Toffy

Išlaikys Lietuvos piliečiai. Nu nieko padidins mokesčius ir tiek jei trūks pinigų.

Išlaikys Lietuvos piliečiai. Nu nieko padidins mokesčius ir tiek jei trūks pinigų.

Pritariu. Kuo toliau tuo arčiau idiotizmo. Eina link to, kad susinaikinti visiems ir fsio :)

Privalėsi eit, kitaip baudžiamoji atsakomybė.
 
O kas liečia prievolę, tai visai būdais bandysiu išsisukti, kadangi:
1) Baigiau mokslus, radau gerą darbą, tai dabar 9 mėnesius turėsiu išbraukt ir profesiškai degraduosiu, nes IT sfera.
2) Kodėl turiu eit kovot už kažkokius savanaudžius politikus, oligarchus? Situacija su Norvegija ir atimtu vaiku, dar kartą parodė, kad Lietuvos valdžiai mes esam visiškai nereikalingi...
3) Jei rusai puls, tai tikrai visi šauktiniai bus mėsos gabalas, kurį rusai sudoros tą pačią dieną....
4) 100% jog landzbergio mylimas anūkas ir kiti politikų, turtuolių vaikai neis.
 
Kuo toliau pasiklausau grybauskaites, tuo labiau atrodo, kad ne rusai puls, o mes juos pulsim... Šalyje itin didžiulis skurdas, skolos, bet ne, grybauskaitei svarbiau Ukrainos žmonės ir kaip daugiau įkąst Rusijai...
Kartais kyla minčių išvykt iš šalies, nes kuo toliau, tuo situacija blogėja.

Kvailas įstatymas - kaip ir konstitucija, kurioje rašoma, kad ginti karinio konflikto atveju šalį - piliečio pareiga. Tai turėtų išlikti garbės reikalu ir pasiaukojimo reikalu.
 
Bet ir iš vidaus įstatymas kvailas. O sakykit man, kodėl teisti negaus šaukimų? Visi tie bedarbiai, trinantys subines, bus pirmu numeriu pakviesti (gal ir pritariu tam), bet tie, kurie kadaise teisti buvo arba šiuo metu atlieka bausmę - ne. O kodėl? Aš manyčiau, kad kariniai mokymai būtų geras auklėjimo pavyzdys, siekiant pakeisti žmogų į doresnį. Juk kalėjimo paskirtis irgi - mokyti nebedaryti nusikaltimų. O ten mikimauzai kaip ponai gyvena neliečiami. :)

Aš irgi nustojau skaityti delfi.lt dėl apgaulingų antraščių ir panašaus mėšlo. Kartais užsuku, kada labai nuobodu ir nėra kas veikti.

Čia ne marketingas, o pati paprasčiausia APGAVYSTĖ. Kažkas nusprendžia, kad tu per daug kalbi, ir tave atjungia.....ir pinigų niekas negražina......

Galėtu nubausti juos kas, už tai kad reklamoi naudoją žodį begalybė, o taisyklese jau nurodo jog tai riboti pokalbiai..
Turėtu pervadinti, į ribota begalybė. Arba begalybė su galu.
 

Šiandien gavau SMS iš LABAS:
 
Nuo plano pratęsimo dienos vidutiniškai prakalbėta po valandą per parą. Paskambinus 1351 numeriu pradėjo suokt kažką apie sąžiningo naudojimosi taisyklę, kurios normaliai dar ir suprast neįmanoma: reiškia jei aš prakalbu valandą su kitu tinklu, tai ir man turi kažkas turi skambint iš kito tinklo ir kalbėt tiek pat......
 
Po 10 metų naudojimosi LABAS paslaugomis štai toks finalas.
 
Fu*k you BITĖ, LABAS su savo "BEGALYBĖM"
 
Sunervino.......

nu bl*t nesikeikiant, skaičiuojam kartu:
 
- pirma prekė kainavo 1,99Lt - įvedus eurą 1,99/3,4528 = ~0.576 ~= 0.58EUR
- antra prekė kainavo 2,00Lt - įvedus eurą 2,00/3,4528 = ~0.579 ~= 0.58EUR
 
Ar gal turėjo pirmą kainą iki 0,575Eur suapvalint? O antrą iki 0,58Eur?
 
