EdgarasMr

Išvengti subinskausmio padėt gali speciali apranga + gera sėdynė. Galų gale, ne visiems skauda, matyt nuo daugybės faktorių dar priklauso.
 
Tiek dėl saulės, tiek dėl lietus, reiktų pasirūpint specialia apranga ir neįsijaust į karštą orą - nudegs oda, bus dar viena priežastis vakare garsiai rėkt.
Rankom būtinai pasiimk specialias pirštines, nenutrins taip stipriai rankų nuo rankenų, o ir automatiškai šiokia tokia apsauga nuo saulės, tik po lietaus jos sunkiai džiūna (bent manosios).
Ir jei jau planuoji tikrai važiuot, pradėk mint po truputuką, mieste 100km nėra daug, už miesto gali būt sunkiau tiek pat numint ir rekomenduoju neduot per daug krūvio kojom iš karto - nesprintink, niekur nenulėksi. Kitas dalykas, įprask naudot tinkamas pavaras, o tai dažnai pastebiu, kad kiti mėgsta daug mint ir niekur nenumint arba atvirkščiai, užsideda aukščiausias pavaras ir bando mint. Papildomas energijos eikvojimas, apkrova kojom ir širdžiai nėra naudinga.

Tai žiūrėkit kaip laiku pataikiau. Užvakar myniau 60 km (Kelmė-Raseniai, pirmyn-atgal). Esu ganėtiškai atletiško sudėjimo ir šiaip truputį prijaučiu sportui, nors pastaruoju metu per daug sportuot neteko, ypatingai ant kojų. Tai su draugu sėdom ant dviračių be jokio pasiruošimo ir mynėm. Taigi, kokie mano įspūdžiai:
 
Grįžau su mintim, kad dar galėčiau biški paminti, t.y. nenumirčiau dėl to. Bet į naktį pradėjo kojas labai jau smarkiai gelti, o naktį atsikėlus į tuoletą nueit maniau, kad neišstovėsiu ir tokio skausmo kojose jau senokai (jei išvis kada) nebuvau jautęs...
 
Ryte atsikėlus, mano nuostabai, beveik jokio skausmo nejaučiau ir jaučiausi, kad sunkiau nei vakar, bet į tokią pačią kelionę vėl galėčiau pasileisti.
 
Šiandien jau visai nesijaučia, kad būčiau kur lėkęs, viskas liuks. Aš bet kokiu atveju palaikau tave tokioj kelionėj ir šiaip manau, kad su trupučiu fizinio pasiruošimo nebūtum arti mirimo ribos atvykęs į Angliją. Manau, kad ir be fizinio pasiruošimo ir su labai daug valios būtų įmanoma numinti, su tam tikrais polsio tarpais. Bet kokiu atveju, palaikau tave ir neabejoju, kad numinsi, o visi, kurie sako, kad nusiškenki... na ką aš galiu pasakyti, žmones nepažystamų žmonių sugebėjimus ir savybes dažniausiai projektuoja "nuo savęs", tai nenuostabu, kad kažkam gali tas pasirodyti nesąmonė, jei apie tai net nebuvo pagalvojęs. :) Anyway, ne apie tai aš. Dar pora patarimų:
 
Bevažiuojant, nors buvo apsiniaukę ir biškutį palijo - grįžus pastebėjau, kad rankas gana gerokai nudegiau, naktį skaudėjo liest, kitą dieną taip pat. Patarimas: Pasiimk ko nors apsaugai nuo to, būtinai.
 
Kaip ten bebūtų, pati didžiausia problema nėra su kojom, bet su... užpakaliu. Man jau kelionės metu sedėt ant sėdynės nebebuvo patogu ir skaudėjo labiau nei kojas. Jau nekalbu apie iglesnę kelionę, juolab, kad skausmas užpakalį taip lengvai kaip kojų nepraėjo... :) Patarimas: Na, tikriausiai, kad pasirūpink patogesne sėdyne.
 
Anyway, sėkmės kely ir gerų įspūdžių!

Citatų vertimas tragiškas. Kaip pastebėjau šis veikėjas turi tam tikrą savo kalbėjimo manierą, ir tu netaikydamas jo manieros tiesiog pažodžiui viską išverti. Pagalvok, angliškai pasakome "funny you", o tu verti į "Juokingas tu". Esmė kaip ir yra, bet reikšmės, dvasios - ne. Siūlau rišti šitą reikalą, kol per daug energijos ir laiko tam neiššvaistei.

