Dvasinis tobulėjimas

„Dvasingumas – aukščiausia, nemateriali realybė, vidinis kelias link būties prasmės suvokimo (Nirvanos), giliausių vertybių ir reikšmių refleksija (pažinimas).

Psichologiniu požiūriu dvasingumas siejamas su asmens vidine harmonija, teigiamu santykiu su pasauliu, laimės, gyvenimo prasmės pajauta.“ Šaltinis Vikipedija

Daugelis maišo dvasingumą su religingumu. Tai skirtingi dalykai. Nors ko gero visose religijose yra daug dvasingumo požymių.

Vienas pagrindinių Visatos dėsnių- Evoliucionuoti, tobulėti tiek protu tiek ir dvasia.

Karma nėra Likimas. Karma yra priežasties ir pasekmės, arba veiksmo lygaus atoveiksmiui dėsnis, kitaip sakant atlygis už sąmoningus veiksmus, mintis, žodžius.

Karminiai ryšiai (Ypač geras straipsnis)

„Daugumas žmonių, kurie mus supa mūsų gyvenimo tėkmėje – tai žmonės, su kuriais mes pažystami iš praeitų gyvenimų. Mūsų ryšiai su praeitais gyvenimais būna arba pozityvaus charakterio, arba karmiško, tai yra tokie, kuriuos mums būtina sutvarkyti.

Pažiūrėkite į artimų jums žmonių ratą. Visi draugai, kurie su mumis nuo pat vaikystės ir jaunystės – daugumoje tie žmonės, su kuriais pas mus praeituose įsikūnijimuose geri draugiški santykiai. Jie buvo mūsų draugais, draugėmis, broliais, seserimis, vaikais, tėvais, vyrais, žmonomis, su kuriais mes arba nesukūrėme karmos, arba ta karma jau užbaigta.

Daugelis iš tų mūsų vienminčių, dvasingų žmonių, su kuriais mes susipažinome paskutiniaisiais metais, irgi priklauso tam pačiam pozityvių ryšių ratui. Turbūt jūs pastebėjote, kad kartais, matant žmogų pirmą kart ar bendraujant su juo Internetu, jūs jaučiate visiškai nepaaiškinamą simpatiją, jaučiate abipusį potraukį, kuris paskui virsta į tvirtą draugystę. Dabar tokių susitikimų vyksta vis dažniau ir dažniau, prie mūsų prisitraukia žmonės, su kuriais mes susitikome netgi keliuose ar daugiau įsikūnijimų. Ačiu jiems už tai, kad tokie yra.

Kartais žmonėms atrodo, kad jie žino, žmogus atsiradęs jų horizonte – jų mylimasis ar sutuoktinis iš praeito gyvenimo. Toks atpažinimas ir abipusis potraukis tokiais atvejais būna ant tiek didelis, kad atpažintį tokį ryšį iš praeitų gyvenimų, gana lengva. Ir kartais žmonėms atrodo, kad ir šiame gyvenime jie taps artimais žmonėmis, ir kad jų santykiai turi susiklostyti puikiai. Bet tai tikrai ne faktas, kad taip įvyks. Skirtinguose gyvenimuose situacijos retai pasikartoja ir visiškai įmanoma, kad dabar tie žmonės prisitraukė su visiškai kitais tikslais. Galbūt jiems reikia užbaigti kokia nors karmą.

Mes jau žinome, kad gyvenime nieko nebūna atsitiktinai. Visi mūsų susitikimai ne atsitiktiniai ir netgi tie ryšiai, tie santykiai, kurie mums atrodo pozityvūs, iš tikro mums duoti kokios tai pamokos praėjimui, kokios tai karmos užbaigimui.

Jei kokiuose nors čenelinguose sutinka informaciją apie tai, kad visa žmonijos karma jau nuimta – tai kai taisyklė astraliniai (Noosferos) čenelingai, kurie duodami su tikslu pasipelnyti skaitytojų energija ir atitraukti juos nuo savojo evoliucinio vystimosi. Su karma reikės dirbti kiekvienam savarankiškai, jei žmogus iš tikro nori pakilti į žymiai aukštesnį lygį ir išmokti tas pamokas, kurios jam suplanuotos nuosavos sielos.

Galima išanalizuoti visus savo santykius – su artimais žmonėmis, giminėmis, bendradarbiais, kaimynais ir t.t. – ir jei su kuo tai yra santykių įtampa – kaip taisyklė, tai karminiai ryšiai iš praeitų gyvenimų. Ir akivaizdu, tie santykiai mums duoti ne atsitiktinai, o jų išgydimui ir karmos uždarymui. Kartais tokie konfliktiniai santykiai tęsiasi metų metus. Tačiau, netgi tarp žmonių, besidominčiais dvasiniu vystymusi, sutinkami tokie, kurie nesupranta panašių santykių esmės ir kaltina savo vyrus, seseris, brolius, tėvus tuo, kad jie sugadino jiems gyvenimą, toliau žiūri į juos negatyviai, kartais sukurdami naują karmą.

