edis2

Labas rytas.
 
Šovė, mano manymu, puiki mintis. Todėl rašau Jums čia, kad išsiaiškinčiau ant kiek ji puiki.
 
Atėjo tokie laikai, kai žmonėms nėra nieko svarbiau nei „kaip aš atrodau kitų akyse", todėl labai daug žmonių sportuoja, kad numestų papildomą kilogramą ar padidintų raumeninę masę. Daugumos sportuojančių tikslas - atrodyti estetiškai, patikti tiek sau tiek kitiems. Šiais laikais, kai internetas pasiekiamas ranka, fitnesas ir kulturizmas populiarėja žaibiškai, vis daugiau žmonių pasirįžta žengti savo pirmąjį žingsnį sporto klubo link, kad pasiektų savo tikslus, svajones ir atrodytų nepriekaištingai.
 
BET.
 
Kad ir kaip bebūtų gaila, kur yra tikslai - ten yra ir problemos. Problema yra ta, kad norint pasiekti atitinkamų rezultatų sporte, turi ne tik palaužyti štangas, palieti prakaitą staklėse, bet ir suderinti mitybą.
 
Mano idėja - sveikas fast food'o restoranas. Ne, čia nebus kebabų, bulvyčių fri ir kitokio briedo. Mano restorane - tik sveikas maistas.
 
Pradėkime nuo pradžių. Atėjęs į restoraną, kavinę pirmiausiai tu atsisėdi prie staliuko ir lauki, kol ateis padavėja ir paklaus "nu ko nori?". Šis visiems įprastas būdas, principas naudojamas jau daugybę metų norint užsisakyti maistą, tačiau, technologijoms tobulėjant galima palengvinti tiek kavinės personalo, tiek kliento gyvenimą bei suteikti galimybę skubančiam klientui palikti maisto įstaigą greičiau (nereikės laukti, kol ateis padavėja norint kažką užsisakyti, pavalgius, nereikės laukti kol paklaus ar dar ko norėsite, o paprašius sąskaitos, nereikės laukti, kol ją atneš bei po to laukti grąžos).
 
Šią problemą galima išspręsti mobiliosiomis aplikacijomis, kadangi išmaniuosius telefonus turi dauguma pajėgiančių sportuoti žmonių. Atėjęs į restoraną, jei esi pirmą kart, matysi reklamas ant sienų, stendų atsisiųsti mobilią aplikaciją, kurioje susidėsi maistą kokį nori.
 
Pavyzdžiui: pietums man reikia suvalgyti 100g vištienos, 100g ryžių, 100g daržovių ir bananą.
 
Programėlėje susidedi viską ko tau reikia, iškart matai kiek surinksi kalorijų, baltymų, riebalų, agliavandenių bei kiek tau visa tai kainuos, tada paspaudi mygtuką „užsakymas" ir su gautu QR kodu eini atsiskaityti, kasininkas nuskenuoja, paklausia vietoje valgysite, ar išsinešimui, paima pinigus ir užsakymas pradedamas vykdyti.
 
O ką daryti tiems, kurių telefonas išsikrovė, sugedo, pametė ar patogiau naudotis old-school'iniais telefonais?
 
Atsakymas: planšetiniai kompiuteriai restorane. Tiesiog paspaudus „užsakymas", po kiekvienu QR kodu būtų ir unikalus užsakymo numeris, kurį padiktavus kasininkei įvyktų tas pats, kas nuskenavus kodą.
 
Šiuo atveju išmaniosios technologijos dar labiau sutrumpintų buvimo laiką restorane, kadangi valgiaraštį būtų galima susidėti prieš darbą, ar žmonėms, kurie turi laisvo laiko būnant darbe, todėl atėjus į restoraną, būtų galima iškart eiti pas kasininkę susimokėti.
 
 
Užsisakius, būtų duodamas lapelis, kaip bankuose, su eilės numeriu ir švieslentėje užsidegus Jūsų numeriui nužingsniuotumėte prie prekystalio ir pasiimtumėte savo pusryčius/pietus/vakarienę.
 
