Kas daro žmogų protingą?

Žodis protingas, turi labai daug prasmių, tačiau:

 

1. Ar žmogų, kuris išlaikė VBE > 90% galima laikyti protingu?

Galime vadinti, nes reikia proto išlaikyti matematikos 90 arba daugiau, bet jis tikrai nėra protingas, gerų geriausiai darbštus, kad prisiruošė pasiruošti egzaminams, kad išlaikė tokiu balu.

2. Ar žmogų, kuris savo banko sąskaitoje turi 2-3 mln. galima laikyti protingu?

Ne, negalima, toks žmogus yra tiesiog turtingas, reikėtų pastebėti, kad pinigai ne visada ateina pas tą, kuris yra protingas, dažnai būna, kad ateina pinigai tiesiog pas kokį dunduką.

3. Ar žmogų, kuris atkakliai siekia savo tikslų galima laikyti protingu? (Tarkim, tie tikslai nesusiję su mokslu)

Manau, pats atsakiai į klausimą, tai, tai gali būti proto išraiška, bet šiaip tai yra daugiau asmenybės bruožas, atkaklumas, ir vėl darbštumas.

 

Asmeniškai man, tai labai patinka viena A.Eišteino citata - išsilavinimas yra visa tai, kas lieka, kai pamirštame ką mokėmės mokykloje.

 

Protingas žmogus, tai yra žmogus, iš kurio sklinda erudicija, ir jis savo keliais ar būdais pasiekia tai ko nori, arba tiesiog paprastai supranta dalykus, kurių kiti nesupranta.

 

Ar mokytojai yra protingi? Mano nuomone dauguma ne. Kodėl? Nes jie yra išsilavinę tik kažkokioje siauroje srityje. Manau protingas žmogus turi būti išsilavinęs visapusiškai.

Protingas žmogus, tai yra žmogus, iš kurio sklinda erudicija, ir jis savo keliais ar būdais pasiekia tai ko nori, arba tiesiog paprastai supranta dalykus, kurių kiti nesupranta.

Nemanau, kad gali teigti kas yra protingas zmogus. Bet tavo nuomone supratom.

1. Ar žmogų, kuris išlaikė VBE > 90% galima laikyti protingu?

2. Ar žmogų, kuris savo banko sąskaitoje turi 2-3 mln. galima laikyti protingu?

3. Ar žmogų, kuris atkakliai siekia savo tikslų galima laikyti protingu? (Tarkim, tie tikslai nesusiję su mokslu)

Visi tokie dalykai yra kriterijai, kuriais remiantis galima daryti prielaidą, jog tokiomis savybėmis pasižymintis žmogus yra protingas labiau tikėtinai nei jomis nepasižymintis. Bet pavieniui tokie kriterijai dar nieko nenusprendžia. Vieni pasiekia daug (jei didelį turtą laikysime pasiekimu), nes tiesiog turi geresnes galimybes nuo pat pradžių (turtingi tėvai, palankesnė aplinka) arba jiems tiesiog pasiseka (laimėjimas loterijoje). Norint tiesiogiai palyginti du žmones tarpusavyje būtina jiems taikyti ir tapačias sąlygas, o gyvenime taip praktiškai niekada nebūna, sąlygos būna nebent panašios, bet retai kada visiškai vienodos. Kalbant apie pasisekimą moksluose, tai gana svarus rodiklis, bet lygiai taip pat pavieniui jis dar nieko nepasako. Yra žmonių, kurie savo kompetenciją ugdo sisteminiu lavinimusi (siekdami išsilavinimo), yra tokių, kurie vietoje to visko pasiekia savo asmenine praktika, tačiau šitaip neįgyja jokio jų žinias patvirtinančio popierėlio (nebent siekia kokio nors sertifikato, bet vėlgi, galima nusimanyti ir be sertifikato, lygiai kaip kad galima kažką išmanyti ir be diplomo). Todėl joks panašus faktorius paimtas atskirai nuo konteksto dar negali pasakyti nieko užtikrinto, tai tėra tik tikimybinis rodiklis. Žmogus, kuris turi aukštąjį išsilavinimą, greičiausiai bus protingesnis už žmogų, kuris turi profesinį. Tą patvirtintų ir statistinė analizė, bet kiekviena taisyklė turi savų išimčių, todėl paėmę du konkrečius žmones iš skirtingų pusių negalėtume vien dėl to jiems prilipinti etikečių "protingesnis" ar "kvailesnis", bet galėtume turėti pagrįstą nuojautą, kad vis dėlto iš vieno jų galima tikėtis daugiau nei iš kito. Tokia pati filosofija galioja bet kuriam kitam kriterijui, nes kai sprendžiame ar žmogus protingas, ar kvailas, sprendžiame tai "gyvenimiškąja" praktine prasme ir čia esminį vaidmenį vaidina būtent realūs sprendimai realiose situacijose, o ne kažkokie statusai, įrodomi popierių pagalba.

