Stručių auginimas

Sveiki, per žinias rodė, kad Velykoms stručių kiaušiniai būna užsakomi jau nuo Kalėdų ir jų įsigyti paskui praktiškai nėra jokių šansų. Taip pat iš stručių be to, kad gaunama mėsa, kiaušiniai, tai panaudojama ir plunksnos, oda ir net blakstienos. Gal čia yra žmonių, kurie patys susidūrę su stručių auginimu ir kokios tam reikalingos investicijos, bei koks atsiperkamasis laikotarpis?

Taip pat pateikiu vieną susijusį straipsnį ta tema:

Vienoje didžiausių Lietuvoje stručių fermų stručiai auginami ne tik mėsai. Gurmanus pasiekia įvairiausi rūkytos, vytintos strutienos gaminiai, pirkėjai gali įsigyti batų, odinės galanterijos iš stručio odos bei suvenyrų iš šių paukščių kiaušinių. Nors Ričardo Reikerto stručių ferma Tiskūnuose (Kėdainių raj.) gyvuoja ne taip seniai, jos vardas jau žinomas, o stručiai ir iš jų gaunama produkcija Lietuvos didžiuosiuose miestuose turi paklausą. Įdomu, kad šiauliečiai – vieni geriausiai strutieną vertinančių vartotojų. Stručių verslą plėtoti ūkininkas Ričardas Reikertas pradėjo prieš ketverius metus nuo kelių stručių šeimų, o produkciją realizuoti pradėjo prieš pusantrų metų. Apyvarta kasmet didėja. Dabar Tiskūnų fermos aukštos kokybės strutienos užsisako didžiųjų Lietuvos miestų aukštos klasės restoranai, kavinės, barai ir įvairūs prekybos tinklai. Šiauliečiai jau gali strutienos įsigyti ne tik parduotuvėse, bet ir “Dvaro” turguje, o patiekalų paragauti gali užsukti į “Martini”, “Arkas”, “Savaną” ar “Arenos barą”. Prekybos centruose gurmanai jau gali ieškoti naujo produkto – marinuotų, porcijomis supjaustytų, šaldytų kepsnių, parduodamų vakuuminėse pakuotėse.

Stručiai nėra lepūs ir ypatingos priežiūros reikalaujantys paukščiai. Pasaulyje nėra užfiksuota nė vieno atvejo, kad stručiai būtų susirgę paukščių gripu ar išplatinę kokią nors ligą. Jie gyvena šeimomis – vienas patinas su keliom patelėm. Didžiausių pasaulyje paukščių gyvenimo trukmė labai panaši į žmogaus – gyvena iki 70 metų. Suaugęs patinas sveria apie pusantro šimto kilogramų ir išauga kone iki 3 metrų aukščio.

Lietuvoje viena patelė nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens padeda nuo 30 iki 100 kiaušinių. Stručiukas išsirita po 40 dienų, po metų jis jau sveria apie 100 kilogramų ir tinka parduoti mėsai, o subręsta ir dėti kiaušinius pradeda po ketverių metų.

Parduodamos net blakstienos

Šiuo metu Tiskūnų stručių fermoje auginama daugiau nei dešimt šeimų, t. y. per 500 stručių. Paukščiai auginami ne tik mėsai. Vykdoma jų selekcija – atrenkami produktyviausi. Perdirbus mėsą, stručių augintojai gaminius realizuoja patys.

Lietuvoje dar vienas stambus stručių ūkis įsikūręs Kauno rajone, tačiau konkurencijos kitoje rinkoje įsitvirtinusi Tiskūnų stručių ferma nejaučia. Stručių auginimo bumas šiek tiek atslūgo Lenkijoje, o kaimyninėse Baltijos šalyse juos augina smulkūs ūkininkai.

