Crash

Tamstos "mokyklinė fizika" yra, švelniai tariant, įdomi. Jeigu po apačia yra bomba, tai pastatas krinta nuo viršaus? o_O
 
Žmonės, yra pilna demolition video youtube, kur destrukcija vykdoma under controlled conditions, kur yra apskaičiuojamos ir dedamos bombos reikiamose vietose (dažnai - apačioje). Ir tada paimkit ir palyginkit WTC kritimą su tais kritimais.
 
Yra net Blender fizikos varikliu sukurta demonstracija:
(aišku, tai nėra 100% tiksli demonstracija, bet still įspūdį susidaryt galima). Nors wait, čia irgi turbūt CŽV agentas darė ir "pridėjo bombų apačioj". 
Konspiracininkai šitoj temoj genialumu ir sveiku protu tiesiog spindi. Ai nors kam aš čia burną aušinu. Gi jeigu sprogsta bomba apačioj, tai pastatas juk nuo viršaus krist pradeda. Panašiai juk ir čia: jeigu susprogdinsi įtaisą Vilniuj, tai sprogs Kaune arba Panevėžyje turbūt. :)

OH MY GOD! Čia gi tokio pat lygio žurnalas kaip ir šitas forumas ar koks hot commentary (kuris šūdmalizmo top viršūnę užsitikrino pedofilijos skandalo metu ir artimiausius kelis metus tos vietos tikrai nepaliks).
 
Tikrai, kad čia tiesa yra, kaip gi gali būt kitaip, kai išplatinta tokioje kompetetingoje žiniasklaidos priemonėje.
 
P.S. Straipsnis žmogui, kuris turi supratimą geopolitikoje ir ekonomikoje turėtų būt mažų mažiausiai juokingas.
 
P.S.S. Russia Today tai buvo įrodę, kad JAV užmezgę kontaktą su ufonautais yra. Tai apie šaltinio patikimumą nėra nė kalbos. :)

Jus ką, akli? :D Russia today - international multilingual Russian-based television network..

Savo nuomonę ir nevyniodamas į vatą apie tai išdėsčiau čia, galit pasiskaityti:
http://www.izvalgos.lt/2013/06/euras-saziningai-apie-tai-ar-lietuvai.html
 
UŽ. O jaučiantiems sentimentus litui patariu pradėti užsiimti numizmatika.

Tai tu bandai pasakyti, kad ES skiria pinigus įrangos modernizavimui (pramonėje), modernios technikos įsigijimui žemdirbystėje, tačiau tuo pačiu moka už pramonės žlugdymą ir žemdirbystės naikinimą? Kažkas nesueina šioje vietoje.
 
Yra ES reikalavimai, taip. Bet jie ne iš oro. Kad ir dėl taršos. Ne iš oro tokie reikalavimai daromi, ne kažkam naikinti. Siūlau tiesiog atsiriboti nuo kažkokių konspiracinių teorijų ir pamąstyti blaiviai, galų gale pasidomėti ir pasiskaityti kaip yra iš tikrųjų. Tie, kas užsidarė dėl reikalavimų neatitikimų, tai keistai, nes ES remia įrangos atnaujinimą, ypač jeigu tai daroma dėl kažkokių tai pačios ES reikalavimų.
 
Kaip ir dabar ES reikalavimas iki 2020 didinti AEI naudojimą. Jie to reikalauja, tačiau tuo pačiu ir remia - sudaromos visos sąlygos plėtoti atsinaujinančią energetiką. Tereikia tik pasinaudoti. Taip pat ir reikalavimai panaudoto vandens tvarkymui. Reikalavimai labai aukšti, kai įstojom jų visiškai neatitikom (~20% mūsų š pilno vandens buvo išvaloma). Pasinaudojom tos pačios ES parama ir dabar vandentvarka pas mus bene labiausiai išvystyta visoje ES (išvaloma berods ~95% vandens, pirmaujame Europoje pagal valymo rodiklius).

ES nėra labdaros organizacija. Todėl siūlau nevertinti visko vien lėšomis. Siūlau pradžiai pasidomėti kas išvis yra ta ES, kam ji skirta, kokie yra jos tikslai. Kaip matai, naujų narių ES praktiškai nepriima. Viena pagrindinių užduočių - tai stabilumas. Baltijos šalys, šiuo atveju, yra labai didelis strateginis "objektas" rytų ir vakarų dvikovoje. Todėl ES siekia tokias šalis pritraukti į save (nors to ir nerodo tiesiogiai), taip užtikrindama ne tik didesnę savo visapusišką galią pasaulyje, tačiau ir didindama savo saugumą.
 
Jokių teisės aktų niekas negali tiesiog imti ir pakeisti. Tam visų pirma turi pritarti ES parlamentarai, įvairios tarybos ir galų gale pačios šalys. Kitas dalykas, mes absoliučiai bet kada galime laisvai pasitraukti iš ES. Niekas to nedraudžia. Ir tokių atvejų jau yra buvę (jeigu gerai prisimenu, tai tik vienintelis per visą istoriją). Todėl gąsdinti kažkokiais aktais, kurie stebuklingai lems pinigų "išnešimą" iš Lietuvos nereikėtų ;)
 
Šveicarija, Švedija, UK, Norvegija, Danija... Jos neturi euro. Bet pasižiūrėk į jų ekonomikas. Tai šalys, kurios turi itin stiprias valdžios tradicijas, turi stiprias ekonomikas, turi savo vidinius energetinius išteklius, turi puikiai išvystytą turizmą ir t.t. Lietuva irgi galėtų pati valdyti savo valiutą, tačiau mes tam neturime nei realių išteklių, nei galų gale normalios valdžios (kuri veikia švytuoklės principu ir iš esmės visiškai neturi savo vidinių nuostatų, pagarbos ir supratingumo kas yra valstybė).
 
Galiu užduoti ir analogišką klausimą: o kodėl Vokietija turi eurą? Kodėl eurą turi Prancūzija? Kodėl Belgija turi, Airija, Liuksemburgas, Nyderlandai? Jau neminėsiu tokių ekonomikos grandžių, kaip Italija, kurios deja žemai krito.

Pradžiai pakomentuosiu kelis komentarus, kurie užkliuvo už akių.
Apie kokius atidavimus ES kalbi? Apie struktūrinę paramą? Tokiu atveju galiu nuliūdinti - parama mums (ir kitoms valstybėms) skiriama absoliučiai neatlygintinai. Tas daroma tam, kad tokios valstybės, kaip Lietuva, pasivytų tokias valstybes, kaip Vokietija. Žinoma, yra mažesnių tikslų (pvz. tiesiog skatinti ūkininkavimą absoliučiai visoje ES ar pan.). Kodėl taip daroma, paklausit? Todėl, kad kuo daugiau Europoje turtingų šalių - tuo geresni ekonomikos rodikliai, tuo geriau visai Europai. Kas iš to, jeigu Vokietija bus viena labai turtinga, o visos kitos valstybės varganos, jeigu Vokietija absoliučiai negali niekaip ekonomine prasme bendrauti su kaimynėmis, kuomet tenka uždarinėti sienas nuo imigrantų ir t.t. Norint tikėkit, norit ne, tačiau tai daroma be jokių konspiraciškų ir slaptų kėslų užvaldyti kažkokias naujas žemes. Nors taip, turbūt, dar galvoja labai labai didelė dalis Lietuvos žmonių.
 