Esmė tame, kad sportininkai turi susidarę mitybos planus, kurių vieni laikosi griežčiau, kiti mažiau, tačiau visi stengiasi pasiekti rezultatų, todėl stengiasi valgyti atitinkamai. Maistas būtų gaminamas nenaudojant riebalų (cooking spray aliejaus pakaitalas), viskas būtų daroma, kad atitiktų sportininkų poreikius. Valgiaraštį sudarytų ne tik mėsa, košės, ryžiai, grikiai, daržvovės, žuvis, bet būtų galima rinktis ir vaisius, batonėlius, vietoje suplakamus šviežius kokteilius. Tiems, kuriems patogiau valgyti darbe, ar kur kitur tik ne restorane, būtų galimybė pasiimti išsinešimui ir maistą pasišildyti vėliau ar suvalgyti, kur nors už kampo.
 
Mano galva, radus problemą bei jos sprendimo būdą, sujungus sveiko maisto idėją bei šiuolaikines technologijas gautųsi kažkas gero. O kaip atrodo Jums? Ar ši idėja ko nors verta? Ką reiktų tobulinti? Kokia Vilniaus vieta tam labiausiai tiktų? Jūsų nuomonė, kritika, komentarai :)

neaktualu

Vistiek. HDD pakeitimui yra sudarytos sąlygos pakeisti nepažeidžiant garantinio, bent jau turi būti sudarytos pagal taisykles.

Po paskutinių įvykių su VMI aš taip pat ieškau kur perkelti viską iš Lietuvos. Kada valstybinė įmonė daro tai, ką nori ir nesilaiko įstatymų - nematau prasmės mokėti ir mokesčių šioje valstybėje.

Iš mano asmeninės inciatyvos - 600 EUR prizas nugalėtojui (arba išskirstyta suma tarp 3 geriausių). Jeigu leis galimybės ir konkursas bus tikrai įdomus, t.y nariai dalinsis informacija kaip visko pasiekė išsamiai ir įdomiai - sumą pakelsiu iki 1000 EUR.

Nedalyvauju. Labai už akių kliūva galininko linksne nededamos nosinės... :/

Oi lenda vėl populistai iš pakampių. Vėl garsūs šūkiai, nereali problema, ir jos eskalavimas iki pat 2016 rinkimų. O tada bumpt, nauja partija, ir keletas marginalų seime sau sėdi. Nieko neprimena? :)

Registruojat imone UK ir tiesiai i Kickstarteri.
 
P.S Reikes palyginus nemazai lesu visu pirma imones atidarymui, tada rimto video sukurimui ir nufilmavimui, sumontavimui bei nepagaileciau pinigu gero marketingisto konsultacijai. Turekit omeny kad turesit tik viena galimybe, tad vietos klaidoms nera ir viskas turi buti pateikta idealiai jei norite sulaukti investiciju.

Sveiki,
 
Kažkaip net nežinau kaip ir čia pradėt.... Žodžiu, man visada patikdavo ir vis dar patinka pixelinė(8-bit) stiliaus grafika. Tai kažkaip visiškai neturėjau ką šiandien veikt ir nuprendžiau pats kažką papaišyt pixeliais :) Jokių įmantrių programų nenaudojau, naudojau Paintą. :) Pasirinkau krepšinio tematiką ir štai ką pavyko išstenėt:
 
http://i.imgur.com/gO9iGxh.png
 
 
Žinau, kad pasiteisinimai dažniausiai niekam neįdomūs, bet tai yra visiškai pirmas(ir greičiausiai paskutinis) mano darbas. Gyvenime nesu dirbęs su jokiais grafikos redagavimo soft'ais ir greičiausiai nedirbsiu. Šį piešinį kūriau visiškai savo malonumui. :)
 
Ir nujaučiu, kad sulauksiu tokių klausimų "O kam čia dalinies? Koks čia tikslas?" tai atsakymas būtų: jokio tikslo kaip ir nėra, o dalinuos, nes tiesiog įdėjau šiek tiek darbo į šį piešinį ir smalsu ar bent kam nors jis pasirodys idomus. :) Bet labai neverksiu ir sulaukęs tokių komentarų kaip "trink temą ir tą piešinį" ir t.t. :)
 
 
Tai tiek ir būtų iš manęs :)

Maljorkojes buvęs rudenį, spalio mėnesį praėjusiais metais. Labai patiko ir tikrai patariu ten nuvykti, ir pats vykčiau antrą kartą :)

Studijų laikai patys geriausi buvo, negadink šios patirties, spėsi prisidirbti.