Ir geriau turėk kokybiškus apatinius, nes pakiaušius nutrins kitaip.

jei turi prikabinama lopsi ar priekaba prisijungsiu :rolleyes:

Kai numinsiu, priminsiu tau šitą eilutę :)

200 km į dieną - tik patyręs dviratininkas porą savaičių gali tiek mint ir tai neapsikrovęs palapinėm ir kita manta, o spėju ją vešiesi, tad rekomenduoju galvot apie 100 km per dieną.
Jei nori tiesiog minti ir nieko nematyti gali mint ~15-17 km/h, jei su apsidairymais, fotografijom ir kitais turistiniais atributais - ~12-14 km/h, aišku, gali bandyti „lėkt“ vidutiniu 20 km/h, bet tai jau bus organizmo alinimas (atkreipk dėmesį į tai, jog kelias nebus lygus, bus nemažai įkalnių, nuokalnių)
 
 
 
Viešbučių ar kitokių nakvynės vietų Anglijoj maža? Grįžt galima taip pat arba autobusais, kurie priima su dviračiu.

Pažystami vis kviečia aplankyti juos Anglijoje. Na ir nusprendžiau kodėl gi ne. Bet taip sėst į lėktuvą ir nuskrist per 2,5 valandos labai jau neįdomu :) ir šeip aerouostai man kažkodėl depresiją varo :D. Nusprendžiau, numinsiu dviračiu (šitą jau buvau nusprendęs žiemą ir buvau, net temą sukuręs, bet užsidelsė kelionė, turbut, kad bijojau nežinomybės), bent bus ką papasakoti. Gal kas artimiausiu laiku ruošiasi keliauti į angliją ir nori prisidėti su dviračiu? Nes vienam gana liūdna būtų minti :) Ir šeip po tokio kelionės būtų galima sugalvoti kažką rimtesnio :) O šeip būtų neblogai išvykti po poros svaičių.

Premjeras, Prezidentas patys išsirenka.

Apei lietuvos premjiera nelabai ka zinau. Bet Europos parlamente, patarejai yra tiesiog idarbinimi dazniausiai is praktikantu, nes ten sake mielai priema i praktika ypac lietuvius studijuojancius erazmus kokia ekonomika ar panasiai, o paskui nezinia gali ir darba pasiulyti. omenyje turiu lietuvos parlamentaru patarejus

Prieš kelias savaites išsiviriau kavos ir su rytiniu laikraščiu rankoje prisėdau paklausyti radijo. Sukinėjau bangų paieškos rankenėlę ten ir šen, kol staiga mano dėmesį patraukė aksominis vieno senio balsas. Jis kalbėjo kažką apie 1000 kamuoliukų. Aš susidomėjau, pagarsinau radiją ir patogiai atsilošiau krėsle.
 
- Gerai, – ištarė senis, – galiu lažintis, kad esate labai užimti darbe. Taip buvo vakar, taip yra šiandien, taip bus rytoj. Tegu atlyginimas ir geras, bet už šiuos pinigus jie perka jūsų gyvenimą. Pagalvokite, visą tą laiką jūs nematote savo artimų ir mylimų žmonių. Nė už ką nenoriu tikėti, kad šitiek laiko jums reikia dirbti, kad suvestumėte galą su galu. Jūs dirbate, kad patenkintumėte savo norus. Bet žinokite, jog tai uždaras ratas – kuo daugiau pinigų uždirbate, tuo daugiau norisi ir tuo daugiau jūs dirbate, kad gautumėte dar daugiau. Vienu momentu reikia sugebėti stabtelėti ir savęs paklausti: „O ar tikrai man reikalinga dar viena palaidinė ar mašina?“. Ar dėl to jūs pasiruošę praleisti pirmą savo dukters šokių pasirodymą ar pirmąsias sūnaus sporto varžybas? Leiskite man jums kai ką papasakoti, kas išties padėjo atminti ir išsaugoti dalykus, kurie yra svarbiausiu mano gyvenime.
 
Tada jis pradėjo pasakoti savo „1000 kamuoliukų“ teoriją:
- Žiūrėkite, vieną gražią dieną aš sėdau ir suskaičiavau. Vidutiniškai žmogus gyvena 75 metus. Žinau, vieni gyvena trumpiau, kiti ilgiau… Na bet apytiksliai, gyvename apie 75 metus. Dabar 75 aš padauginu iš 52 (sekmadienių skaičius per metus) ir gaunasi 3900 – tiek sekmadienių jūsų gyvenime. Kai aš apie tai susimąsčiau, man buvo penkiasdešimt penkeri metai. Tai reiškė, kad aš pragyvenau, apytiksliai, jau 2900 sekmadienių ir man jų liko apie 1000. Nuėjęs į žaislų parduotuvę nusipirkau 1000 nedidelių plastmasinių kamuoliukų ir subėriau juos visus į permatomą stiklinį indą. Po to, kiekvieną sekmadienį, aš ištraukdavau iš ten po kamuoliuką…
 