“Didžiulėse fermose stručiai auginami šiltų kraštų šalyse: Turkijoje, Ispanijoje, Izraelyje, Afrikoje, Australijoje bei Pietų Amerikoje. Daugiausia strutienos suvartoja vokiečiai. Strutis, ko gero, vienintelis paukštis, kurio kone visos dalys sunaudojamos pramonėje. Iš jų gaminamos rūkytos dešrelės, šalto rūkymo filė, paštetai, vytinti kumpeliai ir dešros. Plunksnos naudojamos rūbams puošti, aksesuarams, šluotelėms gaminti, kiaušinis gali tapti šviestuvu ar išmargintu Velykų akcentu, o lukštas – menišku papuošalu. Iš stručio blakstienų gaminami kosmetiniai teptukai, iš odos – rankinės, piniginės, batai, diržai, o riebalai tampa įvairių kremų pagrindu, – vardija Virgilijus Kakta, Ričardo Reikerto “Stručių fermos” komercijos direktorius. – Mes kol kas realizuojame strutieną ir mėsos gaminius, parduodame kiaušinius, margučius, lukštus, įvairaus amžiaus stručius, jų plunksnas ir odą”.

Smegenys mažesnės už akį

Visi padėti kiaušiniai perinami, tik nedidelė dalis jų parduodama pagal specialų užsakymą. Daugiausia jų nuperkama prieš Velykas. Vieną, 1,5-2 kilogramus sveriantį kiaušinį galima įsigyti už 100 litų. Įdomu, kad išsiritęs stručiukas sveria tiek pat kiek kiaušinis.

Jaunikliai perinami inkubatoriuose, kur palaikoma nuolatinė 37-38 laipsnių temperatūra ir drėgmė, o suaugusieji laikomi atskiruose garduose ir į lauką išleidžiami pabėgioti, nesvarbu koks metų laikas būtų, todėl netoli fermos plyti daugybė hektarų žemės.

“Stručiams judėjimas yra ypač svarbus. Jie gali išvystyti iki 70 kilometrų per valandą greitį ir ilgai bėgti. Gamtoje pajutę pavojų stručiai neslepia galvos smėlyje, kaip įprasta manyti, tačiau imasi įdomaus žaidimo. Pirmiausiai į kovą stoja patelė. Ji jauniklius gina, stengdamasi suvaidinti sužeistą ir taip nukreipti priešo dėmesį. Jeigu planas nepavyksta, tada prisijungia agresyvus ir bebaimis patinas. Galingu kojos spyriu strutis gali užmušti net žmogų. Stručiai tampa ypač agresyvūs perėjimo metu. Kiaušinius saugo ir peri ne tik patelės”, – apie stručius pasakoja Virgilijus Kakta.

Nors stručio smegenys mažesnės už žmogaus akies obuolį ir atmintis labai trumpa, jis atpažįsta nuolat matomus žmones. Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai stručiai puola ir fermos prižiūrėtojus. Tada tenka imtis gudrybių – rankose laikoma didelė kartis paukščiui tampa grėsmingu priešu.

Vertinga, skani ir lengvai paruošiama

Lietuviams delikatesai – nebe naujiena. Žmonių negąsdina ir didelės strutienos kainos.

“Įsivaizduokite, kiek kainuoja patiekalas ar mėsos gaminiai, jeigu žalios mėsos kilogramo kaina – 50-60 litų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad strutiena turi mažiausiai riebalų, cholesterolio, daugiausia – geležies, mikroelementų ir ją lengva paruošti, kaina nebeatrodo tokia aukšta. Žvėrieną primenanti, skani, minkšta ir sultinga strutiena tinka net mėsos netoleruojantiems žmonėms. Vytinti gaminiai išlaiko vertingiausias mėsos savybes. Kepant beveik nebūna kepimo nuostolių, mėsa išlieka švelni ir sultinga. Ją valgyti dietologai rekomenduoja net tiems, kurie netoleruoja mėsos. Strutiena tinka visų kraujo grupių žmonėms. Paruošti tinka bet kokie prieskoniai ir padažai. Mėsą ruošti galima įvairiais būdais: kepti keptuvėje, orkaitėje, ant grotelių, troškinti ar virti”, – tikina Virgilijus Kakta.

