2021

Gio, ######, išsiblaivyk. Ta Venckienė su su visom nesąmonėm buvo specialiai suorganizuota, kad visas dėmesys būtų nukreiptas į juos, o ne į nepopuliarų sprendimą, kurį reikėjo įvesti. Tik, vat nepagalvojo, kad tauta jau ant tiek degradavus, kad iki dabar tikėtų šitom nesąmonėm...
Jau geriau VU prezidentas, negu Venckienė. Tas bent gaudosi kur randasi...

Tai kad išrinko "drąsos kelią" :) Kolkas jokių slaptų dalykėlių nepaaiškėjo.
 

Tikrai ne. Ir taip užteka dolbajobų keliuose.

Matai, temos autoriau, labai šaunu, jeigu dabartinėje Lietuvos visuomenėje gyvena tokių vaikų kaip tu. Turiu omeny tai, jog protingai dėstai mintis, supranti dabartinę situaciją ir, tiesiog, keli, drįsčiau teigti, brandiems žmonėms aktualius klausimus. Kad ir kaip ten bebūtų, atjauninti pilnametystės amžių - visiška nesąmonė. Kodėl gi? Pasistengsiu paaiškinti.
 
Visų pirma, kaip minėjau, labai šaunu, jog yra tokių paauglių, kurie jau drąsiai galėtų atsakyti už savo veiksmus ir pasirūpinti savimi - aš, taip pat, buvau vienas iš tokių vaikų, kurie pinigus uždirbdavo ir leisdavo savom reikmėm, visiškai nekamantinėdamas, kaip sakoma liaudyje, tėvų. Tačiau, pasižiūrėk į aplinkinį jaunimą - neturiu nieko prieš, prieš alkoholį ir rūkymą, kadangi, pripažinkime, visi buvome jauni ir visi šiuos dalykus išbandėme, tačiau turiu omeny, kai kurių paauglių nesuprantamą elgesį - beprasmiškos muštynės, visuomenės turto gadinimas, paprasčiausias kultūros trūkumas. Su laiku šios problemos yra išsprendžiamos, tiesiog, pats žmogus priverčia save susimąstyti apie ateitį, o viskas kitkas nutinka palaipsniui. (Žinoma, būna ir išimčių)
 
Visų antra, palukėki 16-17 metų, patikėk manimi, pamatysi, jog 18 metų yra šauni riba, kadangi dar būnant nepilnamečiu, o jau beveik įžengiant į suaugusių pasaulį, suprasi, jog buvai, iš esmės, lengvabūdiškas vaikas, kuriam nė nereikėdavo pakrutinti piršto dėl asmeninės gerovės ir pradėsi tai vertinti.

atsiprašau, bet nesusilaikysiu :D tu gal durnas? tu įkerti ką tu parašei? nori būt pilnametis? vaikai dirbs statybose? vaikai dirbs kontorose, vairuos mašinas? išlysk iš samp gyvenimo...

Man tai juokinga darosi dėl to, kad 90 procentų nepilnamečių nori tų IV pažymų tik dėl kokio tai internetiniu pagrindu sukurto verslo - neprofesionalių dizainų piešimas, counter strike serverių kūrimas, o jeigu reikėtų nuveikti ką toliau nuo kompiuterio - ieškoti rėmėjų, pasiūlyti savo paslaugas rimtesnėms įmonėms gyvai, visos IV užsibaigtų :)

Aš irgi kelčiau pilnametystę. nors man pačiam dar nėra 18. taip nusprendžiau po to kai keli mano klasiokai kuriem per rinkimus buvo 18, balsavo už Venckienę...

Pilnametyste pakelt reiktu iki 21-23 metu.

Sakai, jog mąstai daug racionaliau ir jautriau negu tavo tėvai ir dauguma kitų suaugusių, ko iš šio rašinėlio nepasakyčiau. Pilnametystė 14-os metų?! Kvailai atrodo, kai save iškeli kaip gyliai ir subrendusiai mąstantį asmenį, tačiau nepagalvoji, kad taip mąsto tik vienetai tokio amžiaus jaunimo. Daugeliui dar bim bam apie savarankišką gyvenimą ir panašius klausimus.

Šita atrodytų rimčiau, jei būtų pagrįsta faktais - t.y., kad ir screenshotas iš Poker Tracker, su ~100.000 (na, bent jau 10.000) rankų, kur būtų aiškiai matyti, kad AA/KK tikrai pralošia 90%.
 