Suprask, kad 1 euro centas yra 3,4528 lietuviško cento, ko pasekoje net jei prekės kaina būtų buvusi 1,98Lt ar 1,97Lt - ji vistiek būtų suapvalinama iki 0.58Eur. Aiškiau?
 
 
Kodėl ten abiejose vietose TURĖJO būti 2Lt? Jei prekė kainavo 1,99Lt tai ir parašyta, kad kainavo 1,99lt.

:D Tai, kad viskas teisinga cia. Jeigu iki euro kainavo preke 2lt, tai suapvalinus 0.58euro ct. Suapvalinus 1.99lt tai pat gausu 0.58euro cento. Euro centas vertas ~ 3.5 lito cento... Taigi 1lito cento paklaida laisvai gali buti ir 2,3,4,5 lito centai apvalinami y euro centa, o 1 lito centas apvalinamas y 0 euro centu.
 
O dar sako, kad tik seniem zmonem problemu kyla su euru...

Su tokia gramatika - neverta net stoti manau.

Sugalvojote puikią verslo idėją. Atlikote rinkos tyrimus ir gavote teigiamus rezultatus: rinkai Jūsų produktas yra reikalingas ir pati rinka yra didelė. Jūs aiškiai sugebėjote nustatyti problemą, su kuria susiduria vartotojai, ir efektyviai tą problemą išspręsti. Jūsų produktas yra unikalus ir pirmieji jo bandymai su klientais parodė, kad klientai daug mieliau renkasi Jūsų produktą nei konkurentų.
 
Radote ir būdų, kaip apsaugoti savo intelektines teises, patentuoti savo produktą, kad jo nebūtų galima kopijuoti. Susikūrėte ir verslo planą su išsamiais finansiniais paskaičiavimais, kurie parodo, kad su šiuo verslo modeliu Jūs pradėsite skaičiuoti grynąjį pelną jau antrųjų metų pabaigoje.
Liko vienintelė problema – Jums reikia maždaug 300,000 litų (na, dar ne Naujieji Metai, tad kol kas dar naudosiu litus straipsniuose, kaip pavyzdinę valiutą), kad verslas būtų pradėtas. Didžiausias klausimas – imti paskolą ar ieškoti investicijos?
 
Patyrusiems verslininkams tai yra pakankamai lengvas sprendimas, nes jie gali remtis savo asmenine patirtimi. Žmogui, kuris pirmą kartą pradeda verslą (daugiabučio rūsyje įrengtas muziejus kiemo draugams – nesiskaito), tai gali būti labai sunkus klausimas, turintis painius atsakymus. Pasistengsiu paanalizuoti šią situaciją už tą „jaunąjį verslininką“, kad būtų aišku, kaip atliekama analizė ir, galbūt, paaiškėtų, kokį sprendimą reikia priimti.
 
Kas yra investicija?
 
Investicija – tai kai investuotojai (paprastai – kiti verslininkai, verslo kapitalo fondai, verslo angelai, draugai ar šeimos nariai ir panašiai) suteikia Jūsų verslui reikalingus 300,000 LTL mainais į Jūsų verslo dalį. Plačiau apie investicijas galite paskaityti Vikipedijos apibrėžimuose ir Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme (ar žinojote, kad toks yra?).
 
Pavyzdžiui – Jūs su investuotojais susitariate, kad Jūsų verslas vertas 1,000,000 LTL ir galite investuotojams parduoti 30% akcijų už įmonei reikiamus 300,000 LTL. Matematika, atrodo, yra paprasta. Tačiau, šioje vietoje, yra toks įdomus dalykas: jeigu Jūsų įmonė yra (sakykim) UAB ir Jūs, kaip vienintelis jos įkūrėjas, turite 100 vardinių akcijų (t. y. – jos visos priklauso Jums), o investuotojui perleidžiate 30 iš jų (30%) – tuomet pinigus gaunate Jūs (kaip asmuo), o ne Jūsų įmonė. Tad tai – jau verslo dalies pardavimas, o ne investicija, tačiau tema ne apie patį apibrėžimą.
 
Kas yra paskola?
 
