Gal norėtumėte, įdomumo dėlei padaryt registracijos mokestį pvz 10lt. Būtų ir apdovanojimas, ir stengtis įdomiau. Siūlyčiau banką dalinti taip: 1 vieta 70% 2 vieta 30%
Padėjau. Buvo kalta pati tema. Neturėjau laiko gilintis kur tiksliai problema, tai tiesiog įrašiau naują WYSIWYG redaktorių į wordpress ir problemos neliko :)
Jaučiu didelę nepagarbą tiem žmonėm, kurie pastoviai skundžiasi gyvenimu, nors niekada sunkiai nedirbo, toliau sėdi Facebook, žiuri TV (kurio nebuvau įjungęs jau 3 metai) ir kitaip švaisto laiką. Tik jūs patys esate atsakingi už savo likimą, valdžia jums nėra nieko skolinga. Tokie žmonės nori gauti viską už nieką, bet kai gauna, jiems vis negana ir negana.
Visu 100% pritariu DjiXas pamastymams
Ima pyktis ir siutas ant tu, kurie pastoviai verkia, pastoviai dejuoja, o nesugeba subines pajudinti, kazka padaryti. Jie nezino ka reiskia dirbti po 100 valandu per savaite, arti iki tol, kol beveik prasideda chaliucinacijos. Kaip 2 savaites atotostogauti yra perdaug, kas kitiems 2 savaites dirbti yra pragaras. Supersti neperkalbami pesimistai. Kiek kali i galva, kad dirbti reikia, pradedi kad ir nuo minimumo, ir dirbti ne del pinigu, o del ziniu ir kompetencijos... Tai ziuri kaip i paskutini asila, ale "670 ne pinigai". O nuo ju viskas ir prasideda... Ir nervai ima, norisi paciam sviesti zmones, daryti ir palikti kazka po saves, kazkam nesavanaudiskai padeti.. bet ne kiekvienas zmogus sugeba tai priimti.
Ir apskritai kiekvienas galim tureti: Prabangu nama, automobili, versla, zmona manekene, vila bahamuose, kosmini laiva ir kitus nereikalingus dalykus. Reikia nenustoti svajoti ir kas svarbiausia - reikia maziau sneketi, o DARYTI!. Sneketi visi mokame, atidelioti megstame, bet viska reikia pradeti keisti jau dabar, niekada nera per velu visko pasiekti.
Uzdarbyje yra daug atsidavusiu zmoniu, kurie pasieke viska tik savo ziniu, smegenu ir noru diebti. Visi gimeme turedami vienodas salygas gyventi, tik ne visi turejome jegu kovoti, kad gyventumem geriau ir neprasytumem ismaldos. Sekmes jiems, darbo leudziai.
Kaip pats sakei, kiekvienas savo likimo kalvis. Vienas renkasi tokį gyvenimą, kuriame jis linksminasi su merginomis klubuose, pamalonina save alkoholiu ar narkotikais, kitam svarbiausia kilti karjeros laiptas, o trečiam sukurti gražią šeimą.
Tačiau svarbiausia, kad žinotum, ko aš noriu iš gyvenimo? Negali siekti kažko gyvenime, jei nežinai ko nori. Visuomet pavydėjau žmonėms, kurie žino, ko nori iš gyvenimo, o ne vadovaujasi bandos jausmu: visi stoja į universitetą po mokyklos - stoju ir aš, visi rūko - rūkau ir aš ir t.t. Tam, kad atsilaikytum prieš tą bandą, pilką masę, reikia labai daug valios. Juk lengviausia gyvenime tik egzistuoti, o ne mąstyti savo galva, kaip man gyventi, kokiu keliu eiti? Tavo istorija įkvepianti ir pamokanti, tad AČIŪ, kad ja pasidalinai.
„Aš turėjau baisią pamoką, kuomet su vienu tokiu jaunu narkomanu (narkomanų jaunystėje nebuvo daug). Buvo vienas toks vaikinas,poetas. Ir aš vis bandžiau, kaip tokia jaunoji teisuolė jam papasakoti kaip jis neturi narkotizuotis,nes jis greičiau numirs ir susirgs. Ir jisai man pasakė esminį dalyką, kuris man dar daugiau įvarė baimės ir po ko aš dar daugiau ir intensyviau ieškojau atsakymo. Jis man sako: „nu ką, aš numirsiu, bet aš numirsiu kaifuodamas, aš įsileisiu dozę, numirsiu kaife, tegul ir jaunas, bet laimingas. O tu numirsi sena, apsisisiojus po savim ir dar su paralyžiuota kokia nors nuo vėžio kančiose. Bet įdomiausia tas, kad po 200metų, tavo ir mano kaulai bus vienodai sūdulėją ir būsime suryti kirminų." Tai ir atsakyk sau žmogeli, kas tu esi? Ar tu esi kaulų, plėvių visokių, sausgyslių ir riebalų rinkinys odos maišelyje, ar tu esi kažkas daugiau? Kas tu esi, kaip tu jautiesi, taip tu ir gyveni. Mes visi gyvenam tame pačiame pasaulyje, vienas gyvena rojuje, kitas gyvena pragare arba kiaulidėje. Viskas yra galvoje. Kas esi – taip ir gyveni."
Kadangi pagaliau atsirado mano jau seniai laukta forumo skiltis, iš karto kilo noras šią skiltį papildyti įdomia informacija. Taigi, pabandysiu panagrinėti kažką įdomesnio ir neįprasto. Kaip jau supratote iš temos pavadinimo, bandysiu šiek tiek pakalbėti apie spalvas – kam tai reikalinga, kokia jų reikšmė versle bei pateiksiu keletą patarimų kaip būtų galima tai panaudoti ir ko reikėtų vengti.
Straipsnį norėtųsi pradėti šūkiu, kuriuo remiasi Spalvų Marketingo Grupė (The Color Marketing Group): „Spalvos parduoda, o tinkamai parinktos spalvos parduoda geriau“.
Taigi, ar kada pagalvojate, kokias spalvas renkatės savo marketingo žinutei, internetiniam puslapiui ar paprasčiausiai vizitinei kortelei? Dėl kokių priežasčių Jūs pasirinkote būtent tokias spalvas? Taip pasirinkote todėl, kad Jums pačiam patiko tokios spalvos, ar pasirinkote dėl marketingo žinutės pobūdžio? Nors gražus žinutės vizualinis apipavidalinimas yra labai svarbu, tačiau būtina žinoti, jog skirtingos spalvos skatina skirtingas žmonių, kurie mato jūsų žinutę, reakcijas. Taigi, ar Jūs esate tikri kokią informaciją Jūsų žinutė perduoda?
Dažnai būna sunku patikėti, kad spalvos gali turėti kokią nors įtaką mūsų kūnui ir protui. Tačiau mokslininkai žino, kad spalvos gali įtakoti mūsų kūno fiziologiją bei protinę būseną. Wohlfarth and Sam atliko eksperimentą su 14 neįgalių vaikų. Jie buvo apgyvendinami skirtingų spalvų aplinkose. Pastebėta, kad skirtingose aplinkose užfiksuotas gana ryškūs kraujospūdžio pasikeitimai bei agresyvaus elgesio kaita. Iš šio tyrimo buvo nustatyta, kad spalvos stimuliuoja mūsų nervinę sistemą ir iššaukia įvairias emocines būsenas.
Marketingo tyrimai rodo, kad daugiau nei 80% vizualios informacijos yra susieta su spalvomis. Kitaip sakant, spalvos perduoda reikiamą informaciją. Pavyzdžiui, ar pastebėjote, jog dauguma greito maisto restoranų naudoja ryškiai raudoną ir oranžinę spalvą? Ir tai yra daroma visiškai neatsitiktinai, nes tyrimai parodė, kad šios spalvos skatina žmones greitai pavalgyti ir išeiti – o šito kaip tik ir trokšta visi greito maisto restoranai. Taip pat nenuostabu, kad suaugusiųjų puslapiuose vyrauja raudona ir juoda spalvos. Manoma, jog šios spalvos turi seksualinį potraukį.
Taigi, prieš pradedant kurti kažkokią marketingo žinutę, labai protinga būtų pasidomėti spalvų psichologija. Nesvarbu ar tai vizitinė kortelė, lankstinukas, internetinis puslapis, plakatas ar kažkas kita. Spalvos jūsų siūlomai medžiagai suteikia ne tik išvaizdą, bet įtakoja ir mūsų visų elgesį. Todėl būtina žinoti kokią įtaką parinktos spalvos gali turėti tikslinei auditorijai.
Virtualioje aplinkoje spalvos turi dar didesnę reikšmę. Kadangi internete beveik nėra galimybės bendrauti su klientu "akis į akį“, viskas vykstą per vizualinę terpę. Žodžiai naudojami jūsų internetiniame puslapyje turi didžiausią reikšmę jūsų klientams. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad spalvos taip pat yra labai svarbu. Jūsų svetainės fonas, teksto spalva, antraštės ir pan. gali turėti rimtos psichologinės įtakos jūsų svetainės lankytojams. Suprasdamas spalvų psichologiją puslapio savininkas savo svetainę gali padaryti dar patrauklesnę akiai bei sukurti įsimintiną prekinį ženklą. Tinkamos spalvos pasiunčia tinkamas žinutes klientui ir patraukia dėmesį ten kur reikia.
Yra atlikta daug įvairių tyrimų siekiant išsiaiškinti spalvų poveikį žmogui. Štai keletas faktų iš kai kurių tyrimų:
• Seulo tarptautinėje COLOR EXPO 2004 parodoje atliktas tyrimas parodė, kad 92,6% apklaustųjų daugiausia dėmesio skiria produkto išvaizdai, 5,6% - lietimo pojūčiui ir tik 0,9% - klausai ir uoslei. Vėliau apklausus kokią įtaką renkantis produktą turi spalva, net 84,7% apklaustųjų teigė, kad spalva turi didžiausią įtaką. • CCICOLOR nustatė, kad žmogus pasąmonėje susidaro įspūdi apie kitą žmogų, aplinką ar produktą pamatęs jį per pirmas 90s. O nuo 62% iki 90% šių įvertinimų buvo remiantis vien spalva. • Loyola universitetas nustatė, kad tinkamų spalvų parinkimas padidina prekinio ženklo žinomumą iki 80%. • Psichologai nustatė, kad spalvos skatina smegenų darbą ir padeda geriau įsiminti matomus dalykus. Spalvotas vaizdas žymiai lengviau įsimenamas, nei toks pat vaizdas, tačiau juodos ir baltos spalvos. • Spalvos pagerina skaitomumą – 40%, išmokstamumą – nuo 55% iki 78%, o supratimą – 73%.
Taigi, kokią reikšmę vis dėlto turi tos spalvos? Žemiau pateikiamos keletas pagrindinių spalvų aprašymų, nors jų yra daug daugiau. Taip pat reiktų žinot, kad visos spalvos yra skirstomos į 3 grupes: neutralios, šiltos ir šaltos.
Neutralios spalvos:
• Juoda. Ši spalva asocijuojasi su valdžia ir galia, stabilumu bei jėga. Taip pat ši spalva siejasi su intelektu, elegancija, rafinuotumu, gundimu. Juodi drabužiai žmones lieknina. Kartais ši spalva siejama su blogiu bei mistika. Juoda – yra labai rimta spalva, kuri iššaukia stiprias emocijas; per daug juodos spalvos gali sukrėsti žmogų.
