mr.eL

Na as drysciau stipriai papriestaraut kas liecia "ne is to bizni darai" jei svetaine suteikia verte/finansine nauda lankytojui tai koks tikslas tos vertes neapmokestinti ?
 
Kazkas juk turejo valandu valandas sedet, galvot, programuot, pateikt, surinkt, optimizuot, sukurt ir dar n kitu dalyku padaryt, kad gautusi tas kas dabar yra.
 
Is esmes siulyciau paciam pabandyt sukurt panasu projekta nuo 0 ir suprasi, kad cia nera viskas taip paprasta kaip atrodo cia yra darbas uz kuri tikies gauti kazka o jei nieko negauni tai jokio tikslo nera pletot projekto, nebera motyvacijos ir t..t
 
Kai kuriem cia atrodo aj kas cia tera is googles isparsint domenus ir pateikt sarasa, bet cia tik taip atrodo eina eile kitu smulkmenu, smulkmeneliu, is ko ir susideda visas projektas.
 
Paciam teko ne viena projekta sukurt visiskai nuo 0 ir puikiai zinau koks tai darbas yra cia ne wordpress kur paspaudi install ir viskas jau turi "projekta".

Sveiki,
Taigi, pastebėjau, kad šiame forume, daug žmonių, nemokančių sukurti tinklapio. Šioje pamokoje, jus pamokinsiu sukurti tinklapį, o tiksliau blogą.
 
Pradedame:
 
1.Parsisiunčiame visus reikalingus failus, reikalingus tinklapiui kurti, tai yra FTP klientas bei wordpress'o tinklapio failai.
 
FileZilla:

http://filezilla-project.org/download.php
Wordpress:

http://wordpress.org/download/
 
2. Išarchyvuojame wordpress'ą.
3. Instaliuojame FileZilla.
 
4. Susikuriame nemokamą hostingo saskaitą (jeigu jūs naujokas ar žalias, patarčiau naudoti jums lhosting, nes jis nemokamas).
Einame į tinklapį
http://www.lhosting.info ir spaudžiame
 
5. Viską gražiai užpildome, ir spaudžiame register.
Tada einame į savo El. paštą, ir patvirtiname registraciją (ten tiesiog reikia paspaust ant nuorodos).
Kai patvirtinate viską, ir baigiate registraciją, atsikopijuokite visą informaciją kokia jums pateikiama, nes jums jos reikės tolimesniam kūrimui.
Viskas išsaugota notepade atrodo maždaug taip:
http://img843.imageshack.us/img843/7758/notepad.png
 
6. Einame į lhostingo cpanelį, kad sukurtume mysql duombazę (joje bus saugoma visą mūsų tinklapio informacija)

http://cpanel.lhosting.info
 
Prisijungiame naudodamiesi visais duomenimis, kuriuos atsikopijavimo, tada pasirenkame Dešinei pusei MySQL Databases, iš kategorijos Database Management.
 
Tada, laukelyje įvedame savo duombazės pavadinimą (jis gali būt betkoks) ir spaudžiame create database.
 
http://img202.imageshack.us/img202/162/mysqlq.png
 
7. Einame į FileZilla, serverių tvarkyklę, ir sukuriame naują prisijungiamą. (Naudojame išsaugotus duomenis)
http://img716.imageshack.us/img716/5731/ftpi.png
 
Prisijungiame.
 
8. Sukeliame failus į serverį (taip kaip parodyta)
 
http://img18.imageshack.us/img18/5971/ftp1p.png
 
 
9. Einame į savo tinklapį, ir paleidžiame instaliaciją: (JŪSŲNICKAS pakeičiame į registracijoje įrašytą username)

http;//www.JŪSŲNICKAS.lhosting.info
 
http://codex.wordpress.org/images/thumb/5/5a/install-step3.png/640px-install-step3.png
 
Database name: Įrašome savo duomenų bazės pavadinimą. (jį galime sužinoti cpanelyje, skyriuje MYSQL DATABASES)
username: ih_******** (vietoj ******** įrašykite savo skaičius)
passwordas: čia rašome jūsų slaptažodį
Database host: Šį dalyką susirandame notepade, kur išsaugojome visą informaciją, dažniausiai būna sql312.lhosting.info
Table prefix: galite rašyti ką norite, ar palikti, bet gale visada turi būti _
 
Spaudžiame submit.
 
