BenCe

Kai as studijavau, praktikas atlikdavau tokias, kad uztekdavo tik antspaudo ir paraso nueiti pasiimti. 2-3sav turedavau atostogu. Va toks as buvau-gandonas. Apturejau gera praktika-kaip nereikia daryt praktikos.

Mano nuomone tai uždirbęs pinigų ( kad ir daug ), jautiesi labiau įgyvendinęs savo tikslą, patenkintas savimi, ne laimingas, kadangi dirbai ta linkme, aukojai laiką, pastangas ir pasiekiai tai ko norėjai. Visai kitaip būtų, jeigu pinigus laimėtum loterijoje, tada būtum laimingas, nes jie tiesiog "nukrito iš dangaus", tau neįdėjus praktiškai jokių pastangų.
 
Apskritai manau, kad laimei nereikia pinigų. Man laimė tai ne naujas BMW, ne butas kažkur Vilniaus senamiestį ir ne dar kažkas panašaus. Tikiuosi, kad baigęs studijas ( o tai įvyks jau greitai ), turėsiu darbą, į jį vis dar tuo pačiu 13 metų senumo automobiliu ir nuomuosiu ( arba nusipirksiu su tėvų pagalba ) butą, o svarbiausia yra tai, kad būsiu su mylimu žmogumi, galėsiu kartu pusryčiauti, vakarieniauti, prabusti ir panašiai. Čia ir yra tikroji laimė. Neneigsiu, pinigai reikalingi, bet ne jie ir ne materealūs dalykai turi būti laimės šaltinis. Apgailestauju dėl tų žmonių, kuriems yra atvirškčiai.
 
Atsakant į temą, tie žmonės, kuriuos paminėjai, vogdami manau nejaučia nieko, o juo labiau leisdami tuos pavogtus pinigus. Tačiau kai kurie, kurie dar visiškai nesugadinti, pradeda mastyti teismo salėje.

Šiandien interentinėje erdvėje radau nerealų straipsnį. Daugumą idėjų dažnai kartoju savo aplinkoje ir viešojoje erdvėje. Kartais tampu savotišku maištininku prieš dabartinią susenusią sovietinę švietimo sistemą. Tad dalinuosi šiuo straipsniu su jumis, bičiuliai, ir manau galime užvesti diskusiją :)
 
Straipsnio šaltinis čia: http://www.pinigukarta.lt/blog/ekonomika-ekspertai/nevykeliu-karta
"Mūsų studentai ir moksleiviai yra nevykę. Krenta testų rezultatai, o studentai nežino, kad Latvija yra ne jūra. Todėl rimti ekspertai, o ypač dėstytojai ir mokytojai, rimtai baiminasi, kad už 10 metų Lietuvoje nebeliks mokančių rašyt. Kiekvieną taip rašantį pedagogą derėtų už kojų pakabinti nuo skirtingų miestų tiltų. Kad apsiverstų mąstymas.
 
Nes tai, jog studentai kažko nemoka, yra būtent jų ir jų kolegų kaltė. Na ir dažnais atvejais tėvų. Kaltinti studentus, kad jie nieko nemoka yra taip pat kvaila kaip kaltinti Saulę, kad ji nesisuka aplink žemę. Visiškai, absoliučiai visiškai visais atvejais, kai studentas ar mokinys kažko nesupranta, yra kaltas jam tai aiškinantis mokytojas. Ir niekas kitas. Tad nuo to ir pradėkim. Tik prašau neverkit, kad „visų neįmanoma sudomint“, nes apie tai ir pakalbėsim.
 
Atskiras klausimas, kuo mokinys domisi. Jei jam neįdomu geografija, arba mokytojas nesugeba sudominti mokinio šiuo dalyku, tai gal ir nereikia iš mokinio daryti geografijos eksperto ir dėl kažkokių mistinių priežasčių versti išmokti visas pasaulio sostines. Yra toks Google Maps ir veikia puikiai.
 
Tad dažniausiai mokiniui tų žinių tiesiog nereikia. Šiais laikais mokiniai supranta, kas yra google ir kaip juo naudotis. Todėl seni modeliai, kai verčiama ne ieškoti, o susikišti į galvą kuo daugiau informacijos veikia vis prasčiau. Dabartinė švietimo sistema paremta faktų ir aksiomų kalimu. Laikas supratimui, kodėl, kam ir dėl ko nėra skiriamas. Tad kuomet sakoma, kad tokioje sistemoje krenta testų rezultatai, man yra šventė. Nes mokiniai yra protingesni už mokytojus: jie jau sugeba suvokti, kad faktai yra pasiekiami, todėl juos kalti yra daugiau nei kvaila.
 