Kas liečia mūsų artimiausių giminių ratą – mūsų tėvus, vyrus, žmonas, brolius, seseris – tai visada ir besąlygiškai – mes su jais įsikūnijome karminių užduočių išsprendimui. Labai dažnai patys sunkiausi ir įtempti santykiai iškyla būtent su jais. Bet reikia suprasti, kad tai ne atsitiktiniai susitikimai, kad tame yra atitinkama pamoka ir teks labai svarbus išgijimas, karmos užbaigimas.

Kai kurie žmonės bando paprasčiausiai pabėgti nuo tokių santykių vietoj to, kad pabandyti neutralizuoti karmą. Pabėgti – žinoma galima, bet kaip sakoma, nuo savęs nepabėgsi. Jei žmogui būtina praeiti kokią tai pamoką ir jis jos nepraeina, pabėgdamas nuo kažkokių tai santykių, tai po to, ta pamoka būtinai prisitrauks prie jo, tačiau jau kitokia išvaizda ir su kitais žmonėmis.

Galima aišku išsiskirti ir neužbaigti karmos. Bet juk ji ir liks neužbaigta, galimas pamokos pakartojimas. Ar ne geriau pakeisti save ir savo santykius su žmogumi, atleisti jam, priimti jį tokį koks yra, pakeisti savo elgesį ir užbaigti karmą? Ką padarys kitas žmogus – tai jo reikalas. Svarbu, santykių grandinėje, išgydyti savo dalį. Kai tai įvyksta, kai atleidimas įvyko pilnumoje ir įvyko santykių su kitu žmogumi pasikeitimas giluminiame lygyje , tas, kitas žmogus, gali tai pajusti ir jo santykiai irgi pasikeis jūsų atžvilgiu.

Tačiau, dažnai būna taip, kad žmonės negali atleisti, netgi suprasdami, kad tai atlikti būtina. Arba atleidžia paviršutiniame lygyje, o giliai viduje santykiai nepasikeitė.

Kai karma bus užbaigta, galima būtų galvoti apie išsiskyrimą su tuo žmogumi, jei dar bus toks noras. O gali būti, kad po karmos uždarymo tokio noro ir nebebus, išsiskirti nebesinorės ir santykiai stebuklingai pasikeis. Kartais tokios karmos užbaigimui nereikia daug laiko, tai gali įvykti kaip kvantinis šuolis – žmogus suvokia, performuoja savo santykius su partneriu – ir viskas iš karto keičiasi.

Svarbu atsiminti, kad joks savo poelgio išorinis paviršutinis pasikeitimas, nepadės santykiams su kitu žmogumi. Galima būti mandagiais, nedemonstruoti savo jausmų, bet tuo pačiu nekeisti savo nepakantumo vidinės energijos. Žmonėms kartais atrodo, kad jeigu jie išorėje neišreiškia savo nepakantumo, tai kiti nepastebi jo. Bet taip nėra. Žmonės reaguoja būtent į vidinę energiją ir jei ji nesikeičia, tai pasikeitimo santykiuose laukti beprasmiška. Tik pilnai pakeitus savo santykius žmogui ir situacijai, galima laukti pasikeitimų ir iš jo pusės.

Žinoma, viskam tam reikalingos sąmoningos pastangos, reikalingas savęs pakeitimo darbas. Labai svarbu dirbti su kito priėmimu, supratimu. Supratimo priėmimas – tai, kas daugumai pasiduoda labai sunkiai. Visad norisi, kad visi, kas yra šalia, žiūrėtu su mumis viena kryptimi. Bet nereikia užmiršti, kad pas kiekvieną žmogų savo uždaviniai, su kuriais jis atėjo į šį įsikūnijimą ir kiekvienas turi teisę į savo požiūrį, nuomonę, ne būtinai sutampančią su jūsų. Ir mes neturime teisės spausti, pripiršti savo valią, pastūmėti artimus sau žmones, net jeigu matome, kad jie daro kažką jiems patiems kenksmingą, jei matome kad jie nenori savęs keisti, nenori vystytis. Mes turime gerbti jų pasirinkimą ir viskas, ką mes galime padaryti – tai apsupti juos meile tuo atveju, jei norime likti su jais, tikėtis tuo, kad galingas mūsų meilės laukas padės jiems atlikti geriausią pasirinkimą. Arba, jei tarpusavio gyvenimas tampa neįmanomu, reikia save pakeisti ant tiek, kad priimti, atleisti ir užbaigti karmą, o po to paleisti žmogų iš savo gyvenimo, žinant, kad iš savo pusės padarėte viską, viską kas būtina ir įmanoma.