Dar kartą pasikartosiu, "kažkas kažkur rašė" lai ir lieka tuo "kažkas kažkur rašė". Domėkitės svarbiais, tikrais ir objektyvią informaciją pateikiančiais šaltiniais, o ne kaimo bobutėmis. Lietuva nei vieno milijardo iš tų, kuriuos dabar gauna (gavo ir nuo 2014 vėl gaus) neturės niekam grąžinti. Nebent, žinoma, pasiimsim pinigus, o nieko už tai nepadarysim. Tačiau čia nieko tokio, daugelis valstybių nespėja įgyvendinti visų savo projektų ir tiesiog nepasiima dalies paramos (Lietuva šioje srityje, beje, pirmauja pagal pasiimamą paramos procentinę dalį).
 
Ok. Naudingiau valdžiai. O koks tau nuostolis dėl to? Jokio. Todėl vėl galima klausti, tai vis gi kodėl esi prieš?



Aš be jokios abejonės esu už euro įvedimą ir labai džiaugsiuosi, jeigu tą padarysime nuo 2015. Didžioji dalis argumentų jau buvo išdėstyti šioje temoje esančiuose postuose. Sudėjai jiems pliusus, nebesikartosiu.
 
 
Pasidalinu tik labai geru straipsniu apie euro įvedimo diskusijas, bei argumentus "už" ir "prieš": Euras: sąžiningai apie tai ar Lietuvai jo reikia (panašus straipsnis buvo ir viename iš populiarių portalų, tik dabar nebegaliu atgaminti ir surasti jo).

Kažkaip vis pagalvoju, ir dažnai taip darau, kad gal visai neverta veltis į diskusijas visom tom politizuotom temom, bet kartais gal ir galima. Žinau, kad tema lyg ir klaustų tiktais už ar prieš, bet man vistiek norėtųsi, bent kažkokios argumentacijos. Norisi kažko dėl ko galėtų egzistuoti diskusija, o čia pusę pranešimų - "prieš", "už" ir gana. Tada, teisingai - reikėjo daryt tik balsavimą.
 
Tiesa, labai gaila, kad uždarbyje esantys komentarų dauguma (žinoma, yra visokių, gal kartais ir vieno, kito užtenka, atkreipti dėmesį) praktiškai tapo delfi lygio komentarų skilties lygio (šneku ne vien apie šitą tema)... o ten, galit aišku nesutikt, neatrodo aukštas lygis. O, kai nori pasisakyt, bet lyg ir neturi ką, tai taip ir gaunasi. Nes negi sakysi: ai, nieko šia tema nesidomėjau, ekonomikos nesuprantu, bet, šiaip, iš principo, prieštarauju visom permainom. Savigarba, matyt, neleidžia. Tiesiog būtų smagu, kad argumentų kokių nors būtų, kad ir iš savos varpinės, o jeigu jie dar ir logiški tai miela ir malonu taptų skaityti.
 
Grynai į temą:
Tema, apskritai, yra vėl tokio pat lygio kaip apie atominę elektrinę Lietuvoje, kadangi suprantančių, kiek iš tikro naudos ar žalos padarytų vienoks ar kitoks sprendimas, yra visiška mažuma. Negana to, didžioji dauguma absoliučiai nesidomi ir neperskaito jokių šaltinių, kurie yra bent šiek tiek rimtesnio lygio už delfi.lt straipsnius šia tematika (o ir tie delfi.lt straipsniai dažnai permetami akim ar išvis praleidžiami).
Aš neapsimesiu, nesakysiu, kad viską suprantu ir žinau teisingą atsakymą. Net nesakysiu, kad perskaitęs šiokį tokį informacijos kiekį apie euro žalą/naudą/ir pan. supratau, kad tas euras reikalingas ar ne. Vienintelį dalyką ką galiu pasakyti, tai tik tiek, kad pačiam, asmeniškai, gal ir pavyks sutaupyti litą, kitą konvertuojant valiutas, perkant iš užsienio parduotuvių eurais, naudojantis kitomis elektroninėmis paslaugomis, kur cirkuliuoja skirtingos valiutos, čia faktas, kurį akivaizdžiai matau. Žinoma, galiu spėlioti, kad gal cukrus ir pienas pabrangs 3 euriniais centais, nes šiaip jau prekybininkai kainų niekad nekelia, bet pasitaikius tokiai progai, žinoma, visi beprotiškai sukels kainas... Galbūt taip ir bus, bet čia spėliones ir lieka spėlionėm :) Na, bet čia tik mano daržas, toliau jau vyktų žymiai rimtesni reikalai ir ne kiemo, o valstybės mastu, su mažesnėm palūkanom (kas praktiškai irgi yra faktas), galimybe sutraukti daugiau investicijų ir taip toliau, žinoma, su galimom irgi didesnėm rizikom, bet kaip sakiau, čia jau per daug nesivelsiu. Galu gale, net nepateiksiu jokios išvados, nes tai visiškai ne mano nosiai ir ne mano sprendimam. Tegu tai atlieka žmonės, kurie tai ir turi daryti.
 
p.s. vistiek nenorėjau praleisti tokio komentaro pro akis:
 
Na, žinoma, mums tai žymiai geriau kai valstybė skolinasi brangiai ir užkrauna didesnes skolas. Turbūt valdžia ima paskolas sau asmeniškai, ir Lietuvos žmonės niekaip su tuo nesusiję ir to nejaučia. Žodžiu, nieko gero mum.

Geresni keliai nei Lietuvoje? Sunku patikėti.
 
Net jei jie ir 5 kartus geresni, tai nepakeičia fakto, kad dauguma žmonių ten gyvena kaip Indonezijoje.

Aš tai norėčiau, kad Lietuva išeitų "pa prikolu" kokiems metams iš ES. Turbūt net poros mėnesių neprireiktų, kol tokie piliečiai pradėtų maldaut, kad tik mus sugrąžintų atgal. :)

Kas iš tų jūsų "prieš"/ "už", jei nepakomentuojat kodėl?
 
Aš asmeniškai nesu pilnai apsisprendęs ir netikiu, kad žmonių kas nors klaus ar jie nori ar nenori to euro.
 
Taip, nes man kaip investuojančiam vietinėj rinkoj aktualu mūsų biržos patrauklumas užsienio investuotojams, kas augina ir paklausą ir bendrą biržos likvidumą. Makroekonomikai taip pat turi teigiamų savybių. Pigesnis skolinimas ir daug kitų linksniuojamų ekonomistų priežasčių.
 
Ne, nes nieko nemokamo nebūna. Kažkas kažkur rašė, man labai įstrigo, kad ateis laikai, kai teks viską su kaupu atiduot "eurosajūzui". Va tada pajusim tikrąją baudą.
 