Naudojau akrilinius dažus, kadangi stinga kantrybės su aliejiniais. Tapiau iš galvos, tokį hibridišką variantą, susidariusį iš užsilikusių vizualų pasąmonėje.
 

pas mane darbe tas pats, tik as dirbu statybininku :D

Pastaruoju metu Zuckerbergo ir kitų startuperių sudarytas mitas, kad verslas - tai laisvė, tai kietas užsiėmimas, tai prestižas. Bet mažai kur parodoma tikroji verslo realybė: verslas - tai 12+ valandų per parą darbas, tai didžiulė atsakomybė (ne tik už save ir šeimos biudžetą, bet vėliau ir už savo darbuotojus), tai nemigos naktys galvojant kaip padidinti pardavimus, tai išėjimas iš komforto zonos nes tenka priiminėti labai sunkius sprendimus ir rizikuoti. Ir t.t.
 
Tai prieš sakydamas "aš noriu verslo", žmogus turi pagalvoti ar jis nori tik "verslo rezultatų" (sąskaitos šveicariškam banke ir pan.) ar ir "verslo kasdienybės" su kuria teks gyventi daug metų kol bus pasiektas apčiuopiamas pelnas.

Šiandien gavau SMS iš LABAS:
 
Nuo plano pratęsimo dienos vidutiniškai prakalbėta po valandą per parą. Paskambinus 1351 numeriu pradėjo suokt kažką apie sąžiningo naudojimosi taisyklę, kurios normaliai dar ir suprast neįmanoma: reiškia jei aš prakalbu valandą su kitu tinklu, tai ir man turi kažkas turi skambint iš kito tinklo ir kalbėt tiek pat......
 
Po 10 metų naudojimosi LABAS paslaugomis štai toks finalas.
 
Fu*k you BITĖ, LABAS su savo "BEGALYBĖM"
 
Sunervino.......

Sėkmės.

Ką tikiesi išgirsti? Kad programuotojo darbe tenka picas išvežiot, vakarines šukuosenas daryt, plytas nešiot, logistikos skyriui vadovauti ir panašiai?
 
Programuotojas yra žmogus, kuris programuoja. Aišku, nebūtina sėdėt prie kompo visą laiką, galima ir stovimą stalą įsigyt :)

ne visi yra tokie gudrus kaip jus, 90% zmoniu vis delto tiek nesigaudo kompe. reik miargynom pvz fotkes paredaguot, paguglina ar drauges pasiklausia, susiranda kokia nemokama parsisiuncia, next next next tik i vsio, fotkes i trasa. o kad papildomai sesiolika toolbaru ilindo net nepastebi. kiek tvarkiau pazystamiem pc, dar nei vieno svaraus nemaciau. ir paaiskini kas kaip parodai, kitasyk vel tas pats px :D

Šiek tiek sugrįžau mintimis į praeitį ir nutariau tais prisiminimais pasidalinti su jumis, mano puslapio skaitytojai.
 
Senais senais laikais, kai dar nebuvo tinklinių vaistinių, joms vadovauti negalėjo žmogus, neturintis farmacinio išsilavinimo. Matyt, geras yra posakis: “kiekvienas tegul dirba darbą, kurį išmano ir moka geriausiai“. Visus reikalus, susijusius su vaistinės darbu, spręsdavo vaistinės vedėjas ar vedėja. Reklamų nebuvo, o ir reklamuoti nebuvo ką – vaistai buvo pigūs, daugelis iš jų buvo deficitiniai, be to, ir reklamos nereikėjo, nes žmonės į vaistines ėjo tik reikalo prispirti, o dabar daugelis eina “dūšios atverti”, pasiguosti, apie politiką ir valdžią pasišnekėti ir, be abejo, reklamuojamų produktų prisipirkti.
 
