Pasvarstymai apie gyvenimą

Visas marazmas prasidėjo nuo to, jog parduotuvėje pamačiau gulintį šunį, apleistą ir paliktą, niekam nereikalingą. Tas gulėjo, lyg kažko lauktų, tikėtųsi, o snukis atrodė taip, lyg į tą šunį kas nors taikytųsi nušauti. Tas šuo man padėjo susimąstyti, nežinau, gera ar bloga linkme. Aš supratau, jog mano problemos yra palyginti juokingos (tarp kitko, kuo toliau gyvenu, tuo didesnis juokas ima iš mano visų “baisių” pragyventų problemų…). Aš svarstau ką valgyti, kai kiti tuo tarpu, net šventėmis neturi ką valgyti, man skauda galvą, kai prasideda Kalėdinis šurmulys ir reikia pirkti dovanas, kai tuo tarpu kažkur, yra žmonių kurie visa tai mato, bet paprasčiausia negali to daryti, nes neturi pinigų. Aš renkuosi darbus, kai tuo tarpu, yra nemaža dalis žmonių, kurie kuo toliau, tuo labiau skęsta (būkit geri, nepradėkim apie valdžią). Kodėl visa tai vyksta? Kaip galima padėti žmonėms save atrasti ir integruoti Juos? Kodėl netgi ne alkoholikai, iš pažiūros normalūs žmonės negauna progos? Kaip ir ar reikia Jiems padėti (ar nebus pakenkta?)?

Ar Aš, Jūs, Mes visi galime ką nors pakeisti?

p.s. dar mažas pastebėjimas. Kodėl pas mus šalyje, visi tik kritikuoja valdžią, bet patys nesiima teigiamų permainų. Kad ir mažas pastebėjimas iš šiandien matyto filmo. JAV, vaikų namų auklėtiniai, pardavinėja saldinius ir taip užsidirba, kodėl pas mus ugdomas “išlaikytinio” sindromas šiems vaikams? Ar tai nėra meškos paslauga?

Apskritai, aš nesuprantu, kaip žmonės nenori ar negali susirasti sau darbo ir geriau gyvena pašalpose, skurde ir psichologinėje agonijoje, nei susiranda darbą.

Dėkui už temą, padėjai geriau pasijusti dėl savų problemų ;)

O vienas iš pagrindinių problemos sprendimų, manau, yra naujų darbo vietų kūrimas. Jei Lietuvoje, , tik 1% žmonių turi šiokį tokį savo verslą, tai ko galime tikėtis?! Vienam žmogui reikia sukurti virš 90 darbo vietų... Palyginimui, Amerikoje verslumas daugiau nei 3 kartus didesnis (viena iš priežasčių kodėl JAV yra supervalstybė).

Tad, mieli Uždarbiečiai, klestėkime, kurkime verslus ir savo klestėjimu Lietuvą padarysime geriausią vietą sugrįžti net emigrantams! ;)

Visas marazmas prasidėjo nuo to, jog parduotuvėje pamačiau gulintį šunį, apleistą ir paliktą, niekam nereikalingą. Tas gulėjo, lyg kažko lauktų, tikėtųsi, o snukis atrodė taip, lyg į tą šunį kas nors taikytųsi nušauti. Tas šuo man padėjo susimąstyti, nežinau, gera ar bloga linkme. Aš supratau, jog mano problemos yra palyginti juokingos (tarp kitko, kuo toliau gyvenu, tuo didesnis juokas ima iš mano visų “baisių” pragyventų problemų…). Aš svarstau ką valgyti, kai kiti tuo tarpu, net šventėmis neturi ką valgyti, man skauda galvą, kai prasideda Kalėdinis šurmulys ir reikia pirkti dovanas, kai tuo tarpu kažkur, yra žmonių kurie visa tai mato, bet paprasčiausia negali to daryti, nes neturi pinigų. Aš renkuosi darbus, kai tuo tarpu, yra nemaža dalis žmonių, kurie kuo toliau, tuo labiau skęsta (būkit geri, nepradėkim apie valdžią). Kodėl visa tai vyksta? Kaip galima padėti žmonėms save atrasti ir integruoti Juos? Kodėl netgi ne alkoholikai, iš pažiūros normalūs žmonės negauna progos? Kaip ir ar reikia Jiems padėti (ar nebus pakenkta?)?