Triple6, jei ne ES tai mes ne tik Kaune duobes turėtume, bet ir visose automagistralėse, o apskritai pasaulio kontekste būtume š*do vietoj ir dar su kokia Baltarusija lyginami.

krvkrv isjungiau ta pireli isidejau i kompa .. http://www.speedtest.net/my-result/2951324100 ###### downloadas vos ne dvigubai pasoko :D :D nu krc 3 metus sedejau su dvigubai letesniu internetu negu priklause :D :D bet meistrai irgi geri atvazeve kai dejo ta blokeli sviesolaidzio nei zodzio neprasitare ir nepaklause ar man jo reik ar ne ... :D
 
kaip naujai atgimes zmogus jauciuos :D :D dabar netgi siunciant ant 10MB/s galiu interneta naudot, su pireli siusdava 5MB/s negaledavau interneto naudot nekraudavo puslapiu, nu nezinau dekui jums zmones as kaip po susitikimo su mirtim, visiskai naujai i gyvenima dabar ziuriu :D ACIU ! :D

Darbas pas pažįstamus, verslinyke, yra dar didesnė auka. Kodėl? Ogi todėl, kad gavęs tokią vietą, tapsi visišku nuliu: priklausysi nuo pažįstamų, giminių ar dar ko nors, bet ne nuo savęs. Tai va, šiuo atveju tie 40% nereikalingų žinių + 60% reikalingų žinių lemia nepriklausomybę - jeigu moki ir tai parodai, gausi vietą ir būsi nepriklausomu. Čia, žinoma, kalbu apie gerus specialistus, kurių neatleidinėja ir, žinoma, kurie yra reikalingi.
 
Paskatinėjus šiame forume temas apie jūsų verslumus, nesupykit, virai, bet darosi labai juokinga. Atrodytų, lyg kiekvienas gali tapti verslininku (nu, jeigu taip būtų, tai vadinčiau juos verslinykais). Žinoma, pasitaiko gerų idėjų ir matosi, jog pats žmogus veikia. Tačiau noriu pasakyti, jog reikia ne tauzyti niekus kalenant pirštais klaviatūrą ir tuščiai rodyti savo aroganciją, o veikti. Suprantama, kad verslininkai turi tos arogancijos, bet šitaip dergdamasis žemini tuos, be kurių paslaugų kol kas, deja, gyventi negalėtum.

Sveiki, aš esu vardu Ignas, iš Mažeikių, į šį forumą atėjau iš dalies padiskutuoti, išsikalbėti ir iš dalies ieškoti bei suteikti pagalbą susijusią su IT, verslu. Man yra 18 metų, neužkalnu 19, kitais metais planuoju studijuoti grafinį dizainą ir jau kitais metais man prireiks pinigų, tad vis dabar bandau susikurti kokį tai projektėlį, kuris neštų bent kiek pastovesnio pelno. Šiame forume jau esu ilgesnį laiką, bet tik dabar panorėjau jums čia prisistatyti :)
Sėkmės visiems :)

Čia kartais ne tu delfyje gyreisi, kad per visą gyvenimą vos kelias knygas perskaitei? Pagal rašymo styliu „W“ ir mąstymą labai panašu.
 
P.S. Su praėjusia ubagų diena (08.02).

Jums, kolegos, tik papliurpt, vienareikšmiškai...Savininkai jums aiškiai pasakė, tai tik vienas 'patiekalas' iš jų meniu, įžangai parodyt, kad maistas skirsis nuo tos minios kavinių/restoranų/barų, kurie gamina/ruošia hotdogus tokius pat, kaip degalinėse. Aš aiškiai matau parašyta, bus ir kepsnių ir t.t. ir kulinariniai sugebėjimai ties hotdogu pardavimu neapsiribos.
Barbenat klaviatūrom sėdėdami namie ir peikiat tuos, kurie kažką bando veikt, vietoj to, kad palinkėtumėt sėkmės, kurios tokioje konkurencingoje ir pripildytoje rinkoje , beabejo - prireiks.
Ko ir linkiu jaunąjam studentui, o kai atsiras progą atvykti į Vilnių - būtinai apsilankysiu.
 
Pritarsiu daugumai uždarbiečių ir seksiu temą, įdomu, kaip vyks procesas. :)

Reikėtų pirmiau apsibrėžt, ką reiškia žodis "pajusime". Aš tai ir dabar jaučiu ir daugelis kitų žmonių jaučia, nespręskim pagal savo individualų pavyzdį ar savo asmeninę aplinką, tam yra nacionalinė statistika, kuri rodo objektyvų bendrą vaizdą.
 
Turbūt vienas iš aktualiausių rodiklių "paprastam žmogui" yra perkamoji galia. Perkamoji galia, nuliūdinsiu, tikrai nepasikeis staiga, tai - ilgalaikis uždavinys, kurį įmanoma pasiekti tik valdžioje turint atsakingus ir atitinkamai į tą pačią ilgalaikę perspektyvą orientuotus asmenis, kurie dirbtų galvodami kaip pasiekti, kad Lietuvoje būtų gerai ateityje, o ne kaip įgyti aukštus asmeninius reitingus šiandien. Ir kitaip būti negali. Bet koks progresas, kuris yra tvarus ir subalansuotas, dažniausiai yra pasiekiamas tik ilgalaikėmis priemonėmis.
 
Bet aš nematau jokio poreikio mums, lietuviams, skųstis. Pasižiūrėkit į Lietuvą prieš 20 metų ir dabar. Ekonomine ir pragyvenimo lygio prasme - tai dvi skirtingos šalys. Čia panašiai kaip ir su žmogum. Kai matai save kiekvieną rytą veidrodyje, tai tau atrodo, kad tu nesikeiti. Bet kai tavo tolimas giminaitis aplanko tave po 10 metų, jis mato aiškius pokyčius.
 
Tad gal ir jūs pamėginkit pagalvot, ne kaip gyvenot vakar ir šiandien, o kaip gyvenot paauglystėj ir kaip gyvenat dabar. Kaip gyvenot jūs savo vaikystėj ir kaip gyvens jūsų vaikai. Jei nematote progreso, tai tuomet nesiorientuojate aplinkoje.
 
Iš čia ir išplaukia atsakymas. Dar po kokių 20 metų mes vėl galėsime pažvelgti atgal ir užfiksuoti naują mūsų progreso etapą. O, jei valstybei vadovaus atsakingi ir sąžiningi žmonės, tai įvyks greičiau ir sklandžiau. Jei rinksimės populistus, korumpuotus asmenis, kurie netrukus po patekimo į valdžią gauna 4 metus kalėjimo, arba asmenis, kurie priešinasi valstybei strateginę reikšmę turintiems, pvz., energetinės nepriklausomybės projektams, tai patys suprantat, kad tik apsisunkinsim. Lietuvos perspektyvos tokios geros, kad mūsų progresas vis tiek nesustos. Bet rinkdamiesi teisingai mes galim pasiekti daugiau, greičiau, o tai, ką pasieksim, nukreipti į stiprios viduriniosios klasės visuomenėje auginimą, o ne oligarchų ar dar nuo sovietinių laikų įtaką išlaikiusios nomenklatūros rankas.

Sunku pakomentuot tokį minčių kratinį, bet pamėginkim.
 