10. Toliau bus sukurtas konfiguracijos failas, ir jums lieps tinklapis užpildyti pora skilčių, kaip blogo pavadinimas (vėliau galėsite pakeisti), admnistratoriaus slaptažodis ir t.t
 
11. Viskas, turime savo asmeninį blogą.
 
 
Tai pat, patarčiau ištrintiwp-admin/install.php failą, dėl saugumo.
Jeigu turite kažkokių klausimų, rašome į temą.
****Draudžiame kopijuoti be leidimo****
Leidimai:
Jeigu norite, kad sukurciau jums tinklapi, rasot AZ!

Joomla temos. viskas vienoje vietoje.
 
http://www.bestofjoomla.com/

Dekui! :) tai vat, vienas geriausiu pasulyje ELECTRO DANCE šokėjų, pašoko pagal mano dainą! Pirmas tas šokėjas! nežinau, bet man tai yra didelis yvertinimas.

reg fee abu.

sveikinu :D aš forume dar tik 2 minutės, todėl dar kol kas viso šito npeasižadėsiu :)

Seniau tas domenas buvo naudojamas lietuviškos pornuškės puslapiui :)

Nelabai logiška. Juk ne kiekvienas vienodai resursu turi. Vienas gal sena traktorių parduos, kitas nereikalingą telefoną, o trečias gal turi 100 autoblogų, iš kurių per dieną po 500$ gauna. :) neskaičiuokit svetimų pinigų, geriau savus paskaičiuokit.

Rytai yra kitoje Lietuvos pusėje.

Redaguota: šis straipsnis buvo ne kartą papildytas ir redaguotas. Naujausia jo versija: http://kernius.net/k...inams-vbe-gidas

Visų pirma, "šalį nuvarė" globali krizė. Globali reiškia tai, jog jos užuomazgos neturi nieko bendro su vietos politikų sprendimais. Antra, problema, kurią turėtume nagrinėti, yra ne tai ar ta krizė buvo ir kas dėl jos kaltas (nes kalti yra ne Lietuvoje), o tai, kaip tokiai krizei buvo pasiruošta ir kaip buvo elgiamasi jai jau tapus akivaizdžiai. Tokiame kontekste pensijų ir atlyginimų didinimas yra žalingas sprendimas. Duosiu pavyzdį, Estija savo ruožtu sukaupė finansinį rezervą, dėl tos priežasties krizės metu savo biudžeto deficitą jie lopė ne iš užsienio besiskolinamais pinigais, o būtent savo pačių juodai dienai atidėtomis lėšomis. Dėl šios priežasties Estija dabar yra euro zonoje, dėl šios priežasties Estijos BVP smuko mažiau ir greičiau pradėjo atsistatinėti. Tuo tarpu socdemai priiminėjo populiarius sprendimus, populizmu maitino liaudį ir tebemaitina. O pastaroji sėkmingai jauką ryja. Jeigu nepopuliarūs taupymo sprendimai nebūtų priimti ryžtingai ir laiku, Lietuva būtų bankrutavusi. Turėkime omenyje, kad krizės piko metu Lietuvos bankroto tikimybė buvo vertinama 20 procentų.
 
Kodėl kai kurie žmonės mano, jog politikai nedidina pensijų ar atlyginimų, nes to nenori? Patikėkite, kiekvienas politikas žino, jog toks sprendimas visuomenėje būtų sutiktas labai palankiai ir sukrautų jam daug dividendų prieš rinkimus. Tad kodėl jie tokių sprendimų nepriima kada panorėję? Gal jie nenori būti populiarūs, gal jie mazochistai? Jie tiesiog orientuojasi į ilgąją perspektyvą ir elgiasi atsakingai. Kas iš to, jei metus pagyvensi sočiu pilvu, o paskui kaip kad Graikija (jos laimė, kad priklauso euro zonai) pulsi iki dugno. Aišku, ne apie visus politikus taip pasakysi, kad ir tuos pačius socdemus, kurie valstybės finansų visiškai neparuošė galimai krizei ir net jai jau pasirodžius Lietuvoje ją vis dar neigė, kol pralaimėjo rinkimuose, užleido tokią prastą situaciją konservatoriams ir ko. ir vėliau tuo naudodamiesi visą laiką juos drabstė purvais dėl jų priiminėjamų nepopuliarių bet būtinų sprendimų manipuliuodami tautos polinkiu godžiai ryti visą demagogiją.
 