Patartina šios spalvos naudoti nedaug, tik mažuose plotuose, nes tai gali sietis su depresija. Ši spalva tinkama taikant į aukštuomenės rinką arba siekiant sudominti jaunimą, pasitelkiant mistiniu įvaizdžiu. Taip pat patartina kartu naudotis dar vieną, kokią „stiprią“ spalvą, tam kad klientui sukelti teigiamus jausmus.
• Balta. Daugumai ši spalva asocijuojasi su tyrumu, nekaltybe (vestuvių suknelė), jaunyste, švarumu (daktarai su baltais chalatais), saugumu. Taip pat ši spalva simbolizuoja neutralumą arba spalvų nebuvimą. Rytinėje pasaulio dalyje daug kur balta siejasi su rytu. Taip pat kai kuriuose rytų šalyse ji siejama su mirtimi.
Patartina šią spalvą naudoti kaip foną, nes išryškina kitas spalvas. Balta spalva atspindi šviesą ir dauginasi, taip sukurdama įvaizdi, jog aplinka atrodo didesnė, nei iš tiesų yra. Balta spalva kaip ir neturi jokio neigiamo poveikio internetiniam puslapiui, nebent beveik visa svetainė būtų baltos spalvos.
• Pilka. Ši spalva asocijuojasi su praktiškumu, amžinybe, solidžiais dalykais gyvenime, konservatyvumu, saugumu, branda. Per daug pilkos nekelia jokių jausmų, tačiau panaudojus ją protingai produktui prideda solidumo. Pilki atspalviai ar šešėliai siejasi su senatve, mirtimi, depresija, niūrumu.
Patartina šią spalvą naudoti taupiai. Tai suteikia pasitikėjimo bei paryškina kitas spalvas.
• Ruda. Ši spalva dažniausiai siejama su patikimumu, stabilumu bei draugyste. Tai yra žemės spalva ir asocijuojasi su natūralumu bei organiškumu. Tačiau Indijoje ši spalva reiškia gedulą.
Šią spalvą patartina naudoti siekiant sudaryti patikimo ir sąžiningo įvaizdį.
Šiltos spalvos:
• Raudona. Jei norite atkreipti dėmesį naudokite šią spalvą. Raudona yra energinga spalva. Ji siejasi su judesiu bei susijaudinimu. Žmonių, apsuptų šia spalva, širdis plaka vos vos smarkiau bei šiek tiek užgniaužia kvapą. Ši spalva visiškai netinka vaikų kambariui, kad sujaudintų žmones. Vilkint raudonus drabužius, jūs būsite labiau pastebimas. Ši spalva simbolizuoja gyvenimą, todėl nuotakos Kinijoje vilki tokios spalvos rūbus. Taip pat raudona yra siejama su aistra, seksu, greičiu, pavojumi.
Šią spalvą nepatartina naudoti per daug, nes gali erzinti lankytoją. Tačiau parinkus tinkamą vietą šiai spalvai, gali duoti labai daug naudos. Raudoni objektai stimuliuoja žmonės imtis tam tikrų veiksmų.
• Rožinė. Tai yra tikroji meilės spalva. Tai labiausiai raminanti spalva iš visų. Dauguma nusikaltėlių yra pasodinami į kalėjimus, kur vyrauja šita spalva, nes tyrimai rodo, jog rožinė spalva sekina bei užgniaužia agresiją. Ši spalva siejasi su romantika, lengvumu, švelniais jausmais.
Patartina naudoti, kai norite apeliuoti į kliento rūpestingumą bei jo romantiškąją pusę.
• Geltona. Tai linksma saulės spalva, kuri siejasi su juoku, džiaugsmu bei geru laiku. Žmogus apsuptas šia spalva jaučiasi optimistiškai, nes smegenys tada išskiria daugiau serotonino, dėl kurio žmogus ima jaustis geriau. Ši spalva pagreitina metabolizmą bei sukelia kūrybingų minčių.
Patartina naudoti, norint, kad puslapis atrodytų šviesesnis bei ryškesnis. Geltona taip pat paryškina kitas spalvas.
• Oranžinė. Ši spalva susijusi su laimingais laikais, linksmomis bei aktyviomis dienomis, šiltais bei organiniais produktais. Taip pat oranžinė siejama su ambicijomis ir visiškai nieko neturi bendro su ramybe.
Ši spalva tinka svetainėms apie maistą. Ji skatina žaismingumą, todėl tinka puslapiams susijusiems su įvairia aktyvia veikla. Taip pat labai tinka puslapiams skirtiems vaikams.
Šaltos spalvos:
• Mėlyna. Ši spalva yra viena mėgstamiausių didžiajai daliai žmonių. Ši spalva sudaro nemažą dalį mus supančio pasaulio (dangus, jūros, vandenynai..). Mėlyna spalva žmogų ramina, tačiau tai daro ne visi atspalviai. Dažnai miegamuosiuose vyrauja ši spalva, nes ji asocijuojasi su ramybe bei poilsiu. Per daugybę amžių mėlyna susieta su tvirtybe, patikimumu, išmintimi, lojalumu. Darbuotojų produktyvumas dažnai būna geresni, kai jie dirba supant mėlynai spalvai. Kai kurie tyrimai rodo, kad sunkumų kilnotojas mėlynoje sporto salėje gali iškelti didesnį svorį nei tai daro paprastai. Tai galioja visoms sporto šakoms.
Ši spalva internetiniam puslapiui suteikia formalumą. Protingai parinkta mėlyna spalva suteikia pasitikėjimą jūsų verslu. Tačiau panaudojus jos per daug klientui gali kilti daug dvejonių.
• Žalia. Ši spalva siejasi su augimu, gamta bei pinigais. Raminanti spalva, kuri suteikia teigiamas emocijas. Ligoninės dažnai naudoja šviesiai žalią spalvą, nes ji ramina pacientus. Ji taip pat siejasi su pavydu, sėkme, dosnumu bei vaisingumu. Tradiciškai ši spalva simbolizuoja taiką, harmoniją, palaikymą bei subalansuotą energiją.
Ši spalva tinka internetinėms svetainėms apie pinigus, finansus. Taip pat tinka puslapiams susijusiems su kokiu nors augimu. Patartina šią spalvą naudoti, norint paskatinti lankytoją paspausti ant nuorodos ar nupirkti siūlomą produktą.
• Violetinė. Ši spalva siejama su turtais, gerove, rafinuotumu, mistika. Ji stimuliuoja tas smegenų dalis kurios padeda problemų sprendimui. Ši spalva labai populiari tarp jaunų paauglių merginų.
Kuriant internetinius puslapius dažniausiai yra taikomi 3 pagrindiniai spalvų parinkimo būdai:
• Monochrominė spalvų schema – kai naudojama viena spalva ir skirtingi jos atspalviai. Taip svetainė atrodo tvarkinga ir gana įdomi. Tokia svetainė yra raminanti bei traukiantį akį, ypač kai naudojami mėlynas ar žalias atspalviai. • Papildomos spalvos schema – kai naudojamos dvi visiškai priešingos spalvos (pvz, rožinė ir žalia). Taip šilta spalva susimaišo su šalta, todėl dažnai tampa labai patrauklus dizainas klientui. • Triguba spalvų schema – kai naudojamos trys spalvos vienodai nutolusios viena nuo kitos spalvų rate. Ši schema dažnai būna populiari tarp internetinių puslapių dizainerių nes taip parinktos spalvos yra harmoningos.
Norint sėkmingai parinkti tam tikras spalvas ruošiamam projektui, būtina laikytis tam tikrų taisyklių. Toliau pateiksiu keletą pagrindinių patarimų, kurie gali labai pasitarnauti Jums, siekiant parinkti tinkamas spalvas:
• Pažinkite savo rinką. Ar tai azijiečiai (tinkamiausia spalva raudona)? Ar tai olandai (tinkamiausia oranžinė spalva)? Ar tai jauna auditorija? Koks amžius? Aukštos ar žemos pajamos? Vyriška ar moteriška auditorija? Afroamerikiečiai ar baltaodžiai? Privalote kalbėti jų kalba, jei norite užmegzti kontaktą. • Ištirkite rinką. Jei tikrai norite padidinti savo produkto patrauklumą, būtinai išanalizuokite rinką. Padarykite keletą skirtingų dizaino versijų ir išbandykite jas, ir stebėkite kuris variantas yra patrauklesnis. • Stebėkite mašinų pramonę. Automobilių gamintojai išleidžia milijonus, tiriant, kurios spalvos yra patraukliausios. Visiems naujausiems ir perkamiausiems modeliams yra parinktos spalvos, atliekant sudėtingus tyrimus. Labiausiai jautri spalvai yra „Lexus“. • Naudokite „saugias“ spalvas. Jei neturite reikalų su labai stipriu prekiniu ženklu, likite prie „saugių“ spalvų. Violetinė ir oranžinė spalvos niekados neturės tokį teigiamą poveikį kaip mėlyna ar žalia.
Kągi, tikiuosi šis straipsnis bus naudingas šio forumo nariams ir atsiras tokių žmonių, kurie sužinos kažką naujo.
Jei norite šį straipsnį patalpinti kur nors kitur būtinai susisiekite su manimi.
Kaip pats sakei, kiekvienas savo likimo kalvis. Vienas renkasi tokį gyvenimą, kuriame jis linksminasi su merginomis klubuose, pamalonina save alkoholiu ar narkotikais, kitam svarbiausia kilti karjeros laiptas, o trečiam sukurti gražią šeimą.
Tačiau svarbiausia, kad žinotum, ko aš noriu iš gyvenimo? Negali siekti kažko gyvenime, jei nežinai ko nori. Visuomet pavydėjau žmonėms, kurie žino, ko nori iš gyvenimo, o ne vadovaujasi bandos jausmu: visi stoja į universitetą po mokyklos - stoju ir aš, visi rūko - rūkau ir aš ir t.t. Tam, kad atsilaikytum prieš tą bandą, pilką masę, reikia labai daug valios. Juk lengviausia gyvenime tik egzistuoti, o ne mąstyti savo galva, kaip man gyventi, kokiu keliu eiti? Tavo istorija įkvepianti ir pamokanti, tad AČIŪ, kad ja pasidalinai.
Kaip pats sakei, kiekvienas savo likimo kalvis. Vienas renkasi tokį gyvenimą, kuriame jis linksminasi su merginomis klubuose, pamalonina save alkoholiu ar narkotikais, kitam svarbiausia kilti karjeros laiptas, o trečiam sukurti gražią šeimą.
Tačiau svarbiausia, kad žinotum, ko aš noriu iš gyvenimo? Negali siekti kažko gyvenime, jei nežinai ko nori. Visuomet pavydėjau žmonėms, kurie žino, ko nori iš gyvenimo, o ne vadovaujasi bandos jausmu: visi stoja į universitetą po mokyklos - stoju ir aš, visi rūko - rūkau ir aš ir t.t. Tam, kad atsilaikytum prieš tą bandą, pilką masę, reikia labai daug valios. Juk lengviausia gyvenime tik egzistuoti, o ne mąstyti savo galva, kaip man gyventi, kokiu keliu eiti? Tavo istorija įkvepianti ir pamokanti, tad AČIŪ, kad ja pasidalinai.
Kaip pats sakei, kiekvienas savo likimo kalvis. Vienas renkasi tokį gyvenimą, kuriame jis linksminasi su merginomis klubuose, pamalonina save alkoholiu ar narkotikais, kitam svarbiausia kilti karjeros laiptas, o trečiam sukurti gražią šeimą.
