Matto

O kiek tau metų, kad jau nebekreipi?..

Aš, kaip turbūt ir dauguma forumiečių, neturiu prisiminimų, kaip Lietuva ir jos žmonės atrodė net palyginus neseniai - prieš 20 metų, todėl įdomu tą kitokią šalį pažinti žiūrint video medžiagą iš archyvų - o jos internete atsiranda vis daugiau ir daugiau.
 
Taigi siūlau šioje temoje dalintis senais video, kuriuose galima matyti kaip anksčiau atrodė pažįstamos vietos ar kaip (kuo?) tuo metu gyveno lietuviai.
 
Pradėsiu keliais man patikusiais vaizdo įrašais :)
 
Pirmasis naktinis klubas Vilniuje "Bičiuliai" (1989 m., LRT archyvas):
 
http://www.youtube.com/watch?v=5P4IO9TeO9w
 
Poilsis Palangoje (1987 m.):
 
http://www.youtube.com/watch?v=UoK1x7LKok8
 
Kaziuko mugė Vilniuje (1936 m., Vokiečių filmas):
 
http://www.youtube.com/watch?v=39wEljfb_y4

Beje kodėl kažkas aną temą su šiuo video ištrynė? :huh: juk jokių taisyklių nepažeidžiau...

Esminė priežastis, kodėl kinų kalba niekada netaps pagrindine, - ją per sunku išmokti kitiems. Sutinku, jog kinų kalbos svarba vis auga, bet jei man kada jos gyvenime prireiks, aš geriau sumokėsiu vienam iš milijonų angliškai kalbančių kinų, nei pats gaišiu laiką bandydamas tuos hieroglifus perprasti.
 
Apskritai, manau, ne taip svarbu, kokia kalba šneki, - svarbiausia, ką turi pasakyti.

Ateity kinu kalba bus tarptautine.

Nepamirsk ir rusu,anglu galbut dabar visas jaunimas mokosi ir moka kazkiek,bet asmeniskai mano tevai nemoka anglu kalbos o rusu kalba puikiai,daug kur susikalbesi ir rusiskai.

Pirk galingą notebook'ą ir galėsi prisijungti prie monitoriaus be problemų, dairyčiaus į laptopus su i5 procu ir jeigu su grafika dirbi, tai vaizdo plokštė, jog nebloga būtų ir tik neintegruota.

Jei žaidi šiuolaikinius žaidimus - stacionaras. Visa kitą padengia nešiojamo kompiuterio galimybės. Prijungti monitorių prie nešiojamo PC eina ir yra gan patogu.
 
Reziumė: Nori galios ir galimybės plėstis - imi stacionarą. Nori mobilumo bei mažos elektros energijos išeigos - imi nešiojamą.

Gavau pirmąjį dizainą.
 
Ir supratau, kad viskas bus kur kas sudėtingiau, nei galvojau :) na nes pirmas dizainas buvo... kaip čia pasakius... silpnas. Šiuo atveju net sunku yra kažką komentuoti, nes vis tiek norėtųsi gauti darbus, kuriuose matytus, jog žmogus turi bent kažkokį supratimą apie web dizainą, jo pradmenis... na, bet kadangi pirmas, kurį gavau, tai visgi pasistengsiu kažkaip pakomentuot.
 
Na visų pirma, dizaineriai, atsisakom Tahoma 10/11/12px šrifto su None tipu. I MEAN IT. Meskit jį į šalį, viskas, praėjo 2005 metų laikai, kai kompiuteriai buvo akmens amžiaus, rezoliucijos nesiekė 1024 pixeliu, o naršyklės nepalaikė Smooth teksto. Dabar jau, bijau apsigaut, bet atrodo, jog visos naršyklės palaiko šrift'ų tipą "Smooth", pixeliuotas tekstas nebeegzistuoja. Simple as that.
 
Naudokit Myriad/Trebuchet MS/Georgia/Lucida Sans/Palatino ar dar kokį web-saugų šriftą; Crisp/Strong/Smooth anyway you like it
 
Visų antra... tarpai. Patys pasižiūrėkit, ar jum patogu skaityti, vesti akimis. Žmones naršo svetainę 'F' raidės principu t.y pirma kartą atėjus į svetainę žmogus pirma akimis permetą iš kairės į dešnę viršų, o tada leidžias kaire puse žemyn naršydamas content'ą. Čia turi būti jūsų užduotis, prioritetas, padaryti tai kuo daugiau user-friendly.
 
