mr.eL

Rimtai apsvarstysiu savo draugę iškeist į 10k :D

Šiek tiek apmirusi forumo skiltis, tad pamaniau būtų įdomu padiskutuoti apie .LT domenų rinką 2015 metais.
 
Kaip sekasi pardavimai, ar vis dar registruojat laisvus domenus/backordinat bei supirkinėjat, o gal jau žmonės pradėjo noriau mokėti už gerą domeno vardą? O gal nebematote prasmės į tai investuoti ir "marinuoti" domenus?
 
Pats pastaruoju metu beveik neseku krentačių domenų, o ir domenų portfolio apmažėjo, nes dalies nepratęsiu/išpardaviau. Tačiau net ir sumažėjus domenų portfolio atrodo, jog susidomėjusių kaina ir net siūlančių visai neblogus variantus atsiranda daugiau, nei buvo prieš 2-3 metus. Žinoma, pastebėjimas subjektyvus, nes tuo metu ir domenai buvo ne tie patys, tačiau vis vien kažkoks judėjimas yra.
 
Kalbant apie pardavimus, šiais metais pardaviau kelis domenus keliom įmonėm, tačiau pardavimai iki 1000€, bet džiugina tai, jog kreipėsi patys ir turėjo visai neblogą biudžetą. Visuomet norisi daugiau, bet visai smagu, kad keičiasi mentalitetas "Taigi čia 10 eurų kainuoja, galiu pasiūlyt 50€, bet tik todėl, kad gera nuotaika" :)

Šiek tiek apmirusi forumo skiltis, tad pamaniau būtų įdomu padiskutuoti apie .LT domenų rinką 2015 metais.
 
Kaip sekasi pardavimai, ar vis dar registruojat laisvus domenus/backordinat bei supirkinėjat, o gal jau žmonės pradėjo noriau mokėti už gerą domeno vardą? O gal nebematote prasmės į tai investuoti ir "marinuoti" domenus?
 
Pats pastaruoju metu beveik neseku krentačių domenų, o ir domenų portfolio apmažėjo, nes dalies nepratęsiu/išpardaviau. Tačiau net ir sumažėjus domenų portfolio atrodo, jog susidomėjusių kaina ir net siūlančių visai neblogus variantus atsiranda daugiau, nei buvo prieš 2-3 metus. Žinoma, pastebėjimas subjektyvus, nes tuo metu ir domenai buvo ne tie patys, tačiau vis vien kažkoks judėjimas yra.
 
Kalbant apie pardavimus, šiais metais pardaviau kelis domenus keliom įmonėm, tačiau pardavimai iki 1000€, bet džiugina tai, jog kreipėsi patys ir turėjo visai neblogą biudžetą. Visuomet norisi daugiau, bet visai smagu, kad keičiasi mentalitetas "Taigi čia 10 eurų kainuoja, galiu pasiūlyt 50€, bet tik todėl, kad gera nuotaika" :)

Šiek tiek apmirusi forumo skiltis, tad pamaniau būtų įdomu padiskutuoti apie .LT domenų rinką 2015 metais.
 
Kaip sekasi pardavimai, ar vis dar registruojat laisvus domenus/backordinat bei supirkinėjat, o gal jau žmonės pradėjo noriau mokėti už gerą domeno vardą? O gal nebematote prasmės į tai investuoti ir "marinuoti" domenus?
 
Pats pastaruoju metu beveik neseku krentačių domenų, o ir domenų portfolio apmažėjo, nes dalies nepratęsiu/išpardaviau. Tačiau net ir sumažėjus domenų portfolio atrodo, jog susidomėjusių kaina ir net siūlančių visai neblogus variantus atsiranda daugiau, nei buvo prieš 2-3 metus. Žinoma, pastebėjimas subjektyvus, nes tuo metu ir domenai buvo ne tie patys, tačiau vis vien kažkoks judėjimas yra.
 
Kalbant apie pardavimus, šiais metais pardaviau kelis domenus keliom įmonėm, tačiau pardavimai iki 1000€, bet džiugina tai, jog kreipėsi patys ir turėjo visai neblogą biudžetą. Visuomet norisi daugiau, bet visai smagu, kad keičiasi mentalitetas "Taigi čia 10 eurų kainuoja, galiu pasiūlyt 50€, bet tik todėl, kad gera nuotaika" :)

Šiek tiek apmirusi forumo skiltis, tad pamaniau būtų įdomu padiskutuoti apie .LT domenų rinką 2015 metais.
 
Kaip sekasi pardavimai, ar vis dar registruojat laisvus domenus/backordinat bei supirkinėjat, o gal jau žmonės pradėjo noriau mokėti už gerą domeno vardą? O gal nebematote prasmės į tai investuoti ir "marinuoti" domenus?
 
