Tobulesnė tikrovė?

Nešiojamieji kompiuteriai, delniniai kompiuteriai, mobilieji telefonai-tai smulkūs daiktai, pasižymintys didele skaičiuojamąja galia. Suima juokas, kai pagalvoji, kad kišenėje gulintis aparačiukas turi daugiau atminties, galingesnį procesorių ir raiškesnį ekraną nei prieš 10 metų namuose stovėjęs kompiuteris.

Žinoma, visa ši galia vienokiais ar kitokiais būdais panaudojama. Vis dėlto nėra nieko ypatinga, kad telefonu galima groti muziką, žiūrėti filmus ar žaisti žaidimus su akselerometrais. Tačiau yra sritis, kurioje mobilieji įrenginiai gali būti pritaikyti kur kas plačiau. Tai-tikrovės papildymas.

Trumpai

Papildytoji tikrovė-sena koncepcija, tačiau ji vis dar sunkiai skinasi kelią į eilinių vartotojųgyvenimą. Nors pradžia jau yra. Šioje srityje tikrai būtina procesorių galia, bet šiuolaikiniai miniatiūriniai prietaisai jau gali patenkinti jos poreikius.

Taigi kas yra toji papildytoji tikrovė? Tai bandymas papildyti mus supantį pasaulį informacija iš skaitmeninių šaltinių. Vienas gyvenimiškų pavyzdžių-taškų rodymas televizoriaus ekrane per rungtynes. Tiesa, ši informacija nėra interaktyvi, ji tiesiog statiškai "užtempiama" ant vaizdo. Papildytoji tikrovė yra interaktyvi ir gali pateikti informaciją apie tikrus objektus. Pavyzdžiui, pažymėti mobiliojo telefono ekrane per kamerą rodomą pastatą ir pateikti apie jį informaciją. Kompiuterinis regėjimas ir objektų atpažinimas yra svarbiausi elementai, lemiantys sėkmingą tikrovės papildymo vyksmą.

Tikrovės papildymo tyrimai vyksta dviem kryptimis. Viena jų-papildomo kompiuteriu sukurto vaizdo integravimas į gyvą vaizdo srautą. Antroji-akinių tipo monitorių ir tinklainės projektorių kūrimas.

Šiuo metu papildytoji tikrovė naudojama įvairioms reklamoms, žaidimams ir šiaip pramogai. Dažniausiai aptinkamas pavyzdys-manipuliavimas virtualiaisiais objektais naudojant interneto kameras ir atspauzdintą žymeklį. Žymeklis yra tam tikras kompiuterio lengvai atpažįstamas piešinėlis, atspauzdintas ant popieriaus lapo. Interneto kameros vaizdas susiejamas su žymekliu. Virtualusis objektas juda, kilnojasi ir vartosi kaip žymeklis.

Pavyzdys

Kadangi papildytoji tikrovė kol kas sunkiai pritaikoma, pabandysiu pateikti pavyzdį. Galbūt tai padės susidaryti tikslesnį įspūdį apie šią technologiją.

Turisto gidas

Wikitude

Tai vienas geresnių tikrovės "papildymų".Virtualus vietovės atpažinimas ir objektų aprašymas tikrai praverstų kelionėse. Vienas pirmųjų šios srities bandymų yra "Wikitude World Browser". Programa yra skirta "Android" mobiliesiems telefonams ir "Iphone 3GS".

"Wikitude" papildo per telefono kamerą transliuojamą vaizdo srautą interaktyviais užrašais ir iliustracijomis apie šalia esančius lankytinus objektus. Ši programa nenaudoja vaizdų atpažinimo technologijų, o remiasi pozicine informacija, teikiama iš telefono GPS imtuvo bei nes interaktyvius duomenis prireikus ji siunčiasi iš "Vikipedijos".