 
Kaip nekeista, bet vistiek pilna gyvenančių iš SnG ir dar pilna darančių puikų profitą. Įdomu kaip - turbūt jie yra tie kugeliai, kurie callina su 54o? :)
 
Patarimas - persiskaityk "The Poker Mindset". Ten yra ir tokia vieta - kuo prasčiau žmogus žaidžia, tuo labiau jis linkęs savo nesėkmių priežasčių ieškot išorėj, o ne savo žaidime. Variance yra variance, nuo to niekur nepabėgsi, bet 99,9999% pastoviai pralaiminėjančių žaidėjų yra tiesiog prasti žaidėjai ir užuot mokęsi žaist, geriau garsiai šaukia "online poker is rigged!".

Labiausiai patartina pradėt pelningą verslą.

Leisk atspėsiu: "puikiai" žaidi, tačiau tau kažkodėl vis labai nesiseka ir sėdi minuse..? Tereikėtų laiko ir didesnio "bankroll'o", ir viskas susitvarkys?
 
Ta pati litanija kaip ir 99% kitų minusuojančių žaidėjų..

Va kaip atrodo Forex diena anot tu, kurie parduoda visokias fx strategijas:
 
Atsikeli 12 valanda po pietu, prisedi prie kompiuterio, indikatorius X supypsi ir negalvodamas spaudi buy. Rizikuodamas 25% kapitalo uzdirbi 5% ir po sunkaus, 15 minuciu darbo, soki i savo Lamborghini bei vaziuoji i centra pietauti. Po pietu nukeliauji i SPA, ikali darzoviu sulciu, susitinki su keliais klientais ir po jacuzzi judi namo. Namuose tave pasitinka 10/10 modelis, prisedi prie kompiuterio, si karta spaudi sell (nes tau patinka ivairove) ir vel uzdirbi 5% kol drauge papietauja po tavo stalu.
 
Suvalgai omaru, drauge atsiveda dvyne seseri, abi patenkini, ikali blue label uz dar viena sekminga diena, drauges prisiglaudzia prie tavo krutines ir ziuredamas pro stiklini stoga i zvaigzdes laimingas uzmiegi.
 
 
Jeigu tau patinka moketi daugkartinius pavedimo mokescius ir naudodamas tokia strategija pelningai prekiauji 2-5 metus, tai nesigincysiu.

Beprasmybė. Vientisa, ilga ir pilka beprasmybė - egzistencinė tuštuma. Viskas jau kurį laiką yra be skonio. Stebiu žmones, kurie lyg skruzdės bėga, lekia vaizduodamiesi, jog turi krūvas svarbiausių darbų, tačiau vienintelė jų paskirtis deginti laiką, tarsi, nunešti pataisyti batai, paruošti pietūs, perskaityta knyga ar pasisėdėjimas kavinėje, galėtų suteikti gyvenimui prasmę. Bet vos pasibaigia svarbūs reikalai tuoj vėl apima tas beprasmybės jausmas. Suvoki, jog kad ir kiek kelio nueita - stovi tame pačiame taške, iš kurio viską pradėjai. Taip užburtas neigimo ratas prasideda iš naujo.
 
Ko tik žmonės nesusigalvoja tam, kad paslėptų nuo savęs tiesą, pabėgtų nuos savęs. Ypač gerai tai matosi internetinėje erdvėje, kurioje tiesiog mirga marga debiliškos antraštės: “Vyro kojų pirštai parodo jo charakterį”, kas toliau? plaukų kiekis apie šiknaskylę leis nuspręsti žmogaus karjeros galimybes? Atsiranda dar ir tokių, kurie puola komentuoti ir klausinėti, ką reiškia jeigu jų vidurinis pirštas ilgiausias - aš galiu atsakyti - reiškia tai, jog esat idijotai, kurie apie save sprendžia iš ataugų ant kūno, o jūsų smegenys tapo, viso labo, rudimentu. Geriau jau tuo susirūpintumėte.
 
“L. Stankūnaitė bandė užhipnotizuoti savo dukrą pasimatymo metu” ir dešimtys žmonių bėga prie Venckų namo ginti mažos mergaitės, susikibę rankomis kalba maldas, kai atvyksta jos motina ragana, nesuvokdami, jog gal tas mažas žmogutis nieko daugiau nenori tik ramybės, išeiti pažaisti į kiemą, tačiau negali, nes jos gynėjai pultų ją gelbėti nuo nematomų pedofilų klano pasiųstų nindzių. Subingalviai sargai atpistom smegenim stengdamiesi nuslėpti nuo savęs savo beprasmišką egzistenciją, dar apgailėtinesniu paverčia ir taip beprasmį mergaitės gyvenimą. Bet ne, jie - pasaulio teisėjai.
 
