UAB Valdyba

Sveiki,

gal kas žinote, galite paaiškinti kas UAB'e yra valdyba. Koks "pliusas" būtų sudaryti valdybą steigiant įmonę (arba nesudaryti jos)?

Sveiki,

gal kas žinote, galite paaiškinti kas UAB'e yra valdyba. Koks "pliusas" būtų sudaryti valdybą steigiant įmonę (arba nesudaryti jos)?

Truputis teorijos :)

Valdybos narius renka akcininkai, ir valdybos nariams yra mokamos tantjemos.

Valdybos narių pareigos yra aprašytos CK 2.87 str., taip pat Akcinių bendrovių įstatyme.

33 straipsnis. Valdybos sudarymas

1. Valdyba yra kolegialus bendrovės valdymo organas.

2. Valdybos narių skaičių nustato bendrovės įstatai. Turi būti ne mažiau kaip 3 valdybos nariai.

3. Valdybą renka stebėtojų taryba bendrovės įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, valdybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas šio Įstatymo 31 straipsnio 3 dalies stebėtojų tarybos rinkimams nustatyta tvarka. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos.

4. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.

5. Valdyba savo funkcijas atlieka įstatuose nustatytą laiką arba iki bus išrinkta ir pradės dirbti nauja valdyba, bet ne ilgiau kaip iki valdybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo.

6. Valdybos nariu gali būti renkamas tik fizinis asmuo. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Bendrovės valdybos nariu negali būti:

1) bendrovės, dukterinės bendrovės ar šią bendrovę patronuojančios bendrovės stebėtojų tarybos narys;

2) asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti šių pareigų.

7. Valdyba ar jos nariai savo veiklą pradeda pasibaigus valdybą ar jos narius išrinkusiems visuotiniam akcininkų susirinkimui ar stebėtojų tarybos posėdžiui.

8. Kai bendrovės įstatai keičiami dėl valdybos sudarymo ar jos narių skaičiaus padidinimo, naujai išrinkti valdybos nariai savo veiklą gali pradėti tik nuo pakeistų įstatų įregistravimo dienos. Šiuo atveju sprendimo pakeisti įstatus priėmimas ir naujų valdybos narių rinkimas gali vykti tame pačiame visuotiniame akcininkų susirinkime, jei tai numatyta susirinkimo darbotvarkėje.

9. Stebėtojų taryba (jei stebėtojų taryba nesudaroma – visuotinis akcininkų susirinkimas) gali atšaukti visą valdybą arba pavienius jos narius nesibaigus jų kadencijai.

10. Valdybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 dienų raštu įspėjęs bendrovę.

11. Už veiklą valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos šio Įstatymo 59 straipsnyje nustatyta tvarka.

34 straipsnis. Valdybos kompetencija

1. Valdyba svarsto ir tvirtina:

1) bendrovės veiklos strategiją;

2) bendrovės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes;

3) pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka;

4) bendrovės filialų ir atstovybių nuostatus.

2. Valdyba renka ir atšaukia bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas.

3. Valdyba nustato informaciją, kuri laikoma bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi. Komercine (gamybine) paslaptimi negali būti laikoma informacija, kuri pagal šį ir kitus įstatymus turi būti vieša.

4. Valdyba priima:

1) sprendimus bendrovei tapti kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve;

2) sprendimus steigti bendrovės filialus ir atstovybes;

3) sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai);

4) sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma);

5) sprendimus dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo;

6) sprendimus įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo;

7) Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatytais atvejais − sprendimą restruktūrizuoti bendrovę;

8) kitus bendrovės įstatuose ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose valdybos kompetencijai priskirtus sprendimus.

5. Įstatuose gali būti numatyta, kad valdyba, prieš priimdama šio straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytus sprendimus, turi gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas nepanaikina valdybos atsakomybės už priimtus sprendimus.

6. Valdyba, prieš priimdama sprendimą investuoti lėšas ar kitą turtą į kitą juridinį asmenį, turi apie tai pranešti kreditoriams, su kuriais bendrovė yra neatsiskaičiusi per nustatytą terminą, jeigu bendra įsiskolinimo suma šiems kreditoriams yra didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo.

7. Valdyba analizuoja ir vertina bendrovės vadovo pateiktą medžiagą apie:

1) bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą;

2) bendrovės veiklos organizavimą;

3) bendrovės finansinę būklę;

4) ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijos ir kitus turto pasikeitimo apskaitos duomenis.

8. Valdyba analizuoja, vertina bendrovės metinės finansinės atskaitomybės projektą bei pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir teikia juos stebėtojų tarybai bei visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba nustato bendrovėje taikomus materialiojo turto nusidėvėjimo ir nematerialiojo turto amortizacijos skaičiavimo metodus.

9. Valdyba atsako už visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimą ir rengimą laiku.

10. Valdyba privalo pateikti stebėtojų tarybai jos prašomus su bendrovės veikla susijusius dokumentus.

11. Valdybos nariai privalo saugoti bendrovės komercines (gamybines) paslaptis, kurias sužinojo būdami valdybos nariais.

12. Valdybos darbo tvarką nustato jos priimtas valdybos darbo reglamentas.

35 straipsnis. Valdybos sprendimų priėmimas

1. Valdybos posėdžio šaukimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas valdybos narys.

2. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams „už“ ir „prieš“ pasiskirsčius po lygiai, lemia valdybos pirmininko balsas.