O kai atėjo nauji, dabartiniai laikai, vaistines užvaldė tie, kurie įžvelgė būsimą pelną. Ir matau, kad jiems neblogai pavyko.
Kokia strategija buvo vykdoma, kai savininkas buvo ne farmacininkas, o ir jo komandą sudarė visokios buvę bankų ir “Senukų” vadybininkės, galite pamatyti, pasižiūrėję į ruoštą reklaminį vaizdo klipą. Ir tai buvo vaistinės reklama!
 
O kai tas projektas su vištomis buvo paleistas į gyvenimą (trumpai priminsiu tiems, kurie nežino apie tą projektą – žmonės, vaistinėje apsipirkę už tam tikrą pinigų sumą, gaudavo kuponus, suteikiančius galimybę pigiai nusipirkti vištų vieno paukštyno parduotuvėse), mes tiek prisiklausėme pasiūlymų, ką dar galėtumėme pridėti į žmonių pirkinių krepšelį. Daugelis kraipė galvas, kaip tokie dalykai įmanomi, mes irgi prastai jautėmės, nes tai nė iš tolo nebuvo panašu į vaistinę, greičiau į eilinį turgų.
 
Bet reikia pasidžiaugti bent tuo, kad farmacijos bendrovėje buvo farmacinės veiklos vadovas, kuris sustabdė dar vieną neprotingą žingsnį. Dėl pinigų ir pelno tiems kūrybiniams darbuotojams visai buvo protas pasimaišęs, nes vadovas pareikalavo nupirkti ir į kiekvieną vaistinę pristatyti po mažą šaldytuvą šaldytoms vištoms laikyti, kad mes, vaistinės darbuotojai galėtume iš karto ir parduoti tas vištas už jų ką tik įsigytus kuponus! Tai kategoriškai uždraudė žmogus, atsakantis už farmacinę veiklą savo licencija. Įsivaizduokite tikrintojų veidus, kai, atidarę šaldytuvą, vaistinėje jie būtų radę šaldytų vištų!
 
Apačioje pateikiamas susirašinėjimas, tarp vadybininkų, tekste redaguotas tik vaistinės pavadinimas:
 
 
Ir dar keli laiškai, kurie skirti mums, vaistininkams. Tikriausiai tam, kad pamokyti, kaip turime dirbti. Matyt tuos laiškus kuria visiški nevykėliai, manantys, kad mes esame tikrai tik eiliniai pardavėjai, neturintys savo nuomonės, didelio krepšio žinių arba marionetės, kurios, patampius už siūlelių daro tai, ko iš jų reikalaujama…
 
 
Ir dar vienas:
 
 
Ir dar vienas:
 
 
Tai va, tokia realybė…
 
Dar buvo organizuojamas PRIVALOMAS seminaras, kuris vyko dvi savaitgalio dienas. Jame turėjo sudalyvauti visi darbuotojai. Seminarą vedė iš Latvijos atvykęs lektorius. Jis taip pat mus mokė, kaip turime dirbti, kad kuo daugiau parduotume. Buvom suskirstyti į būrelius ir “žaidėme” pirkėją ir pardavėją. Mus stebėjo iš šono, taisė mūsų klaidas, mokė, kaip turime viską daryti teisingai, paprasčiau sakant, kaip daugiau “prikabinti makaronų ant ausų” pirkėjui. Kai įsivėliau į atvirą diskusiją su tuo lektoriumi ir paklausiau jo, ar jis norėtų, kad jo žmona, atėjusi į vaistinę nusipirkti tik citramono, mano dėka išeitų su pilnu “Maximos” maišu nesąmonių, jis man pasiūlė padiskutuoti po paskaitos. O po paskaitos pasakė, kad jis viską supranta, bet toks yra biznis. Ir dar pridėjo, kad po paskaitų mes pasijusime labai laimingais ir visai kitokiais, pasikeitusiais, su kitu požiūriu. Ir kai baigėsi seminaras, jis manęs paklausė:
 
– Ar gavai naudos, ar lengviau bus dabar dirbti, nes tiek patarimų naudingų gavai?
 