Pastebėjau, kad matydamas, kaip kamuoliukų kiekis mažėja, aš ėmiau kreipti dėmesį į tikrąsias savo gyvenimo vertybes. Nėra stipresnės priemonės, kaip kad žiūrėti į mažėjantį tau skirtų dienų skaičių! Dabar paklausykite paskutinės mano minties, kuria su jumis pasidalinsiu, prieš apkabindamas savo mylimą žmoną ir išeidamas su ja pasivaikščioti. Šiandien ryte aš ištraukiau paskutinį kamuoliuką iš savo indo… Todėl, kiekviena sekanti diena, man yra dovana. Aš priimu ją su dėkingumu, dovanodamas savo mylimiems ir artimiesiems šilumą bei džiaugsmą. Žinote, manau, kad tai geriausias būdas nugyventi gyvenimą. Aš dėl nieko nesigailiu. Buvo malonu su jumis pasikalbėti, bet jau turiu skubėti pas savo šeimą. Tikiuosi iki susigirdėjimo!
 
saltinis: http://psichika.eu/blog/1000-kamuoliuku/
 
pagal sia 'ideja' galima tikrai issikelti tikslu tarkim iki to laikotarpio, kaip as ir padariau.
Straipsnis man patiko, pasidalinau. ;)

Sveiki,
 
Šiemet teko dalyvauti LOGIN 2012 paskaitoje apie El. prekybą. Laukiau beveik viena su puse mėnesio skaidrių iš šios paskaitos vedėjo. Pagaliau jas turiu prieš akis. Šiose skaidrėse yra daug naudingos informacijos apie El. prekybą. Norėčiau jomis pasidalinti su jumis. :)
 
Sekmės!
 
NFQ_Paulius_Insoda_-_El_prek_LT_Nuo_idejos_iki_pirmo_milijono_20120601.rar

Nesuprantu žmonių, kam kur skauda, gėjus jis ar zoofilas ( svarbu gyvulius rinktis pilnamečius)) . Reikia mergų- gerai, nereikia- dar geriau. Pradėkime aplinką vertinti tolerantiškiau, žmogus pasirinkes savo gyvenimo modelį nei prieš nieką neprivalo atsiskaitinėt ir įrodinėt savo tiesų, jei jis nepažeidžia galiojančių teisės aktų. Man asmeniškai išvis px, ką jis "tratina" ar razetes ar pliušinius meškiukus, jo gyvenimas ,jam ir vėliavą į rankas.

Daugelis optimizuodami savo svetaines pagal tam tikrą raktažodį, potencialų lankytojų srautą apskaičiuojate, greičiausiai, pasinaudodami Google Adwords: Keyword Tool.
 
Tačiau ar žinot, kad jei pagal tam tikrą raktažodį yra reitinguojamas ir koks nors Wikipedijos puslapis, potencialų lankytojų srautą yra galima apskaičiuoti patikrinus, kiek tam tikras Wikipedijos puslapis susilaukia lankytojų.
 
Viskas yra daroma http://stats.grok.se/ svetainės pagalba.
 
Pavyzdžiui, sugalvojote kurti internetinį puslapį, lietuvių kalba, apie buvusį Lietuvos valstybės prezidentą Valdą Adamkų. Ir norėsit šį puslapį optimizuoti pagal raktažodį "Valdas Adamkus".
 
Patikrinus šį raktažodį Google Keyword Tool, gauname rezultatą, kad jis susilaukia maždaug apie 1300 mėnesinių užklausų iš Lietuvos.
 

 
Tai reiškia, kad per dieną šis raktažodis susilaukia maždaug ~43 užklausų.
 
Google Wikipedijos puslapis apie Valdą Adamkų yra reitinguojamas pirmu numeriu ir neabejotinai pagrindinis šio puslapio lankytojų šaltinis yra paieškos sistemos, tad pasitirinimui galima pasižiūrėti kiek susilaukia šis puslapis lankytojų iš viso.
Einame į http://stats.grok.se/, kur yra užrašyta "enter a Wikipedia article title and press GO", pasirenkame lietuvių kalbą (arba tą kalbą, kurios mes norime tikrinti Wikipedijos puslapį), pasirenkat kokio mėnesio rezultatus norite matyti (šiuo atveju bus 2012.06), ir įrašote puslapį kurį norite tikrinti. Gali būti Wikipedia svetainės linko galas, t.y. šiuo atveju "valdas_adamkus" arba Tiesiog puslapio pavadinimas "Valdas Adamkus". Spaudžaime "Go" ir štai turime grafinius rezultatus:
 

 
Kaip matyti iš paveiksliuko per mėnesį šis puslapis susilaukė viso 1104 peržiūrų, o per dieną jis buvo peržiūrimas nuo 12 iki 75 kartų.
 
