Lietuviu kalba mane pykina.

Pritariu zawe dėl mokytojos. Nors pats tikrai nesu tas, kuris perskaitė visas mokyklines knygas, tačiau turėjau gerą mokytoją, stropius klasiokus, tad dalį kūrinių išanalizuodavom per pamokas, pagrindines idėjas suprasdavau. Bet vėliau ateina toks jausmas, kodėl būtinai turiu interpretuoti taip, kaip man pasako? Jausdavausi, kad ta nuomonė lyg ir primetama. Pradėjau skaityti pats. Taip, tikrai ne visi kūriniai įdomus, bet kiekvienas iš jų pamoko. Tai formuoja mūsų asmenybę, kad ir kvailai dabar tau tai skamba.

 

Nepatinka Hamletas? Tebūnie, pamėgink Alberto Kamiu "Svetimas", "Maras", perskaityk Remarko "Vakarų fronte nieko naujo", Balio Sruogos "Dievų miškas". Būtent šos knygos patinka tiems, kam skaitymas nekelia didelio susižavėjimo (ypač vaikinams). Pamatysi, kad skaitymas gali būti tikrai geras laisvalaikio leidimo būdas, tereikia skaityti tai, ką nori, o ne iš reikalo.

 

Dar vienas patarimas, kaip padaryti, kad lietuvių kalbos pamokos nebūtų katorga - bent jau pas mus mokyklos bibliotekoje būdavo tokios mažos knygutės, kuriose pateikti sutrumpinti programiniai kūriniai bei jų analizės. Juos perskaityti užtrunka kelias valandas. O kai gaudaisi per pamoką apie ką eina kalba, tai ir ne taip nuobodu joje sėdėti. :) Na, o jei jau ir tiek tingi, tai prieš pamoką pasiskaityk kūrinio analizę, kurių pilna internete, bent jau turėsi supratimą apie ką eina kalba :)

Aš dėl nuomonės „primetimo“ labai sutinku.

Nepatinka skaityt ar nepatinka kūriniai, kuriuos švietimo sistema nori, kad perskaitytum? Neskaityk. Iš visų kūrinių, kuriuos reikėjo perskaityt, perskaičiau vieną. Visų kitų nė karto nebuvau atsivertęs ir net bibliotekos "abonemento" nebeturėjau nuo kokios 6 klasės, nes jo ir nereikėjo. Iš egzamino gavau 72 balus.

Gaišt laiką ties dalykais, kurie nedomina, žmogui, turinčiam makaulę ant galvos, yra nesąmonė. Tobulėk ten, kur nori tobulėti. Tam, kad galėtum remtis kūriniu per egzaminą, tau reikia ne būt perskaičius 1000 puslapių teksto, o žinot, kas jame maždaug vyko (+-), kokia pagrindinė mintis buvo ir turbūt viskas. Samprotavimo rašinyje užtenka poros sakinių tam, kad būtum "pasirėmęs kūriniu". Visa kita iš esmės yra pilstymas iš tuščio į kiaurą (koks ir yra viso kurso tikslas).

Kitas dalykas yra tas, kad skaitymas lavina rašymo ir minčių dėstymo įgūdžius. Bet čia "skaitymas", ne "skaitymas kūrinio, kuris manęs nedomina". Nėra jokio skirtumo, ar skaitysi internete straipsnį apie tai, kas tau įdomu, ar skaitysi kūrinį, kuris tavęs nedomina (pirmuoju atveju netgi dviguba nauda). Jeigu neskaitysi nei to, nei to - gramatinės klaidos per egzą bus didelė problema Tamstai. Dalyvavimas diskusijose, beje, yra labai awesome dalykas, nes moko argumentuot. Jeigu mokėsi argumentuot ir pagrįst savo teiginius, papilstyt iš tuščio į kiaurą, remiantis anekdotais, nebus sunku.

Šita visa rašliava galioja tuo atveju, jei esi tinginys, bet turi galvą ant pečių. Jeigu ieškant galvos gauni 404 errorą, turbūt tave nuvedžiau ne ta linkme. Sėkmės. :)

Sutinku su Karoliu.

Pats neskaičiau nei vieno kūrinio pilno. Tą patį sukakotą Hamletą atsiskaičiau iš Simpsonų serijos apie jį :D

O šiaip, tai realiai yra visa esmė ta, kad:

1. Tau nereikės niekada viso kūrinio.

2. Užtenka autoriaus, pavadinimo, žanro, pagrindinės minties.

Kodėl? Todėl, kad tik tiek iš tavęs prašo.. Egzamine iš 500 kūrinių, kuriuos turi galvoje tu pamatai 3. Kas gaunasi? Tu nė velnio nepameni kas jų viduje. O jei ir pameni, tai tikrai ne su visomis "geromis" citatomis. Yra ribos kažkokios.

Beje, skaityti visi privalo, tik niekas nesako, kad tą pačią jau nuvalkiotą ir nuskaitytą literatūrą, kurią jau visi mokinasi ir skaito 300 metų. Tai jau yra per daug. Kaip pavyzdys man nepatinka nei vienas lietuviškas kūrinys, o juo labiau kai parašomas senąja kalba ir tu sėdi 4 valandas su specialiu žodynu ir perskaitai geriausiu atvėju 80 eilučių. Kokia iš to nauda? Aš geriau pasiimsiu pvz fantastinę literatūrą arba apie tą pačią antiką ir paskaitysiu kas bus įdomiau, bet ir tai ne viską.

ps. Taip, mokykloje reikalauja daug ir nesąmonių. Asmeniškai man juokinga, kai tu per vasarą turi perskaityti visas reikalingas knygas kitiems metams, nes jei to nepadarai turi 2-3 dienas perskaityti kokį Dievų mišką. ( pats turėjau netgi vieną dieną perskaityti pačią knygą ) :)

Na pats esu 12-toje klasėje. Eilėraščiai tai tikrai už****. Tačiau dėl kūrinių... Iš tiesų yra trumpų novelių, apysakų, apsakymų, kuriuos galima perskaityti vienu ar dviem prisėdimais ir nesukt galvos. (O vėliau ir pasiremt)

Arba pavyzdžiui toks romanas kaip "Vakarų fronte nieko naujo" tikrai įdomiai susiskaitė.