Pats pastaruoju metu beveik neseku krentačių domenų, o ir domenų portfolio apmažėjo, nes dalies nepratęsiu/išpardaviau. Tačiau net ir sumažėjus domenų portfolio atrodo, jog susidomėjusių kaina ir net siūlančių visai neblogus variantus atsiranda daugiau, nei buvo prieš 2-3 metus. Žinoma, pastebėjimas subjektyvus, nes tuo metu ir domenai buvo ne tie patys, tačiau vis vien kažkoks judėjimas yra.
 
Kalbant apie pardavimus, šiais metais pardaviau kelis domenus keliom įmonėm, tačiau pardavimai iki 1000€, bet džiugina tai, jog kreipėsi patys ir turėjo visai neblogą biudžetą. Visuomet norisi daugiau, bet visai smagu, kad keičiasi mentalitetas "Taigi čia 10 eurų kainuoja, galiu pasiūlyt 50€, bet tik todėl, kad gera nuotaika" :)

Neužsiimu domaining'u, bet pastebėjau, kad vis sunkiau rasti kokį nors padoresnį domeną kreditų/paskolų tematika (bandau lįsti į šią affiliate sritį). Anksčiau būdavo belekokių domenų su raktiniu žodžiu credit, paskolos, dabar sunkiai rasi kokį laisvą, o bandant rašyti tokių domenų savininkams dėl pardavimo, užsiprašo sumas, kurios yra iš fantastikos srities... Matyt visi tie domaineriai yra su pavažiavusiais stogais, jei vien už tai, kad tu į juos kreipiesi, prisisvajoja, kad už tuos domenus mokės kas nors tūkstančius eurų. :D
 
Ir nemanau, kad tai yra būtent tik su šios srities domenais.

Šiais metais pardaviau tik 1 domeną, kurį laikiau būtent pardavimams. Gauta suma €700+pvm. Domeno pavadinimo nesakysiu:)
 
Šiaip turiu keletą domenų kuriuos laikau ir kurių kaina siekia €xxxx(x), bet dėl tų, kurių vertė iki €50 - viską atidaviau/pardaviau už reg fee ir tiek.

Kodėl nepirkčiau Jūsų kursų ir atkalbėčiau draugus:
1. Įsteigėte koledžą, siūlote jame studijuoti nuotoliniu būdu, tačiau nepateikėte nei koledžo pavadinimo, nei reprezentacinės svetainės, kur apie tai būtų galima pasiskaityti.
2. Nepateikėte studijų programos, ką studentai ("dalyviai", nežinau kaip juos geriau pavadinti) studijuos du metus.
3. Nepateikėte informacijos kas mokys studentus, kokios jų kompetencijos. Gal tai tikri verslo rykliai ir tikrai verta mokėti 4000€ (dėl ko labai abejoju).
4. Žadate verslininkų kalvę, jog kiekvienas po 2 metų turės savo verslą. Turėti verslą ir iš jo uždirbti yra du skirtingi dalykai.
5. Kalbate apie MBA po Jūsų studijų, tačiau nepaminit to, jog jos kainuoja >9000£ per metus. Dėl šio priežasties tokie universitetai kaip Cardiff ar Coventry nedaro konkurso ir priima visus turinčius Undergraduate degree (bakalaurą). t.y. ten galima stoti baigus bet kurį Lietuvos universitetą.
 
Pasikartosiu dar kartą, geriausias verslas mokyti kitus kurti verslą, nors dažniausiai tokius projektus daro tie, kuriems savas verslas ne itin sekasi.

Užaugo "kompiuterininkų" karta, kurie jau nuo 6m žaisdavo kompiuteriu. Ir iš kur tokios žinios, jog baigus programų sistemas eina dirbti į restoranus? Vargu, jog darei apklausą baigusių studentų, kur jie dirba baigę, o tiesiog vadovaujiesi "man atrodo, tai taip ir yra". Kartais žmonės pašaukimą atranda ir universitete :) O tų, kurie pradeda studijuoti, bet neturi tam pašaukimo, visose specialybėse pilna, tačiau studijuoti 4m Programų Sistemas vien dėl diplomo - ne pats lengviausias variantas.

Per savo ilgą amželį mačiau visko - kaip susikūrė uždarbis.lt, kaip tobulėjo elektronika, kaip gimė sesutė, kaip Gedimino prospektu žygiavo gėjai. Net kaip šuniukas tvarkė katytę - ir tą mačiau... Bet nemačiau, tiksliau sunkiai įžlibinau vieną dalyką - mąstantį jaunimą:
=Jaunimą, kuris žinotų, kad egzistuoja temų paieškos funkcija uždarbyje.
=Jaunimą, kuris prieš kurdamas tas pačias temas paskaitytų jau sukurtas.
=Jaunimą, kuris būtų labiau apsisprendęs.
=Jaunimą...
=Jaunimą...
=Jaunimą...
 