“Lady Gagos nusižiūrėtas namas: nykus ar mielas?”, “Kalėdų senelio dovana Kate - už 8000 litų”, “Drakonas atneš meilę ir laimę”, “Po Kim Jong Ilo mirties Š.Korėja neketina keisti savo kurso”, “Aštrialiežuvius politikus įkvėpė sunkmetis” - ir maži žmonės varvindami seilę skaito dar mažesnių žmonių parašytus straipsniukus apie tokias pat apgailėtinas asmenybes, kaip ir jie patys, kaip ir aš, tik tiek, jog turiu drąsos tai sau pripažinti.
 
Jau net nekalbėsiu apie visus mėginimus, nusipirkti gyvenimo prasmę daiktais, tarsi, juose galėtų būti kažkas daugiau be jų pačių. Vakar sužinojau naują žodį, kuris man patiko. Mizantropas - žmogus, nepasitikintis arba nekenčiantis žmonijos. Mizantropas paprastai yra įtarus, žmonėmis nusivylęs, pesimistiškas, uždaras žmogus, save psichologiškai atskiriantis nuo žmonių daugumos. Jam įprasta žmonių veikla, interesai, poelgiai gali atrodyti kupini tuštybės, primityvūs. Kažkur girdėta? O kas žmogų padaro uždaru, atsiskyrusiu, nusivylusiu? Negi ne tie, kurie šaukia: “Aš ###### ir man zjbs!”.
 
Norėčiau, jog visi žmonės nors maža dalimi taptų mizantropais ir sugebėtų iš šalies pažvelgti į save ir kitus, jog prasikrapštę akis, smegenis pradėtų nors kiek galvoti patys. Laimingesni nepasidarytume, tačiau galiausiai jeigu pradėtume kažką keisti sulauktume šviesesnio rytojaus, kad ir kokia apgailėtina prietema tai bebūtų, tačiau joje nors galėtume įžvelgti tikrąją daiktų ir reiškinių prigimtį, bei prasmę.
 
Tekstas ne mano, radau jį: Blogas.lt
 
Ar jūs pritariat paryškinto teksto daliai?
 
 

95proc pažadų tokie nekonkretūs...
Ką reiškia pradėt sportuoti? Ar ėjimas iki parduotuvės yra sportas? O gal sportas yra tik kai eini 5 kartus per savaitę į sporto salę?
Aš pvz pirmiems pusei metų nusimačiau padaryti 100 atsispaudimų vienu metu, nuplaukti 1,5km vienu kartu. Tai yra daug konkrečiau.
"susirasti darbą" - kokį darbą? kokia sritis, alga ir pan? Ko nori iš to darbo? Nes šiaip gali eiti kasti griovių ir tu jau dirbi..
"susirasti merginą" - tokie dalykai neplanuojami. Kad jį įgyvendinti turbūt pakaktų 15min, nes pakalbinus kokių 100 FB draugų, kokia nors negražiausia vis tiek pasirašys;)
"išmokti geriau programuoti" - kaip pamatuosi šį dalyką? sukursi 5 website'us, už kuriuos gausi bent po 1000Lt?
"pradėti versliuką" - kada jis bus pradėtas? kai sukursite website'ą? kai užregistruosite UABą Registrų centre? kai ateis pirmos pajamos?
"sėkmingai išlaikyti egzaminus" - procentais rašykit. Vieniems sėkmingas yra 50proc, kitiems 99proc.

C'mon negi, yra dar tikinčiu tokiais dalykais? :|

Atsakysiu Georgle Carlin video:
http://www.youtube.com/watch?v=8rh6qqsmxNs

Žinai, pasakysiu paprastai. Yra ta viena labai protinga mintis, kuri sako, kad zemi zmones sneka apie kitus zmones, vidutiniai - apie dalykus, o jau issilavine daug ir t.t - apie idejas. Žmogelis siauro mąstymo, paprasčiausia kapitalizmo ir Daleso doktrinos auka, kuri save priskiria kažkuo net nežinau kuo. Žmones reikia mylėti, tik tada gyvenime tau seksis gerai (visose srityse). Pesizmas, neapykanta - tai prie nieko gero neprives. Sėkmė eina iš vidaus į išorę, t.y kokią energiją išspinduliuoji tokią kažkada ir gausi. Bet tiek to. Gal autoriaus tiesiog vaikystė sunki (mediniai žaislai ir t.t)