Na, bet kaip sakiau, tokiam variante net nelabai ką ir apie usability pašnekėsi, nes realiai čia nėra nieko, ką galima būtų aptarti.
 
Conclusion: bandom dar kartą, čia dizaino nerasta.

Labas;
 
Sėdėjau sėdėjau; galvojau; sugalvojau. Sukursiu temą, kurioje galėsiu padėti forumo dizaineriams-wannabe ir ne tik web dizaino srityje, dalysiuos patarimais ir patirtimi ir bendrausiu su šios srities šalininkais iš arčiau.
 
Sukūriau.
 
Esmė tokia, kad jūs įdedate čia ar atsiunčiate man asmenine žinute dizainą, o aš savo ruožtu pateiksiu keletą pastabų, jeigu galima, išreikšiu savo subjektyvią nuomonę įvairiais dizaino aspektais ir padėsiu mums tobulėti. Galbūt tai nesigaus kažkokia dizaino recenzija, tačiau tai paskatins mus visus bendrauti atitinkama tema, na ir žiūrėsim, ar visa tai pasiteisins.
 
Įsiminkim: dizaino aš čia jūsų neišmokysiu, galiu tik pasidalinti savo žiniomis, taip pat atviras jūsų mintims, bei pasiūlymam, nes aš tikrai negaliu būti teisus visais atvejais ir tuo pačiu mokysiuos ir aš. Jeigu mūsų mintys nesutampa - pasireiškit, esu noriai nusiteikęs išklausyti kitų nuomonę :)
 
Įsiminkim: niekam nekišiu savo nuomonės, dizainas kiekvienam yra suprantamas skirtingai, kiekvienas turi savo skonį, kurį pasistenkime gerbti ir suprasti.

čia mano rekomendacija, sena gera daina nuotaikai pakelti :)

 
http://www.youtube.com/watch?v=UxuEl8qkErs

Kas yra logotipas, koks jis turi būti?
Logotipas – svarbiausias bet kurios įmonės firminis elementas. Tai įmonės veidas ir simbolis, perteiktas grafiškai.
 
Nereikia manyti kad logotipas – viso labo nedidelis paveikslėlis, kadangi geras logotipas yra kur kas daugiau nei tiesiog iliustracija. Geras logotipas yra konceptualus, stilizuotas, išmąstytas, originalus, įsimintinas, įskaitomas, turintis teisingą emocinį krūvį ir t.t.
 
Profesionalaus logotipo kūrimo procesas turi panašumų su šiuo kinų anekdotu:
„Dailininkai, europietis ir kinas, gavo užduotį - per tris dienas nupiešti antį. Europietis nuėjo prie ežero ir dvi dienas piešė vienos anties eskizus, kol pagaliau trečią dieną nutapė detalų jos portretą. Kinas pusantros dienos sėdėjo ant suolelio prie ežero ir stebėjo jame plaukiojančias antis. Po to jis sugrįžo į studiją ir per likusį laiką nutapė savo paveikslą, kuriame pavaizdavo tai, kaip jis pajautė visų stebėtų ančių „chi" energiją.”
Taip yra todėl, kad geras logotipas pirmiausia turi būti išmąstytas, tik po to – sukurtas.
 
Klausimai, kurių negalima neužduoti klientui
Dizaineris, imdamasis kurti naują įmonės veidą – jos firmos stilių, pirmiausia užduos užsakovui klausimų, kurie padės suprasti:
- kas yra įmonė,
- kokios yra jos klientų tikslinės grupės,
- kaip įmonė nori save pozicionuoti,
- kokia savybė ar emocija yra svarbiausia ir t.t.
Logotipas gali būti solidus arba jaunatviškas, simbolizuojantis stabilumą, patikimumą, arba inovatyvumą, veržlumą, konservatyvus arba šiuolaikiškas – ir tai tik keletas pavyzdžių.
 
