Pereiti prie turinio

Fizika 9. Šilumos kiekiai.


Rekomenduojami pranešimai

Sveiki, nesuprantu kelių uždavinių jei būtų nesunku, gal galėtumėt išspręsti ar bent jau užvesti link teisingo kelio. Ačiū.

 

4. Į kalorimetrą įpilama vandes. Į kitą tokį patį kalorimetrą įpilima tokios pat masės kitokio skysčio. Abu kalorimetrai šildomi tokios pat galios šildytuvais. Po kelių minučių vandens temperatūra pakilo 4*C, o nežinomo skysčio - 5*C. Vandens savitoji šiluma 4200 J/(kg * C). Kokia nežinomo skysčio savitoji šiluma? Šilumos nuostolių nepaisykite.

 

6. Izoliuotame inde su jame įtaisytu vandens maišytuvu yra 17 *C temperatūros vandens. Į vandenį tame inde vienodais laiko tarpais, pakankamai ilgais, kad nusistovėtų temperatūra ir ją pavyktų išmatuoti, įmetami vienodi 317 *C temperatūros metaliniai šratai. Elektroninis termometras, kurio šiluminės talpos galite nepaisyti prieš įmetant trečiąjį šratą rodė 47 *C temperatūrą. Kiek šratų įmetus vanduo turėų užvirti?

 

7. Dviejuose vienoduose induose yra vienodi kiekiai vandens. Pirmajame inde vandens temperatūra 10 *C antrajame 40 *. Iš pirmojo indo pusę vandens perpylė į antrąjį indą. Nusistovėjus šiluminei pusiausvyrai, tiek pat vandens perpylė atgal į pirmąjį indą. Nustatykite vandens temperatūrą kiekviename inde po tokio perpylimo. Kokia nusistovės temperatūra po antor tokio paties vandens perpylimo? Nuostuolių nepaisykite.

 

Na ir pats sunkiausias kur nesigaudau....

 

 

8. Turime tris vienodus kalorimetrus ir šilumai laidų indą L. Pirmajame kalorimetre yra karštas t1 temperatūros vanduo, antrajame - šaltas t2 temperatūros vanduo, trečiasis - tuščias. Kalorimeruose esančio vandens masės viendos. Pusė šalto vandens supilama į indą L, kuris po to įdedamas į pirmąjį kalorimetrą. Nusistovėjus šiluminei pusiausvyrai, vanduo iš indo L supilamas į trečiąjį kalorimetrą. Likęs šaltas vanduo supilamas į šilumai laidų indą. Indas vėl įdedamas į pirmąjį kalorimetrą. Nusistovėjus šiluminei pusiausvyrai, vanduo iš indo L supilamas į trečiąjį kalorimetrą. Kokia nusistovės temperatūra trečiajame kalorimetre? Indo ir kalorimetrų šiluminių talpų bei šilumos nuostolių nepaisykite.

 

 

Ačiū, už pagalbą atsilyginsiu.

Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

4. Į kalorimetrą įpilama vandes. Į kitą tokį patį kalorimetrą įpilima tokios pat masės kitokio skysčio. Abu kalorimetrai šildomi tokios pat galios šildytuvais. Po kelių minučių vandens temperatūra pakilo 4*C, o nežinomo skysčio - 5*C. Vandens savitoji šiluma 4200 J/(kg * C). Kokia nežinomo skysčio savitoji šiluma? Šilumos nuostolių nepaisykite.

 

Abiejų skysčių masės m. Kadangi buvo kaitinama po vienodai laiko, tai ir vienodi šilumos kiekiai Q suteikti skysčiams.

Q = c1m∆t1;

Q = c2m∆t2;

c1m∆t1 = c2m∆t2; | ÷m

c2 = (c1∆t1)∆t2;

 

6. Izoliuotame inde su jame įtaisytu vandens maišytuvu yra 17 *C temperatūros vandens. Į vandenį tame inde vienodais laiko tarpais, pakankamai ilgais, kad nusistovėtų temperatūra ir ją pavyktų išmatuoti, įmetami vienodi 317 *C temperatūros metaliniai šratai. Elektroninis termometras, kurio šiluminės talpos galite nepaisyti prieš įmetant trečiąjį šratą rodė 47 *C temperatūrą. Kiek šratų įmetus vanduo turėų užvirti?

 

Tarkim, šrato temperatūra t', pradinė vandens temperatūra t0, vandens šiluminė talpa C, šrato C' (šiluminė talpa C = cm). Kadangi šilumos nuostolių nepaisoma, tai visa šrato atiduota šiluma yra pasiimama vandens. Reikia nepamiršti, kad po kiekvieno įmetimo vandenyje lieka šratas, kurį taip pat reikia sušildyti.

 

Svarbu pastebėti, kad sumetę visus šratus iš karto gausime tą patį rezultatą, kaip mesdami su pertraukomis, nes bendras šilumos kiekis sistemoje nekinta, nesvarbu, kokie mainai bevyktų.

 

Pasirašome šilumos mainus įmetus n kamuoliukų:

cm(tn - t0) = nc'm'(t' - tn);

 

Kai n = 2:

C(t2 - t0) = 2C'(t' - t2); | ÷C'

CC' = 2(t' - t2)/(t2 - cmt0);

 

Pertvarkome universalią formulę:

C(tn - t0) = nC'(t' - tn);

Ctn + C'tn = nC't' +Ct0; | ÷C';

tn(CC' + 1) = nt' + CC't0;

tn = (nt' + CC't0)/(CC' + 1);

 

Įsistatai arba apsiskaičiuoji CC' ir tada pasiskaičiuoji, su kokiu n tn ≥ 100°C.