Pašnekovo mėgiamiausias patiekalas – troškintos kepenėlės su padažu, o svečius jis visada pavaišina kepsniu, kurį labai greitai galima paruošti. Iš šaldiklio ištrauktą kepsnį iškepti užtrunka vos dešimt minučių. Sugadinti patiekalą sunku, nebent per ilgai keptumėte.

Strutieną Šiauliuose populiarinti padėjo kavinės-baro “Arkos” virtuvės šefas Gintaras Ropeika. Jo žodžiais, vasara – sudėtingesnis metas, jaučiamas sezoniškumas ir strutienos daugiau suvartojama pajūryje, o kitu laiku jos daugiau suvalgoma kavinėse ir baruose. Strutienos dažniausiai užsisako tas pats kontingentas lankytojų, tačiau šiauliečiai žino apie strutieną ir mielai ją renkasi. (Parengė: Jolanta Šidlauskienė)

(šaltinis: http://www.zemesbirza.lt/verslo-idejos/52-struciu-auginimas)

Taip pat įdomu kur galima būtų rasti informaciją, kiek Lietuvoje yra stručių ūkių-fermų?

Su realizacija kaip supratau jiems problemų nėra, viską realizuoja patys, yra nuolatinių klientų.

Kažkada buvau stručių fermoj. Tikrai įdomūs gyvūnai.

O ta ferma buvo kažkur apie Druskininkus ar Varėną. Savininkai gyveno labai gerai :)

Nepatarčiau prasidėt su stručiais, paukščiai dideli, daug suės, greit bėga, tad jei pabėgtu nepagautum lengvai, ir dar jie gali ney užmušti žmogų, buvo tokių nutikimų pasaulyje. Tarp kitko, stručio mėsa yra brangi, bet iš viso stručio tinkamos mėsos pardavimui yra mažai.

yra žemės ūkio forumas ir ten yra tema apie stručių auginimą, nuomonė susidaro, kad tai sunkus reikals. BET... Jei turi kur parduoti produktą, tai gali nors ir begemotus auginti, arba krokodilus, berods Čekijoje neseniai ferma atsirado, irgi galėsi kiaušinius pardavinėti :D mėsos gal net daugiau, nei pas strutį :) O jei rimtai, tai bet kokiu atveju, jei rimtai galvosi, turėsi nuvažiuoti į tokį ūkį ir bandyti traukti informaciją, čia turbūt nebus daug stručių augintojų :)

Nepatarčiau prasidėt su stručiais, paukščiai dideli, daug suės, greit bėga, tad jei pabėgtu nepagautum lengvai, ir dar jie gali ney užmušti žmogų, buvo tokių nutikimų pasaulyje. Tarp kitko, stručio mėsa yra brangi, bet iš viso stručio tinkamos mėsos pardavimui yra mažai.

nu jo,vien del sito neapsimoka prasideti :lol:

nu jo,vien del sito neapsimoka prasideti :lol:

Visada apsimoka kurti verslą, jei būsi jam atsidavęs visu 100%, su stručiais gausi daug fizinio darbo, laikui bėgant nebeliks niekam kitam laiko, tik stručiai, stručiai, stručiai, kol galiausiai ir naktimis imsis sapnuotis, tada parduosi juos, ir vėl eisi į interneto platybes, nesakau, kad bus būtent taip, jei dirbsi ne vienas, tai gal kažkas ir išeis, o jei nori pelno, tai stručių turi būt ne vienas ir ne du.

tai visu pirma ko tu nori is ju? augint ant gyvo svorio? ar augint ir ispaust maximuma?

jus pirma vista uzauginkit kad kiausini padetu paskui tik apie strucius svajokit, ziuriu cia irgi yra smegenu mazesniu uz aki.

jus pirma vista uzauginkit kad kiausini padetu paskui tik apie strucius svajokit, ziuriu cia irgi yra smegenu mazesniu uz aki.