Nepakankamas valstybės išsivystymas neneigia sparčiausio ES augimo fakto. Augimas ir esama padėtis yra du skirtingi dalykai. Augimas yra būtinas tam, kad esama padėtis ateityje būtų geresnė. Tą augimą mes ir turime, nors prieš keturis metus situacija buvo kardinaliai priešinga ir nieko gero nežadanti. Beje, šiuo metu tas augimas dar ir tvarus - nebėra dviženklės nominalius skaičius išpučiančios infliacijos, augimas nebevyksta ant paskolų adatos, nebėra NT burbulo, labai smarkiai sumažintas užsienio prekybos deficitas ir t.t.
 
Gana kalbėti apie biudžetą "silpniausių žmonių sąskaita". Kaip kažkada buvo teisingai pasakyta, o kieno sąskaita jis turėjo būti lopomas, gal marsiečių? Jūs turbūt nesuvokiat, bet jei viską būtų bandoma paimt iš darbdavių, tai mažėtų darbo vietų dar labiau apsunkinant verslą, o tai DAR LABIAU pakenktų visuomenei.
 
Kad su krize buvo susitvarkyta puikiai, rodo jau ne pirmus metus vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje Lietuvos ekonomikos augimas. Šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos BVP, eksporto ir užimtumo augimas buvo DIDŽIAUSIAS visoje ES. Tuo tarpu kai Vyriausybę paliko G. Kirkilas mūsų BVP nuosmukis ir nedarbo augimas buvo atitinkamai 2-as ir 3-as didžiausias ES. Tai ko mes dar norim, kad į saują kupiūrą įdėtų ir į lėkštę sriubos Kubilius asmeniškai įpiltų?
 
Vietoje to pagalvokite, kodėl Lietuva krizės akivaizdoje turėjo vos 0,9% BVP finansų rezervą, t.y. praktiškai neturėjo, kai tuo tarpu estų rezervas siekė 10 proc. BVP. Ar nemanote, kad nuoga ir basa krizės akivaizdoje palikta Lietuva iki tol socdemams taškiusius valstybės pinigais (biudžeto asignavimai nuo 2005 iki 2008 m. padidinti nuo 14 iki 24 mlrd. litų!) tiesiog neturėjo kitos išeities kaip tik taikyti nepopuliarias ir skausmingas, bet BŪTINAS taupymo priemones. Tuo tarpu jei socdemai nebūtų vadovavęsi politika "po mūsų nors ir tvanas", tai ir tokio šoko visuomenei bei verslui nebūtų buvę.
 
Šie žodžiai aiškiai rodo, kad turim reikalą su profanu. Yra dideli pinigai, tik blogi dėdės mums jų neduoda :) Grįžkim prie realybės.
 
Ką mūsų perkamoji galia turi bendro su mūsų ekonomikos augimo faktu? Nieko. Tai noras viską suplakti į vieną krūvą. "Taip, Lietuvoje augimas didelis, bet vis tiek čia blogai". Apsispręskim, kuria tema kalbamės. Kaip minėjau, dar nepakankamas valstybės išsivystymas ar per maža gyventojų perkamoji galia niekaip nekeičia to fakto, kad mes augam sparčiausiai ES ir ją vejamės.
 
Ispanija nuo Lietuvos pagal BVP (gyventojui) yra pakankamai toli.
 
O šis komentaras demonstruoja, kad žmogui jokio skirtumo, kas dedasi valstybėje, kokie yra jos finansai, svarbu, kad "eiliniam darbo žmogui" būtų gerai. Tai ir mes galim prasiskolinti, jei tai laikome privalumu. Supraskite, gyventojams nebus gerai, jei nebus gerai valstybei, nes tai, iš esmės, yra vienas ir tas pats. Gyventojų gerovę galime didinti tik tvariomis ir atsakingomis priemonėmis, kurios nekenktų valstybės finansų stabilumui.
 
Beje, Ispanijoje nedarbas siekia 26 proc. Lietuvoje - kiek daugiau nei 10 :) Just sayin'.
 
Būti uodegoje tarp pačių geriausių nėra negarbė. Antra, mes sparčiai vejamės ES vidurkį ir tokiais tempais jau po dešimtmečio pagal BVP (PGS) būsime vidutiniokai. Trečia, kelinti mes esame puikiai parodo toks apibendrintas indeksas kaip HDI. Pagal jį mes esame 40-a geriausia valstybė pasaulyje iš ~200. Atsižvelgiant į esamą poziciją ir jos gerėjimą, nematau reikalo verkšlenti.
 
O, bet, tačiau, pakartosiu trečią kartą - tema eina apie ekonomikos augimą, kuris yra puikus, nors anksčiau toks nebuvo.
 
Na tai sėkmės perkant bilietą į Graikiją :) Tik paskui nesistebėkim, kai ta labiausiai prasiskolinusi valstybė virs tokia pačia #####, kokioje šiandien Graikija ir yra. Augimas turi būti tvarus ir remtis realiomis galimybėmis. Tuo tarpu kažkam turbūt patinka kosminis populizmas a'la 1500 MMA iki 2013 m. pabaigos ir pan. Tokiems žmonėms visų pirma reikia išmokti ekonomikos pradmenis, o po to jau bus galima samprotaut apie tai, ką ir kaip reikėtų daryti Lietuvoje.
 
Analizėje pateikiami makroekonominiai rodikliai. Makroekonominių rodiklių gerėjimas (ar blogėjimas) visada eina pirmiau nei realūs pokyčiai "eilinių" žmonių gyvenime. Tai yra egzistuoja tam tikras lag'as. Tačiau, o tai ir yra gera žinia, tie pokyčiai, nesvarbu, kad ir su vėlavimu laike, visada reiškia pokyčius ir realiai gyventojams. Tereikia tik mažiau verkt ir turėt daugiau kantrybės. Lietuvoje jau fiksuojamas realus atlyginimų augimas. Tai reiškia, kad atlyginimų augimas viršija infliaciją. Taip kad cic.
 
---
 
O šiaip kiekvienos minties aš nepakomentuosiu. Ne todėl, kad nenorėčiau. Todėl, kad nesu fiziškai pajėgus. Bet bendrą mintį pagaut užteks ir tiek, kiek parašiau :)

Šaunus straipsnis, tikrai didelė pagarba Giedriui, jog nelieka abejingas pilietiškumui ir įdeda tiek daug darbo šviesdamas internetinę visuomenę.
 
Manau, kad dauguma uždarbiečių ir taip +- suvokia tavo aprašytus dalykus ir tikrai ne didžioji dalis balsavo už DP, LSDP ir pan.
 
Pagrindinė problema -- kokiu būdu ir kada tas naivus pensininkas ir kiti nesusipratėliai, kurie atidavė savo balsus už DP, LSD ir t.t., pradės skaityt tokius straipsnius ir bent jau vietoj Vakaro Žinių prenumeruos žurnalą Valstybė (?)...

Bus labai į naudą savišvietai, todėl perspausdinsiu savo straipsnį šiame forume. Skaičiai, faktai, jokios demagogijos ir populizmo.
 
