Muitininkų ir specialaus policijos padalinio galvos skausmas – kaip grybai dygstančios internetinės klastočių parduotuvės

Kol Vyriausybė giriasi iš „šešėlio“ ištrauksianti milijardą litų, internete kyla nauja neteisėto verslo banga – klastočių parduotuvės. Tokios prekyvietės vilioja ne tik pusvelčiui parduodamomis prekėmis, pažymėtomis garsių gamintojų vardais, bet ir nemokamu pristatymu į bet kurį Lietuvos miestą.

„Prekę atsiunčiame per 7-10 dienų. Priklausomai nuo to, ar siuntą sulaikys muitininkai“, - atviravo odiniais diržais ir laikrodžiais prekiaujantis 26 metų pardavėjas iš Panevėžio, pasidomėjus suklastotu „Giorgio Armani“ diržu. Nors panevėžietis net neslėpė, kad užsiima nelegalia veikla, tačiau drąsiai pasidalijo savo internetiniais duomenimis – suprask, jam niekas negresia.

Verteivų drąsa ir įžūlumas stebina - tereikia įvesti raktažodį su žodeliu „pigus“ ir internetinės paieškos sistema parodys tuntus tokių parduotuvių.

Vienos jų siūlo garsių gamintojų vardais pažymėtus drabužius, batus, odinius diržus, kitos – kompiuterinę techniką ar mobiliojo ryšio telefonus.

Klastočių galima įsigyti net ir gerai žinomuose skelbimų portaluose. Pavyzdžiui, internetiniame aukcione tuktuk.lt netgi sukurta speciali skiltis, kur parduodami nukopijuoti mobiliojo ryšio telefonai ar klastotės. Pigiais mobiliaisiais telefonais prekiaujanti interneto parduotuvė 2sim.lt, net siūlo garantiją savo prekėms.

„Su internetinėje erdvėje dygstančiomis parduotuvėmis bei prekyba klastotėmis kovoja specialus internetinę erdvę prižiūrintis policijos padalinys. Tačiau sugaudyti visus klastočių pardavėjus ar perpardavinėtojus nėra taip paprasta dėl internetinės prekybos specifikos“, - lrytas.lt sakė Vilniaus teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus vyriausioji inspektorė Daiva Sušinskienė.

Muitininkai paaiškino, kad labai sunku nustatyti, kaip prekė patenka į tokias parduotuves.

„Dažniausiai neegzistuoja jokie prekių įsigijimo dokumentai, kontaktinis asmuo pateikia tik neregistruotą mobiliojo telefono numerį, pardavėjas prekes dažniausiai stengiasi pirkėjui perduoti su juo nekontaktuodamas“, - kalbėjo inspektorė D.Sušinskienė.

Svarbu pelnyti pardavėjo kino pasitikėjimą

Apie klastočių verslo užkulisius papasakojo prekeivis Rokas (vardas pakeistas), kuris internetinę parduotuvę įkūrė maždaug prieš metus. Vyras teigė, kad dėl Lietuvos teisėsaugos veiksmų ir gresiančios atsakomybės verteivos nesuka galvos: „Per tą laiką kai prekiauju ir kai domiuosi šiuo verslu, negirdėjau, kad kas būtų suimtas. Prekes nebent sulaiko pašte ir atima.“

Prekeivis sakė, kad didžiausias šio verslo galvos skausmas yra pelnyti pardavėjo Kinijoje pasitikėjimą.

„Kinų prekeivių internete yra labai daug, tik spėk rinktis. Dažniausiai jie suklastotas prekes siūlo lyg privatūs asmenys, tačiau greičiausiai už tų slapyvardžių stovi galybė žmonių. Susigalvoji kuo nori prekiauti, išsirenki vieną pardavėją ir perki nuolat iš jo. Per laiką įgyji jo pasitikėjimą, tad gali tikėtis nuolaidos. Jeigu pradedi pirkti didesniais kiekiais, tai ir nuolaida didėja. Svarbiausiai yra pasitikėjimas – neapgaudinėk, būk ištikimas ir gausi geresnių prekių pigiau“, - apie verslą pasakojo Rokas.

Klastotes sunaikina

Vilniaus teritorinės muitinės vyriausioji inspektorė D.Sušinskienė sakė, kad suklastotos prekės atgabenamos ne tik iš Kinijos: „Klastoti drabužiai, smulki buitinė technika, žaislai, įvairūs aksesuarai, parfumerija dažniausiai mažais kiekiais siunčiami iš Kinijos, Taivano, Honkongo, Singapūro. O suklastoti medikamentai - beveik išimtinai iš Indijos“.

Dažniausiai sulaikomos „Adidas“, „Chanel“, „Gucci“, „Nike“, „Nokia“, „Bakugan“, „Prada“, „Puma“ , ,,Burberry“, ,,Louis Vuitton“ bei kitų itin garsių prekės ženklų klastotės.

„Prekių ženklų savininkų pateiktose išvadose beveik 96 proc. pasitvirtina, kad muitinės pareigūnų sulaikytos prekės iš tiesų buvo suklastotos. Gavus prekių klastojimą patvirtinančią išvadą, sulaikytos prekės dažniausiai yra sunaikinamos“, - aiškino D.Sušinskienė.

Klastotės plūsta dvigubai greičiau

Lietuvos muitinės pareigūnai 2011 metų sausio-gegužės mėnesiais nustatė 97 atvejus, kai lietuviai gabeno suklastotas prekes. Palyginti su 2010 metų tuo pačiu laikotarpiu, skaičius išaugo net 2,15 karto – pernai nustatyti tik 45 klastočių gabenimo atvejai.

2011 metų sausio–gegužės mėnesiais sulaikyta 114 105 vnt. suklastotų prekių. Pernai - 73 525 vnt., tad sulaikytų prekių kiekis šiemet padidėjo 1,6 karto.

Už intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus mūsų šalyje numatyta tiek baudžiamoji, tiek ir administracinė atsakomybė. Taikant baudžiamąją atsakomybę, griežčiausia bausmė yra laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Šaltinis: www.lrytas.lt

Dar pradėkit žmones į kaleimus sodint, todėl, kad jie neturėdami iš ko nusipirkt valgyt, bando užsidirbt.. Juokinga skaityt, kai kiti milijonus vogia be didelių problemų, o čia paprastus žmogelius nuskausmint bando..

Dar pradėkit žmones į kaleimus sodint, todėl, kad jie neturėdami iš ko nusipirkt valgyt, bando užsidirbt.. Juokinga skaityt, kai kiti milijonus vogia be didelių problemų, o čia paprastus žmogelius nuskausmint bando..

Tokie postai kelia tik šypseną.