Paskola yra tuomet, kai kreditorius (įprastai – bankas ar kredito unija) suteikia Jūsų verslui reikiamą 300,000 LTL paskolą, o mainais Jūs įsipareigojate grąžinti visą sumą ir (intereso) procentus, kiekvieną mėnesį mokėdami įmokas. Tikrai labai norėčiau pateikti Jums pavyzdinį skaičiavimą, tačiau Lietuvoje veikiantys bankai laiko palūkanų dydžius komercine paslaptimi ir nei vieno iš jų svetainėse tokios informacijos nėra. Teisybės dėlei, reikia paminėti, jog DNB banko interneto svetainėje radau nuorodą į verslo kreditavimo skaičiuoklę, kuri parengta Versli Lietuva platformoje. Ją užpildžius, turėtų būti pateiktas preliminarus sprendimas, ar galimas Jūsų verslo kreditavimas. Nepildžiau, nežinau, todėl ir Jums negaliu pateikti tikslaus atsakymo.
 
Grįžtant prie temos – kreditoriai, paprastai, reikalauja asmeninių garantijų. Jeigu Jūsų verslas negali laiku daryti įmokų – už tai atsakysite asmeniškai Jūs, savo turtu (ech, tos legendos apie tai, jog UAB atsako tik savo, kaip įmonės turtu). Todėl, vėlavimas atlikti įmokas, gali atimti iš Jūsų automobilį, butą, namą ir kitą turtą, kuris užstatytas bankui.
 
Norite ar nenorite pateikti savo nuosavą turtą bankui kaip užstatą – yra pakankamai svarbus rodiklis pačiam kreditoriui, ar tikite savo verslu. Juk jeigu Jūs patys netikite savo verslo sėkme – ar užstatytumėte savo gyvenamąją vietą kaip vienintelį sėkmės garantą? Jeigu ne – tai kodėl Jumis turi patikėti bankas?
 
Po paskolos termino (įprastai – jis trunka apie septynerius metus), sumokėjęs visas įmokas ir grąžinęs kreditą, Jūsų verslas yra niekam nieko neskolingas, išvystytas ir veikiantis. Gal…
 
 
Investicijos privalumai
 
Investicijos (vietoje paskolos/kredito) privalumai yra šie:
 


 
Visiškai nėra mėnesinių įmokų, o jeigu jos yra – tuomet jų dydis tiesiogiai priklauso nuo Jūsų verslo generuojamos apyvartos ir/ar pelno;
Investuotojai gali suteikti Jūsų verslui visą reikiamą sumą (bankai, paprastai, finansuoja apie 60% naujam verslui reikalingos sumos);
Galite nerasti banko/kredito unijos ar kreditoriaus, kuriam Jūsų verslo idėja pasirodys pankankamai rentabili, kad suteikti Jums paskolą;
Nereikalingos asmeninės garantijos ar užstatas.

Paskolos privalumai
 
Paskolos, lyginant jas su investicija, taip pat turi savo privalumus:
 


 
Jūs ir tik Jūs vadovaujate savo verslui, jo niekas neperims, nereikš nepasitikėjimo, pretenzijų ir panašiai;
Galite nerasti investitoriaus savo verslo idėjos įgyvendinimui finansuoti;
Gali būti, kad Jūsų pasirinktoje verslo srityje pelno grąža yra ženkliai per maža, kad sudominti investuotojus (pvz. – prekyba kompiuteriais, jų priedais ir dalimis, kur pelno marža yra apie 3-4%);
Gali būti, kad Jūsų pasirinktoje verslo srityje yra sunki „išėjimo strategija“ (t. y. – kai investuotojas nori pasitraukti ir labai sunkiai randa arba iš viso neranda, kam parduoti savo verslo dalį);
Jūs neplanuojate pardavinėti savo verslo, kai jis bus išvystytas (nėra verslo pardavimo – nėra išėjimo strategijos);
Paskolos palūkanų normos gali būti (greičiausiai – ir bus) daug žemesnės, nei investuotojo lūkesčiai.

Apžvalga
 
Jeigu Jums reikalingi pinigai verslui pradėti – yra nemažai būdų tuos pinigus gauti. Tačiau tikrai nereikia tikėtis, kad kažkas prisiims riziką, o Jūs jos išvengsite. Jums teks prisiimti ne mažesnę (o dažnai – pačią didžiausią) riziką versle.
 