---
 
Šis įrašas tapo ypač aktualus po to, kai socialdemokratai nusprendė dar kartą viešai apsijuokti ir apkaltino konservatorius nesugebėjus susitvarkyti su ekonomine krize, o vienus žymiausių Lietuvos ekonomistų Nerijų Mačiulį ir Gitaną Nausėdą, kaip bankininkus, jau tampančius socdemų patologine fobija, sukėlus paniką finansų sektoriuje. Ir visa tai nepaisant to, kad Lietuvos ekonomikos augimas jau ne pirmi metai yra vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje, p. Mačiulis premjero pareigas einant G. Kirkilui net nedirbo banke, o p. Nausėda tuo metu atkakliai mėgino atkreipti dėmesį į žemyn smengančius valstybės makroekonominius rodiklius, bet, kaip neseniai pats pripažino, jautėsi tarytum kalbėtų su kurčiais žmonėmis.
 
Kadangi medžiagos ir taip nemažai, nesiplėtokime įžangoje ir keliaukime tiesiai prie faktais ir skaičiais, o ne socialdemokratiško stiliaus demagogija ir populizmu grįstų argumentų.
 
Kas, kam ir kokią košę virė
 
Premjeras Algirdas Butkevičius yra pareiškęs, kad socialdemokratams „tenka srėbti konservatorių ir liberalų privirtą košę“. Tuo tarpu savo programoje, jei taip galima pavadinti tą abstraktų gerų ketinimų asorti, rašytą neturint žalio supratimo, kaip vėliau visa tai reikės įgyvendinti, dabartinė Vyriausybė paskyrė ištisą skyrių pavirkavimams apie tariamai prastą paveldėtą valstybės būklę. Galiausiai, visai neseniai socialdemokratų trio (buvęs premjeras Gediminas Kirkilas, sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis ir partijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas) paaiškino, kas gi, pasak jų interpretacijos, kaltas dėl ekonominės krizės.
 
Kodėl krizės metu Lietuvoje išaugo emigracija? Kodėl išaugo nedarbas? Kodėl išaugo valstybės skola? Atsakymas į visus šiuos klausimus yra vienas – Lietuva krizei buvo visiškai nepasiruošusi. 2008 m. valdžią paliekant socialdemokratų premjerui G. Kirkilui Lietuva beveik neturėjo finansų rezervo skirtingai nei, pavyzdžiui, Estija. Todėl krizę pasitikome nuogi ir basi, o kovoti su ja tegalėjome tik griežtomis ir nepopuliariomis, bet būtinomis taupymo priemonėmis, kurios neišvengiamai sukėlė šoką visuomenei ir verslui.
 
http://3.bp.blogspot.com/-b6X9K7nV4Gw/Ueo00wEUCqI/AAAAAAAAA3I/B3e3LkfgCM8/s1600/1.png
 
Valstybės politika yra tęstinė, t.y. sprendimai, priimti ankstesnėje kadencijoje, neišvengiamai turi įtakos rezultatams kitoje. Atsižvelgiant į tai, kad socialdemokratai krizės akivaizdoje nesiėmė jokių sprendimų, švelninančių jos esamus (jie visiems norintiems ir įgaliems buvo aiškiai matomi jau 2008 m.) ar būsimus padarinius, o ją matydami toliau neigė, vėlesnis poreikis skolintis buvo „užprogramuotas“ neatsakingos jų politikos. Deramą pavyzdį parodė estai, kurių statistika čia pateikiama kardinaliai priešingos Lietuvos ir Estijos ikikrizinės finansinės situacijos palyginimui.
 
Dėl šios priežasties (valstybės politikos tęstinumo tarp kadencijų) ekonominės krizės metu išaugo valstybės skola, o socialdemokratai naudojosi proga kritikuoti jų pačių klaidas taisančius žmones. Dėl tos pačios priežasties šioje kadencijoje tie patys socialdemokratai nepelnytai gali girtis didžiausiu BVP augimu ir sparčiausiu nedarbo mažėjimu ES, visus rekordus mušančiu eksportu ir pan.
 
http://3.bp.blogspot.com/-buj62CuOhhE/Ueo02kOi2dI/AAAAAAAAA3w/y8j-U_W_V6E/s1600/2.png
 
Iki krizės beveik kasmet fiksavusi biudžeto perteklių Estija sukaupė 10 proc. BVP siekusį finansų rezervą, krizės metu turėjo santykinai labai nežymų biudžeto deficitą ir pirmoji iš Baltijos šalių įsivedė eurą. Lietuva galėjo Estiją čia ir pralenkti – 2007 m. iki atitikimo Mastrichto kriterijams mums pritrūko tik 0,1 proc. mažesnės infliacijos (ir teigiamos jos prognozės). Deja, milžiniškais tempais augindami valstybės išlaidas ir tuo pačiu rinkoje cirkuliuojančių pinigų kiekį nesugebėjome infliacijos suvaldyti. Valstybės išlaidos vien nuo 2005 iki 2008 m. buvo padidintos net 10 mlrd. litų, infliacija vienu metu siekė dviženklį skaičių niekais paversdama atlyginimų augimą, o mūsų finansų rezervas krizės išvakarėse tesudarė varganus 0,9 proc. BVP kai Estijoje tuo tarpu santykinai siekė 11 kartų daugiau.
 
Akivaizdu, kad yra priežastinis ryšys tarp socialdemokratų vykdytos neatsakingos politikos ir vėlesnės Lietuvos būtinybės skolintis norint padengti dėl globalios krizės staiga smukus pajamoms susidariusią biudžeto skylę.
 
http://4.bp.blogspot.com/-sv1NjA2dTqc/Ueo04iHhDsI/AAAAAAAAA4I/T0vexiG6g40/s1600/3.png
 
Išties įspūdinga, kad valstybės biudžeto išlaidos per 4 metus nuo 2005 iki 2008 metų buvo padidintos nuo 14 iki 24 mlrd. litų Žinoma, ekonominio pakilimo metu augo ir valstybės pajamos, tačiau biudžetas absoliučiai kiekvienais metais išliko deficitinis, net jei ir turėjome visas galimybes jį subalansuoti. Kokios to pasekmės?

galėjo būti vykdoma atsakingesnė ir į ateitį kiek įžvalgesnė politika bei užuot žarsčius lėšas į kairę ir į dešinę kaupiamas finansų rezervas ne tokiems ekonomine prasme palankiems laikams. Tačiau taip daroma nebuvo ir į krizę įžengėme jai visiškai nepasiruošę. Tokiu būdu poreikis skolintis trūkstamas lėšas dėl krizės metu smukusių valstybės biudžeto pajamų buvo užprogramuotas anksčiau vykdytos politikos. Na, o po to kaltieji nepraleido progos dėl savų klaidų kaltinti tų, kuriems teko valdyti nepalankiu metu. Kam kuklintis, juk visuomenė vis tiek nesigilina ir kaltę verčia tiems, kas tuo metu yra valdžioje, o ir rinkėjų atmintis nėra labai gera;
dalį lėšų nukreipiant finansų rezervo kaupimui buvo galima mažinti cirkuliuojančių pinigų kiekį rinkoje šitaip mažinant ir infliaciją, kuri tam tikru metu buvo pasiekusi net dviženklį lygį ir dėl augančių kainų valgė realų atlyginimų augimą. Be to tai sutrukdė mums įsivesti eurą;
vėliau asignavimų politika visiškai pasikeitė. Dėl nepasiruošimo krizei pravalgius viską, ką buvo galima atidėti, krizės metu valdžiusiai A. Kubiliaus Vyriausybei teko įšaldyti išlaidas ankstesnių metų lygyje. Tai puikiai matosi ir iš grafiko: iki 2008 fiksuotas staigus išlaidų kreivės augimas, vėliau išlaidos laikosi beveik tokiame pačiame lygyje.

