Bičių strategija padeda optimizuoti ir interneto serverių darbą

Džordžijos technologijos instituto mokslininkai, daugelį metų tyrinėję bičių elgesį, rado gana netikėtą praktinį savo darbo pritaikymą – pasinaudoti bičių elgesiu gerinant interneto serverių veikimą.

Bičių šeimos turi fiksuotą skaičių bičių darbininkių, kurios vienu metu gali ieškoti gėlių nektaro medui gaminti. Jos daugelį kartų turi skristi į surastą vietą, o ją išnaudojus, ieškoti kitų. Kartais gėlių žydėjimo metu ar saulėtomis dienomis nektaro būna daug, kartais jo tenka gerokai paieškoti.

Prof. Craigas Tovey’is iš Džordžijos technologijos instituto su kolegomis pastebėjo, kad tai kiek primena interneto serverių darbą – vartotojui prisijungus, serveris jam skiria tam tikrą skaičiavimų galią, tačiau kartais užklausų būna labai mažai, o kartais apkrovos labai išauga, pavyzdžiui, interneto parduotuvei paskelbus apie išpardavimą arba patalpinus įdomią informaciją, vaizdo medžiagą ir pan.

Paprastai serveriai skiriami aptarnauti konkrečias interneto svetainės dalis ir interneto tarnybas, pavyzdžiui, pašto, duomenų bazių. Tačiau labai sunku numatyti, kuomet ir kurios dalies apkrovos labai išaugs – tada serveriai pradeda strigti, prisijungę vartotojai nebesulaukia atsakymų į savo užklausas.

Bitės ribotų išteklių paskirstymo problemą (ribotas bičių darbininkių skaičius ir sunkiai numatomas nektaro kiekis ir jo buvimo vieta) sprendžia labai įdomiu būdu – šokiais.

Viskas vyksta taip: bitės žvalgai išskrenda iš avilio ir leidžiasi ieškoti nektaro. Suradusios bitės grįžta ir avilio „šokių aikštelėje“ ima šokti. Jų judėjimo kryptis nurodo kur link reikės skristi, krypčiojimų skaičius – atstumą, o šokio trukmė – kokio saldumo yra nektaras. Kitos bitės taip pat pradeda šokį, pakartodamas žvalgų judesius, kol įsimena, kaip reikės surasti tą vietą.

Grįžusios jos vėl pradeda šokį, nurodydamos kitoms bitėms, kaip rasti maisto. Taip tęsiasi tol, kol šokiai palengva nurimsta – nektaro toje vietoje nebeliko arba, kol neatsiranda kitų bičių, nurodančių, kad rado dar geresnę vietą.

Nors tai neatrodo labai veiksminga, C. Tovey’io nuomone, tai optimalus būdas, nesant centralizuotam valdymui, sklandžiai pereiti nuo vieno maisto šaltinio prie kito.

Interneto serveriai paprastai sukonfigūruojami vidutinėms apkrovoms, tačiau dažnai atsitinka, kad vieni jų būna perkrauti, kiti dirba tuščia eiga. Mokslininkai sukūrė virtualią „šokių aikštelę“ serverių tinklui – kuomet vienas serveris gauna kiek didesnį apkrovimą, į „šokių aikštelę“ jis pasiunčia pranešimą, atrodantį kaip spalvota kortelė, kuris nurodo, kad jei yra laisvų serverių, jie turėtų padėti susidoroti su darbu. Kortelės rodymo trukmė priklauso nuo to, kiek svarbi yra ta paslauga ar kiek pajamų iš jos galima gauti.

Palyginti su įprastiniu interneto serverių tinklu, esant sunkiai numatomiems apkrovų pasikeitimams, pritaikius šią bičių strategiją, serverių veikla pagerėjo nuo 4 iki 25 proc.

mokslasplius.lt

Keista, kad pasimokius iš tokių gyvunėlių, galima pritaikyt tokius veiksmingus metodus. Gamta valdo. :lol:

Visi geriausi dalykai slypi gamtoje :lol:

Keista, kad pasimokius iš tokių gyvunėlių, galima pritaikyt tokius veiksmingus metodus. Gamta valdo. :lol:

Labai daug išradimų išrasta ir dar bus išrasta stebint gamtą. Kai pasižiūri discovery channel ar šeip paskaitai, tai pamatai, kaip stebint gyvuniją/augaliją visiškai neverčiančią normalaus žmogaus susimastyti padaromi mokslo stebuklai.