Beliko tik nusišypsoti ir liūdnai pranešti:
 
– Netapau laimingesnis žmogus, paskaitos nepakeitė požiūrio į darbą ir jeigu dirbu 20 metų, tai joks profesorius ar mokslų daktaras nesugebės manęs pakeisti, o jūs iš manęs atėmėte dvi pačias nuostabiausias savaitgalio dienas, o aš jas atėmiau iš savo šeimos ir kito laisvo savaitgalio jau neturėsiu, nes turėsiu dirbti.
 
Taip ir išsiskyrėme su savo mintimis, ir savo tikslais. Negaliu kalbėti už visus savo kolegas, kad paskaitos buvo šlamštas. Manau, kad kažkam tikrai buvo įdomu ir naudinga, bet aš pasijutau kaip sektoj, kai tau kažką bando įteigti ir dar garsiai pakartoti, kad pasižadi nuo šios minutės elgtis tik taip, ir ne kitaip:)
 
Vaistininko užrašai

Man tai nemaloniau jog po banko sąskaitas galės nardyt VMI ar kas ten kada tik užsimanys nuo sausio 1.
Sumastys jog žmogus pardavinėjantis savo senienas iš namų, užsiema testine veiklą ir lieps mokesčius susimokėt.

Naujų metų proga palengvinsiu gyvenimą Prestashop parduotuvių turėtojams. Prisegu script'ą, kuris atnaujins visas prekių kainas.
 
Kaip panaudoti:
1. Atsisiunčiame failą
ceuras.php
2. Išjungiame parduotuvę.
3. Pasidarome duomenų bazės kopiją! (būtinai)
4. Jeigu nėra sukuriame valiutą Euro
5. Perjungiame pagrindinę valiutą į Euro.
6. Įkeliame failą į serverį, kad būtų šalia index.php
7. Per naršyklę įvedame: http://*Jūsų parduotuvės adresas*/ceuras.php
8. Patikriname ar viskas tvarkoje
9. Nepamirštame įjungti parduotuvės!
*Jokių garantijų dėl script'o veikimo nesuteikiu, už sugadintus duomenis neatsakau!
Gerų Naujųjų metų!
 
P. S. Jei bus pageidavimų, galėsiu pateikti modulio pavidalu šį script'ą.

Galėjo su nick'ais čia surašyt

Pritariu, straipsniai geri. Bet jie daugiau buvo skirti ne kad uždarbis.lt naudos gautų, o kad reklamuotų savo webą.

Visą laiką bendrauju su jaunaisiais verslininkais. Su tais, kurie jau pradėjo, su tais, kurie dar tik planuoja pradėti ir net su tais, kurie dar sėdi mokykliniame suole. Kartais, beje, tie, sėdintys mokykliniame suole, atrodo mąstantys logiškiau, nei tie, kurie sėdi biuruose, puikuojasi savo nuotraukomis geltonojoje spaudoje ir panašiai. Na, bet nenukrypkime nuo temos.
 
Viena iš mano labai mėgiamų grupių, su kuo mėgstu bendrauti – tai tie žmonės, kurie planuoja labai greitu metu atsidaryti verslą arba ką tik tai padarė. Jie ir parašo man, ir paskambina kartais, klausia patarimų ir noriai priima pagalbą.
Žemiau – pateiksiu kelis klausimus, kuriuos girdžiu praktiškai visą laiką, ir atsakymus į tuos klausimus. Kai kurie iš jų gali Jums nepatikti. Kai kurie – prieštarauti ką tik perskaitytam atsakymui. Kai kurie atsakymai gali atrodyti Jums „nesąmonė“ ir uždarysite šį puslapį. Tiesa, kai dėdė bankrotas pabels į Jūsų duris – gal dar sugrįšite čia, bet bus jau vėlu…
 
Dėmesio: žemiau pateikiama mano asmeninė nuomonė ir ji nebūtinai gali sutapti su Jūsų ar tuo, ką skaitote knygose už 39.99 ;)
 
Klausimas: Ar man reikalingas verslo partneris?
 