 
http://3.bp.blogspot.com/-_PqBh55rvRs/Ueo04aFEO1I/AAAAAAAAA4A/apaxcqCIOU8/s1600/4.png
 
Socialdemokratai vis skundžiasi, kokią tariamą naštą jiems paliko XV-oji A. Kubiliaus Vyriausybė. Nepaisant to, kad:

2008 m. jie neigė visiems ar bent ekonomikos ekspertams (kas socialdemokratų neapima) akivaizdžią ekonominę krizę mėgindami parodyti, kad valstybę perleidžia puikios būklės, nors ta būklė, kalbant apie pasiruošimą atlaikyti krizę ir apie makroekonominių rodiklių tendencijas, buvo apgailėtina;
kad dabar mūsų BVP augimas – didžiausias visoje Europos Sąjungoje;
kad eksporto rodikliai viršija visus rekordus ir kad vien per pastaruosius metus jis išaugo beveik trečdaliu;
kad valstybės biudžeto deficitas nuolat mažėja ir tęsiant pradėtą atsakingą politiką jau šiais metais tenkins Mastrichto kriterijų, o dar po kelerių galėtų būti ir perteklinis. To socialdemokratai nesugebėjo pasiekti net ekonominio pakilimo (ant paskolų adatos užauginto burbulo) metu.

Būtų galima tęsti. Yra ir daugiau rodiklių, liudijančių tai, kad Tėvynės sąjunga ir Liberalų sąjūdis socialdemokratams paliko šalį kur kas geresnėje būklėje nei ją rado socialdemokratų paliktą jiems. Keletas tokių rodiklių pateikta ir šioje diagramoje – tai užsienio prekybos balansas (deficitas) ir infliacija. Diagramoje pavaizduoti paskutinės socialdemokratų valdymo kadencijos duomenys iki pat 2008 m. pabaigos, kai valdymą perėmė TS ir LS. O palyginimui pateikti 2012 m. 3-iojo ketv. duomenys, rodantys kas buvo grąžinta socialdemokratams.
 
http://2.bp.blogspot.com/-aa7NMrzCryE/Ueo04hpEHNI/AAAAAAAAA4k/eD2EffVGuZ0/s1600/5.png
 
A. Butkevičius žiniasklaidoje aiškina, kad jam „tenka srėbti konservatorių ir liberalų privirtą košę“. Tačiau Butkevičius ir Co. turėtų pripažinti, kad ta „košė“, kurią dabartiniams valdantiesiems išvirė A. Kubiliaus Vyriausybė, yra nepalyginamai gardesnė už tą, kurią virė šiandieninio premjero partijos kolega G. Kirkilas. Laikas baigti sekti pasaką rinkėjams apie baisią paveldėtą valstybės būklę, kai valstybės ekonomikos augimas yra didžiausias visoje Europos Sąjungoje, ir užuot verkšlenus bei ieškojus tariamų pasiteisinimų dėl neveiklumo pradėti realiai dirbti. O jaučiant, kad tai daryti stokojama kompetencijos, būtų galima trauktis ir leisti dirbti tiems, kurie ne tik nori, bet ir gali ir savo galimybes jau įrodė darbais ankstesnėje kadencijoje, kurių rezultatus šiame grafike ir matome.
 
Pagal visus tris ir, beje, labai svarbius čia pavaizduotus rodiklius Lietuva šių metų I-ąjį ketv. pirmavo ES. T.y. Lietuvos BVP, eksporto ir užimtumo augimas yra sparčiausias Europos Sąjungoje. Tuo tarpu Vyriausybę palikus G. Kirkilui Lietuvos BVP nuosmukis buvo 3-ias didžiausias ES, o užimtumo - 2-as didžiausias. Iš esmės paveldėję ne tik sparčiai dugnan smunkančią, bet tokių problemų sprendimui ir visiškai neparuoštą (o būtent tuo ir kaltinami socdemai) valstybę dešinieji ją pastatė ant kojų, privertė bėgti į priekį sparčiausiu žingsniu visoje ES ir nelabai racionalios rinkėjų logikos dėka grąžino socialdemokratams. Tikėkimės ne tam, kad pastarieji visa tai sudirbtų.
 
Lietuva po krizės – A. Kubiliaus Vyriausybės darbo rezultatai
 
http://1.bp.blogspot.com/-fqTRHBHh3NU/Ueo04-cL23I/AAAAAAAAA4M/1FB8xbAlEdE/s1600/6.png
 
Lietuvos I-ojo šių metų ketvirčio BVP augimas palyginus su ankstesnių metų paskutiniuoju yra pats didžiausias visoje Europos Sąjungoje. Kol kas kairieji/populistai gerai įkurto Lietuvos ekonomikos variklio pristabdyti nesugeba ir augame nepaisant visų jų „pastangų“.
 
Metinis Lietuvos BVP pokytis taip pat išlieka puikus, atsiliekame tik nuo Latvijos, tačiau ją vejamės. Latvijos rodiklis smuko 0,2%, o Lietuvos ūgtelėjo visu 1%.
 
http://2.bp.blogspot.com/-yN7OUJQOpkw/Ueo05BaTljI/AAAAAAAAA4c/hiWricf7VX8/s1600/7.png
 
BVP jau siekia prieškrizinį lygį. Grafikas sudarytas pagal einamosiomis kainomis grįstą BVP pašalinus sezono įtaką. Pagal šį rodiklį 2008 m. II ketvirtis buvo pikinis (t.y. jo metu prieš krizę BVP buvo didžiausias) visoms Baltijos valstybėms, grafike jis prilygintas 100%.
 
Iš grafiko matyti, kad krizės kulminacijos eigoje Latvijos BVP patyrė didžiausią nuopuolį. Vėlesnis visų Baltijos valstybių BVP atsistatymas buvo maždaug vienodas, tačiau Latvija nuo Lietuvos ir Estijos atsilieka dėl to paties nuopuolio skirtumo.
 
