Neturiu visiškai nieko prieš nei prieš Paulius. nei prieš iPaul, bet nuošidžiai nesuprantu ką jie veikia METŲ FORUMIEČIO FINALE. Keista ir tas jog iPaul laimi vienu balsavimu (kai rašau) prieš Silke. Aš turbūt nelabai suprantu pagal kuriuos kriterius čia reikėjo balsuoti. Kad abu reiškiasi daug tai turbūt sunku nepastebėti, bet negi dėl to galima net pretenduoti į gan garbingą vietą? Aš manau, kad nelabai. Šiais metais MANO NUOMONE smarkei nublanko šis titulas.
P.S. Kartoju - neturiu visiškai nieko prieš šiuos du narius, su vienu esam nemažai bendrave, jis man daug padėjas, aš jam ir pan, tik nu netinka etiketė "METŲ FORUMIETIS 2013" :D
Aš irgi perskaičiau tą knygą Vienuolis, kuris pardavė "Ferrarį" ir galiu pasakyti, kad tokio š*do dar nesu skaitęs ir tikiuosi niekad neskaityti. Apart pigių ir banalių "įkvepiančių" sentencijų, ten daugiau nieko nėra. Siužetas žiauriai skurdus, tų tariamų dvasinių ar, kaip čia pavadinus, motyvacinių pratimų aprašymai ir pati mintis iš vis tragedija. Gal rytų kultūros žmonėms, kuriems ta kultūra priimtina ir yra gyvenimo būdas, gal ir domina ten ta "Sivanos" vienuolių išmintis, bet man tai ši knyga labai nepatiko, aš net neįsivaizduoju kaip prisiverčiau ją visą perskaityti. Dar labiau mane stebina, kaip tokia knyga tapo bestseleriu. Asmeniškai aš žymiai daugiau gyvenimiškos išminties ir motyvacijos pasisėmiau iš J.V.Gėtės "Fausto", negu iš šitos sakmės kaip įgyvendinti svajones ir pasitikti lemtį.
sorry bet jei tu dauguma zmoniu lietuvoj laikai bezdzionemis, as nebeturiu noro su tamsta diskutuoti ta tema ;) panasiai masto ir valdzios atstovai kaip bebutu gaila... ir kas per argumentai, paniekinant savo sali ir zmones nusizemintai pripazinti, kad uzsienieciai grynesnes rases ir proto ir del to nusipelne jie maziau parasu? afygienai varot hebra...
Nežinau ar kas nors minėjo, tačiau aš prieš pardavimą nes:
1. Jau 9 metai esame ES, tačiau mūsų ūkininkai gauna ŽYMIAI mažesnes išmokas iš ES, nei vakarų valstybėse. 2. Kadangi gauname mažesnes išmokas nėra galimybės kokuruoti su vakarų europos valstybėmis. Mes į Vakarus plėstis neturime galimybės dėl nesąžiningos konkurencijos sudarymo, o vakarai turi didžiulį pranašumą prieš mus.
Na, šiaip ir dabar gali parduoti kam tik nori (niekas neriboja tavęs), tam pačiam lietuviui ar užsieniečiui :) Taip tavęs neribos ir po ES prievolės priėmimo ar po to paties "žemės referendumo". Iš kur jūs visi ištraukėte, kad kažkas apribos laisvę parduoti? Perka užsieniečiai žemes (Linas Agro Group, Agrowill Group ir t.t.) ir vargo nemato. Tik vat mokesčius Lietuvoje reikia palikti :)
Žiūrint ką turi mintyje "dirvonuojanti žemė", nes jei krūmai viduryje lauko neauga, tas laukas yra pieva ir ji naudojama žemės ūkio produkcijai "gaminti" :) O jei ten auga krūmai, galbūt senesni smulkesni ūkininkai pasinaudojo ES parama ir perėjo prie "miško auginimo"?
Aš čia šiek tiek juokauju, tačiau nėra tokia prasta situacija kaip bandai pateikti.
ech :rolleyes: Kalba eina ne apie "miesčionių žemes", o apie žemės ūkiui tinkamas žemes ;)
Man atrodo Jūs nei vienas nepagavote pagrindinės minties. Užsieniečiai dabar gali pirkti žemę ir verstis žemdirbyste be problemų, tik vat mokesčius iš veiklos tenka mokėti pas mus. O atsivėrus keliams "neapribojant" pirki žemę, mokesčiai bus mokami toje valstybėje, kur bus "užsieniečio ūkis" - žinoma ne Lietuvoje :) Čia viena.
Antra - užsieniečių ūkininkai yra gerokai pajėgesni ir gauna didesnes išmokas, tad jiems įsigyti žemes nebus sudėtinga, mokės gerokai daugiau nei dabar mūsų ūkininkai pajėgūs mokėti. Tad žemės kaina kils, o išmokos liks tos pačios, tad lietuvių ūkininkui pasiėmusiam paskolų ir prisipirkus technikos vienintelis kelias į bankrotą.