Taip rašydamas tik parodai, kokios pas tave smegenys. Vištos ir stručiai vienintelį panašumą turi, kad plunksnuoti. Šiaip turėjau reikalų su abiem (su stručiais nedaug). Šėrimas, patalpos, priežiūra, plotas, įranga - viskas skirtinga. Su stručiais daug problemų, reikia didelių pradinių investicijų, realizacija nėra paprasta (nebent velykos, ir tai tik kiaušiniai), užtrunka kol susidarai klientų ratą. Be to kaip visi gyvi padarai reikalauja nuolatinės priežiūros, tu prisiriši prie tos vietos, arba važinėji kas dieną (kuras - pinigai), samdyti irgi rzikinga kitus žmones.

Šiaip paukštininkystė verslas, kaip verslas, bet toli iki aukso kasyklos.

Taip rašydamas tik parodai, kokios pas tave smegenys. Vištos ir stručiai vienintelį panašumą turi, kad plunksnuoti. Šiaip turėjau reikalų su abiem (su stručiais nedaug). Šėrimas, patalpos, priežiūra, plotas, įranga - viskas skirtinga. Su stručiais daug problemų, reikia didelių pradinių investicijų, realizacija nėra paprasta (nebent velykos, ir tai tik kiaušiniai), užtrunka kol susidarai klientų ratą. Be to kaip visi gyvi padarai reikalauja nuolatinės priežiūros, tu prisiriši prie tos vietos, arba važinėji kas dieną (kuras - pinigai), samdyti irgi rzikinga kitus žmones.

Šiaip paukštininkystė verslas, kaip verslas, bet toli iki aukso kasyklos.

ar tu pats supranti ka rasai,as ta pati parasiau tik liaudiskai.

Sveiki, per žinias rodė, kad Velykoms stručių kiaušiniai būna užsakomi jau nuo Kalėdų ir jų įsigyti paskui praktiškai nėra jokių šansų. Taip pat iš stručių be to, kad gaunama mėsa, kiaušiniai, tai panaudojama ir plunksnos, oda ir net blakstienos. Gal čia yra žmonių, kurie patys susidūrę su stručių auginimu ir kokios tam reikalingos investicijos, bei koks atsiperkamasis laikotarpis?

 

Taip pat pateikiu vieną susijusį straipsnį ta tema:

 

Vienoje didžiausių Lietuvoje stručių fermų stručiai auginami ne tik mėsai. Gurmanus pasiekia įvairiausi rūkytos, vytintos strutienos gaminiai, pirkėjai gali įsigyti batų, odinės galanterijos iš stručio odos bei suvenyrų iš šių paukščių kiaušinių. Nors Ričardo Reikerto stručių ferma Tiskūnuose (Kėdainių raj.) gyvuoja ne taip seniai, jos vardas jau žinomas, o stručiai ir iš jų gaunama produkcija Lietuvos didžiuosiuose miestuose turi paklausą. Įdomu, kad šiauliečiai – vieni geriausiai strutieną vertinančių vartotojų. Stručių verslą plėtoti ūkininkas Ričardas Reikertas pradėjo prieš ketverius metus nuo kelių stručių šeimų, o produkciją realizuoti pradėjo prieš pusantrų metų. Apyvarta kasmet didėja. Dabar Tiskūnų fermos aukštos kokybės strutienos užsisako didžiųjų Lietuvos miestų aukštos klasės restoranai, kavinės, barai ir įvairūs prekybos tinklai. Šiauliečiai jau gali strutienos įsigyti ne tik parduotuvėse, bet ir “Dvaro” turguje, o patiekalų paragauti gali užsukti į “Martini”, “Arkas”, “Savaną” ar “Arenos barą”. Prekybos centruose gurmanai jau gali ieškoti naujo produkto – marinuotų, porcijomis supjaustytų, šaldytų kepsnių, parduodamų vakuuminėse pakuotėse.