Jeigu ta rizika bus paskola – teks rizikuoti savo asmeniniu turtu. Jeigu ta rizika bus investicija – rizikuosite verslo dalimi, kuri gali visam laikui likti investuotojo portfelyje.
 
Tačiau, bet kuriuo atveju, jeigu Jums verslas seksis – vis bus patenkinti jo grąža. Nei investuotojai, nei kreditoriai nenori gauti daugiau už tai, kaip jie vertina save ir savo pinigus. Ko jie labiausiai nori – tai rizikos pasidalijimo ir kad Jūsų verslas pasisektų.
 
Gerų Jums Kūčių ir Šv. Kalėdų.

Sveiki, vasario mėnesi bus atidarinėjamas naujas pabas/baras. Tematika bus relax pasisėdėjimas, kokteiliu, alaus atsigėrimas. Bus rengiami karaoke vakarėliai, visokie protu mūšiai t.t Aplinka baro yra senovinė, ant sienų pakabinti senoviniai ginklai.
 
 
Žmogui kuris padės išsirinkti padovanosim čeki pas mus pavalgyti ar "pabaliavoti" (Klaipėda) :)
 
 
 
atnaujinta: Įdėta apklausa.

Pažiūrėkit šitą filmą:
 
https://www.youtube.com/watch?v=eTOKXCEwo_8

Pastaruoju metu internete padažnėjo wannabe-verslininkų pranešimų iš serijos "turiu nerealią idėją, ieškau kas prisijungtų prie komandos". Paskutinis pavyzdys - FB grupėje "Lietuvos webo profesionalai" ta tema gavosi kilometrinė diskusija.
 
Noriu pafilosofuoti ta tema ir truputį nuraminti tuos, kas skraido padebesiais ir galvoja kad "vat tuoj sukursiu projektėlį, greitai subėgs lankytojai ir uždirbsiu milijonus".
 
Apskritai į Lietuvą pastaraisiais metais atėjo verslo optimizmo mada - atsirado startuolių, visokių hubų, *camp'ų, o ir tas pats Forum One įgavo pagreitį. Visiems yra rėkiama: ateikite ir darykite verslą, tai yra paprasta, reikia tiesiog [turėti idėja / daug dirbti / geros komandos / pasirinkti nišą / profesionaliai parduoti] - pasirinkite tinkamą variantą. Ir tautiečiai prisiklausė tokių minčių, juk iš tikro pasakoja rimti dėdės, kurie jau sukūrė verslus, kaip čia galima jais netikėti.
 
O bet tačiau. Realus kelias iki bent kažkokios minimalios sėkmės yra daug daug daug (DAUG!) sudėtingesnis, negu pasakojama motyvacijos knygose ir kalbama konferencijose.
 
Sakykime, kad sugalvojote idėją nerealiam verslui, kuris, jūsų galva, turi iššauti ir atnešti jums turtus. Kaip dažniausiai įsivaizduojamas tolimesnis kelias:
- Iš kur nors gaunu pinigų pradžiai - juk mano idėja tokia nereali, visi duos pinigų
- Pasamdau komandą, kuri sukurs afigeną produktą/paslaugą
- Įdedu reklamą į Google/Facebook/Uždarbis arba šiaip į enternetą, dar girdėjau kad pora kilogramų SEO padeda
- Ateis kvadrilijonai lankytojų, kurie norės iš manęs užsisakyti viską ką pasiūlysiu
- Profit
 
Dabar grįžkime prie dažnesnės realybės:
- Vien į idėją niekas investuoti nenori, teks krapštyti pinigus iš savo ar artimųjų kišenės
- Žmonių samdymas irgi nėra lengvas: juk norėsite pigiau, o tada nukentės kokybė, o ir dar pataikysite ant neteisingų žmonių, dėl ko kūrimas užtruks 2x ilgiau ir kainuos 3x brangiau
- Pakeliui dar atsiras tuzinas idėjų, ką pakeisti, patobulinti ar išmesti iš pirminės idėjos - visam tam įgyvendinti vėlgi reikės pinigų
- Pirminė reklama bus brangi ir neduos tinkamo efekto - net jei žmonės ir ateis, tai nereiškia kad pirks
- Sužinosite, kas yra konversija ir kad skaičiai yra žiaurūs, kad kažką perka internete kas šimtasis/tūkstantasis lankytojas
- Blem, kiek pinigų sukišta, o užsidirbti nesigauna... Raukiam.
 