Ar tikrai norime sužlugdyti dabartinius ūkius, kurie moka mokesčius Lietuvoje? :huh:
p.s. nemačiau nei vieno ūkininko ar glaudžiai su žemės ūkiu susijusia veiklą vykdančio verslininko, kuris pritartų žemės pardavimui užsieniečiams :)
pagrinde oponuoja tik NEO Liberalinių pažiūrų "miesčionys". Kuriu pagrindinis argumentas - mano "daiktas" ką noriu tą ir darau. Bet nepasigilina į esmę, kaip gyvens agrarinė šalis po ES prievolės įgyvendinimo :)
O as kiek girdejau, tai tie uzsienieciai kurie pirkti norejo ta zeme jau seniai susipirko tik laukia kol gales legalizuotis. Na, ta prasme susirado zmones is Lietuvos, finansavo juos, o jie viska savo vardu supirko...
O siaip as irgi pries zemes pardavima uzsienieciams.
Tarkim, kad ir toks pavyzdys, jus esate ukininkas, pleciate savo uki, ir tarkim uz hektara galite moketi 4000 lt, surandate zemes pardaveja, ir jis jums pasako, kad vokieciai uz tos pacios zemes hektara siulo 8000 lt. Tai tiems uzsienieciams zemes kaina Lietuvoje centai palyginus su kaina ju salyje....
Aš netyčia pamačiau šitą temą ir pasibaisėjau tokiais atsakymais, netgi prisijungiau, kad parašyti... Žmonės, ar Jūsų smegenys nors kiek veikia? Ir jūs tikitės kažkokį verslą kurti, uždirbti, gerai gyventi, nuveikti kažką turinčio vertę?!
tiems, kas čia rašo, kad parduotos žemės niekas neišves, siūlyčiau parduoti savo namus - jų taip pat niekas neišveš. Tik jūs ten nebegyvensit, gal dar pabūsit laikinais įnamiais. Paskui tik pastumdėlių vaidmuo. Aš jums verslo terminais paaiškinsiu, jeigu jums tokie akivaizdūs dalykai "nedaeina". Jeigu nebus referendumo ir valdžia įteisins Lietuvos žemės pardavimą, tai reiškia Lietuvos piliečių išskirtinių teisių į Lietuvos teritorijos nuosavybę praradimą. Čia panašiai kaip versle prarasti patentą, ar kažkokias kitas išskirtines teises. Valstybę galima laikyti savotiška akcine bendrove, kurios akcininkai - piliečiai. Lietuvos žemė dabar mažomis rinkos kainomis kainuoja maždaug 50-100 mlrd. Lt. Kaina yra mažesnė, negu Vakarų valstybėse mažiausiai 5 kartus, jeigu ne 10 kartų. Be to, šis turtas sukuria vertę, tarkim per 10 metų normaliai dirbant žemė atsipirktų. Maža to, jis nenuvertėja, neturi jokių amortizacinių atskaitymų. Taigi, iš tikrųjų visa tai pinigais galima įvertint 0,5 trln. Lt ar netgi daugiau... Lietuvos Respublikos pilietybė užtikrina, kad šis turtas bus naudojams tik išskirtinai mūsų, Lietuvos piliečių, bendruomenėje. Dabar teisės bus atimtos ir padarytos viso pasaulio žmonių. Be jokių saugiklių bus parduodama ES, NATO, EBPO (priklauso pusė pasaulio valstybių) ir bet kuriam ne Lietuvos piliečiui, turinčiam nuolatinę gyvenimo vietą Lietuvoj (galima gaut pažymą už 7 tūkst Lt bet kam). Taigi, priklausys visiems žmonėms. Mums, kaip piliečių bendruomenei tai reiškia ~0,5 trln. Lt bendro turto praradimą. Čia panašiai, kaip AB būtų panaikintos akcijos ir turtą galėtų iš varžytinių supirkti kas nori. Jei mums pavyktų išsaugoti savo teises referendumo būdu, tai kiekvienas parašas būtų virš Milijono Lt vertės (skaičiuot mokat?). Jeigu jūs manot, kad keli tūkst. Lt gauti už parduotą užsieniečiams žemę yra pakankamas užmokestis atsisakyt savo valstybės užtikrinamų išskirtinių teisių į savo Tėvynę, kurios lai būna net pinigais įvertinamos milijonais, tai aš esu nusivylęs jūsų protiniais sugebėjimais, ponai. :(
Čia ekonominiai skaičiavimai yra netgi pačioj paskutinėj vietoj. IŠ esmės mes netenkam savo Valstybės. Lietuvos valstybei žemė yra paskutinis turtas, kuris mums visiems priklauso išskirtinėmis teisėmis. Visa kita jau parduodama užsieniečiams, kurie daugelį sričių "įsisavino" ir tai yra nebe Lietuvos turtas. Jei mes netenkame paskutinio savo turto, tada Lietuvos piliečiams niekas nebepriklauso. Pasaulio piliečiai gali lygiai tokiom pačiom teisėm pirkt-parduot Lietuvoje viską. Kas atsitinka su bendrove, kai jai jau niekas nepriklauso išskirtinėmis teisėmis? Tokia bendrovė nebeturi prasmės, ji uždaroma. Valstybės po šio veiksmo faktiškai galutinai nebelieka. Nebėra prasmės turėti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pavyzdžiui, būdamas lenku Lietuvoj, aš galėčiau imt Lenkijos pilietybę, nes koks man skirtumas? Žemę, kaip ir bet ką kita aš galėsiu pirkt lygiai