Žinoma, niekas neneigia, kad tam tikra bazinė informacija turi būti suteikta. Bet net ji turėtų būti pradedama aiškinti nuo to, kodėl to reikia. Ir ne kodėl to reikia akademinėje erdvėje, o grynai kiekvieno mokinio gyvenime. Jei man kas pasakytų, kad matematika reikalinga tam, kad galėčiau suskaičiuoti apskritimo dydį, tai esu įsitikinęs, kad matematika man nepatiktų. Kaip bebūtų, jei kažkas pasakytų, kad matematika yra visatos kalba, kuri yra naudojama visiškai visur ir visiškai viskam, aš manau, kad pradžia užsikabinimui būtų visai ne prasta.
 
Galima būtų sakyti, kad čia sovietinis palikimas, kai mokiniai be jokios teisės mąstyti į galvą turi kišti faktus. Bet tai būtų neteisinga, nes sistema visur funkcionuoja panašiai. Per paskutinius dešimtmečius, kai kur situacija pasikeitė. Mokytojas nebėra tiesiog autoritetas, kuris viską žino ir prieš kurį negalima žodžio tarti. Bet yra daug vietų, kur toks autoritarinis mokytojo ir mokinio santykis vis dar gajus.
 
Iš šio autoritarizmo kyla dar vienas ciniškas ir absurdiškas išvedžiojimas. Mokytojas žino, ką vaikas turi mokėti. Todėl, jei vaikas kažko nemoka, tėvams siūloma imti papildomų pamokų. Bet juk tai absurdiška. Jei vaikas kažko nemoka, reiškias jis to nesimoko, nes tai jam yra neįdomu. Tad čia pirmiausia mokytojo kaltė. Bet ne tik. Gal būt vaikui tiesiog elementariai ir paprastai įdomu visai kas kita. Gal jis gabus visai kitur.
 
Todėl visiškai neaišku, kokiu tikslu reikia kankinti žmogų, verčiant jį mokytis tai, kas jo visai nedomina. Kai vietoj to, galima būtų skirti laiko papildomai mokyti tai, kas jam ir taip sekasi. Jei žmogus gabus tam tikrame dalyke, tai akivaizdu, kad to ir turėtų mokytis papildomai. Kad lavintų savo talentą. O ne švaistyti laiką ir kankintis bandydamas išmokti tai, kas jam visiškai neįdomu ir greičiausiai niekada nebus naudinga.
 
Čia galima pridėti ir tėvus. Tuos tėvus, kurie paaiškina vaikui, ką jis turi mokytis ir kur stoti, nes kažkodėl jie žino geriau. Tarkim mokykloje žmogui visada sekėsi dailė ir jis labai nori mokytis VDA. Bet tėvai jam aiškina, kad iš to nepragyvensi, todėl vaikas įstoja į MIF mokytis finansų draudimo (nes tetos pažįstamo pusbrolio dukra ten mokės ir dabar banke dirba). Tada vaikas po studijų likuį gyvenimą dirba kažkam už mažą atlyginimą be perspektyvos kurti kažką pats ir nekenčia savo darbo.
 
Mieli tėveliai, jei Jūs iš kažko nesugebat pragyventi, tai tikrai nereiškia, kad nesugebės ir Jūsų vaikas. Jis gali būti ir gudresnis už Jus. Tuo tarpu, kai Jūs nusprendžiat, kur jis turi mokytis ir įkišat jį į MIF FDM, aš po to turiu bendrauti su visiškai savo srity nesigaudančiu draudiku, už kurį tenka suskaičiuot riziką. O jisai, suprasdamas, kad yra visiškai niekam tikęs savo darbe, kiekvieną rytą atsikelia nemėgdamas nei savęs, nei pasaulio. Skamba gerai?
 
Todėl tikrai atrodo, kad visi rašantys apie tai, kaip studentai nieko nemoka yra kvaili. Vieni už tuos studentus nusprendžia, ką jie turi žinoti. Ką turi mokėti gerai, o ką blogai. Kiti nusprendžia, ką tie studentai turi veikti su savo gyvenimu. O tada tas pats studentas dar ir apkaltinamas, kad darė neteisingus pasirinkimus. Nors turbūt gyvenime nei vieno pasirinkimo padaryti pats negalėjo.
 