Dažnai karmos užbaigimui užtenka paprasčiausiai išeiti iš konflikto, atleisti ir priimti žmogų tokį, koks jis yra. Bet būna ir sudėtingų atvejų, kada būtinas rimtas darbas, suvokimas ir išgijimas. Dažnai tai liečia giminės karmą. Būna atvejų, kada žmogus jau anksčiau buvo įsikūnijęs toje pačioje giminėje, kurioje įsikūnijo dabar ir savo gyvenime atliko kai kuriuos veiksmus, kurių pasekmes dabar srebia jis pats ir visa jo giminė.

Sudėtingų pamokų su artimais žmonėmis dėka, mes savyje randame jėgų ir galimybių konflikto įveikimui, savęs pakeitimui, meilei ir priėmimo išmokimui. Žinoma, mes turime būti dėkingi visiems tiems, kas sutinkamas mūsų kelyje, už kartu praeitas pamokas.

Dabar karminiai santykiai aktyvuojasi, kartais aktyvuojasi labai dramatišku būdu. Yra žinoma, kad duotuoju laiku mes pagreitintu tempu praeiname savo vystymosi etapus, per kelius metus mes praeiname tokį kelią, kurio praėjimui anksčiau reikėtų kelių įsikūnijimų. Savaime suprantama ir karminiai ryšiai aktyvuojasi greičiau, kad mes galėtume greičiau juos užbaigti. Būkite atidūs žmonėms, kurie atsiranda jūsų gyvenime. Labai dažnai tai tie, kurie pritraukiami būtent karminių santykių užbaigimui.

Jai jūs jaučiate kažkam niekuo nepaaiškinamą nepakantumą, jeigu net jei jūs artimai nebendraujate su tuo žmogumi, niekada nekonfliktavote ir elgiatės neutraliai ir tuo pačiu suvokiate, kad ir tas žmogus jaučia jums nesuprantamą nepakantumą, - greičiausiai, tarp jūsų egzistuoja karma iš praeitų gyvenimų. Jūs abu tai jaučiate giluminiame lygyje. Pasistenkite pakeisti santykius su juo ir gal būt, jo santykiai irgi pasikeis.

Būna kad karminiai ryšiai labai supainioti ir uždirbti per kelis įsikūnijimus. Jei toks ryšys tarp sutuoktinių, tai dažnai prie jų įsimaišę ir jų vaikai.

Būna ir taip, kad karminės skolos abipusės, kada pavyzdžiui, žmonės buvo susitikę keliuose įsikūnijimuose ir abu užsidirbo karmą vienas kito atžvilgiu. Bet visai nebūtina, kad žmogus, turintis prieš jus karminę skolą, šiame gyvenime „padengtų" tą skolą. Jei pas jį neišvystyta siela, jis atvirkščiai, gali tęsti karmos skolų uždirbimą. Tokie atvejai sutinkami pakankamai dažnai. Gal būt jis padengs karmos skolas šiame gyvenime, o gal būt jos pereis į kitą jo gyvenimą. Svarbu ne tai, ką daro kitas, svarbu tik tai ką darome mes patys ir kaip mes tuo atveju elgiamės. Mums svarbu išsiaiškinti su savo karma. Ką su savo karma darys kitas žmogus – tai jo pasirinkimas.

Reikia būti labai dėmesingam viskam, kas ateina ir kiekviename įvykyje su bet kuriuo žmogumi ieškoti giluminės priežasties ir pamokos, kurią būtina išmokti. Priėmimas, meilė, atleidimas – visa tai mums duoda didžiulę jėgą karmos užbaigimui. Meilė gali pakeisti viską, kada mes su priėmimu ir meile santykiaujame su kitais žmonėmis, kada mes juose pripažįstame dieviškumą, nors jeigu jis dar nesuvoktas ir nepripažintas jų pačių, galimos iš tikro stebuklingos transformacijos ir karmos išgydymas.

Kiekvienas žmogus sutiktas mūsų kelyje – mūsų mokytojas, kuo greičiau ir harmoningiau mes praeiname savo pamokas, tuo harmoningesnis tampa mūsų gyvenimas.“

Šaltinis http://atsibudimas.ucoz.com/news/karminiai_rysiai/2012-03-02-313

Žemiau pateikiami Visatos dėsniai (principai) kaip siekti dvasingumo tobulėjimo.