Kalbu aš apie uždarbio jaunimą, kuris kiekvieną dieną išstenėja po temą "kur stoti būsimam programuotojui?" arba "nafik man tas diplomas, bet gal rimtai studijuoti?". Nusiraminkit, jaunimas, aš jums padėsiu. Net šrifto pakeisti nepatingėjau dėl jūsų, reiškia tikrai padėsiu.
 
 
Studijų privalumai:
1. Studijuodamas būsite studentas ir turėsite valstybės nustatytą statusą, kuris jums bus naudingas tuo, kad kol studijuosite, tol būsite atleistas nuo įvairių prievolių, pavyzdžiui, karinės tarnybos, kuri šių dienų aktualija.
2. Valstybė yra nustačiusi tam tikras sąlygas tik jums. Kol esate studentas, jums nereikia mokėti privalomojo socialinio draudimo mokesčio (PSD). Jeigu norėtumėte kurti savo verslą būdami studentai (tai tikrai sveikintina), PSD mokesčiais rūpintis nereikėtų - tai valstybės iniciatyva. Taip pat lankantis poliklinikoje ar kitose valstybinėse gydymo įstaigose neprivalėsite susimokėti.
3. Valstybė jums, mielieji, suteikia daug nuolaidų, pavyzdžiui, transporto. Būdami studentais galėsite už mažą fiksuotą mokestį miesto transportu važinėti pas savo grupiokų merginas ir jas palinksminti (guci guci). Apskritai, valstybė investuoja į jus (finansuoja studijas).
4. Prie jūsų išlaikymo, mielieji, prisideda ne tik valstybė, bet ir šimtai bendrovių, kurios suteikia nuolaidų tik jums. Viena iš tokių bendrovių ir Tele2, studentams paruošusi net specialų mob. ryšio planą.
5. Studijuodami turėsite 4 metus arba 48 mėnesius, arba apie 200 savaičių, per kurias galėsite papildomai tobulėti. Ar įsivaizduojate, kiek per šį laikotarpį galima perskaityti knygų? Būtent - perskaityti knygų, o ne išdulkinti panų. Jeigu studijų laikotarpį skaičiuosite išdulkintų panų ar išgertų alaus butelių skaičiumi, iš jūsų bus specialistai tokie, kaip iš Upelio turinio valdymo sistemos - rimtas Wordpress konkurentas.
6. Kadangi būsite studentai, jūs vis dar skaitysitės kaip mokinai, išlaikomi ne tik valstybės, bet ir tėvų (bent jau galinčių tai leisti ir suprantančių, kad mokslas svarbiau už darbą spaudos kioske). Jeigu tėvai nepasiturintys ir pinigų reikia taip pat kaip ir žinių, galima teikti specialybines paslaugas (bent jau kažką minimaliai), bet jokiu būdu ne dirbti darbą kokiu padavėju - juk jūs ne koks medikas, negalintis teikti paslaugų be diplomo. Iškart patariu nesusigundyti lengvu uždarbiu kokiam gėlių turguje, nes taip tik darysite sau meškos paslaugą. Jeigu tikrai reikia pinigų, stenkitės naudoti savo specialybės žinias ir tik tuomet, jeigu jų visiškai neturite, dirbkite kažkokį kitą darbą.
7. Studijos pagerins jūsų valią ir suteiks disciplinuotumo. Keltis anksti ryte, naudotis bendrabučio "privilegijomis" (jeigu ten gyvensite), kasdien mokytis net nebūtinai tai, kas jums visiškai reikalinga, kęsti kandžius dėstytojų komentarus (retai taip nutinka) - to jums reikia, kad išugdytumėte pakantumą, disciplinuotumą ir įgautumėte valios. Būdamas atsakingas ir pareigingas studentas jūs išmoksite planuoti savo laiką ir darbus (prioritetais) - ne tik tam, kad laiku atsiskaitytumėte darbus, bet ir tam, kad pradėtumėte sau - atrastumėte laiko kokybiškam poilsiui, pramogoms. Juk geras specialistas niekada nekels šiknos nuo kėdės kai jam paskambins pusgirtis draugelis ir pasiūlys pasivažinėti naujutėlaičiu Škoda Šikoktavia. Antraip jis nebus geras specialistas - kas per kompetencija, jei svarbius darbus spontaniškai iškeičia į draugeliu įšikius.