Dar apie gerą ir blogą logotipus
Be abejo, labai svarbus dalykas yra originalumas. Kaip žmogus pasijunta nejaukiai, susitikęs lygiai taip pat apsirengusį kitą žmogų – taip tik dar stipriau nejaukiai galima pasijusti atradus, kad tokių logotipų koks puikuojasi ant jūsų vizitinių kortelių – yra daugybė. Geras logotipas – unikalus logotipas – atspindintis būtent Jūsų įmonės vertybes, stiprybes ir stilių.
 
Egzistuoja daugybė niuansų, kurie labai svarbūs logotipo kūrimo procese, nes sukuria emocinį krūvį, nuotaiką, kurie vienodai veikia žmones visame pasaulyje. Logotipas gali būti „griūnantis, krentantis, nestabilus“ – jeigu jo kompozicinis sprendimas neteisingas, o tai, savaime suprantama, kels neigiamas emocijas, nors paprastas žmogus negalės pasakyti kodėl taip yra. Būtent todėl logotipą turėtų kurti profesionalas, gerai išmanantis kompoziciją ir logotipų kūrimo meną.
 
Spalvos yra dar vienas, bet ne mažiau svarbus dalykas. Kiekviena spalva turi savo prasmę, kuri gali skirtis skirtingose šalyse. Geras dizaineris išmano spalvotyrą, žino kurios spalvos tarpusavyje dera, o kurios – nedera, bei žino tų spalvų simboliką ir prasmę. Jeigu jums reikalingas jaunatviškas, veržlus ir inovatyvus logotipas – geras dizaineris niekada nepasiūlys jo mėlynos ar violetinės spalvos – nes jų reikšmė priešinga – stabilumas, pasitikėjimas, ištikimybė, saugumas, dvasingumas.
 
Visas logotipas – šriftas, grafinis ženklas, kompozicija, spalva – turi būti sustyguota ir suderinta. Jokių atsitiktinumų, kaip „mėgstamiausia mano spalva oranžinė“ profesionaliame logotipe nebus – viskas prasminga ir logiška, o kartu – kūrybinga ir originalu.
 
Taigi kuriant logotipą svarbiausias vertinimo kriterijus negali būti laikas. Svarbiau yra dizainerio „know how“, jo kūrybiškumas, sugebėjimas įsiklausyti, analizuoti ir galiausiai – jo gebėjimas naudotis dizainerio įrankiais – pradedant pieštuku, ir baigiant kompiuterinėmis programomis.
 
Kaip aš kuriu logotipą
Po to, kai jau išsiaiškinu kaip įmonė nori save pozicionuoti, kokiai tikslinei grupei taikomas ženklas, kokį emocinį krūvį jis turi sukelti:
 
1. Atlieku „analogų analizę“ – apžiūriu panašia veikla užsiimančių įmonių logotipus, analizuoju – kurie vykę, kurie – nevykę ir kodėl jie tokie.
2. Kai analogų labai daug, visų apžiūrėti nebūtina, svarbu susidaryti įspūdį apie įmonės konkurentus.
3. Sekantis etapas – idėjos generavimas. Kokia forma, gyvūnas, objektas tinkamiausiai atspindėtų šios įmonės veiklą, tikslus?
4. Kartais 3 punkto nereikia, nes klientas labai konkrečiai pasako, kad nori matyti logotipe, pavyzdžiui, dramblį. Apžiūriu dramblio nuotraukas, piešinius – kartais internete, rečiau – knygose.
5. Objekto stilizacija – kartais tiesiog eskizuoju ant popieriaus lapo, kartais – iškart kompiuteryje. Dramblys neturi būti pernelyg detalus ir smulkus, tačiau turi atspindėti pagrindines dramblio savybes, kad vis dar būtų dramblys. Straublys svarbiau už kojas. Be to – dramblys drambliui nelygus, pagal įmonės aprašymą bei tikslinę grupę tai gali būti solidus, rimtas dramblys, arba mažas linksmas animacinis drambliukas.
6. Pasirinktos stilizacijos (dažniausiai kelių) tobulinimas, šrifto derinimas.
7. Spalvų įvedimas – nepamirštam spalvotyros ir įmonės aprašymo! Mėlyna gali gražiai atrodyti, bet jeigu prašoma energingo ir jaunatviško ženklo – ji netinka.
8. Pradinių versijų siuntimas klientui, derinimas, korekcijos, pardavimas.
 