Tačiau svarbiausia, kad žinotum, ko aš noriu iš gyvenimo? Negali siekti kažko gyvenime, jei nežinai ko nori. Visuomet pavydėjau žmonėms, kurie žino, ko nori iš gyvenimo, o ne vadovaujasi bandos jausmu: visi stoja į universitetą po mokyklos - stoju ir aš, visi rūko - rūkau ir aš ir t.t. Tam, kad atsilaikytum prieš tą bandą, pilką masę, reikia labai daug valios. Juk lengviausia gyvenime tik egzistuoti, o ne mąstyti savo galva, kaip man gyventi, kokiu keliu eiti? Tavo istorija įkvepianti ir pamokanti, tad AČIŪ, kad ja pasidalinai.
Kaip pats sakei, kiekvienas savo likimo kalvis. Vienas renkasi tokį gyvenimą, kuriame jis linksminasi su merginomis klubuose, pamalonina save alkoholiu ar narkotikais, kitam svarbiausia kilti karjeros laiptas, o trečiam sukurti gražią šeimą.
Tačiau svarbiausia, kad žinotum, ko aš noriu iš gyvenimo? Negali siekti kažko gyvenime, jei nežinai ko nori. Visuomet pavydėjau žmonėms, kurie žino, ko nori iš gyvenimo, o ne vadovaujasi bandos jausmu: visi stoja į universitetą po mokyklos - stoju ir aš, visi rūko - rūkau ir aš ir t.t. Tam, kad atsilaikytum prieš tą bandą, pilką masę, reikia labai daug valios. Juk lengviausia gyvenime tik egzistuoti, o ne mąstyti savo galva, kaip man gyventi, kokiu keliu eiti? Tavo istorija įkvepianti ir pamokanti, tad AČIŪ, kad ja pasidalinai.
V, pamenu pirma karta kai parasiai savo istorija, sedejau biznio pamokoje, atsispausdinau kad galeciau perskaityti kad mokitojai nepamatytu... Idomu buvo paskaityti, ikvepe ir t.t. Praejo metai su trupuciu, rukem cigara ir whisky gerem, snekejom apie gyvenima, tos nakties niekada nepamirsiu.
Per pastaruosius 4 or so metus buvai kaip didysis brolis kuris visada spaude mane kad siekciau savo tikslo, kad nesvaistyciau laiko, nors musu nuomuones daznai nesutikgdavo, bet visada vienas kitam patardavom ir padedavom.
Sveikata yra dalykas kurio uz pinigus nenupirksi, bet tavo rezimas ir gyvenimo budas ikvepia, jaigu zmones, nors 10% pradetu gyventi kaip tu, pamatytu didelius pasikeitimus!
Linkejimu neduosiu, nemirsti gi, tik pasakysiu viena, niekada neziurek kaip kiti gyvena ir ka jie daro, nes jie turetu ziureti I tave, pasiekiai daug per pastaruosius metus palyginus su billiojonais kitu zmoniu kurie sedi vietoj ir nesiruosia nieko keisti nes byjo issukiu.
"When you want to give up. Remeber why you held on for so long."
Kaip pats sakei, kiekvienas savo likimo kalvis. Vienas renkasi tokį gyvenimą, kuriame jis linksminasi su merginomis klubuose, pamalonina save alkoholiu ar narkotikais, kitam svarbiausia kilti karjeros laiptas, o trečiam sukurti gražią šeimą.
Tačiau svarbiausia, kad žinotum, ko aš noriu iš gyvenimo? Negali siekti kažko gyvenime, jei nežinai ko nori. Visuomet pavydėjau žmonėms, kurie žino, ko nori iš gyvenimo, o ne vadovaujasi bandos jausmu: visi stoja į universitetą po mokyklos - stoju ir aš, visi rūko - rūkau ir aš ir t.t. Tam, kad atsilaikytum prieš tą bandą, pilką masę, reikia labai daug valios. Juk lengviausia gyvenime tik egzistuoti, o ne mąstyti savo galva, kaip man gyventi, kokiu keliu eiti? Tavo istorija įkvepianti ir pamokanti, tad AČIŪ, kad ja pasidalinai.
Pats esu tas, kuris daugiau gaudo idėjas ir patirtį iš kitų, nei gali pats patarti, tačiau savo metodu atskleidimas, visos info sisteminimas ir t.t. didelis papildomas darbas ir, greičiausiai, ne vienas prarastas klientas ar labai gera dovana konkurentui, todėl to greičiausiai ir nebus, o jei ir bus, vargu ar informacija atitiks tikrovę, t.y., laimėtojo pateikta informacija bus mažiau naudinga nei gale likusio dalyvio. Aišku, tai naudinga daugumai šiame forume, tačiau tai gal net PER naudinga, kad būtų vieša, vis tik, SEO kainuoja ne vieną šimtą ar tūkstantį. Manau, per akis užtektų ir to, kad visi dirbę su SEO pagal vieną raktažodį bus paminėję savo svetainių adresų, o pagal tai kiekvienas, kuriam informacija tikrai naudinga - pasiknaisios, ką darė, kaip darė ir pan. Juk yra begalės įrankių konkurentams analizuoti, o čia - 10-20 tarpusavyje konkuravusių ir tikrai ne reklama, o SEO dirbusių specialistų ir mėgėjų pateiks savo adresus. Analizuoji, lygini, interpretuoji, sugaišti kelis mėnesius ir kitais metais nušluostai nosis visiems, kurie neinvestavo savo laiko.
Na ką, dėl vienokių ar kitokių priežasčių, nuspręndžiau pasidalinti ta „žymiaja“ istorija, kurią parašiau dar 2006 metais.
Tikriausiai vienintelė priežastis, kodėl ji tapo tokia populiari buvo ta, kad tais laikais uždarbis internete buvo kaip Sovietų Sąjunga... Visi ieškojo greitų būdų užsidirbti, apgaudinėjo vienas kitą ir šiaip, vyravo tamsusis amžius. Spaudinėdavai reklamas už dešimtadalį cento, o sulaukus emailo, kuris siūlo net 1ct, jauteisi kaip aukso ieškotojas atradęs pilną kapą brangenybių .
Tekstas yra originalus ir pilnas klaidų, tačiau lai būna jis toks, koks yra. Sentimentai vis dėl to daro savo...
Kadangi per sękančius 5-6 metus nutiko daug visokių dalykų, apačioje rasyte ir antrą istorijos dalį, iki pat 2011 12 31. Antrą dalį rašiau sau (kol viską prisimenu), dėl šios priežasties, keletas tik man aktualių detalių buvo iškirpta ar pakeista. Prisipažinsiu, norėjau iškirpti dar didesnę dalį istorijos ir žinau, kad gailėsiuosi kelių čia paviešintų detalių...
Gavau kelis laiškus su klasimais, kaip aš viską pradėjau ir t.t. Todėl sugalvojau glaustai viską aprašyti...
O viskas buvo taip...
Pradžia.
O viskas buvo taip, seniau brolis bandė kažką dirbti internete su spedia ir kitomis programomis, per metus ~2-3 USD uždirbo, tada jis metė, o po gerų metų nutariau visą tai pabandyti aš, žinoma, buvo daug neigiamų atsiliepimų ir „patarimų“, jog to daryti neverta. Tačiau aš nepasidaviau :-) Pradėjau googlinti PTR‘ų, principą jau žinojau ir maždaug gaudžiausi, kas, kur, kaip :-) Pradėjau su tokiais PTR‘ais kaip BankMails, DreamStartMail ir kitais scam‘ais :-) Žinoma, tą sužinojau vėliau, tada atradau #earncash ir kitus IRC kanalus, ten gavau PIRMUOSIUS 10ct į savo e-gold sąskaitą už registraciją, tai buvo kažkas „special“.
From: Smile! It increases your face value. Memo: weather-mails .. buk aktyvus, rink refus
Dar iki šiol ieškau, kas man juos siuntė, žinau jog tas žmogus yra uzdarbis.lt, tačiau kas jis, nepamenu. Bespaudinėdamas ant linkų rasdavau daug naujų, suradau clicking2rewards.com, kadangi e-golde jau turėjau apie du dolerius už registracijas, nusprendžiau pabandyti gauti ref‘u clicking2rewards, nusipirkau reklamos keliuose puslapiuose už 30ct (taip, seniau tokios sumos buvo :-)) ir gavau pirmuosius ref‘us, atrodo apie 15, taip susipažinau su reklamos efektyvumu ir pradėjau eksperimentuoti su įvairiu tekstu ir t.t. E-Gold History pastbėjau, jog keletą pavedimų iš daug.tik.lt su memo: 5 centai, oho, tu jau turtingas , Sekis likuti )), Imk savo likuti http://web.archive.org/web/20040603191604/http://daug.tik.lt/
Lyg mačiau šį žmogų uzdarbis.lt Na anyways, dirbau, dirbau, vergavau už centus, registravausi, naudojau pinigus reklamai, jau gaudavau bonus už ref‘us :-) Dauguma adminų prašė promotinti jų puslapius, kadangi šiek tiek apie mane jau girdėjo. Uždirbau apie 20 USD, juos išleidau (net nežinau už ką :-)) naudodamas šį memo: MP4E Advertising Reseller Affiliate Program Advert Google radau: http://64.233.183.104/search?q=cache:89Dw4UrS-qUJ:www.freeadvertisingforum.com/archive/index.php/t-124864.html+egold+529097&hl=en&ct=clnk&cd=1&client=opera
Tikriausiai čia buvo HYIP ar kažkas panašaus :-) O gal ir PTR ads.
Pirmasis bandymas.
Mano svajonė buvo atidaryti savo PTR tinklalapį, turėjau apie 20 dolerių, o viso reikėjo 99.99 + domeno, todėl tariausi su skripto kūrėjų, jog leistu paimti išsimokėtinai :-) VISKAS PAVYKO! Atėjo laikas pirkti domeną, kadangi turėjau gražų paveiksliuką su akimi, sugalvojau PTR pavadinti visiblemails.com :-)...
