Na, galėsit senatvei eilėraščius pakurti - į senus žmones atlaidžiau žiūri, o kol kas geriau susilaikyti.
P.S. Man gal paranoja, bet Galantion, kaip būdamas čia tik savaitę taip gerai viską žinai? Ar tik nebandai grįžti po išmetimo, įgauti narių pasitikėjimą ir ką nors sėkmingai nugręžti?
Swed`ui, tai nieko, bet, jeigu būtų tokio "piaro" paskleidę apie SAB ir žmonių reakcija būtų buvusi panaši, kaip dabar, tai toks bankas turėtų rimtų likvidumo problemų, o gal ir paskutinio lietuviško banko bankrotą.
P.S. Tikiuosi, kad manipuliatoriai bus surasti ir griežtai nubausti.
Kaip tik su lietuvių mokytoja/vadove susirašinėju per Facebook, tai sakė jau baigė tikrinti. Kalbėti apie pačius darbus irgi negali, nes pasirašyta konfidencialumo sutartys, tad nemanau, kad verta klausyti gąsdinimų ar raminimų. Viena pažįstama rašė ir klausė NEC kada bus paskelbti lietuvių kalbos VBE rezultatai. NEC sakė, jog Liepos 3d. Žiūrėsim ar tikrai taip ir bus :)
Pirmiausia, apie save. Mano vardas Simonas, man yra 18 metų, esu iš Kauno. Ką aš veikiu? Aš esu SEO specialistas (turbūt dabar tai pati negerbiamiausia profesija, nes dabar SEO moka ir daro visi kas nori, tik klausimas ar daro teisingai?) ir taip pat esu savo įmonės direktorius (įmonės pavadinimo neatskleisiu, rašinėlis ne reklaminis, o kam reikia tas žino arba sužinos, jei norės). Tai, kuo esu dabar aš pasiekiau per 5-7 metų laikotarpį, kurį praleidau prie kompiuterio. Aš nesakau, kad pasiekiau daug, tačiau man vis tiek malonu pasidalinti savo nors ir menkais pasiekiamais, kurie galbūt įkvėps kitus siekti daugiau.
Istorijos pradžia. Kompiuteriniai žaidimai
Mano istorijos pradžia prasideda nuo kompiuterinių žaidimų. Dažnai šiuolaikinės mamos sako, kad vaikams negalima duoti žaisti kompiuterinių žaidimų diena iš dienos, nes tai jiems kenkia. Iš esmės tai yra tiesa, jeigu vaikui žaidimas tampa priklausomybe. Tačiau mano atveju (aš ir kažkada buvo priklausomas, bent iš dalies) kompiuteriniai žaidimai padėjo išsivystyti kaip žmogui.
Viskas prasidėjo kai man buvo 11-13 metų. Aš žaidžiau internetinį žaidimą Runescape. Nežinantiems, tai yra žaidimas, kuriame kiekvienas turi savo žmogeliuką, kelia jo level'į, ir taip atsirakina papildomus žemėlapius, ginklus, visokius kitokius niekus. Kitais žodžiais tariant - vaikų žaidimas (nors tada pažinojau ir ne vieną suaugusį, kuris žaidė tą žaidimą, ir greičiausiai jeigu norėčiau dar dabar rasčiau tokių užturėtų žmonių).
Dabar jūs greičiausiai klausiate savęs, kodėl šitas bičas pasakoja, kaip jis trylikos žaidė kažkokį vaikų žaidimą. Aš jums turiu paprastą atsakymą - šis žaidimas, buvo mano kaip žmogaus ir kaip specialisto pradžia. Jei ne šis žaidimas, aš nebūčiau turėjęs tokios puikios anglų kalbos. Žaidime dažnai tekdavo bendrauti angliškai, tad tai pagerino mano anglų kalbos įgudžius. Žaidime buvo vartojami daug bendrinėje kalboje naudojamų žodžių kaip lobster, shrimp, rope ir kt.
