Emigracija: kelias i geresni gyvenima ar tevynes isdavyste?

Sveiki,

Noreciau padiskutuoti tema: Emigracija - kelias i geresni gyvenima ar tevynes isdavyste?

Man taip nutiko, kad baigiau Lietuvoje medicina istojau i rezidentura, padirbau tris menesius Lietuvoje, viska meciau ir isvaziavau i Vokietija. Cia pradejau dirbti gydytoju-asistentu (tas pats kas Lietuvoje rezidentas).

Metimo priezastys paprastos, alga Lietuvoje seip negali labai skustis, taciau Vokietijoje ji didesne nuo triju kartu. Dar uz budejimus Lietuvoje moka juokingai mazus pinigus, kas Vokietijoje yra nuo ~25 kartu daugiau. Dar tiesiog pasakysiu, kad Vokietijoje yra zymiai daugiau galimybiu save realizuoti, paimti daugiau ziniu ir teikti geresni gydyma.

Taigi, tenka isgirst idomiu minciu, kad esu tevynes isdavikas, negerbiu jos ir be reikalo isvaziavau.

Taciau as mastau kitaip, tiesiog kursiu geresni savo, savo seimos ir vaiku gyvenima, o patriotu visalaik busiu, nors ir nebusiu gimtoje salyje.

Taigi Jusu nuomone, ar verta likti Lietuvoje, jaustis jos dideliu patriotu ir gyventi kelis kartus prasciau, ar verciau emigruoti, dirbti kvalifikuota darba ir gyventi zymiai geriau :) ?

Dar mano asmeninis pastebejimas, kas labiausiai varo ant darbo uzsienyje:

1. Tie zmones, kurie isvaziavo i uzsieni vieni, pabuvo kelis menesius, neatlaike vienatves ir grizo.

2. Tie zmones, kurie dirbo nekvalifikuota, nepatinkanti darbo ir irgi grizo.

3. Tie zmones, kurie is vis nera buve isvaziave uz Lietuvos ribu.

Taigi butu idomu isgirsti kitu nuomone :)

jokia išdavystė, bet konkrečiai tavo atveju, tiesiog yra palikta spraga įstatymuose.

mokslas brangus, todėl jis turi būti arba mokamas tokiems kaip tu arba turi būt kažkoks laiko tarpas, kurį turi atidirbti, bet ES ploja rankom, Lietuva augina gerus programerius, medikus, kitų sričių specialistus, paskui atvažiuoja jie dirbt pas juos, o čia lieka pensionatas, kurį išlaiko maža dalis, dar likusių. xaliava, kitaip nepavadinsi.

Manau čia žmogaus pasirinkimas :) Man pinigai gyvenime nėra prioritetas: jų yra užtektinai - gerai, stinga - prastai, bet kaip nors išgyvensiu. Puikiai matau kaip sesuo, trečius metus gyvendama svečioj šaly, vis labiau pradeda ilgėtis namų ir suprasti, kad iš tiesų ne piniguose laimė. Gyventi galima ir Lietuvoj, tačiau jei nori laisvo gyvenimo paremto pinigais - tavo valia, gali važiuoti į užsienį, aš nesmerksiu :D

Manau verta daryti tai, kas tau labiausiai patinka ir nekreipt demesio ka peza kiti :). Manau didzioji dauguma "verkia" nes pavydi ir negali buti tavo vietoje. Negali tiek uzdirbti pinigu, negali dirbti megiamo ir aplinkiniu gerbiamo darbo. Tad, net nesuk galvos apie tevynes isdavyste, manau tu kaip ir kievienas musu myli Lietuvos zeme. Bet tik ne cia esancia supuvusia tvarka.

Jeigu sava tėvynė nesiskaito su tavim, kodėl tu turi su ja skaitytis? Niekada nesmerkiau ir nesmerksiu išvažiavusių. Manau dar 30 proc. daugiau būtų išvažiavusių, nu bet sakykit, ką norit bet vienatvė žudo. Mane pjauna net ilgesnės komandiruotės kažkur svetur Lietuvoje, jau nekalbu apie užsienius. Yra, žinoma, žmonių, kurie susikuria svetur sau artima aplinką, bet tokių mažai. Pagrinde rutina - darbas namai darbas namai.Antras dalykas, dauguma išvažiavusių paragauna geresnio gyvenimo svetur ir realiai nebėra jokių galimybių čia grįžti, darbo negausi, o už 800lt prie esamų sąlygų nedirbsi, draugų ratas per n metų irgi išsibarstęs arba jų išvis nėra ir t.t