tokiom pat teisėm, kaip LR piliečiai. T.y. Lietuvos pilietybė man naudos nebeduoda. Vienintelis, kas liks, tai Lietuvos valdžia, kuri dar bus iškirtinai Lietuvos sumautas turtas. Tačiau, šitas "turtas" mums pridarė tiek skolų ir privedė tautą prie išnykimo ribos per rekordiškai trumpą laiką. Kartais pagalvoji, kad emigraciją skatino specialiai. Juk su tokiu absurdišku argumentu "žemė dirvonuoja" dabar lengviau Lietuvą parduot visiškai ir lengvai pasipelnyt. Taigi, valstybė užsidaro. Aš pats verslininkas, bet man pinigai šitoj vietoj mažiausiai rūpi. Jūs pagalvokit, ta bendrovė "Lietuvos valstybė" buvo kurta TŪKSTANČIUS metų. Mūs pagimdžiusios kartų kartos dirbo ir kovojo, kad mes turėtume šį turtą. Išskirtines savo teises. IR man sunku pasidaro, kai pagalvoju, kad mano sūnūs eis prašyti darbo pas užsieniečius, kurie čia valdys viską. Duos kelis juanius, ar dolerius, eurus ir turės dirbt. Jeigu ne - atsiveš pigesnių užsieniečių (indai, kinai), juk laisvo žmonių judėjimo niekas neribos. Kur dėtis mano vaikams? Eiti dirbti samdiniais? Vietoj to, kad turėtų žymiai geresnes sąlygas ir patys sau susikurtų sąlygas. KĄ, mes nieko neverti? Arba grįš lietuviai emigrantai iš užsienio su uždirbtais pinigais. O čia jau viskas parduota, kainos ne tik, kad kosminės, bet išvis užsienio didžiosios korporacijos niekad neparduos, per daug gera žemė... Jiem paprasčiausiai pasakys: "važiuok į Bangladešą, ten dar liko, o čia mūsų". Štai toks verslas ir "globali rinka". Tarp kitko, ar jums teko skaityti apie tikrąjį žodžio "GENOCIDAS" apibrėžimą? Pasidomėkit, pravers. Jei nenorite net normaliai skaičiuoti, tai kas čia yra tikrieji "runkeliai"? Aišku, galima visaip pasirinkti, tačiau ar tikrai verta naikinti bendrus mūsų namus ir mūsų vienintelį tikrą turtą? Parduoti VISKĄ?> Gerai pagalvokit, ponai...
Ne manęs klausė, bet pasireikšiu. Šią vasarą taip pat praleidau užsienyje. Mano vasaros uždarbis buvo beveik lygus visoms išlaidoms, tad pliuso liko dar mažiau. Ir visai dėl to nesigailiu ir į šią vasarą žvelgiu su nostalgija. Dėl sutiktų naujų žmonių, pamatyto kaip gyvena žmonės svetur, ir kitų kvailų nutikimų. O ir grįžęs namo, pastebėjau, kad atsikračiau kelių kompleksų, minčių "o ką pagalvos kiti" ir pan. Tad asmeniškai man, ši vasara buvo naudinga, nors ir ne pinigine forma. Tad bent kartą vykti - verta, kad ir milijonų neparaiveši. Negi smagiau yra dar vieną eilinę vasarą sėdėti namie pūvant prie kompiuterio/prisigerti prie vandens telkinio/išsikepti pirtyje ir pan.?
Visko neskaičiau, tik užkliuvo "Nelaikyti grynųjų <...> Visiems puikiai žinomas faktas, kad virtualus pinigai išleidžiami lėčiau <...>" . Ta prasme - rimtai? Tai gal čia man vienam (ir mano aplinkos žmoėms) virtualūs išsileidžia daug greičiau? Tu jų nematai, visur atsiskaitinėji kortele, negalvodamas apie likutį ir tik bac - pinigų nėra. O matydamas grynuosius tu juos vis tiek labiau kontroliuoji ir realiai matai kiek turi. Nebent kažką ne taip supratau.
Kaip ir Mantas666 sake as taip pat nepatarciua vaziuoti sausio/vasario men. Jei tik galimybes leidzia lek dabar, nes kaip tik prasideda pasiruosimas kalediniam sezonui. Taip pat jokiais budais neduok pinigu tom lietuviskom saraskino kontorom. As pats atvaziavau pas draugus pradziai. Apie menesi truko susirasti normalu darba. Normalu turiu omeni pastovu. Teko dirbti ir naktimis ir dar po naktines pamainos lekti i kita darba. Taip, pradzia sunki. IS asmenines patirties galiu paskyt kad yra zymiai lengviau vaziuoti su antra puse. Ir psichologishkai lengviau ir finansiskai. Tarkim ishsinuomoti kambari gerersni (maziau zmoniu, tvarkingas, didesnis nei 4 kvadratiniai metrai) vienam kainuos 80 - 100 £ (Rytu Londone, skelbimus gali pasiziureti anglija.lt), o dviese uz ta pati kambary mokesite 100 - 120 £ (per abu). Taip pat po 3 menesiu atidarys vartus Rumunams taigi nuomos kainos kils ir darbu mazes (cia mano pamastymai). Darbo ieshkotis lengviausia per agenturas (google.co.uk -- > requitment agency). Taip pat pasirashyk stipru CV, kuris nuo lietuvisko skiriasi stipriai, goglas taip pat pades susirasti UK CV Templates. Kas dar.. Ai! Draugiskas patarimas, jei Lietuvoje turi gera darba ir pragyvenimui uztenka - NEVAZIUOK!