Ar Aš, Jūs, Mes visi galime ką nors pakeisti?

p.s. dar mažas pastebėjimas. Kodėl pas mus šalyje, visi tik kritikuoja valdžią, bet patys nesiima teigiamų permainų. Kad ir mažas pastebėjimas iš šiandien matyto filmo. JAV, vaikų namų auklėtiniai, pardavinėja saldinius ir taip užsidirba, kodėl pas mus ugdomas “išlaikytinio” sindromas šiems vaikams? Ar tai nėra meškos paslauga?

 

Apskritai, aš nesuprantu, kaip žmonės nenori ar negali susirasti sau darbo ir geriau gyvena pašalpose, skurde ir psichologinėje agonijoje, nei susiranda darbą.

Manau, kad žmonės yra patys didžiausi tinginiai ir niekas kitas jiems nepadės, tik jie sau patys. Aišku, nereikia kalbėti taip negatyviai, tačiau kito būdo nežinau. Tarkim, galima steigti kokias tai motyvacijos, pagalbos grupes, kurios galėtų žmonėms parodyti kelią taip sakant. Nežinau, gal tokių grupių yra?

Esmė ta, kad žmonės greit pasiduoda. Keletas kaimynų pas mus pradėjo gerti, kiekviena diena jiems alkoholinė šventė. Vienas, kitas suklupimas ir žmogus pradeda važiuoti žemyn. Liūdna, bet tokia realybė. Gal tai ir yra Darvinizmas?

Visi žmonės yra vienodai reikalingi, tačiau mes nuo jų nusisukam. Vienas geras žodis, vienas žmogaus išklausymas ir manau, kad jie judėtų pirmyn. Reikia padėkoti mūsų purvasklaidai su savo nonsensu ir visom tom negatyviom žiniom. Šiuolaikinis pasaulis žmogų tiesiog griauna iš vidaus. Neturim mes Lietuvoje lyderių, kurie būtų pavyzdys. Landsbergis nesiskaito. Ką turim? Visokias Zvonkienės ir kitą mėšlą su "get rich" schemom.

Manau, kad žmonės yra patys didžiausi tinginiai ir niekas kitas jiems nepadės, tik jie sau patys. Aišku, nereikia kalbėti taip negatyviai, tačiau kito būdo nežinau. Tarkim, galima steigti kokias tai motyvacijos, pagalbos grupes, kurios galėtų žmonėms parodyti kelią taip sakant. Nežinau, gal tokių grupių yra?

 

Esmė ta, kad žmonės greit pasiduoda. Keletas kaimynų pas mus pradėjo gerti, kiekviena diena jiems alkoholinė šventė. Vienas, kitas suklupimas ir žmogus pradeda važiuoti žemyn. Liūdna, bet tokia realybė. Gal tai ir yra Darvinizmas?

 

Visi žmonės yra vienodai reikalingi, tačiau mes nuo jų nusisukam. Vienas geras žodis, vienas žmogaus išklausymas ir manau, kad jie judėtų pirmyn. Reikia padėkoti mūsų purvasklaidai su savo nonsensu ir visom tom negatyviom žiniom. Šiuolaikinis pasaulis žmogų tiesiog griauna iš vidaus. Neturim mes Lietuvoje lyderių, kurie būtų pavyzdys. Landsbergis nesiskaito. Ką turim? Visokias Zvonkienės ir kitą mėšlą su "get rich" schemom.

bet mes ir esam tie lyderiai, purvasklaida ir zvonkės :)

Aš, bent kol kas, tikiu, jog žmogų galima pakreipti teigiama linkme. Man įdomu, yra Lietuvoje tokių organizacijų, kurios padėtų šiems žmonėms? Ar galima prie jų prisijungti?

Čia yra laba isudėtingas dalykas ir visada sunku rasti balancą.

Tarkim kokio dydžio ir kam turėtų būti mokamos išmokos

bus per didelės - daug kas nedirbs, bet būti jos turi.

Čia manau yra sovietų įdirbis matomas dar šiandein. Metai propagandos žmoniems galvų plovimas negi manote kad tai gali tiesiog dingti per keletą metų ar kad ir per dešimtmetį ar kaip dabar du?

Jei būtų paprasta tai jau būtume išgelbėja tuos žmones.

Šiaip nu tai neužpykit bet man tai tinka čia toks pavizdys Afrika, išsivadavo nuo vergijos kada? O vis dar gyvena kaip vergai. Kiek pinigų, kiek pagalbos buvo į Afriką sukišta, o pažangos beveik jokios tik PAR gal kažkiek dėl savo multikulturizmo manau pažengusi.