8. Studijuodami susirasite naujų pažinčų. Ne tik draugų. Šiais laikais dėstytojai ne visi sovieticus stiliaus, kuomet juos net pakalbinti baisu. Yra ir tokių, kurie gali būti puikūs draugai neperžengiant tam tikrų ribų. Jie gali jus ne tik mokyti ir įvertinti, bet ir nukreipti tinkamu keliu - siųsti į renginius, rasti darbą ir panašiai. Apie pažintis su bendrakursiais, kurie galbūt kada nors taps jūsų kolegomis, jau net nekalbu. Kiek žinau, po kai kuriuos universitetus vaikšto įmonių atstovai ir tiesiog griebte graibsto darbuotojus. Be to, studijų metų teks praktikuotis, todėl pažintys su įmonėmis bus neišvengiamos. Taigi, sąžiningai mokantis gali pasisekti dvigubai - įgausite ne tik žinių, bet ir pažinčių. Dėstytojams tikrai patinka geri studentai, nors nemuša ir blogų.
9. Pamiršau paminėti, kad jeigu gerai mokysitės, periodiškai gausite ir stipendiją, kuri ypatingais atvejais gali siekti net kokį 100 eurų ar daugiau.
10. Studijuodami galėsite naudotis įvairia literatūra, kadangi kiekvienas universitetas jų turi labai daug. Tai jums nieko nekainuos. Ir patikėkite, ten yra tokių knygų, kokių nerasite internete.
11. Studijų programos yra paruoštos kažkokios tai ministerijos, kur dėdės ir tetos sėdi. Paruoštos jos taip, kad per 4 metus taptumėte ne siauro profilio specialistai. Tai reiškia, kad į jūsų galveles su kateteriu pumpuos ne tik specialybės žinias, bet ir kitokias. Pripažįstu, kad visos jos nebus naudingos, bet kai kurios tikrai pravers gyvenime ir galbūt praplės jūsų akiratį (tiksliau, jeigu nesate išsigimęs genijus, tai tikrai turėtų praplėsti).
12. Pagalba - visada online. Kartais gi būna, kad googlini googlini, bet nerandi to, ko ieškai. Atrodo užduodi paprastą klausimą tai mašinai, bet ji vis tiek spardosi. Štai dėstytojai nesispardys - užduosi jiems klausimą, kuris susijęs su einamuoju dalyku, tai jie ims ir atsakys - nereikės nei googlinti. Geras, ar ne? Kitaip tariant, sutaupysite daug laiko. Be to, internete sunku atsirinkti informaciją gerą nuo blogos, juk jame gali rašyti bet kas - ir ką tik gimęs kūdikis, ir Ostapenko. O atsakymą į užduotą klausimą išgirsite tiesiai iš kompetetingo specialisto lūpų.
13. Studijų programos paruoštos taip, kad nereikėtų mėtytis. Įgausite įvairiapusiškų pagrindų, ne tik specialybinių. Programuos paruoštos taip, kad iš jūsų išaugtų tikrai geri specialistai (iš dalies todėl lietuviai garsėja kaip geri IT specialistai). O dabar įsivaizduoktie, kad mokytumėtės savarankiškai. Ir kaip tai darytumėt? Kurtumėte muzikos svetainę su plain PHP? Ir ką jūs išmoktumėte? Gerai, nieko nesakau, gal ir taptumėte geri programuotojai, bet vargu ar mokėtumėte dirbti su kokiu Office paketu, nes jūs jo paprasčiausiai nepaliestumėte. Sakysite man, kam jo reikia? Pasakykite tai savo būsimam darbdaviui.
14. Universitetas jums suteiks ne tik žinių, bet ir resursų. Pavyzdžiui, turėtumėte gauti galimybę naudotis el. paštu, hostingu, galbūt net serveriu. Apie naudojimąsi kompiuteriais jau net nekalbu. Taip pat yra galimybė gauti pigiai arba net nemokamai tam tikras programas, kadangi universitetai su daug kuo būna pasirašę bendradarbiavimo sutartį. Apskritai, jūs kaip studentai turėsite daug privilegijų.
15. Išmoksite gyventi savarankiškai. Jeigu jums teks studijuoti kitame mieste, tai gyvensite naujame būste. Gyvensite savarankiškai, todėl tikrai šmoksite daugiau nei mokėjote iki tol. Tai puiki gyvenimo mokykla, nors su posakiu, kad studentui privalu pagyventi bendrabutyje, nesutinku.
16. Gausite diplomą, kuris įrodys jūsų žinias ir su kuriuo galėsite įsidarbinti į įstaigas, kurios jo prašo (dažniausiai tai valstybinės įstaigos - Blackbeard papildymas).
 
 
Studijuojami dalykai:
Šiek tiek paanalizuosiu, ką studijuoja programuotojai. Turbūt jau visi žino, kad programuotojams rengti yra programų sistemų studijų programa. Vienur ji gali vadintis vienaip, kitur kitaip. Dėstomi dalykai kaip diena ir naktis tikrai nesiskiria, skirtis gali tik kokybė (kur studijuoti - čia jau atskira tema). Pažvelkime į VU programų sistemos dalykėlius.
 
