Kardinalus studijų pakeitimas

Sveiki,

kaip jau tikriausiai supratote iš temos, kreipiuose nes esu šiek tiek pasimetęs, galbūt net daugiau nei įprastai. Šiuo metu esu antrakusis (iš trijų kursų) studentas, kuris studijuoja kompiuterių sistemas ir DI (dirbtinį intelek.). Pirmais metais viskas buvo gerai, laikas praskrido, dabar jau pradedu jausti kančią būdamas čia, prasideda pastovus namų ilgesys, nebeliko noro ką nors daryti ir pradedu mąstyti ar tinkamai pasirinkau savo studijas ir apskritai, kad čia esu. Mokiausi ganėtinai neblogai, egzaminams beveik nesiruošiau, bet pasibaigiau ~70% (Visi 80+, išskyrus lietuvių k <50%) ir dabar kuo toliau tuo labiau pradeda nebepatikti tas dalykas, na taip, suprantu, kad du metus čia vien tik kalimas bus, o trečiais metais prasidės kažkas įdomesnio, bet kas bus, jei vis dar liks tas pats durnas jausmas ir savęs graužimas? Taipogi, suprantu, kad kvaila kardinaliai keisti studijas, kai jau antro kurso vidurys.. Kolkas čia tik apmąstymai apie viską ir jokių konkrečių veiksmų nesiėmu todėl nereikia sakyti, kad esi kvailys ar kažką panašaus. Norėčiau sulaukti realių istorijų, pasakojimų iš Jūsų pusės ir kaip viskas susiklostė. Atvirai, norėjau rinktis orlaivių pilotavimą Lietuvoje, bet dieną prieš pildant dokumentus atėjo žinia, kad esu kviečiamas studijuoti čia. Galbūt kažkas studijuojate orlaivių pilotavimą? Ar, manote, kad 6.2 balo būtų užtekę?

Ačiū.

Ir vėl laiškai iš serijos "Sveiki esu pirmakursis/antrakursis... viskas buvo gerai... ką daryti?".

Net nežinau ką tau ir pasakyti. Kas ten per žinia atėjo pas tave, kad esi kviečiamas ten studijuoti tas kompiuterių sistemas? Gal ten buvo tiesiog reklama, kuri kviečia studijuoti?

Siūlyčiau apmąstyti ir pasidomėti tuo orlaivių pilotavimu, jei tau tikrai patinka ir ten gal studijuoti, bet tuo pačiu galima ir šias studijas baigti. Būtų galima ir nutraukti dabartines studijas, bet liko tik metai su biški, o tai nėra daug. Čia sunkus atvejis. Užtat tau bus pamoka, kad reikia gyvenime būti konkretesniam ir žinot ko nori ir labiau domėtis. Kita vertus, čia tokios pamokos dar nėra tokios skausmingos. Kada nors gyvenime prisiminsi šitas problemas su juoku, pamatysi.

O dėl namų ilgesio ir pan. jausmų tai nieko tokio, praeis kaip nors. Turbūt buvai auklėjamas labai švelniai, kad jau taip pasiilgsti tų namų. Esi pasimetęs, mokslų vidury jau abejoji. Tau trūksta valios ir savo nuomonės. Įprastai studentai džiaugias ištrūkę iš namų, nes žino, kad niekas nebeaiškins ant kiekvieno centimetro, kad reikia užsidėt šaliką ir grįžt namo laiku.

Jei studijuoji VF vietoje ir nutrauksi studijas, teks gražinti pinigus už išstudijuotą laiką.

Orlaivių pilotavime teks mokėti iš savo kišenės, nes VF antrą kartą nebeduoda.

Seno žinios, jei kažkas pasikeitė, pataisykite.

Na 3 metai ne 4 , man panasiai buvo , 2 pabaigiau ir isejau, nes dar butu like 2 ,del 1 buciau pagalvojes, tai siulau ir tau dar patempk tuos metus su puse bent jau "popieriu" turesi ir tevai nekvarsins galvos ;)

Nežinau, ar tai yra teisingas pasirinkimas, bet aš pabaigčiau. Pats esu antram kurse iš keturių ir studijom nesimėgauju, tačiau planuoju pabaigt vien dėl to, kad nesu užtikrintas ar labiau mėgaučiaus kuo nors kitu. Atsakyk sau ar tikrai dabartinės studijos visai nedomina ir ar pasirinkęs kitas neatsidursi tokioje pačioje situacijoje? Mesk dabartinius mokslus nebent tada, kai nekils klausimų dėl naujų studijų, kai būsi įsitikinęs, kad radai ko ieškojai ir neabejotinai siesi savo ateitį su tom naujom studijom ir jomis mėgausies.

