EdgarasMr

Įsivaizduok, staiga tampi visų priešu. Atvažiuoja į tavo šalį tūkstančiai ginkluotų karių su tankais, lėktuvais, mašinom ir pradeda tave mokyti kaip gyventi, diegti savas tradicijas, vertybes, šaudyti tavo brolius, seses. Moko kaip gyventi civilizaciją (Artimieji Rytai), kuri už tokias civilizacijas kaip Amerika ar Europa tūkstančiais metų senesnė, brandesnė ir labiau išsivysčiusi. Važiavimas ten - kiekvieno asmeninis apsisprendimas.

Į mano uždarbio žinučių gaviklį pradėjo plaukti pavienių asmenų klausimai, kurie dažniausiai prasideda taip. “Labas, ar man verta eiti į Lietuvos kariuomenę?” Nežinau kokią įtaką padarė mano straipsniai jums, tačiau aš nebūsiu ta propagandos mašina, kuri sakys, kad jūs būtinai turėtumėte ten eiti. Kiekvienas mąsto savo galvą, tad iš mano sukurptų straipsnių bandykite susidaryti savo nuomonę. Jūsų teismui atiduodu dar vieną, šviežiai iškeptą, straipsnį apie buitį ir gyvenimą kariuomenėje!

Laisvalaikis prasideda savaitgalį


Kareivis irgi žmogus! Šitą posakį reikėtų užkabinti ant kiekvienų kareivinių durų. Mums nesvetimas skausmas, baimė ir ašaros. Netgi mes turime laisvalaikį ir elementarią buitį. Kad ir kaip mus Rukloje “drožė”, savaitgaliais mūsų laukdavo užtarnautas poilsis.
 
Šeštadienį keldavomės vieną valandą vėliau. Pasigirsdavo komanda “Kuopa kelk”, tačiau skirtingai nei šiokiadieniais, mes čiupdavome ne sportinį kostiumą, bet savo pagalvę ir užklotą. Jau tapo tradicija, kad savaitgaliais vykdavo patalynių purtymas. Dešimt minučių įnirtingai stengdavausi atsikratyti dulkių erkučių.
 
Man ta veikla patiko, kadangi nereikėjo atlikinėti tu įgrisusių mankštos pratimų, o ir kūnas atsigaudavo, bei pailsėdavo. Jeigu civiliai būtų mus matę, ko gero labai kvatotų, nes iš šalies atrodėm labai juokingai. Patalynė ir pagalvė, bei žaliūkas kareivis intensyviai purtantis jas. Ko gero ne kasdien pamatysi tokį vaizdą?
 
Po sėkmingai įvykdytos dulkių erkučių naikinimo operacijos, eidavome praustis. Tam skirdavo gerą pusvalandį. Savaitgalio nuotaiką tvyrodavo ore, kadangi nebūdavo intensyvaus raginimo skubėti. Tada ir barzdą nusiskusdavau be didesnio įpjovų skaičiaus ir dantys labiau blizgėdavo.
 
Valgydavome neskubėdami, su pasimėgavimu. Porcija mažoka - viena lėkštė košės ir puodelis kakavos. Nuo stalo pakildavai ne itin privalgęs, tekdavo tikėtis, kad pietūs atsipirks su kaupu.
 
Nuo devintos iki vienuoliktos valandos tvarkydavome kuopą. Vykdavo intensyvūs valymo darbai. Visa kuopa paskęsdavo putose. Ne veltui toks valymas buvo pramintas “putų švente”. Putoms paruošti reikėjo nei daug, nei mažai, tik vieno kibiro karšto vandens, saujos muilo drožlių, bei keleto gerų rankos pasukimų.
 
Vienas žmogus tarsi sėjos metu ant plytelių berdavo putas, tuo tarpu kitas iš karto imdavosi intensyvaus plytelių trynimo, trečias asmuo viską nusausindavo. Su tokia meile ir atsidavimu valant gaudavosi stulbinamas rezultatas, tarsi iš valiklio reklamos. Plytelės blizgėdavo!
 
Po švaros darbų šiek tiek pasimokydavome. Tos paskaitos būdavo labai paprastos, nors programoje rašydavo, kad jus truks iki vakaro, dažniausiai iki pietų jau būdavome nuveikę didžiuosius dienos darbus. Gavus komanda “laisvalaikis” prasidėdavo tikrasis poilsis.

Poilsis ir truputėlis išorinio pasaulio malonumų


Nuo čia prasideda kitas gyvenimas. Pagaliau gali nusivilkti tą seniai įgrisusi karišką kitelį ir tuos susmirdusius batus. Iš to didelio džiaugsmo nereikėtų pamiršti, kad karinis statutas ir kariškos taisyklės vis dar galioja. Kitelį reikia tvarkingai sulankstyti ir padėti ant lovos. Kariški batai turi būti nešami į džiovyklą. Šiuos darbus reikėtų atlikti kruopščiai, nes kitaip budintis tos dienos kariškis gali sugadinti tavo laisvalaikį.
 
Pagrindiniai laisvalaikio užsiėmimai - knygų skaitymas, televizoriaus žiūrėjimas, naudojimasis telefonu, laišku rašymas, bendravimas su draugais.
 
Televizorių iškarto atmečiau kaip nereikalingą laiko gaišimo priemonę. Man nepatinka tai ką jame rodo, o ypač nervina tos ilgos ir laiką gaišinančios reklamos, tad stengiausi vengti televizijos, nors mano draugai su didžiausiu pasimėgavimu žiūrėjo senus filmus, kuriuos visi jau matėm N-tajį kartą. Taip jau atsitinka, kad nuo bukinančios aplinkos ieškai bet kokio gelbėjimosi rato.
 
Knygų pirmą mėnesį neturėjau, tad teko naudotis telefonu, bei rašyti laiškus. Statute nepasakyta, kad būtina rašyti tik laiškus, aš rašydavau savo dienoraštį. Telefonas pasitaikė išmanusis, todėl didelio vargo neturėjau. Kiekvieną kartą sužinodavau ką nors naujo.
 
Pirmą mėnesį Rukloje gyvenome kaip kalėjime. Tarp tų keturių sienų pasijauti toks izoliuotas, o ir tie laisvalaikio užsiėmimai palaipsniui pabosta. Jauti tokia tuštumą aplink, bei didelį norą ištrūkti namo.
 
Nuo antro mėnesio mus slėgę varžtai po truputį atsileido, tad karts nuo karto mus išleisdavo į lauką. Pagrindiniai lauko užsiėmimai būdavo futbolas arba krepšinis. Prie kliūčių ruožo neprileisdavo, kadangi buvo bijoma, kad mes patirsime traumas. Futbolą ir krepšinį žaisdavome ne tik tam, kad žaistumėme, bet ir varžydavomės iš karinių užduočių. Sakykim laimėjęs skyrius nevalo tą vakarą kuopos. Būdavo įdomu, kadangi varžymasis suteikia visai kitą prasmę.
 
Dažnas kareivis laisvalaikiu pasinaudodavo kariškos ekipuotės tvarkymuisi, galvos skutimui. Šiokiadieniais gali neužtekti laiko, tad savaitgaliais plaudavomės kelnes, marškinėlius, kitelius, batus. Skirtingai nei seržantai, kurie naudojosi skalbimo mašinomis, mes tenkinomės ranku darbu. Nuo ūkiško muilo, man pradėjo lupinėtis oda, tačiau tai buvo tik menka bėda, kurios visiškai nesureikšminau. Iš pradžių galvojau, kad neleisdami naudotis skalbimo mašinomis jie mus žemina, bet pagalvojau, kad gerai darė, kadangi rankomis plauti iš tiesų žymiai geriau!