Atsakymas: Taip.
 
Techniškai – jis Jums visiškai nereikalingas. Tačiau aš tikrai patariu tokį turėti. Būtent verslo partnerį, o ne „draugelį“, patarėją, konsultantą ar mamą. Ir tam yra kelios tikrai svarios priežastys.
 
Verslo pradžia yra sunkus darbas. Labai malonu (ir itin naudinga) turėti žmogų šalia, kuris padės Jums lipti į tą kalną ir nugalėti kliūtis.
 
Teoriškai – galėtumėte pasisamdyti ką nors (kad ir tokį kaip aš), o ne padaryti tą žmogų savo verslo partneriu, tačiau tokiu atveju, Jūsų santykiai bus labai skirtingi. Jums nereikia žmogaus, kuris lįs Jums į vietą, kur saulė nešviečia vien todėl, kad išsaugotų savo darbo vietą. Jums nereikia žmogaus, kuris bijos pasakyti Jums, kad tai, ką sugalvojote, yra visiška nesąmonė. Jums reikia žmogaus, kuris pastoviai ragins Jus priimti tinkamus sprendimus, kuris nebijos išsakyti savo nuomonę ir požiūrį. Jums reikia žmogaus, kuris norės iš to verslo uždirbti ne mažiau nei Jūs pats.
 
Verslo pradžia yra labai liūdna ir vieniša.
 
Daugumoje atvejų – Jūsų laukia pakilimai ir kritimai. Ir tie pakilimai gali būti laaabai aukštai, kaip ir kritimai – laaaaaaabai žemai. Beje – viskas gali nutikti per vieną dieną. Net ir turint verslo partnerį – Jūs turėsite tik vienas kitą (o jeigu neturite verslo partnerio – tada iš viso vienatvė…) ir daugiau nieko. Kurį laiką – su Jumis niekas nenorės bendrauti, niekas nenorės dirbti kartu (tai, kad tapote kažkieno klientas – nedaro Jūsų draugais ir partneriais), niekas nenorės dalintis patirtimi ar klientais. Jums bus sunku. O gal – lengva. Pasiruoškite tam.
 
Kiti žmonės gali patenkinti tam tikrų gebėjimų poreikius, kurių Jūs neturite.
 
Ieškokite verslo partnerio, kuris turi skirtingus sugebėjimus, tačiau jo bendras požiūris sutampa su Jūsų. jeigu Jūsų projektas yra susijęs su IT sritimi, o Jūs esate programuotojas – Jums reikia gero marketingisto ar pardavėjo ir atvirkščiai. Turite matyti vieną viziją, bet mokėti visiškai skirtingus dalykus. Du programuotojai nepasieks nieko.
 
Prieš rinkdamiesi partnerį (netgi – prieš pradėdami jo paieškas) – pagalvokite apie tai, kokių sugebėjimų reikia tam, kad vystyti verslą: techninių žinių; lyderystės; buhalterinių žinių; pardavimų; marketingo ir panašiai. Kiek žmonių moka viską? Labai (ir turiu omenyje – labai, labai, labai) mažai. Turint bent vieną papildomą partnerį (jų skaičius gi praktiškai neribotas) – Jūsų verslas įgyja pranašumų pačiame verslo vystymo procese.
 
Čia galiotų paprastas reikalavimas – ieškokite tokio žmogaus, kurio padedami, galėtumėte skaičiuoti taip: 1+1=3
 
Klausimas: Ar man reikia ieškoti investicijos?
 
Galbūt. Pradžioje – nemanau, kad to reikia.
 
Gauti investiciją yra tikrai nelengva. Ypač tiems, kurie kuria verslą pirmą kartą. IT versle – investuotojai yra amtę labai daug ir į investavimo pasiūlymus žiūri skeptiškai.
 