Paskutiniais duomenimis tiek Estija, tiek Lietuva ikikrizinį piką pagal šį rodiklį jau viršija. Latvijai dar trūksta keleto procentų. Analizės metu I ketv. duomenys buvo tik Lietuvai. Grafike skaičiais pavaizduotas Lietuvos pirmųjų kiekvienų metų ketvirčių rodiklis.
 
http://3.bp.blogspot.com/-SXkG2n2bVsw/Ueo05mqClgI/AAAAAAAAA4Y/SQkZukp0SWs/s1600/8.png
 
Kaip ir skelbia grafiko pavadinimas, Lietuva pagal BVP, tenkantį gyventojui, artėja prie tokių Europos Sąjungos senbuvių kaip Portugalija ir Graikija, esančių ES sudėtyje jau ne vieną dešimtmetį. O regione jau lyderiauja. Šiuo metu Lietuvos BVP/gyv. lygis sudaro 70 proc. ES vidurkio – tai geriausias kada nors fiksuotas rodiklis ir toliau stebimas spartus jo augimas, kurio nebepaaiškina 2011 m. gyventojų surašymo rezultatų įtaka.
 
http://1.bp.blogspot.com/-LYxydU_cg2g/Ueo0-LW2vjI/AAAAAAAAA4w/yV6677xqR9c/s1600/9.png
 
Prestižinis Jungtinės Karalystės ekonomikos savaitraštis „The Economist“ skelbia: „The Baltic states will continue to shine.“ Pagal 2013 m. BVP augimo prognozę didesnis nei 2 proc. BVP augimas šiemet Europos Sąjungoje numatomas tik Baltijos valstybėms. Beje, visoms joms numatomas augimas ne tik viršija 2 proc., bet ir nėra mažesnis nei 3 proc., todėl atotrūkis nuo likusios Europos - labai žymus. Akivaizdu, kad Baltijos valstybių kovai su krize taikytos priemonės pasiteisino su kaupu, ir panašu, kad „Baltijos tigrų“ sąvoka įgyja prasmę iš naujo.
 
http://2.bp.blogspot.com/-IJralgLGO9Q/Ueo000ZXrjI/AAAAAAAAA30/5gJvZsDuPHQ/s1600/10.png
 
Ir taip rekordinės Lietuvos eksporto apimtys auga sparčiausiai Europos Sąjungoje. Lietuvos ekonomikos augimo rodikliai nepaliauja stebinti. Keletas faktų:

2005 m. per I ketv. eksportavome maždaug tiek, kiek šiemet per pirmąjį mėnesį;
ekonominio burbulo piko metu 2008 m. III ketv. buvo eksportuota prekių už 14,5 mlrd. litų. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį Vyriausybę palikus dešiniesiems - už 22,5 mlrd. litų. Ir šis per keturis metus daugiau nei 1,5 karto sudarantis augimas, fenomenalu, pademonstruotas ekonominės krizės metu.

Pirmųjų keturių 2013 m. mėnesių Lietuvos eksporto augimas sudaro 15 proc. - tai didžiausias metinis augimas visoje Europos Sąjungoje. Lietuvos eksportas jau seniai pranoko iki krizės siektą maksimumą ir šiuo metu toliau muša visų laikų rekordus.
 
http://3.bp.blogspot.com/-q5ofDVNk5mQ/Ueo01E0-T3I/AAAAAAAAA3M/ZV7M9Iq3dmI/s1600/11.png
 
Lietuvos 1-ojo metų ketvirčio užsienio prekybos duomenys nuteikia optimistiškai. Šiemet pasiekėme rekordiškai žemą užsienio prekybos deficito santykį su bendra užsienio prekybos apimtimi, o deficitas sumažėjo iki 1,3 milijardų litų ir tik nežymiai viršija krizės įkarštyje dėl sumažėjusios bendros apyvartos pasiektą 1 milijardo litų rekordą.
 
Tuo tarpu stebėdami socialdemokratų politiką jiems politiškai nepriklausomus valstybės eksporto ir investicijų skatinimu besirūpinančių agentūrų („Versli Lietuva“, „Investuok Lietuvoje“) vadovus keičiant savais partiniais statytiniais ekspertai dūsaudami klausia - „Ar laikas griauti Lietuvos eksporto ir verslumo pažangą?“:
 
 
http://1.bp.blogspot.com/-YosGGOzk-iU/Ueo01WkXsyI/AAAAAAAAA3Y/mQlIo5mV7-M/s1600/12.png
 
Ankstesnėje kadencijoje pasiekti įspūdingi įmonių skaičiaus augimo rodikliai. Pastaraisiais metais įmonių skaičius Lietuvoje auga itin sparčiai. 2012 m. jis ūgtelėjo net 43% arba 4475 naujais juridiniais asmenimis. Iš šio skaičiaus 2275 sudaro įmonės, įregistruotos mažųjų saulės jėgainių įrengimui, tačiau net ir jas atmetus lieka 21% arba 2200 įmonių prieaugis. Tuo tarpu išregistruotų įmonių skaičius netgi sumažėjo.
 
Teigiamas įsteigtų ir išregistruotų įmonių skaičiaus balansas nuo 2008 m. per visą ankstesnės Vyriausybės darbo kadenciją išaugo net tris kartus, nuo 3900 iki 11700.
 
Be to smulkųjį verslą remdama A. Kubiliaus Vyriausybė įvedė naują juridinį subjektą - mažąją bendriją. Mažosios bendrijos bendrame naujai įregistruotų juridinių asmenų metiniame padidėjime pernai sudarė apie ketvirtadalį įmonių prieaugio, t.y. buvo įregistruotos net 1123 mažosios bendrijos.
 
Realūs darbai davė realius rezultatus. Rinkimuose nubaudus dirbančius ir vietoje jų pasirinkus populistus dabar belieka tikėtis bent dalinės šių darbų tąsos.
 
Tai kaip ten su ta emigracija?
 
Šio straipsnio pradžioje iškėlėme tris gyventojams nerimą keliančius klausimus dėl emigracijos, nedarbo ir valstybės skolos augimo priežasčių krizės piko metu.
 
Tekste jau buvo paminėta, kad šiuo metu Lietuvos užimtumo augimas yra sparčiausias visoje Europos Sąjungoje, taigi, A. Kubiliaus Vyriausybės taikyti sprendimai puikiai pasiteisino ir raškome to vaisius, duodančius naudą valstybei ilgalaikėje perspektyvoje ir realiai sprendžiančius nedarbo problemą.
 
Valstybės skolos augimo prielaidas pakankamai gerai paaiškino finansinės valstybės padėties krizės akivaizdoje apžvalga, kuri demonstruoja, kad Lietuvos poreikis skolintis buvo paveldėtas nepaliekant valstybei kitų galimybių dėl iki krizės ir ypač jos akivaizdoje 2008 m. vykdytos neatsakingos politikos, už ką atsakomybę turi prisiimti tą krizę tuo metu aktyviai neigę tuometinis premjeras G. Kirkilas ir tuometinis (bei, beje, dabartinis – socialdemokratams trūksta kompetencijų?) finansų ministras Rimantas Šadžius. Beje, net ir išaugus įsiskolinimams, jie išliko vieni žemiausių ES. Kitas situaciją įvertinti padėsiantis pavyzdys – iki krizės pagal santykį su BVP mažesnė Latvijos skola krizės eigoje mūsiškę pralenkė, t.y. ūgtelėjo santykinai labiau.
 