Kitas dalykas, su kuo mane supažindino šis žaidimas, tai internetinių svetainių kūrimas. Šio žaidimo, aš nežaisdavau vienas. Aš jį žaisdavau su draugais, su internetiniais draugais ar su kitais, kurių net nepažįstu. Aš sugalvojau sukurti žaidimo klaną, bet mums reikėjo svetainės (visi kiečiausi klanai, tuo metu turėjo savo svetainę). Taigi, pradėjau ieškoti, kaip kiti klanai pasidarė svetaines ir radau tokią forumo hostinimo platformą: http://www.invisionfree.com/ Taigi, susikūriau forumą, tada kilo klausimas, kaip padaryti gražų jo subdomeną (domenai tada dar buvo brangūs). Pažiūrėjęs kitų klanų puslapius priėmiau sprendimą naudoti ten.lt subdomeną, kuris tais laikais kainavo visus tris litus. Nebeatsimenu klano pavadinimo, nes tada dar buvau jaunais ir galvodavau vis kitus, bet manau esmę supratote. Galiausiai, sukūrus forumą, gavus domeną, iškilo paskutinė problema - dizainas. Tai buvo mano pirmieji žingsniai su HTML ir CSS - mes paiimdavo dizaino iš kitų klano, juos visus sumiksuodavome ir turėdavome unikalų dizainą, kurio niekur nebūdavo (net http://www.invisionfree.com/ dizainų lentoj jo nebuvo, ir taip mes buvome kiečiausi).
Ir galiausiai, trečias dalykas, kurio mane išmokė šis žaidimas - tai komandinis darbas. Aš buvau klano lyderis (tai buvo aukščiausias rangas). Aš vedžiau visus žaidėjus, ir jie sekė mane, kai ėjome "lupti" kitų. Pagrindinė užduotis būdavo visus reikiamu metu reikiamoj, vietoj pastatyti ir visiems vadovauti taip, kad visi paklusniai mane sektų. Tai buvo geros pamokos kaip bendrauti su žmonėmis, kad jų nesuerzintum, nes žmonės greit supykdavo, ir greitai išeidavo iš klano, jeigu su jais bendraudavai neteisingai.
Ir visų šių trijų dalykų (anglų, bendravimo bei lyderystės), manęs išmokė paprastas vaikų žaidimas. Aš šiuo pavyzdžiu noriu parodyti, kad net maži dalykai jus gali išmokinti sąlyginai daug. Vieni žaidimus žaidžia, kiti kažką iš jų išmoksta. Bet manau lygiai taip pat yra ir gyvenime. Vieni gali kažko išmokti tiesiog stebėdami žmones, kiti gali kažko išmokti skaitydami knygas, tačiau yra tokių žmonių, kurie bus ant tiek nedėmesingi, kad nepaisant kokia priemone, niekada nieko neišmoks. Tad labai yra svarbu susikaupti ir bandyti surasti gilesnę prasmę net ir tuose dalykuose, kuriuose jos galbūt nėra.
Kažkuriuo metu sugedo mano nešiojamas kompiuteris.Kol jis buvo taisykloje, sedėjau dienom ir nieko neveikiau. Tačiau vieną dieną, atsitiko kažkas fantastiško. Namie radau seną kompiuterį, kuris turėjo net 128RAM. Taip pat turėjau palėpėj vieną monitorių, krūvą laidų nuo kitų kompiuterių, klaviatūrą ir vos beveikiančią pelytę. Aš sugalvojau viską susinešti į vieną kambarį ir pažiūrėti ar visą suneštą techniką priversti dirbti. Po maždaug valandos, kai viskas buvo sunešta, viskas sujungta, aš pabandžiau įjungti kompiuterį. Jis neveikė. Aš jį atsidariau, išjungiau visus laidus, viską prapučiau su fenu (švelniai, kad nebūtų karšta), ir vėl viską sujungiau. Šį kartą jis užsikūrė. Yay, galvoju, turėsiu veikiantį kompiuterį. Tačiau, viskas klostėsi ne taip gerai. Pamačiau, kad įjungus kompiuterį neįsijungia windows'ai. Iš kaimyno šiaip ne taip susiveikiau windows diską. Tada mėginau juos įdiegti. Sedėjau valandą, laužiau galvą, kaip priversti kompiuterį skaityti diską. Tačiau po valandos, man toptelėjo idėja, kad reikia paspausti F8 ir tada pasirinkti pasirinkimą boot from cd. Windows'us instaliavo apie dvi valandas, tačiau aš juos sugebėjau įrašyti, ir kompiuteris veikė. Yay!