Ah ha! Išsiaiškinau kas man siuntė pirmuosius 10ct :-) NuPagady! Pastebėjau, jog tuo pačių adresu mokėjau jam už domeną :-) Ot NuPagady, gausi lupti už tai, jog žinojai viską, kad aš ieškau, bet tylėjai :-)
Laikas pasakoti toliau... Tačiau iškilo problema: iš ko aš mokėsiu? Sugalvojau, jog atidarysiu Ads Only puslapį, visi pradėjo man „patarinėti“ jog neuždirbsiu nieko, nes niekas nenori tik reklamų, aš su jais nesutikau :-) Nutariau suteikti galimybę, 1000 „ads“ pinigų konvertuoti į 10ct, taipogi siūlyti random payout‘us. Pradėjau dėlioti dizainą ir t.t. Po savaitės ar kelių puslapį atidariau, po 2min. nuo atidarymo, gavau 90 užsakymą, žmogus norėjo GOLD membershipo, todėl tai buvo idealu, tuos 90 USD jis siuntė žmogui, iš kurio pirkau script‘ą. Skolų neliko, pradėjo pirkti reklamą visi, membership‘us ir t.t. Pirmasis mano payoutas buvo XDVX :-)
Toliau e-gold seka keliasdešimt puslapių payoutų ir pirkimų :-) Verslas klesti, nusipirkau pirmąjį daiktą iš savo pinigų – nuosavą kompiuterį (jį naudoju ligi šiol). Darbo buvo ligi kaklo, tūkstančiai support emailų ir payout request‘ų, nenuostabu, jog didelių PTR webmasteriai ankščiau ar vėliau mirdavo, išprotėdavo arba pasitraukdavo, krūvis milžiniškas, sugalvojau, jog man jau gana, (ypa2 po to, kai kelias dienas nebuvo interneto, o email inbox prisikaupė dešimtys tūkstančių laiškų) išmokėjau likusius payout‘us ir visiblemails.com pardaviau už 120 USD, atsidariau antrą PTR‘ą diamondmails.com, priemiau tik kelias šalis, taip padidinau pardavimus, kadangi pirko reklamą tik search engine‘ams promotinti ir sumažinau krūvį, nuostabi išeitis :-) Sukausi toliau... mokėjau, miegojau, mokėjau, miegojau. Gaudavau keliasdešimt pirkimų į dieną, visi stebėjosi ypač gerais rezultatais, kadangi trindavau visus cheaterius, tikrindavau kiekvieną ip, paspaudimą... Aš žinojau ką darau :-)
Pradėjau pats reklamuoti kitų search engine‘us, „susimetėm“ su XDVX, jis tuo taipogi domėjosi, abu individualiai promotinom, viskas buvo puiko apie pusę metų, tačiau man jau pabodo būti tik pavaldiniu, atsidariau IceCubePTR.com (dar vieną PTR), šis nepavyko, buvo skubotas ir neapgalvotas, diamondmails.com pardavimai mažėjo, pinigų šaltinis mažėjo... Reikėjo kažką daryti... Pardaviau DiamondMails.com, IceCubePTR.com ir taupiau pinigus ant savo search engine scripto, sistema kainavo apie 750 USD pradžiai, tėvo atminimui suteikiau pavadinimą # :-)
Prasidėjo vargai, mokinausi elgtis su sistema, hostingo sąskaitos augo, gerų partnerių neturėjau, kurie gerai promotintų mano search engine‘ą. Siunčiau pinigus iš mamos sąskaitos, jog sugebėčiau sumokėti už serverį... Suradau kelis gerus provide‘erius (feed‘us), kurių rezultatus naudojau savo paieškos sistemoje. Pradėjo viskas kilti... (tai užtruko apie pusę metų), tačiau man vis dar trūko pinigų, ieškojau daugiau partnerių, pirkau sistemos patobulinimų, žodžių vargau... Tai truko dar pusę metų), o pelno dar nebuvo, kitaip tariant, daugiau nei metus dirbau dykai.
Gavau daugiau feed‘ų, kilo ir paspaudimų vertė, nustojau naudoti antrarūšius provider‘ius, išsilaisvinau. Vos ne kaip filme, kai jaūnėlis pakeičia senuosius, o jie priversti naudotis jaunėlio paslaugomis. Taip buvo ir man. Žmonės, kuriu rezultatus aš ankščiau naudojau, pradėjo naudoti maniškius, nes jau turėjau šiokių tokių pažinčių, visi tuo laiku populiarųs search engine‘ai naudojo mano rezultatus :-) Didelis pasiekimas. Viskas buvo puiku, stipresnis (aš) pakeitė silpnuosius ir juos įtaukė į savo verslą (jie pradėjo naudoti mano rezultatus), darbo buvo ypatingai daug, dauguma pabijojo kurti paieškos sistemas, vien dėl to, jog nebūtų nieko spėję, Žodžiu viskas truko dar pusę metų :-) Pasikeitė ir tinklalapis.
Lūžis. Nuopolis.
Gavau naujų partnerių, kurie siūlė ypatingai gerus rezultatus ir pasiūlymus, pvz.: wehuntitdown.com, gavau dar daugiau paieškų, verslas augo, jau wehuntitdown turėjau apie 3000+ USD, laukiau payout‘o, jog galėčiau išmokėti visiems ir pats pasiimti 20%, tačiau nesulaukiau, buvau apgautas. Kilo panika mano galvoje, ką aš dabar darysiu, ten buvo mano visi pinigai, žmonės pradėjo rašyti šimtus žinučių į dieną, klausdami, kur jų pinigai, paaiškinau jog mane apgavo, jie nebuvo „supratingi“ ir norėjo tik pinigų, paieškų skaičius krito, skolos augo, panika didėjo, ką daryti, ką daryti!? Tokiais atvejais dauguma pasitraukia. Tačiau aš to nedariau, susikaupiau. Pradėjau naudoti senus partnerius ir siūsti likusias paieškas, už paskutinius pinigus išmokėjau ilgiausiai laukusiems, kadangi mano bid’ai (vertę už vieną click’ą aka paspaudimo vertė) krito praradus partnerius žmonės vistiek nesiuntė tiek daug paieškų, kelis mėnesius gyvenau tokioje nežinioje.
Seni draugai neišduoda.
Įtikinau partnerius, draugus ir toliau man siųsti paieškas, pakilus paieškų skaičiui, gavau pasiūlymų iš kelių kompanijų (feed’ų), jog aš galėčiau naudoti jų rezultatus, viskas buvo puiko, bid’ai kilo, paieškos augo, pelnas didėjo susidomėjusių skaičius, pasiekiau maksimumą, dauguma kitų paieškos sistemų mirę, stambesnės suvalgė mažesnes. Darbo krūviai tapo nežmoniški, nemiegodavau naktimis, o prieš tai jau daugiau nei vienerius metus neturėjau atostogų, ariau kaip jautis, dirbau per šventes, savaitgalius, jokių pramogų. Tapau dirbanti mašina.
Didesnis pelnas – didesnė rizika.
Ieškojau dar geresnių pasiūlymų savo vartotojams, radau lookquick.com, jie siūlė puikias sąlygas, todėl surizikavau, pirmą mėnesį gavau payout‘ą, siunčiau dar daugiau paieškų, o tada... Jie neišmokėjo (tik vėliau sužinojau, jog jie taip daro visiems), praradau apie 7000 USD, šį kartą nieko nedariau, tapau nejautrus pinigams, nebuvo skirtumo, prarasiu 10 ar 10000 dolerių, pinigus gavau iš senų tiekėjų, todėl išsimokėjau.
Vienu žingsniu atgal, dviem į priekį.
Užplūdo iframer‘ių banga, šimtai kvailių pradėjo naudot šį triuką ir pašalino paskutines mažas paieškos sistemas iš rinkos, webmaster‘iai nebemokėjo su tuo kovoti, nes aptikti juos buvo sunku, o dauguma manė, (tie patys vilkai) jog tai neįmanoma, tačiau aš sugebėjau :-) O dabar tiesiai į pasakojimą... Kadangi praradau partnerius, kurie siūlė geras sąlygas, šiek tiek krito ir paieškos, tačiau tai man nemaišė, mane stiprino, vėl pradėjo plūsti žmonės, nes įgavau ypatingai aukšą pasitikėjimo lygį (net apgautas aš nepasidaviau). Pelnas siekę aukštumas. Smegenys kunkuliavo, miego trūkumas, visa užimta diena, reikėjo bent 2 dienų pertraukos, taip ir padariau. Sumažinau darbą perpus, už dviejų dienų gavau skambutį, sakmbino partneriai, su kuriais dirbau nuo pat pradžios dėl vadinamo fraud traffic‘o, jie pranešė jog man teiks tik antro lygio rezultatus, kitaip sakant dauguma feed‘o advertiserių nebenori jog aš jiems siūsčiau paieškas Man buvo šokas, štai ką man padarė petrauka! Puoliau į darbus, stengiausi atitaisyti klaidas, juk tai mano darbas! Tačiau jau vėlų... Viskas... Pelnas krito 90%. Išmoku mėnėsio „algas“ ir siunčiu likusius pinigus namo, viskas, perku lėktuvo bilietus ir po 2 metų be atsotogų skrendu atostogauti.
Šviežios mintys, naujos idėjos.
Atostogaudamas sugalvoju įkurti naują paieškos sistemą su aukščiausiomis technologijomis. Grįžęs puolu dirbti, taip atsiranda kitas mano projektas, (vasaros gale) o toliau... toliau dar tik bus.
Pabaiga.
Nepaminėjau smulkenų, pvz.: hostingo pardavinėjimo, investavimo į hyip‘us, surf‘us, bandymo atidaryti dar vieną PTR‘ą, kuris žlugo dėl ThePlanet kaltės, seo, dauguma apscaminimų dar didesnėmis sumomis ir t.t. tačiau tai jau kita tema. Dabar žinote kaip tapau tuo, kuo tapau. Gali būti klaidų. Pasakojimą rašiau gana greitai ir glaustai.
Situacija šiuo metu: dirbu savaitgaliais, tačiau tiek, kiek noriu, galiu praktiškai leisti sau tinginiauti, tačiau tai tik per šventes, bet kiekvieną dieną stengiuosi viską suspėti, krūviai nėra tokie dideli, nes daug visko daro mano sistema, tačiau kartais tenka ir kelias paras nemiegoti
Papildyta:
Pamiršau paminėti, kad turėjau ir dar vieną paieškos sistemą, kuri gyvavo kartu su pirma sistema.
http://www.djixas.com/story/p4.png
Iš archyvų ištraukti screenshot, gaila, kad pusės paveiksliukų neberodo.
2006 vasarą grįžau iš atostogų ir puoliau planuoti naująją paieškos sistema. Šį kartą viskas turėjo būti tobula...
2006 rugsėjo / spalio mėnesį paleidžiu dar vieną PPC ir išsiunčiu laišką seniesiems savo klientams. Problemų pritraukti žmonių nebuvo,visi senoliai žinojo apie mano naująjį projektą, todėl traffic’as augo sparčiai.
http://www.djixas.com/story/m.jpg
http://www.djixas.com/story/240-400.jpg
http://www.djixas.com/story/300-600.jpg
Iš archyvų ištrauktas screenshot. Ignoruojant kelias klaidas bet dingusius paveikslėlius, puslapis daugmaž taip ir atrodė.
Nežinau kas čia rašė ir kodėl tokį screenshotą turiu išsisaugojęs, bet toks tekstas pakėlė nuotaiką:
http://www.djixas.com/story/p1.jpg
Anyway, su nauja paieškos sistema atėjo ir nauja cheater'ių karta. Šį kartą, juos pagauti nebuvo taip paprasta, nes neįsigilinus, traffic'as (lankytojų srautas) atrodė 100% natūralus.
Šie žmonės buvo tos srities profesionalai, žaidimai su iframes (kuomet nematomas script'as įdedamas į puslapį ir atėjus lankytojui, jis to nežinodamas paspaudžio ant reklamos) buvo pakeisti sudėtingais algoritmais, kurie sukeldavo didelį galvos skausmą. Toks jau tas darbas...
WebMasterio Košmaras
Praėjus mažiau nei metams po projekto paleidimo, išaušo dar vienas rytas... Tai buvo 2007 Birželio 09 diena...
Įsijungiau kompiuterį ir patebėjau, kad mano tinklalapis nebeveikia. Hmm, kažkas blogai su failų nustatymais. Prisijungiau prie cPanel ir netrukus išvydau klaidą... Parašius support‘ui išgirdau nelabai malonų atsakymą:
HDD gedimas, sugadinti duomenys.
Nieko tokio, pagalvojau... Juk būtent tam ir pirkau serverius su 2 kietaisiais diskais. Vienas backup‘am laikyti.
Tais laikas pats serverių neprižiūrėjau ir į visą valdymą nesigilinau. Paprašiau, kad atstatytų duomenis iš atsarginės kopijos (buvau prašęs, kad jas darytų kiekvieną dieną), tačiau sulaukiau tokio atsakymo:
Backup‘ų scriptas buvo netaisyklingai sukonfiguruotas. Pilnos atsarginės kopijos nėra.
Mano širdis pradėjo plakti greičiau. Jaučiau didelį adrenalino antplūdį ir nieko su juo negalėjau padaryti... Liko tik paprašyti, kad pabandytų atstatyti prarastus duomenis ir laukti.
