Kaip susipažinote su savo antrąja puse?

Na forumiečiai pasidalinkite istorijomis kaip sutikote, susipažinote su savo mylimąja, mylimuoju :). Ir kaip viskas išaugo į rimtą draugystę.

tai gal tu pradėk su savo istoriją? :D

tai gal tu pradėk su savo istoriją? :D

Deja, bet neturiu aš ką pasakoti šia tema... Bet netame esmė. Įdomu išgirsti forumiečių pasakojimus :)

per naujaka. su draugais baliavojom vienam bute, bet isejau veliau i kita tusiuka, ten ir susitikau savo mylimaja. to ir uzteko, manau, meile buvo is pirmo zvilgsnio. toliau viskas vyko labai naturaliai ir visiskai savaime - nuo sms (studinom skirtinguose miestuose) iki susitikimu, nuo susitikimu iki keliu dienu kartu, nuo juo iki dabar - gyvenam kartu :)

Su buvusiąja susipažinau mokykloje dar prieš 3-4 metus, bet vienas kito nėmėgom. Prieš mažiau nei metus susitikome viename renginyje, po jo jai parašiau ir viskas prasidėjo ... :D

Tuoj prasidės. Tėvai prieš 6 metus nupirko kompiuterį ir ... :D

Su savo kur draugauju beveik 3 metus, tai draugas pasiėmė mergos numerį, nuvarėm į pasimatymą, ta nukabinta draugė pasiėmė dar dvi drauges ir mes varėm tryse, su ta drauge išgėręs truputį sidro pradėjau bučiuotis, pradėjau pas ją važinėti kas dieną, vienas kitam patikom ir štai mes kartu :)

Prieš tai dar turėjau vieno vakaro nuotykių, be sekso, tik taip glamonės, bet jos nepatiko man :)

Esmė, tu nori mergos jau pagaliau, šeimos ir pan, žodžiu kito gyvenimo laiptelio, taip? Tai ne filosofijas kurk, gali knygą parašyti "kaip stengtis ieškoti mergų", gali tūkstantį žmonių apklausti "kaip jie susirado savo antrają pusę", bet esmė, kol pats nežengsi pirko žingsnio, tol nieko ir nesigaus, jei labai jaudiniesi, pradžioje gali susirasti merginą ir bendrauti internete eskimi, draugas, ieskok ir pan, kaip matysi, kad mezgasi kažkas, pasiūlyk susitikt :) Pirmai parašysi gal nepatiksi, antrai, trečiai, gal ketvirtai patiksi, svarbiausia nenuleisti rankų, žinok niekam nebuvo lengva, bet jei nežengsi žingsnio, tai nieko ir nebus. Tu renkiesi kaip gyventi, tu savo sielos šeimininkas ir tu pasirinksi ar rytoj su mergina būsi ar pc dročinsi, svarbiausia išklausyk panelę, suprask ją, matyk daugiau nei sau prieš nosį, jeigu gyvensi savo kompleksuose ir baimėse, nieko nesigaus tau. Mano patarimas, tiesiog pradėk kažką daryt ir neapsimesk durnu, kad nežinai kaip susirasti paną, tiesiog pasitikėjimo problema čia.

.

Alfavyras.lt

Patrauklusvyras.lt dar ir youtube šitas yra jeigu reikia šeip yra gerų patarimų motyvacijos ir šeip bent jau aš skaitau žiūriu ką įkelia tai šiek tiek gerai ir pasistengi drąsiau šeip jautiesi ir stengiesi baimes įveikt

Teisingai reikšti savo minčiu ten nemoko?

Alfavyras.lt

Patrauklusvyras.lt dar ir youtube šitas yra jeigu reikia šeip yra gerų patarimų motyvacijos ir šeip bent jau aš skaitau žiūriu ką įkelia tai šiek tiek gerai ir pasistengi drąsiau šeip jautiesi ir stengiesi baimes įveikt

Psichologai padeda, bet ne apsimetėliai kurie taip pasitiki savimi, kad net kitus priverčia patikėti juo.