Bendravimas - Geros tarnybos garantas


Bendravimas karinės tarnybos metu buvo svarbiausias visų Bazinių Karinių Mokymų akcentas. Galėjai atsiriboti nuo grupės žiūrėdamas televizorių, skaitydamas knygą ar tvarkydamasis savo daiktus, tačiau anksčiau ar vėliau tekdavo grįžti į savo kambarį, kuriame tavęs laukdavo apie 7~ žmonės. Kiekviename kambaryje būdavo daugmaž po tiek.
 
Man bendrauti sekėsi gerai. Karinės tarnybos metu teko sutikti įvairių žmonių. Reikia nepamiršti, kad į Ruklą suvažiavo iš visų Lietuvos kampų. Savo kuopoje turėjom net vieną latvį, kuris turėdamas Lietuvos pilietybę įgijo teisę atlikti karinę tarnybą Rukloje.
 
Mano kambaryje esantys žmonės buvo ramūs. Nei labai pasikėlę, nei rodo kokius nors agresijos požymius. Visi buvo lygūs, tačiau kartais išlysdavo kai kurių kolegų noras pasidemonstruoti. Vienas su manim tarnavęs asmuo buvo atvykęs iš Vilniaus. Jo brolis tarnauja patrulių būrį.
 
Ištisas laisvo laiko valandas tekdavo klausyti jo liaupsių savo broliui ir kitos nereikalingos informacijos. Pirmą mėnesį jis dar buvo ramus, tačiau laikui bėgant prasidėdavo ištisos serijos noro pasidemonstruoti. Jis viską žinojo, viską suprato. Bėgdamas imitaciniu mūšio lauku norėdavau trinktelėti jam su buože, nes jis paprasčiausiai užknisdavo. Žinot, devyniais iš dešimties atveju jis susimaudavo. Nuo to didelio rašto, išeidavo iš krašto. Su skyriaus draugais jį praminėme "Nato" kariu.
 
Mūsų tarnybos metu instruktoriai taip pavadino tuos, kurie mistiniu būdų sugebėdavo išeiti iš konteksto ribų. Daryk ką nors ne taip ir tave vadins "Nato" kariu. Susimovei orientacinio žygio metu? Neatlikai užduoties iki galo? Viskas, tu "Nato" karys!
 
Man patiko ši sarkazmo formą. Instruktoriai mus matė kaip nuluptus. Jie suprasdavo kokios nuotaikos vyrauja skyriuose, todėl nieko nėra geriau, kai stovinti kuopai blogiečiai gauna į skudurus. Jaučiausi gerai žinodamas, kad mes turime "stogą" viršuje.
 
Per tris mėnesius, kuriuos praleidau Rukloje, nebuvo didesnių muštynių. Pirmas incidentas kilo pirmą savaitę, kai du kareiviai nepasidalino duonos rieke, o antras incidentas kilo po gero mėnesio, kai du kariai apsimėtė akmenimis, o tada paleido į darbą kumščius. Abiem atvejais viskas baigėsi taikiai.
 
Mums nebuvo prasmės dažnai muštis, kadangi, kad ir kaip vienas kito nekęstumėme, mes buvome komanda. Išeidavome į tuos naktinius žygius su tais pačiais žmonėmis, su kuriais ryte apsižodžiavom. Reikėjo pasitikėti vienas kitu, tad tą ir darėm.
 
Ta trijų mėnesiu buitinė gyvenimo dalis parodė kokie gali būti žmonės. Nebuvo taip, kad visi tiesiog entuziastingai kibtų į valymo ir tvarkymo darbus. Buvo tinginių, kurie vengdavo atsakomybės ir nusiplaudavo nuo bet kokios užduoties, buvo ir tų, kurie uoliai viską darė, tačiau dažniausiai tokiais ir naudodavosi gudresni.
 
Kiekvienas naudojo tą banalų posakį: "Jeigu jis nedaro, nedarysiu ir aš!" Mūsų skyrius dažnai būtent todėl ir susipykdavo vakarais, kai reikėdavo valyti kuopą. Niekas nenorėjo valyti tualetų. Būdavo sunku nuspręsti ir pasiskirstyti užduotis. Komandinis darbas kartais užknisdavo ir viskas ko tą naktį norėdavai - bilieto namo.

Saldumynų troškimas. Karinės tarnybos prasmė.


Tarnaudamas Rukloje pamiršau saldėsius. Nors valgykloje buvo tas užkandžių aparatas, kurį karininkai vadindavo bankomatu, tačiau jo nepakako. Kolegos organizuodavo ištisą kontrabandos tinklą, kurio pagalba mūsų spintelėse atsirasdavo įvairių skanėstų. Valgydavome iki soties ir labai džiaugiamės pergudravę sistemą.
 
Per tuos tris mėnesius viskas spėjo atsibosti. Pamažu viskas tapo monotonija. Tas pats vaizdas per langą, tie patys žmonės, tos pačios užduotis. Stebina tai, kad visi atlaikė be didesnių komplikacijų. Esu girdėjęs ne vieną istoriją, kurioje pasakojama apie tai, kad žmonės tiesiog "nupušo" nuo tokio kariško gyvenimo. Tada dar buvo privalomoji karinė tarnyba.
 
Kai rašau naują straipsnį visada savęs klausiu ar buvo verta? Kam man šito reikėjo? Sunku atsakyti, tačiau žinau, kad kiekvienas dalykas žmogų gyvenime grūdina. Nesvarbu kas tai būtų, darbas užsienyje, savanorystė, kelionės. Mes visi tobulėjame, svarbiausia tai priimti ir judėti į priekį. Visų keliai ankščiau ar vėliau pasieks galutinį tašką, bet kol ta diena neatėjo, tiesiog džiaukitės kelione ir semkite bet kokią patirtį.
 
Kiti straipsniai, kuriuose kalbu apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje:
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba trys mėnesiai drastiškų pokyčių
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kaip aš sustiprėjau fiziškai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba tai kas liko už kadro
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba mano nuotykiai miške

Viskas normalu čia su tomis užduotimis ir "najezdais", psichologiškai tikrina ar įgalūs kareiviai ar lodariai.
 
Nes mūšio metu lieps koks vadukas kalvą šturmuoti - atrodys lygiai tokia pati nesamonė, kaip ir skruzdžių vadavietės ieškoti ir ką tada sakysite, kad gal kokius specialistus išsikvieskime, o patys geriau šiltai ir saugiai ant sofkutės pasėdėkime? ^_^ Reikia į viską žiūrėti globaliai, viskas turi kažkokį pagrindą, kad ir tos pačios saldainių "slėpynės", galvojate, kad jie nežino kur juos slapstote? Čia gi treniruotė, jei paims į nelaisvę kur peilį pabėgimui slėpsite ir iš kur tam paslėpimui įgūdžiai atsiras, a? Toliau dėl miego trūkumo - jis kareivio palydovas, kaip išmoksi neužmigti prie kulkosvaidžio pasaloje? Tualeto valymas - žiūri discipliną, komandinį darbą. Per karą lieps išdarkytus priešo lavonus palaidoti, kad ligos neįsimestų, jau patirtis su šūdu yra, bus lengviau ir su žarnokais :rolleyes:
 
taip, kad čia ne blogumai, o ištisi privalumai, mokė jus išgyvenimo konfortinėmis salygomis.
 
Reikėjo tiesiog priimti žaidimo taisykles ir prisidėti. Tarkim pribėgęs prie to budėtojo raportuotum, kad skruzdžių štabo aptikti nepavyko, žvalgai suimami pasipriešino, teko atidengti ugnį, po aktyvaus susišaudymo, priešas nukautas, dokumentų ir kitų vertingų daiktų neaptikta, priešo tankų ir aviacijos nesimato, kuopa šią naktį gali ramiai miegoti, iš operacijos sugrįžome visi sveiki ir be nuostolių :D

Pačių pradžia


Tobulėjimui ribų nėra! - Tariau sau ir iš piniginės išsitraukiau tris šimtus litų. Rankoje buvo matyti krūva įvairių nominalų, kai kurie iš jų apiplyšę, tačiau svarbiausia, kad aš turėjau reikiamą sumą. Deja, privalėjau su jais atsisveikinti. Atidaviau šiuos pinigus pagyvenusiai buhalterei, o pats nukėblinau ieškotis sau vietos auditorijoje.
 