Aišku, SEO atžvilgiu, nukonkuruoti Wikipediją yra be galo sudėtinga, tačiau protingai panaudojus šią statistiką naudos išpešti galima tikrai nemažai :)
 
Beje, šio įrankio pagalba yra galima pažiūrėti ir Lietuvos ar kitų šalių TOP lankomiausius puslapius.
 
Tikiuosi pravers. Sėkmės visiems :)

Man asmeniskai ta vadinamoji "meile" trugdo siekti savu tikslu, nukreipia mano demesi kitur visiskai i nerekalingus dalykus ir t.t. Bet nesakau kad tai yra blogai :)

Tavo galima šitą sakinį perfrazuoti į tokį:
 
"O mes pažiūrėsime, kai tu būsi ant mirties slenkščio ir galvosi, kad nugyvenau visa gyvenimą, bet nieko gyvenime gero nenuveikiau, nieko nepamačiau apart savo bokalo su alum ir stikliuką degtinės"
 
Taigi, ką tu čia pasakei yra gryna nesamonė. Nebent čia tau išgėrimas iki žemės graibymo reiškia tą patį kas kalno nuvertimą
 
Sekmės nugyvenant tokį sušiktą gyvenimą

Žmonės kurie geria viešosiose erdvėse, dažniausiai turi siaubingai didelį nepilnavertiškumo kompleksą. Nekalbu apie tuos, kurie gurmaniškai mėgaujasi alkoholiu ar tiesiog vartoja jį gerų draugų kompanijoje kaip nereikšmingą akcentą. Apskritai, mūsų visuomenėje megzti santykius su žmonėmis būnant negirtu/ai yra nenormalu. Normaliau yra nueit į klubą/tūsą etc. ir taip "nusikabinus" kokią mergą/čiūvą, turiningai praleist laiką. O kai prie tavęs tiesiog gatvėje, troleibuse ar dar kur nors kitur ar tada kai nesi girtas prieina žmogus ir pasako labas, koks tavo vardas, man gera tave matyti, tu man įdomus, norėčiau susipažinti - apsimest kad nieko nesupranti, palaikyt jį idiotu arba trenkt snukin.
 
Taip, atsakau į tavo klausimą teigiamai,nes aš pats apskritai nevartoju alkoholio jau bbz kiek laiko. Taip, pradžioje aplinkiniai į tave žiūrės kreivai, bet su laiku, jei tu laikysies savo žodžio, jie suvoks, kad tu esi stiprus ir valingas, kad tu pasakei ir tęsi. Jie įpras, o galiausiai pradės tave gerbti.
 
Mano dėdė pasikorė girtas, tėvas dėl alkoholio įklimpo į skolas. Vaikystėj man užtekdavo pamatyt barnius tarp tėvų, todėl dabar man nekyla jokių abejonių kodėl aš turėčiau negert. Atsakymas paprastas - dėl savo vaikų, kuriuos auginsiu ateityje. Ką aš jiem perduosiu, kokie jie išaugs - tai mano atsakomybė. Vietoj butelio kokiam nors tūse, aš pasirenku prasmingą pokalbį su taip pat negeriančiu žmogumi. Mes apsikeičiam naudinga informacija ir teigiama energija, kurią vėliau abu paskirstom žymiai naudingesniems dalykams.
 
Bet kaip sakoma - kiekvienam savo..

Sveiki!
 
Prieš keletą dienų grįžau iš vieno sambūrio ir teko apturėti pokalbį su keliais jaunais (18-25m) abstinentais, kurie negeria nė lašo (nė šampano esant progai). Jų teigimu, tarp savo amžiaus žmonių (iki 25m) jie yra kaip ir smerkiami, visaip vadinami. Man labai įdomu sužinoti, ar mūsų visuomenė (ypač jaunimas) yra taip degradavęs, kad turi šaipytis iš negeriančių žmonių? Kaip jūs vertinate tokį jaunimo elgesį?
 
Asmeniškai man yra šlykštu žiūrėti į geriantį jaunimą (kalbu iki 18m). Pats esu išgeriantis, bet jau antrą mėnesį stengiuosi negerti (ir tai puikiai pavyksta - paskutinis balius prasėdėtas su coca cola rankose).
 