Trumpai tariant - paveiksliukas:
 
http://static6.businessinsider.com/image/4f967b9469bedd6828000031/success-sketch.png
 
- - - - - - -
 
Bet yra ir šviesi medalio pusė. Nesmerkiu žmonių, kurie nori pradėti savo verslą. Tai yra labai labai sveikintina, ir pats nuoširdžiai padedu kam tik galiu, jei kas kreipiasi su įdomiom idėjom. Bet problema yra tame, kad per daug aplinkui matau rožinių akinių. Taigi, ką noriu patarti turintiems nerealią verslo idėją:
 
1. Nusiimkite rožinius akinius, nusileiskite ant žemės, papasakokite savo idėją kažkam patyrusiam, o geriau keliems žmonėms, surinkite kritiką, permąstykite raudoniolika kartų, ar verta pradėti.
 
2. Paklauskite realių potencialių klientų, ar naudosis jūsų paslauga. Gali ir čia atšokti noras, kai suprasite kad kuriate projektą sau ir savo katei.
 
3. Paskaičiuokite realius verslo kūrimo kaštus ir galima pelną. Skaičiai, skaičiai, skaičiai. Aišku, pradžioje juos prognozuoti sunku, bet reikia bent įsivaizduoti, ar kalba eina apie tūkstančius, dešimtis tūkstančių, ar šimtus tūkstančių.
 
4. Sukurkite pirmą produkto versiją kiek įmanoma greičiau. Taip vadinamas MVP skirtas ne garsiai pristatyti save pasauliui - o parodyti realų veikimą pirmiems realiems pirkėjams ir sugeneruoti pirmus realius užsakymus. Jei matote, kad šiame etape kažkas REALIAI susidomi ("realiai" = moka pinigus), tada eikite toliau. Priešingu atveju - galbūt apsimoka sustoti čia.
 
5. O tada jau viskas pagal situaciją - jei šiame etape jaučiate potencialą, tada darykite platesnę versiją, investuokite į reklamą, didesnę komandą ir plėskite akiratį.
 
Štai tiek padrikų minčių. Nieko nenorėjau įžeisti, tiesiog tampu kažkiek alergiškas verslininkų "svajukų dramblionėms", tai tikiuosi šis postas bent kažką privers susimąstyti.

http://agneskamara.blogspot.com/2012/11/bukime-sveiki-juodasis-ridikas-su-medumi.html

Dedikuoju šį straipsnį verslininkams, kurie nori greitai praturtėti
 
Vėlyvais 1960-aisiais, Stanfordo universiteto psichologijos profesorius Valteris Misčelas (Walter Mischel) pradėjo labai įdomių eksperimentų seriją, kurių dėka buvo siekiama nustatyti žmogaus galimybes ugdyti savikontrolę ir atsispirti “momentiniam pasitenkinimui”. Vieno iš eksperimentų metu (jų buvo nemažai), 4 metų vaikas atvedamas į tuščią kambarį, kuriame būdavo koks nors skanėstas – zefyras, saldainis, sausainis ir panašiai. Tada, vaikui pasakoma, kad jis bus paliktas kambaryje vienas, o jį atvedęs asmuo išeis 15-kai minučių. Ir jeigu vaikas per tas 15 minučių, kol nebus šalia suaugusiojo, nesuvalgys to skanėsto – grįžęs suaugęs atsineš dar vieną skanėstą ir vaikas galės suvalgyti jau du skanėstus. Žinoma, jeigu vaikas nesulauks grįžtančio suaugusiojo – tuomet antrojo skanėsto jam niekas neduos.
 