Šiais veiksmais į savo gyvenimą įnešiau naujų spalvų. Dvidešimt ketvirtą, du tūkstančiai dvyliktų metų savaitę pradėjau pasiryžęs gauti apsaugos darbuotojo pažymėjimą.
 
Gal ši profesija ir nėra pati geriausia, tačiau grįžęs iš kariuomenės nusprendžiau į Jungtinę Karalystę nebevažiuoti, todėl įsidarbinau į vieną žinomesnių apsaugos bendrovių - "G4S". Supratau, kad reikia pradėti formuoti kažkokius gyvenimo pagrindus, nes aš dar niekad oficialiai nedirbau Lietuvoje. Ką būčiau įrašęs į savo gyvenimo aprašymą?

Apsaugos darbuotojo kursai prasideda


Tik pradėjus dirbti, man buvo užsiminta apie policijos akademijoje organizuojamus kursus. Aš už tobulėjimą, žinių bagažo plėtimą ir nesvarbu kas tu, bankininkas ar santechnikas, visi privalo tobulėti!
 
Ta savaitė, praleista mokantis apsaugos pagrindus, taip patiko, kad panorau pasidalinti naudinga informacija su uždarbio bendruomene. Dalinuosi tuo, ką išmokau.
 
Paskaitą apie objektų apsaugą vedęs dėstytojas mums uždavė labai paprastą klausimą. "Kaip manote, per kurią namo dalį vagys dažniausiais patenka, idant įvykdytų apiplėšimą?" - paklausė jis. Auditorijoje kapų tyla. Visi laukė to grandiozinio atsakymo. Dėstytojas atsako - "per pagrindines duris". Mano veidą išmušė nuostaba.
 
Pasinaudodamas projektoriumi, dėstytojas parodė tipinio namo analizę. Ties kiekviena namo dalimi parodyti procentai, kurie rodo kaip dažnai vagys laužiasi pro tą vietą. Ties pagrindiniu įėjimu nurodyta net 40 procentų. Kyla paprastas klausimas, kaip galima taip rizikuoti? Vėliau supratau, vagys eina pro ten, kur žmonės nesitiki!
 
Objektų apsauga buvo pirmoji paskaita iš didelio paskaitų ciklo, kurios mūsų dar tik laukė šią savaitę. Dėstytojas tris valandas kalbėjo apie įvairius niuansus, liečiančius objekto apsaugą.
Truputis pavyzdžių

Ypač įsiminė vaizdinė medžiaga, kurioje rodoma kaip išlaužiamos įvairių durų spynos. Ir tam nereikia specialių įrankių. Užtenka paprasta atsuktuvo. Ar žinojote, kad mažas vaikas, rankoje turėdamas paprastą šprotų atidarytuvą, gali išdraskyti šarvuotas duris? Pasinaudojus tuo pačiu įrankiu galima gražiai išimti spyną. Žiūrėjau ir stebėjausi kaip viskas paprasta!
 
Iš keleto filmukų supratau, kad šarvuotų durų nepirkčiau. Daugelis mano kaimynų yra susidėję būtent tokias duris, gal man reikėtų pasitreniruoti?
 
Jeigu galvojate, kad turėdami namuose šunį galite jaustis saugūs, jūs labai klystate. Rinkoje dabar yra tokių prietaisų, kurių pagalba jūsų šunelis ne tik nelos, tačiau ir pabėgs jus palikdamas akistatoje su vagimis. Ką tokiu atveju daryti? Įsigykite katę!
 
Skamba juokingai, kadangi katė neloja, tačiau praktika rodo, kad katė reaguoja agresyviai į neprašytus svečius. Ir tai nėra kažkokie svaičiojimai. Į policiją buvo pristatyta keletas beviltiškų vagišių, kuriu veidus sudraskė mažieji padarėliai. Gerbkite savo numylėtinius, kada nors jūs už tai jiems padėkosite!

Dar šis tas


Galėčiau papasakoti apie signalizacijų rūšis, jutiklius, grotas ir kitus inžinerinius sprendimus, tačiau suprantu, kad tai labai nuobodi informacija, todėl pabandykime užbaigti šį straipsnį su dar keliomis įdomybėmis.
 
Ar žinot, kad narkomanams nusispjauti į automobilines signalizacijas? Stovėjo sau žmogus devinto aukšto balkone. Mėgavosi cigarečių dūmais it senas hipis, kol nepamatė šalia jo automobilio šlitinėjančios žmogystos.
 
Ta žmogysta suko ratus aplink jo automobilį it maitvanagis, bet staiga, suradęs akmenį, išmušė automobilio langą. Pasigirdo šaižus automobilinės signalizacijos klyksmas. Žmogysta įlindo į saloną ir nieko nelaukęs griebė magnetolą. Galit įsiviazduoti to vyruko iš devinto aukšto balkono nuostabą. Jam tai buvo tarsi filmas, tik deja, čia nebuvo laimingos pabaigos - žmogysta pabėgo!
 
Pastate sukaukė signalizacija. Sargas čiupo prožektorių, lazdą ir dujų balionėlį - standartiniai apsaugos darbuotojo komponentai. Bėgte pasileido į įvykio vietą. Signalizacijos garsas sklido iš vienos auditorijos. Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad tai netikras aliarmas. Užrakinęs auditorijos duris, sargas išėjo. Kad būtų žinojęs, už suolų slėpėsi vagis. Pasinaudojęs darbuotojo aplaidumu, vagis išnešė "Apple Mac Book Pro".

Pabaiga


Pirmą straipsnį nusprendžiau užbaigti. Užteks! Galėčiau papasakoti ir daugiau, tačiau jums gali ir atsibosti. Ryt manęs laukia nauja paskaita, kupina naujų potyrių ir įspūdžių. Būtinai pasidalinsiu jais su jumis!

Padėka Uždarbiečiams

Nuoširdžiai dėkoju visiems uždarbio nariams, kurie nepatingėjo perskaityti ir įvertinti mano ankstesnių straipsnių. Man tai labai daug ką reiškia. Gal ir nesu geras rašytojas, tačiau vis dažniau pastebiu, kad man patinka rašyti. Dar geriau yra tada, kai aprašai tokius įvykius, kuriuos teko pačiam patirti. Tekstas patampa gyvas, o ne vien tik sausos informacijos kratinys.

Įžanga


Nuo padėkų pereikime prie darbų. Šiandien ketinu papasakoti apie tai, ką jums gali suteikti kariuomenė. Turbūt girdėjote, kad dažnas vaikinas, grįžęs iš kariuomenės, būna pasikeitęs. Apie šiuos pokyčius ir kalbėsiu savo straipsnyje.
 
Atsiribokime nuo išankstinių nuostatų, kurios teigia, kad kariuomenė ruošia viso labo profesionalius budelius ir nieko daugiau. Aš manau, kad kiekviena terpė suteikia šansą žmogui tobulėti. Kariuomenėje žmogus tobulėja ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Savo pasakojimą pradėsiu nuo fizinio tobulėjimo.
 
Į Ruklą suvažiavo įvairaus amžiaus ir išsilavinimo jaunuoliai. Jie dar nežinojo, kas jų laukė. Ore buvo justi lengvas virpulys. Pakibę tarp civilinio ir karinio gyvenimo, jie laukė. Po biurokratinių procedūrų prasidėjo mūsų transformacija. Nuskustos galvos - tarsi budistų vienuoliai. Įvilkti į karines uniformas jautėmės labai keistai. Tarnyba Lietuvos kariuomenėje prasidėjo!