Užvedžiau šią temą skype pokalbyje su keliais asmenimis, žinutės:
"negeria tik d*chai", "geria visi mldc", "prisigerti yra zjbs".
 
Atsiprašau, jei mes nematome nuostabaus gyvenimo blaiviomis akimis, esame idiotai. Ir jokių būdu nesakau, kad nereikia negerti, aš kalbu apie tuos pyplius, kurie prigeria bent 2-3 kartus per savaitę. Ech, graudu žiūrėti.

Senokai čia nerašiau. Iš emės, daugiau ar mažiau, pritariu tavo pozicijai, bet diskusijos dėlei: nemanai, kad, tarkim, terorizmo prieglobsčio suteikimas (jo kurstymas?) bei žmonių teisių pažeidimai yra pakankama priežastis ivazijai ir bandymui įvesti demokratiją? Ar tu manai, kad šalies suverenitetas yra nepažeidžiama teisė, nesvarbu kas dedasi toje šalyje?
 
Ir manau, kad perdedi su mokymu gyventi, brolių šaudymai ir t.t. Taip, demokratijos įvedimas yra problematiškas, bet ar principiniam lygy negalima bandyti jos įvesti (mokyti gyventi) jei alternatyva yra blogesnė? Ir sutinku, kad JAV ir visi kiti kariai padarė daug ką, ko nereikėjo daryti jokiom aplinkybėm (pvz. civilių šaudymas), bet ar vien tai yra priežastis pasmerkti bet kokią invaziją?

Klausimų iškėlimas nėra tas pats kas atsakymas. :) Kaip ir nelabai atsakei į tai, ko klausiau. Aš puikiai su tavim sutinku, kad interesai nebūtinai yra tokie geri (demokratija) kaip, kad galima yra iš tikrųjų (nafta). Bet man labiau įdomus principas. Hipotetiškai, jei JAV padaro invaziją dėl naftos, bet tuo pačiu sumažina terorizmo įtaką ir įveda funkcionuojančią demokratiją - ar tai vistiek blogai?
 
Terorizmas? Na aš nesu ekspertas Afganistano invazijos, bet ar Afganistanas nebuvo teroristų prieglobstis? Ar nebuvo ta šalis, kurioje buvo teroristų mokymų (ar kažko panašaus) bazės? Na, o ginklai ir sunkvežimiai, tai sakyčiau, kad kažkas juos finansuoja, nelabai suprantu tavo minties, o jei suprantu, tai tu apie konspiracijas? :)
 
O kodėl demokratijos ten nereikia? Na apskritai, kada tau atrodo demokratijos reikia, o kada ne? Ar tas faktas, kad pusė Afganistano populacijos (skaityk - moterys) yra žvėriškoj priespaudoj Islamo ekstremistų valdomoj šaly nesako, kad demokratija kaip ir būtų geresnis variantas, bent jau jų atžvilgiu? Ar tokia šalis, tavo nuomone, skaitosi "brandesnė ir labiau išsivysčiusi" už vakarų šalis? :)
 
Jei rasi gerą minutėlę, tai atrašyk argumentuotai, nes numesti kelis klausimus kaip argumentą nėra labai įdomu ir produktyvu. :)

Klausimų iškėlimas nėra tas pats kas atsakymas. :) Kaip ir nelabai atsakei į tai, ko klausiau. Aš puikiai su tavim sutinku, kad interesai nebūtinai yra tokie geri (demokratija) kaip, kad galima yra iš tikrųjų (nafta). Bet man labiau įdomus principas. Hipotetiškai, jei JAV padaro invaziją dėl naftos, bet tuo pačiu sumažina terorizmo įtaką ir įveda funkcionuojančią demokratiją - ar tai vistiek blogai?
 
Terorizmas? Na aš nesu ekspertas Afganistano invazijos, bet ar Afganistanas nebuvo teroristų prieglobstis? Ar nebuvo ta šalis, kurioje buvo teroristų mokymų (ar kažko panašaus) bazės? Na, o ginklai ir sunkvežimiai, tai sakyčiau, kad kažkas juos finansuoja, nelabai suprantu tavo minties, o jei suprantu, tai tu apie konspiracijas? :)
 
O kodėl demokratijos ten nereikia? Na apskritai, kada tau atrodo demokratijos reikia, o kada ne? Ar tas faktas, kad pusė Afganistano populacijos (skaityk - moterys) yra žvėriškoj priespaudoj Islamo ekstremistų valdomoj šaly nesako, kad demokratija kaip ir būtų geresnis variantas, bent jau jų atžvilgiu? Ar tokia šalis, tavo nuomone, skaitosi "brandesnė ir labiau išsivysčiusi" už vakarų šalis? :)
 