Aprašas:
 
Kiekviename semestre mokysitės 6 dalykų. Beveik visi jie - specialybiniai.
 
1 semestras:
=Matematika programų sistemoms. Visokios matricos ir panašiai. Dalykas labai svarbus nėra, bet turėti algebrines žinias bent minimaliai programuotojams reikia - su matricomis jie susiduria tikrai.
=Diskrečioji matematika. Tai naudinga matematikos šaka, kuri tikrai reikalinga programuotojui. Pradedant būlio funkcijomis, baigiant informologija. Iš visų matematikos šakų ši arčiausiai IT.
=Kompiuterių architektūra. Sužinosite kaip veikia kompiuteris. Tiksliau, jo operacinė sistema ir panašiai. Šį dalyką galima mylėti arba nekęsti, kitaip nebūna. Arba galima suprasti, arba nesuprasti - bet jeigu nesuprasite, tai jokio malonumo.
=Procedūrinis programavimas. Tai tokia kaip introdukcija į programavimą, panašiai kas ir mokykloje, tik aišku, užduotys gali skirtis. Vėliau pamažu atsisveikinsite su procedūromis ir turbūt, kad pereisite prie objektų.
=IT ir komunikacijos įgūdžiai. Nuo Office pradmenų iki psichologinių aspektų. Šis dalykas iš esmės padeda lavinti save kaip asmenybę, ne tik kaip programuotoją. Aišku, galėtų būti ir nesujungta nemaža dalis dalykų į šią paskaitą, bet yra kaip yra.
=Anglų kalba. Čia jau nėra ką komentuoti, tiesiog anglų kalba, susijusi su specialybe. Gali atrodyti nuobodu, gali atrodyti vieniems lengva, kitiems sunku.
 
2 semestras:
=Matematika programų sistemoms. Matematika tęsiasi.
=Algoritmų teorija. Dalykas gan rimtas ir svarbus, nes realizuoti algoritmą programavimo kalba - programuotojo uždavinys, o tam, kad kodą būtų lengviau parašyti, sugalvoti, ar išvis suvokti, reikia susipažinti su įvairiais jau egzistuojančiais algoritmais. Pats algoritmų kūrimas įprastai nėra programuotojo reikalas, tačiau pagrindus turėti svarbu.
=Algoritmai ir duomenų struktūros. Kaip suprantu, čia tas pats kas ir aukščiau, tik prisideda duomenų struktūros. Nors galbūt šis dalykas grynai IT, o ankstesnis - matematinis. Ties šia vieta galėtų pataisyti studijuojantysis.
=Objektinis programavimas. Štai čia prasideda tikrasis programavimas, kuris ir turėtų tapti jūsų kasdienybe
=Anglų kalba. 1 semestro tęsinys.
 
3 semestras:
=Programų sistemų inžinerija. Susipažinsite su programų kūrimo teorija nebūtinai iš programavimo pusės, juk reikia mokėti tinkamai struktūrizuoti produkto kūrimo darbus ar paruošti programą leidimui.
=Duomenų bazių valdymo sistemos. Pavadinimas kalba už save. Šios paskaitos tikrai suteiks labai reikalingų žinių - duomenų bazės yra šiandienos IT pasaulio svarbi dalis.
=Objektinis programavimas. Jis tęsiasi.
=Matematinė logika. Iš tiesų tai 1 semestre pamatytos diskrečiosios matematikos dalis. Ji įterpiama kaip atskiras dalykas turbūt todėl, kad yra plati, pusiau filosofinė. Dalykas gali atrodyti rimtas ir užkabinantis ir įdomus, arba visiškai neįdomus ir nuobodus.
 
4 semestras:
=Programų sistemų inžinerija. Mokomės ir toliau programų inžinerijos meno.
=Matematika programų sistemoms. Matematika vis dar tęsiasi (bet jau ir baigiasi).
=Kompiuterių tinklai. Kaip ir išmanyti kompiuterio veikimo bazinius principus, taip ir suprasti, kaip veikia ir kaip administruojami kompiuterių tinklai - programuotojui neturėtų būti bėda. Iš tikro, tai naudingas dalykas ir žinios tikrai nepakenks, nors tai ganėtinai plati sritis, bet gal ji jums taip patiks, kad nuspręsite tapti tinklų administratoriais (kuo dirbsite baigę šią studijų programą, priklauso tik nuo jūsų).
 