1. “Ahimsa” – (iš Sanskrit kabos- neskriausk, nežudyk, nekenk). Nedaryk žalos, nekenk aplinkiniams. Neužmušk meilės, vilčių, norų, tikėjimo, sąmoningai nesikėsink į nieką, kas gyva.

Negatyvios “ahimsos” požymiai: žmogus gimsta su fiziniais trūkumais, dažnai patenka į avarijas ir smurtines, gyvybei pavojingas situacijas, patiria fizines bausmes, yra kankinamas, netenka brangiausių žmonių.

Dovanos už gerą “ahimsą”: stipri dvasios jėga, sutramdanti aplinkos agresiją, nuraminanti artimųjų siautulius , užgesinanti konfliktus, sutaikanti priešininkus. Gyvenimiška laimė, kai lengavi sekasi igyvendinti sumanymus, greitai pildosi norai.

Kaip išpirkti “ahimsą”: daryti gerus darbus,pelnyti gerą vardą, saugoti reputaciją, gelbėti kitus iš mirties glėbio, kovoti už kitų gyvybę, steigti kovos su ligomis fondus.

2. “Satja” – būk teisingas. Satjos laikymąsis – tai nuoširdumas ir atvirumas tiek žodžiuose, tiek mintyse ir poelgiuose. Tiesos sakymas niekada nesužeis kito, t.y. dėl “satjos” neįmanoma pažeisti “ahimsos” (Su šiuo teiginiu nesutinku. Esu įsitikinęs, kad tiesa gali būti skaudi ir įskaudinti kitą žmogų, todėl žinant kad tiesos pasakymas gali įskaudinti kitą, siųlyčiau nuo tokios tiesos pasakymo susilaikyti.)

Negatyvios “satjos” požymiai: žmogus serga psichine liga, yra nenuovokus, kvailas. Jį nuolat kažkas apkalba,peikia,tyčiojasi, jis susiduria su didele išdavyste ar šmeižtu, neturi draugų. Daug kliūčių siekti žinių, studijuoti. Nėra pripažinimo. Dažnai genda telefonai ir automobiliai.

“Satjos” dovanos: aiškiaregystė, telepatija, pranašingi sapnai, stipri intuicija, įgimta išmintis,šlovė, pergalės konkursuose ,lengvas kalbų mokymąsis, sėkmė moksle.

Kaip išpirkti “satją”: ginti teisingumą, išviešinti apgaules, užsiimti nekomerciniu švietimu, padėti melagingai apkaltintiems.

3. “Astėja” – nevok. Nesikėsink į privatumą, nesisavink svetimos šlovės,nuopelnų, sumanymų, idėjų.Nepiktnaudžiauk kitų gerumu, nesikišk be reikalo į svetimą gyvenimą su patarimais ar šiaip iš smalsumo.

Negatyvios “astėjos” požymiai: žmogus skursta, uždirba mažiau, nei kiti. Jam nepavyksta sukaupti turto – santaupos ištirpsta “Sekundės” banke, o vagys vis suranda tą vienintėlę paslėptą kojinę. Be to, nuolat kažko pritrūksta sumanymams įgyvendinti – tai lėšų, tai žinių, projektus nuolat kažkas griauna – tai nelamingas atsitikimas, tai ekonominė krizė ar politiniai perversmai.

“Astėjos” dovanos: lengvai pasiekiamas gerbūvis, “nematomi aitvarai ant stogų”, nepaaiškinama sėkmė loterijose, palikimas, renta, gyvenimo pilnatvė ir įvairovė.

Kaip išpirkti “astėją”: užsiimti labdara, šelpti skurstančius ir benamius, steigti finansinius paramos fondus, neatsakyti prašančiajam, aukoti.

4. “Aparšraha” – neturėk kitų dievų. Nedaryk kulto ir nesudievink nieko – mylimojo, mokytojo, garbingo politiko, Prezidento, Konstitucijos, šventųjų raštų ir pan. Gerbk tėvą ir motiną, kitų laisvę, įsitikinimus ir apsisprendimą, venk bet kokios priklausomybės, negeisk valdžios, nemanipuliuok kitų sąmone.

Negatyvios “aparšrachos” požymiai: priklausomybė – nuo kvaišalų, nuo viršininko malonės, nuo gaujos vadeivos, nuo sektos vadovo. Buvimas izoliacijoje – kalėjimuose, vienuolynuose, griežto režimo įstaigose, užkampiuose, ilgas gydymąsi sanatorijose. Problemos su būstu – vis nėra kur gyventi. Valdingi tėvai ir tironai viršininkai.

“Aparšrahos” dovanos: įgimti gabumai, galimybė rinktis ir priiminėti sprendimus, vadovo talentas. Kūrybinė profesija, kai nereikia niekam tarnauti. Profesinė sėkmė.