 

Mano manymu, protingas žmogus turi pasižymėti šiomis savybėmis:

• universalumu - jei esi profesorius savo siauroje specializacijos srityje, tai dar nereiškia, kad kardinaliai pasikeitus aplinkybėms ar ėmus kalbėti kokia nors kita tema, tu sugebėsi išlaikyti savo erudicijos/racionalumo lygį;
  
• konstruktyvumas - protingas žmogus kuria, o ne griauna, laikosi pozytivumo principų, yra pasirengęs dirbti išvien vardan visuotinai naudingo tikslo ir t.t.;
  
• vadovaujasi logika, o ne emocijomis. Žmogus negali neturėti emocijų, mes nesame robotai ir tai nėra blogai. Tiesiog svarbu, kad lemiamu momentu ir ypač svarbius sprendimus diktuotų protas, o ne momento emocinė silpnybė;
  
• nėra linkęs į kraštutinumus. Bent jau aš pats laikausi nuomonės, jog norint spręsti problemas nereikia griebtis radikalių sprendimų. Todėl visokie agitatoriai, pavyzdžiui, politiniai, kurie savo retorikoje naudoja kraštutinius šūkius ar argumentus arba siūlo tokio pobūdžio sprendimus mano sąmonės yra automatiškai nufiltruojami;
  
• žingeidumas - natūralu, žmogus turi kažkuo domėtis, jam turi būti aktualios naujienos, būdingas noras pažinti ir suprasti, rasti atsakymus į keblius bei galbūt dar apskritai niekieno neatsakytus klausimus.
  

 

Neabejoju, kad geriau pagalvojęs dar ką nors pridurčiau. Taip pat galiu paminėti, kad apie žmogaus protą sprendžiu ir pagal jo pasaulėžiūrą bei vertybes.

 

O šiaip tai šioje temoje iškeltas klausimas yra kažkiek filosofinis, toks, į kurį sunku rasti vienareikšmišką atsakymą ir turbūt tų atsakymų bus ne vos tiek, kiek ir bandančių atsakyti į klausimą. Nors dėl tam tikrų fundamentalių dalykų turbūt būtų galima sutarti.

Redagavo Lapkričio 26, 2011 TekstuVertejas

Protingi uždirba pinigus savo protu, o išmintingiems juos uždirba protingi.

Vot jums ir paiškinimas.

 

Mano manymu protingas - tas, kuris gerai mokinasi butent tiksliuosius mokslus.

O išmintingas jau yra aukštesnis pasiekimas. Išmintis yra igyjama su patirtimi.

 

Jeigu kiekvienas save laikantis protingu turėtų išminties, jis saves tokiu nelaikytų.

Protingi uždirba pinigus savo protu, o išmintingiems juos uždirba protingi.

Vot jums ir paiškinimas.

 

Mano manymu protingas - tas, kuris gerai mokinasi butent tiksliuosius mokslus.

O išmintingas jau yra aukštesnis pasiekimas. Išmintis yra igyjama su patirtimi.

 

Jeigu kiekvienas save laikantis protingu turėtų išminties, jis saves tokiu nelaikytų.

 

Dėl šito nesutinku, kiekvienas mokslas turi savo pliusų. Jei tau gerai sekasi tikslieji mokslai , negalima sakyti jog tu protingas. Mano nuomonė protingas žmogus tai tas , kuris kažką bando suprasti, visada ieško atsakymų ir jos randa, t.y. žmogus, kuris ne sėdi vienoje vietoje, kuria naujus dalykus, kažką bando pasiekti. Geriausias pavyzdis būtų Steve Jobs, jis sukūrė viena didžiausių dabartinių kompanijų Apple, 1984 metais jį atleido, bet jis nenustojo kurti , įstėigę NeXT kompanija, po to Pixar Animation Studios, vieną žinomiausų 3D filmų kompanija, 1996 metais jis grįžo į Apple ir dabar mes gerai žinom kas yra Ipod, Iphone, Ipad...

Jeigu mąstydamas apie kokį nors žmogų, jo atliktą darbą, sau pasakai: „Aš taip nesugalvočiau“ – tai arba tu labai kvailas (priimkit šį teiginį kaip juoką), arba tas žmogus tikrai protingas.

Žmogų daro protingą didelės ir mažos problemos, kurias jis išsprendžia.

Kuo didesnę problemą išsprendžia tuo daugiau išminties įgyja.

 

Protingumas ir ismintis - skirtingi dalykai.

knygų skaitymas, kelionės be gebėjimas pritaikyti žinias