Beprasmybė. Vientisa, ilga ir pilka beprasmybė - egzistencinė tuštuma. Viskas jau kurį laiką yra be skonio. Stebiu žmones, kurie lyg skruzdės bėga, lekia vaizduodamiesi, jog turi krūvas svarbiausių darbų, tačiau vienintelė jų paskirtis deginti laiką, tarsi, nunešti pataisyti batai, paruošti pietūs, perskaityta knyga ar pasisėdėjimas kavinėje, galėtų suteikti gyvenimui prasmę. Bet vos pasibaigia svarbūs reikalai tuoj vėl apima tas beprasmybės jausmas. Suvoki, jog kad ir kiek kelio nueita - stovi tame pačiame taške, iš kurio viską pradėjai. Taip užburtas neigimo ratas prasideda iš naujo.
 
Ko tik žmonės nesusigalvoja tam, kad paslėptų nuo savęs tiesą, pabėgtų nuos savęs. Ypač gerai tai matosi internetinėje erdvėje, kurioje tiesiog mirga marga debiliškos antraštės: “Vyro kojų pirštai parodo jo charakterį”, kas toliau? plaukų kiekis apie šiknaskylę leis nuspręsti žmogaus karjeros galimybes? Atsiranda dar ir tokių, kurie puola komentuoti ir klausinėti, ką reiškia jeigu jų vidurinis pirštas ilgiausias - aš galiu atsakyti - reiškia tai, jog esat idijotai, kurie apie save sprendžia iš ataugų ant kūno, o jūsų smegenys tapo, viso labo, rudimentu. Geriau jau tuo susirūpintumėte.
 
“L. Stankūnaitė bandė užhipnotizuoti savo dukrą pasimatymo metu” ir dešimtys žmonių bėga prie Venckų namo ginti mažos mergaitės, susikibę rankomis kalba maldas, kai atvyksta jos motina ragana, nesuvokdami, jog gal tas mažas žmogutis nieko daugiau nenori tik ramybės, išeiti pažaisti į kiemą, tačiau negali, nes jos gynėjai pultų ją gelbėti nuo nematomų pedofilų klano pasiųstų nindzių. Subingalviai sargai atpistom smegenim stengdamiesi nuslėpti nuo savęs savo beprasmišką egzistenciją, dar apgailėtinesniu paverčia ir taip beprasmį mergaitės gyvenimą. Bet ne, jie - pasaulio teisėjai.
 
“Lady Gagos nusižiūrėtas namas: nykus ar mielas?”, “Kalėdų senelio dovana Kate - už 8000 litų”, “Drakonas atneš meilę ir laimę”, “Po Kim Jong Ilo mirties Š.Korėja neketina keisti savo kurso”, “Aštrialiežuvius politikus įkvėpė sunkmetis” - ir maži žmonės varvindami seilę skaito dar mažesnių žmonių parašytus straipsniukus apie tokias pat apgailėtinas asmenybes, kaip ir jie patys, kaip ir aš, tik tiek, jog turiu drąsos tai sau pripažinti.
 
Jau net nekalbėsiu apie visus mėginimus, nusipirkti gyvenimo prasmę daiktais, tarsi, juose galėtų būti kažkas daugiau be jų pačių. Vakar sužinojau naują žodį, kuris man patiko. Mizantropas - žmogus, nepasitikintis arba nekenčiantis žmonijos. Mizantropas paprastai yra įtarus, žmonėmis nusivylęs, pesimistiškas, uždaras žmogus, save psichologiškai atskiriantis nuo žmonių daugumos. Jam įprasta žmonių veikla, interesai, poelgiai gali atrodyti kupini tuštybės, primityvūs. Kažkur girdėta? O kas žmogų padaro uždaru, atsiskyrusiu, nusivylusiu? Negi ne tie, kurie šaukia: “Aš ###### ir man zjbs!”.
 
Norėčiau, jog visi žmonės nors maža dalimi taptų mizantropais ir sugebėtų iš šalies pažvelgti į save ir kitus, jog prasikrapštę akis, smegenis pradėtų nors kiek galvoti patys. Laimingesni nepasidarytume, tačiau galiausiai jeigu pradėtume kažką keisti sulauktume šviesesnio rytojaus, kad ir kokia apgailėtina prietema tai bebūtų, tačiau joje nors galėtume įžvelgti tikrąją daiktų ir reiškinių prigimtį, bei prasmę.
 