Atlyginimus ir pensijas reikia kelti, kai užsidirbi lėšas, iš kurių tai darysi. Kol mūsų biudžetas yra deficitinis, apie jokias papildomas išlaidas negali būti nei kalbos. Kalba gali eiti tik apie efektyvesnį turimų išlaidų panaudojimą, taupymą arba naujų pajamų pritraukimą.
 
Nesu didelis konservatorių gerbėjas (tą galėčiau pasakyt bet kurios partijos atžvilgiu), nors tai viena geresnių Lietuvos partijų (iš ne daugelio tų organizacijų, kurias aš apskritai laikau partijomis, o ne projektais). Tačiau kokie jie bebūtų, mums tikrai pasisekė, kad reikiamu momentu buvo priimti tie sprendimai, kurių populistai nebūtų priėmę. Galbūt tie sprendimai ne visada buvo optimalūs, bet atsižvelgiant kokioje įtemptoje situacijoje (tiek socialiai, tiek ekonomiškai) ir kaip skubiai juos reikėjo priimti, aš jais esu visiškai patenkintas ir galėčiau parašyti man visiškai priimtiną 8-etą.
 
Jei kas paklaustų manęs, aš kur kas mieliau gyvensiu Lietuvoje, kurioje vykdoma atsakinga politika ir jos išlaidos yra adekvačios pajamoms, šalyje, kur orientuojamasi į stabilų ir ant tvirto pagrindo pastatytą vystymąsi (angl. sustainable development) nei tokioje šalyje kaip Graikija, kuri pramito keleto ateities kartų sąskaitą ir dabar vemia ir triedžia ant visų Europos Sąjungos bei Euro zonos pakraščių (atleiskit už išsireiškimą).

Išvažiavau ir aš į UK. Irgi dirbau valytoju, tik ne tualetų. Irgi nekenčiau savęs už tai. Bet dėl to visiškai dabar nesiparinu. Valgyti/gyventi juk reikėjo už kažkokius pinigus. Aišku, galėjau likti Lietuvoje, nusipirkti universiteto diplomą (nes mokytis LT man buvo žiauriai neįdomu), tėveliai, kurie užima, mano manymu, labai geras pareigas, lengvai galėjo man rasti gerai apmokamą darbą. Net ir pokalbis apie tai buvo: "tu tik baik mokslus, ir darbas pas tave bus". Bet tai wtf, taip neįdomu! Na arba galėjau pas tėvelius "pasiskolinti" pinigų ir gyventi UK tik ieškodamas darbo. Tačiau nusprendžiau pradėti nuo "nulio".
 
Per tuos pusę metų, kada dirbau valytoju, susitvarkiau visus dokumentus, patobulinau savo anglų kalbą - kitaip sakant "apsiuosčiau" ir pradėjau ieškotis "prestižinio" darbo :) Gavau IT supporto darbą vienoje vietinėje firmelėje. Tačiau padirbęs keletą mėnesių, pastebėjau, jog nelabai ten kur kilti yra. Todėl vėl pradėjau ieškoti darbo. Dabar dirbu viename iš didžiausių vietinių bankų - klerku. Turiu tikslą - už darbdavio pinigus pabaigti koledžą, įgauti patirties, jeigu išeis pakilti karjeros laipteliais, o tada greičiausiai grįžti į LT.
 
Ir banke manęs nemėgsta, kaip dauguma čia sakė, laiko "antrarūšiu". Tačiau, ne dėl to, jog aš emigrantas, o emigrantai vagys, pašalpų rijikai ir t.t. O todėl, jog jie žino, jog lietuviai dirba "iš širdies", visas savo jėgas atiduoda darbui. Ir tą darbą padaro trigubai greičiau už vietinį. Ir labai dažnai, netgi kokybiškiau. Ir į visas tas replikas aš nekreipiu jokio dėmesio, nes turiu tikslą, kurį būtinai pasieksiu.
 
 
Beje, mokslų neesu baigęs.

Na jau tik nereikia gąsdinti. Jei esi baigęs mokslus, nedirbi juodadarbio darbo, tada ir laiko tave žmogum. O jei tu su marozais kokiais slėpynių žaidi, tai nenorėk kažko.

Manau ne vienas jaunas žmogus yra kamuojamas vienos ligos – tingulio. Aš ne išimtis, kad ir kaip man bebūtų liūdna dėl to. Apie tai ir noriu padiskutuoti su Jumis.
 