Stručiai nėra lepūs ir ypatingos priežiūros reikalaujantys paukščiai. Pasaulyje nėra užfiksuota nė vieno atvejo, kad stručiai būtų susirgę paukščių gripu ar išplatinę kokią nors ligą. Jie gyvena šeimomis – vienas patinas su keliom patelėm. Didžiausių pasaulyje paukščių gyvenimo trukmė labai panaši į žmogaus – gyvena iki 70 metų. Suaugęs patinas sveria apie pusantro šimto kilogramų ir išauga kone iki 3 metrų aukščio.

Lietuvoje viena patelė nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens padeda nuo 30 iki 100 kiaušinių. Stručiukas išsirita po 40 dienų, po metų jis jau sveria apie 100 kilogramų ir tinka parduoti mėsai, o subręsta ir dėti kiaušinius pradeda po ketverių metų.

 

Parduodamos net blakstienos

 

Šiuo metu Tiskūnų stručių fermoje auginama daugiau nei dešimt šeimų, t. y. per 500 stručių. Paukščiai auginami ne tik mėsai. Vykdoma jų selekcija – atrenkami produktyviausi. Perdirbus mėsą, stručių augintojai gaminius realizuoja patys.

Lietuvoje dar vienas stambus stručių ūkis įsikūręs Kauno rajone, tačiau konkurencijos kitoje rinkoje įsitvirtinusi Tiskūnų stručių ferma nejaučia. Stručių auginimo bumas šiek tiek atslūgo Lenkijoje, o kaimyninėse Baltijos šalyse juos augina smulkūs ūkininkai.

“Didžiulėse fermose stručiai auginami šiltų kraštų šalyse: Turkijoje, Ispanijoje, Izraelyje, Afrikoje, Australijoje bei Pietų Amerikoje. Daugiausia strutienos suvartoja vokiečiai. Strutis, ko gero, vienintelis paukštis, kurio kone visos dalys sunaudojamos pramonėje. Iš jų gaminamos rūkytos dešrelės, šalto rūkymo filė, paštetai, vytinti kumpeliai ir dešros. Plunksnos naudojamos rūbams puošti, aksesuarams, šluotelėms gaminti, kiaušinis gali tapti šviestuvu ar išmargintu Velykų akcentu, o lukštas – menišku papuošalu. Iš stručio blakstienų gaminami kosmetiniai teptukai, iš odos – rankinės, piniginės, batai, diržai, o riebalai tampa įvairių kremų pagrindu, – vardija Virgilijus Kakta, Ričardo Reikerto “Stručių fermos” komercijos direktorius. – Mes kol kas realizuojame strutieną ir mėsos gaminius, parduodame kiaušinius, margučius, lukštus, įvairaus amžiaus stručius, jų plunksnas ir odą”.

 

Smegenys mažesnės už akį

 

Visi padėti kiaušiniai perinami, tik nedidelė dalis jų parduodama pagal specialų užsakymą. Daugiausia jų nuperkama prieš Velykas. Vieną, 1,5-2 kilogramus sveriantį kiaušinį galima įsigyti už 100 litų. Įdomu, kad išsiritęs stručiukas sveria tiek pat kiek kiaušinis.

Jaunikliai perinami inkubatoriuose, kur palaikoma nuolatinė 37-38 laipsnių temperatūra ir drėgmė, o suaugusieji laikomi atskiruose garduose ir į lauką išleidžiami pabėgioti, nesvarbu koks metų laikas būtų, todėl netoli fermos plyti daugybė hektarų žemės.