Jeigu sava tėvynė nesiskaito su tavim, kodėl tu turi su ja skaitytis? Niekada nesmerkiau ir nesmerksiu išvažiavusių. Manau dar 30 proc. daugiau būtų išvažiavusių, nu bet sakykit, ką norit bet vienatvė žudo. Mane pjauna net ilgesnės komandiruotės kažkur svetur Lietuvoje, jau nekalbu apie užsienius. Yra, žinoma, žmonių, kurie susikuria svetur sau artima aplinką, bet tokių mažai. Pagrinde rutina - darbas namai darbas namai.Antras dalykas, dauguma išvažiavusių paragauna geresnio gyvenimo svetur ir realiai nebėra jokių galimybių čia grįžti, darbo negausi, o už 800lt prie esamų sąlygų nedirbsi, draugų ratas per n metų irgi išsibarstęs arba jų išvis nėra ir t.t

Ką reiškia tėvynė nesiskaito su tavimi? kiekvienas mokinys Valstybei kainuoja, kiekvienas studentas taip pat (įskaitant ne tik mokslą, bet ir įvairias valstybės finansuojamas nuolaidas jiems).

Darbą tau jau suteikia arba valstybė arba privatus sektorius (tai reiškia jau nebe valstybė). Įdomiausia tai, kad valstybė savo tarnautojams moka didesnį atlyginimą netgi negu, kad privatus sektorius:

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis po mokesčių šalies ūkyje sudarė 1686 Lt, valstybės sektoriuje – 1785,3 Lt, privačiajame – 1627,7 Lt.

Šaltinis

Valstybė daro ką galėdama, kad pagerinti žmonių gerovę, bet deja tai susideda iš labai daug papildomų aspektų.

O kas liečia pačią temą, tai mano asmeninis požiūris į emigrantus nėra nei labai teigiamas nei labai neigiamas. Šiaip, emigrantai dažniausiai būna kur kas didesni patriotai nei tie patys Lietuvoje gyvenantys gyventojai. Tačiau šiek tiek gaila, kai investuojant į būsima darbuotoją daug laiko ir pinigų, jis tiesiog pakelia sparnus ir išvyksta.

Labai tikiuosi, kad pabuvęs užsienyje įgausi naudingos patirties, pradėsi nenumaldomai ilgėtis Lietuvos ir gryši atgal. Atsidarysi savo privatų kabinetą ir ilgai bei laimingai gyvensi Lietuvoje :)

Tu gyveni savo gyvenimą, tu renkiesi kas tau yra geriau ir priimtiniau, o ne tavo draugai.

Pats asmeniškai vykau ne dėl pinigų, vykau, nes nenorėjau paleisti brangaus žmogaus, o ir turėti savą žmogų šalia būnant už tūkstančių kilometrų nuo tėvynės - yra labai geras jausmas. Bet, ne viskas taip gražiai ėjosi kaip buvo tikimąsi. Likau vienas, tačiau, man čia patiko ir pamaniau, kodėl gi nesusiradus darbo. Gavau darbą, viską ko reikia patogiam gyvenimui. Ne paslaptis, ilgiuosi tėvynės, draugų, šeimos, lygumų, orų, gal kiek ir pačių tautiečių.

Nesmerkiu kitų pasirinkusių šį kelią, gal kiek ir gerbtina tai yra, nes viskas tik skamba gražiai, "išvyko, dirba, užsidirba ir gyvena kaip ponas", iki viso šito dažnai tenka grėbliais nutiestą kelią pereiti.

Cunami, nesutinku su tavo nuomone, jog investuojant pinigus ir laiką į būsimą darbuotoją jis išvyksta - nėra teisybė, gal tik pačiam darbdaviui/įmonei taip atrodo, nes kitu atveju, jei taip tikrai būtų elgiamąsi - tas būsimas darbuotojas nė negalvotų apie kitas valstybes.

Tu gyveni savo gyvenimą, tu renkiesi kas tau yra geriau ir priimtiniau, o ne tavo draugai.

Pats asmeniškai vykau ne dėl pinigų, vykau, nes nenorėjau paleisti brangaus žmogaus, o ir turėti savą žmogų šalia būnant už tūkstančių kilometrų nuo tėvynės - yra labai geras jausmas. Bet, ne viskas taip gražiai ėjosi kaip buvo tikimąsi. Likau vienas, tačiau, man čia patiko ir pamaniau, kodėl gi nesusiradus darbo. Gavau darbą, viską ko reikia patogiam gyvenimui. Ne paslaptis, ilgiuosi tėvynės, draugų, šeimos, lygumų, orų, gal kiek ir pačių tautiečių.