Kokia yra to pamoka? Kai kažkas nesigauna, bandyk sugalvoti sprendimą, ir bandyk tai įgyvendinti. Gal ir patirsi nesėkmę, tačiau galiausiai, kažkada, vis tiek pavyks. Viskas prasideda nuo mažų dalykų, tik reikia juos sugebėti atsiminti bei pritaikyti. Jei aš nebūčiau žaidęs savo kompiuterinių žaidimų, aš nebūčiau taip gerai mokėjęs anglų kalbos, ir nebūčiau sugebėjęs įsirašyti windows’ų. Čia galima pritaikyti S. Jobs frazę “Connecting the dots”, nes viskas, kas vyksta gyvenime, vyksta ne be reikalo.
Kiekvienas žaidimas, moko kažko kito.
Jau susitvarkęs kompiuterį pradėjau žaisti populiarų žaidimą - Counter Strike. Tai pirmo asmens šaudyklė. Atsirado krūvos draugų, kurie taip pat norėjo pradėti žaistį šį žaidimą. Susikūrėme klaną, ir pyškindavom dienom.. Žaidimo subtilybių nepasakosiu, esmė tame, kad aš vel galiu įžvelgti, ką man konkrečiai davė šis žaidimas.
Žaidžiant žaidimą, man kilo idėja padėti kitiems žaidėjams. Tai nebuvo unikali idėja (tiesa sąkant visi rimtesni klanai tuo metu turėjo savo panašaus tipo svetainę), tiesiog aš turėjau tokį norą ir sukūriau svetainę pavadinimu PowerGaming.lt. Dar dabar yra archyve, kaip ji atrodė (http://web.archive.org/web/20080807040108/http://www.powergaming.lt/news.php galite pamatyti paspaudę šią nuorodą, aišku liko tik griaučiai)
Tai buvo mano pirmasis prisilietimas prie PHP-Fusion turinio valdymo sistemos. Aš pradėjau domėtis, kaip veikia FTP, žiūrėjau, koks yra kodas tiek sistemos failų, tiek templeit'ų. Buvo įdomu. Vienu metu, svetainę kažkas net buvo nulaužęs, tada aš turėjau MYSQL duomenų kopiją, viską atstačiau, ir įdėjau apsaugą, kad leistų prisijungti tik su nurodytais IP adresais.
Tuo pat metu net buvo pasikūręs megėjišką serverį (ten nebuvo jokio meno, tiesiog paspaust mygtuką reikėjo create server).
Šis žaidimas man šiek tiek praplėtė akiratį apie WEB’ą. Jei ne žaidimas, aš nežinočiau, kas yra FTP, MYSQL, PHP. Aš net dizainą nusipirkau iš dizainerio, samdžiau koduotoją, kad jį sukoduotų. Būtent tada supratau, kaip vyksta rimtesnių svetainių kūrimo procesas (svetainė tai nebuvo labai rimta, bet juk per freewebs nesukursi tokios svetainės, reikia žinoti bent basic'us HTML ir kūrimo per savo serverį).
Galiausiai, man kilo noras užsidirbti iš šio žaidimo. Aš panorau sukurti serverį, kuris būtų pasiekiamas 24/7. Nusipirkau serverį iš vpserver.net (dar tada buvo tokia įmonė Mikado komponentai, žiauriai gerai buvo), ir pradėjau skaityti pamokas, kaip reikia tai daryti. Kai paleidau serverį (o tai užtruko) buvau žiauriai patenkintas savimi, įdiegiau VIP modifikaciją, kad už sms žinutes eitų pasidaryti save VIP serveryje, ir turėtum papildomų galių.
Paskyriau savo draugus, būti serverio administratoriais (kiek vėliau sužinojau, jog tai buvo klaida, nes jie žaidė su cheat'ais aka kodais, kurie automatiškai šaudė ir taip žmonės išeidavo iš serverio, nes jiems buvo neįdomu). Reziumė, po pusės metų iš serverio neuždirbau tiek, kad viskas atsipirktų, tačiau tai man buvo gera patirtis dirbant su LINUX sistema, mokinatis, kaip naudotis putty ir kaip valdyti serverį per šią programėlę.
Žaidimai baigėsi. Man 15 metų. Nauja pradžia.