5 semestras:
=Programų sistemų testavimas. Išmoksite testavimo teorijų. Juk reikia, kad sukurtas produktas veiktų, o jei nereikia, tai užleiskite studijų vietą labiau motyvuotam asmeniui.
=Interneto technologijos. Kaip ir pavadinimas pasako, susipažinsite su interneto technologijomis. Šiuo atveju tai nebus kažkoks HTML (jis jau regimas 1 semestre). Čia susipažinsite su XML ir panašiomis sąvokomis, pažvelgsite į svetainių kūrimą-architektūrą giliau.
=Žmogaus-kompiuterio sąveika. Šis dalykas padės suprasti, ko reikia vartotojams. Nors skambėti gali vienaip, bet susipažįstama labiau su grafinėmis subtilybėmis ir vartotojų poreikiais, iš ko suprasite, kaip geriausiai paruošti programos vaizdą vartotojui.
=Programų sistemų projektavimas. Apie šį dalyką nepasakysiu nieko. Skamba panašiai kaip į programų sistemų inžineriją, bet skirtumų, matyt, yra.
 
6 semestras.
=Programų sistemų kūrimas. Dar vienas kabliukas, kurio paaiškinti negaliu.
=Profesionalumas ir etika. Labai vertingas dalykas yra ta etika, tik mažai kas supranta. Nespecialybinis dalykas, bet ir gerai, nes jų ir taip nėra daug.
 
Daugiau neberašau, nes pagrindas jau yra. Praleidau tokius dalykus kaip kursiniai ar praktiniai darbai, taip pat pasirenkamuosius modulius. Jų yra ne viena dešimtis, dalis specialybinių, dalis ne.
 
Taigi, kaip matote studijuodami susidursite su įvairaus plauko dalykais, kurių daugumos įprastame gyvenime bent jau plačiai tikrai nepaliestumėte. Įgausite svarbius pradmenis, kurie tikrai svarbūs tam, kad:
=Susidomėtumėte ir turėtumėte norą tobulėti.
=Taptumėte geri specialistai.
=Rastumėte gerą darbą.
 
Studijos iš jūsų nepadarys specialistų, tačiau suteiks galimybę tokiais tapti tokiu atveju, jei dirbsite papildomai. Kitaip... Kas iš jūsų bus. Daugiausiai - vidutiniokai. Bet ir jie daug dirba, jeigu yra negabūs, nes sakoma, kad juodas darbas atsiperka ir kvailiui.
 
Įgavę studijų patirties jūs jau žinosite kur bazuotis ir manau, kad nesimėtysite prie nereikšmingų veiklų, kokiomis galbūt užsiėmėte iki tol. Geras specialistas gali diplomo ir neturėti, tačiau svarbiausia ne jis, svarbiausia - studijų procesas ir jo teikiami privalumai. Su pagrindiniais aspektais jūs jau susipažinote, dabar galite pagalvoti - gal visgi verta studijuoti?

Mano klausimas buvo ironiškas, jam ir atsakymo nereikia.
 
Kaip visuomet, geriausias verslas mokyti kitus daryti verslą. Tuo pačiu abejoju, jog "dėstytojų" kompetencija bus verta 4000€/metus.

Manau netikslu kalbant apie studijavimo universitete pliusus/minusus remtis faktu, jog daug kas nedirba pagal specialybę. Jei žmogus baigia politikos mokslus ar Italų filologiją, tai tam, kad dirbtų pagal specialybę jis turi būt politikas ar vertėjas? Žinau žmonių, kurie baigė TSPMI, bet turi IT įmonę, kitas užsiima start-up'u. Net jei jie dirba "ne pagal specialybę", žinios, patirtis bei pažintys, įgytos studijuojant yra neįkainojamos :)

Mūsų požiūriai į mokslą yra kardinaliai skirtingi. Geriausiuose pasaulio universitetuose žmonės mokosi ekonomikos istoriją, Computer science studentai mokosi filosofiją, Civil Engineering meno istoriją. Aukštasis mokslas formuoja požiūrį, o ne tik moko kaip vesti apskaitą ar įsteigti įmonę. Turi suprasti istoriją, jos raidą, kad galėtum iš jos pasimokyti ir panaudoti kuriant inovacijas. Bet diskusija ne apie tai. Nenoriu įžeisti, bet nemanau, kad galėtum kitus žmones mokyti kaip kurti verslą. Gerai, gali išmokyti kaip įsteigti įmonę, rinkodaros, procesų valdymo pagrindų, tačiau tai nepadaro žmogaus verslininku. Gal aš klystu, gal tikrai sukursit kažką gero ir jūsų studentai per tuos du metus įgaus daug patirties bei džiaugsis kursais, bet dabar aš tuo netikiu ir nežinau kas galėtų patikėti. :)