Po kelių dienų nežinios ir daug išlietų nervų, visi įmanomi duomenys buvo atstatyti. Dėja, to nebuvo gana, mad mano pagrindis projektas vėl veiktų. Griebiausi šiaudo ir paprašiau, kad mirusį HDD atsiųstų paštu. Yra pilna bendrovių, kurios už nekuklią sumą atstato duomenis. Dėl man nežinomų priežasčių, to padaryti jie nesutiko... Laikas bėgo, o mano puslapis ir toliau merdėjo. Pabendravus su advokatais, jie pagaliau atsitokėjo ir sutiko atiduoti kietąjį diską...
Praėjus maždaug mėnesiui po visų įvykių, mano puslapis jau veikė. Išsiunčiau žinutes visiems klientams ir pranešiau apie sutvarkytą problemą.
Dėja, greitai teko nusiviliti, lankytojų srautas pasieke vos 20% prieš tai buvusių skaičių (ir per 6 mėn. nukrito iki 10%). Kadangi kitos paieškos sistemos gaudavo rezultatus būtent iš manęs, jiems neliko nieko kito kaip naudoti mažiau mokančius partnerius. To pasakejo sumažėjo tiek jų uždarbis, tiek norinčiųjų tą programą naudoti webmasterių skaičius.
Aukso amžiaus pabaiga
Nors tinklalapis ir nepasiekė buvusio projekto populiarumo, tačiau tikrai buvo ką veikti. Pvz.: iš senų laiku prisimenu štai ką:
- Nemiegojimas iki tol, kol prasideda haliucinacijos - Tokių produktų kaip BSN NO Xplode vartojimas, tik ne sportui, o darbui
Krūviai sumažėjo, tačiau to neužteko, nes jokio gyvenimo apart kompiuterio nebuvo. Tiesą sakant, apie tai net negalvojau, kadangi toks gyvenimo būdas man labai patiko.
Mažėjant tokių paieškos sistemų populiarumui (kadangi mano paieškos rezultatus naudojo bene visi tokių sistemų sąvininkai, vadinamosios krizės anksčiau nelabai ir jaučiau) ir dar taip nukritusiam lankytojų skaičiui, buvo akivaizdu, kad toks projektas ilgai nesilaikys, reikėjo kažką keisti... Kitaip sakant, pasiekiau dugną, iš kurio išsikapstyti reikėjo laiko bei idėjų. Apsvarsčiau tuo metu „uždarbio rinkoje„ esančias galimybes:
PTR mirė, paieškos sistemos (PPC) merdėjo, o HYIP bei AutoSurf, kurie ir taip niekada nedomino, buvo ties išnykimo riba...
Naujų uždarbio būdų beieškant
Dar dirbant su paieškos sistemomis, po truputi plėtojau savo verslą. Hostingas bei affiliate sale‘s buvo keli iš jų. Aktyviau domėjausi ir SEO, todėl buvo tik laiko klausimas, kada atsistosiu ant kojų.
Vienos bemiegės nakties metu, sugalvojau atidaryti blogą, kurį paleidau 2007 m. vasarą. Nors pradžioje uždarbio ir nebuvo (keli doleriai per mėnesį), blog‘o tematika buvo viena iš mano „aistrų“, todėl jį pildyti buvo gana linksma ir dėl pinigų nesiskundžiau.
Labai senai (2004), turėjau lietuvišką įvairių pamokų portalą (projektas.talte.net > projektas.ten.lt > pamokos.net, kurį rodė ir tuo metu populiari „NKTV“). Jo dėka išmokau naudotis Photoshop (nes pamokas reikėjo kažkam rašyti), to pasekoje, pradėjau kurti įvairius dizainus, o tas man labai patiko.
Kadangi jokių, ypač laiką eikvojančių įsipareigojimų neliko ir spaudimo dirbti taipogi nebuvo, plaukiau pasroviui... Pradėjau aktyviau reikštis forumuose, naudojau IRC ir kitaip švaistyti savo laiką. Žinoma, buvo dienų, kai dirbau nuo ryto iki vakaro, tačiau kovos su vėjo malūnais baigėsi.
Paleidau daug mažų projektų, adult, affiliate, forumai, direktorijos ir pan. Toliau mokinausi SEO bei žaidžiau su dizainu.
Nors aukso amžius baigėsi, jaučiausi visai gerai. Turėjau laiko nueiti į mokyklą, o to pasekoje susiradau net ir tikrą draugą (10-11 kl.). Keistai skamba, tačiau tokia jau ta realybė.
Tik jo dėka, išlindau į šviesą. Per ateinančius metus turėjome nuostabų laiką, atšventėm vaikystę, kurios niekada neturėjau. Atsirado draugės, vakarėliai soduose ir pan. Gal ne veltui sakoma, kad ne piniguose laimė...
Dėja, daugumai įstojus į universitetus, po truputi vienas nuo kito atitolome, o gal subrendome... Iš mūsų „gaujos“ likome tik aš bei geriausias draugas. Po kelių dienų mokslų, supratau, kad toks dalykas ne man ir viską mečiau. Ėjau tik į anglų kalbos paskaitas, kurios man labai patiko. Niekada nemėgau tokios švietimo sistemos, buvau įsitikinęs, kad man diplomo neprireiks ir niekam niekada nedirbsiu...
Bėgant metams, augo ir žinios. Mano dizainus pradėjo naudoti tokios firmos kaip AMD bei NVIDIA, hosting‘as bei blog‘as populiarėjo, o SEO sekėsi puikiai.
Be visa to, susidomėjau ir investicijomis akcijų biržoje, domino greiti pinigai, o akcijos tai ir siūlė. Visiškai nieko apie tai nenutuokiau, todėl pirmau RIMM (Research in Motion), AAPL (Apple) ir GOOG (Google) akcijas. Kodėl? Nes kilo... Dėja, sprogus nekilnojamo turto burbului ir prasidėjus krizei iš mano investiicjų mažai kas ir liko. Nenaudojau nei stop loss, nei take profit, nes gyvenau iliuzijų pasaulyje, kuriame akcijos turejo kilti amžinai...
Tuo metu dalyvavau ir SEO konkursuose, nes mėgau konkurenciją, tačiau greitai supratau, kad to man negana. Norėjau karo, todėl sugalvojau pasiimti viena iš pačių populiariausių raktažodžių „buy viagra“ ir kilti į viršų.
Po bene pusės metų, mano puslapis jau sedėjo top 3 (yahoo.com paieškos sistemoje), o „viagra“ top 10, jaučiausi SEO dievu, o sukauptas žinias pritaikiau ir kituose puslapiuose...
What could possibly go wrong? O buvo 2008...
Prasideda
Nei iš šio nei iš to pradėjau viduriuoti, atrodo nieko blogo, tačiau tai tesėsi ir tesėsi. Bėgant savaitėms, pajaučiau intensyvius širdies skausmus, pirmą skausmą ignoravau, kadangi buvau plonas ir problemų prieš tai niekada neturėjau, tačiau vieną vakarą kažkas nutiko... Pradėjo suktis galva bei kretė drebulis, teko kviesti greitąją. Jiems atvykus, aš jau kračiausi savo lovoje ir galvojau, kad dar nenoriu mirti. Greitoji mane nuvežė į ligoninę ir padarė įvairius tyrimus, diagnoze: tachikardija dėl kalio trūkumo.
Išrašė daug vaistų (~15-20 tablečių per dieną) ir išleido namo. Jaučiausi kaip pensininkas, kadangi tokių kiekių niekada neteko gerti. Sveikata buvo prasta. Pastoviai sukosi galva, jaučiau silpnumą, intensyviai plakė širdis. Dienas leidau lovoje, o vakare sukaupęs paskutines jėgas atnaujindavau blogą, taip jau reikėjo... Dar ne vieną kartą keliavau su greitąją pagalba...
Kadangi daktarai tiksliai nežinojo kodėl vis dar tęsiasi viduriavimas (gydė viską, nuo nervinio išsekimo iki neaišku ko), nervavausi, o to pasekoje atsirado ir opa, dar viena problema... Susitarėme su viena gydytoja, kad mane pagultys į ligoninę. Kitą dieną ten nuvykus, jie pasake, kad čia dar nėra ypač problema ir galima gydytis namie (mačiau iš jos pinigų trokštančių akių, kad ji nori kyšio). Kyšių niekada nedaviau ir neduosiu (toks jau esu), išvažiavau namo...
Bėgo mėnesiai, o aš vis dar kankinausi, užmiršau ką reiškia būti sveiku žmogumi ir dieną praleisti be problemų. Bene po pusės metų tokio „gyvenimo“ bei dietos opai nuraminti (tik virtas maistas, jokių prieskonių, riebalų ir pan.), problemos po truputi aprimo, o vėliau ir visiškai dingo... Grįžau į gyvenimą...
Tais metais beveik nieko naujo nenuveikiau, tačiau džiaugiausi, kad buvau sveikas. Toliau pildžiau blogą, plėtojau kitus puslapius bei ieškojau hostingo klientų. Gyvenimas ėjo savo vaga.
Smūgis žemiau juostos
Buvo 2009m. vasaros vakaras, sedėjau prie kompiuterio ir žiūrėjau Starcraft Korea finalą. Staiga, pajutau silpnumą ir pagalvojau, kad tuoj nualpsiu... Užplūdo adrenalino banga ir drebulys, jau žinojau, kas manęs laukia...
Buvo iškviesta greitoji, ir vėl kračiausi savo lovoje... Ir vėl mane išvežė... Šį kartą kalio trūkumo nebuvo ir visi tyrimai buvo idealūs. Išleido namo...
Ir vėl sekė eilė tyrimų, pastovus bendravimas su daktarais bei pasivažinėjimas greitąja. Viskas priėjo iki tokio lygio, kad greitosios personalas jau mane pažinojo. Dėja, niekas nežinojo kas man yra.
Buvau apimtas nevilties... Būdavo dienų, kai visą laiką žiūrėdavau į tuščią sieną, kol suskambėdavo priminimas ir ėjau pildytį blog‘ą bei tikrinti el.paštą...
Visas gyvenimas tapo tikru pragaru ir tikrai niekam nelinkiu to patirti. Prasidėjo viso kūno skausmai, bėrimai, atsinaujino opa, atsirado temperatūros šuoliai, pykinimas, kraujas iš tokių vietų, kur ten jo neturėtų būti, silpnumas, galvos svaigimas, padidėjusi blužnis, drebulys, tirpdavo visos kūno vietos (nuo nervų) ir pilna kitų simptomų... Svoris nukrito iki 53 kg (man buvo 21-23 metai). Pirma kaltino nervus, tačiau kai po raminamųjų būdavo tas pats, suprato, kai tie ne jų kaltie.
Nakties pradėjau bijoti labiau nei velnias kryžiaus. Užmigus prabusdavau nuo konvulsijų, kartais nuo oro trūkumo, nebegalėjau kvepuoti, drebančiom rankom ieškodavau telefono, kad paskambinti kitam kambaryje budinčiai mamai, jog ji atbėgtų ir iškviestų greitąją, ir taip bene kiekviena naktį... Ryte žinojau, kad vakare ir vėl manęs laukia kova, kurią aš turiu tęsti.
Nieko labiau nenorėjau, tik gyventi...
Vieną vakarą atvažiavo brolis, buvo eilinis vakaras, tačiau man ir vėl pasidarė blogiau, pamenu kai greitajai mane išvežant, jis pagriebė man už rankos, tai buvo vienas iš šilčiausių mano prisiminimų...