Atlikus šį eksperimentą su daugiau kaip šešiais šimtais keturmečių vaikų, Stanfordo mokslininkai nustatė, kad mažiau nei trečdalis vaikų galėjo atsispirti pagundai nepaimti skanėsto, esančio priešais juos, per tas pirmąsias 15-ka minučių. Tai reiškia, kad apie 66% vaikų tą skanėstą visgi paimdavo.
 
Tačiau, įdomiausia dalis yra ne čia. Įdomiausia, kad tyrime dalyvaujantys vaikai buvo surasti po beveik 20-ties metų ir buvo pasidomėta jų gyvenimais. Ir štai čia, mielieji, tyrimo nauda atsiskleidė visu gražumu: pasirodo, kad tie vaikai, kurie atsispyrė pagundai paimti skanėstą prieš 20 metų, išaugo į daugiau gyvenime pasiekusius individus, nei tie, kurie skanėstus paėmė. Tokios išvados buvo prieita įvertinus vaikų mokslo pasiekimus, egzaminų rezultatus ir net kūno masės indeksus (KMI). Tyrimas buvo paskelbtas 1989 m. žurnale “Science”.
 
Zefyrų testu (kaip jis vėliau buvo pavadintas) dabar vadinamas žmogaus sugebėjimas atsispirti “greitam pasitenkinimui”, kas rodo jo emocinę brandą, kadangi tokio noro suvaldymas reikalauja mokėti puikiai kontroliuoti savo impulsus ir valdyti troškimus. Beje, žemiau galite pamatyti vaizdo įrašą, kuriame “zefyrų testas” atliekamas šiomis dienomis su tokiais pačiais 4-mečiais vaikais:
 

http://www.youtube.com/watch?v=QX_oy9614HQ

 
Kaip tai susiję su verslu
 
Labai. Netgi labai labai ir tiesiogiai. Dauguma šiandien veikiančio verslo šiame eksperimente papultų į tuos 66%, kurie čiumpa skanėstą. Tokie verslininkai laikosi požiūrio, kad reikia čiupti klientą iš karto ir išmelžti jį iki paskutinio cento, rašyti jam sąskaitas už kiekvieną judesį, atsikosėjimą ir pirstelėjimą. Sugaišai 3 minutes atsakydamas į esamo kliento klausimą elektroniniu paštu – rašyk sąskaitą.
 
Ir tik likę 33 procentai verslo laikosi požiūrio, kad negalima (ir nereikia) to daryti: klientas, su kuriuo yra demonstruojama kantrybė ir paslaugumas, džiaugsis tokiu aptarnavimu ir visada sugrįš.
 
Taip, aš leidžiu sau sulyginti Jūsų verslą su keturmečio vaiko mentalitetu. Nes kai puolate klientą ir lendate į jo kišenę (kai tikrai galima apsieiti be to) – Jūsų mąstymas yra lygus 66 procentams keturmečių.
 
Kaip suaugti
 
Žinoma, yra verslų, kurie yra laikomi “išimtimis”:
 


 
Pabandykite Amazon.com platformoje įsigyti tą pačią knygą, kokią jau esate pas juos pirkę. Žinote, kas nutiks? Gausite iš Amazon įspėjimą! Amazon vadovai, pasirodo, žino, jog jų ilgalaikis interesas yra nesuryti to zefyro, kurį jiems ką tik pasiūlėte.
Prieš eilę metų, kompanijos Apple klientų aptarnavimo skyrių darbuotojai konsultavo skambinančius ir norinčius įsigyti MacBook kompiuterius bei iPod’us, kad “nereikia skubėti pirkti dabar, nes tuojau pasirodys naujesni ir galingesni modeliai“. Ar Apple iš to pralošė? Kaip galite matyti ekonomistų pasisakymuose – ne.

 
Įvardinčiau čia ir lietuviškų verslų, tačiau tokių, kurie veikia tokiu principu – tiesiog dar nesutikau. Žinoma, stengiuosi po savęs (t.y. po konsultacijų) palikti tokių įmonių žymę Lietuvoje ir nuoširdžiai tikiuosi, kad ne aš vienas taip darau ir manau.
 
