudoti ir skatintina diskusijose. :)

Iš esmės nepakankamas įsigilinimas į mokslą yra viena esminių homofobijos priežasčių. Mokslas ir pasižymi tuo, kad vertina situaciją objektyviai, nepriklausomai nuo asmeninių nusistatymų, emocijų. Mokslas yra nenuginčijamas vienintelis žmogaus įrankis siekiant tiesos - dėl to tokius argumentus naudoti ir skatintina diskusijose. :)

Tu klysti: homoseksualumas yra norma, o ne nukrypimas nuo jos, kadangi homoseksualų visada buvo ir bus, taip pat kaip kairiarankių. O galbūt tu manai, kad kairiarankiai nukrypsta nuo normos ir nereikia jiems duoti teisių, bijant "radikalesnių mažumų"? :D

Gal galėtum šiek tiek argumentuot šiuos teiginius, nuorodomis į mokslinius straipsnius ar tyrimus ar pan.?
Mėtytis tokio pobūdžio teiginiais, sakyčiau, šiek tiek nemandagu neargumentuojant, turint omeny kad šioje temoje jau ne kartą buvo išdėstyti priešingi teiginiai paremti rimtais argumentais.

Trukt už vadžių - vėl iš pradžių, jau parą aptarinėjam. Apie zoofilus, nekrofilus rašiau PIRMAME savo pranešime. Homoseksualai kalba apie dviejų žmonių savanoriškus santykius tarpusavio sutikimu. Nei lavonas, nei karvė tau sutikimo neduos. Seksualinė ar kitokia prievarta yra blogai net kai tai heteroseksualūs santykiai. Nepritari?
 
Apie psichinę ligą irgi neseniai kalbėjom ir buvo pateikta šaltinių, kad homoseksualumas nėra psichinė liga. Šaltinių, kad yra - nebuvo.
 
Vienu žodžiu, mokykimės skaityti. Tik viena emocija šiuo metu \/
http://1.bp.blogspot.com/-38Or80_CcWg/T2GKmR2YIBI/AAAAAAAAJwE/K2jN2vtuex8/s1600/618px-JeanLucPicardFacepalm.jpg
 
 
Dar vienas dalykas, aptartas kelis kartus jau. Nebeturit nieko naujo? Gėjai egzistavo nuo senų senovės. Nemanau, kad būtent šiandien, šiemet, šį amžių jų yra išskirtinai daugiau ar mažiau, nei kokiu kitu laiku. Tiesiog, kaip sakė Rimas, kuo liberalesnė visuomenė, tuo daugiau gėjų nebijo atsiskleisti. Jei būtų žudoma, kaip buvo istorijoje, gal ir nei vienas nepasakytų to viešai.
 
---
 
Na, davai žibalo į ugnį, kilo man tokia mintis. Yra dar tokie žmonės - aseksualai (čia galima pasiskaityt apie gyvenimą iš aseksualo lūpų). Jei kas nežinot, tai jie nejaučia seksualinio potraukio niekam (kiek suprantu). Ar į juos tai pat žiūrite neigiamai? Nes „einama prieš gamtą - gamta mus sutvėrė taip, kad trauktume vieni kitus ir daugintumėmės“. Jei aseksualai rengtų savo eitynes, ar bijotumėte poveikio visuomenei, jog vis daugiau taps aseksualais ir taip išnyksime? Ar aseksualumas yra iškrypimas?

Įdomi diskusija nusirituliojo. :) Nors labai daug to, ką būčiau sakęs, pasakė Rimas su Justinu, pridėsiu dar nuo savęs vieną dalyką - laisvės sampratą.
 
Visi norime būti laisvi, taip? Tačiau turbūt žmonių, kurie supranta kas per dalykas ta laisvė yra, yra mažiau nei kokie 5%. Laisvė yra apibūdinama kaip "galėjimas daryti, ką nori, kaip nori, kur nori ir kada nori, jeigu tai nepažeidžia kitų asmenų laisvių" (didžiajai daliai visuomenės sakinys baigiasi prieš "jeigu").
 
Taigi, klausimas homofobiškiems žmonėms: kaip gėjai ar jų eisena suvaržo jūsų laisvę, kad reiktų jų paradus uždrausti, o jų teises apriboti (t.y. neleisti jiems viešumoje rodyti savo meilės, pvz. susikibimu už rankų, ar išvis kaip kai kurie sakė "tegu užsidaro bute ir ten ramiai sėdi")? Argumentas "man jie nepatinka" netinka, jeigu man nepatinka juodaplaukiai, tai aš nereikalauju, kad įstatymiškai man būtų suteikta teisė visus juodaplaukius šaudyti be įspėjimo (ką turbūt kai kurie nevispročiai su mielu noru gėjams padarytų).
 