“Stručiams judėjimas yra ypač svarbus. Jie gali išvystyti iki 70 kilometrų per valandą greitį ir ilgai bėgti. Gamtoje pajutę pavojų stručiai neslepia galvos smėlyje, kaip įprasta manyti, tačiau imasi įdomaus žaidimo. Pirmiausiai į kovą stoja patelė. Ji jauniklius gina, stengdamasi suvaidinti sužeistą ir taip nukreipti priešo dėmesį. Jeigu planas nepavyksta, tada prisijungia agresyvus ir bebaimis patinas. Galingu kojos spyriu strutis gali užmušti net žmogų. Stručiai tampa ypač agresyvūs perėjimo metu. Kiaušinius saugo ir peri ne tik patelės”, – apie stručius pasakoja Virgilijus Kakta.

Nors stručio smegenys mažesnės už žmogaus akies obuolį ir atmintis labai trumpa, jis atpažįsta nuolat matomus žmones. Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai stručiai puola ir fermos prižiūrėtojus. Tada tenka imtis gudrybių – rankose laikoma didelė kartis paukščiui tampa grėsmingu priešu.

 

Vertinga, skani ir lengvai paruošiama

 

Lietuviams delikatesai – nebe naujiena. Žmonių negąsdina ir didelės strutienos kainos.

“Įsivaizduokite, kiek kainuoja patiekalas ar mėsos gaminiai, jeigu žalios mėsos kilogramo kaina – 50-60 litų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad strutiena turi mažiausiai riebalų, cholesterolio, daugiausia – geležies, mikroelementų ir ją lengva paruošti, kaina nebeatrodo tokia aukšta. Žvėrieną primenanti, skani, minkšta ir sultinga strutiena tinka net mėsos netoleruojantiems žmonėms. Vytinti gaminiai išlaiko vertingiausias mėsos savybes. Kepant beveik nebūna kepimo nuostolių, mėsa išlieka švelni ir sultinga. Ją valgyti dietologai rekomenduoja net tiems, kurie netoleruoja mėsos. Strutiena tinka visų kraujo grupių žmonėms. Paruošti tinka bet kokie prieskoniai ir padažai. Mėsą ruošti galima įvairiais būdais: kepti keptuvėje, orkaitėje, ant grotelių, troškinti ar virti”, – tikina Virgilijus Kakta.

Pašnekovo mėgiamiausias patiekalas – troškintos kepenėlės su padažu, o svečius jis visada pavaišina kepsniu, kurį labai greitai galima paruošti. Iš šaldiklio ištrauktą kepsnį iškepti užtrunka vos dešimt minučių. Sugadinti patiekalą sunku, nebent per ilgai keptumėte.

Strutieną Šiauliuose populiarinti padėjo kavinės-baro “Arkos” virtuvės šefas Gintaras Ropeika. Jo žodžiais, vasara – sudėtingesnis metas, jaučiamas sezoniškumas ir strutienos daugiau suvartojama pajūryje, o kitu laiku jos daugiau suvalgoma kavinėse ir baruose. Strutienos dažniausiai užsisako tas pats kontingentas lankytojų, tačiau šiauliečiai žino apie strutieną ir mielai ją renkasi. (Parengė: Jolanta Šidlauskienė)

 

(šaltinis: http://www.zemesbirza.lt/verslo-idejos/52-struciu-auginimas)

 

Taip pat įdomu kur galima būtų rasti informaciją, kiek Lietuvoje yra stručių ūkių-fermų?

Su realizacija kaip supratau jiems problemų nėra, viską realizuoja patys, yra nuolatinių klientų.

Mielas, kolega,

idėja kaip ir visos idėjos kažkiek yra verta dėmesio. Tačiau, ar tu manai, kad tapsi sėkmingas, nes išgirdai kažkur, kad stručių verslas geri pinigai? Nė velnio.