Jei rasi gerą minutėlę, tai atrašyk argumentuotai, nes numesti kelis klausimus kaip argumentą nėra labai įdomu ir produktyvu. :)

Klausimų iškėlimas nėra tas pats kas atsakymas. :) Kaip ir nelabai atsakei į tai, ko klausiau. Aš puikiai su tavim sutinku, kad interesai nebūtinai yra tokie geri (demokratija) kaip, kad galima yra iš tikrųjų (nafta). Bet man labiau įdomus principas. Hipotetiškai, jei JAV padaro invaziją dėl naftos, bet tuo pačiu sumažina terorizmo įtaką ir įveda funkcionuojančią demokratiją - ar tai vistiek blogai?
 
Terorizmas? Na aš nesu ekspertas Afganistano invazijos, bet ar Afganistanas nebuvo teroristų prieglobstis? Ar nebuvo ta šalis, kurioje buvo teroristų mokymų (ar kažko panašaus) bazės? Na, o ginklai ir sunkvežimiai, tai sakyčiau, kad kažkas juos finansuoja, nelabai suprantu tavo minties, o jei suprantu, tai tu apie konspiracijas? :)
 
O kodėl demokratijos ten nereikia? Na apskritai, kada tau atrodo demokratijos reikia, o kada ne? Ar tas faktas, kad pusė Afganistano populacijos (skaityk - moterys) yra žvėriškoj priespaudoj Islamo ekstremistų valdomoj šaly nesako, kad demokratija kaip ir būtų geresnis variantas, bent jau jų atžvilgiu? Ar tokia šalis, tavo nuomone, skaitosi "brandesnė ir labiau išsivysčiusi" už vakarų šalis? :)
 
Jei rasi gerą minutėlę, tai atrašyk argumentuotai, nes numesti kelis klausimus kaip argumentą nėra labai įdomu ir produktyvu. :)

Senokai čia nerašiau. Iš emės, daugiau ar mažiau, pritariu tavo pozicijai, bet diskusijos dėlei: nemanai, kad, tarkim, terorizmo prieglobsčio suteikimas (jo kurstymas?) bei žmonių teisių pažeidimai yra pakankama priežastis ivazijai ir bandymui įvesti demokratiją? Ar tu manai, kad šalies suverenitetas yra nepažeidžiama teisė, nesvarbu kas dedasi toje šalyje?
 
Ir manau, kad perdedi su mokymu gyventi, brolių šaudymai ir t.t. Taip, demokratijos įvedimas yra problematiškas, bet ar principiniam lygy negalima bandyti jos įvesti (mokyti gyventi) jei alternatyva yra blogesnė? Ir sutinku, kad JAV ir visi kiti kariai padarė daug ką, ko nereikėjo daryti jokiom aplinkybėm (pvz. civilių šaudymas), bet ar vien tai yra priežastis pasmerkti bet kokią invaziją?

Bandymas užmigti miške ir netikėtas instruktoriaus poelgis

Šalta balandžio naktis. Aplink kur be pažvelgtum vien miškai ir pelkės. Nors šalia savęs neturiu termometro, tačiau jaučiu, kad dabar kokie -2 laipsniai šalčio. Gerai, kad mano budėjimo laikas baigėsi, tad nieko nelaukęs nusimetu savo kariškus batus, bei kitelį ir kelnes. Tarsi žuvis įsliuogiu į miegmaišį su pašiltinimu. Jaučiu mane užplūstančia šilumą. Ech, gera žinoti, kad dabar galėsiu miegoti iki paryčių!
 
Miške dislokuota visa kuopa, tad padalinus ir paskaičiavus laiką, kiekvienam kareiviui išeina budėti po gerą pusvalandį. Budi po du karius. Turbūt nėra tokio kario, kuriam patiktų naktį praleisti spaudžiant šaltukui, kai vos už kelių metrų tavęs laukia šiltas guolis. Kareiviai kenčia dantis sukandę. Kai kurie bando šokinėti, kiti trina rankas ir visa tai tam, kad bent kiek sušiltum.
 
Aš tuo tarpu vis labiau grimztų į miego karalystę. Šalia manęs kareiviška kuprinė, kuri naudojama tarsi pagalvė, galvai pasiremti. Po mano nugara tie patys kariški batai, kuriuos bandau išdžiovinti. Rūbus ir kitą šlamštą palikau prie palapinės. Joje ir taip nėra vietos. Ji ankšta. Miegame dviese.
 
Miegmaišyje laikau savo geriausią draugą - automatą. Šis žaisliukas turi būti visada šalia kareivio, nes niekada nežinai, ko galima tikėtis, o ir pačiam ramiau žinanti, kad esi pasiruošęs.
 