 

Nesmerkiu kitų pasirinkusių šį kelią, gal kiek ir gerbtina tai yra, nes viskas tik skamba gražiai, "išvyko, dirba, užsidirba ir gyvena kaip ponas", iki viso šito dažnai tenka grėbliais nutiestą kelią pereiti.

 

Cunami, nesutinku su tavo nuomone, jog investuojant pinigus ir laiką į būsimą darbuotoją jis išvyksta - nėra teisybė, gal tik pačiam darbdaviui/įmonei taip atrodo, nes kitu atveju, jei taip tikrai būtų elgiamąsi - tas būsimas darbuotojas nė negalvotų apie kitas valstybes.

Aš kalbu apie valstybę :)

Kiekvienas mokinys šiuo metu kainuoja valstybei po 3500 Lt per metus. Toks yra dabartinis mokinio krepšelis. Paskaičiuok kiek tai gaunasi per 12 metų. Plius jeigu dar ir studijuoji bei gauni nemokamą mokslą, tave valstybė ir toliau remia mokėdama už studijas bei teikdama įvairias lengvatas studentams (pvz. viešasis transportas ir pan.). Tai yra investicija į žmogų kuris turėtų pagal idėją kurti produktą tai valstybei, tačiau jei jis emigruoja, visa tai nuplaukia šuniui ant uodegos... :)

Aš kalbu apie valstybę :)

Kiekvienas mokinys šiuo metu kainuoja valstybei po 3500 Lt per metus. Toks yra dabartinis mokinio krepšelis. Paskaičiuok kiek tai gaunasi per 12 metų. Plius jeigu dar ir studijuoji bei gauni nemokamą mokslą, tave valstybė ir toliau remia mokėdama už studijas bei teikdama įvairias lengvatas studentams (pvz. viešasis transportas ir pan.). Tai yra investicija į žmogų kuris turėtų pagal idėją kurti produktą tai valstybei, tačiau jei jis emigruoja, visa tai nuplaukia šuniui ant uodegos... :)

Dabar supratau, teisingai. Taip, skaičiai dideli, bet kaip bebūtų, retas moksleivis, kuris pagalvoja kiek jis kainuoja valstyvbei. Realiai nemanau, kad jis jaučia, jog į jį investuoja, galvoti apie tuos skaičius pradedam galvot tik tada, kai kažkas užsimena, kad ir šiuo atveju, kai tu parašei :)

Aš kalbu apie valstybę :)

Kiekvienas mokinys šiuo metu kainuoja valstybei po 3500 Lt per metus. Toks yra dabartinis mokinio krepšelis. Paskaičiuok kiek tai gaunasi per 12 metų. Plius jeigu dar ir studijuoji bei gauni nemokamą mokslą, tave valstybė ir toliau remia mokėdama už studijas bei teikdama įvairias lengvatas studentams (pvz. viešasis transportas ir pan.). Tai yra investicija į žmogų kuris turėtų pagal idėją kurti produktą tai valstybei, tačiau jei jis emigruoja, visa tai nuplaukia šuniui ant uodegos... :)

Iki 16 metų mokslas yra privalomas, tad pirmas 10 klasių gali neįskaičiuoti į valstybės išlaidas. Kadangi dauguma išvažiuoja pabaigę 12 klasių, valstybė papildomai investuoja 7000 Lt. Padalinus ant visų emigrantų vistiek gaunasi nemenka suma, tačiau bent jau ne 42 000 Lt per 12 metų.

O grįžtant prie temos, man niekas nepriekaištavo ir nevadino tevynės išdaviku, kai emigravau. Juk tai yra mano pasirinkimas, ir koks, švelniai tariant, jų reikalas, ką veikiu su savo gyvenimu? :)

Na Lietuvai dar toli iki svajonių šalies :) Bet nepasakyčiau kad ir kitur kažkoks rojus. Visada pas kaimyną žolė žalesnė, taip sakant :)

Aš pats išvažiavęs prieš tris metus, tai ilgiuosi kartais paliktų draugų, namų. Gryžtu į Lietuvą paatostogaut, tada ilgiuosi užsienio. Nei pats nebežinau kur tie mano tikrieji namai :)