Nesuvokimas, kad informacija ir jos pasiekiamumas iš esmės pasikeitė yra tiesiog stulbinantis. Dabar nei mokiniai, nei studentai neprivalo mokytis tai, ką jiems siūlo švietimo įstaigos. Jie turi internetą ir ten gali domėtis kuo tik nori. Savaime suprantama, ateina vėl į trasą argumentas, kad iš to nepragyvensi, todėl nesąmones aš čia kalbu. Vaikas turi mokytis mokykloje ir taškas.
 
Ir vėl Jūs neteisūs. Nes jei Jūs patys nežinote ir nesugebate paaiškinti kaip monetizuoti bet kokias žinias, tai yra Jūsų ir tik Jūsų kaltė. Eikit geriau Antanui Guogai papasakot, kad žaidimas kortom prie gero tikrai neprives.
 
Todėl prastėjantys rezultatai yra gerai. Nes žmonės pradeda suprasti, kad dabartinė mokymo sistema yra nevykusi. Visi nežinojimai ir prasti rezultatai rodo ne mokinių, o sistemos kvailumą. Kuris ir taip yra akivaizdus.
 
Na, o tiems, kas sako, kad mokinius sudominti sunku, galiu teikti keletą rekomendacijų. Matematikos mokytojams pasiūlyčiau kreiptis į Neringa Urbonavičienę. Absoliučiai geriausia matematikos mokytoja evah. Kaip mokyti lietuvių kalbos ir apskritai išmokti, ką turėtų reikšti mokynis, Jums galėtų padėti Danė Lapinskienė. Tą patį, tik link biologijos, galėtų padaryti ir Gedas Batulevičius. Čia gautumėt išvis kito lygio pamokų. Tiesa, iki šiol negaliu atleisti už tai, kad prieš kokius 6 ar daugiau metų turėjau iškalti 100 žuvų pavadinimus. Bet net tai nepermuša viso kito gėrio. Na ir mokyti ekonomikos, natūraliai ir be papildomų klausimų, siūlyčiau keliauti pas Aušrą Maldeikienę. Jei ne jos „ekonomika yra mokslas apie pasirinkimus“ ir iš to sekęs ne ortodoksiškas mokymas apie tai, kaip galvoti apie ekonomiką, labai gali būti, kad šiuo metu būčiau labai gyvenimu nepatenkintas buhalteris (tai nereiškia, kad visi buhalteriai yra nepatenkinti gyvenimu. Tai reiškia, kad aš būčiau tragiškas buhalteris).
 
Na ir galiausiai, nors čia jau galimybės mažesnės, bet jei Jūs esate dėstytojas ir Jums tikrai rūpi studentai, susisiekite su Gianluigi Vernasca. Don GG arba Padre GG. Žmogus, kuris be kalbų turėtų būti dėstytojo etalonu. Kuriam ne problema su studentu išgerti alaus ir pašnekėti apie gyvenimą, o kad ir 10 valandą vakaro kilus bet kokiam klausimui, galima ramiai užeiti ir į kabinetą arba nusiųsti el laišką. Į kurį bus atsakyta greit. Jei kas iš pas jį besimokančių skaitot šitai, atiduokit nuo manęs respecto.
 
Jei visi pedagogai būtų bent perpus tokie, kaip šie mano išvardinti žmonės, tai tikrai nekiltų jokių problemų dėl mažėjančių testų rezultatų ar negabių studentų. Nes jie visi suvokia, kad dirba dinaminėje aplinkoje ir 1932 metais naudoti metodai šiandien nebetinka. Lygiai taip pat jie suvokia, kad kiekvienas mokinys negali būti gabus jų mokomam dalykui, bet taip pat šventai tuo pačiu metu tiki, kad kiekvieną galima sudominti ir padaryti gabiu.
 
Negabių mokinių nėra. Yra tik negabūs mokytojai ir kvaili tėvai."

Teko pirkti iš jų telefoną, taip pat jų skyriuke, kaip Lafas minėjo. Viskas įvyko gana sklandžiai, jau metai laiko kaip naudojamasi telefonu be problemų.

Nusprendžiau su Uždarbio auditorija pasidalinti savo straipsniu (originalas čia) apie efektyvų bendravimą su klientais. Pats esu tinklalapių kūrėjas, bet manau, kad šios tiesos gali būti pritaikomos daugeliui freelance tipo profesijų.
 