Gulėjau vieną vakarą lovoje, rytojus buvo svarbi dieną, kadangi turėjau sužinoti kraujo vėžio tyrimo rezultatus... Gulėjau ir galvojau apie savo gyvenimą ir ką darysiu, jeigu rezultatai parodys, kad aš jį turiu. Verkiau, nes galvojau apie ateities planus, planus pakeisti tai, kas mano buvo ir yra labai svarbu... Privalėjau gyventi... Atėjau pasiimti tyrimo rezultatų, man juos padavė ir nieko nepasakė, prašiau, kad perskaitytų, bet pažiūrėjus atsisakė... Nuėjus pas gydytoją paaiškėjo, kad nieko baisaus nerado, todėl nusiraminau... Dėja, tai tik reiškė, kad ir toliau jie nežino, kas man yra. Išrašė dar vaistų...
Mačiau, kad šeima ypač nervavosi, todėl turėjau kažką daryti... Per tiek laiko jau supratau, kad šie simptomai nėra mirtini, todėl stengiausi juos nuslėpti taip, kaip galėjau. Apsimečiau, kad man viskas gerai, tapau įtikinamas aktorius tiek šeimai, tiek aplinkiniams. Tik prieš mėnesį (2011 11) šeima sužinojo, kad viską nuo jų slėpiau...
2010 sausį pradėjau lankyti sporto klubą. Pradžioje buvo sunku, kadangi jaučiausi prastai, tačiau po truputi viskas pradėjo gerėti. Pats sau susidariau ypač griežtą dietą: jokio cukraus, saldumynų, padažų, rukytų gaminių, picų, alkoholio (kurio ir taip jau nevartojau), čipsų, riebesnės mėsos, jokio kepto maisto ar pusfabrikačių, ypač maži kiekiai druskos. Valgiau tik košes, daržoves, salotas ir vaisius. Mėsą ar žuvį valgiau ne daugiau kaip kartą dienoje, kurią troškinau garuose ar viriau vandenyje.
Sportas ir toks gyvenimo būdas tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi, kurią pradėjau dievinti. Nepirkdavau nieko kas turėjo raidelę E, viską dariausi pats ir labai tuo džiaugiausi.
Po truputi atsigavau, nors ir toliau kankino tos pačios problemos (prie kurių jau buvau įpratęs), simptomai nebuvo taip dažnai pasikartojantys ar labai intensyvūs, todėl gyventi buvo galima. Susitikus su draugais ar pažystamais ir toliau vaidinau, visi galvojo, kad man viskas gerai.
Meilė iš pirmo žvilgsnio
Dar būdamas 16 metų kalbėjau su vienu klientu, kuris užsiminė, kad bandė užsidirbti Forex, tačiau pinigus prarado. Nežinojau, kas yra Forex, tačiau tas žodis man sukėlė įvairiais emocijas, kažkur širdyje žinojau, kad tai yra skirta man... Tuo metu dar dirbau su paieškos sistema, todėl šis pokalbis greitai užsimiršo...
Kadangi dažnai gulėdavau lovoje, kildavo visokių minčių ir štai, vieną vakarą (2010 pradžioje) prisiminiau apie Forex... Prisėdau prie kompiuterio ir pradėjau ieškoti informacijos, greitai supratau kas tai yra ir kaip iš to galima uždirbti. Tokie pasakymai kaip: tai sudėtingiausias mechanizmas pasaulyje, 90-99 procentai investuotojų ten praranda pinigus ir t.t. mane tik užvedė.
Draugai bei šeimos nariai manęs nesuprato. Norėjo, kad aš veikčiau kažką kito, nes investicijos yra labai sudėtingas dalykas. Tačiau aš niekada neklausiau kitų ir paisiau tik savo nuomonės. Ne jie, o aš žinau, kas man geriausia. Kai jie dvejojo mano sugebėjimais, man net nebuvo toptelėjusi mintis, kad man nepasiseks.
Laukiau tos dienos, kada galėsiu juos visus pasikviesti į savo iš Forex pinigų pastatyą namą ir paleisti šį video:
http://www.youtube.com/watch?v=6tZTojhZJ98
Kadangi niekur nedirbau, Forex galėjau studijuoti ir visą dieną. Susiradau pilną resursų (pradėjau nuo Forex lietuviškai YouTube video) ir įdėmiai klausiausi. Nugrimzdau į FX pasaulį ir daugiau apie nieką negalvojau. Ignoravau visus savo simptomus, pradėjau rėkti ant paties savęs (man the fu*k up), nebegalėjau sustoti... Grįžau į savo senąjį „Aš“. Mokymosi ciklas buvo maždaug toks:
- Pusryčiai (klausantis audio knygų apie investavimą, psichologiją) - Po jų žiūrėdavau Forex video tol, kol pavargdavau - „Pertraukos“ metu skaitydavau apie Forex, nes video buvo jau per daug, darydavau taip tol, kol pavargavau. Tada sekė arba daugiau video arba pietūs. - Sporto klubas - Prekiavimas tikra sąskaitą (niekada nenaudojau demo) - Pietūs (klausantis audio knygų apie investavimą, psichologiją) - Prekiavimas Forex - Mailai, blogo atnaujinimas, hostingo support - Forex video, audio, tekstas ir taip iki nakties.
Taip mokinausi tol, kol baigiau visus atrinktus video kursus (~3 mėn studijų), (knygas skaitau iki šiol). Kai telefonas nebūdavo išjungtas, skambinantieji paklausę „ką veikiu“ visada girdėjo tą patį atsakymą: mokinuosi Forex. Jaučiau nepaprastą malonumą, jeigu sapnuodavau, sapnuodavau grafikus, rytais šokdavau iš lovos ir puldavau studijuoti Forex, sužinojęs kiekvieną naują triuką krykštavau kaip maža mergaitė. Tokias emocijas jaučiu iki šiol.
Kadangi vaidinau sveiką žmogų, 2010 balandį sugalvojome aplankyti Amsterdamo Trance Energy šokių festivalį. Nuėjus į pre-party, pradėjo suktis galva ir pajaučiau silpnumą. Stovėjau vietoje vaidindamas, kad šoku, tačiau mintyse norėjau, kad viskas kuo greičiau baigtūsi. O dar tik buvo pati renginio pradžia. Atsisėdau ant odinio kampo ir žiūrėjau į telefoną, nežinau kiek laiko ten praleidau, tačiau aš buvau ne vienas. Po kelių valandų, draugams renginys atsibodo ir visi nusprendėme važiuoti į viešbutį. Išėjus į lauką, draugas pasakė, kad mano lūpos visos melynos. Dėja, tokių dalykų nuslėpti negalėjau. Nusijuokiau ir visi važiavome išsimiegoti... Kitą dieną sekė pagrindinis vakarėlis, ten jaučiausi lygiai taip pat.
Grįžus namo daugiau nieko nenorėjau, kaip tik išsimiegoti, taip ir padariau...
Toliau prekiavau Forex ir mokinausi iš savo klaidų. Atėjus gimtadieniui, net nežinojau kiek man metų, pamiršau apie viską, kas nėra Forex.
Forex + Dietą + Sportas buvo viskas, ko norėjau. Keldavausi naktimis, jeigu būdavo specialūs seminarai, klausydavausi ir semiausi žinių. Dabar planas buvo toks: uždirbti daug pinigu, kad galėčiau nuskristi į Japoniją ar Švecariją, kur mane ažiūrėtų ir galbūt padėtų diagnozuoti tai, ko negalėjo Lietuvos medikai. Atšventus 2010 Kūčias bei Kalėdas, pradėjau ruoštis vienai svarbiausių savo kelionių...
2011 Sausį išskrendu į Londoną, susitinku su savo Forex mentoriumi... Išmokstu daug neįtikėtinų dalykų bei susipažįstu su nuostabiais žmonėms iš viso pasaulio (tarp jų ir vienas Danijos Lietuvis).
Mano mentorius (kuris savo vardo nenorėjo minėti (ir jeigu jūs jį atpažinote, būtų šaunu, jeigu taipogi neminėtumėte)), buvo ir yra vienas iš mano įkvepėjų. Tačiau ne todėl, kad turi pinigų ar todėl, kad prekiauja Forex... Ne.
Tiesą sakant, jis man primena mane patį. Tai toks žmogus, pas kurį bemiegės naktys yra kasdienybė, kuris jaučia Forex aistrą ir dirbą tiek, kiek gali. Būtent todėl jam ir jaučiu pagarbą, nes tokių žmonių, kurie TIKRAI dirba sutikti daug neteko. Nežmoniška pagarba iš mano pusės. Pralenkti jį yra vienas iš mano tikslų, tik ne todėl, jog noriu pasmaukyti ego, o todėl, kad parodyčiau, koks jis geras mokytojas.
Tai žmogus, kuris gerbia savo kūna ir jį prižiūri (buvo linksma sužinoti, kad mūsų dietos bei hobiai yra +- identiški). Jis yra visiškai atsidavęs Forex, nors jam virš 40 metų, jis neturi jokios žmonos ar vaikų, nes visą laiką praleidžia FX. Žinau, kad daugumai tai neatrodo priimtina, tačiau tai yra būtent tai, ko aš noriu.
http://www.djixas.com/story/pic.jpg
(Mentoriaus nuotrauka iš Olimpinių žaidynių)
Aplamai, jaučiu pagarbą tokiem žmonėm, kurie atiduoda viską, jog pasiektu savo tikslo. Tokie žmonės kaip Andreas Munzer (nors ir esu prieš steroidų vartojimą), Mentorius ar animacinio serialo personažas Vegeta, yra asmenybės, kurios mane įkvepia. Žmogaus valia yra nuostabus dalykas, kurio dėka mes galime pasiekti viską.
http://www.youtube.com/watch?v=3alS4rTR-bQ
Paskutinį vakarą Londone pavakarieniavome, pakalbėjome apie mums svarbius dalykus bei atsisveikinom. Ryte palikau viešbutį ir patraukiau link oro uosto... Jaučiausi gerai.
Įsėdau į lėktuvą, išsitraukiau Forex užrašus, paleidau Depeche Mode grojaraštį ir pradėjau skaityti... Tada nutiko įsimintiniausias dalykas 2011 metais.
Skridau vienas, buvau toli nuo namų... Niekas nežinojo kas man yra, kiti net nežinojo, kad aš kažkuo sergu. Apart Mentoriaus, niekas manimi netikėjo... Bavau pratęs prie negatyvaus aplinkinių mąstymo, dar prieš pradedant dirbti internete. Visi sakė, kad užsidirbti neįmanoma. Tada sake, kad PTR, kuris nemoka tikrų pinigų niekada neuždirbs, PTC miršta, neapsimoka nieko daryti, neįmanoma vienam žmogui užkelti „buy viagra“, kad ir į top 10, tam reikia labai daug investicijų. Forex neapsimoka dirbti, nes tai sudėtingiausias mechanizmas pasaulyje ir iš to uždirba tik „išrinktieji“. Per visus tuos metus, Mentorius buvo pirmasis žmogus, kuris manimi patikėjo. Galbūt jis pamatė mano tikrąjį charakterį, suprato, kas aš esu.
Per tuos metus nebendravau su niekuo, praradau beveik visus vaikystės draugus, beveik visas santaupas (susprogdinau 7 Forex sąskaitas). Atrodo, kad apart Forex daugiau nieko neturėjau...
Beskaitant išgirdau šią dainą ir pajaučiau neapsakomas emocijas...
Tuo momentu supratau, kad Forex yra tikrieji mano namai... Neberūpėjo man nei pinigai, nei sveikata, nebenorėjau nieko kito, tik prekiauti Forex, jaučiausi vieningas su visata.
