Ar verta susitaikyti su savo silpnumu?

Sveiki, taigi lietuvių kalbos mokytoja davė užduotį parašyti samprotaujamajį rašinį šia tema. Bandau dėlioti mintis apie ką čia reiktų rašyti bet nelabai kas gaunasi, nes tema tokia gan keistoka...

Taigi, gal kas patartumėte apie ką reiktų rašyti?

Ačiū už atsakymus

Tegu pati mokytoja ir rašo rašinius tokiom temom, tikrai nerašyk, geriau gausi 2, bet nerašyk.

Rašyk apie silpnybę kompui :D

Arba apie mokytojos silpnumą

nerasyk ir tiek nedaryk ko nenori

nerasyk ir tiek nedaryk ko nenori

Jei tokia taisykle "nedaryk ko nenori" vadovausies visą gyvenimą, tai toli nenueisi.

Kodėl kai kurie iš jūsų siūlote nerašyti žmogui šia tema, eiti prieš sistemą ir gauti 2? Argi jis parašęs samprotaujamąjį rašinį parodys savo silpnumą? Taigi pasiūlykite minčių ir argumentų kodėl neverta susitaikyti su savo silpnumu, beje, ko jis ir prašė, o ne piršti nuomonę ką daryti ir ko ne.

hmmm, labai prašau neteršti temos :) Tiesiog noriu suprasti apie ką tema apskritai yra. Kiek suprantu ne apie silpnybę kompiuteriui, tabakui ar alkoholiui o šiek tiek giliau, bet va nesugebu įsigilint...

Nesupratau nieko ka parase pries tai komentatoriai. Gali pasiremti ivairiais faktais, literaturos kuriniais, kuriuos esi skaites, pvz. heroinas, turetu but skaites. Silpnybe narkotikas ir keli aspektai pasidavimas jai ir ne.

Taip pat galima imti silpnuma ne kaip kazka, o tiesiog nepasidavima ir kovojima, ejima i prieki.Kad ir kaip butu sunku, visados yra tikslas.

Vieną argumentą galėtum imti iš Vinco Mykolaičio Putino kūrinio "Altorių šėšėly". Kad Liudas Vasaris buvo silpnas, pasidavė tėvų įtakai, įstojo į kunigų seminariją, nors to nenorėjo ir kankinosi ten. Tačiau nesusitaikė su savo silpnumu ir nepaisydamas tėvų nuomonės, reakcijos metė kunigystę. Manau kažką panašaus galima parašyti vienoje pastraipoje.

poxyr ir sliekas, dėkui už jūsų komentarus. Pradedu po truputį "įsivažiuoti" ;D

Kaip ir minėjo Poxyr, galima ir apie kvaišalus kažką rašyti, argumentu galėtum gauti iš šio filmo http://www.obuolys.lt/kinozona/filmas/5307/ (pagal romaną sukurtas filmas, galėtum ir romanu remtis)

Sveiki, taigi lietuvių kalbos mokytoja davė užduotį parašyti samprotaujamajį rašinį šia tema. Bandau dėlioti mintis apie ką čia reiktų rašyti bet nelabai kas gaunasi, nes tema tokia gan keistoka...

 

Taigi, gal kas patartumėte apie ką reiktų rašyti?

 

Ačiū už atsakymus

Nesuprantu kaip žmonės pagal temą nežino ką rašyti.Iškart galvok ką žodžiai reiškia.Ką reiškia susitaikyti, ką reiškia silpnumas.Ir toliau plėtok.Ir išsakyk kaip manai verta susitaikyti ar ne.Išvada bus greičiausiai, kad kai kada taip, kai kada ne, priklausomai nuo to ko pats nori.Jei mėgsti krepšinį, bet niekaip negali nugalėti geresnių žaidėjų būtų visai logiška nesusitaikyti ir varyti toliau kol nugalėsi.Jei nemėgsti krepšinio ir tave nugali jokio skirtumo, net jei išmoksi gerai žaisti jis tau nepatinka vadinasi tuo nenori užsiimti, galima nebent iš principo, kad parodyti koks tu kietas.Tas susitaikyti su silpnumu abstrakti tema nepasakyta nei ar su fiziniu ar su protiniu, ar su sveikatos negalavimu kai būna silpna, tad gali išplėtoti į kurią tik nori pusę.

hmmm, labai prašau neteršti temos :) Tiesiog noriu suprasti apie ką tema apskritai yra. Kiek suprantu ne apie silpnybę kompiuteriui, tabakui ar alkoholiui o šiek tiek giliau, bet va nesugebu įsigilint...