Bus labai į naudą savišvietai, todėl perspausdinsiu savo straipsnį šiame forume. Skaičiai, faktai, jokios demagogijos ir populizmo.
---
Šis įrašas tapo ypač aktualus po to, kai socialdemokratai nusprendė dar kartą viešai apsijuokti ir apkaltino konservatorius nesugebėjus susitvarkyti su ekonomine krize, o vienus žymiausių Lietuvos ekonomistų Nerijų Mačiulį ir Gitaną Nausėdą, kaip bankininkus, jau tampančius socdemų patologine fobija, sukėlus paniką finansų sektoriuje. Ir visa tai nepaisant to, kad Lietuvos ekonomikos augimas jau ne pirmi metai yra vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje, p. Mačiulis premjero pareigas einant G. Kirkilui net nedirbo banke, o p. Nausėda tuo metu atkakliai mėgino atkreipti dėmesį į žemyn smengančius valstybės makroekonominius rodiklius, bet, kaip neseniai pats pripažino, jautėsi tarytum kalbėtų su kurčiais žmonėmis.
Kadangi medžiagos ir taip nemažai, nesiplėtokime įžangoje ir keliaukime tiesiai prie faktais ir skaičiais, o ne socialdemokratiško stiliaus demagogija ir populizmu grįstų argumentų.
Kas, kam ir kokią košę virė
Premjeras Algirdas Butkevičius yra pareiškęs, kad socialdemokratams „tenka srėbti konservatorių ir liberalų privirtą košę“. Tuo tarpu savo programoje, jei taip galima pavadinti tą abstraktų gerų ketinimų asorti, rašytą neturint žalio supratimo, kaip vėliau visa tai reikės įgyvendinti, dabartinė Vyriausybė paskyrė ištisą skyrių pavirkavimams apie tariamai prastą paveldėtą valstybės būklę. Galiausiai, visai neseniai socialdemokratų trio (buvęs premjeras Gediminas Kirkilas, sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis ir partijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas) paaiškino, kas gi, pasak jų interpretacijos, kaltas dėl ekonominės krizės.
Kodėl krizės metu Lietuvoje išaugo emigracija? Kodėl išaugo nedarbas? Kodėl išaugo valstybės skola? Atsakymas į visus šiuos klausimus yra vienas – Lietuva krizei buvo visiškai nepasiruošusi. 2008 m. valdžią paliekant socialdemokratų premjerui G. Kirkilui Lietuva beveik neturėjo finansų rezervo skirtingai nei, pavyzdžiui, Estija. Todėl krizę pasitikome nuogi ir basi, o kovoti su ja tegalėjome tik griežtomis ir nepopuliariomis, bet būtinomis taupymo priemonėmis, kurios neišvengiamai sukėlė šoką visuomenei ir verslui.
Valstybės politika yra tęstinė, t.y. sprendimai, priimti ankstesnėje kadencijoje, neišvengiamai turi įtakos rezultatams kitoje. Atsižvelgiant į tai, kad socialdemokratai krizės akivaizdoje nesiėmė jokių sprendimų, švelninančių jos esamus (jie visiems norintiems ir įgaliems buvo aiškiai matomi jau 2008 m.) ar būsimus padarinius, o ją matydami toliau neigė, vėlesnis poreikis skolintis buvo „užprogramuotas“ neatsakingos jų politikos. Deramą pavyzdį parodė estai, kurių statistika čia pateikiama kardinaliai priešingos Lietuvos ir Estijos ikikrizinės finansinės situacijos palyginimui.
Dėl šios priežasties (valstybės politikos tęstinumo tarp kadencijų) ekonominės krizės metu išaugo valstybės skola, o socialdemokratai naudojosi proga kritikuoti jų pačių klaidas taisančius žmones. Dėl tos pačios priežasties šioje kadencijoje tie patys socialdemokratai nepelnytai gali girtis didžiausiu BVP augimu ir sparčiausiu nedarbo mažėjimu ES, visus rekordus mušančiu eksportu ir pan.
Iki krizės beveik kasmet fiksavusi biudžeto perteklių Estija sukaupė 10 proc. BVP siekusį finansų rezervą, krizės metu turėjo santykinai labai nežymų biudžeto deficitą ir pirmoji iš Baltijos šalių įsivedė eurą. Lietuva galėjo Estiją čia ir pralenkti – 2007 m. iki atitikimo Mastrichto kriterijams mums pritrūko tik 0,1 proc. mažesnės infliacijos (ir teigiamos jos prognozės). Deja, milžiniškais tempais augindami valstybės išlaidas ir tuo pačiu rinkoje cirkuliuojančių pinigų kiekį nesugebėjome infliacijos suvaldyti. Valstybės išlaidos vien nuo 2005 iki 2008 m. buvo padidintos net 10 mlrd. litų, infliacija vienu metu siekė dviženklį skaičių niekais paversdama atlyginimų augimą, o mūsų finansų rezervas krizės išvakarėse tesudarė varganus 0,9 proc. BVP kai Estijoje tuo tarpu santykinai siekė 11 kartų daugiau.