O aš su savo mergina susipažinau darbe :) Jos pirma darbo diena, buvo per mano gimtadienį ir aš turėjau ją apmokyt dirbt. Tai po to juokavom, kad darbovietė man gimtadienio dovanėlę įteikė :D

Nuskambės juokingai bet su savaja susipažinau Facebook'e. Atsikrausčiau į naują vietą, tai norėjosi "šaudytis" ir naujų panų. Iš pradžių su pora susipažinau, kelis kartus susitikom, atsigėrėm ir panašiai. Su viena pradėjau sutarti ypač gerai, labai mieli susirašinėjimai, apsikabinimai ir t.t. Jau galvojau tikrai bus šita mano. Po poros dienų su draugu nuėjom į parką pagurkšnoti alaus ir pyst žiūriu ta pana su drauge geria su trijais vyriokais ir ta "manoji" ant kaklo užsiropštusi vienam. Tada ir supratau, kad ne nuo to galo pradedu ir susidėjau ne su tokiomis, apie kokias galvojau.

Tuometu per Facebook pakviečiau vieną ramesnę ir kuklesnę panelę, kurią jau buvau turėjęs Facebook drauguose, bet mane pašalino nes buvau biški pastūmęs (tos neramios "draugės" prikalbėjusios apie ją buvo vėjų). Pagalvojau, kad reikia pabandyti su ja susipažinti ir pažiūrėti koks ji žmogus iš tikro, o ne pasikliauti ne ką geresnėmis gražuolėmis, kurios bet kam ant kaklo kariasi.

Na ir pradėjom susirašinėti, po kelių dienų jau ir susitikinėti. Taip vienas kitam patikom, kad po kelių savaičių jau buvom pora.

Jau kartu esam 2 metus. :)

Buvau 15 metų baigęs 10 klasių. Vasarai išvažiavau į vasaros stovyklą, sutikau panelę iš praeitos vasaros stovyklos, vienas kitam patikom tai ir "draugavom" (kokia ta draugystė gali būt kai tau 15, panelei 13, tu iš Naujosios Akmenės, o ji iš Palangos :D ). Stovykloj susipažinau su keliom jos draugėm, bet neperdaugiausiai su jomis bendravau. Po stovyklos grįžus namo aišku išsiskyrėm ir atrodė pasaulio pabaiga, bet viena iš tų naujųjų draugių padėjo man visą tą "išsiskyrimą" išgyvent. Tada pamačiau kas ji per žmogus. Šiaip bijodavau, man išvis kompleksas buvo su simpatiškom panelėm kalbėt, nebent su kokiom kaimietukėm galėdavau paprikolint :D Tai ir su naująja drauge daugiausiai telefonu bendraudavom. Rudenį kai atėjau į 11 klasę pamokos vyko jau nebe klasėms, o suskirstytomis grupėmis pagal pajėgumą. Kadangi paskutinis sugalvojau pasikeisti istorijos kursą, papuoliau į grupę, kurioje buvo ir mano naujoji draugė, bet ji sėdėjo su savo drauge, o man buvo likusi tik viena vieta pas kitą panelę viiiiisai kitame klasės gale. Tik viskas taip susiklostė kad manoji perdaug tarškėdavo su savo drauge todėl jas persodino ir kažkaip gavosi, kad atsisėdome kartu. Taip viskas ir prasidėjo, iš pradžių šaudžiau į vienus vartus :D tik aš norėjau rimtesnės draugystės ir kažkaip visi draugai tai matė ir dar draugei spaudimo duodavo, tai gal tas kažkaip ją atbaidė. Bet vat nenuleidau rankų ir dabar turiu ką turiu :) Oficialiai ( :D ) draugaujam 2 metus, 5 mėnėsius ir 3 dienas, kartu baigėm mokyklą, abu įstojom į Klaipėda ir gyvenam kartu jau beveik 2 metus :)

Kiek autoriui metų, jog neturi ką papasakoti šia tema? Kaip manai, kokios tos priežastys? Pačiam greitai bus 22 ir irgi rimtos merginos nesu turėjęs. Yra tam tikros priežastys (tokių žmonių su tokiomis priežastimis mažiau nei 1 proc.), tai va dėl to kompleksų turiu.

Su viena šiek tiek susirašinėjome, kažkaip bendravimas nelipo. Po kurio laiko mums netikėtai teko šiek tiek pabūti vienoje aplinkoje, tik nieko nebendravome per mano kompleksus. Po kelių mėnesių parašiau jai vėl. Tada prisiminė mane, susirašinėjimas buvo visai kitoks. Tik su ja aš bendravau neturėdamas minčių susitikti, nes man atrodė tai ne mano lygio mergina ir dėl to nenorėjau kažko rimčiau. O ji vieną dieną pasiūlė susitikti. Susitikome, pabendravome, atsisveikinant nežinojau ką daryti, ji apkabino. Buvo dar du pasimatymai, mėnesio pertrauka, po to dar kelis kartus pasimatėme, sukaupęs visą drąsa pabučiavau, buvo to kūniško artumo kiek etika leidžia viešoje vietoje. Kai pirmą kartą pamačiau jos nuotraukas, viso to nė nebūčiau galėjęs įsivaizduoti, nes man ji be galo graži ir neprieinama pasirodė. Dar mes toliau bendraujame, bet dabar tik kaip draugais. Pats nežinau, ar tai tenkina mane ar ne.