* * * * *
 
Bendravimas yra neatsiejamas bet kokio projekto procesas – dažnai ne mažiau svarbus, negu realus techninis darbas. Tad šiandien nusprendžiau pasidalinti patarimais ta tema – bet ne šiaip “ką reikia daryti”, o ką pats asmeniškai darau, kad bendravimas tarp manęs (programuotojo) ir kliento vyktų kuo sklandžiau. Taigi, mano paties darbo principai:
 
1. Filtruoju klientus
 
Straipsnio pavadinime minimi “normalūs klientai” – ką tai reiškia? Dažnai manoma, kad reikia dėti visas pastangas, kad gautum užsakymą. Nė velnio – kai kurie užsakovai atneš tik nuostolių ir nervų karą. Kaip tokius atpažinti – atskiro straipsnio klausimas, bet bendrai tai tikri specialistai renkasi užsakovus net labiau, nei pastarieji juos.
 
Mano praktikoje, atkrenta apie 2/3 visų klientų, kurie kreipiasi. Priežastys įvairios, bet kokia pusė iš jų tiesiog “nepraeina atrankos”. Gali pasirodyti, kad aš pasikėlęs ir arogantiškas, bet iš tikro tai tie klientai tada nueina pas mažiau kvalifikuotus žmones, kurie pasiruošę dirbti jų sąlygomis. Win-win.
 
2. Bandau giliau suprasti klientą
 
Niekada nepuolu rašyti kodo ar diegti kokios TVS iškart: pirmas tikslas yra suprasti klientą. Iš verslo tikslų pusės – suprasti, ne kokios spalvos logotipo jis nori, o kokie jo tikslai ir lūkesčiai projektui, ką jis laikytų sėkme.
 
Būtent nuo to atsispiriu viso darbo eigoje, ir šiame etape aš pasiūlau klientui techninius sprendimų variantus, kurie padės pasiekti tikslų. Ir, kas galbūt dar svarbiau, siūlau atsisakyti kai kurių funkcijų, jei jos neveda prie tikslo.
 
3. Užduotis – tik raštu
 
Dažnas užsakovas patingi skirti laiko ir detaliai surašyti užduotį bei visas funkcijas. Maždaug, eigoje bus matyti. Kai kurie iš tokių jau iškart gauna atsisakymą dirbti, bet kai kuriuos kitus galima priversti padirbėti.
 
Mano dažna frazė: “Ar jūs turite detaliai aprašytą užduotį? Jums to reikės, nepriklausomai nuo to, ar samdysite mane, ar kitą programuotoją/įmonę”. Veikia 100%.
 
Taip pat bandau atpratinti klientus siųsti užduotį dalimis el. paštu. Viename laiške penki punktai, po to “o pala, dar prisiminiau” penki punktai, ir tada be galo. Turi būti centralizuota vieta, kur saugoma pilna užduotis – pats tam naudoju Asana, bet iš esmės priklauso nuo kliento, svarstau pagal žmogų, ar papildomas projektų valdymo įrankis neapsunkins proceso.
 
4. Užduotis ir planas – du skirtingi dalykai
 
Vienas iš pirmųjų dalykų, kurį reikia padaryti, gavus užduotį iš užsakovo – paversti ją realiu planu. Sakote – kur skirtumas? Mano praktikoje yra taip: užduotis nusako ką reikia padaryti, o planas – tai konkrečių darbų/etapų sąrašas su tarpiniais laiko terminais, kas ir kada bus užbaigta ir kas nuo ko priklauso.
 
Pradėti dirbti be chronologinio plano yra lengva, bet po to eigoje labai nepatogu sekti, kas padaryta, o taip pat galima ir pražiopsoti, kad kažkokią dalį reikėjo daryti anksčiau nei kitą dalį, nes tarp jų yra priklausomybė.
 
5. Aptariu sąlygas iš anksto, kad nekiltų klausimų
 
Galiu pasakyti drąsiai: didžiausia visų projektų visų problemų priežastis – nesusikalbėjimas tarp šalių. Projekto eigoje/viduryje/pabaigoje dėl to po to kyla nesklandumų, nepagrįstų kaltinimų ir t.t. Dėl to, kaip sakoma, dėl visko kiek įmanoma reikia susitarti “dar ant kranto”, prieš plaukiant kartu valtyje.
 