2011
Atvykęs namo ir toliau studijavau Forex, sekėsi puikiai. 2011 pradžioje atidariau privatų investicijų fondą. Ir vėl grįžau į savo ritmą: miegas, dieta, sportas, Forex.
10:30 jau gulėdavau lovoje, o 7:30 ryto keldavausi. Taip darau iki šiol, nesvarbu, tai šiokadienis ar Naujieji Metai.
Laikui bėgant atradau savo Forex stilių, nebenaudojau nieko (apart pagrindų), ką mane išmokė Mentorius, viską perimė mano paties intuicija bei praktika. Nesidomėjau niekieno metodais, nes tik aš vienas žinojau savo silpnasias ir stipriasias vietas. Susisiekiau su Mentoriumi ir papasakojau apie savo ateities planus, planus, kurių niekas iki tada nežinojo. Papasakojau, kad Forex kelionę noriu tęsti vienas. Greitai gavau ir tokį palinkėjimą:
http://www.djixas.com/story/picccc.jpg
Forex sekėsi puikiai, ir toliau bendravau su Mentoriumi, bei dalinausi savo patirtimi. Iš jo tuo metu norėjau tik vieno: daugiau jokių FX patarimų. Jis tokio prašymo metu tik nudžiugo, kadangi skatino individualų mąstymą.
Mėtams bėgant, po truputi pradėjau pardavinėti savo senuosius puslapius. Pasilikau tik hostingą, blogą bei didmeninės prekybos įmonę, kurią dabar 24/7 valdė mano geras draugas.
Ir vėl atejo mano gimtadienis, ir vėl sužinojau kiek man metų... Jį atšvenčiau valgydamas grikių košę bei gerdamas vandenį. Visas nesveikas maistas bei alkoholis man kėlė didelį šleikštulį.
Po gimtadienio supratau, kad reikia susitvarkyti sveikatą, juk kankinausi jau daugiau nei du metus... Pats pradėjau domėtis medicina, ėjau į privačias klinikas pas visus specialistus iš eilės (nuo A iki Z). Pats susigalvodavau kokius tyrimus atlikti, sumokėdavau pinigus ir laukdavau rezultatų. Šiandin darysiu skydiaulkės bei šiuos kraujo tyrimus. Mokėjau ir mokėjau pinigus, tačiau kaip nieko nerado, taip ir nerado. Tai dar buvo tik pati pradžia.
Po tiek metų nežinios, mano nervai jau buvo visiškai išderinti, o tiesą sakant, jų ten visai nebuvo. Menkiausia smulkmena man sukeldavo nepaprasta pyktį. Pradėjau gerti raminamuosius, tačiau jie manęs neveikė, reikėjo didinti dozes.
Ir toliau tesiau paieškas, nes žinojau, kad ankščiau ar vėliau kažką surasiu. Daktarai visada sakydavo tą patį: tai nervinio pagrindo sutrkimai, tačiau aš jiems aiškindavau, kad tokių problemų turėjau dar prieš tai, kai buvau sugadinęs nervus.
Pradėjau važinėti į kitas klinikas, kalėti su pažystamais. Lapkričio mėnesį sekė dar daugiau tyrimų ir staiga, po vieno tyrimo man pasake: radome pakitimų smegenyse, įtariame epilepsiją.
Nusiraminau, nes kažką rado, tačiau žinojau, kad toks dalykas nėra labai geras mano ateičiai. Gydytojai siūlė apriboti tuos dalykus, kurie mane nervuodavo, tačiau aš tik nusijuokiau, nes Forex tikrai nebuvo meditacija. Išrašė vaistų, tačiau aš jų negėriau.
Grįžau namo, pasileidau Depeche Mode - Home ir priemiau sprendimą, toliau prekiauti Forex ir ieškoti antros nuomonės. Kaip mano Mentorius sakė: galutinis tikslas yra svarbiau už skausmą. Tokiu principu ir gyvenau.
Tačiau tai manęs nesustabdė ir aš toliau vaikščiojau pas kitus specialistus. Ir toliau sakė, kad man viskas gerai, tačiau mokėjau pinigus už visus įmanomus tyrimus ir ėjau iki galo, braukydamas savo „check list‘ą“. Lapkričio gale – Gruodžio pradžioje pasidarė šiek tiek blogiau kol galų gale daktarai ir vėl kažką rado, šį kartą tai buvo daug rimčiau...
Daktarai man paaiškino, kad reikia daugiau tyrimų, sukvietė visą savo komandą bei puolė tartis. Man buvo uždrausta sportuoti, o to aš labai nenorėjau. Žinojau, kad tai buvo tik laikina... Nutraukus sportą grįžo keli simptomai, o seni paaštrėjo, naktimis tirpdavo visas kūnas, ko labiausiai nemėgau. Priedusulio ir konvulsijų jau buvau pripratęs.
Sezono finalas
Vieną vakarą vedžiojau šunį... Eidamas miške nukritau, atkirto kojas. Adrenalinas užplūdo mano venas, tačiau aš nieko negalėjau padaryti, išsikviečiau pagalbą... Mano nuvedę namo ir liepė laukti paskirtos datos. Pažiūrėjau į savo kojas, pilvą ir išsigandau. Koja buvo ryškios geltonos spalvos, žinojau kas manęs laukia...
Vienas daktarų vizitas sekė kitą, o kalendoriuje pažymėtos dienos parodė, kiek dar tokių vizitų manęs laukia...
Po Kalėdų daktarai paskiria chemiją, tačiau aš žinau, kad Naujuosius metus sutiksiu taip pat, kaip ir praeitus: prie kompiuterio ekrano, prekiaujant Forex...
Pabaigai
Visada girdėdavau tokį pasakymą iš draugų bei artimųjų: sveikata yra svarbiausias turtas, tačiau aš tik juokdavausi, nes jaučiausi nenugalimas ir galvojau, kad man niekada nieko nebus. Galiu pasakyti tik tiek: sveikata tikra yra didžiausias turtas ir aš atiduočiau viską, kad ją galėčiau susigražinti. Mūsų kūnas yra vienintelis dalykas, kurį mes turime. Nesuprantu tų, kurie jo negerbia. Knygos protui, o sportas ir gera mityba - kūnui.
Masės žmonių ir toliau valgo šlamštą, rūko, bei geria. Kodėl? Jie žino, kad tokie dalykai sukelia mirtį, tačiau apie mirtį galvoti juk yra per daug baisų, todėl tai yra ignoruojama, o jie toliau daro tą patį.
Žinau, kad per tuos metus buvo daug žmonių, kurie galvojo / galvoja, kad esu arogantiškas ar išleptinas, bet tiesa yra kitokia. Tikrai man nulis sveikų, ką jūs apie mane galvojat, bet pabaigai pasakysiu tai, ko daugiau niekada nekartosiu:
Niekada nesigyriau savo pasiekimais ar uždarbiu (nėra pasaulyje nei vieno žmogaus, kuris žinotų apie mano uždirbtus skaičius). Vieninteliai žmonės, kurie žino šia istoriją esate jūs. O žinote tik todėl, nes aš čia galiu išlikti anonimu. Galbūt jūs mane jau žinote, o gal dar tik pažinsite, tačiau jeigu nežinojote iki šiol, taip niekada nežinosite, kad aš galiu būti „tas“ uzdarbis.lt narys, kuris parašė šią istoriją...
Geriausias kada gautas uzdarbis.lt komplimentas buvo iš nario Vaidas*, kuris rašė: Vienas iš nedaugėlio kuris iš šio forumo nesiekia jokios finansinės naudos, ir dalina nemokamus patarimus kitiems.
Tokie žodžiai man reiškia daug...
2006 pirmą dalį rašiau tikrai ne todėl, kad tapčiau metų forumiečių (nors dauguma taip manė). Istoriją rašiau todėl, nes norėjau kažkam išsipasipasakoti, kaip jau minėjau, niekas tokių dalykų nežinojo.
Jaučiu didelę nepagarbą tiem žmonėm, kurie pastoviai skundžiasi gyvenimu, nors niekada sunkiai nedirbo, toliau sėdi Facebook, žiuri TV (kurio nebuvau įjungęs jau 3 metai) ir kitaip švaisto laiką. Tik jūs patys esate atsakingi už savo likimą, valdžia jums nėra nieko skolinga. Tokie žmonės nori gauti viską už nieką, bet kai gauna, jiems vis negana ir negana.
Ne pirmą ir nepaskutinį kartą sakau:
Jeigu tie, kurie verkia dėl blogo gyvenimo ir keikia valdžią per tą laiką paimtu kelias knygas apie politiką ir jas perskaitytų, tai po 5-10 metų galėtų patys ten eiti ir daryti tarką.
Bet kadangi geriau nieko neveikti, gerti alų sėdint ant kampo, tai kaip buvo tokia valdžia, taip ir bus.
Ir vėl politikai kažką pavogė? Kai tie patys žmonės slepia pajamas ar algą moka vekeliuose. Taip ir nesuprantu, kodėl jie skundžiasi, jeigu patys daro tą patį. Tokie politikai buvo ir bus, nes iš visuomenės jie ir ateina. Kol nepasikeis visuomenė, tol nepasikeis ir valdžia.
Kodėl aš ir toliau mokinausi Forex, nors praradinėjau pinigus? Kodėl visada dariau tai, ko kiti nerekomendavo? Nes tik aš esu savo likimo kalvis. Nes aš nebijojau eiti ten, kur niekas nebuvo nuklydęs.
Paimkime namo statybą. Jūs nieko apie tai nežinote, tačiau sugalvojote sau pasistatyti namą. Statėte pirmą kartą ir nesugebėjote pakloti net pamatų, pasimokėte iš savo klaidų ir toliau dirbote, kai visi tuo tarpu juokėsi, kai draugai ar šeima siūlė jums eiti pailsėti. Jūs statėte sienas, kurios griuvo, tačiau nepasidavėte... Bėgant metams jūs jau žinote daug dalykų apie namo statybą, įgijote patirties... Po dešimčių bandymų jūs pradėdavote iš naujo, nes savo valios dėka jūs artėjote prie užsibrėžto tikslo.
Jūs prisiminėte tuos laikus, kai net nemokėjote pastatyti pamatų ir žnusijuokėte. Žinojote, kad jeigu ir toliau dirbsite bei mokinsitės iš savo klaidų, viską įmanoma pasiekti.
Patys pagalvokite, jeigu dirbsite prie vieno dalyko vėl, ir vėl, ir vėl, ar įmanomas toks variantas, kad ankščiau ar vėliau jūs tai išmoksite padaryti? Kaip gyventume dabar, jeigu Edisonas kuriant elektros lemputę būtų pasidavęs po 10, 20 ar 500 kartų? Tik po tūkstančio bandymų jis pasiekė tai ko norėjo, tačiau kaip jis pats pasakė: I have not failed 1,000 times. I have successfully discovered 1,000 ways to NOT make a light bulb.
Valia yra nuostabi dovana, kuria reikia naudotis. Pamenu, kai brolis pasakė, ką man už nugaros kalbėdavo sporto klube esantys žmonės.
- Turime naują žvaigždę - Nesveiki krūviai - Dar niekada nemačiau, kad kas taip intensyviai sportuotu
Visada juokdavausi, kai daug stambesni už mane žmonės, pririję steroidų negalėdavo pakelti tokių krūvių, kai treneris klausdavo, ar aš kažką vartoju... Ne, viska dariau „ant sauso“, skatinamas tik valios ir vidinio troškimo. Kodėl neparodžius ką tu gali? Kodėl nebūti geriausiu savimi? Kodėl negyventi virš šimto metų?
http://www.youtube.com/watch?v=yjs_K76NUBc
When your mind changes, your body will change.