Gyvenime esu išsikėlęs sau didelius tikslus. Tačiau puikiai suprantu, jog eidamas tuo keliu, kuriuo einu dabar, savo svajonių ir siekių neįgyvendinsiu. Tačiau žinau, jog dar ne vėlu pasikeisti. Esu moksleivis, liko dar pora metų iki studijų. Nors mokausi tikrai neblogai, dalyvauju įvairiose olimpiadose, kuriose dažniausiai laimiu, tačiau nemanau, jog aš išnaudoju visas savo galimybes, o tos mano žinios - lašas jūroje.
Nuo mažens buvau imlus mokslams, įdėdamas mažesnes pastangas nei kiti pasiekdavau dar geresnių rezultatų nei jie. Tai kėlė mano EGO ir pasitikėjimą savo jėgomis. Aš visur norėjau būti pirmas geriausias – lyderiauti. Nesvarbu, ar tai buvo skaitovų konkursas, ar futbolas su draugais. Visa tai man sekėsi puikiai. Lyderiavimas, laimėjimai buvo mano kuras, kuris skatino mane dirbti, mokytis. Pamenu, kaip 5 klasėje, sėdėdavau valandą ir mokydavausi 30 anglų kalbos žodžių tik tam, jog gaučiau 10. Aš norėjau gauti maksimumą. Jei gaudavau 9, aš jausdavausi nelaimingas. Juokinga. Tačiau metams bėgant supratau, jog kam mokytis tai, kas tau nėra įdomu, jei galima nusirašyti? Taip ir darydavau. Beveik nesimokydavau namuose – viską išmokdavau per pamokas. Jei jau tikrai reikdavo kažką išmokti ar padaryti, tai tempdavau iki paskutinės minutės, tada susidėdavo krūva darbų ir atlikti darbus buvo daug sunkiau, o ir tos žinios buvo vienadienės. Tai ir užmigdė mane ir sustabdė vietoje. Rezultatai nuo to nekentėjo, bet įdėtos pastangos sumažėjo.
 
Kuo toliau, tuo labiau stiprėjo tinginys tūnantis manyje. Aš mieliau žiūrėdavau bevertes laidas ar filmus, naršydavau internete, nei eidavau mokytis. Ar žinote tą jausmą, kai tau atrodo, jog tavęs dar laukia „krūva" darbų, kurių atlikti tu nenori ir tai tave slegia kaip didelis akmuo? Nekenčiu to jausmo. Ir galėčiau jo niekada nejausti – tereikia darbus atlikti laiku. Prisiversti ir nenukelti jų kitai dienai. Kartais būdavo tokių etapų, jog prisiversdavau ir atlikdavau darbus iki deadlino. Tai padarydavo mane laimingą, jog aš prisiverčiau ir padariau. Tačiau tas etapas greit praeidavo ir aš vėl tinginiaudavau, švaistydavau savo laiką.
 
Mane tinginiu padarė tai, jog man nereikia tiek daug pastangų, jog pasiekčiau gerus rezulatus ar gaučiau ko noriu. Ir tai neskatina manęs tobulėti. Dažnai žadu sau, jog tikrai susiimsiu, pradėsiu daugiau dirbti tose srityse, kurių man reiks ateityje, tačiau man neužtenka VALIOS. Aš žinau, jog jei pradėčiau dirbti, mokytis žinioms, o ne pažymiui, galėčiau pasiekti labai daug, tačiau tai taip nedarau.
 
Dabar darbus visuomet atidedu kitai dienai. Manau, jog kitą dieną bus lengviau, būsiu žvalesnis, skaidresnė galva. Nė velnio – kitą dieną buna tik sunkiau. Tuomet tenka sėdėti naktį ir daryti tai, ką galėjai padaryti net ir tos dienos popietę, tačiau pasirinkau internetą ar televizorių. Facebook, Gmail, uzdarbis.lt bei kiti tinklalapiai blaško mane. Pats matau kiek daug laiko praleidžiu tiesiog „kybodamas" online be jokios priežasties. Aš nelaukiu jokios svarbios žinos, man nėra būtina tikrinti tuos puslapius kelis kartus per dieną, nes vis vien nieko nepraleisiu, bet aš tai darau. Tai ėda mano laiką.
 