Kaip išpirkti “aparšrahą”: kovoti už kitų laisves, globoti kalinius, traukti žmones iš priklausomybės – nuo kitų valios, įtaigos ir pan.

5. “Brahmačarja” – nepaleistuvauk. Valdykis ir laikykis visur saiko bei tvarkos.

Negatyvios “brahmačarjos” požymiai: sunkios ligos, bejėgiškumas, depresija. Tenka slaugyti ar rūpintis artimaisiais. Susidūrimas su stichinėmis gamtos nelaimėmis. Daug įvairių nelaimingų atsitikimų. Nelaiminga meilė ir nepilnavertis asmeninis gyvenimas. Netikėtos skyrybos. Nelaimės su vaikais.

“Brahmačarjos” dovanos – gydymo galios, puiki sveikata, ilgaamžiškumas, jaunatviškumas, stipri energetika.

Kaip išpirkti “brachmačarją” – pasninkauti, tvirtai laikytis ištikimybės įžadų, gyventi švariai ir pavyzdingai, nuolat daug dirbti.

Šaltinis www.kuxne.lt

“Kai kurie tiki, jog mus ištinkančias ligas galime pagydyti ne tik gerdami vaistus ar atlikdami alternatyvias terapijas, bet ir pažiūrėdami į ligos priežastį iš dvasinės pusės. Būtent į fiziniame kūne vykstančius procesus galime pažvelgti kaip į pasąmonės bendravimą su mumis, t.y. jos siunčiamas žinutes mūsų protui.

Kitais žodžiais tariant, žmogaus kūnas mums visuomet pasako kuriose gyvenimo srityse ar santykiuose esame praradę balansą ir harmoniją su savimi. Mūsų nepailstantis kasdieninis užimtumas nukreipia dėmesį nuo šių ženklų ir pasąmonės bendravimo, o tai galėtų mums padėti sugrįžti į subalansuotas ir harmoningas vėžias. Situacijos supratimas ir galima transformacija bus aiški tik tuomet kai pilnai įsijausime į save, būsime tuo kas esame ir savęs neapgaudinėsime.”

Šaltinis http://www.geragyventi.lt/2012/10/ligu-dvasines-problemos-gydantys-teiginiai/

http://dziaugiuosisavimi.lt/seksas-meile-ir-tantra2/

http://dziaugiuosisavimi.lt/laimes-yra-svarbesniu-dalyku/

P.S.

Jeigu kas turi nekomercinių nuorodų apie dvasingumą, prašymas įkelti šioje temoje.

alax axbar:)

jau tu čia hari krišna populiarini

alach akbar, o manieji krishnos

Reikėjo dar Coelho pacituoti į bendrą komplektuką.

alax axbar:)

 

jau tu čia hari krišna populiarini

Pirma: Panašu, kad neskiri Dvasingumo nuo religingumo.

Antra: Musulmonų religija susijusi su religiniais fanatikais, vykdančiais savižudiškus išpuoliuos, neapykantos pagrindu, tiek pat, kiek kryžiuočiai kryžiaus žygiais platindami krikščionybę Europoje ir Pasaulyje.

Vytautas didysis manau susidegintų ant laužo sužinojęs, kad Lietuva ne tik apnuodyta kryžiuočių tikėjimu, bet ir savanoriškai pasidavė į vergiją ir moka duoklę, germanų tautoms.

O jei ir populiarinčiau tai nebent Budizmą.

Krišnos garbinimo tikėjimas tai viena iš Hinduizmo atšakų. O Hinduizmas atsirado gerokai anksčiau prieš krikščionybę.

Sprendžiant iš avataro, tavo religija Jankiai atėmę iš čiabuvių indėnų žemes ir suvarę juos į rezervatus? ;)

Isyankar, soory neesu skaitęs "Alchemiko", bet manau kad verta.

Pirma: Panašu, kad neskiri Dvasingumo nuo religingumo.

 

Antra: Musulmonų religija susijusi su religiniais fanatikais, vykdančiais savižudiškus išpuoliuos, neapykantos pagrindu, tiek pat, kiek kryžiuočiai kryžiaus žygiais platindami krikščionybę Europoje ir Pasaulyje.

 

Vytautas didysis manau susidegintų ant laužo sužinojęs, kad Lietuva ne tik apnuodyta kryžiuočių tikėjimu, bet ir savanoriškai pasidavė į vergiją ir moka duoklę, germanų tautoms.

 

O jei ir populiarinčiau tai nebent Budizmą.

 

Krišnos garbinimo tikėjimas tai viena iš Hinduizmo atšakų. O Hinduizmas atsirado gerokai anksčiau prieš krikščionybę.