Mano proseneliai buvo stambūs žemvaldžiai-ūkininkai, turėjo didelių nuopelnų žemės ūkiui ir buvo apdovanoti ordinu pačio A. Smetonos, mano seneliai buvo ūkininkai, mano tėvai išlaikė minimalų ūkį ir patikėk kai skaitau tavo pasakojimą tai laikaisi vienos pozicijos. Kaip sakoma yra tiesa graži ir teisinga - tu laikaisi toks gražios tiesos. Tu pirma užduok sau klausimus:

1. Ar turi sąlygas jiems auginti? - nes reikalinga daug vietos, reikalingi pastatai, aptvarai, šėryklos, ir visoki kiti dalykai.

2. Šitą punktą galima sieti su pirmu. Ar turi techninių sąlygų? Ar turi technikos paruošti pašarams, prižiūrėti ūkiui ir kt.

3. Ar turi žinių apie auginimą šių gyvūnų? - Manai, kad paskaitysi kažkur forume kur kažkas palebizavos apie auginimą ir jau esi patyręs augintojas? Nė velnio! Tėvai, kol perėmė visą patirtį, kol išmoko auginti, rūpintis ir veisti avis praėjo ~5 metai. Nes būna visko: viduriuoja, serga, kai atsiveda jauniklių juos reikia prižiūrėti, girdyti su žinduku ir pan., reikia atskirti nuo bandos, jeigu lėtesnis reikia atskirti nuo pačios mamos, kad neužtrintų ir pan.

4. Ar turi noro, laiko, ir atsidavimo? - Atsimink, kad kaip sakiau, kiekviena idėja yra kažkiek verta dėmesio, tai kaip ir mano tėvai turi avių ūkį, jie uždirba iš to nemažai, tačiau tu neišsivaizduoji kiek atima laiko, kartais naktim reikia eit ir vis žiūrėt, kada atves jauniklius ir atskirti, kad nesutrintų, reikia šerti ir žiūrėti, reikia visados prižiūrėti ūkio pastatus, reikia tvarkyti aptvarus - valyti juos, reikia ruošti pašarus. Negalvok, kad nusipirkai 4 stručius, sumetei į aptvarą ir tau byra kiaušiniai, plunksnos, ir visa kitas kas pelninga. Kitas dalykas, tai noras ir atsidavimas: Kodėl tu to nori? Ar dėl to, kad pelninga? Ar dėl to, kad tu tą sugebi ir tau patinka gyvulininkystė? Nes čia reikės atsiduoti, nežiūrėti, kad smirda, kad dūlka, kad purvinas iki ausų vaikščiot turėsi, bet reikės, nes čia tavo verslas.

Aš žinai, neesu kažkoks, kuris siekia sudirbti, tiesiog matau žmones, kurie save vadina ūkininkais, pjauna šieną tris kartus ir iš jų du kartus supūdo, gyvuliai perkarę stimpa, žemės nualintos, ir vis bėdavoja, kad koki blogi metai. Aš iš tikrųjų nepamenu tokių metų, kada mano tėvams kažkas būtų blogai užaugę, ar kažkokios sausros, liūtys pakenkę. Atrodo, toks paprastas dalykas kaip pasodinti bulves, na ir kas čia sudėtingo? Bet va tėvai su metais tobulėjo, patirties įgijo - pasodink bulves nuokalnėje. Atrodo, koks skirtumas? Prašau, nuo liūčių ir derliaus supūdymo esi apsaugotas. Aš pats neesu joks ūkininkas ir tik turiu minimalias žinias apie tai, ir žinau, kad gali skaityti forumus, knygas, tačiau neperimsi patirties ir bus daug klaidų ir nepasisekimų, tačiau jeigu manai, kad čia tavo sritis ir tikslas, tai bandyti verta, investuoti į tai, ir mokytis iš klaidų, tobulėti.

Sėkmės.

Manau kad Lietuvoj neapsimoka auginti stručius. Mėsa brangi o kas pirks