Suėjus 15 metų, mečiau žaidimus, ir pradėjau užsiimti kita veikla. Uždarbyje pamačiau, kad kilo paskolų vajus, ir jų daug kam reikia. tuo metu turėjau susitaupęs pinigėlių, tad pagalvojau, ar nebūtų gerai skolinti pinigus ir taip uždirbti. Tad susimečiau su draugu babkių, kad būtų daugiau, ir pradėjome teikti paskolas. Iš pelno pusės, buvo afigienai. Mes imdavome 4% per dieną, o tai buvo nerealu, nes paskolinęs 1000, per dieną uždirbdavai 40 Lt. Buvo labai daug norinčių. Žinoma, kai kas po šiai dienai nėra grąžinęs visko (bet man jau ir nereikia tų pinigų), bet pelnas padengavo tokius nuostolius. Pinigai gal ir buvo gerai, bet iš tiesų man pačiam buvo nesmagu, nes būdavai kaip lupikautojas, kuris prašo pinigų, o po to grasina. Dabar jau juokingiausias momentas, iš viso to laikotarpio, tai kai 15 metis grasina 25 metų pacanui, kad pasakys tėvam, jog yra įklimpęs į skolas. :D
Galiausiai, buvau priverstas susimąstyti, ir nusprendžiau paskolų forume nebeteikti, ir net pasiūliau jas uždrausti forume: http://uzdarbis.lt/t187649/priimta-uzdarbislt-paskolos-turi-buti-uzdraustos/
Pasiūlymas forume buvo priimtas.
Galiausiai, svetainės ir SEO.
Po kurio laiko, pradėjau domėtis tinklapių kūrimu. Kaip jis vyksta, kas yra geras puslapis ir t.t. Kaip tik tuo metu tėtis paprašė sukurti jam svetainę. Darbą aš apsiimiau, buvo sunku, dirbau gal maždaug savaitę, bet padariau kažką, kas visai neblogai atrodė tuo metu: http://www.kvapaiverslui.lt/old
Tai buvo pirmoji mano pažintis su svetainų kūrimu. Tačiau tuo viskas nesibaigė. Tėtis paklausė manęs, kokie yra reklamavimosi būdai internete. Aš atlikau paiešką, ir nusprendžiau, kas geriausias būdas yra SEO. Tad taip ir pradėjau draugauti su SEO, buvo tikrai smagu. Pradėjau domėtis, kas įtakoja rezultatus, kaip gauti nuorodų į svetainę, kaip apskritai vyksta tas optimizacijos procesas. Tada tai atrodė kieta. Atrodė, kad SEO specialistai buvo vieni labiausiai gerbiamų specialistų šiame forume. Taigi, praleidau pusę pavasario ir pusę vasaros, kad gerai įvaldyčiau SEO.
Ir netrukus, jau kažkur vasaros viduryje, gavau savo pirmąjį užsakymą, t.y konsultaciją. Mano pirmoji konsultacija, kurią aš pardaviau, buvo verta visų 500 Lt. Man tada, prieš tris metus tai atrodė magiška. Kaip galima per porą valandų, gauti 500 Lt, už 5 puslapių tekstą. Afigienai. Mano pirmosios konsultacijos, buvo 5 puslapiai, kuriuose konkrečiai surašyta žingsiais ką, kur daryti. Tai buvo tikra zagatovkė programuotojams, ir aš padėjau žmoniems pasidaryti SEO daug pigiau. Tie žmonės, kuriems suteikiau konsultaciją (beje, su jais bendraujame ir dabar) buvo ir yra patenkinti mano darbu net iki dabar. Tiesa, konsultacija nuo tų dienų stipriai pasikeitė. Galbūt ir dėl to, jog pasikeitė pats algoritmas, bet iš esmės dabar pateikiu daug daugiau informacijos bei ją daug plačiau paaiškinu. Tad konsultacijos apimtys pasikeitė iki 20 puslapių.
Taigi, taip ir toliau tobulinausi savo kompetenciją apie porą metų, turiu begalę patenkintų klientų ir sugebėjau įgyvendinti savo svajonę. Dabar aš turiu savo SEO ofisą, kuriame pastoviai dirba 3-4 žmonės. Mes sugebėjome pagauti savo verslo stilių, ir dabar teikiame tikrai nuostabias paslaugas, kuriomis patenkinti yra dauguma žmonių. Tačiau, viso to neįmanoma pasiekti be daug sunkaus darbo, kurio įdėjau į savo tobulėjimą.
Manau, kad svarbiausia būti tikru savo srities specialistu ir tik tada reikia siūlyti savo paslaugas. Paslaugų kainą škarto reikia siūlyti solidžią. Maža kaina kenkia asmens kaip specialisto įvaizdžiui.