Akivaizdu, kad yra priežastinis ryšys tarp socialdemokratų vykdytos neatsakingos politikos ir vėlesnės Lietuvos būtinybės skolintis norint padengti dėl globalios krizės staiga smukus pajamoms susidariusią biudžeto skylę.
Išties įspūdinga, kad valstybės biudžeto išlaidos per 4 metus nuo 2005 iki 2008 metų buvo padidintos nuo 14 iki 24 mlrd. litų Žinoma, ekonominio pakilimo metu augo ir valstybės pajamos, tačiau biudžetas absoliučiai kiekvienais metais išliko deficitinis, net jei ir turėjome visas galimybes jį subalansuoti. Kokios to pasekmės?
galėjo būti vykdoma atsakingesnė ir į ateitį kiek įžvalgesnė politika bei užuot žarsčius lėšas į kairę ir į dešinę kaupiamas finansų rezervas ne tokiems ekonomine prasme palankiems laikams. Tačiau taip daroma nebuvo ir į krizę įžengėme jai visiškai nepasiruošę. Tokiu būdu poreikis skolintis trūkstamas lėšas dėl krizės metu smukusių valstybės biudžeto pajamų buvo užprogramuotas anksčiau vykdytos politikos. Na, o po to kaltieji nepraleido progos dėl savų klaidų kaltinti tų, kuriems teko valdyti nepalankiu metu. Kam kuklintis, juk visuomenė vis tiek nesigilina ir kaltę verčia tiems, kas tuo metu yra valdžioje, o ir rinkėjų atmintis nėra labai gera; dalį lėšų nukreipiant finansų rezervo kaupimui buvo galima mažinti cirkuliuojančių pinigų kiekį rinkoje šitaip mažinant ir infliaciją, kuri tam tikru metu buvo pasiekusi net dviženklį lygį ir dėl augančių kainų valgė realų atlyginimų augimą. Be to tai sutrukdė mums įsivesti eurą; vėliau asignavimų politika visiškai pasikeitė. Dėl nepasiruošimo krizei pravalgius viską, ką buvo galima atidėti, krizės metu valdžiusiai A. Kubiliaus Vyriausybei teko įšaldyti išlaidas ankstesnių metų lygyje. Tai puikiai matosi ir iš grafiko: iki 2008 fiksuotas staigus išlaidų kreivės augimas, vėliau išlaidos laikosi beveik tokiame pačiame lygyje.
Socialdemokratai vis skundžiasi, kokią tariamą naštą jiems paliko XV-oji A. Kubiliaus Vyriausybė. Nepaisant to, kad:
2008 m. jie neigė visiems ar bent ekonomikos ekspertams (kas socialdemokratų neapima) akivaizdžią ekonominę krizę mėgindami parodyti, kad valstybę perleidžia puikios būklės, nors ta būklė, kalbant apie pasiruošimą atlaikyti krizę ir apie makroekonominių rodiklių tendencijas, buvo apgailėtina; kad dabar mūsų BVP augimas – didžiausias visoje Europos Sąjungoje; kad eksporto rodikliai viršija visus rekordus ir kad vien per pastaruosius metus jis išaugo beveik trečdaliu; kad valstybės biudžeto deficitas nuolat mažėja ir tęsiant pradėtą atsakingą politiką jau šiais metais tenkins Mastrichto kriterijų, o dar po kelerių galėtų būti ir perteklinis. To socialdemokratai nesugebėjo pasiekti net ekonominio pakilimo (ant paskolų adatos užauginto burbulo) metu.
Būtų galima tęsti. Yra ir daugiau rodiklių, liudijančių tai, kad Tėvynės sąjunga ir Liberalų sąjūdis socialdemokratams paliko šalį kur kas geresnėje būklėje nei ją rado socialdemokratų paliktą jiems. Keletas tokių rodiklių pateikta ir šioje diagramoje – tai užsienio prekybos balansas (deficitas) ir infliacija. Diagramoje pavaizduoti paskutinės socialdemokratų valdymo kadencijos duomenys iki pat 2008 m. pabaigos, kai valdymą perėmė TS ir LS. O palyginimui pateikti 2012 m. 3-iojo ketv. duomenys, rodantys kas buvo grąžinta socialdemokratams.
A. Butkevičius žiniasklaidoje aiškina, kad jam „tenka srėbti konservatorių ir liberalų privirtą košę“. Tačiau Butkevičius ir Co. turėtų pripažinti, kad ta „košė“, kurią dabartiniams valdantiesiems išvirė A. Kubiliaus Vyriausybė, yra nepalyginamai gardesnė už tą, kurią virė šiandieninio premjero partijos kolega G. Kirkilas. Laikas baigti sekti pasaką rinkėjams apie baisią paveldėtą valstybės būklę, kai valstybės ekonomikos augimas yra didžiausias visoje Europos Sąjungoje, ir užuot verkšlenus bei ieškojus tariamų pasiteisinimų dėl neveiklumo pradėti realiai dirbti. O jaučiant, kad tai daryti stokojama kompetencijos, būtų galima trauktis ir leisti dirbti tiems, kurie ne tik nori, bet ir gali ir savo galimybes jau įrodė darbais ankstesnėje kadencijoje, kurių rezultatus šiame grafike ir matome.