Ką būtinai-būtinai reikia aptarti (ir aprašyti):
- Darbo etapai ir jų atlikimo terminai
- Apmokėjimas: jo formos, jo dalys, avansas, delspinigiai ir kt.
- Visi projekte dalyvaujantys žmonės ir jų svarba: kas ką sprendžia
- Galimi papildomi darbai ir jų galima kaina
- Palaikymas po projekto pridavimo – ar už jį bus mokama ir kokiomis sąlygomis
- Jei pasitaikys klaidų ar smulkių patobulinimų – kiek laiko truks garantija
 
Turiu vieną strategiją, kad apsisaugočiau nuo mokėti nenorinčių užsakovų – laikau visus projektus savo serveryje, ir perkeliu juos pas užsakovą tik po pilno apmokėjimo (su sąlyga, kad pats projektas veikia ir jį belieka tik fiziškai perkelti).
 
6. Dažnai bendrauju su klientu
 
Šiuolaikinis madingas “agile” principas ir jo “sprintai” gali būti pritaikyti daug kur – kažkiek tos filosofijos taikau ir savo darbe. Klientams darbo rezultatus pateikiu porcijomis, kur bent po kažkiek naujovių atsiranda nuolat – taip vyksta aktyvus bendravimas, aptarimas, nuomonių apsikeitimai. Taip nesklandumai pastebimi anksčiau, o ne tada kai jau per vėlu/brangu perdarinėti visą darbą.
 
Tas dažnas bendravimas turi dar kelis šalutinius poveikius. Vienas iš tokių – “šiltesnių” santykių su klientu užmezgimas, kas reiškia kad teoriškai didesnė tikimybė, kad mane prisimins labiau, kai kas nors iš kliento draugų ieškos programuotojo. Nes su manimi N kartų susirašinėjo ir atsiminė.
 
Kitas dalykas – dažni pokalbiai verčia ir patį užsakovą pasitempti, nuolat stebėti projekto eigą, ruošti reikalingą informaciją iš anksto, analizuoti projekto būklę ir šiaip aktyviau dalyvauti.
 
7. Darbai laiku, jei įmanoma – anksčiau
 
Čia kaip ir savaime suprantamas dalykas, ar ne? Kad jeigu reikia darbą ar jo dalį padaryti iki dienos X, tai stengiamasi spėti iki dienos X. Bet aš stengiuos suspėti iki kokios (X-2) dienos – iš dalies, kad būtų laiko visokiems smulkiems pataisymams, o tuo pačiu kad maloniai nustebinčiau klientą – jie, patikėkite, to nepamiršta.
 
Kitas dalykas – iššūkis pačiam sau: ar įmanoma padaryti darbą greičiau negu yra sutarta, tai priduoda papildomos motyvacijos.
 
Tiesa, reikia pridurti, kad tai nereiškia, jog dirbu belekaip, kad tik suspėčiau greičiau. Kokybė turi išlikti. Kita vertus, čia kartais taikau “lean” principą – kuo anksčiau užsakovui parodyti bent kažkokį pusiau veikiantį variantą ir tada jau daryti tobulinimų iteracijas.
 
Dar vienas momentas – jeigu jau matau, kad niekaip nesigauna tilpti į laiko terminus, apie tai pats pranešu užsakovui, nedelsiu iki to momento kai manęs ieškos su klausimu “kur dingęs”. Geriau nuoširdžiai prisipažinti ir išlaikyti gerus santykius, tuo pačiu informuojant kitą pusę, kad ji savo ruožtu planuotų savo veiksmus atitinkamai.
 
8. Šalutinis tikslas – rekomendacija
 
Jei dirbu su žmogumi ar įmone pirmą kartą, tikslas nėra tik šis konkretus projektas ir sutarti pinigai. Aš žiūriu plačiau – jei kita pusė liks patenkinta, tada tikėtina, jog sugrįš dar ar bent jau rekomenduos mane, jei kažkam iš aplinkos prireiks programuotojo pagalbos.
 
Dėl to daryti “belekaip, kad tik veiktų, o užsakovas gal nepastebės” – nepateisinamas variantas. Nes vėliau gali išlysti visokių netikslumų ir nesklandumų, ir už kiekvieną iš jų gausite vis mažiau karmos taškų užsakovo akyse.
 
* * *
 
Čia yra tik dalis principų, kurių stengiuosi laikytis, kurdamas projektus kitiems. Bendrai visus juos galima apibūdinti taip – kad tam laikui tas projektas tampa ir jūsų kūdikiu, reikia žiūrėti taip tarsi kurtumėte jį sau ir bandyti parodyti rezultatą. Tada užsakovai tai vertins ir sugrįš.
 