Žinau, kad jūs perskaitysite šią istorija ir greitai viską užmiršite. Tačiau galbūt iš visų tų žmonių bus vienas, vienas žmogus, kurį priversiu susimastyti ir pakeisti savo gyvenimo būdą. Galbūt jis pradės bėgioti rytais, gal mes rūkyti, o gal pagriebs bent vieną knygą (Way of the Peaceful Warrior: A Book That Changes Lives). Kai taip atsitiks, žinosiu, kad aš pasiekiau savo. Tas vienas žmogus yra vienintelė priežastis, dėl kurios aš paviešinau antrąja istorijos dalį...
Kalbate apie likimą, sakote kad jums viskas nulemta? Tuoj aš jums pasakysiu apie likimą: valia, o ne likimas skatino mane dirbti dienomis ir naktimis, tik valios dėka aš nepasidaviau ir toliau dariau tai, ką jaučiau širdyje. Ne likimas, o valia mane privertė keltis iš savo lovos ir dirbti agonijoj. Likimas nežino nieko apie pasiaukojimus bei discipliną, kurių dėka aš pasieksiu savo.
Manau ne vienas jaunas žmogus yra kamuojamas vienos ligos – tingulio. Aš ne išimtis, kad ir kaip man bebūtų liūdna dėl to. Apie tai ir noriu padiskutuoti su Jumis.
Gyvenime esu išsikėlęs sau didelius tikslus. Tačiau puikiai suprantu, jog eidamas tuo keliu, kuriuo einu dabar, savo svajonių ir siekių neįgyvendinsiu. Tačiau žinau, jog dar ne vėlu pasikeisti. Esu moksleivis, liko dar pora metų iki studijų. Nors mokausi tikrai neblogai, dalyvauju įvairiose olimpiadose, kuriose dažniausiai laimiu, tačiau nemanau, jog aš išnaudoju visas savo galimybes, o tos mano žinios - lašas jūroje. Nuo mažens buvau imlus mokslams, įdėdamas mažesnes pastangas nei kiti pasiekdavau dar geresnių rezultatų nei jie. Tai kėlė mano EGO ir pasitikėjimą savo jėgomis. Aš visur norėjau būti pirmas geriausias – lyderiauti. Nesvarbu, ar tai buvo skaitovų konkursas, ar futbolas su draugais. Visa tai man sekėsi puikiai. Lyderiavimas, laimėjimai buvo mano kuras, kuris skatino mane dirbti, mokytis. Pamenu, kaip 5 klasėje, sėdėdavau valandą ir mokydavausi 30 anglų kalbos žodžių tik tam, jog gaučiau 10. Aš norėjau gauti maksimumą. Jei gaudavau 9, aš jausdavausi nelaimingas. Juokinga. Tačiau metams bėgant supratau, jog kam mokytis tai, kas tau nėra įdomu, jei galima nusirašyti? Taip ir darydavau. Beveik nesimokydavau namuose – viską išmokdavau per pamokas. Jei jau tikrai reikdavo kažką išmokti ar padaryti, tai tempdavau iki paskutinės minutės, tada susidėdavo krūva darbų ir atlikti darbus buvo daug sunkiau, o ir tos žinios buvo vienadienės. Tai ir užmigdė mane ir sustabdė vietoje. Rezultatai nuo to nekentėjo, bet įdėtos pastangos sumažėjo.
Kuo toliau, tuo labiau stiprėjo tinginys tūnantis manyje. Aš mieliau žiūrėdavau bevertes laidas ar filmus, naršydavau internete, nei eidavau mokytis. Ar žinote tą jausmą, kai tau atrodo, jog tavęs dar laukia „krūva" darbų, kurių atlikti tu nenori ir tai tave slegia kaip didelis akmuo? Nekenčiu to jausmo. Ir galėčiau jo niekada nejausti – tereikia darbus atlikti laiku. Prisiversti ir nenukelti jų kitai dienai. Kartais būdavo tokių etapų, jog prisiversdavau ir atlikdavau darbus iki deadlino. Tai padarydavo mane laimingą, jog aš prisiverčiau ir padariau. Tačiau tas etapas greit praeidavo ir aš vėl tinginiaudavau, švaistydavau savo laiką.
Mane tinginiu padarė tai, jog man nereikia tiek daug pastangų, jog pasiekčiau gerus rezulatus ar gaučiau ko noriu. Ir tai neskatina manęs tobulėti. Dažnai žadu sau, jog tikrai susiimsiu, pradėsiu daugiau dirbti tose srityse, kurių man reiks ateityje, tačiau man neužtenka VALIOS. Aš žinau, jog jei pradėčiau dirbti, mokytis žinioms, o ne pažymiui, galėčiau pasiekti labai daug, tačiau tai taip nedarau.
Dabar darbus visuomet atidedu kitai dienai. Manau, jog kitą dieną bus lengviau, būsiu žvalesnis, skaidresnė galva. Nė velnio – kitą dieną buna tik sunkiau. Tuomet tenka sėdėti naktį ir daryti tai, ką galėjai padaryti net ir tos dienos popietę, tačiau pasirinkau internetą ar televizorių. Facebook, Gmail, uzdarbis.lt bei kiti tinklalapiai blaško mane. Pats matau kiek daug laiko praleidžiu tiesiog „kybodamas" online be jokios priežasties. Aš nelaukiu jokios svarbios žinos, man nėra būtina tikrinti tuos puslapius kelis kartus per dieną, nes vis vien nieko nepraleisiu, bet aš tai darau. Tai ėda mano laiką.
Dar vakar buvau kupinas entuziazmo ir motyvacijos, pakylėtas, ir maniau, jog galiu nuversti kalnus. Šiandien to nebebuvo. Vėl grįžau į niūrią dabartį, su kabančiais darbais virš galvos, kurias VĖL atidėjau kitai dienai ir šiandien.
Kaip jūs kovojat su tinguliu? Iš kur gaunat motyvacijos tam, ko vaisius ragausit vėliau?
Šiame straipsnelyje aprašysiu, kaip reikia pasijungti savo turimą domeną ant gmail. Mano nuomone, tai vienas geriausių sprendimų, nes gmail suteikia tiek tvarkingus serverius, tiek daug vietos. Viskas ko reikia, reikia turėti savo domeną bei jo DNS valdymą (paprasčiausia būtų valdyti per cpanel)
Pirmas žingsnis.
Pirmiausia reikia nueiti į google apps pagrindinį puslapį, jis pasiekiamas šia nuoroda http://www.google.com/apps/intl/en/group/index.html
Antras žingsnis, pradedame registraciją, suvesdami savo turimą domeną:
Toliau pildome registracijos formą, įveskite savo duomenis :)
Toliau turėtumėte pamatyti maždaug tokį vaizdą: http://www.siteground.com/knox/tutorials/uploaded_images/images/googleapps/6%281%29.jpg
Ten kur matote užrašą, gmail not active, spauskite activate now. Ten jūsų prašys įvesti informaciją, paveiksliukų nedėsiu, labai ten jau paprasti reikalavimai, tačiau aprašysiu pagrindinį, tai yra DNS nustatymą.
Tam, kad laiškai jus pasiektų, turite nustatyti tinkamus dns įrašus. Lietuvoje hostingai dažniausiai renkasi cpanel, taigi šį būdų ir aprašysiu. Jei kas netyčia naudojatės kitu hostingu, tai jums šis būdas, tačiau galbūt bus lengviau susivokti kaip reikia atlikti.
Google dns įrašai:
Eikite į savo hostingo direct admin, tada pasirinkite DNS management,ir pridėkite DNS įrašus
Iš šių eilučių, galime suprasti, kad adresai turi būti MX tipo, ir jų prioritetai turi būti būtent tokie, na, manau su jais geriausiai veikia, aukščiausias ASPMX.L.GOOGLE.COM., toliau 20 priority turi būti nustatytas ALT1.ASPMX.L.GOOGLE.COM. , ALT2.ASPMX.L.GOOGLE.COM. adresam, o likę 40 prioriteto.
Viską teisingai padarę, turime palaukti, kol atsinaujins DNS įrašai. tai gali užtrukti apie porą valandų (dažniausiai)
Jeigu viską padarėte teisingai, galiausiai turi būti toks rezultatas
va tokį daiktą nesenai prigriebiau ;) Jau senai ruošiausi nusipirkti naują laikrodį, bet vis nepasiryžau. Ir vieną dieną į emailą gavau pasiūlymą 50 procentų nuolaidą laikrodžiams. Tai paskatino įsigyti tokį laikrodį, kurio paprastai manau nebūčiau pirkęs :)
Džiugu, kad prisidedi prie bendruomenės, bet tokie kodo pavyzdžiai tikrai nėra skatintinas dalykas. Galiu patikinti, kad mano domenų duomenų bazė tikrai nėra surinkta "brute force" metodu tiesiog bandant visas kombinacijas. Jei tai pradės daryti visi ir masiškai - netrukusu galimybės tikrinti domenų statusą neliks išvis dėl perteklinio srauto generavimo į KTU serverį ;) Toks tikrinimas tolygu DDOS...
Va taip ir būna - užsidepresavę, paranojų kamuojami vaikai prisiperka kastetų, optinių lazdų ir jaučiasi "saugūs", bet jie ne marozai, jie potencialios aukos.
Įvyksta konfliktinė situacija ir "aukos", bijodamos, kad juos jau tikrai puls ir mažų mažiausiai užmuš griebiasi kasteto ar kito jų "gelbėtojo". Rezultatas būna toks, kad tas, kad vienam sutrupinamas žandikaulis, sulaužomi šonkauliai ar pan. Ir policijai tu nepasiaiškinsi, kad: "Optinė lazda man gintis skirta, kai puola mane". Gausi BK, sumokėsi keliasdešimt tūkstančių kompensaciją tam, kurį sumušei ir sėdėsi išsišiepęs iki ausų.
Žinau jau dvi situacijas, kai žmonės, kurie laikė kastetus savigynai (iš pažiūros tikrai neagresyvūs vaikinai), susidarius konfliktiniai situacijai, kai jau kraujo kvapas ore tvyro, patys neatlaiko įtampos, į paprastą stumtelėjimą reaguoja x100 smarkiau ir sumuša iki sunkaus sveikatos sutrikdymo. Vienas iš jų susidarė nesunkiai, sumokėjo 1000lt. Bet kitam buvo taip, kad sulaužė žandikaulį ir teko sumokėt virš 10 000lt, kad atsiimtų kaltinimus.
Vienintelis kiek geresnis daiktas - dujų balionėlis. Papurški ir dėk į kojas.
Kas iš to, kad vaidinsi didelį vyrą ir stosi aiškinsi kumščiais. Jum principai, jūsų ego, ar sveikata svarbiau? Ir nesvarbu, ar tu rėmas, kuris 120kg stumia, ar karatistas. Nežinau ant ko užšokti gali. Be skrupulų suvarys į šoną peilį ir baigta.
mr.eL gavo reakciją nuo UnoDėdė SEO konkursas
mr.eL sureagavo į Lapinskis Wordpress problema su tekstu
mr.eL gavo reakciją nuo Druski DjiXas, istorija, kurios neturėjote žinoti
mr.eL gavo reakciją nuo Gaxas Kaip nugalėti tinginį savyje ir atrasti motyvacijos?
mr.eL gavo reakciją nuo Splatt SEO konkursas