Pagal visus tris ir, beje, labai svarbius čia pavaizduotus rodiklius Lietuva šių metų I-ąjį ketv. pirmavo ES. T.y. Lietuvos BVP, eksporto ir užimtumo augimas yra sparčiausias Europos Sąjungoje. Tuo tarpu Vyriausybę palikus G. Kirkilui Lietuvos BVP nuosmukis buvo 3-ias didžiausias ES, o užimtumo - 2-as didžiausias. Iš esmės paveldėję ne tik sparčiai dugnan smunkančią, bet tokių problemų sprendimui ir visiškai neparuoštą (o būtent tuo ir kaltinami socdemai) valstybę dešinieji ją pastatė ant kojų, privertė bėgti į priekį sparčiausiu žingsniu visoje ES ir nelabai racionalios rinkėjų logikos dėka grąžino socialdemokratams. Tikėkimės ne tam, kad pastarieji visa tai sudirbtų.
Lietuva po krizės – A. Kubiliaus Vyriausybės darbo rezultatai
Lietuvos I-ojo šių metų ketvirčio BVP augimas palyginus su ankstesnių metų paskutiniuoju yra pats didžiausias visoje Europos Sąjungoje. Kol kas kairieji/populistai gerai įkurto Lietuvos ekonomikos variklio pristabdyti nesugeba ir augame nepaisant visų jų „pastangų“.
Metinis Lietuvos BVP pokytis taip pat išlieka puikus, atsiliekame tik nuo Latvijos, tačiau ją vejamės. Latvijos rodiklis smuko 0,2%, o Lietuvos ūgtelėjo visu 1%.
BVP jau siekia prieškrizinį lygį. Grafikas sudarytas pagal einamosiomis kainomis grįstą BVP pašalinus sezono įtaką. Pagal šį rodiklį 2008 m. II ketvirtis buvo pikinis (t.y. jo metu prieš krizę BVP buvo didžiausias) visoms Baltijos valstybėms, grafike jis prilygintas 100%.
Iš grafiko matyti, kad krizės kulminacijos eigoje Latvijos BVP patyrė didžiausią nuopuolį. Vėlesnis visų Baltijos valstybių BVP atsistatymas buvo maždaug vienodas, tačiau Latvija nuo Lietuvos ir Estijos atsilieka dėl to paties nuopuolio skirtumo.
Paskutiniais duomenimis tiek Estija, tiek Lietuva ikikrizinį piką pagal šį rodiklį jau viršija. Latvijai dar trūksta keleto procentų. Analizės metu I ketv. duomenys buvo tik Lietuvai. Grafike skaičiais pavaizduotas Lietuvos pirmųjų kiekvienų metų ketvirčių rodiklis.
Kaip ir skelbia grafiko pavadinimas, Lietuva pagal BVP, tenkantį gyventojui, artėja prie tokių Europos Sąjungos senbuvių kaip Portugalija ir Graikija, esančių ES sudėtyje jau ne vieną dešimtmetį. O regione jau lyderiauja. Šiuo metu Lietuvos BVP/gyv. lygis sudaro 70 proc. ES vidurkio – tai geriausias kada nors fiksuotas rodiklis ir toliau stebimas spartus jo augimas, kurio nebepaaiškina 2011 m. gyventojų surašymo rezultatų įtaka.
Prestižinis Jungtinės Karalystės ekonomikos savaitraštis „The Economist“ skelbia: „The Baltic states will continue to shine.“ Pagal 2013 m. BVP augimo prognozę didesnis nei 2 proc. BVP augimas šiemet Europos Sąjungoje numatomas tik Baltijos valstybėms. Beje, visoms joms numatomas augimas ne tik viršija 2 proc., bet ir nėra mažesnis nei 3 proc., todėl atotrūkis nuo likusios Europos - labai žymus. Akivaizdu, kad Baltijos valstybių kovai su krize taikytos priemonės pasiteisino su kaupu, ir panašu, kad „Baltijos tigrų“ sąvoka įgyja prasmę iš naujo.
Ir taip rekordinės Lietuvos eksporto apimtys auga sparčiausiai Europos Sąjungoje. Lietuvos ekonomikos augimo rodikliai nepaliauja stebinti. Keletas faktų:
2005 m. per I ketv. eksportavome maždaug tiek, kiek šiemet per pirmąjį mėnesį; ekonominio burbulo piko metu 2008 m. III ketv. buvo eksportuota prekių už 14,5 mlrd. litų. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį Vyriausybę palikus dešiniesiems - už 22,5 mlrd. litų. Ir šis per keturis metus daugiau nei 1,5 karto sudarantis augimas, fenomenalu, pademonstruotas ekonominės krizės metu.
Pirmųjų keturių 2013 m. mėnesių Lietuvos eksporto augimas sudaro 15 proc. - tai didžiausias metinis augimas visoje Europos Sąjungoje. Lietuvos eksportas jau seniai pranoko iki krizės siektą maksimumą ir šiuo metu toliau muša visų laikų rekordus.
Lietuvos 1-ojo metų ketvirčio užsienio prekybos duomenys nuteikia optimistiškai. Šiemet pasiekėme rekordiškai žemą užsienio prekybos deficito santykį su bendra užsienio prekybos apimtimi, o deficitas sumažėjo iki 1,3 milijardų litų ir tik nežymiai viršija krizės įkarštyje dėl sumažėjusios bendros apyvartos pasiektą 1 milijardo litų rekordą.