Atsispaudimai - gera būdas mokyti karius


Baziniuose Kariniuose Mokymuose pagrindinis prioritetas - kario fizinė parengtis. Net 70 procentų programos - įvairūs veiksniai, leidžiantis paruošti fiziškai tvirtą karį.
 
Pripažinsiu, tarnyba kariuomenėje aš nebuvau pasiruošęs. Į sportą labai rimtai nežiūrėjau, tačiau atsidūręs Rukloje supratau, kad sportuoti reikėjo.
 
Dešimt atsispaudimų už tai, kad neatidaviau pagarbos savo seržantui. Dvidešimt atsispaudimų už tai, kad netinkamai paklojau lovą. Dar trisdešimt atsispaudimų, nes šiandien seržanto gimtadienis.
 
Pirmą savaitę sportuodavau dažnai. Ir tai dariau ne tik aš, bet ir didelė dalis mano kolegų. Gal būt jums kyla natūralus klausimas, kodėl tiek daug atsispaudimų?
 
Tai būtina. Karys už klaidas moka savo raumenų sąskaita. Kaip kažkada mūsų seržantas pasakė: "Jeigu nedirba galva, dirba raumenys". Gavęs taip vadinama nuobaudą, karys patampa motyvuotas nesuklysti ir nedaryti tos pačios klaidos antrą kartą.
 
Mano paminėti atsispaudimai tebuvo skatinamoji priemonė. Be to, kiekvieną rytą mums teko atlikti rytinę mankšta + dar dvi valandos papildomo sporto. Per savaitę fiziniai tobulėjimui būdavo skiriama apie penkiolika valandų. Pridėkime papildomas karines užduotis, bei nuobaudas ir gausime nei daug, nei mažai - dvidešimt valandų. Savaitgaliais sportuoti nereikėdavo.
 
Pirmą savaitę mums teko laikyti fizinių normatyvų testą. Tuo pačiu buvo nustatytas kiekvieno kario fizinis pajėgumas. Aš fizinio testo neišlaikiau. Reikėjo padaryti 42 atsispaudimus, 56 atsilenkimus, bei nubėgti 3 kilometrus per 15 minučių. Mano rezultatai buvo prasti. 20 atsispaudimų, 40 atsilenkimų ir atbėgau per 14.02 minučių. Buvau įrašytas į 3 fizinio pajėgumo grupę. Visi "silpnakūniai" pateko būtent ten.

Fiziniai pokyčiai


Ranką prie širdies pridėsiu ir pasakysiu, kad fiziniai pokyčiai buvo juntami jau po savaitės. Nebeskaudėdavo rankų raumenų, kai įpykęs seržantas mus suguldydavo į atsispaudimų padėtį. Galėdavau padaryti daugiau atsispaudimų. Pokyčiai vyko, tereikėjo trupučio kantrybės.
 
Taip jau sutapo, kad prieš miškus mane perrašė į 1 pajėgumo grupę. Kariuomenės metodika dar kartą pasitvirtino. Miškams buvau pasiruošęs.
 
Čia ir vėl prasideda kitas fizinio paruošimo etapas. Per daug nenorėdamas atskleisti visų miško linksmybių, kurias teko patirti, pasakysiu tik tiek, kad miške buvau bemiegių naktų, rastų ir plytų. Su kuprinėmis klampodavome ištisas valandas, ieškodami reikiamo taško žemėlapyje. Buvo sunku, tačiau su kiekvienu nauju mišku būdavo lengviau. kadangi kūnas, patirdamas vis didesnį krūvį - prisitaikydavo.
 
Aš dažnai savęs klausdavau, kam visa tai? Kokių šių veiksmų prasmė? Pajutęs fizinius pokyčius supratau, kad tai buvo būtina. Mes nebūtumėme ištvėrę tu šaltų balandžio naktų.
 
Jau po pirmo mėnesio numečiau net 7 kg. Atrodžiau labai liesas. Sutvirtėjo visi kūno raumenys. Jausdamas sutvirtėjusį kūną aš ir pats pradėjau jaustis labiau pasitikinčiu savimi. Kažkas yra gerai pasakęs: "Stiprus kūnas kuria stiprias mintis".
 
Tie trys mėnesiai, praleisti Rukloje, išėjo man į naudą. Dar ir dabar bėgioju. Įprotis sportuoti neišblėsta, tačiau kartais neišeina pabėgio, nes dirbu. Stengiuosi daug vaikščioti, kadangi tai irgi savotiškas sportas.

Dar šis tas


Tie, kurie ketina eiti į kariuomenę, nebijokite! Net jeigu nesate gerai pasiruošęs fiziškai, kariuomenė taip sudėta, kad iš bet ko padarys karį, svarbiausia norėti ir pasiryžti pokyčiams. Bus sunku, norėsis viską męsti, tačiau parklupę ir vėl stositės naujiems iššūkiams.
 
Apie psichologinį tobulėjimą papasakosiu kitame straipsnyje. Stengiuosi rašyti taip, kad neprailgtų skaitymas. Saugau jūsų akis, nes jūsų dar laukia krūvos naujų straipsnių. Iki greito pasimatymo!
 
Kiti straipsniai, kuriuose kalbu apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje:
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba mano nuotykiai miške
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kareivių buitis ir kiti malonumai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba tai kas liko už kadro
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba trys mėnesiai drastiškų pokyčių

Paviešinu nauja scam būda gauni laišką kad paypalas limituotas ir liepia atsisiūst failą ir taip paypalas ale atsilimituos. Aišku parsisiuntus tą failą antivirusinė pradeda kaukt o jei nepradeda tai reiškias pasigauni virusą.

Pradžios žodis


Prieš pradėdamas rašyti šį straipsnį aš daug mąsčiau. Galvoje kniždėte knibždėjo klausimų, kurie man nedavė ramybės. Tema, kurią pasirinkau - mano įspūdžiai Lietuvos kariuomenėje. Rodos asmeninis tobulėjimas ir kariuomenė tai du skirtingi dalykai. Tobulėdamas asmeniškai tu stengiesi kelti kartelę sau, tačiau kariuomenėje rodos tave kaip tik bando sunaikinti kaip asmenybę. Ir visgi, tie trys mėnesiai, kuriuos praleidau kariuomenėje man buvo naudinga ir įdomi patirtis. Nebenorėjau tylėti, kadangi labai niežtėjo nagai papasakoti šiuos įspūdžius jums. Pristatau pirmąjį straipsnį - pirmoji savaitė Rukloje.

Kaip viskas prasidėjo?


Artėjo gruodis, tas pirmas žiemos mėnuo, kurio visi mes taip laukiame. Aplink buvo justi išankstinės kalėdų nuotaikos, tačiau mano galvoje ir gyvenime vyravo sumaištis. Nebuvau patenkintas savo studijoms, todėl jas mečiau. Buvo sunku, kadangi ne kiekvienas gali ryžtis tokiems drastiškiems sprendimams.
 
Mano akys užkliuvo už reklaminio stendo, kuriame buvo pavaizduotas Lietuvos karys. Tas dviejų žodžių šūkis “Išmok Nugalėti” pakeitė viską. Mano pasąmonėje tarsi kažkas sprogo. Supratau, kad reikia stoti į Lietuvos kariuomenę! Tuo metu galvojau, kad tai vienintelis geresnis sprendimas mano situacijoje.
 
Gruodį praleidau namuose, o tada nusprendžiau veikti. Apsilankiau Klaipėdos kariniame poskyryje. Gavau visą reikiamą informaciją. Beliko nuvažiuoti į KMEK (Karinė Medicinos Ekspertizės Komisija), bei praeiti sveikatos patikrinimą. Viską atlikęs gavau informacinį lapelį, kuriame buvo surašytas būtinas daiktų sąrašas tarnybai.