Kodėl nepirkčiau Jūsų kursų ir atkalbėčiau draugus:
1. Įsteigėte koledžą, siūlote jame studijuoti nuotoliniu būdu, tačiau nepateikėte nei koledžo pavadinimo, nei reprezentacinės svetainės, kur apie tai būtų galima pasiskaityti.
2. Nepateikėte studijų programos, ką studentai ("dalyviai", nežinau kaip juos geriau pavadinti) studijuos du metus.
3. Nepateikėte informacijos kas mokys studentus, kokios jų kompetencijos. Gal tai tikri verslo rykliai ir tikrai verta mokėti 4000€ (dėl ko labai abejoju).
4. Žadate verslininkų kalvę, jog kiekvienas po 2 metų turės savo verslą. Turėti verslą ir iš jo uždirbti yra du skirtingi dalykai.
5. Kalbate apie MBA po Jūsų studijų, tačiau nepaminit to, jog jos kainuoja >9000£ per metus. Dėl šio priežasties tokie universitetai kaip Cardiff ar Coventry nedaro konkurso ir priima visus turinčius Undergraduate degree (bakalaurą). t.y. ten galima stoti baigus bet kurį Lietuvos universitetą.
 
Pasikartosiu dar kartą, geriausias verslas mokyti kitus kurti verslą, nors dažniausiai tokius projektus daro tie, kuriems savas verslas ne itin sekasi.

Sveiki,
 
Prieš kurį laiką buvau sukuręs temą apie savo nuotykius Prancūzijoje https://uzdarbis.lt/t339974/mano-keliones-i-prancuzija-istorija/ . Straipsnis forumo lankytojams pasirodė įdomus, kas negalėjo nedžiuginti ir jo autoriaus.
 
Įkvėptas tokiu susidomėjimu, nutariau aprašyti ir savo kelionės į Lenkiją nuotykius. O jų ir vėl netrūko. Šį kartą vėl bus daug teksto, tačiau nuotraukų bus dar daugiau.
Balandžio viduryje užtikau šiame forume temą, kur narys eXPy (dėkui už informaciją) pasidalino ypatingu pasiūlymu. Vienas Lenkijos autobusų vežėjų paskelbė akciją, kurios metu 100 000 kelionių kainavo vos po vieną zlotą + 1 zlotą kainavo registracijos mokestis. Iš karto prisiminiau, jog prieš kurį laiką norėjau aplankyti labai įdomią ir kažkiek bauginančią vietą, kuri randasi Krakuvoje. Kalbu apie koncentracinę stovyklą Auschwitz (Oswięcim). Bet apie tai vėliau.
 
Iš karto puoliau ieškoti bilietų. Žinojau, jog reikia keturių maršrutų: Vilnius – Varšuva, Varšuva – Krokuva, Krokuva – Varšuva bei Varšuva – Vilnius. Deja pigius bilietus pavyko nusipirkti tik trimis kryptimis. Taip, trys kryptis kainavo po du zlotus, o iš Krokuvos į Varšuva “net” 26 zlotus. Bendrai – 32 zlotai. Beje, konvertuoti į eurus labai paprasta. Vienas euras yra lygu keturiems zlotams. Todėl autobusų bilietai kainavo 8 eurus. O čia nei daug, nei mažai, virš 1500 kilometrų kelio.
Vos įsigyjęs bilietus, išsiprašiau porai dienų iš darbo (laimei, dar viena diena prisidėjo, kadangi išpuolė gegužės pirmoji, kuri buvo laisvadieniu). Iki kelionės liko savaitė ir nutariau visą ją skirti pagrindiniam kelionės tikslui, koncentracinės stovyklos analizei. Daug literatūros, nuotraukų, dok. filmų... Paraleliai, žinoma, ieškojau vietos, kur apsistoti Varšuvoje dvi naktis bei tiek pat Krokuvoje.
 
Kai tik pradėjau ieškoti nakvynės Couchsurfing’e, supratau, jog lenkai taip pat švenčia gegužės pirmąją (maža to, pas juos nuo gegužės pirmosios iki trečiosios yra valstybinės šventės) ir tai buvo man prasta žinia. Šitas faktas labai pasunkino nakvynės paiešką. Beveik iš visų žmonių gaudavau atsakymą, jog dėl ilgojo savaitgalio išvyksta arba pas artimuosius arba į kelionę. Todėl radau nakvynę tik Varšuvoje (dviems naktims) ir Krokuvoje (vienai nakčiai). Ir tai man labai pasisekė, kadangi bendrai išsiunčiau apie šimtą užklausų.
 
Ir štai atėjo ta diena. Visų pirmą, labai patiko autobusas, kuriuo teko važiuoti. Tylūs, komfortiški, raudoni, su wi-fi bei įkrovimo lizdais (nežinau, gal čia tik mane nustebino, kadangi neteko dar važiuoti autobusu į kitas šalis). Išvykau, jeigu neklystu, apie 16 Lietuvos laiku. Kelionė truko apie 8 valandas. Labai varginantis dalykas. Ir nesvarbu, jog autobusas geras ir turėjau dvi vietas. Užmigti beveik neįmanoma, todėl gelbėjo tik muzika.
 