Dar vakar buvau kupinas entuziazmo ir motyvacijos, pakylėtas, ir maniau, jog galiu nuversti kalnus. Šiandien to nebebuvo. Vėl grįžau į niūrią dabartį, su kabančiais darbais virš galvos, kurias VĖL atidėjau kitai dienai ir šiandien.
 
 
Kaip jūs kovojat su tinguliu? Iš kur gaunat motyvacijos tam, ko vaisius ragausit vėliau?
 

Manau ne vienas jaunas žmogus yra kamuojamas vienos ligos – tingulio. Aš ne išimtis, kad ir kaip man bebūtų liūdna dėl to. Apie tai ir noriu padiskutuoti su Jumis.
 
Gyvenime esu išsikėlęs sau didelius tikslus. Tačiau puikiai suprantu, jog eidamas tuo keliu, kuriuo einu dabar, savo svajonių ir siekių neįgyvendinsiu. Tačiau žinau, jog dar ne vėlu pasikeisti. Esu moksleivis, liko dar pora metų iki studijų. Nors mokausi tikrai neblogai, dalyvauju įvairiose olimpiadose, kuriose dažniausiai laimiu, tačiau nemanau, jog aš išnaudoju visas savo galimybes, o tos mano žinios - lašas jūroje.
Nuo mažens buvau imlus mokslams, įdėdamas mažesnes pastangas nei kiti pasiekdavau dar geresnių rezultatų nei jie. Tai kėlė mano EGO ir pasitikėjimą savo jėgomis. Aš visur norėjau būti pirmas geriausias – lyderiauti. Nesvarbu, ar tai buvo skaitovų konkursas, ar futbolas su draugais. Visa tai man sekėsi puikiai. Lyderiavimas, laimėjimai buvo mano kuras, kuris skatino mane dirbti, mokytis. Pamenu, kaip 5 klasėje, sėdėdavau valandą ir mokydavausi 30 anglų kalbos žodžių tik tam, jog gaučiau 10. Aš norėjau gauti maksimumą. Jei gaudavau 9, aš jausdavausi nelaimingas. Juokinga. Tačiau metams bėgant supratau, jog kam mokytis tai, kas tau nėra įdomu, jei galima nusirašyti? Taip ir darydavau. Beveik nesimokydavau namuose – viską išmokdavau per pamokas. Jei jau tikrai reikdavo kažką išmokti ar padaryti, tai tempdavau iki paskutinės minutės, tada susidėdavo krūva darbų ir atlikti darbus buvo daug sunkiau, o ir tos žinios buvo vienadienės. Tai ir užmigdė mane ir sustabdė vietoje. Rezultatai nuo to nekentėjo, bet įdėtos pastangos sumažėjo.
 
Kuo toliau, tuo labiau stiprėjo tinginys tūnantis manyje. Aš mieliau žiūrėdavau bevertes laidas ar filmus, naršydavau internete, nei eidavau mokytis. Ar žinote tą jausmą, kai tau atrodo, jog tavęs dar laukia „krūva" darbų, kurių atlikti tu nenori ir tai tave slegia kaip didelis akmuo? Nekenčiu to jausmo. Ir galėčiau jo niekada nejausti – tereikia darbus atlikti laiku. Prisiversti ir nenukelti jų kitai dienai. Kartais būdavo tokių etapų, jog prisiversdavau ir atlikdavau darbus iki deadlino. Tai padarydavo mane laimingą, jog aš prisiverčiau ir padariau. Tačiau tas etapas greit praeidavo ir aš vėl tinginiaudavau, švaistydavau savo laiką.
 
Mane tinginiu padarė tai, jog man nereikia tiek daug pastangų, jog pasiekčiau gerus rezulatus ar gaučiau ko noriu. Ir tai neskatina manęs tobulėti. Dažnai žadu sau, jog tikrai susiimsiu, pradėsiu daugiau dirbti tose srityse, kurių man reiks ateityje, tačiau man neužtenka VALIOS. Aš žinau, jog jei pradėčiau dirbti, mokytis žinioms, o ne pažymiui, galėčiau pasiekti labai daug, tačiau tai taip nedarau.
 