Buvo dar viena mergina.. irgi netikėjau, kad kažkas gali būti dėl tų pačių priežasčių, bet ji mane pasikvietė pas save namo, pasiglamonėjome, po to miegojome kartu ir ryte atsisveikinome visam laikui. Ta mergina šiek tiek iš aukštesnio sluoksnio, ji turi aukštus tikslus, tėvai prie verslo ir nori tokio vaikino, kuris dar ją temptų į priekį. Prieš susitinkant man davė suprasti, kad čia tik vienam vakarui.

Dar su kita susitikdavome tik vakarais kai prispausdavo tas noras. Na bet ji mane kažkaip netraukė, pats nutraukiau viską.

Kiek autoriui metų, jog neturi ką papasakoti šia tema? Kaip manai, kokios tos priežastys? Pačiam greitai bus 22 ir irgi rimtos merginos nesu turėjęs. Yra tam tikros priežastys (tokių žmonių su tokiomis priežastimis mažiau nei 1 proc.), tai va dėl to kompleksų turiu.

Su viena šiek tiek susirašinėjome, kažkaip bendravimas nelipo. Po kurio laiko mums netikėtai teko šiek tiek pabūti vienoje aplinkoje, tik nieko nebendravome per mano kompleksus. Po kelių mėnesių parašiau jai vėl. Tada prisiminė mane, susirašinėjimas buvo visai kitoks. Tik su ja aš bendravau neturėdamas minčių susitikti, nes man atrodė tai ne mano lygio mergina ir dėl to nenorėjau kažko rimčiau. O ji vieną dieną pasiūlė susitikti. Susitikome, pabendravome, atsisveikinant nežinojau ką daryti, ji apkabino. Buvo dar du pasimatymai, mėnesio pertrauka, po to dar kelis kartus pasimatėme, sukaupęs visą drąsa pabučiavau, buvo to kūniško artumo kiek etika leidžia viešoje vietoje. Kai pirmą kartą pamačiau jos nuotraukas, viso to nė nebūčiau galėjęs įsivaizduoti, nes man ji be galo graži ir neprieinama pasirodė. Dar mes toliau bendraujame, bet dabar tik kaip draugais. Pats nežinau, ar tai tenkina mane ar ne.

 

Buvo dar viena mergina.. irgi netikėjau, kad kažkas gali būti dėl tų pačių priežasčių, bet ji mane pasikvietė pas save namo, pasiglamonėjome, po to miegojome kartu ir ryte atsisveikinome visam laikui. Ta mergina šiek tiek iš aukštesnio sluoksnio, ji turi aukštus tikslus, tėvai prie verslo ir nori tokio vaikino, kuris dar ją temptų į priekį. Prieš susitinkant man davė suprasti, kad čia tik vienam vakarui.

 

Dar su kita susitikdavome tik vakarais kai prispausdavo tas noras. Na bet ji mane kažkaip netraukė, pats nutraukiau viską.

Žiaurus reiklas būti nurašytam į draugus...

turi buti velnias, tada visos mergos tavo, geru bachuru joms nereikia, kai supratau situos esminius dalykus, aukstyn apsiverte mano gyvenimas, kabinu ka noriu, pisuosi beveik su betkuo kuo noriu.

antras dalykas - visos mergos kekses(99%) tai irgi butina zinoti, jeigu nori sekmingo bendravimo.

daugelis bachuru to nesupranta ir verkia paskui viena isikliopine, kai ji su kitais duodasi,

dar vienas patarimas nuo manes, visada reikia tureti daug variantu, jeigu ir rimciau bendrauji su viena pana, vistiek reikia derinti ir kitas, susitikti, tai suteiks tau pasitikejimo bendraujant su ta pirmaja.