Būčiau sau ramiai miegojęs, jei ne tas trakštelėjimas, kuris sukėlė įtarimą. Mano kolega saldžiai miegojo, tad nusprendžiau jo nežadyti. Stipriau suspaudžiau savo automato buožę. Prasisegiau miegmaišį, kad galėčiau laisviau judėti tuo atveju, jei mus užpultų. Labai nustebau, kadangi buvo justi artėjantys žingsniai, tačiau mūsų budintys nieko nedarė, tarsi nieko negirdėtų.
 
Ir staiga kažkas labai stipriai griebė mano automatą, tarsi norėdamas jį atimti. Laikiau savo automatą it vaiką. Darykit, ką norit, bet aš jo nepaleisiu. Šis keista situacija mane suglumino, kadangi užpuoliko veido nebuvo matyti.
 
Ir staiga į danga pakilo raketos. Visa mūsų stovyklavietė nušvito tarsi naujųjų metų naktį. Pasigirdo riksmai. Supratau, kad vyksta kažkas neįprasto. Taip pat pamačiau kas buvo tas šunsnukis, kuris panoro įsigyti mano automatą nemokamai. Tai tebuvo viso labo instruktorius, kuris panoro išbandyti mano budrumą.
 
Deja, nebuvo laiko kalbėti su tuo instruktoriumi. Kuopai buvo duotas įsakymas keisti dislokacijos vietą. Vyko masinis palapinių ardymas ir daiktų pakavimas. Į savo karišką kuprinę mečiau viską bet kaip, kadangi reikėjo labai skubėti. Jau po 5 minučių mūsų būrys paliko tą prakeiktą stovyklavietę.
 
Mes nežygiavome, mes tiesiog bėgom. Niekas nežinojo kur tiksliai mes judam. Aplink tamsu, nors į akį durk. Vienintelis orientyras, kad mes bėgome keliu. Per tą chaosą pamečiau savo komandos draugą. Užmaskuoti veidai nerodė jokių ženklų, tad tiesiog judėjau į priekį tikėdamasis, kad viskas turėtų paaiškėti pasiekus galutinį sustojimo tašką.
 
Netrukus sustojome. Instruktoriai mums pasakė, kad tai tebuvo viso labo mokymų dalis. Mes turime būti pasiruošę ir aš su juo sutinku. Geriau būti pasiruošus netikėtumams, negu būti užkluptiems stovyklose. Aišku, tą naktį budėjusiems kareiviams buvo įsakytą nereaguoti į tą cirką, kurį man iškrėtė instruktorius, tačiau tikrame kare taip nebūtų atsitikę. Mums būtų buvę pranešta.
 
Orientacinis žygis arba 5 valandos klampojimo pelkynuose


Likusią nakties dalį mes saldžiai miegojome. Instruktoriai dar neprarado žmogiškumo, tad jokių netikėtų atakų nebuvo planuota. Ryte turėjo prasidėti kitas žygio etapas - orientacinis žygis.
 
Šių žygių tikslas išmokyti karį gerai orientuotis vietovėje. Jums duodamas žemėlapis ir porininkas. Pirmą ką padarome, tai žemėlapyje nustatome savo buvimo vietą. Instruktorius duoda pirmo taško koordinates. Nusistatai jas žemėlapyje. Jeigu esi labai stropus, gali nustatyti atstumą nuo savo vietos iki pirmo taško. Tada žygiuoji skaičiuodamas savo žingsniu poras. Sakykim 100 metrų yra 60 žingsnių porų. Pasiskirstai kas veda, kas skaičiuoja atstumą. Paprasta, bet labai efektyvu!
 
Pabudau šeštą valandą. Čiupau savo sausą davinį. Jame radau šokolado, riešutų ir specialiai pagamintos duonelės. Sušlamščiau viską tarsi nebūčiau valgęs kelias dienas. Negaišdamas laiko susirinkau savo daiktus. Būnant miške būtina akylai saugoti savo daiktus, nes kitaip jie gali atsidurti pas instruktorių, o tada teks daryti labai daug atsispaudimų norint juos išpirkti.
 
Sustojome ant kelio. Susirikiavome kaip pridera tikriems kareiviams. Gavome koordinates ir pradėjome žygiuoti. Kareivių būrys išsiblaškė po mišką.
 
Kuprinė sunki. Ją teks nešioti dar keturias valandas, tad palinkiu sau stiprybės ir žygiuoju toliau. Su porininku kalbamės apie nereikšmingus dalykus. Čiulba paukščiai. Jaučiu artėjantį pavasarį, o ir saulė vis dažniau palepina.
 