Tuo tarpu stebėdami socialdemokratų politiką jiems politiškai nepriklausomus valstybės eksporto ir investicijų skatinimu besirūpinančių agentūrų („Versli Lietuva“, „Investuok Lietuvoje“) vadovus keičiant savais partiniais statytiniais ekspertai dūsaudami klausia - „Ar laikas griauti Lietuvos eksporto ir verslumo pažangą?“:
Ankstesnėje kadencijoje pasiekti įspūdingi įmonių skaičiaus augimo rodikliai. Pastaraisiais metais įmonių skaičius Lietuvoje auga itin sparčiai. 2012 m. jis ūgtelėjo net 43% arba 4475 naujais juridiniais asmenimis. Iš šio skaičiaus 2275 sudaro įmonės, įregistruotos mažųjų saulės jėgainių įrengimui, tačiau net ir jas atmetus lieka 21% arba 2200 įmonių prieaugis. Tuo tarpu išregistruotų įmonių skaičius netgi sumažėjo.
Teigiamas įsteigtų ir išregistruotų įmonių skaičiaus balansas nuo 2008 m. per visą ankstesnės Vyriausybės darbo kadenciją išaugo net tris kartus, nuo 3900 iki 11700.
Be to smulkųjį verslą remdama A. Kubiliaus Vyriausybė įvedė naują juridinį subjektą - mažąją bendriją. Mažosios bendrijos bendrame naujai įregistruotų juridinių asmenų metiniame padidėjime pernai sudarė apie ketvirtadalį įmonių prieaugio, t.y. buvo įregistruotos net 1123 mažosios bendrijos.
Realūs darbai davė realius rezultatus. Rinkimuose nubaudus dirbančius ir vietoje jų pasirinkus populistus dabar belieka tikėtis bent dalinės šių darbų tąsos.
Tai kaip ten su ta emigracija?
Šio straipsnio pradžioje iškėlėme tris gyventojams nerimą keliančius klausimus dėl emigracijos, nedarbo ir valstybės skolos augimo priežasčių krizės piko metu.
Tekste jau buvo paminėta, kad šiuo metu Lietuvos užimtumo augimas yra sparčiausias visoje Europos Sąjungoje, taigi, A. Kubiliaus Vyriausybės taikyti sprendimai puikiai pasiteisino ir raškome to vaisius, duodančius naudą valstybei ilgalaikėje perspektyvoje ir realiai sprendžiančius nedarbo problemą.
Valstybės skolos augimo prielaidas pakankamai gerai paaiškino finansinės valstybės padėties krizės akivaizdoje apžvalga, kuri demonstruoja, kad Lietuvos poreikis skolintis buvo paveldėtas nepaliekant valstybei kitų galimybių dėl iki krizės ir ypač jos akivaizdoje 2008 m. vykdytos neatsakingos politikos, už ką atsakomybę turi prisiimti tą krizę tuo metu aktyviai neigę tuometinis premjeras G. Kirkilas ir tuometinis (bei, beje, dabartinis – socialdemokratams trūksta kompetencijų?) finansų ministras Rimantas Šadžius. Beje, net ir išaugus įsiskolinimams, jie išliko vieni žemiausių ES. Kitas situaciją įvertinti padėsiantis pavyzdys – iki krizės pagal santykį su BVP mažesnė Latvijos skola krizės eigoje mūsiškę pralenkė, t.y. ūgtelėjo santykinai labiau.
O atsakymas paprastas – tautiečiai grįžta namo. Lietuvos migracijos saldo (skirtumas tarp emigravusių ir imigravusių asmenų skaičiaus) toliau atsitiesia po piko, pasiekto krizės metu. 2012 m. iš Lietuvos išvyko 21 tūkst. žmonių daugiau nei atvyko ir nors tai vis dar yra mums nepalankus rodiklis, tuo pačiu jis yra visai netoli geriausio pastarojo dešimtmečio rezultato, apimančio net ir taip vadinamo ekonominio pakilimo metus.
Emigracijos banga išsikvepia, tuo tarpu imigracijos mastas auga. Didžiąją dalį imigracijos sudaro reemigrantai, t.y. sugrįžtantys anksčiau emigravę žmonės.
A. Kubiliaus Vyriausybė buvo kaltinama sukėlusi emigracijos bangą. Reikėtų pradėti nuo to, kad emigracijos šuolį natūraliai sąlygojo pati ekonominė krizė ir jos padariniai darbo rinkoje. Tai objektyvios priežastys, kurių Lietuvos politikai tikrai nesukėlė. Žinoma, nuo jų valios priklausė, kaip su tokiomis problemomis bus tvarkomasi. Kad su krize buvo susitvarkyta puikiai, liudija didžiausias Lietuvos BVP, eksporto ir užimtumo augimas visoje Europos Sąjungoje. Tam antrina ir Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde, visai neseniai pažėrusi iš ekspertų lūpų jau eilinėmis tampančių pagyrų A. Kubiliui. Tačiau taikyti sprendimai atsirėmė į dar G. Kirkilo vyriausybės paliktus valstybės finansų rezervus, tiksliau, jų nebuvimą (0,9 proc. BVP lyginant su 10 proc. Estijoje).