Viename verslo forume teko skaityti tokį pasakymą: „net jeigu ir dabar kas nors ateitų ir pasakytų man: „žiūrėk, turiu mintį apie žaidimą, kuriame būtų pikti paukščiai prieš kiaules“ (Angry Birds) – aš tam žmogui pasakyčiau, kad jis nesveikas, kaip ir jo idėja“. Ir asmeniškai aš – pagalvočiau lygiai tą patį.
 
Tačiau, kalbant apie Rovio ir jų sėkmę – ji atėjo ne investuotojų dėka, o kompanijos užsispyrimo: iki Angry Birds jie į rinką „paleido“ dar 51 (!) žaidimą. Grįžkime prie investicijų…
 
Mano rekomendacija yra paprasta – stenkitės išsiversti be investuotojų kaip įmanoma ilgiau. Sukurkite produktą (bent pirmąjį), pristatykite jį rinkai. Nereikia tobulinti to produkto iki „idealumo“. Jums būtina suprasti, ar Jūsų produktas patenkina rinkos poreikį. Jeigu taip – tada jau turėsite ką parodyti investuotojams, pateikti jiems įdomius rezultatus (o ne spėliones) ir tinkamai (kiek tai įmanoma) pateikti preliminarius skaičiavimus.
 
Taip pat labai svarbu suprasti, kad investuotojai, paprastai, išgirsta labai daug pasiūlymų investuoti. Ir pasirenka tik kelis projektus iš šimtų (ar net tūkstančių). Todėl, reikia ne tik turėti puikią idėją, jos įgyvendinimo planą, komandą ir taip toliau. Reikia parodyti investuotojui, kuo ši investicija skirsis nuo kitų.
 
Dauguma pradedančių verslą pradeda jį ne nuo to galo – pagrindine užduotimi laikydami investuotojų suradimą ir sutelkdami savo pajėgas būtent į tai. Patikėkite – labai sunku gauti investiciją, kai turi tik svajonę ir su Microsoft PowerPoint šablonu paruoštą prezentaciją.
 
Pasikartosiu – turite padaryti kelis esminius dalykus:
 


 
sugalvoti, kas tai turi būti (kokią problemą tai spręs);
pagaminti/pristatyti/išbandyti bent vieną savo produktą;
pavargti ir pajusti, jog Jums nesigavo (būtinas sėkmės ingredientas);
pamiršti tai, ką buvote sugalvoję (palikti tai, o ne traukti iš paskutiniųjų ir patirti visišką fiasko);
sugalvoti naują idėją ir vėl bandyti iš naujo.

 
Klausimas: Turiu puikią mintį. Ar reikėtų bijoti, kad ją kažkas iš manęs pavogs ir įgyvendins?
 
Atsakymas: Nebijok, kad ją kažkas pavogs. Bijok, jeigu Tavo mintis kaip tik niekam nereikalinga ir neįdomi.
 
Tai galioja labai daugeliui verslo šakų. Idėja nereiškia nieko. Svarbiausia – kaip ji bus įgyvendinta, kas stovi už tos idėjos ir kas ją įgyvendins. Vienoje konferencijoje Ilja Laurs sakė: „idėjų autoriai nežino, kad daugumoje atvejų – investuotojai net nesupranta apie ką eina kalba ir į ką jie investuoja. Investuotojui yra svarbiausia grąža“. Ir tai – labai teisingi žodžiai.
 
Kaip pavyzdį – galime paimti tik ką nuskambėjusį „skandalą“ apie PriceOn. Idėjos „autorius“ (rašau kabutėse, nes idėja nėra originali – 2009 metais pasirodė programėlė „RedLaser", sukurta Occipital kompanijos ir parduota eBay 2010 metų birželio mėnesį; dar yra 2008 metais išleista ShopSavvy programėlė ir taip toliau) prieš kelias dienas „pasiskundė visuomenei", kad iš jo norima atimti įmonę, idėją, prekės ženklą ir panašiai. Atleiskite, tačiau mano subjektyvia nuomone (kurią turiu teisę reikšti savo svetainėje) – tai visiškas apsisnargliavimas. Su purslais. Fuj…
 
Sekančią dieną – pasirodė vieno iš „skandalo dalyvių“ atsakymas. Paskaitinėjus PriceOn įkūrėjo blogą – tikrai susidaro įspūdis, kad jaunuolis su investuotojų pinigais elgėsi kaip su savais, bet aš nei ieškau teisybės šioje istorijoje, nei man ji įdomi. Noriu pabrėžti tik štai ką – net jeigu žmogus ir kenkė savo kompanijai, buvo iš jos išmestas – jis vis tiek buvo sugrąžintas atgal. Nes be idėjos autoriaus, be jo vizijos – ta idėja yra nieko verta.
 