Dabar darbus visuomet atidedu kitai dienai. Manau, jog kitą dieną bus lengviau, būsiu žvalesnis, skaidresnė galva. Nė velnio – kitą dieną buna tik sunkiau. Tuomet tenka sėdėti naktį ir daryti tai, ką galėjai padaryti net ir tos dienos popietę, tačiau pasirinkau internetą ar televizorių. Facebook, Gmail, uzdarbis.lt bei kiti tinklalapiai blaško mane. Pats matau kiek daug laiko praleidžiu tiesiog „kybodamas" online be jokios priežasties. Aš nelaukiu jokios svarbios žinos, man nėra būtina tikrinti tuos puslapius kelis kartus per dieną, nes vis vien nieko nepraleisiu, bet aš tai darau. Tai ėda mano laiką.
 
Dar vakar buvau kupinas entuziazmo ir motyvacijos, pakylėtas, ir maniau, jog galiu nuversti kalnus. Šiandien to nebebuvo. Vėl grįžau į niūrią dabartį, su kabančiais darbais virš galvos, kurias VĖL atidėjau kitai dienai ir šiandien.
 
 
Kaip jūs kovojat su tinguliu? Iš kur gaunat motyvacijos tam, ko vaisius ragausit vėliau?
 

Perspektyvu siuo metu gana mazokai. Siemet baigiau ekonomikos studijas ir geriausia ka galejau gauti buvo kasininko darbas banke, kuris vargu ar atskleidzia mano igytus gabumus ir sugebejimus. Zmonems kurie galvoja, kad dirbt banke yra kazkas super atsakau:
* tavo diena prasides labai anksti ir baigsis labai velai (rytiniai susirinkimai, menesiniai aptarimai, dokumentu tvarkymai po darbo ir pan., ir niekam neidomu jog darbo valandos senai jau baiges, nepatinka nedirbk)
* alga juokinga, apie algos pakelima galima svajot turbut kokius du metus (per pusmeti gal tris kart zadejo, asmenine patirtis, bet pazadai taip ir lieka pazadais)
* kaip ir kitoms istaigoms, bankams siuo metu reikia jaunu zmoniu ("pigiu studentu - pigios darbo jegos"), kurios atnestu daug nauju ideju, idetu daug darbo bei butu pigiai apmokami
* darbas reikalauja daug ziniu, taipogi turit buti ypatingas pardavejas ir jei nesiseka parduoti banko produktu, isiulyti bet kokia kaina, nes busit ispirtas sekancia diena. jusu pardavimai bus sekami kiekviena diena ir kita diena viesai aptariami kokiame susirinkime
* apie ilgas pietu pertraukas ar kokias kavu pertraukeles galit pamirst. pietausit geriausiu atveju 30-35 min, kadangi klientu per pietus pats pikas. ir tai dar gerai jei pietausit, galbut vadovas pasakys jog siandien toks kamstis, zmones laukia po valanda, gal nepataujam kolektyvas ir pasiaukojam??
* apie karjeros galimybes galiu pasakyti tik tiek. jei dirbi ne centriniam banko padaliny, kokiam nors vilniuj (kur specializaciju yra daugiau ir kazka geriau gaut labiau imanoma), tai karjera bus tokia. pirmus du tris metus busi kasininkas (jei labai gerai pardavinesi, busi top 10 visam regione) tai tave atsiradus laisvai vietai galbut pakels iki vadybininko pareigu, gausi 2000 lt alga ir busi labai laimingas pilietis. vienam is desimt galbut pasiekus sias pareigas labiau pasiseks ir jis uzims po dar kokiu 5 metu vadovo pareigas.
Dabar kiekvienas sau pasakykit ar tikrai norit tokio darbo (praktiskai nereikia jokiu ekonomisto igudziu, labiau vadybiniu).
Komentaras apie ISM universiteto studijas:
Siu studiju nelabai galiu su kuo palyginti, nes studijavau tik cia. Universitete desto daug destytoju is uzsienio, dalykai tikrai idomus, jei nori mokytis ir nestojai tik tam kad baigtum. Plius studiju metu igavau daug pasitikejimo savimi. nuo trecio kurso dauguma dalyku anglu kalba. kadangi dirbu tik banke, apie darbdaviu diplomo vertinima nieko pasakyt negaliu. banke jis nelabai kam idomus. manau svarbiausia darbdaviui parodyti is kokio tu molio drebtas, ar sugebi kazka ar visai nieko.

Oooooooo taaaaaaaipppp, tikrai, Lietuva didesniam šūde negu Graikija! :) Ir apmaudu, ir juokinga kai žmonės ne tik visiškai ekonomikoj nesigaudo, bet dar ir tingi paprasčiausiai paimt ir pasidomėt. Jau atsibodo kai žmonės patys susigalvoja statistiką ir po to teigia, kad pas mus blogiau.
 