O gal jūs turite kažkokių tips’ų, kaip efektyviau bendrauti ir dirbti su užsakovais?

o kodėl aš dabar turėčiau NORĖTI nebūti 'šikniumi'? tipo, kad jūs geriau jaustumėtės? nes asmeniškai aš, tai ir dabar gerai jaučiuosi.

Sveiki.
 
Pardavėjas (salesman), tai žmogus nuo perpardavinėtojo turguje, internete iki didelės kompanijos vadovo ar investuotojo (VC). Kiekvienas iš jų bando kažką tai parduoti, vienas "Armani" laikrodį už 35lt, kitas siekia pritraukti $15M investiciją savo kompanijai. Ir abiems galioja panašūs dėsniai - kaip šį ar tą parduoti.
 
Nesenai atradau straipsnį - The ultimate cheat sheet for selling everything. Jo autorius patyręs investuotojas, antrepreneris (entrepreneur), programuotojas bei kelių knygų autorius - James Altucher. Jis sudarė puikių patarimų sąrašą iš savo patirties, kurie padės bet kokiam verslo žmogui. Nors ir nesate "pardavimų vadybininkas", jūs vistiek kažką parduodate: savo paslaugas, savo verslą ar patį save. Kartais net to nesuprantame.
 
Taigi gero skaitymo. Ir tikiuosi, kad kažkam iš jūsų šis straipsnis padės:
 
Nuoroda: http://techcrunch.com/2013/12/21/the-ultimate-cheat-sheet-for-selling-anything/
 
P.S. straipsnis angliškas. Kas nesupranta angliškai - pats metas pradėti mokytis, nes dauguma vertingo turinio yra angliškai :)

"muchamoru" ? Ne ne.. tu susitiksi mažiau "verslininkų" :)

Durniukai po 50 anketu kuria, kaitinklapio net nekrauna. O paskui visas anketas uzbanins arba zaidimas dings nes neinstalinot. Maladiec grybai, prasmingai praleidot sventes! Tikiuosi ir per naujaka panasia akcija padarys, maziau muchamoru gatves susitiksiu...

Cha cha, tai kas, kad jų pasiėmėt po 50, bet yra vienas BET! Kad jis neišnyktų, reikia jį įsirašyti į kompiuterį, neužtenka pasiimti, jeigu neįsirašysit, jis išnyks. :D
 
To claim your L4D2 gift, all you need to do is install it.
 
If you don’t install, it goes back to its regular price and you miss out! The zombie apocalypse is more fun with friends so make sure to tell all your mates to install it as well.
 
šaltinis: čia

Labas

pvz. iš Kanados - sugedo metro "turniketas" (sukamoji kryžminė užtvara), žmonės laisvai galėjo praeiti, bet jie vis tiek palikdavo pinigus. Kažkaip neisivaizduoju tokios situacijos LT, kad žmogus galėdamas nemokėti mokėtų :) Taip ir su mokesčiais pas mus ...
 

Keista, kaip lengvai žiniasklaida gali sukelti nepasitenkinimo bangą, ypač šiame forume, kurio dauguma narių laiko save protingesniai nei kiti.
 
Dar 2012 metais, kada tik prasidėjo MB, buvo žinoma apie tai, ką čia rašote. Štai jums zyzuolės įrašas:
 

Sveiki,
 
Pristatau pirmąją savo fotomanipuliaciją. Paprastai tuo neužsiimu, tačiau noras pabandyti kankino jau senai :)
 
Ačiū už nuomones :)
 
http://www.rytise.deviantart.com/art/Attempt-1-408461757
 
(norėdami peržiūrėti spauskite ant nuotraukos)

Visko neskaičiau, tik užkliuvo "Nelaikyti grynųjų <...> Visiems puikiai žinomas faktas, kad virtualus pinigai išleidžiami lėčiau <...>" . Ta prasme - rimtai? Tai gal čia man vienam (ir mano aplinkos žmoėms) virtualūs išsileidžia daug greičiau? Tu jų nematai, visur atsiskaitinėji kortele, negalvodamas apie likutį ir tik bac - pinigų nėra. O matydamas grynuosius tu juos vis tiek labiau kontroliuoji ir realiai matai kiek turi. Nebent kažką ne taip supratau.