Sėkmės!
© twea. 2010
 
P.S. tai mano nuomone ir patirtimi paremtas straipsnis, kitas dizaineris gali turėti savo pastabų, naudingų patarimų, todėl papildymai yra laukiami ir sveikintini. :)

karveliai "dresiruojami" skristi iš bet kokio taško į tašką A (namo). Tas taškas A ir yra šiuo atvėju info priėmėjas.
 
seniau būdavo geras "biznis" pardavinėti karvelius nelabai nusimanantiems pirkėjams. Parduotas karvelis, jei tik rasdavo progą pasprukti iškarto grįždavo namo pas šeimininką, taip pirkėjas likdavo be karvelio, o pardavėjas su karveliu ir pinigais :)

Negalvojau, kad kada nors rašysiu šia tema, nes niekada savęs nelaikiau nuostabiu anglakalbiu, bet ši prieš kelias valandas gauta privati žinutė mane privertė susimąstyti, kaip aš pats pasiekiau tą momentą, kai anglų kalba nebebuvo kliūtis suvokti kitų mintis.

Man pačiam anglų kalbos pamokos mokykloje be teorinių žinių (gramatikos taisyklių), kurių užteko neblogai išlaikyti valstybinį egzaminą, daugiau nelabai ką suteikė ir net baigęs mokyklą aš ne visada suprasdavau atsiverstą New York Times straipsnį, įsijungtą BBC radijo laidą, ar internete žiūrimą Harvardo profesoriaus paskaitą - galbūt dar ir todėl, jog priešingai nei didžioji dalis bendraamžių, nerasdavau laiko iš Linkomanijos pumpuojamiems filmams, kurie daugumai žmonių labiausiai padėjo prasilaužti.

Šio įrašo tikslas yra pateikti minčių, kaip vienu metu ne tik lavinti savo anglų kalbos žinias, bet ir įdomiai plėsti akiratį - pačiam net nejaučiant, jog tuo metu kartu ir mokaisi kalbą. Visa tai skirta žmonėms, kurie jau turi anglų kalbos pagrindus, bet jaučia tarsi plyšį tarp savo žinių ir realaus jų panaudojimo.
 
Tiesa, tai nėra greičiausias būdas išmokti užsienio kalbą. Greičiausiai išmokti kalbą padeda tik gyvas bendravimas ja, bet dauguma žmonių tokių sąlygų neturi. Be to, turbūt ne daug kas ryžtųsi vienas nuvykti į šalį nė žodžio nemokėdamas vietinės kalbos ir ją išmokti tiesiog būdamas priverstas suprasti aplinkinius - kaip padarė kažkur Europoje mano sutiktas šveicaras, baigęs mokyklą nusipirkęs vienpusį bilietą į Naująją Zelandiją ir grįžęs po metų jau kalbėdamas angliškai (o pirmosiomis savaitėmis nuvykęs bendravo tik gestais).
 
Taigi šis tekstas žmonėms, kuriems greičiausias būdas išmokti - gyvas bendravimas ta kalba - yra sunkiai pasiekiamas (na, žinoma, nebent Skype persivadinus į "Anna" ir įjungus "SkypeMe" būseną).
 
Žodyno plėtimas
Aš netikiu tokiais dalykais, kaip: "Užsirašyk ant lapelio ir išmok 20 naujų žodžių per dieną". Pirmiausia, tai reikalauja milžiniško ryžto, o reikalauja todėl, jog yra fantastiškai neįdomu, - o geras mokslas turi tave traukti - tik tada daugiausia išmoksti. Antra priežastis - taip, tu pasidarysi žodžių sąrašą, jį išmoksi, o kiek iš tų žodžių prisiminsi po mėnesio? Manau, kad dauguma žmonių neatsimintų daugiau nei pusės. Kodėl? Nes nuolatos tų žodžių nevartoja. Žmonės galvoje ilgai nelaiko to, kas jiems nebūna reikalinga. Taigi, tu gali greitai išmokti sąrašą žodžių, bet lygiai taip pat greitai jį ir pamirši, jei tie žodžiai realiai tau nebus reikalingi.
 
Tuomet - paklausi tu - kaip mokytis žodžius, kurių tau reikia ir kurių taip lengvai nepamirši?
 