Mano patirtis bei sėkmingo darbo principai
Nėra tokio dalyko, kaip pilka masė. Yra tik žmonės, kurie yra išsiskiriantys arba neišsiskiriantys, ir kuriems sekasi arba ne. Tačiau jeigu žmogus stengiasi, jis galiausiai visada sužibės. Nesvarbu, kokios srities specialistas arba darbuotojas esi. Tavo klientu gali tapti net tas, kuris žinutę parašo j raidėm. Jeigu žmogus neatsakingai parašo tekstą, jis gali duoti ir pinigus lygiai taip pat neatsakingai.
Firminio stiliaus specialistas ir knygos “Meilė Užsakovui” autorius A. Chudinskis savo facebook puslapyje patalpino žinutę, kuriai aš pritariu, ir kuri labiausiai atspindi mano požiūrį į konkurentus bei užsakovus:
Jokie sušikti seminarai nesuteiks jums motyvacijos. Sėkmės istorijos ar straipsniai irgi nepadės. Tiesiog reikia dirbti tai kas patinka. Visiems pradžioje atrodo, kad iš to neina užsidirbti, tačiau kai dirbi darbą, ir tau jis patinka, tu visada būsi geresnis už kitus, kas ateityje reikš finansinę sėkmę. Kaip gali žmogus, kuris dirba darbą suraukta nosimi būti sėkmingesnis už tą, kuris dirba išsišiepęs tai kas jam patinka, ir tai, kas jam sekasi?
Į pasaulį žvelgti reikia su šypsena. Gyvenime visi patiriame nesėkmių. Tačiau nesėkmės - tai kelias link sėkmės.
Nemesk kelio, dėl takelio, nes tik pastovūs žmonės kažką pasiekia.
Jeigu klientas nepatenkintas - reikia grąžinti pinigus.
Neapsimkite per daug darbų, ir būtinai juos pristatykite laiku. Mes kiekvienas turime gerą vardą, bet ar sugebėsite jį išsaugoti?
Būtinai darykite pertraukas sėdėdami prie kompiuterio ar apskritai darydami sėdimą darbą. Jei ilgai sedėsit, pradėsit jaustis silpni, nes protinis darbas vargina labiau nei fizinis. Išeikit į lauką, pakvėpuokit, pasportuokit, ir tada jūsų darbas bus daug produktyvesnis.
Svarbiausia taisyklė. Būkite žmogiški ir bendraukite su klientu paprastai ir laisvai, neapkraukite jo nereikalinga informacija!
"Tūkstantmečio kelionė prasideda nuo vieno žingsnio",- mėgsta sakyti Ilja Laurs. Aš sakau, kad visi dideli darbai susiseda iš mažų žingsnelių.
Nereiktų vien į PR žiūrėti, page authority, pasak http://www.opensiteexplorer.org tik 26/100, o pvz on.lt - 66/100, tad kol kas nelabai yra už ką mokėti. :)
priklauso ko pats nori :) kažkada dėstytojas yra pasakęs, jeigu nieko nesumaišysiu tik: informatikai programuoja, programų sistemos apjungia ką programuotojai suprogramavo, o IT jiems vadovauja :D
Galime pagaliau dėti tašką dėl 15 užduoties. Cituoju kito forumo nario gautą pranešimą iš nec.
"Laba diena
Gavome Jūsų užklausą dėl 2013 metų pagrindinės sesijos matematikos valstybinio brandos egzamino užduoties 15 uždavinio. Nacionalinis egzaminų centras surinko nešališkų matematikos specialistų nuomones, kurias galima būtų apibendrinti: 15 uždavinio sąlyga matematiškai yra korektiška, o joje minimi a, b, c yra nežinomieji - vadinasi, jie gali įgyti bet kurias reikšmes, jų tarpe ir lygias. Todėl teisingas šio uždavinio atsakymas, už kurį skiriami 2 taškai – 20.
