Už studijas aukštosiose mokyklose – nuo 3 iki 19 tūkst. litų per metus

Ir galbūt kas žino kainas neakivaizdinėse studijose tiek tarp universitetu tiek kolegijose? :lol:

Joooooooo su tais mokslais. Tai daug kur net ir vidurinei mokykloj ir pagrindinei moko to ko net isivaizduot neimanoma, kam man tas.

Pvz dabar 10kl mane moko chemijos. As nesugebu suprast kam man TO. Kai paklausi mokytojos, kam man jusu chemija ir kur ji man bus reikalinga gyvenime ji atsako tau ji reikalinga tam, kad pabaigtum pagrindine :lol: Gerai, kad nuo 11 kl., jau renkiesi norimus dalykus (is dalies norimus). Ir nereikia mokytis tokiu mokslu kurie tau ne tik, kad nesiseka, bet ir nereikalingi. Siaip galetu duot ir anksciau pasirinkt dalykus, bet deja...

Kolegijų kainos yra jau paskelbtos kolegijose , taip pat ir neakivaizdinių studijų.

To JoKeRiS,

Idėja yra ši gera nes ne visi supranta,kas kuo nori būti. Tarkim duotu pasirinkti pasirenkamuosius 8kl, visi pasirinktų ir kas tada? Žmogus nutaręs, supratęs,kad nori stoti į tam tikrą specialybę,bet neturi tos pamokos, iškart kimbą rašyti prašymą,kad galėtų lankyti tą pamoką, tačiau turės didžiulę spragą. Šie dalykai tam ir yra taip vėlai,kad žmonės daugiau ar mažiau jau apsispręstų ką nori jie toliau studijuoti baigę mokyklą.

Kolegijų kainos yra jau paskelbtos kolegijose , taip pat ir neakivaizdinių studijų.

 

To JoKeRiS,

 

Idėja yra ši gera nes ne visi supranta,kas kuo nori būti. Tarkim duotu pasirinkti pasirenkamuosius 8kl, visi pasirinktų ir kas tada? Žmogus nutaręs, supratęs,kad nori stoti į tam tikrą specialybę,bet neturi tos pamokos, iškart kimbą rašyti prašymą,kad galėtų lankyti tą pamoką, tačiau turės didžiulę spragą. Šie dalykai tam ir yra taip vėlai,kad žmonės daugiau ar mažiau jau apsispręstų ką nori jie toliau studijuoti baigę mokyklą.

Sita as suprantu. Sita svietime butu labai sunku sureguliuoti, kad tiktu visiem. Man netinka. As metai atgal tai 100% buvau uztikrintas kuo busiu ir nuomone dar nepasikeite. Gal 2 metai atgal dar nebuvau, nepamenu tiksliai. :)

Va čia tai neteisybė ir žmonių bereikalingas gąsdinimas. Praeitais metais bakalauro studijų pakopoje studijavo 113 tūkstančių moksleivių, t.y. vienam kursui tenka 28 tūkstančiai (padalinau iš 4, net neatsižvelgdamas į tai, jog neakivaizdinis mokslas (~20% iš studijuojančių) trunka ilgiau, ko pasekoje šis skaičius mažėtų). Šių metų duomenų neradau, bet skaičiai tikrai negalėjo labai padidėti.

Vadinasi iš ~28 tūkstančių stojančių, 21 tūkstantis studentų gaus pilną finansavimą. Tai yra trys ketvirtadaliai.

O jei ir toliau žiniasklaida taip gąsdins studentus, tai pusė jų, spėju, nuspręs, kad net neapsimoka bandyti gauti finansavimą ir niekur net nebandys stoti, išvyks į užsienį arba čia ieškosis darbo. Tada finansavimą gaus visi stojantys. :)

Atsimenu kažkur skaičiau, kad praeitas metais įstojo 33 tūkstančiai, tai manau 2/3 gaus fininsavimą.

.

Prie to pačio:

Lietuvos aukštosios mokyklos geriausius pasaulio universitetus lenkia tik kainomis už studijas

 

 

 

Šią savaitę Lietuvos universitetams skelbiant studijų kainas būsimi studentai jau pradeda skaičiuoti, kokias sumas jiems prireiks investuoti mokant už ne per geriausiai studentų vertinamą studijų kokybę. Tačiau Lietuvos universitetų skelbiamos kainos dažnai lenkia geriausių pasaulio ar Europos aukštųjų mokyklų studijų kainas.

 

Pasak Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentės Indrės Vareikytės, pasaulio geriausiųjų universitetų reitingo viršūnėje galima rasti tikrai nemažai universitetų, kurių kainos bus mažesnės už siūlomas Lietuvoje. „Deja dabartinė mokslo ir studijų pertvarka veda prie to, kad dalis Lietuvos studentų turės mokėti nepakeliamus studijų mokesčius, savo dydžiu kai kuriuos garsiausius universitetus lenkiančius du, keturis ar daugiau kartų“, - kalba I.Vareikytė.

 

Jos teigimu, LSAS dar reformos svarstymų pradžioje kalbėjo apie tai, jog studijų kokybės aukštosiose mokyklose sprendimo klausimai negali būti sprendžiami perkeliant finansinę naštą ant studentų pečių, o studijų kainų klausimai turi atitikti realią šalies ekonominę situaciją.

 

LSAS atliko Europoje esančių universitetų kainų palyginimą, kuris rodo nemažus skirtumus tarp studijų kainų Lietuvoje ir Europoje. Pavyzdžiui, vienoje labiausiai pasaulyje vertinamų Londono Karališkoje muzikos akademijoje bakalauro studijos metams kainuos apie 12,8 tūkst. litų, Paryžiaus konservatorijoje - apie 600 Lt. Lietuvos Muzikos ir teatro akademijoje mokamų studijų kaina gali siekti iki 18,9 tūkst. litų. Studijos 8 - oje vietoje Europos universitetų šimtuke esančiame Miuncheno technikos universitete per metus kainuotų 1000 eurų (apie 3,5 tūkstančių litų). Lietuvoje technikos studijos kainuos apie 8 tūkst. litų.

 

Paryžiaus Sorbonos universitete, kuris yra vienas pirmaujančių humanitarinėje srityje, mokslo metai kainuotų apie 600 litų, Lietuvoje humanitarinės krypties studijos negavus „studijų krepšelio“ kainuos nuo 4 iki 8 tūkst. litų. Biomedicinos studijų lyderio poziciją Europoje užimančiame Švedijos Karolinska institute Stokholme studijos yra nemokamos, Lietuvoje tokios studijos mokantiems pilną studijų kainą kainuos nuo 8 iki 11,5 tūkst. litų metams.

 

Remiantis studijuojančiųjų apklausomis, esami studentai universitetus vidutiniškai įvertina tarp 5,75 ir 8,25 balo iš dešimties, iš jų tik vienas valstybinis universitetas peržengia 8 balų ribą. Dėstymo kokybė vidutiniškai vertinama septynetu (7,1 balo), beveik tiek pat (6,9 balo) valstybiniuose universitetuose studentai įvertina lūkesčių ir studijų atitikimą. Tokie rezultatai paaiškėjo LSAS vykdant studentų viešosios nuomonės tyrimą Lietuvos universitetų reitingui ir apklausus 11,5 tūkst. universitetų studentų.

Lietuvos Studentų Atstovybių Sąjunga

http://studijos.lt/busimiems_studentams/st...mis-uz-studijas