Tau reikia išmokti žodžius, kuriuos sutinki kasdien ir kurie tau nuolatos apie save primena. Jie tave erzins ir grauš tol, kol neįsiminsi jų reikšmės.Tau tiesiog reikia skaityti.
 
- Bet kaip aš galiu skaityti, jei daugybė žodžių tekste man nežinomi? - pasakysi tu.
 
Niekada nepulk verstis kiekvieno žodžio, kurio nesupranti. Tiesiog praleisk jį. Bandyk suprasti sakinį iš tų žodžių, kurie tau yra pažįstami. Sakiniuose būna daugybė nebūtinų žodžių ir suprasti esmę užtenka atskirti raktažodžius. Raktažodžiais dažniausia būna veiksnys ir tarinys - visa kita - papildiniai, aplinkybės - tau nėra svarbiausia. Norėdamas jausti malonumą skaitydamas kalba, kurios nemažos dalies žodžių dar nesupranti, turi mokėti juos praleisti, - kitaip tave iš proto išvarys kiekvieno nežinomo žodžio vedimas į Angloną. Verskis žodį tik tada, kai sakinio esmės visiškai nesupranti ir jauti, kad tas sakinys tekste gali būti svarbus - jei ne, tiesiog jį praleisk.
 
- Kaip aš galiu plėsti savo žodyną, jei daugumos nežinomų žodžių nebandysiu išsiversti? - dar vienas logiškas klausimas tikriausiai kilo tau.
 
Skaitydamas tekstą tu pradėsi pastebėti dažniausiai pasikartojančius (vadinasi - tau reikalingiausius) nežinomus žodžius ir kokiame kontekste (prie kokių jau tau žinomų žodžių) jie atsiranda. Dažnai bus taip, kad tu pats išmąstysi, ką jie turėtų reikšti, - ir galiausiai į žodyną pažiūrėsi tik smalsumo vedinas - norėdamas įsitikinti, ar nesuklydai.
 
Geroji dalis - tau nereikia nieko užsirašinėti ar specialiai bandyti įsiminti - nieko. Tiesiog skaityk - reikalingiausius žodžius išmoksi savaime ir tavo žodynas nuolatos plėsis.
 
Dauguma žmonių renkasi knygas, bet mes juk - interneto karta - ir aš asmeniškai rekomenduoju tave dominančių straipsnių kasdien ieškoti virtualioje erdvėje. Interneto kaip šaltinio privalumas yra ne vienas: pirmiausia, tu susiduri su šiandien britų ir amerikiečių (o ne XVI amžiaus Šekspyro) vartojama anglų kalba, antra - tu gali pasirinkti iš daugybės įdomių šaltinių ir skirtingo kalbos sudėtingumo, trečia - tu sužinai tai, kas nauja.
 
Ką skaityti? Britų The Guardian yra nuostabus naujienų portalas, kuriame rasi straipsnių bet kokia tema - kuo besidomėtum. National Geographic gali pasirodyti įdomus daugeliui - nereikia būti dideliu gamtos mylėtoju, kad nesusivaldytum ir paspaustum ant antraštės apie ką tik atrastą didžiausią voratinklį pasaulyje. Nedomina naujienų portalai? Štai 100 populiariausių pasaulyje blogų anglų kalba. Jei domiesi IT (tikriausiai nemaža tikimybė būnant Uždarbis.lt nariu, ar ne?), rekomenduoju Mashable, ReadWriteWeb ir TechCrunch.
 
Išgirsti ir suprasti: video
Jeigu skaitydamas turi praleisti nežinomus žodžius, kad nenustotum skaitęs, tai klausyti geriau pradėti nuo kalbų ir filmų su angliškais (būtinai angliškais, o ne lietuviškais) subtitrais: vienu metu girdėsi ištariamą žodį ir jo neišgirdęs / nesupratęs apačioje perskaityti. Man buvo taip, jog daugumą žodžių aš suprasdavau pažiūrėjęs į subtitrus, bet neišgirsdavau kalboje.
 