Labas,

aš buvau panašioj situacijoj - taip pat mokiausi užsieny, įstojau, kur, maniau, bus perspektyvu ir faina, bet visiškai man netiko studijų programa. Žodžiu, skirtumas buvo tik tas, jog aš pasiryžau mest prieš pat antrus metus (kai gavau savo antrų metų pirmo pusmečio timetable ir užemė toks 'wtf Kamile ar tikrai nori tai mokytis' jausmas).

Nežinau, kurioje šalyje studijuoji, bet visur, manau turėtų būt kažkoks kaip tutor (tipo tavo koordinatorius) - aš kaip nusprendžiau mesti/keisti studijas, turėjau pokalbį su tutorium ir realiai jo pirmi klausimai buvo apie tai ar nesijaučiu homesick/depressed. Manau, ką tu dabar turėtum padaryti - parašyk savo tutor/ar student advisor kokiam, kuris atsakingas už welfare ir susiorganizuok susitikimą, nes savo post'e mini, jog pirmi metai labai patiko, o antrais - jau juoti namų ilgesį. Klausimas - ar nepatinka aplinka, kurioje mokaisi/gyveni ar pačios studijos (nepatinka todėl, kad juose kažko trūksta (pvz workshop'ų) ar todėl, kad savęs nematai einančiu šiuo keliu ateityje?). Jei po pokalbio su kuo nors iš uni paaiškės, kad jo, tikrai nenoriu čia mokytis, kraunuosi daiktus ir varau namo - tai, mano supratimo, viskas yra ok. Jei turi galimybes mesti studijas ir įstoti į tą sferą, kurioje save įsivaizduoji ir visada norėjai - tai visų pirma apgalvok ką reikia daryti, jog pasiektum savo tikslą ir jeigu vienintelė išeitis būti ten, kur save įsivaizduoji, yra mesti studijas - tai mesk. Svarbiausia, manau, yra ne tai, kad keiti studijų kryptį, o tai - kodėl ją nusprendei keisti.

Šiaip žiauriai džiaugiuosi savo sprendimu - kad ir kaip nuvalkiotai nuskambėtų, bet kartais reikia išeiti iš savo komforto zonos vien tam, kad galėtum judėti pirmyn. Aišku, aš mesdama studijas jau žinojau, ką noriu daryti ir kodėl metu, tai gal man buvo truputį lengviau :).

Sėkmės!

Ir vėl laiškai iš serijos "Sveiki esu pirmakursis/antrakursis... viskas buvo gerai... ką daryti?".

 

Net nežinau ką tau ir pasakyti. Kas ten per žinia atėjo pas tave, kad esi kviečiamas ten studijuoti tas kompiuterių sistemas? Gal ten buvo tiesiog reklama, kuri kviečia studijuoti?

 

Siūlyčiau apmąstyti ir pasidomėti tuo orlaivių pilotavimu, jei tau tikrai patinka ir ten gal studijuoti, bet tuo pačiu galima ir šias studijas baigti. Būtų galima ir nutraukti dabartines studijas, bet liko tik metai su biški, o tai nėra daug. Čia sunkus atvejis. Užtat tau bus pamoka, kad reikia gyvenime būti konkretesniam ir žinot ko nori ir labiau domėtis. Kita vertus, čia tokios pamokos dar nėra tokios skausmingos. Kada nors gyvenime prisiminsi šitas problemas su juoku, pamatysi.

 

O dėl namų ilgesio ir pan. jausmų tai nieko tokio, praeis kaip nors. Turbūt buvai auklėjamas labai švelniai, kad jau taip pasiilgsti tų namų. Esi pasimetęs, mokslų vidury jau abejoji. Tau trūksta valios ir savo nuomonės. Įprastai studentai džiaugias ištrūkę iš namų, nes žino, kad niekas nebeaiškins ant kiekvieno centimetro, kad reikia užsidėt šaliką ir grįžt namo laiku.

Tai va, kad galbūt teks baigti vienas ir mokytis kitas studijas :) Kodėl manai, kad gali būti kaltas auklėjimas švelniai, kad pasiilgtum? Studentas betkada gali grįžti namo, jei jis Lietuvoje, juk tas tiesa? Paimi ir po kelių valandų būni namie, o čia 2-3 mėnesius kimarini, nes negali leisti sau kas porą savaičių grįžinėti ir grįžti kelioms dienoms :)

Jei studijuoji VF vietoje ir nutrauksi studijas, teks gražinti pinigus už išstudijuotą laiką.

Orlaivių pilotavime teks mokėti iš savo kišenės, nes VF antrą kartą nebeduoda.