 

Sprendžiant iš avataro, tavo religija Jankiai atėmę iš čiabuvių indėnų žemes ir suvarę juos į rezervatus? ;)

alax axbar:)

nėra dievų, nėra ir religijų, labai lengva viskas.

o dvasingumas irgi visai paprastas - tai žmogiškumas

Kažkokias nesąmones rašai. Pasidomėk tomis religijomis bent dėl bendro išprusimo, nes dabar tai jokio supratimo apie tai neturi.

Kažkokias nesąmones rašai. Pasidomėk tomis religijomis bent dėl bendro išprusimo, nes dabar tai jokio supratimo apie tai neturi.

nėra ka domėtis, nėra dievų, nėra ir religijų, kada kas nors pamatys dievą, ir parodys jį visiem, tada bus galima diskutuot ir apie religijas.

o dėl bendro tai aš domėjesis, ir apie krišna skaitęs, ir apie islamą, ir apie jėzu, ir šventą rašta vartęs - naujajį testamentą, kuris sudarytas tik is keturių apaštalų evangelijų (kažkodėl tai tik 4), tai kad dėl tokio išprusimo tai tu manęs nenustebinsi, neskaitant ir visokių vadinamų šarlatanų literatūros, kurie dave vadina "dvasios" vadovais ir mokytojais:)

o dėl tų "tavo nesamones rašai", tai aš tau praeitą sykį parašiau savo nuomonę apie tave, ir dar jos nepakeitęs

o dėl tų "tavo nesamones rašai", tai aš tau praeitą sykį parašiau savo nuomonę apie tave, ir dar jos nepakeitęs

Net ne tau buvo skirtas tas mano postas, mjo :D

Ir taip - man labai svarbi kažkokio nepažįstamo tipo nuomonė. Einu apverksiu savo liūdną dalią :D :D :D :D

O, taip man labai svarbi kažkokio nepažįstamo tipo nuomonė. Einu apverksiu savo liūdną dalią :D :D :D :D

eik eik

nėra ka domėtis, nėra dievų, nėra ir religijų, kada kas nors pamatys dievą, ir parodys jį visiem, tada bus galima diskutuot ir apie religijas.

o dėl bendro tai aš domėjesis, ir apie krišna skaitęs, ir apie islamą, ir apie jėzu, ir šventą rašta vartęs - naujajį testamentą, kuris sudarytas tik is keturių apaštalų evangelijų (kažkodėl tai tik 4), tai kad dėl tokio išprusimo tai tu manęs nenustebinsi, neskaitant ir visokių vadinamų šarlatanų literatūros, kurie dave vadina "dvasios" vadovais ir mokytojais:)

 

o dėl tų "tavo nesamones rašai", tai aš tau praeitą sykį parašiau savo nuomonę apie tave, ir dar jos nepakeitęs

Eilinis "patrankų mėsos" individo mastymas...

Eilinis "patrankų mėsos" individo mastymas...

"patrankų mėsą" ir daro visokios baznycios, islamas ir t.t, kišdamos tikėjimus, ir tuo pasinaudodamos žmonėmis, o žmonės eina, daro kažką "dievo vardu", "vardan dievo" ar "tokia dievo valia", nuvertindami savo sugėbėjimą mastyt ir patiem priimt sprendimus

"patrankų mėsą" ir daro visokios baznycios, islamas ir t.t, kišdamos tikėjimus, ir tuo pasinaudodamos žmonėmis, o žmonės eina, daro kažką "dievo vardu", "vardan dievo" ar "tokia dievo valia", nuvertindami savo sugėbėjimą mastyt ir patiem priimt sprendimus

Nežiūrint kad visgi neskiri religingumo nuo dvasingumo, bet man irgi nepatinka, kad bažnyčia valdo, ko gero, daugiausiai nekilnojamojo turto ir nemoka jokių mokesčių, kurį moka verslas. Jau nekalbant apie kitas bažnytines dviprasmybes.

Nežiūrint kad visgi neskiri religingumo nuo dvasingumo, bet man irgi nepatinka, kad bažnyčia valdo, ko gero, daugiausiai nekilnojamojo turto ir nemoka jokių mokesčių, kurį moka verslas. Jau nekalbant apie kitas bažnytines dviprasmybes.

aš vegetaras

aš vegetaras

Savo noru tapai, ar neturi už ką nusipirkt mėsos?