Iš tikrųjų yra daug naudingesnės video medžiagos nei filmai. Aš labai rekomenduoju filmus palikti tiems, kurie niekuo gyvenime nesidomi, ir rinktis nuostabias protingų žmonių kalbas. Neprilygstamas šaltinis yra TED ("idėjos, vertos plisti"), kurio, atrodo, visos kalbos turi bent jau angliškus (o pačios geriausios - net ir lietuviškus) subtitrus, be to, nėra ilgesnės nei 20 minučių. Rekomenduoju pradėti nuo Sir Ken Robinson visų laikų žiūrimiausios TED kalbos: Mokykla žudo kūrybiškumą.
 
Toliau. YouTube turi atskirą Education puslapį, skirtą universitetams talpinti savo paskaitas internete - taip pat su anglų kalbos subtitrų pasirinkimu. Jei studijuojate, tai proga pamatyti, kaip tavo specialybės dalykai yra dėstomi Harvarde, jeigu dar tik ketini studijuoti - galbūt eidamas per skirtingas mokslo sritis ir klausydamas jų paskaitų suprasi, kas iš tikrųjų tave domina. Jei nestudijavai arba studijas jau esi baigęs - YouTube gali išeiti geriausią pasaulyje universitetą. Alternatyvos - AcademicEarth.org ir OCWConsortium.org.
 
Pačias įdomiausias verslo srities kalbas - dažnai, net ne profesorių, o kviestinių žinomų lektorių, - radau Standford Entrepreneurship Corner. To paties Stanfordo informatikai internete pateikia nufilmuotą viso semestro programavimo įvado kursą su neįtikėtinu profesoriumi. Savo svetainėje jie publikuoja ne tik programavimo paskaitų vaizdo įrašus, bet ir visus namų darbus ir egzamino užduotis su atsakymais, kuriuos turėjo atlikt to kurso studentai - taigi tu gali išmokti programuoti nuo 0, kol mokaisi anglų kalbos.
 
Išgirsti ir suprasti: audio
Tu gali neturėti laiko skaitymui arba žiūrėjimui, bet visada atrasi laiko klausymui.
 
Būdamas pirmo kurso Vilniaus Universiteto studentas kiekvieną dieną važinėdavau po 40 minučių į Saulėtekį ir atgal. Po pirmojo mėnesio supratau, kad klausytis vien muzikos stovint užkimštame troleibuse yra per didelis laiko švaistymas. Įsijungiau radiją ir radau BBC (95.5 FM dažniu Vilniuje; transliacija internetu): iš pradžių beveik nieko negalėjau suprasti - eteryje interviu davęs britas, atrodo, kalbėjo tarsi paukščių kalba - bet programa man pradėjo patikti, net ir nesuprantant kas antro sakinio.
 
Pradėjau BBC klausytis kasdien - tai tapo mano rytiniu ritualu vykstant į paskaitas, kai galva dar nepavargusi ir pasiruošusi priimti informaciją. Po kelių savaičių pajutau, jog ta paukščių kalba tarsi kažkur dingo ir aš beveik viską suprantu. BBC reportažai ("breaking news") dažnai būdavo labai įdomūs - važiuodamas troleibusu per Antakalnį klausydavausi interviu iš Indijos gilumos su daugiavaike šeimyna, kalbančia angliškai (nuostabu, kiek skirtingų anglų kalbos akcentų gali išgirsti per BBC); taip pat gavau daugybę informacijos apie įvykius skirtingose pasaulio vietose, kas Lietuvos žiniasklaidos neretai nepasiekia. Pradėjęs spalio mėnesį aš nei vieno ryto be BBC nevykau į paskaitas iki pat mokslo metų pabaigos.
 
Alternatyva radijui yra podcasts - jau įrašytos laidų kolekcijos, kurias kaip dainas - patinkančias atsisiunti į savo kompiuterį ir įsirašai į grotuvą. Tas pats BBC siūlo didžiulį podcasts katalogą, bet visame internete tiek profesionalų, tiek mėgėjų kuriamų podcasts yra daugybė.
 
Pabaigai
Tikiuosi, šiuo įrašu bent iš dalies atsakiau į man užduotą klausimą. Manau, visi šie patarimai tinka bandant perprasti bet kurią užsienio kalbą.
 