Atvykimas į Ruklą


Kovo penktą dieną jau buvau Rukloje. Išlipę iš užsakyto autobuso, pajudėjome į salę, kurioje reikėjo atlikti biurokratinius formalumus. Aplink buvo justi šurmulys. Visi nekantravo. Net nežinojau ko tikėtis. Ir štai, buvo įsakyta susirikiuoti lauke ir judėti link savo kareivinių. Žygiuodamas koja kojon suabejojau savo sprendimu tarnauti Lietuvai, tačiau keisti ką nors jau buvo per vėlu, didysis žaidimas prasidėjo!
 
Tik užlipome į antrą aukštą, ir prasidėjo. Intensyvus šaukimas ir pikti raginimai skubėti, tarsi šunis. Po kuopą nebegalėjome vaikščioti, mes turėjome bėgioti. Keista tvarka tariau sau, bet žvelgiant iš gilesnės perspektyvos, bėgioti sveika, tad bėgau kiek įkabindamas, žinodamas, kad tai tik žaidimas. Atvykęs į Lietuvos kariuomenę įteigiau sau, kad visa ta tvarka, visa ta disciplina tėra žaidimas. Jeigu žaisi pagal taisykles - laimėsi!
 

Didysis žaidimas


Per pirmą savaitę mes nuveikėme labai daug. Civiliniame gyvenime tu laiko taip neįvertini, kaip tai darai kariuomenėje. Prisimenu save, besidžiaugianti penkių minučių ramybę, kur nors pasislėpus ir budriai belaukiant komandos “Kuopa Rikiuok”.
 
Mūsų naują gyvenimą Rukloje įtvirtino griežta dienotvarkė. Keliamės anksti, šeštą valandą. Vyksta mankšta, kuri pažadina mūsų organizmą, bei paruošia kūną naujai dienai. Po to vyksta pasiruošimas pusryčiams, vėliavimos pakėlimo ceremonija, o tada iki pietų vyksta teorinės ir praktinės paskaitos. Tada kartojame valgymo procedūra, tada vėl paskaitos iki vakarienės.
 
Po to organizuojamas kareivių laisvalaikis. Apie tokį dalyką pirmą savaitę pamirškite. Iki išnaktų teko mokytis žygiuoti, bei kartoti Lietuvos himną. Visą savaitę buvome ant kojų.
 
Iš seržanto posakių aš supratau, kad esu bevertis šudžius, kuris turėtų džiaugtis, kad jo nesumušė, kaip tai buvo daroma sovietų laikais. Buvo primenama, kad mums būtina atsisveikinti su civiliniu gyvenimu, bei pamiršti, kas mes buvome. Kai kuriems to jau buvo per daug, todėl jie nusprendė pasitraukti.
(Naujokams suteikiamas šansas per savaitę apsispręsti ar jie nori tęsti tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar ne).
 
Tas nuolatinis ir pastovus spaudimas davė savų vaisių. Per pirmą savaitę iš kurso pasitraukė net 22 asmenys, kai iš pradžių buvo 66 asmenys. Ta visa aplinka tikrai vargino, aš vis dar prisimenu kaip eidavau į tualetą ir labai, labai skubėdavau. Kartais atlikdamai širdžiai mielą ir gamtai naudingą reikalą aš neramiai laukdavau tos komandos “Kuopą Rikiuok”.
 
Žinot, ši komanda labai nervina. Sakykim tvarkomės savo spintelę ar kambarį ir staiga nuskamba stebuklingas šaukinys, meti viską ir leki rikiuotis, nes kitaip žinai kas tavęs laukia. Jeigu kareiviai vėluoja, jiems gresia papildomos fizinės bausmės - atsispaudimai. Papildomas sportas, kuris pasak seržantų mums tik į naudą.
 
Pirmą savaitę atlikome fizinių normatyvų testą, puse kolegų nebuvo fiziškai pasiruošę. Patekau į trečią pajėgumo grupę, kurioje surenkami patys silpniausi. Iki kariuomenės nelabai sportuodavau, bet patekęs čia buvau priverstas tai daryti kiekvieną dieną. Po mėnesio galėjau justi pokyčius, tačiau apie tai kitame straipsnyje.

Dar šis tas


Kariuomenės buitis yra tiesą sakant nuostabi. Sutvarkytos kareivinės. Skanus maistas. Dušas. Sporto salė. Turime visko, ko gali prireikti tūlam kareiviui. Nežinau kaip kitiems kareiviams, tačiau mane kamavo tokia tuštuma. Lyg ir atrodo, kad viskas ten gerai, tačiau trūksta tos kultūros, tų naujienų, televizoriaus ir knygų. Viso šito tiesiog nėra. Iš mūsų atima viską ir tarsi atjungia nuo išorinio pasaulio.
 
Vienintelis šiaudas - bendravimas tarpusavyje. Kurse pasitaikė visokių žmonių. Visgi 44 asmenys, tad nenuostabu, kad tarnyba vyko tarp įvairių charakterių žmonių. Gal tai ir yra tas tobulėjimas, kada tu sugebi bendrauti su įvairaus plauko žmonėmis? Kartais tekdavo būti poroje kaip tik su savo aršiausiu priešu ir visgi kažkaip sugebėdavome laviruoti.

Pabaigos žodis


Norėjau išsamiai aprašyti pirmąją savaitę, bet turbūt pastebėjote, kad mano tekstas išsidraikė. Nieko baisaus, aš dar pilnas įspūdžiu, todėl svarstau kaip būtų geriau? Rašyti čia ir daryti straipsnių seriją ar atsirastų tokių, kurie skaitytų blogą? Nežinau kas šiuo metu žmonėms įdomu, tačiau būtų smagu sulaukti kokių pastabų ta linkme.
 
Kiti straipsniai, kuriuose kalbu apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje:
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kaip aš sustiprėjau fiziškai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba tai kas liko už kadro
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kareivių buitis ir kiti malonumai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba mano nuotykiai miške

Kaupiu kitų išmintį.

Sveiki,
 
Taigi norit turėt savo projektą, bet nežinot net nuo kur pradėt? Leiskit trumpai papasakosiu savo istoriją.
 
Sutikau Gediminą šiam uždarbio forume, kai ieškojo pagalbos patobulint ir kažkaip monetizuot jo turėtą, bet jau apleistą projektą "vipblogas". Bandėm bandėm, darėm darėm, bet matėm, kad šūdų krūva gaunasi, pradėjom ieškot kokios nors kitos web puslapio idėjos. Tas vipblogas Gėdiminui ėdęs daugybę laiko ir neatnešęs jokios finansinės naudos, buvo pirmas, o aš, tuo tarpu, be keleto savo kurtų asmeninių tinklaraščių irgi patirtim nepasižymėjau.
 
Bet abu labai norėjom turėti kažką savo. Gedas pasiūlė, o kodėl gi nepabandžius sukurti viktorinos žaidimo - įdomu žaisti, sukūrus pakankamai nedaug administruoti reikėtų, o gal žiūrėk dar ir kapeiką, kitą uždirbtume.
 
Bėda buvo ta, kad nei aš nei jis nebuvom programuotojai ar dizaineriai. Todėl teko ieškot, kas tą žaidimą sukurtų. Tikėjomės, kad viskas kainuos nedaug, tai ieškodami pirmųjų specialistų tikrai stengėmės taupyt.
 
Mano svarbiausia išmokta pamoka dar iki tos vietos - nesistenk kurti visko vienas. Jei ne Gediminas ir jo įdėtas darbas, tas žaidimas tikrai nebūtų dienos šviesos išvydęs, o ir smagumo kurti būtų buvę mažų mažiausiai pusė tiek.
 
Taigi, darbai pradėjo judėti, atsirado pirmieji žaidimo dizainai, o mes džiaugėmės kaip vaikai, svajojom, kaip žaidėjų neatsiginsim ir visas pasaulis tiesiog kris po kojom. Na gerai, ne visai taip buvo, bet jausmas matyti savo mintis tampant kažkokia materialia realybe buvo neapsakomas.
 