 

 

7. Dviejuose vienoduose induose yra vienodi kiekiai vandens. Pirmajame inde vandens temperatūra 10 *C antrajame 40 *. Iš pirmojo indo pusę vandens perpylė į antrąjį indą. Nusistovėjus šiluminei pusiausvyrai, tiek pat vandens perpylė atgal į pirmąjį indą. Nustatykite vandens temperatūrą kiekviename inde po tokio perpylimo. Kokia nusistovės temperatūra po antor tokio paties vandens perpylimo? Nuostuolių nepaisykite.

 

Vandens masė m, savitoji šiluma c, pradinė temperatūra pirmame inde t10, antrame – t20.

 

Pirmas perpylimas:

cm(t20 - t21) = c∙½m(t21 - t10); | ÷cm

-t21 - ½t21 = -t20 - ½t10; | ∙(-1)

1½t21 = t20 + ½t10;

t21 = ⅔(t20 + ½t10);

 

Pilam atgal:

c½m(t11 - t10) = c½m(t21 - t11); | ÷cm

½t11 + ½t11 = ½t21 + ½t10;

t11 = ½t21 + ½t10;

 

Antras perpilymų ratas toks pats, tik kad temperatūrų indeksuose antrasis skaitmuo padidinamas vienetu.

t22 = ⅔(t21 + ½t11);

t12 = ½t22 + ½t11;

 

8. Turime tris vienodus kalorimetrus ir šilumai laidų indą L. Pirmajame kalorimetre yra karštas t1 temperatūros vanduo, antrajame - šaltas t2 temperatūros vanduo, trečiasis - tuščias. Kalorimeruose esančio vandens masės viendos. Pusė šalto vandens supilama į indą L, kuris po to įdedamas į pirmąjį kalorimetrą. Nusistovėjus šiluminei pusiausvyrai, vanduo iš indo L supilamas į trečiąjį kalorimetrą. Likęs šaltas vanduo supilamas į šilumai laidų indą. Indas vėl įdedamas į pirmąjį kalorimetrą. Nusistovėjus šiluminei pusiausvyrai, vanduo iš indo L supilamas į trečiąjį kalorimetrą. Kokia nusistovės temperatūra trečiajame kalorimetre? Indo ir kalorimetrų šiluminių talpų bei šilumos nuostolių nepaisykite.

 

Kadangi indas neturi šiluminės talpos, tai šiluma perduodama tik tarp vandens.

Pašildom pusę šalto vandens iki temperatūros t3:

cm(t1 - t3) = c½m(t3 - t2);

c½mt3 + cmt3 = cmt1 + c½mt2; | ÷cm

1½t3 = t1 + ½t2;

t3 = ⅔t1 + ⅓t2;

 

Pašildom kitą pusę vandens iki temperatūros t4 < t3:

cm(t3 - t4) = c½m(t4 - t2);

c½mt4 + cmt4 = cmt3 + c½mt2; | ÷cm

1½t4 = t3 + ½t2;

t4 = ⅔t3 + ⅓t2 = ⅔(⅔t1 + ⅓t2) + ⅓t2 = 49t1 + 59t2;

 

Tada abu gautus vandenis sumaišome, nusistovi temperatūra t4 < t5 < t3:

c½m(t5 - t4) = c½m(t3 - t5); | ÷c½m

t5 + t5 = t3 + t4 = ⅔t1 + ⅓t2 + 49t1 + 59t2 = 109t1 + 89t2;

 

Prie progos pareklamuosiu savo addon'ą, kuris duoda pasirinkti matematinius simbolius, kurių nėra klaviatūroje.

Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose
Svečias
Parašykite atsakymą...

×   Įdėta kaip raiškusis tekstas.   Atkurti formatavimą

  Only 75 emoji are allowed.

×   Nuorodos turinys įdėtas automatiškai.   Rodyti kaip įprastą nuorodą

×   Jūsų anksčiau įrašytas turinys buvo atkurtas.   Išvalyti redaktorių

×   You cannot paste images directly. Upload or insert images from URL.

Įkraunama...
  • Dabar naršo   0 narių

    Nei vienas registruotas narys šiuo metu nežiūri šio puslapio.

  • Prisijunk prie bendruomenės dabar!

    Uždarbis.lt nariai domisi verslo, IT ir asmeninio tobulėjimo temomis, kartu sprendžia problemas, dalinasi žiniomis ir idėjomis, sutinka būsimus verslo partnerius ir dalyvauja gyvuose susitikimuose.

    Užsiregistruok dabar ir galėsi:

    ✔️ Dalyvauti diskusijose;

    ✔️ Kurti naujas temas;

    ✔️ Rašyti atsakymus;

    ✔️ Vertinti kitų žmonių pranešimus;

    ✔️ Susisiekti su bet kuriuo nariu asmeniškai;

    ✔️ Naudotis tamsia dizaino versija;

    ir dar daugiau.

    Registracija trunka ~30 sek. ir yra visiškai nemokama.

  • Naujausios temos

  • Karštos temos

×
×
  • Pasirinkite naujai kuriamo turinio tipą...