Tai rašyk kad daugelis žmonių negali atsikratyti priklausomybės, turi daug žalingų įpročių vien dėl to, kad neturi valios. Palaipsniui jie susitaiko su tuo, kad niekada nepavyks pasitaisyti ir pasiduoda savo valios silpnumui. Rašyk kad niekada negalima susitaikyti su silpnumu, reikia stengtis nugalėti visas sielos valios ar t.t.t. problemas...

Rašyk taip, kad pagrindinė mintis būtų: "Tik pats žmogus gali būti savo gyvenimo kalviu" ar kažką tokio...

Labai svarbu įdėti pastangų rašyme. Vienas dalykas yra rašyti, kitas dalykas yra sugalvoti, ką rašyti. Kažkodėl lietuviai rašymą įsivaizduoją kaip mistinį įkvėpimą - atsisėdimą ir pabarškinimą klaviatūra ar rašymą su tušinuku. Čia tas pats kaip namo statybą įvardyčiau kaip vienos plytos ant kitos dėjimą ir nieko daugiau. Todėl kaip ir statyboje, taip ir rašyme, tenka sugalvoti pirmiausia ką nori atskleisti savo rašinyje ir tada dėlioti viską palei struktūrą (įžanga, dėstymas, apibendrinimas). Dėstymo pastraipos dar skaidosi į tezes, argumentus, sakinį tiltą, pavyzdį, dalinę išvadą.

Iš patirties galiu pasakyti, jog žmonės save pernelyg plaka už tai, jog pasaulis nėra toks, kokie jie mano jog yra. Tam, kad samprotavimo pastraipa gautųsi kaip priklauso, tenka nemažai pasukt galvą ir išanalizuot galimus variantus ir pan. Kai pridarysi daug klaidų ir iš jų būsi pasimokęs, nebebus sunku ir rašinius rašyti. Žodžiu viskas, apie ką visą tą laiką kalbėjau yra tas, jog teks pasukti smegenis užpildant mintimis gerą valandą, kad parašytumėt kažką kokybiško.

Pirmų šovusių į galvą minčių užrašymas sąsiuvinyje tai ne rašymas.

Labas, mano manymu, bent jei aš rašyčiau, tai atsakyčiau į tokius klausimus:

1. Susitaikymas su savo silpnybėm / silpnumu, tai problemos sprendimas?

2. Pripažinimas silpnybių / silpnumų, tai stiprus ar silpnas žmogaus charakteris?

3. Kodėl verta pripažinti savo silpnumą? / Kodėl neverta pripažinti savo silpnumą?

Matai, yra tokia bėda, kad per egzaminą gerą valandą pagalvojus, lieka tik 30 min. stilistiškai užrašyti tas mintis, kas yra tikrai nelengva :)

Labai svarbu įdėti pastangų rašyme. Vienas dalykas yra rašyti, kitas dalykas yra sugalvoti, ką rašyti. Kažkodėl lietuviai rašymą įsivaizduoją kaip mistinį įkvėpimą - atsisėdimą ir pabarškinimą klaviatūra ar rašymą su tušinuku. Čia tas pats kaip namo statybą įvardyčiau kaip vienos plytos ant kitos dėjimą ir nieko daugiau. Todėl kaip ir statyboje, taip ir rašyme, tenka sugalvoti pirmiausia ką nori atskleisti savo rašinyje ir tada dėlioti viską palei struktūrą (įžanga, dėstymas, apibendrinimas). Dėstymo pastraipos dar skaidosi į tezes, argumentus, sakinį tiltą, pavyzdį, dalinę išvadą.

 

Iš patirties galiu pasakyti, jog žmonės save pernelyg plaka už tai, jog pasaulis nėra toks, kokie jie mano jog yra. Tam, kad samprotavimo pastraipa gautųsi kaip priklauso, tenka nemažai pasukt galvą ir išanalizuot galimus variantus ir pan. Kai pridarysi daug klaidų ir iš jų būsi pasimokęs, nebebus sunku ir rašinius rašyti. Žodžiu viskas, apie ką visą tą laiką kalbėjau yra tas, jog teks pasukti smegenis užpildant mintimis gerą valandą, kad parašytumėt kažką kokybiško.

 

Pirmų šovusių į galvą minčių užrašymas sąsiuvinyje tai ne rašymas.