3. Valdybos narys savo valią – už ar prieš balsuojamą sprendimą, su kurio projektu jis susipažinęs, gali pranešti balsuodamas iš anksto raštu. Balsavimui raštu prilyginamas balsavimas telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą.

4. Valdyba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip 2/3 valdybos narių, jei bendrovės įstatuose nenustatytas didesnis dalyvaujančių posėdyje šių narių skaičius. Iš anksto balsavę valdybos nariai laikomi dalyvaujančiais posėdyje. Valdybos sprendimas yra priimtas, kai už jį gauta daugiau balsų už negu prieš, jeigu bendrovės įstatai nenustato didesnės daugumos.

5. Valdybos narys neturi teisės balsuoti, kai valdybos posėdyje sprendžiamas su jo veikla valdyboje susijęs ar jo atsakomybės klausimas.

6. Valdyba į kiekvieną savo posėdį turi pakviesti bendrovės vadovą, jei jis nėra valdybos narys, ir sudaryti jam galimybes susipažinti su informacija darbotvarkės klausimais.

7. Valdybos posėdžiai turi būti protokoluojami.

Na kol įmonėje mažai žmonių tai valdyba gal ir neatlieka didelio vaidmens, bet kai būna didelė įmonė, tai. Valdyba sudaro 2-5 žmonės, visi turi savo pareigas. Svarbiausias būna valdybos pirmininkas (jis būna kaip ir galva uab). Valdyba sprendžia įmonės klausimus, sudaro įmonės krypti (generaline asamblėja buna karta, du per metus, kai tarkim susirenka valdybos nariai ir išsikelia įmonės tikslus kurie turės būti įgyvendinti iki kitos asamblėjos). Valdyba gali dirbti tame uab arba ne, pasirinktinai. Dažniausiai pradžioje tai dirba, bet jeigu pasiekiate su UAB tikrai gerų rezultatų, turi daug pinigų, tada galima pasitraukti iš įmonės ir likti tik valdyboje.

Dažniausiai valdybos narys būna atsakingas už tai kokio departamento kontroliavimą.

Perrenkama valdyba kas kažkiek laiko, kaip apsirašote tai įstatuose.

Aha mazdaug aisku. Na man buvo labai idomus klausimas, pvz:

yra 4 akcininkai - dvi seimos, tai X2 vyras+zmona.

Vienas is ju yra direktorius

tai maniau kad jeigu sudaroma valdyba, tai galima kazkiek kontruoliuoti svarbiausius sprendimus, kuriuos priema direktorius, bet gaunasi taip, jeigu direktorius yra ir valdybos pirmininkas, tai jo balsas vistiek lemiamas.

pavyzdelis, sprendziamas svarbus klausimas, ir yra dvi nuomones, du akcininkai pries du. Tai sudarius valdyba, viena puse vistiek visada nugales, nes valdybos pirmininko balsas lemiamas, jeigu balsai pasiskirsto vienodai..

Ar yra koks nors cia sprendimo budas?

Valdyba reikalinga kai jau yra didelis verslas. Tarkim 100+ darbuotoju.

O, kad kryptis viena butu geriausia susitarkite bendrai del tam tikros strategijos, ja pasidarykite rastu. Ir truputi kontroliuokite, kad priimami sprendimai butu su ja suderinami. Taip pat stenkites bendrauti ir ne tik darbiniais klausimais, kad butu maziau trinties.

Valdyba reikalinga kai jau yra didelis verslas. Tarkim 100+ darbuotoju.

 

O, kad kryptis viena butu geriausia susitarkite bendrai del tam tikros strategijos, ja pasidarykite rastu. Ir truputi kontroliuokite, kad priimami sprendimai butu su ja suderinami. Taip pat stenkites bendrauti ir ne tik darbiniais klausimais, kad butu maziau trinties.

bet vistiek gali ivykti nesutarimas kokiu nors svarbiu klausimu, todel ir domiuosi, kaip isvengti situacijos kad viena puse vistiek nugaletu, uzuot bendrai ieskant kompromiso, jeigu balsai pasiskirsto po lygiai.

bet vistiek gali ivykti nesutarimas kokiu nors svarbiu klausimu, todel ir domiuosi, kaip isvengti situacijos kad viena puse vistiek nugaletu, uzuot bendrai ieskant kompromiso, jeigu balsai pasiskirsto po lygiai.

Tai va cia ir yra problema, kad balsai pasiskirsto po lygiai. Realiai turi kazka tureti daugiau balsu, ir priimti lemiama sprendima, kai to reikia. Aisku jei didysis akcininkas protingas, visada pries tai stengsis sprendimus priimti suderintus.

Valdyba netinkamas sprendimas mazam verslui. Tai butu tas pats kas su tanku medzioti paukstelius.

Kai jau prireikia formalaus budo spresti klausimams tarp lygiaverciu akcininku, tai verslas greiciausiai nebeaugs, o bus sprendziamos visokios mazos problemos.