Taip, mūsų kelių procentų biudžeto deficitas yra blogiau nei Graikijos 170% (120% po haircut).
Taip, pas mus blogiau, nors rinkų atsigavimas pas mus vyksta dvigubai greičiau nei Europos vidurkis šiuo metu (atkreipt dėmesį reikia, kad būtent Graikija čia labai prisideda).
Taip, pas mus blogiau, nes pas mus po truputį nedarbo lygis mažėja, nors Graikijoje jis didėja.
Taip, pas mus blogiau, nes mūsų rinkos apskritai atsigauna (tai yra blogas reiškinys turbūt), Graikijoje to atsigavimo su žiburiu dar nematyt.
Taip, pas mus blogiau, nes mūsų korupcijos lygis žemesnis nei Graikijos.
Taip, pas mus blogiau, nors į Graikiją jau netgi labdara yra siunčiama, nes kai kurios žmonių grupės tiesiogine prasme badauja.
Ir, be abejo, pas mus blogiau, nes... visur kitur geriau. :)
 
Ir šiaip, norit geresnio gyvenimo Lietuvoj? Pradėkit veikt. Tik veiksmai padeda pasiekti to, ko nori - kalbos kažkur internete prasmės neturi.
Norit geresnio atlyginimo? Bent jau pas darbdavį nueikit ir išreikškit savo norą - neretai netgi būtent to užtenka, jeigu iš tikro esat darbštus žmogus, o ne "dūrą stumiat", kaip neretas viskuo nepatenkintas darbuotojas. :)
Nepadeda ir yra daugiau nepatenkintų situacija? Susivienykit. Demokratija leidžia kurt profsąjungas, reikšt savo norus darbdaviui, netgi organizuot streikus.
Jeigu priekaištai yra pagrįsti, netgi galima suorganizuot streiką. Paprastai, jeigu iki to prieinama, dažniausiai situacija pasikeičia.
 
Esat nepatenkinti darbo sąlygomis? Vėlgi, pirmas dalykas, kurį reikia daryti - kreiptis į darbdavį. Jeigu ir tai nepadeda, o darbo sąlygos yra iš tikro prastos, galima duot ieškinį į teismą. Netgi yra galimybę sudaryt kolektyvinį ieškinį su kolegomis!
 
Tokios valstybės, kaip mūsų pamėgta Anglija, būtent tokiais būdais ir pasiekė to. Žmonės visur tie patys, ten darbdaviai irgi nėra kažkokie altruistai, kurie savanoriškai ima ir kelia žmonių atlyginimus ir jeigu tik būtų galimybė turėt darbuotojus, kurie dirbtų už daug mažesnį atlyginimą, tie darbdaviai būtent juos ir pasirinktų. Pabandykit įsivaizduot save darbdavio vietoj. Kodėl jūs turėtumėt pult kelt atlyginimus kažkam, jeigu tie žmonės nepareiškia noro? :) Nėra prasmės. Kuo mažesni kaštai - tuo didesnės pajamos ir pelnas, o tai yra įmonės tikslas.

Manau ne vienas jaunas žmogus yra kamuojamas vienos ligos – tingulio. Aš ne išimtis, kad ir kaip man bebūtų liūdna dėl to. Apie tai ir noriu padiskutuoti su Jumis.
 