Ir nuo to zvilgsnio turbut kojas uzverti ir susijaudines isbegi is parduotuves? As tai nesuprantu tokiu, kurie bijo prezervatyvus pirkti parduotuvej. Tiems kasininkams gal akis issibadyti reikia? Jei perkat bulviu ir i jus paziuri kasininkas tai nieko, o jei perkant prezervatyvus tai jau kazkokia tragedija?

Rinkis tai, ką tau liepia širdis..

Geria degtinę zuikis, vilkas, ir vėžlys. Nu ir baigiasi jiems ta degtinė, duoda vėžliui pinigų, ir liepia parnešti dar degtinės. Nu ir laukia valandą, laukia dvi, tris. Zuikis prabyla :
 
- Nu bl*, pasiuntėm vėžlį degtinės, dabar lauksim savaitę.
 
Iš už kampo vėžlio balsas :
 
- bl*, vyrai jei pyzdavositės išvis neisiu

Reik laiku moket istraukt <_<

O aš va tik tik įstojau studijuoti IT valdymą, baiginėju sertifikacijas ir t.t., galvojau pakilsiu karjeros laiptais, įgysiu patirties, profesinių pažinčių ir sukursiu nuosavą verslą... Turbūt teks viską mesti ir eiti žiūrėti motyvacinių video...

Nuo 2008 metų turiu tokį tinklaraštį skaitykit.lt, į kurį jau senokai neberašau ir nebeplanuoju - pasikeitė prioritetai.
 
Jo platformoje buvau parašęs keturias elektronines knygas, kurias bandžiau ten pardavinėti, ir nuo šiandien nusprendžiau tiesiog dalinti jas nemokamai. Visiems. Be jokių registracijų ar mokėjimų. Tiesiog.
 
Knygos yra:

"Kaip kurti web-projektus"
Knyga tiems, kurie nori kurti savo projektą internete – ar tai butu web-verslas, ar tiesiog bendruomenės svetainė, ar savo sumanytas laisvalaikio portalas. 50 patarimų iš realios 10 metų patirties – po vieną A4 formato lapą kiekvienam patarimui.
"Pusę metų dirbu sau"
Nori išsivaduoti iš darbo ofise ir turėti laisvės? Ar vilioja žodis “freelanceris”? Tada paskaityk, kaip sekėsi man šiame kelyje – knygoje papasakosiu įspūdžius iš pirmojo pusmečio.
"CodeIgniter: nuo ABC iki pirmo web-projekto"
CodeIgniter yra vienas iš populiariausių framework’ų PHP programavimo kalbai. Jis gali padėti programuotojams greičiau sudėlioti projekto griaučius ir struktūrizuoti kodą, o taip pat turi labai daug pagalbinių bibliotekų ir funkcijų. Apie visa tai – šioje knygoje, kurios pabaigoje bus sukurtas realus web-projektas.
"PHP Pamokos Pradedantiesiems"
Ši knyga skirta tiems, kas nori pradėti kurti tinklalapius ir tam panaudoti PHP programavimo kalbą. Pasakojama viskas nuo pagrindų – kokioje programoje rašyti PHP programinį kodą, kas yra kintamieji, sąlygos sakiniai, ciklai, masyvai ir t.t. Iš viso yra 16 skyrių, po kurių perskaitymo galėsite sukurti savo pirmąjį PHP projektą.

 
Kur parsisiųsti: šiuo adresu http://www.skaitykit.lt/knygos
 
Kaip man sekėsi jas pardavinėti:
 
Įdomumo dėlei, papasakosiu apie skaičius. Pirmą e-knygą išleidau dar 2010 metais, ir uždėjau simbolinę kainą - 2 Lt. Vėliau už panašią kainą išėjo antra ir trečia knyga, vėliau ir ketvirta. Vėliau pakėliau kainą iki 5 Lt (kas vis tiek yra simboliška). Tikslas buvo ne užsidirbti pinigų, bet uždėti bent kažkokį mokėjimą - neatiduoti savo "žinių" nemokamai.
 
Pardavimų rezultatai - iš visų knygų kartu sudėjus ir atskaičiavus įvairius mokesčius, uždirbau apie 500 Lt. Tai nė iš tolo neatperka laiko, skirto jų parašymui, bet už tai jų pagalba radau ne vieną rimtą klientą web-programavimo darbams, taip pat ir galėjau lengviau patarti kitiems - tiesiog pacituodavau skyrelį iš savo knygos.
 