Tiesa, praleidau tiek rašymą, tiek kalbėjimą. Sakoma, kad jei nori išmokti rašyti - skaityk, jei nori išmokti kalbėti - klausyk ta kalba. Kaip bebūtų, kai viskas ateina prie (heh, "when it comes to" - nežinojau, kaip čia lietuviškiau) tavo paties sugebėjimų, niekas negali išmokyti geriau nei praktika ir skirtas laikas. "Practice makes it perfect" - kaip sako britai.

Sveiki, gal kaikada domėjotės šiais menais? Mokslininkai sako, kad žodžiais perteikiama 7% informacijos, tonu - 38%, bei kūno kalba 55%. Daugelis supranta, kad norint patikti žmonėms reikia būti pasitikinčiu savimi, neatstumiančiu, mokėti gerai išreikšti mintis, mokėti orotorinį meną. Kai kurie su šiais įgūdžiais gimsta, kaikuriems to tenka mokytis. Įvaldžius šiuos menus žmonės ne tik susidarys geresnę nuomone apie jus, bet jūs turėsite galimybę suprasti kaip šiuo metu jaučiasi aplinkiniai, netgi atskirti melą nuo tiesos.
 
Štai nuoroda į straipsnį kaip atskirti melą nuo tiesos ( anglų kalba) : http://www.blifaloo.com/info/lies.php
Norėčiau, kad žmonės kurie yra susidūrę su šiais dalykais duotų naudingų nuorodų, prisidėtų prie diskusijų.

Čia įdomią temą užvedei :) virš trijų metų savarankiškai domiuosi face readingu ir psichologija, geriausias būdas kažkiek šitoje srityje prakusti yra truputis žinių ir daug praktikuotis, viską išbandyti. Tie seminarai ir knygos dažniausiai būna labai paviršutiniški, jeigu rankos sukryžiuotos reiškia viena, jei vyzdžiai išsiplečia kitką, bet jeigu nori būt geras specialistas turi vertinti visumą, o ne vieną dalykėlį kur perskaitei, čia spėju reikia kokių 10 metų patirties, kad patapt geru specialistu. Savo malonumui gali sužinot kažkiek teorijos, bet ji nebus objektyvi, be daug daug patirties.

Ir gerai, nes mes dabar daug krūtesni nei eilinis forumas :)

Man tai viskas čia patinka, nors kai neesu jau toks aktyvus narys čia, bet už ankstesnę versiją man atrodo geriau. Kažkodėl dabar net labiau panašu į forumą apie uždarbį :) Beje, pagalvojau, kad tą užrašą "Užsiregistravo" po nario informacija galima būtų pakeisti pavyzdžiui į "Narys nuo:", nes dabar matomai jis netelpa ir atrodo nepergeriausiai. Na tai smulkmena, bet visgi :)

Man tai viskas čia patinka, nors kai neesu jau toks aktyvus narys čia, bet už ankstesnę versiją man atrodo geriau. Kažkodėl dabar net labiau panašu į forumą apie uždarbį :) Beje, pagalvojau, kad tą užrašą "Užsiregistravo" po nario informacija galima būtų pakeisti pavyzdžiui į "Narys nuo:", nes dabar matomai jis netelpa ir atrodo nepergeriausiai. Na tai smulkmena, bet visgi :)

„Dizaino taškas“ – reklamos ir dizaino studija, kurios pagrindinė „ašis“- jaunatviškas ir kūrybingas kolektyvas.
 
Teikiame šias paslaugas:
Grafinio dizaino: firminio stiliaus kūrimas, vizitinės, blankai, vokai, lankstinukai, vėliavėlės, plakatai, verslo dovanos ir suvenyrai;
Vizualinės reklamos: vitrinų apipavidalinimas, reklaminiai stovai/stoveliai, tūrinės raidės, šviečiančios tūrinės raidės, reklaminiai skydai, tentai;
Reklamos ant automobilių;
Internetinių puslapių dizaino ir programavimo;
Autorinių baldų projektavimo;
Skaitmeninės fotografijos.
 
Tikimės tolimesnio bendradarbiavimo :D

Visos 100 EUR ir 100 USD kupiuros koksu kvepia...

Visos 100 EUR ir 100 USD kupiuros koksu kvepia...

Surinkau 100 labai nuobodus ir nemanau, jog tokie testai atspindi žmogaus IQ.

Ivairiai ziurint per kiek ranku eina.