Tekstas ne mano, radau jį: Blogas.lt
 
Ar jūs pritariat paryškinto teksto daliai?
 
 

Nu taip, labai apsimoka imt naudota macbook'a su pasenusiu core2duo procesorium uz 3k

Ir čia yra tik jų pačių problemos.

dar yra tokių, kur dirba 8-10val ir vidutiniškai gyvena.
kokių dar yra?

1. KIPRAS
2. Esu baigusi turizmo administravimą, pavyko padirbėt pagal specialybę - viešbutyje admistratore.
3. Darba radau greitai, tiesą pasakius darbą susiradau dar būdama Lietuvoje, tad atvykusi iš karto turėjau darbo vietą
4. Alga ne pati didžiausia, bet žinant, jog neturėjau darbo patirties (išskyrus studijų metais atliktas praktikas) tai visai neblogai :)ir nors čia jau peržengia klausimo ribas, vistiek dar pasisakysiu :) dirbant Kipre supranti, jog pinigai tai dar ne viskas... graži gamta, mieli žmonės ir visiškai kitoks požiūris į žmogų ir į patį gyvenimą. Va šitie dalykai ir yra svarbiausi :)

Išvažiavau ir aš į UK. Irgi dirbau valytoju, tik ne tualetų. Irgi nekenčiau savęs už tai. Bet dėl to visiškai dabar nesiparinu. Valgyti/gyventi juk reikėjo už kažkokius pinigus. Aišku, galėjau likti Lietuvoje, nusipirkti universiteto diplomą (nes mokytis LT man buvo žiauriai neįdomu), tėveliai, kurie užima, mano manymu, labai geras pareigas, lengvai galėjo man rasti gerai apmokamą darbą. Net ir pokalbis apie tai buvo: "tu tik baik mokslus, ir darbas pas tave bus". Bet tai wtf, taip neįdomu! Na arba galėjau pas tėvelius "pasiskolinti" pinigų ir gyventi UK tik ieškodamas darbo. Tačiau nusprendžiau pradėti nuo "nulio".
 
Per tuos pusę metų, kada dirbau valytoju, susitvarkiau visus dokumentus, patobulinau savo anglų kalbą - kitaip sakant "apsiuosčiau" ir pradėjau ieškotis "prestižinio" darbo :) Gavau IT supporto darbą vienoje vietinėje firmelėje. Tačiau padirbęs keletą mėnesių, pastebėjau, jog nelabai ten kur kilti yra. Todėl vėl pradėjau ieškoti darbo. Dabar dirbu viename iš didžiausių vietinių bankų - klerku. Turiu tikslą - už darbdavio pinigus pabaigti koledžą, įgauti patirties, jeigu išeis pakilti karjeros laipteliais, o tada greičiausiai grįžti į LT.
 
Ir banke manęs nemėgsta, kaip dauguma čia sakė, laiko "antrarūšiu". Tačiau, ne dėl to, jog aš emigrantas, o emigrantai vagys, pašalpų rijikai ir t.t. O todėl, jog jie žino, jog lietuviai dirba "iš širdies", visas savo jėgas atiduoda darbui. Ir tą darbą padaro trigubai greičiau už vietinį. Ir labai dažnai, netgi kokybiškiau. Ir į visas tas replikas aš nekreipiu jokio dėmesio, nes turiu tikslą, kurį būtinai pasieksiu.
 
 
Beje, mokslų neesu baigęs.

90 % atvaziavusiu tuoletus plauna ir kitokius save gerbianciam zmogui nepriimtinus darbus. O koks poziuris i lietuvius tai pats pagalvok ,kaip tu ziuretum i kokius nors gruzinus ,kurie atvaziuotu i LT ir uz centus dirbtu visokius lievus darbus ?
 
as pats dirbau tik viena vasara UK ,bet galiu pritarti TDB, pasijauciau visiska siuksle ir vergu, niekas manes nezemino ir t.t.. bet tikrai jautesi, kad anglai taves zmogum nelaiko. Aisku daugelis sakys kitaip ,nes yra visokiu zmoniu kitiem visiskai px , svarbu kad pinigus moka ir viskas. Bet cia manau paciam reikia pamatyt ir ivertinti. O snekos apie kazkokia "karjera" isvis man juoka kelia ,kaip dirbai sudu valytoju ,taip ir dirbsi, nebent tapsi "vyriausiuoju sudu valytoju".
jeigu esi UK mokslus baiges ir gerai isintegraves i britu visuomene, tada kita kalba.