Man atrodo, kad zmones paprasciausiai nemoka laisvai gyvent taip yra tikriausiai vis dar tikis, kad jie turi gaut ar tai buta ar tai dar kazka, kaimai vapse nyksta man dabar 19 metu tai as kaime visa laik gyvenau, bet paskiau isvaziavau kaip ir kitas jaunimas baigia ten mokslus, o paskiau traukia kas kur i didesnius miestus vilniu, kauna arba i uzsieni nes paprasciausiai jie prapuole bent jau kaimuos butu nes ukiai vapse isnyke 2-3 ukinikai per visa kaima jai yra normalus tai ok kai griuvo visi kolhozai tai kas prisivoge daugiausia tas dabar po 20 metu geriausiai gyvena, o kiti ten nieko nebeturi arba mazai turi is ko neapsimoka gyvent, like tik senimas.....gal cia per daug nesipyksit, kad pavariau per daug apie kaima, bet mazdaug tokia situacija kokia nusakiau :)

Kad ir as pats asmeniskai man 19 metu irgi jauciuos kaip prapuoles ar tai apsvaiges nes nezinau nei ko as noriu is gyvenimo nei ko man tiketis is jo kitaip tarent kai mazesnis buvau negalvojau, kad taip sunku bus apsisprest kokia specelybe pasirinkt ir panasiai :) aisku nenoriu as cia dejuot labai kekvienas turim savu problemu, bet toks jausmas susidaro, kad ju begales ne vien tik man bet ir kitiems...

Apskritai, aš nesuprantu, kaip žmonės nenori ar negali susirasti sau darbo ir geriau gyvena pašalpose, skurde ir psichologinėje agonijoje, nei susiranda darbą.

O kodel negyvent is pasalpos kai pas mus minimumas 630 lt lygtais iseina. Paskaiciavus, is pasalpos daugiau pliuso negu is algos, nes nedirbanciam zmogui ivairios lengvatos yra. Prie metus video maciau, kur viena moteriske apie tai kalbejo.

Man atrodo, kad zmones paprasciausiai nemoka laisvai gyvent taip yra tikriausiai vis dar tikis, kad jie turi gaut ar tai buta ar tai dar kazka, kaimai vapse nyksta man dabar 19 metu tai as kaime visa laik gyvenau, bet paskiau isvaziavau kaip ir kitas jaunimas baigia ten mokslus, o paskiau traukia kas kur i didesnius miestus vilniu, kauna arba i uzsieni nes paprasciausiai jie prapuole bent jau kaimuos butu nes ukiai vapse isnyke 2-3 ukinikai per visa kaima jai yra normalus tai ok kai griuvo visi kolhozai tai kas prisivoge daugiausia tas dabar po 20 metu geriausiai gyvena, o kiti ten nieko nebeturi arba mazai turi is ko neapsimoka gyvent, like tik senimas.....gal cia per daug nesipyksit, kad pavariau per daug apie kaima, bet mazdaug tokia situacija kokia nusakiau :)

 

Kad ir as pats asmeniskai man 19 metu irgi jauciuos kaip prapuoles ar tai apsvaiges nes nezinau nei ko as noriu is gyvenimo nei ko man tiketis is jo kitaip tarent kai mazesnis buvau negalvojau, kad taip sunku bus apsisprest kokia specelybe pasirinkt ir panasiai :) aisku nenoriu as cia dejuot labai kekvienas turim savu problemu, bet toks jausmas susidaro, kad ju begales ne vien tik man bet ir kitiems...

teko su ūkininkais kalbėt. kiaulių jiem augint neapsimoka, daržų turėt neapsimoka, niekas neapsimoka :D

nustebino tiesą sakant :))

teko su ūkininkais kalbėt. kiaulių jiem augint neapsimoka, daržų turėt neapsimoka, niekas neapsimoka :D

nustebino tiesą sakant :))

Kaip ir minėjau, tinginiai turbūt tokie ūkininkai. Turim prie Švėkšnos vieną gerą ir įkvėpsianti pavyzdį. Gyvena toks ūkininkas, kuriam nė motais visą tai, kad niekas neišeina. Gavo ES paramą, dirbą žemė, traktorius vairuoja. Be jo dar dirba jo šeimos nariai, turi keletą sūnų ir dukrų, visi dirba su žeme, kaip tikri kaimo žmonės. Niekas nedejuoja, kad blogai gyventi ar neapsimoka dirbti. Nežinau kiek dar tokių likę, tačiau darom išvada, kad nėra taip blogai, galu gale, ūkininkas gali sau ant maisto lengvai pasidarbuoti, tačiau niekas nenori dirbti, kam dirbti, jei gali gauti pašalpą tam, kad nedirbtum žemės?