Paskui radom programuotoją, jis visus dizainus pavertė žaidimu. Šitam etape išmokau antrą savo didžiąją pamoką - Negailėti Laiko Planavimui. Beprogramuojant kilo vis naujų idėjų ir žaidimą kartas nuo karto tekdavo gerokai pakoreguoti, o tai ne tik tolino atidarymod datą, bet ir stipriai kėlė visų darbų kainą.
 
Galiausiai, paleidom pirmąją versiją. Tikrai džiaugėmės nuveiktu darbu, neskaitant jau paminėtų pamokų šiaip įgavom patirties, o svarbiausia - pajautėm ką reiškia materealizuoti savo mintis. Tai įkvepia labiau nei bet kas kitas.
 
Štai taip atrodė pirmasis žaidimo variantas:
http://img593.imageshack.us/img593/3875/6zaidimas.png
 
Tačiau po paleidimo rezultatai šiek tiek nuvylė: ketinom pagrindines pajamas gauti iš mokamų sms, jų šiek tiek pardavėm, bet mokėjimai.lt pasiimdavo daugiau nei pusę sumos nuo kiekvieno iš jų, tad nelabai kas belikdavo. Gautos pajamos nepadengė nė dešimtadalio to, ką išleidom, todėl mintis apie pelną greit teko palaidot, nes sėdėjom minuse.
 
Bet nuleist rankų neketinom. Sulaukėm nemažai patarimų, kritikos ir idėjų, kaip viską patobulint. Pasimokėm iš klaidų ir dirbom toliau - pergalvojom visą žaidimo eigą, pažiūrėjom į tai, kas vartotojams patiko, kas nepatiko ir darėm išvadas. Nusprendėm susirasti rimtą dizainerį, netyčia susidūrėm su nebula44 dizaineriu ir nors jo įkainiai buvo didesni, nusprendėm nebeužlipt ant to grėblio du kartus ir padaryt viską normaliai. Trečioji pamoka - Skūpas TIKRAI moka du kartus.
Pataupėm pirmą kartą su dizainu, programavimu, todėl dabar teko dar labiau kratyt kišenes. Tačiau nesuklydom, dizaineris pasirodė esąs nuostabus savo srities žinovas, ne tik viską atliko greit ir labai kokybiškai, bet dar ir daugybę patarimų žaidimo patobulinimams bei marketingui davė. Taip pat pasiūlė ir web bei žaidimo programuotojus, kurie savo darbą irgi atliko be priekaištų.
 
Atsirado daugybė idėjų atnaujinimui: kad būtų smagiau žaisti nusprendėm rodyt teisingą atsakymą, skaičiuot taškus už kiekvieną gerai atsakytą klausimą (nes pamatėm, kad žiauriai užknisa, kai neatsakai 3 ar 4, bet ne 5 iš eilės, kad taškai išsisaugotų ir taip lieki be jokių taškų - tada iš karto pirma mintis "JUNKT LAUK ŠITĄ NESĄMONĘ!!") bei daugybė daugybė kitų minčių, kurių niekaip nebūtume sugalvoję ir atradę, jei ne pirmas visai neskėmingas bandymas. Čia atėjo ketvirtoji pamoka - geriau padaryti ######nai, negu visai nedaryti. Daug kas nepradeda ar dar blogiau - neužbaigia savo projektų ir idėjų dėl to, kad atrodo, jog dar ne tobula, dar ne, dar ne, dar ne... ir lieka išviso be nieko, nes bijo "pasidaryt gėdos" ir sulaukt daug kritkos.
 
Ir štai taip atrodo šviežiai paleista versija:
http://img513.imageshack.us/img513/4723/iminiusatnaujintas.png
 
Taigi taip iš paprastos idėjos, neturėdami jokios ankstesnės patirties ėmėm ir sukūrėm savo pirmąjį žaidimą. Sakysit, anokie jūs čia kūrėjai, pinigus sumokėjot ir tipo kažką čia padarėt. Na, taip - visi tie, kurie dirbo mums buvo lygiai tokie patys kūrėjai, tačiau programuotojai, dizaineriai ir kiti specialistai ateina ir išeina, o mes, kurie patikėjom ta idėja, kurią nešiojom ir tebenešiojam galvose kiekvieną dieną, liksim su ja. Nežinau, kur nuves antroji versija, galbūt prie dar vieno atnaujinimo reikalaujančio dar didesnių išlaidų, bet mes ja tikim ir trauktis nebėra kur.
 
O tiem, kas klausiat iš kur pinigų paimt tiem projektam, atsakau - dirbt. Kai žinai, kad atiduodi savo prieš tai fiziniu darbu uždirbtus pinigus, visai kitoks įkvėpimas kažką daryti.
 
Todėl kurkit ir neklauskit kitų nuomonės tol, kol neturėsit ką parodyt. Kiti pasakys kokia idėja yra šlamštas ir kokia ne, kai galės kažką pačiupinėt. Iki tol - visos idėjos vienodai geros ir visos vienodai nieko vertos.
 
Sėkmės,
 
Justinas

Nuo savęs. Kai pilnai perprasi save, tada daug lengviau galėsi analizuoti ir suprasti kitus.

Čia nesenai vienas Rusų matematikas išsprendė amžiaus formulę ir už tai buvo apdovanotas solidžia premija. Ir ką jūs manot? Jis jos atsisakė, pareikšdamas, kad jam pinigai trukdys mastyti ir toliau užsiimti jam svarbiais dalykais, jo laimė ne piniguose. Taigi laimė vienam gali būti forex, kitam matematika, trečiam kokia ypatingą fizikos kryptį, o dar kitam drugelius fotografuoti, nes jei žmogus tose dalykose jaučia malonumą, pasitenkinimą, aistrą ir jam daugiau nieko nereikia. Easy ;)
O šiaip dėl žmonos, vaikų ir t.t galiu pasakyti tik tiek- BUS LAIKAS BUS IR VAIKAS.
Man istorija patiko ją perskaičiau visa su pasimėgavimu taip pat ir visas diskusijas.
Sėkmės tau ateityje ;)

Kaip ir galima buvo prognozuoti socialiniai neramumai iš uždarbis.lt forumo persikėlė į Lietuvos gatves. Šiuo metu prie LR Prezidentūros vyksta mitingas kuriame dalyvauja šimtai nepatenkintu piliečių. Prašoma, kad Prezidentė įsikištu ir pagaliau priimtu sprendimą kas nugalėjo SEO konkurse.

Negerai mąstai. Nori sėkmės ir pasisekimo? Privalai pradėti daryti viską tobulai, siekti aukščiausio lygio ir profesionalumo, o ne "aj va, jei šita nesąmonė pasiseks, tada darysiu taip kaip reikia.." Kiek pastangų įdėsi, toks bus ir rezultatas! Tavo atveju nematau pastangų.
 
Idėja gera, tik nesąmoningas įgyvendinimas. 100 usd kaina už sieną kažkur kambaryje su net ne pirmo lygio domenu ir iš kurių 30 usd bus kažkokios Lietuvos aukų fondui? (kai kurie užsieniečiai net nežino kur ta Lietuva). Ne retam sukelsi juoką. Užsiimk labdara iš uždirbtų pinigų, o ne iš nesumokėtų pajamų.
 
Patarimai:
1. Dėk kainą 20 usd su sąlyga, jei tavo siena nesugebėtų pritraukti žmonių - grąžinsi pinigus pirmiesiems klientams.
2. Registruok domeną su normaliu adresu ir svetainės dizainu, ne blog tipo.
3. Aiškindamas kur išleisi savo uždirbtus USD (kviesi fotografą ir pan) rodo tavo neprofesionalumą.
4. Žmogus atėjęs į tavo svetainę maks. per 5 sekundes turi suprast kur pateko ir ko tu nori. (dabar ir per 5 min. ne visi supras)
5. Reklama reklama reklama.
 