Ir štai pirmas mūsų taškas. Kabo čia pat. Medyje. Rodos eičiau ir ranka pasiekčiau, tik deja viskas ne taip lengva, kaip atrodo. Iki pusės smengu į žemę. Kuprinės svoris mane gramzdina gilyn, tarsi būčiau patekęs į liūną. Kolegos laiku ištiesta ranka mane gelbėja nuo dar baisesnio likimo. Šiaip ne taip išsikabaroju iš purvyno ir tvirčiau suspaudžiu naujų koordinačių lapelį.
 
Patikrinu žemėlapį, o tašką rodo kažkokiame upelyje. Ech, teks ir vėl šlapti. Tokia ta kareivio dalia. Orientaciniai žygiai dažniausiai ir pasibaigdavo būtent visapusiu sušlapimu. Ne kartą teko plotis į purvą su veidu. Atrodydavau kaip Afrikos juodčkis. Būdavo ir juoko ir pykčio, kadangi kol atsikeli, kol susitvarkai reikia kantrybės.
 
Gerai jeigu žygis praeidavo ramiai, bet kartais būdavo, kad tau skirdavo nuobauda ir prie papildomo kuprinės svorio prisidėdavo dar keletą plytų. Instruktoriai už pamestus daiktus miške liepdavo daryti atsispaudimus. Juokinga, jei nebūtų graudu. Pavargęs po nakties pratybų dar minkai papildomus atsispaudimus, nes per savo užmaršumą ir skubėjimą sugebėjai pamesti ginklo dėtuvę ar atotampą.
 
Fizinis skausmas moko karį suprasti, kad už viską reikia būti atsakingam. Jau iki gyvo kaulo įgrisęs, bet teisingas posakis. "Jeigu nedirba galva, dirba raumenys". Paprasta, bet efektyvu.
Dar šis tas


Be orientacijos ir tiesiog paprastų žygių miške dar dalyvavome ir įvairiuose pasalose, bei reiduose. Galėjai pasijusti it šiuolaikinis veiksmo filmų herojus. Aplink sproginėja bombos, skrenda malūnsparniai, girdėti įvairūs riksmai. Chaosas, kurio civiliniame gyvenime nepatarsi.
 
Buvo dienų, kai į mišką ne norėjosi eiti. Atsikeli ryte, o nuotaika prasta ir už lango lyja. Rodos gulėtum kuopoje ir nieko neveiktum, tačiau karinė pareiga išlieka. Susidedi daiktus ir jau stovi koridoriuje laukdamas komandos išžygiuoti.
 
Miško žygiai taip išsekina, kad nebesinori nieko. Grįžti į kuopą. Susitvarkai daiktus. Tada pietūs, o po jų prasideda kita dienos fazė. Paskaitos, kuriose tiesiog miegi. Miškuose mus privesdavo prie mūsų galimybių ribų. Neleisdami miegoti jie ugdė mūsų ištvermę.
 
Pripažinsiu, man miške patiko. Nežinau kaip jūsų gyvenimai, tačiau man trūko to adrenalino, tos dinamikos, kurią civiliniame gyvenime gausi nebent žaisdamas dažasvydį. Aišku ne viskas rožėmis klota, tačiau vertinanti procentine išraiška sakyčiau, kad 70 procentų laiko praleisto miške buvo nauda man.
 
Kiti straipsniai, kuriuose kalbu apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje:
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba trys mėnesiai drastiškų pokyčių
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kaip aš sustiprėjau fiziškai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba tai kas liko už kadro
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kareivių buitis ir kiti malonumai

Senokai čia nerašiau. Iš emės, daugiau ar mažiau, pritariu tavo pozicijai, bet diskusijos dėlei: nemanai, kad, tarkim, terorizmo prieglobsčio suteikimas (jo kurstymas?) bei žmonių teisių pažeidimai yra pakankama priežastis ivazijai ir bandymui įvesti demokratiją? Ar tu manai, kad šalies suverenitetas yra nepažeidžiama teisė, nesvarbu kas dedasi toje šalyje?
 
Ir manau, kad perdedi su mokymu gyventi, brolių šaudymai ir t.t. Taip, demokratijos įvedimas yra problematiškas, bet ar principiniam lygy negalima bandyti jos įvesti (mokyti gyventi) jei alternatyva yra blogesnė? Ir sutinku, kad JAV ir visi kiti kariai padarė daug ką, ko nereikėjo daryti jokiom aplinkybėm (pvz. civilių šaudymas), bet ar vien tai yra priežastis pasmerkti bet kokią invaziją?