Susipažinom gan netikėtai - internetu. Iš pradžių aš parašiau žinutę, bet nesitikėjau jog atrašys, po kelių dienų ji atrašė, paskui sekė e-mail susirašinėjimai, tada sms, vėliau pokalbiai telefonu, tada reti susitikimai (gyvenom ~250km vienas nuo kito), paskui ji dėl kitų aplinkybių persikraustė ir gavosi taip kad gyvenom ~300m atstumu, tada prasidėjo dažnesni susitikinėjimai, paskui apsigyvenom kartu ir dabar jau beveik 2metai kaip draugaujam :)

Aišku ne visiems sakom tiesą kaip susipažinom :D nes daugelis galvoja kad susipažinti internetu nerimta ar pan. :)

turi buti velnias, tada visos mergos tavo, geru bachuru joms nereikia, kai supratau situos esminius dalykus, aukstyn apsiverte mano gyvenimas, kabinu ka noriu, pisuosi beveik su betkuo kuo noriu.

 

antras dalykas - visos mergos kekses(99%) tai irgi butina zinoti, jeigu nori sekmingo bendravimo.

daugelis bachuru to nesupranta ir verkia paskui viena isikliopine, kai ji su kitais duodasi,

 

dar vienas patarimas nuo manes, visada reikia tureti daug variantu, jeigu ir rimciau bendrauji su viena pana, vistiek reikia derinti ir kitas, susitikti, tai suteiks tau pasitikejimo bendraujant su ta pirmaja.

words of wisdom. Skamba žiauriai, bet taip jau yra.

Aš tai su buvusiaja susipazinau miske. Geriau alu su chebra ir pro sali ejo panos, uzkalbinom. Uzrasiau su markeriu jai ant kojos savo numeri, pasakiau, kad laukiu skambucio. O po keliu dienu jau darėm tomi džeri

O dabar vienas. Ech..

words of wisdom. Skamba žiauriai, bet taip jau yra.

 

Aš tai su buvusiaja susipazinau miske. Geriau alu su chebra ir pro sali ejo panos, uzkalbinom. Uzrasiau su markeriu jai ant kojos savo numeri, pasakiau, kad laukiu skambucio. O po keliu dienu jau darėm tomi džeri

 

O dabar vienas. Ech..

taip, gyvenimas ziaurus, bet kuo anksciau tai pamatai, tuo geriau ;)

Tai tipo buti naglam, prasigerusiam marozui? Ar kaip?

Tai tipo buti naglam, prasigerusiam marozui? Ar kaip?

nieko nesupratai....

nieko nesupratai....

Viską supratau. Ir gana senai... Specialiai to paklausiau. Žinau, kad reikia būti Alpha patinu :D

Viską supratau. Ir gana senai... Specialiai to paklausiau. Žinau, kad reikia būti Alpha patinu :D

tai kam klausi kazkokiu nesamoniu, apie gerimus ir marozus ?

Tai tipo buti naglam, prasigerusiam marozui? Ar kaip?

Nu tu če biški perspaudei. Nereikia nei naglam būt, nei tuo labiau marozui prasigerusiam.

Vienintelė gyvenime taisykle su bobom: Kalbėdamas su ja, pabandyk prisiminti kiek esi girdejes atveju kai boba pasikorė del nelaimingos meiles ir kiek vyru prasigere ir po to nusizude kai pana paliko? Rezultatas butu 100:0 į vienus vartus. Vyrai zliumbia patampa skudurais kol galiausiai kai kas ir virve maunasi. O boba pazliumbe pusdieni, nuvare pasitusint, žiūrėk jau ant kito joja. Išsišoka, išsibezda ir praeina visos meilės.

Vyrai kiaulės, moterys kėkšės. End of story

Nu tu če biški perspaudei. Nereikia nei naglam būt, nei tuo labiau marozui prasigerusiam.

 

Vienintelė gyvenime taisykle su bobom: Kalbėdamas su ja, pabandyk prisiminti kiek esi girdejes atveju kai boba pasikorė del nelaimingos meiles ir kiek vyru prasigere ir po to nusizude kai pana paliko? Rezultatas butu 100:0 į vienus vartus. Vyrai zliumbia patampa skudurais kol galiausiai kai kas ir virve maunasi. O boba pazliumbe pusdieni, nuvare pasitusint, žiūrėk jau ant kito joja. Išsišoka, išsibezda ir praeina visos meilės.

 

Vyrai kiaulės, moterys kėkšės. End of story

yra isminties pas tave nemazai

tas pats ir gyvenime, pradeda pataikauti bobai, stengiasi, tampa sliure-pastumdeliu, o poto tokie kaip as beldziu ju bobas.

nes jeigu vyras geras, klauso, stengiasi, su tokiu nereikia skaitytis. (moteru logika)