 
Bandymas slėpti idėją tik labai stipriai pristabdys visą jos įgyvendinimą procesą: gausite mažiau pagalbos, mažiau patarimų, mažiau bendradarbiavimo, mažiau kritiško požiūrio galimybių, mažiau galimybių pritraukti verslo partnerius į komandą ir taip toliau. Viskas tampa daug sunkiau. Nors ir natūralu būti paranojišku tokioje vietoje – siūlau nusiraminti. Praktikoje – tai beveik niekada nenutinka.
 
Ir dar kai kas – niekada neprašykite investuotojo pasirašinėti konfidencialumo sutarties. Rimtai. Jis ne tik jos nepasirašys, bet ir atsisveikinsite su bet kokia investicijos galimybe ne tik dabar, tačiau ir ateityje. Tai – kvailiausias dalykas, kurį galima pasiūlyti investuotojui.
 
Klausimas: Turiu puikią idėją. Ar man mesti mokslus/darbą ir pradėti verslą?
 
Atsakymas: Ne.
 
Likite mokykloje. Likite universitete/kolegijoje. Likite darbe. Laikas yra Jūsų pusėje. Dar turite labai daug laiko, tam, kad įkurti savo įmonę (tai padaroma per kelias dienas), o štai „atsitraukimo plano“ nebeturėsite. Tikrai šaunu, kai su idėja esi pats pirmas. Tačiau nieko nėra geriau, kai esi geriausias. Būtent tai padaro įmones galingomis ir žinomomis. Likdami ten, kur esate ir vystydami savo idėją – Jūs turite pilnas galimybes praplėsti savo pažinčių ratą, rasti aukščiau minėtus bendraminčius, investuotojus ir panašiai.
 
Tiesa – gal dar ir ko nors išmoksite.
 
Klausimas: Kur ieškoti darbuotojų ar bendraminčių?
 
Atsakymas: Visur.
 
Neseniai gavau laišką su būtent tokiu klausimu. Tiesa, atsakiau į jį ne vienu žodžiu. Jums nereikia duoti skelbimų ir panašiai. Jums reikia pažiūrėti į savo idėją/verslą kiek kitu kampu.
 
Kam įdomus Jūsų verslas? Kam reikalingas Jūsų produktas? Kokius žmones norite pritraukti? Kur tokie žmonės renkasi, bendrauja, dalinasi savo patirtimi? Atsakymai į šiuos klausimus atvest Jus prie sprendimų. Niekada negalime žinoti, kur ir ką sutiksime. Galite būti eilinis mokinys, tačiau Jūsų mokykloje per „Karjeros dienas“ gali apsilankyti koks nors verslininkas, kuriam papasakosite savo viziją ir turėsite pirmą investuotoją dar nepradėję verslo. Galite būti studentas ir paskaitose ar seminare užduoti eilę klausimų, kurie sukels susidomėjimą Jumis bei Jūsų požiūriu.
 
Tik mes patys kuriame sau ateitį, sudarome sau galimybes. Arba – atimame viską iš savęs. Nors tikrai nemėgstu beletristikos ir Paulo Coelho citatų, tačiau viena yra labai tinkama šiam atvejui:
 
 
Nepasiduokite ir siekite savo sėkmės. Asmeniškai aš – jau patyriau 4 nuopolius/nesėkmes/bankrotus. Dėka to – galiu dalintis savo žiniomis su Jumis ir patarti, ko nedaryti, kad Jūs to išvengtumėte. Bent jau ne dėl tų pačių priežasčių.
 
Gero verslo.
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru portalo.