Kažkas čia buvo tipiškų delfi argumentų užmetęs (Akatsaki spėju), kad gėjus reikia kažkokiu mistiniu būdu gydyti. Tvarkoj, pora klausimų:
1. Kodėl juos derėtų gydyti? Būklė nėra pavojinga gyvybei, individui homoseksualumas netrukdo (nebent dėl idiotų visuomenėje, bet čia visuomenės problema, ne homoseksualo), būklė nėra užkrečiama, tokie žmonės visuomenei jokios žalos nedaro (ko nebūtų galima pasakyti apie visiškai sveikus heteroseksualius neonacius).
2. Kokie yra gydymo metodai? Prašyčiau straipsnių į scientific research, bet aišku jūs nerasit, nes jokio gydymo būdo nėra. Kaip ir nėra būdo "išgydyti" heteroseksualus nuo heteroseksualumo.
 
Kažkas čia dar pradėjo kalbą apie bučiavimąsi viešoje vietoje (tiek tarp homoseksualų, tiek tarp heteroseksualų). Man irgi tai nevisad patinka, so what? Ar tai, kad mane kai kada trikdo, kad per 5 metrus nuo manęs heteroseksuali (pabrėžiu, nes gyvenime niekad nemačiau homoseksualių žmonių tokio elgesio) porelė grabaliojasi ir laižosi yra pakankamas argumentas tokį elgesį draust įstatymais?
 
Taip pat kažkas dar rašė tuos pasakymus, kad gėjų parade susirenka gėjai ir vos ne **** per šikną specialiai tai rodydami netoli esantiems vaikams. Prašau, žmonės, pažiūrėkit į nuotraukas iš to vienąkart vykusio parado Lietuvoje - eisenos dalyviai iš pažiūros yra visiškai tokie patys, kaip ir visa visuomenė, pati eisena yra visiškai paprasta be jokių ten savo sekso demonstravimų (ir išvis, kodėl homofobams žodis "gėjus" asocijuojasi tik su gėjų seksu?). Na vienintelis jos skirtumas nuo kitų eisenų - į juos akmenis mėto ir plūsta visokiausiais žodžiais.
 
Palaikau lygias visų žmonių teises (niekuo neišskiriant būtent gėjų) ir galimybes.

Cia ziauriai juokinga situacija istikruju, jeigu ne tie berasciai Grazuliai, visokie skustagalviai naciai ir t.t. Tai nebutu ir jokiu skandalu, zmones turetu savo ta nuomone, nesvarbu, kad ir 90% smergtu gejus, bet nerektu ant ju, jie ramiai savo ta parada surengtu ir niekas net nepastebetu. Vilnius ir taip lenku, rusu miestas, tai keli gejai visiskai jokios itakos netures.
Man asmeniskai yra daug slyksciau, kai mane Vilniaus gyventojai uzkalbina lenkiskai arba rusiskai kiekviena diena, nei kad viena karta per visa savo gyvenima, netycia atsidurti Vilniaus centre ir isvysti netycia geju parada.

Taip, ir musu daug. Beje, as ne gejus, bet tokio teise i laisve apginsiu bet kuriuo paros metu.

Pasakymai, kad homoseksualūs žmonės nesveiki, sergantys ir pan. kelia juoką.
Mokslininkai tikrai yra nustatę, tai kad homoseksualizmas nėra jokia liga.
 
Citatos iš vikipedijos:
"research shows that homosexuality is an example of normal variation in human sexuality and is not in and of itself a source of negative psychological effects";
"research consistently failed to produce any empirical or scientific basis for regarding homosexuality as a disorder or abnormality, rather than a normal and healthy sexual orientation".
 
Pasakymai, kad homoseksualizmas eina prieš gamtą taip pat apgailėtinai klaidingi: yra daugybė įrodymų, kad įvairaus pobūdžio seksualinė orientacija paplitusi ir tarp gyvūnų.
 
Belieka tikėtis, kad Lietuvos tamsuolius išjudins mokslinis švietimas, kadangi homofobija akivaizdžiai sumažėja šalyse, kuriose daugiau žmonių turi geresnį priėjimą prie aukštesnio lygio mokslinės edukacijos.

Pasakymai, kad homoseksualūs žmonės nesveiki, sergantys ir pan. kelia juoką.
Mokslininkai tikrai yra nustatę, tai kad homoseksualizmas nėra jokia liga.
 
Citatos iš vikipedijos:
"research shows that homosexuality is an example of normal variation in human sexuality and is not in and of itself a source of negative psychological effects";
"research consistently failed to produce any empirical or scientific basis for regarding homosexuality as a disorder or abnormality, rather than a normal and healthy sexual orientation".
 
Pasakymai, kad homoseksualizmas eina prieš gamtą taip pat apgailėtinai klaidingi: yra daugybė įrodymų, kad įvairaus pobūdžio seksualinė orientacija paplitusi ir tarp gyvūnų.
 
Belieka tikėtis, kad Lietuvos tamsuolius išjudins mokslinis švietimas, kadangi homofobija akivaizdžiai sumažėja šalyse, kuriose daugiau žmonių turi geresnį priėjimą prie aukštesnio lygio mokslinės edukacijos.