Sienos viešoj vietoj nereikia, nes ją įtakotų tokie veiksniai kaip saulė, lietus, vandalų išpuoliai ir pan..
Orientuokis į užsienį, o ne į Lietuvą, niekas prie tos sienos nevažiuos niekada.
 
Sėkmės.

Šiame forume jau rašyta daugybę kartų - nenaudokite ne pirmo lygio domenų. Pamirškite visus wordpress, blogspot ir panašius. Tokius adresus prasčiau įsimena žmonės, jie kuria menką įspūdį. Tavo tinklapio atveju įspūdis ir įsimintinumas yra ypač svarbu. Šis tinklapis sėkmingas gali tapti tik tada, jeigu idėja daugumai žmonių pasirodys originali, patraukli ir nuorodomis į tavo blogą bus dalinamasi socialiniuose tinkluose, apie jį rašys kiti saitai, net spauda. Tikėtina, kad sėkmės atveju gautum nemažai tiesioginio srauto (kuomet žmonės adresą surenka į paieškos laukelį), todėl pirmo lygio domenas yra būtinas. Be to, jeigu tavo sumanymas taptų sėkmingas, kaip mat kas nors užregistruotų fullofstickers.com domeną ir galėtų tau kaišioti pagalius į ratus. Interneto vartotojai yra taip pripratę prie pirmo lygio domenų, kad dažnai atsimena tik tinklapio vardą ir toliau negalvodami po jo renka .com. Ir beveik visada atsiduria ten kur norėjo.
 
Beje, ar tikrai reikia iš kito miesto važinėjančios fotografės? :) Pasidaryk ar įsigyk fotoaparato štatyvą, pastatyk jį optimaliausioje vietoje prieš sieną ir tą vietą pažymėk. Kai atsiras naujas lipdukas, padarai vieną nuotrauką iš arti, o tada nuo štatyvo iš pažymėtos vietos nufotografuoji visą sieną. Tokiu būdu sienos nuotrauka visada bus beveik tokia pati, keisis tik lipdukai. Pradžiai užteks ir paprastesnio fotoaparato, jei gerai eisis įsigysi rimtesnį.
 
Man atrodo, kad geriausias tokio tipo tinklapių/blogų laikas jau praėjo. Pati idėja man patinka, bet šansai, kad ji taps sėkminga yra nedideli. Dabartinio domeno naudojimas juos dar labiau sumažina :). Šiaip būtų įdomu kartais užeiti ir stebėti, kaip ta siena atrodo, jeigu projektas įsivažiuotų. Sėkmės :)

Nusibodo kurpti idėjas galvoje ir net nepradėti nei vienos iš jų įgyvendinti. Todėl išsirinkau iš savo galvos vieną labiausiai patikusią, dar apdorojau ir pakūriau. Apsilankę suprasite viską patys. Taip pat pamatysite, kad dar neįmečiau paskutinių foto, nes dažai dar džiūsta ir negaliu pabaigti sienos.
 
Full Of Stickers
 
Tkiuosi, kad patiks. Bet jei ne, tai laukiu kritikos.
 
:)

Na aš susilaikysiu nuo bet kokių komentarų šiuo klausimu. Tegul konkurso organizatoriai nusprendžia kaip geriausiai yra pasielgti. Priskirti pergalę kurian nors iš mūsų ar padalinti.
 
Tik va susimasčiau kaip tas padalinimas atrodyti tūrėtų? vienam užrašas "SEO" o kitam "Ekspertas" :D

DISCLAIMER: Tekstas nerišlus, padrikas, rašyta samonės srauto principu ( ką mąstau, tą rašau ). Visa info - asmeninė nuomonė. Jeigu norit gražios struktūros skaitykit knygas. Čia jos nebus.
 
Sveiki forumiečiai,
 
dažnai bendrauju su žmonėmis, kurie nori pradėti verslą.
 
Su kuo aš susiduriu?
 
Ateina jauni žmonės, šneka apie verslą, jo vystymą, galimybes taip, lyg stovėtų jų fabrikai, tačiau nieko dar nėra sukūrę..
 
Atpažįsti save? :)
 
Taip taip, visi pradedantys išgyvena tą etapą - visiems sakai, kad esi verslininkas, nors iš esmės tavo pajamos iš tėvų kišenės.
Atėjo metas veikti. Gana šnekėti, reikia veikti. Juk kai geri degtinę, už stopkės užlaikymą baudą gali gauti :D Taip ir čia - gana stabdyti.
 
Įtariu, kad daugelis iš čia esančių mąsto apie verslą, kaip ir kokį jį kurti. Sveikintinas dalykas. Jūs jau patenkate į 5% populiacijos, kurie MĄSTO. Tačiau vien mąstymas nieko nesukuria. Mąstoma per sudėtingai ir per daug.
 
Tai kaip man uždirbti milijoną? O kam tau tas milijonas, jeigu alus bare 5-6 litus kainuoja? :D Sakai tavo kitos vertybės? Ar tikrai? :)
 
Taigi kiek jaunam žmogui vasarai reikia pinigų.
 
Sakykim švenčiam kiekvieną savaitgalį ir paliekam po 50 litų alkoholio, rukalų ir pramogų pramonei.
 
12x50=600
 
Pridedam valgymą restoranuose ir kavinėse - 100 litų savaitei. Vadinasi visai vasarai - 1200
 
Smulkioms išlaidoms ( guma, žiebtuvėliai, etc) - 200
 
Taigi bendrai paėmus, norint vasarą PONIŠKAI pagyvent reikėtų apie 2000LT. ( čia tik mano asmeniniai paskaičiavimai, prašau nekritikuoti, visi esam skirtingi)
 
2000Lt... Nepanašu į milijoną..
 
Taigi, jau žinom ko mums reikia vasarai. Šiokiai tokiai.
 
Įvaizdis. Įvaizdis yra viskas. Norint, kad į tave atitinkamai žiūrėtų taip ir reikia atrodyt.
 
Investicijos:
Geras laikrodis. Nediskutuotina tema. 300 LT.
Padorus švarkas. 200LT
Balti marškiniai ( optional, jeigu jau turi)
Gražiai atrodantys batai ( ne kedai, nes juk nenorim atrodyt, kaip xebra iš gariūnų?) 100LT (išpardavimai)
Taigi bendrai reikės 600LT
 
Tai va turim šiokius tokius tikslus - 2000LT vasarai ir 600LT įvaizdžiui. Not bad, žinant ko nori, galima ieškoti ir priemonių.
 
Taaaigi. Verslininkai. Mąstytojai. Pradėkim.
 
Man geras darbas yra tas, kur dirbi pramogaudamas. KĄ? Taip taip. Pramogaudamas. Įsivaizduokit - pramogaujat vasarą ir dar pinigų užsidirbat. Ko ne gyvenimas?
 
Lendam į pramogų sferą.
 
TAISYKLĖ NR.1 - didžioji dalis žmonių yra tinginiai.
 
Mes šią taisyklę ir išnaudosim. Žmonės tingi organizuotis. Tingi ieškoti info. Jie tiesiog tingi. O tu ne. Čia tavo privalumas, niša ir verslo galimybė. Kaip?
 
Čia pateikiami tik keli pavyzdžiai, bet pramogų yra tiek daug, kad manau kiekvienas savo mieste ar bent jau miestelyje ar bent jau savo rajone kažką rasite.
 
Organizuokite pramogas
 
Dažasvydis. Velniškai gera pramoga. Taigi, surenkam 20 žmonių. Dažasvydžio kaina - 45LT/žmogui (gali skirtis). Surenkam iš žmonių po 50LT. Kadangi patys pramogausim tai -45LT ir reikės 19žmonių, vadinasi 19x5-45=50LT.
Kaip jums toks verslas? Pramogauji ir dar 50LT pasidarai. Sakai mažai? O jeigu nuo kiekvieno surinksi po 10Litų ir ne 20 o 30 žmonių?
 