Deja, viena iš didžiausių verslo problemų yra trumparegystė. Arba godumas. O gal – keturmečio intelektas?
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru svetainės.

užsiregistruota

Uždarbyje nuo 2009 metų, mažai rašau, daug skaitau, domiuosi visomis temomis.
Verslininku saves nelaikau ir nepristatinėju, bet bent jau direktorių krūvos ant kupros neturiu :) Nekenčiu kai negaliu savarankiškai planuotis savo dienotvarkės, mėnesiotvarkės, metotvarkės (pastaruosius du - pats sugalvojau :) )
Vadinu save labiau žemdirbiu nei verslininku.
Auginu avis (romanovai, bene skaniausia ėriena), draugauju su bitėmis (keliasdešimt šeimų banda), auginu vaistažoles, taip pat turiu ir porą ekologiškos produkcijos parduotuvių , vieną tos pačios produkcijos el. parduotuvę ir daug daug planų :) Kas jų neturi...
Barzda jau žyla (kirtis ant "y"), tad jaunimui galiu pasakyti - jei turite kryptį, tai ir eikit ta kryptim, nesiblaškykit, nugriūsit - kelkitės ir eikit. Praėjau visokių kelių, 2000-2004 užsiiminėjau antrinėmis žaliavomis, sekė sėkmė, paskui nesėkmė, užsidarius verslui dirbau "stroikėse", 2007-2010 ragavau emigranto "pyragų", 2010 grįžau (milijonų neparsivežiau), bet susikaupiau ties ta sritimi kuri miela ir dirbu.
Svarbu - pradėdami verslą nesitikėkit greitų, lengvų pinigų. Gal pasirodysiu koks tai senamadiškas, bet įdirbis ir tikri pinigai ateina su tik laiku. To reikia siekti. Greiti, ir juo labiau, nevisai švarūs pinigai - laimės neatneš. Tik bėdas.
Reziumuojant parašysiu - minime Lietuvos ES dešimtmetį - mūsų galimybių dešimtmetį. Džiaukimės tuo, didžiuokimės tuo, ir naudokimės tuo. Siekite savo tikslų!

Siųsti CV net neapsimoka. Geriausiai atsispauzdini ir eini per barus, restoranus ir klausi ar reikia padavėjų. O dėl arbatpinigiu dalijimosi tai vis mažėja tokiu, nes čia yra totali nesmaoniu dalintis arbatpinigius.

jap, visiems užreginusiems atsiųs po telefoną į emailą, siūlyčiau daugiau pasikurti gmail accountų, paimt ir šeimos nariams, bei pardavimui

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/2029d04042e611e4b328ee8724e3e13c
 
Pagal šiuos pakeitimus nuo 2015 m. sausio 1 d. reikės notariškai tvirtinti šiuos sandorius:
1. Jei parduodama daugiau kaip 25 proc. įmonės akcijų;
2. Jei parduodama ir mažesnė įmonės akcijų dalis, tačiau sandorio suma viršija 14500 eurų (apytikriai 50000 Lt.)
3. Jei bus teikiama paskola grynaisiais pinigais ir jos suma viršys 3000 eurų (apytikriai 10000 Lt.).
4. Jei norėsite išrašyti vekselį kaip fizinis asmuo (arba kaip IĮ savininkas arba MB narys) kurio suma viršys 3000 eurų (apytikriai 10000 Lt.), toks vekselis turės būti tvirtinamas pas notarą.

apie temos autoriu galiu paskayti nebeturi ką veikti ir tiek :) O dėl kaltinimu temos autoriu reikėtu pamokyti gal suprastu, kad negalima iš bitės drablio daryti ;)

Na jeigu pakels, tai tie, kurie pastoviai siunčia daug siuntinių, spėju pereis pas privačius kurjerius. Vienintelis dalykas, kuris dabar laikė prie LP buvo labai mažos kainos. Jeigu jos susilygins su privačių kompanijų kainomis, tai rinksimės ten, kur geresnė kokybė. O čia jau manau neturėtų net kilt klausimų, kur geresnė paslaugų kokybė. :)
 
Taip sakant, pradėjo dirbt pelningai E. Masiuliui būnant susisiekimo ministru, tai dabar laikas socdemams pasireikšt ir grąžint viską, kaip buvo. ;) Kainų sulyginimas faktiškai su privačių kurjerių kainomis yra duobės kasimas LP ir nieko daugiau.