 

Seno žinios, jei kažkas pasikeitė, pataisykite.

1) Aš nestudijuoju/nestudijavau Lietuvoje 2) Ar apskritai Orlaivių pilotavime toks dalykas egzistuoja kaip VF, ten kartais ne porai tik duoda ir viskas? Apie VF net nemąsčiau ir žadėjau mokėti pats :)

Labas,

 

aš buvau panašioj situacijoj - taip pat mokiausi užsieny, įstojau, kur, maniau, bus perspektyvu ir faina, bet visiškai man netiko studijų programa. Žodžiu, skirtumas buvo tik tas, jog aš pasiryžau mest prieš pat antrus metus (kai gavau savo antrų metų pirmo pusmečio timetable ir užemė toks 'wtf Kamile ar tikrai nori tai mokytis' jausmas).

 

Nežinau, kurioje šalyje studijuoji, bet visur, manau turėtų būt kažkoks kaip tutor (tipo tavo koordinatorius) - aš kaip nusprendžiau mesti/keisti studijas, turėjau pokalbį su tutorium ir realiai jo pirmi klausimai buvo apie tai ar nesijaučiu homesick/depressed. Manau, ką tu dabar turėtum padaryti - parašyk savo tutor/ar student advisor kokiam, kuris atsakingas už welfare ir susiorganizuok susitikimą, nes savo post'e mini, jog pirmi metai labai patiko, o antrais - jau juoti namų ilgesį. Klausimas - ar nepatinka aplinka, kurioje mokaisi/gyveni ar pačios studijos (nepatinka todėl, kad juose kažko trūksta (pvz workshop'ų) ar todėl, kad savęs nematai einančiu šiuo keliu ateityje?). Jei po pokalbio su kuo nors iš uni paaiškės, kad jo, tikrai nenoriu čia mokytis, kraunuosi daiktus ir varau namo - tai, mano supratimo, viskas yra ok. Jei turi galimybes mesti studijas ir įstoti į tą sferą, kurioje save įsivaizduoji ir visada norėjai - tai visų pirma apgalvok ką reikia daryti, jog pasiektum savo tikslą ir jeigu vienintelė išeitis būti ten, kur save įsivaizduoji, yra mesti studijas - tai mesk. Svarbiausia, manau, yra ne tai, kad keiti studijų kryptį, o tai - kodėl ją nusprendei keisti.

 

Šiaip žiauriai džiaugiuosi savo sprendimu - kad ir kaip nuvalkiotai nuskambėtų, bet kartais reikia išeiti iš savo komforto zonos vien tam, kad galėtum judėti pirmyn. Aišku, aš mesdama studijas jau žinojau, ką noriu daryti ir kodėl metu, tai gal man buvo truputį lengviau :).

 

Sėkmės!

Didžiąją įtaka daro tai, kad pirmais metais daug kas buvo naujo gi katik atvykęs, laikas mygom praskrido, antrais metais jau jaučiu, kad man studijos darosi neįdomios. Neturiu omenyje, kad kažkas blogai su jomis, mokymas savotiškas, daug pavyzdžių, praktikų, užsiėmimų, bet jautiesi kad tempi viską, o ir atstumas pasidaro pamažu kliūtis bendrauti su visais, išnyksta artimas žmogus, pradeda ######ti tie UK ir jų durni orai. Homesick/depression buvo jau pirmų metų pabaigoje, bet jis praėjo greitai, o šitas jausmas jau 3 mėnesį kokį.

Visgi, tikriausiai reikia pasibaigti kažkaip tas studijas ir tiesiog bandyti sugrįžti į Lietuvą. :)

Kodėl manai, kad gali būti kaltas auklėjimas švelniai, kad pasiilgtum?

Nes švelnus auklėjimas dažniausiai sukelia teigiamas emocijas. O mes žmonės juk ilgimės visko, kas suteikia mums teigiamas emocijas.

Studentas betkada gali grįžti namo, jei jis Lietuvoje, juk tas tiesa? Paimi ir po kelių valandų būni namie, o čia 2-3 mėnesius kimarini, nes negali leisti sau kas porą savaičių grįžinėti ir grįžti kelioms dienoms :)

O kam ten išvis grįžinėti? Manau namo reikia grįžti tada kada reikia, o ne kaip daugelis daro. Pagavai mintį? O kai negali net mintimis atitrūkti nuo namų tai taip ir gaunas: nuvažiuoji į svetimą miestą, o kai viskas pasidaro nuobodu ir pastovu ir atsibosta, tai vietoj, kad kažką keistum, tu pradedi iškart galvoti apie namus. Taip, normalu yra galvoti apie namus, bet reikia išmokti ir be tų namų gyventi.