Baidarės. Randamos visoje Lietuvoje, kiekviena didesnė upė siūlo šias pramogas. Vėl paprasta matematika. Užsimetam pinigų ant kainos. Aišku, tikrai atsiras, kas sakys, kad yra pigiau. Pirmas atsakymo variantas, kada subinė nedega: " Na jeigu tau brangu, niekas neverčia važiuoti. Bet be tavęs bus liūdna"
Jeigu subinė dega: "Kaip supranti organizacinis darbas irgi darbas, tai tie keli litai tavęs vargšu nepadarys"
 
Spec. pramogos. Nedaugelis žino, kad viskas nėra ypatingai brangu. Pvz. Klaipėda - prabangi jachta plaukimui iš Klaipėdos į Juodkrantę kainuoja 400-600LT dienai. Telpa apie 10 žmonių. Sakykim kainuoja 400. Surenkam iš žmonių po 50. 9*10-40=50LT. Vėl 50LT. Vėl pramoga, visai dienai. Tas pats Kauno mariose. Netingėkit paieškot info.
 
Kaunas, Klaipėda, Vilnius. Susisiekus su mažų, privačių lėktuvų savininkais, galima susitarti, kad nebrangiai paskraidintų. Žmogui apie 40-50LT. Įspūdis garantuotas. Oro uoste paimkit šašlykų, truputį alaus. Vieni kyla, kiti leidžiasi, šašlykai čirška, žmonės bendrauja juokiasi. Pramoga+pelnas.
 
Tokiu būdu be pradinio kapitalo galima pramogauti ir dar pinigų užsidirbti. O ko ne vasara? :)
 
Aš suprantu, kad galbūt daug neužsidirbsi, tačiau papramogausi, pavasarosi ir būdamas protingas pinigų netaškysi ir pildysi savo tikslus.
 
Suprantu, jog norėtumėt, kad aš dar daugiau papasakočiau, kaip pinigų užsidirbt. Tačiau noriu palikti tai jums - tik nuo jūsų pačių priklauso, kiek pinigų užkalsit. Yra tikslai, yra pradinės priemonės - VEIKIT. Dabar. Atsidarot feisbuką, rašot draugams, ką jie savaitgalį veikia. Organizuojat, darot.
 
Kadangi neišmąsčiau, kaip šitas mintis įvilkti į kažkokį kontekstą, tai manau tiesiog šiaip parašysiu, ką dar norėčiau pridėt:
1. Ordnung ist ordnung. ( Vokiškas posakis: Tvarka yra tvarka). Gyvenk disciplinuotai. Užsibrėžei darbą, padaryk. Pasakei, pažadėjai - laikykis žodžio. Tvarka turi būti. Visur. Susitvarkyk stalą, desktop'ą, kambarį. Tvarka aplinkoje - tvarka galvoje. Tada mintys aiškesnės ir lengviau mąstosi.
 
2. Įvaizdis yra viskas. Atkreipkit dėmesį į savo laikrodį ir batus. Batai turi būti švarūs ir nenudriskę. Asmeninė patirtis. Pasimokykit iš mano klaidų.
 
3.Apie ūkį ir bites - būtinai pažiūrėkit. Pasimokykit. Ir nedarykit klaidų - čia pravers ne tik tai versle, ar įtikinėjant kažką varyti į jūsų organizuojamą renginį :)
 
4.Niekada nesakykit, kad neturit pinigų. NIEKADA. Pinigų pas jus visada yra, tiesiog jūs labai taupus. Arba "pagalvosit, paskaičiuosit"
 
5. Idėja. Idėja yra bloga tada, kai ant popieriaus turi užsirašęs galutinį likutį, t.y. kiek iš to uždirbsi. Jeigu neturi, nedrįsk šnekėti, nes būsi kaip socdemas per rinkimus - šneki ir nežinai apie ką šneki.
 
6. Niekas niekada nepradėjo verslo geru metu. Niekam nebuvo idealių sąlygų. Visiems buvo sunku. Skundžiasi mergiotės. Vyrai dirba.
 
7.Turtingam žmogui nereikia sakyti, kad jis turtingas. Tai matosi. Nevaizduokit verslininkų tik kažką pradėję. Juokingai atrodo. No shit.
 
8. RYTE PAKELK SUBINĘ BENT JAU 9H IR EIK DIRBT. Pareto dėsnis - per 20% savo laiko, mes padarom 80% darbų. KELK SUBINĘ IR EIK DIRBT. Tada tas 80 didės kasdien. Kuo daugiau, tuo geriau.
 
9. Visa informacija yra internete. Jaučiu youtube'ėj gali rasti, net kaip daryti skrandžio operacijas. Viskas yra. Netingėk ieškot.
 
10. Nešvaistyk laiko veltui. Feibukas skaitliuko neturi ir už tai pinigai nekapsi. Paskaityk, paieškok info, susitik su žmonėm ( naudingiems pokalbiams žinoma). Eik, domėkis, mokykis. Tobulėk. Kitaip - pyzdėc.
 
 
 
Tai tiek norėjau prieš vasaros sezoną visiems papasakoti. Jeigu bus poreikis, galit rašyt į AŽ. Tik neužsiiminėkit savipisa "kaip man sunku", neklausinėkit durnų klausimų "ką man daryt" ir nerašykit "aš jaunas optimistas ieškau darbo". Į šituos klausimus atsakymai internete arba pasaulyje už lango.
 
EIKIT IR DARYKIT.
DABAR

dar viena fb sekimo sistema, dabar gales email skaityt :)

paveiksliuku reikejo idet su papais, skaitytu kaip dideli :D

Pirmam puslapi pagal raktazodi : domenai
 
:D :D
 
http://www.pics.lt/images/87topinis.png
 
Google getting smarter :D

na man, kaip ir kazkam kas minejo, priziurimos ir nuolat atnaujinamos svetaines krito - Visitors -23.7% than 7 days ago
 
Tos svetaines, apie kurias buvau uzmirses, kad jos dar vis egzistuoja - Visitors + 1,105.2% than 7 days ago

Aš puikiai suprantu, ką tu nori pasakyti. Problema yra tame - kaip atskirti kuris puslapis yra vertingesnis ir kuris nusipelno stovėt aukščiau? :) Prieš daugiau nei 10 metų Google samdė studentus, kurie ranka reitinguodavo ir vertindavo puslapius. Dabar, su tokiu dideliu svetainių kiekiu, tai yra fiziškai neįmanoma. Google algoritmai yra iš esmės "akli". Ateina, pabaksnoja spurgą, ir nusprendžia - šiltas ir minkštas, reiškias #####.:) Būtent šitoj vietoj SEO ir yra pagrindinis dalykas, atskiriantis vertingus rezultatus nuo "tuščių". Taisyklė yra tokia, kad didelės lėšos ir dėmesys skirtas marketingui yra proporcingas ir daikto/paslaugos kokybei:). Be abejo, tai suteikia galimybę iškilti ir to nevertiems puslapiams, bet be SEO (kas iš esmės neįmanoma), situacija būtų dar prastesnė.

hah, geriausia politika dabar - neturėti iš vis jokio turinio
 
pvz paieska "make money online" pirmas rezultatas neturi absoliuciai jokio turinio.. tuscias lapas. Google mano kad cia yra pats tobuliausias seo optimizacijos pavyzdys :)
 
 
http://www.darbasinternete.com/photos/google1.jpg
 
http://www.darbasinternete.com/photos/google2.jpg

Kas serga,o kas baigia pasveikt!

Nesikabinek prie zmogaus cia tik prisistatymas ne lietuviu kalbos egzaminas :)
P.S pats klaidele padarei.. ;)