Belieka atsakyti į klausimą dėl emigracijos.
 
http://1.bp.blogspot.com/-h7gc6dSkTy4/Ueo01n8FqAI/AAAAAAAAA3g/ACmGiqTEpMQ/s1600/13.png
 
O atsakymas paprastas – tautiečiai grįžta namo. Lietuvos migracijos saldo (skirtumas tarp emigravusių ir imigravusių asmenų skaičiaus) toliau atsitiesia po piko, pasiekto krizės metu. 2012 m. iš Lietuvos išvyko 21 tūkst. žmonių daugiau nei atvyko ir nors tai vis dar yra mums nepalankus rodiklis, tuo pačiu jis yra visai netoli geriausio pastarojo dešimtmečio rezultato, apimančio net ir taip vadinamo ekonominio pakilimo metus.
 
Emigracijos banga išsikvepia, tuo tarpu imigracijos mastas auga. Didžiąją dalį imigracijos sudaro reemigrantai, t.y. sugrįžtantys anksčiau emigravę žmonės.
 
http://1.bp.blogspot.com/-0rEokGY_nBY/Ueo02cuH6NI/AAAAAAAAA3o/oe2AZ1fDYoI/s1600/14.png
 
A. Kubiliaus Vyriausybė buvo kaltinama sukėlusi emigracijos bangą. Reikėtų pradėti nuo to, kad emigracijos šuolį natūraliai sąlygojo pati ekonominė krizė ir jos padariniai darbo rinkoje. Tai objektyvios priežastys, kurių Lietuvos politikai tikrai nesukėlė. Žinoma, nuo jų valios priklausė, kaip su tokiomis problemomis bus tvarkomasi. Kad su krize buvo susitvarkyta puikiai, liudija didžiausias Lietuvos BVP, eksporto ir užimtumo augimas visoje Europos Sąjungoje. Tam antrina ir Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde, visai neseniai pažėrusi iš ekspertų lūpų jau eilinėmis tampančių pagyrų A. Kubiliui. Tačiau taikyti sprendimai atsirėmė į dar G. Kirkilo vyriausybės paliktus valstybės finansų rezervus, tiksliau, jų nebuvimą (0,9 proc. BVP lyginant su 10 proc. Estijoje).
 
Todėl neišvengiamai buvo jaučiamas būtinos taupymo politikos šokas visuomenei. Tačiau visų svarbiausia orientuotis ne į trumpalaikį populizmą, o į ilgalaikę naudą valstybei. Kaip matome, atsakingos politikos dėka migracijos tendencijos staigiai pakito. Priešingu atveju laikantis įsikibus populizmo ir reitingų emigracijos lygio padidėjimas Lietuvoje galėjo virsti ilgalaikiu ir chronišku reiškiniu.
 
Keli štrichai pabaigai
 
Visi tie, kurie yra linkę situaciją įvertinti objektyviai, be išankstinių nusistatymų ar polinkio sekti iš paskos kokiai nors politikų keikimo madai, remdamiesi aukščiau pateikta solidžia ir konkrečia informacija neišvengiamai prieis vienos ir tos pačios išvados – A. Kubiliaus Vyriausybė, tebūnie ne tobula, dirbo puikiai. Ji dirbo taip puikiai, kad šiandien nagrinėdami ekonomikos augimą įvairiais parametrais Lietuvą galime matyti pirmoje pozicijoje ne viename mūsų nupaišytame grafike. Prieš keturis su trupučiu metų valdžią paliekant socialdemokratams apie tai nebūtume galėję nei svajoti. Todėl verta pasidžiaugti tuo ką pasiekėme, o kartu ir padėkoti žmonėms, kurie savo atsakingu, į naudą valstybei, o ne jų asmeninius reitingus orientuotu, darbu prie to itin svariai prisidėjo. Kartu ir susimąstyti ar nepadarėme klaidos valdžią atimdami iš pastarųjų ir patikėdami ją populistams, kurie ne tik nesijaučia atsakingi už savo anksčiau padarytas klaidas, iš esmės krizės metu ir sąlygojusias šoką visuomenei ir verslui bei vertusias ieškoti griežtų taupymo priemonių, bet ir drįsta drabstyti purvais tas klaidas taisiusius, beje, labai sėkmingai, žmones.
 
Pažvelgus į bendrą vaizdą yra akivaizdu, kad vidinėje Lietuvos politinėje konkurencijoje nedalyvaujantys garbūs užsienio ekspertai ganėtinai vienareikšmiškai sveikina Lietuvą su jos pasiekimais ir giria ekspremjerą A. Kubilių bei jo Vyriausybę. Ir tik tokie vietinės politikos klounai, kurie neriasi iš kailio dėl dar vieno varguolio, vis tiek nepajėgsiančio suvirškinti čia pateikiamos informacijos, todėl mintančio populistiniai lozungais a‘la „svarbiausia žmogus“ (nors pagal vykdomą politiką – prisiminkite „Litexpo“, „Versli Lietuva“ ir kt. – akivaizdu, kad jei kas socialdemokratams ir svarbiausia, tai nebent prastumti savus), balso toliau drabstosi tais pačiais purvais, nepaisant to, kad jau daugiau nei pusmetinis kai jie patys yra valdžioje ir kad būtų pats laikas pakeisti rolę, į kurią buvo taip įsijautę savo buvimo opozicijoje metu.
 
Galima pasakyti paprastai: jei Jums, mielieji, susimąstyti nepadės tai, Jums, deja, susimąstyti nepadės niekas. Susiimkite. Ir padėkite susiimti likusiems. Lietuva gali ir toliau tokiais septynmyliais šuoliais žengti į priekį. Tačiau tik su sąlyga, kad pati visuomenė to norės ir tą norą išreikš rinkimuose pasirinkdama atitinkamai protingai.

sveikinu, kaip ir mane tave niekur nepriims, jei visi mokikliniai

Man draugas sakė (patikimas šaltinis), kad Swedbank bankrutuos ir ateityje bus sujungtas su Maisto banku, pinigus galima bus atsiimti tik maisto daviniais. Be to jau ruošiamas pavadinimo keitimas į Švediško stalo bankas. Aš dar suspėjau atsiimti grynųjų, skubėkit ir Jūs...

how ######ing fascinating! Eikit pm'int.

1) Ši parduotuvė suteikia garantijas, reikia kreiptis į juos.
2) Jei telefonas vogtas - reikia kuo grečiau su pirkimo dokumentais kreiptis į teisėsaugą ir/ar kitas atitinkamas institucijas, tegul purto pardavėją
3) Lietuva čia nekalta, sukčių yra visur ir visokių. Nustokit teršt tos šalies, kurios piliečiais esate vardą. Tikiu, kad ateis laikas, jog bus baudžiama ne tik už tautinių, rasinių ir kitokių mažumų žeminimą, bet ir už Lietuvos vardo teršimą žodžiais iš jos pačios piliečių lūpų (ar klaviatūrų)

Na ne gydyti atėjau :) Bet jei žmogui tikrai depresija, o ne šiaip liūdnoka,
tai geriau kreiptis į specialistus.
 
Asmeninio tobulėjimo skiltį buvau radęs, pagal galimybes į ją "įmesiu" geros info, kad
kai kurie visai nenusidepresuotų ir jei užtiksiu pakoreguosiu žalingas "rekomendacijas", "patarimus" :)