Ar kiekvieno žmogaus tikslas — laimė?

Ar kiekvieno žmogaus tikslas — laimė?

Kiekvienas iš mūsų norime jaustis laimingas. Juk laimė — tai būsena, išreikšta įvairiais jausmais: pasitenkinimu, ramybe, džiugesiu, dideliu, jausmingu džiaugsmu. Tomas Džefersonas JAV nepriklausomybės deklaracijoje parašė apie žmogaus teise į laisvę, gyvenimą ir laimės siekimą, todėl kiekvienas nepriklausomas žmogus turi teisę į laimę. Tačiau kiekvienas žmogus laimę įsivaizduoja skirtingai. Vienam žmogui iki laimės trūksta gero darbo, mašinos ar buto, o kitam reikia laisvės, šlovės arba meilės. Mes darome viską, kad taptume laimingi ir siekiame laimės, nes visi mūsų tikslai yra laimės siekimas, tik skirtingomis formomis. Bet ar laimė yra toks dalykas, kurio galima tik siekti, bet niekada nepasiekti?

 

Mes galime suteikti laimę kitam žmogui, tačiau atsisakyti savosios. Daugybė žmonių žuvo karuose, mūšiuose, kuriuose žmonės kovojo dėl pergalės, kurį suteiktų tam tikros naudos visuomenei. Ne išimtis ir Lietuvoje 1992 metų, sausio 13 diena įvykęs įvykis, per kurį daug žmonių mėgino pasipriešinti prieš Sovietų sąjungą. Keli šimtai sužeistųjų ir 14 aukų. Jie visi vieningai priešinosi prieš užgrobikus, kovojo už savo šalies laisvę ir pasiekė pergalę. Todėl galima teigti, kad žuvę žmonės pasiaukojo dėl mūsų. Žymus šveicarų poetas Hermann Hesse sakė: „Jei galime žmogų padaryti laimingesnį ir linksmesnį, nepaisydami nieko turėtume taip ir elgtis“. Psichologinės ir lyrinės lietuvių prozos pradininko Jono Biliūno kūrybos rinktinės „Liūdna pasaka“ apysakoje „Laimės žiburys“ yra aprašomas žmonių pasiaukojimas, dėl likusių žmonių laimės. Kūrinyje yra rašoma apie žmones, kurie atrado žiburį, galintį suteikti visiems žmonėms laimę. Tačiau į jį užkopti nėra lengva. Jis yra labai aukštai ir pakeliui yra piktos dvasios, kurios gali bet ką nužudyti. Labai daug žmonių vis bandė pasiekti viršūnę, bet jiems nepavykdavo ir jie pavirsdavo į akmenis, kurie padėdavo kitiems žmonėms lengviau užkopti į žiburį. Pagaliau atėjo ta diena, kai laimės žiburio viršūnė buvo pasiekta ir žiburys atnešė visiems žmonėms laimę. Visi žmonės nuskubėjo prie laimės žiburio ir ilgai garbino tuos žmones, kurie pasiaukojo dėl visų kitų žmonių. Jie pasiekė pergalę, todėl jų tikslas buvo įvykdytas. Labai teisingai yra pasakęs Liudvigas van Bethovenas: „Nieko nėra kilniau ir nuostabiau, kaip suteikti laimę daugumai žmonių“. Pateikti pavyzdžiai parodo, kad laimė yra sunkiai, tačiau pasiekiama, bet kartais tenka dėl jos labai daug aukotis. Todėl galime teigti, kad laimę pasiekti įmanoma tik esant stipriais žmonėmis, nes silpno charakterio žmonės dažnai būna nelaimingi.

 

Nuo pat gimimo žmogus nusistato sau tikslus, jų siekia ir juos pasiekęs jaučiasi laimingas. „Laimė – tikslingas, nuoširdus, atkaklus tikslo siekimas.“ Taip laimės sąvoką apibūdino psichologas Viljamas Šeldonas. Tačiau kartais, kad žmogus taptų laimingas, jis turi patirti daug skausmo ir įvairių sunkumų. Gabriele Muccino filme „Ieškantys laimės“ paremtame tikrais įvykiais, puikiai pavaizduotas žmogus, siekiantis laimės. Pagrindinis veikėjas Krisas Gartneris kiekvieną dieną atsikelia iš lovos su tikslu parduoti nešiojamąjį kaulo tankio aparatą, kad galėtų susimokėti mokesčius, baudas, pramaitinti šeimą, susimokėt už vaiką darželyje. Tačiau jis niekaip nesugeba parduoti aparato, todėl jį palieka žmona. Dėl didelių mokesčių buto šeimininkas išvaro Krisą Gartnerį iš buto ir likęs lauke su savo sūnumi Kristoferiu Krisas emociškai pratrūksta. Jis yra priverstas gyventi benamių prieglaudose ir traukinių stotyse, bet jis nepasiduoda ir bando išsikapstyti iš esamos padėties. Eilinį kartą mėgindamas parduoti aparatą, Krisas ėjo šalia maklerių biržos ir pastebėjo, kad aplink jį žmonės jautėsi velniškai laimingi. Paklausęs einančio į darbą biržos maklerio jis sužinojo, kad dirbti biržos makleriu nereikia jokio išsilavinimo, o tik išmanyti skaičius. Jis prisimena, kad mokykloje matematikos vadovėlį sukrimsdavo per savaitę, todėl mintyse pagalvoja, kodėl negalėtų atrodyti taip, kaip visi aplinkiniai žmonės? Jis užpildo anketą ir jį pakviečia būti praktikantu į biržą, tačiau pusę metų nemoka algos. Krisas Gartneris pusę metų sunkiai mokosi ir vis dar gyvena prieglaudose su savo vaiku. Jis gavo darbą. Krisas Gartneris supranta, kad tai jo pasiektas tikslas ir jaučiasi laimingas. Jis iš laimės apsiverkia ir bėga pas savo sūnų. Po šešerių metų darbo jis įkuria savo investicinę kompaniją, kuri už dešimties metų bus parduota už keletą milijonų dolerių. Tai yra puikus pavyzdys kiekvienam žmogui, kad niekada nereikia prarasti vilties, stengtis įgyvendinti savo tikslus ir taip pasiekti laimę.

 

Apibendrinant reiktų paminėti, kad mes nuolat turime tobulėti ir siekti savo tikslų. Kartais mūsų laimė yra visai šalia, tik mes jos nepastebime. „Laimingas tas, kuris nuolat pastebi savo klaidas ir nuolat stengiasi jų atrasti, toks žmogus pasieks tobulybę.“ (Nikolajus Gogolis).

Galbūt kam nors pravers. :)

Norėčiau, kad įvertintumėte mano samprotavimą, galbūt ką nors patarsit, ar kokių klaidų užmatysit. Tikriausiai reikės platint pabaigą. Dar ir polemikos nėra..

Visi nori būti laimingais. Kodėl?

Visi nori būti laimingais. Kodėl?

Aš pirmame samprotavimo sakinyje dariau klaidą, todėl noriu ir tavo sakinį pataisyt. :)

Visi nori būti laimingi. Kodėl?

As noriu but laimingas :D

Kai supranti, kad ne piniguos laime, pradedi ieskot kitos laimes :)