Savo noru tapai, ar neturi už ką nusipirkt mėsos?

aš mėsą valgau, ir taip nemažai

Na, iš tikro tiesos šioje temoje nėra :D tiesiog nėra tam įrodymų. Neįmanoma žinoti ar taip yra iš tikrųjų ar ne. Tuo galima tiktai tikėti, nes tiesa yra tai, kas lieka atsisakius visų savo įsitikinimų. O kad ir kaip paradoksalu tai būtų, atsisakius savo visų įsitikinimų nelieka nieko, tuo pačiu, nelieka ir tiesos. ZEN budizme šis suvokimas yra vadinamas nušvitimu. Tai yra kai žmogus visiškai suvokia ant kiek tuščias ir nieko vertas (arba atvirkščiai - pilnas) yra pasaulis. Tokio dalyko kaip dvasingumas taip pat nėra, o tuo labiau dvasinio tobulėjimo. Kas domisi tokiais dalykais kaip rašoma šioje temoje siūlyčiau paskaityti Jed Mckenna knygas. Skaitant šias knygas automatiškai žmogus pradeda visai kitaip žiūrėti į pasaulį (aišku, jeigu jis tam pasiruošęs) ir pačiam leistis "tiesos" ieškojimo link.

Jeigu žmogus nuo to laimingesnis ir geriau jaučiasi, tai tegul nors ir dantukų fėjomis tiki :)

Jeigu žmogus nuo to laimingesnis ir geriau jaučiasi, tai tegul nors ir dantukų fėjomis tiki :)

Be abejo. Kodėl gi ne? Mano nuomone, žmogus turėtų savo gyvenimą susidėlioti taip, kad būtų kuo laimingesnis, ir apgaudinėti save tokiais būdais kad jam gyventi būtų maloniau.

Be abejo. Kodėl gi ne? Mano nuomone, žmogus turėtų savo gyvenimą susidėlioti taip, kad būtų kuo laimingesnis, ir apgaudinėti save tokiais būdais kad jam gyventi būtų maloniau.

Nebūčiau tokia ironiška ir nevadinčiau to "apgaudinėjimu". Man atrodo, apskritai tikėjimas nesvarbu į ką, yra visiškai asmeninis reikalas ir kitems jį menkinti yra amoralu ir nebdranu. Aš pati esu fizikė, bet nemenkinu nei religijų, nei kitų dvasinių dalykų, nors ir daug metų studijavau visus gyvosios ir negyvosios gamtos veikimo dėsnius. Apie šį pasaulį mes žinome dar tikrai nedaug ir galbūt net tai, kas mums dabar atrodo kvaila ir neįtikima, kažkada (kad ir po tūkstančių ar milijonų metų) pasirodys esą tiesa. Never know :)

Na, iš tikro tiesos šioje temoje nėra :D tiesiog nėra tam įrodymų. Neįmanoma žinoti ar taip yra iš tikrųjų ar ne. Tuo galima tiktai tikėti, nes tiesa yra tai, kas lieka atsisakius visų savo įsitikinimų. O kad ir kaip paradoksalu tai būtų, atsisakius savo visų įsitikinimų nelieka nieko, tuo pačiu, nelieka ir tiesos. ZEN budizme šis suvokimas yra vadinamas nušvitimu. Tai yra kai žmogus visiškai suvokia ant kiek tuščias ir nieko vertas (arba atvirkščiai - pilnas) yra pasaulis. Tokio dalyko kaip dvasingumas taip pat nėra, o tuo labiau dvasinio tobulėjimo. Kas domisi tokiais dalykais kaip rašoma šioje temoje siūlyčiau paskaityti Jed Mckenna knygas. Skaitant šias knygas automatiškai žmogus pradeda visai kitaip žiūrėti į pasaulį (aišku, jeigu jis tam pasiruošęs) ir pačiam leistis "tiesos" ieškojimo link.

Taip, dėl nušvitimo, esi teisus. Aš pabandžiau savais žodžiais parašyti, bet ir tai žmonės dvasingumo nuo religingumo neatskiria.

O dėl dvasingumo nebuvimo klysti. Eilės, tapyba, muzika tai yra dvasingumo puoselėjimas.

Taip, dėl nušvitimo, esi teisus. Aš pabandžiau savais žodžiais parašyti, bet ir tai žmonės dvasingumo nuo religingumo neatskiria.

O dėl dvasingumo nebuvimo klysti. Eilės, tapyba, muzika tai yra dvasingumo puoselėjimas.

Ne visai. Dailė, muzika yra kalba. Būdas komunikuoti ne žodžiais, o vaizdais ar garsais. Žmonės įsivaizduoja, jog muzikuojant ar užsiimant kažkokia menine veikla reikia "įsijausti". Nieko panašaus. Kadangi pats esu muzikantas, iš patirties galiu pasakyti, jog menas - toks pats paprastai sudėtingas dalykas kaip kalbėjimas. Juk kalbame visiškai paprastai ir lengvai net nepagalvodami kiek daug dalykų organizmas daro už mus.