Gyvenime esu išsikėlęs sau didelius tikslus. Tačiau puikiai suprantu, jog eidamas tuo keliu, kuriuo einu dabar, savo svajonių ir siekių neįgyvendinsiu. Tačiau žinau, jog dar ne vėlu pasikeisti. Esu moksleivis, liko dar pora metų iki studijų. Nors mokausi tikrai neblogai, dalyvauju įvairiose olimpiadose, kuriose dažniausiai laimiu, tačiau nemanau, jog aš išnaudoju visas savo galimybes, o tos mano žinios - lašas jūroje.
Nuo mažens buvau imlus mokslams, įdėdamas mažesnes pastangas nei kiti pasiekdavau dar geresnių rezultatų nei jie. Tai kėlė mano EGO ir pasitikėjimą savo jėgomis. Aš visur norėjau būti pirmas geriausias – lyderiauti. Nesvarbu, ar tai buvo skaitovų konkursas, ar futbolas su draugais. Visa tai man sekėsi puikiai. Lyderiavimas, laimėjimai buvo mano kuras, kuris skatino mane dirbti, mokytis. Pamenu, kaip 5 klasėje, sėdėdavau valandą ir mokydavausi 30 anglų kalbos žodžių tik tam, jog gaučiau 10. Aš norėjau gauti maksimumą. Jei gaudavau 9, aš jausdavausi nelaimingas. Juokinga. Tačiau metams bėgant supratau, jog kam mokytis tai, kas tau nėra įdomu, jei galima nusirašyti? Taip ir darydavau. Beveik nesimokydavau namuose – viską išmokdavau per pamokas. Jei jau tikrai reikdavo kažką išmokti ar padaryti, tai tempdavau iki paskutinės minutės, tada susidėdavo krūva darbų ir atlikti darbus buvo daug sunkiau, o ir tos žinios buvo vienadienės. Tai ir užmigdė mane ir sustabdė vietoje. Rezultatai nuo to nekentėjo, bet įdėtos pastangos sumažėjo.
 
Kuo toliau, tuo labiau stiprėjo tinginys tūnantis manyje. Aš mieliau žiūrėdavau bevertes laidas ar filmus, naršydavau internete, nei eidavau mokytis. Ar žinote tą jausmą, kai tau atrodo, jog tavęs dar laukia „krūva" darbų, kurių atlikti tu nenori ir tai tave slegia kaip didelis akmuo? Nekenčiu to jausmo. Ir galėčiau jo niekada nejausti – tereikia darbus atlikti laiku. Prisiversti ir nenukelti jų kitai dienai. Kartais būdavo tokių etapų, jog prisiversdavau ir atlikdavau darbus iki deadlino. Tai padarydavo mane laimingą, jog aš prisiverčiau ir padariau. Tačiau tas etapas greit praeidavo ir aš vėl tinginiaudavau, švaistydavau savo laiką.
 
Mane tinginiu padarė tai, jog man nereikia tiek daug pastangų, jog pasiekčiau gerus rezulatus ar gaučiau ko noriu. Ir tai neskatina manęs tobulėti. Dažnai žadu sau, jog tikrai susiimsiu, pradėsiu daugiau dirbti tose srityse, kurių man reiks ateityje, tačiau man neužtenka VALIOS. Aš žinau, jog jei pradėčiau dirbti, mokytis žinioms, o ne pažymiui, galėčiau pasiekti labai daug, tačiau tai taip nedarau.
 
Dabar darbus visuomet atidedu kitai dienai. Manau, jog kitą dieną bus lengviau, būsiu žvalesnis, skaidresnė galva. Nė velnio – kitą dieną buna tik sunkiau. Tuomet tenka sėdėti naktį ir daryti tai, ką galėjai padaryti net ir tos dienos popietę, tačiau pasirinkau internetą ar televizorių. Facebook, Gmail, uzdarbis.lt bei kiti tinklalapiai blaško mane. Pats matau kiek daug laiko praleidžiu tiesiog „kybodamas" online be jokios priežasties. Aš nelaukiu jokios svarbios žinos, man nėra būtina tikrinti tuos puslapius kelis kartus per dieną, nes vis vien nieko nepraleisiu, bet aš tai darau. Tai ėda mano laiką.
 
Dar vakar buvau kupinas entuziazmo ir motyvacijos, pakylėtas, ir maniau, jog galiu nuversti kalnus. Šiandien to nebebuvo. Vėl grįžau į niūrią dabartį, su kabančiais darbais virš galvos, kurias VĖL atidėjau kitai dienai ir šiandien.
 
 
Kaip jūs kovojat su tinguliu? Iš kur gaunat motyvacijos tam, ko vaisius ragausit vėliau?
 

90% žmonių perskaičiusiu šią temą, greičiausiai puolė tikrinti savo wordpresiniu puslapiu :D

O ar blondines grazios? Priklauso nuo to, su kuo lyginsi.

Challenge accepted

Šita tinka visiems Domenu_pirkimas.doc

http://www.woothemes.com/
http://www.yootheme.com/

Sukelsiu intrigą pranešdamas, kad gavau pranešimą iš Vilniaus teismo. Dar jo neskaičiau, bet rytoj bus tiksli informacija.
 
Let's get the party started! Palaikysit? :)

8000LT