Pagarbiai Asta Ranonytė Nacionalinio egzaminų centro Egzaminų skyriaus vedėja"
Jokio atsakymų lapo neduoda. Galėsi prisijungti prie http://rezultatai.nec.lt ir pamatyti, kiek surinkai taškų ir VBE balų. Turi tik iš auklėtojos/pavaduotojos pasiimti slaptažodį, kurio reikės jungiantis. http://gifrific.com/wp-content/uploads/2012/04/joker-clap-hq.gif
As tai iskart nusibraukiau tam uzaviny balus , kam apgaudineti save, ten atsakymas 20 tikrai, parasiau pats 19, uz mane zymiai blogiau besimokantys parase 20 nu ir ka man dabar nusisaut eit susaudyt neca, jus mirsit nuo tu 2 taskeliu ? Jei viska kitka padaret teisingai tai jum 100 garantuotas ir be tu 2taskeliu. Galit uzdaviny priskirt tiesiog prie tu "Kurie atskiria simtukininkus nuo mases" kaip ir 24-a kuriame protingesnis (nebutinai simtukininkas) ispres per 10s, o tas be matematines "vaizduotes" sudarynes kokia nors sistema ar dar ka nors ir gali uzsiparint dar kaip nors ir gaut nesamones netycia :) cia tiesiog egzamino kabliukai ir nieko su jais nepadarysime.
Aš rašiau antra tema, sunkiausia gal buvo išsirinkti kuria rašyti, nes ir viena, ir kita galėjau daug kuo remtis. Kalbėdamas apie atlaidumą rėmiausi Bilbija, V.Kreves Pratjekabuda (lyginau, jog ir Rytų kultūroje, ir krikščionybėje atlaidumas yra stiprybės ženklas), antroje pastraipoje apie J.Biliūno "Vagį" ir atleidimą sau pačiam, jog tai dar sunkiau nei atleisti kitam. Trečia pastraipa apie tai, jog kartais žmogus nesugeba atleisti ne sau pačiam, bet skriaudėjui, taip sugriauna savo ir kitų gyvenimus. Rėmiausi M,Katiliškio "Miškais ateina ruduo" ir V.Šekspyro "Hamletu". Ketvirta pastraipa apie tai, jog atlaidumas ir susitaikymas kartais gali būti neigiamas dalykas. Rėmiausi J.Apučio "Šūvis po marazyno ąžuolu", jog žmonės ir šiais laikais kartais yra linkę prisitaikyti ir nematyti blogio ar smerktinų dalykų, todėl lyginau atlaidumą su abejingumu.
Išėjau laimingas iš egzamino, bent jau man asmeniškai geriausias rašinys kokį tik esu parašęs :)
Nelabai suprantu kas jums negerai su 15 uždaviniu? Esam kažkada klasėje panašius sprendę, tai jei nenurodyta, kad skaičiai yra skirtingi, tai ir gali jie būt vienodi. Čia tas pats, kas skaičiuojant tekstinių uždavinių, kurių sklypo plotas yra stačiakampis, maksimumą, gauni kvadratą, tai juk nerašai, kad nėra sprendinių ar pan :) Aišku, jei užskaitys 19 tai užskaitys, bet šiaip per giliai kapstėt :)
Pamatęs tokias temas visada mintimis grįžtu į vaikystę.. :) "Oho, pirmasis šių metų lietutis", "Mamyte, žiūrėk, sninga!" ir kiti džiaugsmai. Dabar paskaičius tokį sveikinimą belieka atsiversti žurnaliuką "Penki" ir išgerti gerą dozę limonado!
Na ne gydyti atėjau :) Bet jei žmogui tikrai depresija, o ne šiaip liūdnoka, tai geriau kreiptis į specialistus.
Asmeninio tobulėjimo skiltį buvau radęs, pagal galimybes į ją "įmesiu" geros info, kad kai kurie visai nenusidepresuotų ir jei užtiksiu pakoreguosiu žalingas "rekomendacijas", "patarimus" :)
esu profesionalus psichologas Antanas. Pagrindinė veikla - dėstymas, moksliniai tyrimai, individualus konsultavimas. Iš jūsų tikiuosi pagalbos tobulinant privačios praktikos veiklą (logotipo, puslapio dizaino kūrimas, ir galbūt kt.) Kad būtų abipusė nauda, tai galite drąsiai kreiptis su klausimu jei smalsu ir domitės psichologija (gal kokią gerą, "teisingą" knygą, autorių parekomenduosiu), ieškote sau ar kitam pagalbos (parekomenduosiu kolegą,kuriuo pasitikiu ar suteiksiu kitos naudingos info).
mr.eL gavo reakciją nuo wytas008 Tiesiog pagyrimas uždarbis.lt
mr.eL sureagavo į Jariss Pirk „faceboo.lt“ už 16270 litų, arba kaip pelnomasi iš svetimo vardo
mr.eL gavo reakciją nuo Kamile VBE rezultatai