Kodėl dabar nusprendžiau dalinti nemokamai - kelios priežastys: visų pirma, įsitikinau, kad Lietuvoje e-knygos yra mažai perkamos ir mažai skaitomos (na, ir popierinėms knygoms irgi sunkūs laikai). Kitas dalykas - principas "be expensive or be free": geriau tegul knygos būna nemokamos, tada daugiau žmonių perskaitys, ir teoriškai net jei ir vienas iš jų norės su manimi bendradarbiauti (ar kartu daryti kokį projektą, ar užsakyti mano paslaugas), tai apsimokės labiau nei tie keli litai "ant alaus".
 
Tai jei kas iš jūsų turi idėją rašyti e-knygą ir ją pardavinėti dėl pinigų - patariu persigalvoti ir nuveikti kažką naudingiau.
Anyway, gero skaitymo!

Visu pirma pradesiu nuo to kodel as cia. Ir ateina gyvenime tokia diena kada zmogus pradirbes 5 metus ivairiose skandinavijos salyse tokius darbus kaip "Padek deze ant paletes" arba visokiausios produkcijos pakuotoju. Supranti, kad tai nera tai ka noretum veikti gyvenime. Juolab jog vos tik gaunu laisvo laiko vienintelis uzsiemimas buna PC. Gal dar kokie 4 metai atgal (dabar man 25) pradejau dometis programavimu ir mokintis 'Python' kalba. Turbut tada dar i tai nelabai rimtai ziurejau, o gal ir laiko stoka itakojo tai jog nustojau mokintis. Neseniai teko padirbeti Olandijoje, apie darba geriau nepasakosiu nes baisiau nebuvau mates, pasakysiu tik tiek, nevalgykit Olandiskos mesos :ph34r: :lol: . Na ir ka nuvaziavom mes ten 5 zmones, neturejom neto (kas man yra butina kaip miegas ar maistas) laptope turejau sukaupes nemaza video pamoku apie HTML ir CSS tad pradejau po darbu mokintis. Kuo toliau tuo geriau sekesi ir per pora menesiu jau drysiu pasigirti rasiau gan kokybiska koda, bet kuo toliau mokinausi supratau jog Front-endas labai jau nuobodu. Pradejau gilintis i .NET bei C# .Na ir jau kokius 4 menesius vien ta ir darau. Programavimas tapo kiekvienos dienos iprociu ir hobi. Prie sio forumo bendruomenes noriu prisijunkti delto jog tai vienintele dar gyva programuotoju bendruomene Lietuvoje. Tai tiek.

Sveikia,Uzdarbis.lt esu naujokas :) Taigi labai smagu pasidalinti bus su jumis darbais,galbut gausiu ir pasiulimu uz atligi. Photosopu naudojuosi 6-7 metai,viskas prasidejo nuo pacio pirmojo,zinoma tobulejimui nera ribu,teko bandyti viska,Logo,manipuliacija,3D,Web dizainas,Digital art ir kitos smulkmenos,bet labiausei prisirisau prie Digital,ir logo:) Na ka manau nekantraujante isvysti mano darbus,taigi megaukites :)
 
http://i.imgur.com/i2BMTLB.jpg
Dark Soul: http://i.imgur.com/Sv4bMdR.jpg
Hunter: http://i.imgur.com/tlw8Jnr.jpg
Humanoid: http://i.imgur.com/Z2ieTfG.jpg
Girl: http://i.imgur.com/Gy5sHCx.jpg
Shadow Assassin: http://i.imgur.com/BAxJwNA.jpg
Future City: http://i.imgur.com/HuIvE.jpg
Monsters: http://i.imgur.com/yOnjWym.jpg
Sad Kitty: http://i.imgur.com/GpC1U.jpg
Girl2: http://i.imgur.com/8Llf2nt.jpg
 
Seni Logotipai ir Kiti darbai:
http://i.imgur.com/HNUAX.jpg
http://i.imgur.com/9k5E0.jpg
http://i.imgur.com/I5WyO.jpg
http://i.imgur.com/7OhUv.jpg
http://i.imgur.com/KVLSw.jpg

Pasisupk ant supynių su mp3, man patinka.
 
O dėl to smegeninės išvalymo, kaip čia daug kas patarinėja, tai pirmiausia neleisk tau jos apkrauti, ir nereiks valyt. Px rėžimą dažniau junk :)

Pasisupk ant supynių su mp3, man patinka.
 
O dėl to smegeninės išvalymo, kaip čia daug kas patarinėja, tai pirmiausia neleisk tau jos apkrauti, ir nereiks valyt. Px rėžimą dažniau junk :)