Todėl neišvengiamai buvo jaučiamas būtinos taupymo politikos šokas visuomenei. Tačiau visų svarbiausia orientuotis ne į trumpalaikį populizmą, o į ilgalaikę naudą valstybei. Kaip matome, atsakingos politikos dėka migracijos tendencijos staigiai pakito. Priešingu atveju laikantis įsikibus populizmo ir reitingų emigracijos lygio padidėjimas Lietuvoje galėjo virsti ilgalaikiu ir chronišku reiškiniu.
Keli štrichai pabaigai
Visi tie, kurie yra linkę situaciją įvertinti objektyviai, be išankstinių nusistatymų ar polinkio sekti iš paskos kokiai nors politikų keikimo madai, remdamiesi aukščiau pateikta solidžia ir konkrečia informacija neišvengiamai prieis vienos ir tos pačios išvados – A. Kubiliaus Vyriausybė, tebūnie ne tobula, dirbo puikiai. Ji dirbo taip puikiai, kad šiandien nagrinėdami ekonomikos augimą įvairiais parametrais Lietuvą galime matyti pirmoje pozicijoje ne viename mūsų nupaišytame grafike. Prieš keturis su trupučiu metų valdžią paliekant socialdemokratams apie tai nebūtume galėję nei svajoti. Todėl verta pasidžiaugti tuo ką pasiekėme, o kartu ir padėkoti žmonėms, kurie savo atsakingu, į naudą valstybei, o ne jų asmeninius reitingus orientuotu, darbu prie to itin svariai prisidėjo. Kartu ir susimąstyti ar nepadarėme klaidos valdžią atimdami iš pastarųjų ir patikėdami ją populistams, kurie ne tik nesijaučia atsakingi už savo anksčiau padarytas klaidas, iš esmės krizės metu ir sąlygojusias šoką visuomenei ir verslui bei vertusias ieškoti griežtų taupymo priemonių, bet ir drįsta drabstyti purvais tas klaidas taisiusius, beje, labai sėkmingai, žmones.
Pažvelgus į bendrą vaizdą yra akivaizdu, kad vidinėje Lietuvos politinėje konkurencijoje nedalyvaujantys garbūs užsienio ekspertai ganėtinai vienareikšmiškai sveikina Lietuvą su jos pasiekimais ir giria ekspremjerą A. Kubilių bei jo Vyriausybę. Ir tik tokie vietinės politikos klounai, kurie neriasi iš kailio dėl dar vieno varguolio, vis tiek nepajėgsiančio suvirškinti čia pateikiamos informacijos, todėl mintančio populistiniai lozungais a‘la „svarbiausia žmogus“ (nors pagal vykdomą politiką – prisiminkite „Litexpo“, „Versli Lietuva“ ir kt. – akivaizdu, kad jei kas socialdemokratams ir svarbiausia, tai nebent prastumti savus), balso toliau drabstosi tais pačiais purvais, nepaisant to, kad jau daugiau nei pusmetinis kai jie patys yra valdžioje ir kad būtų pats laikas pakeisti rolę, į kurią buvo taip įsijautę savo buvimo opozicijoje metu.
Galima pasakyti paprastai: jei Jums, mielieji, susimąstyti nepadės tai, Jums, deja, susimąstyti nepadės niekas. Susiimkite. Ir padėkite susiimti likusiems. Lietuva gali ir toliau tokiais septynmyliais šuoliais žengti į priekį. Tačiau tik su sąlyga, kad pati visuomenė to norės ir tą norą išreikš rinkimuose pasirinkdama atitinkamai protingai.
Būtų viskas gerai, jeigu neatsakinėtum kiekvienam iš eilės į bet kokią žinutę, o tiesiog ignoruotum. Dabar kas pasako kokią nesąmonę, tu tuoj cituoji ir t.t. Kam to reikia. Prisistatai? Šaunu, nuotrauka? Puiku. Štai ir viskas. Kam ko reikės, tegul į PM parašo ir pasiteirauja. Mano nuomonė tokia būtų.
Kas juokingiausia, kad normalioj valstybėj tiek partijos, tiek vadovo reitingai dramatiškai nukristų, o Lietuvoj galiu lažintis, kad Darbo partijos ir Uspaskicho reitingai stiprokai pakils, nes gi čia "palytinis susydarojimas", "vysy mokėsčiūs slepia" ir kiti panašūs idiotiški argumentai.
Negana to, nuteistos partijos nariai turėtų tikrai lėkt iš valdančiosios koalcijos, o ką pasakė prietaisas? "Manau, kad mes ir toliau galime tęsti darbą su Darbo partija". Žodžiu, niekas nesikeis, nusikaltėlių klanas toliau liks Seime.
Kadangi nei VRK, nei Teismai, nei politikai ir, kas svarbiausia, nei Tauta iš esmės nieko negali padaryti, tai "balsas už čiriką" yra tikrai nebloga "varkė".
Tu gal išvis išnyk su savo spam'u? Nusibodo kiekvienoje temoje matyti po 5 tavo pranešimus. Ir tik nepisk tu man proto, kad tu "diskutuoji" ir "bendrauji".
Nu jus idomus,nuvaziuojat i Paryziu,Londona ir panasiai ir grize rekiat visiems oi ten nereikia talonu,ten perki kortele ir panasiai... cia padare taip tai rekiat ,kad geriau talonai. Zmogu is kaimo isvesi - kaimo is zmogaus ne