Čia tokią temą, gal reiktų perkelt į "Asmeninis tobulėjimas", nes apšvietiai faktu, kurio, net negalvojau esant egzsituojančio...

P.S. Gal kartais pats rašei straipsnį, ar copy/paste ?

geras straipsnis, tikrai nemažai sužinojau ;)

Man tai vienintelis geras dalykas šioje technologijoje, tai istorinis atkūrimas.

Sakykime jei atsistojate Vilniaus senamiestyje dabar. Ir po 30 metų būtų galima atkurti esamą vaizdą kaip pasikeitė iš esmės. Manau tokia galimybė galėtų būti pritaikyta ne tik piniginiu aspektu, bet kaip ir istorinis mokymasis, ateities progresija ir naujas mokslas ar net pramoga.

Visapusiškai įgyvendinimas labai sudėtingas (jeigu norite pasiglemžti visą pasaulio istorija nuo tam tikro taško), bet galima pasiremti tik vienos teritorijos duombazę ir ją pildyti. Jei kas turite minčių mielai išklausyčiau kaip tai būtų galima įgyvendinti ir galbūt parengti kokį tai nors vizijinį planą. :rolleyes:

Šiaip, kaip ir šiame straipsnyje rašoma, tai ne naujas dalykas, Google su Android jau gal prieš metus ar kiek apie tokias aplikacijas kalbėjo. Žinoma, dabar jos turėtų būt tobulesnės, bet nemanau, kad objekto nustatymui naudojamas GPS yra tinkamiausia priemonė. Tai sumažina technologijos galimybės, nes pavyzdžiui negali gauti informacijas apie prieš save stovinčia mašiną, ar kokį augalą ir panašiai - kameros daug pranašesnės atrodo, tikiuos Google ant to dirba :)

Jei kas turite minčių mielai išklausyčiau kaip tai būtų galima įgyvendinti ir galbūt parengti kokį tai nors vizijinį planą. :rolleyes:

Atsistoji ant Gedimino kalno, ir nufotkini senamiesti. Vat tau ir istorinis faktas apie raida.

O galima aisku ir pasiemus keliolika milijonu lituku nuskanuoti visa senamiesti (manau pakaktu isores skanavimo) i tasku debesi ir issisaugot kompe. Belieka tik apsisprest, kuris variantas labiau naudingas.

Japonijos sostinėje Tokijuje gyvenantis Macas Funamizu sukūrė nešiojamojo planšetinio kompiuterio koncepciją. Įdėjai kol kas dar nesuteiktas pavadinimas.

Kompiuteryje sumontuota vaizdo kamera-skeneris, lietimui jautrus ekranas, GPS imtuvas bei interneto ryšio įranga.

Anot M. Funamizu, nukreipus permatomą įrenginio ekraną į norimą objektą-pastatą, automobilį arba meno kūrinį, internete galima atlikti paiešką, atitinkančią įrėmintą vaizdą. Pavyzdžiui, įrėminus ekrane restoraną, į ompiuterį bus atsiųstas restorano meniu arba pasiūla rezervuoti staliuką. Per įrenginio ekraną pažvelgus į kokį nors tašką, kompiuteris pateiks išsamesnę informaciją.

Norint sužinoti daugiau apie kokį nors knygoje rastą terminą arba frazę tereikia nukreipti "stiklinį" monitorių į tekstą ir pirštu paliesti norimą žodį. Įrenginį galima naudoti begalei kitų dalykų-sužinoti informaciją apie automobilio modelį ar konkrečią transporto priemonę, gamtininkams-sužinoti daugiau apie gyvūnus ir augalus vien tik į juos pažvelgus, dizaineriams-analizuoti vaizdo parametrus:geometriją, spalvas, tekstūrą ir panašiai.

Teoriškai įrenginys gali naudotis "Wikipedia", "Google earth" ir kitų panašių sistemų duomenų bazėmis.

Tik nesakykit, kad nenorėtumet tokio daikčiuko...