Gal ir negalima sakyti, jog dvasingumo nėra. Tiesiog mes galime manyti, jog jis yra, arba galime netikėti tuo. Ir visai nesvarbu ar tikėsime ar ne. Čia kiekvieno asmeninis reikalas, bet tuo pačiu reikia suvokti šio dalyko visą prigimtį. Kad tai yra tiesiog tuštuma. Kad iš tikrųjų mes šiuos dalykus patys išsigalvojame. Ir noriu pabrėžti, jog tai NĖRA blogas dalykas. Tai ko gero mano mėgstamiausias dalykas, jog įmanoma taip daryti. Tai suteikia galimybę pasirinkti kaip nori gyventi ir kaip suvokti pasaulį. Apskritai, žmogaus pasitikėjimas mokslu yra tiek pat nedaug pagrįstas kaip ir pasitikėjimas religija, nes mokslas paremtas tiktai simboliais, bet ne tikrove. Metras nėra = metrui. Viskas yra nesveikai reliatyvu.

Savo šiom rašliavom nenori nieko nei įžeisti nei menkinti. Gerbiu kiekvieno laisvę rinktis kuo tikėti ir kuo ne, bet kartu skatinu savęs paklausti ar visi šie įsitikinimai yra kažkuo pagrįsti ir ar jie daro pasaulį geresniu. Kai sąžiningai paklausi savęs kuo pagrįsti dalykai, kuriais tikiu (įsitikinimai), atsakymo, kurį tikrai GALI žinot, negauni, nes jo tiesiog nėra. Tai tikrai yra labai sunku pripažinti, o to pripažinimą tiksliausia būtų sulyginti mirtimi. Arba konkrečiau - ego mirtimi, po kurios seka ego atgimimas, arba tiesiog visiškai kitoks gyvenimas.

P. S. Kažkodėl man labai patinka diskutuoti šia tema :D todėl prašau nesustoti :D

Ne visai. Dailė, muzika yra kalba. Būdas komunikuoti ne žodžiais, o vaizdais ar garsais. Žmonės įsivaizduoja, jog muzikuojant ar užsiimant kažkokia menine veikla reikia "įsijausti". Nieko panašaus. Kadangi pats esu muzikantas, iš patirties galiu pasakyti, jog menas - toks pats paprastai sudėtingas dalykas kaip kalbėjimas. Juk kalbame visiškai paprastai ir lengvai net nepagalvodami kiek daug dalykų organizmas daro už mus.

Bet tai tik tavo subjektyvi patirtis. Daugybė menininkų tvirtina, kad būtent menas jiems yra dvasingumo ir vidinio pasaulio išraiška :)

Bet tai tik tavo subjektyvi patirtis. Daugybė menininkų tvirtina, kad būtent menas jiems yra dvasingumo ir vidinio pasaulio išraiška :)

Kaip čia pasakius... Dažniausiai tie, kurie apie meną kalba aukštomis frazėmis nėra tikri menininkai.. O šiaip tai tiesiog kurdamas kažką jauti tarsi ne tu tai darytum. Atrodo, jog menas vyksta savaime. Iš tikro nėra žodžių tam apibūdinti. Galbūt tie kurie taip tvirtina ir teisūs, tik naudoja tokius žodžius tam procesui apibūdinti, bet all in all, menas yra tiesiog paprasta saviraiška. Žmogus per meną parodo kas jis iš tikro yra. Čia video, ką apie meną mano Victor Wooten (vienas geriausių šiuometinių bosistų):

Kaip čia pasakius... Dažniausiai tie, kurie apie meną kalba aukštomis frazėmis nėra tikri menininkai.. O šiaip tai tiesiog kurdamas kažką jauti tarsi ne tu tai darytum. Atrodo, jog menas vyksta savaime. Iš tikro nėra žodžių tam apibūdinti. Galbūt tie kurie taip tvirtina ir teisūs, tik naudoja tokius žodžius tam procesui apibūdinti, bet all in all, menas yra tiesiog paprasta saviraiška. Žmogus per meną parodo kas jis iš tikro yra. Čia video, ką apie meną mano Victor Wooten (vienas geriausių šiuometinių bosistų):

 

Aukštos frazės čia ne prie ko. Menas nesikuria pats ir nevyksta savaime. Tam reikalingas įkvėpimas, mūzos ir t.t.

Kaip pteisingai paminėjo Isyankar menas tikrai nėra PAPRASTA saviraiška, menas yra dvasinė saviraiška, todėl jį gali kurti ne kiekvienas.

Jei menas būtų "paprastas kalbėjimasis" mes visi būtumėm menininkai.