Bet pagaliau atvykau. Varšuvoje buvau apie vidurnaktį. Žmogus, kuris turėjo mane priimti, žinojo, jog atvyksiu vėlai vakare. Dar kelionėje rašė man, jog jeigu turėsiu noro, galėsime nueiti į vakarėlį, kad susipažinčiau su dar daugiau vietinių gyventojų. Nusileidau į metro, tačiau neturėjau nė vieno zloto bei banko kortelės. Pasisekė, jog šalia stovėjo lenkas, kuris keliavo į Austriją, todėl iškeičiau eurą į vieną metro bilietą, kurį nupirko pastarasis. Išlipau senamiestyje, kur vietinių merginų paklausiau, kaip nusigauti iki tam tikros gatvės. Paaiškino. Einu. Deja lenkiškos SIM kortelės neturėjau su internetu, todėl telefonas su GPS nelabai kuo galėjo padėti. Ieškojau apie 45 minučių reikiamos gatvės, klausinėjau dar kitų žmonių, bet visi rodydavo vis į skirtingas puses. Tačiau jaučiau, jog po truputį esu vis arčiau. Galiausiai, apie pirmą val. nakties radau reikiamą namą ir sutikau buto savininką. Labai nustebo, jog radau pats. Manė, jog prašysiu jo mane pasitikti.
 
http://puu.sh/iviVs/b1714673b2.png
 
Buvo jau gyli naktis, buvome abudu pavargę (jis taip pat tą pačią dieną grįžo iš kelionės po Gruziją ir nemiegojo), todėl nutarėme, jog vakarėlis atšaukiamas. Apie valandą pabendravome, užkasėm ir nuėjom miegoti. Tarp kitko, puikiai moku lenkų kalbą, todėl jokių kalbos barjerų nebuvo.
 
Ryte neturėjau didelių planų, išskyrus aplankyti vieną namą, kur prieš 10 metų savaitę gyvenau lenkų šeimoje pagal mainų programą. Turėjau tik adresą ir pavardę. Sužinojau, kuris autobusas važiuoja į tą pusę ir iškeliavau. Išlipau paskutinėje stotelėje (tame rajone, kur buvo reikalingas man adresas). Vėl pradėjau klausinėti vietinių kelio, tačiau niekas net nebuvo girdėjęs tokios gatvės. Patarimas buvo tiesiog eiti pagrindine gatve. Galiausiai kelionė pėsčiomis į vieną pusę užtruko kurį laiką, kadangi atstumas – 5 km. Ir čia jau su pagyvenusių vietinių žmonių pagalba radau reikiamą gatvę bei namą. Bet, žinoma kaip dažniausiai būna, šeimininkų nebuvo. Pavyko paskambinti į kaimynų vartus ir paaiškinti situaciją. Nedrąsiai, tačiau įleido mane į savo namus ir liepė palikti savo kontaktus, kuriuos perdėtų man reikalingiems žmonėms.
 
Tą ir padariau. Apsisukau ir pajudėjau link reikiamos stotelės. Staiga prasidėjo lietus ir pradėjau žvalgytis vietos, kur galėčiau nuo jo pasislėpti. Ir čia pastebėjau mokyklą, kurioje prieš 10 metų mokiausi visą savaitę, užplūdo nostalgija, apibėgau aplink visą mokyklą, ir pasislėpiau po stogeliu. Po pusvalandžio pajudėjau toliau, vėl penki kilometrai į vieną pusę.
 
http://puu.sh/iviTf/ebf1022837.png
 
Tarp kitko, kas labai nepatiko Lenkijoje – gausybė reklamos. Visur. Beveik kiekvieno nuosavo namo šeimininkai parduoda plotą ant savo tvoros reklamai.
 
http://puu.sh/iviYc/02f8153156.png
 
http://puu.sh/ivj3k/8c6cde71b2.png
 
Įlipau į autobusą. Turėjau 90 min. trunkantį bilietą. Iki centro nuvykau per pusvalandį, gal kiek daugiau. Tačiau pradėjo vėl lyti ir nutariau nuvažiuoti iki maršruto pabaigos, tuo pačiu pažiūrėsiu kaip atrodo Varšuva atokiau centro. Kažkiek nustebino tai, jog tie atokesni rajonai labai primena musiškius, kaip Naujininkai. Kai kur net gatvės taip pat užvadintos (pvz. Konarskio g.).
 
http://puu.sh/ivj4J/f67a2361e5.png
 
http://puu.sh/ivj6L/0cc8599e6b.png
 
Taip gavosi, kad neliko laiko bilietėlyje visiškai grįšti į centrą, todėl teko išlipti apie 5km nuo centro. Ir žinoma prasidėjo dar stipresnis lietus. Palaukiau 15 minučių stotelėje ir pajudėjau link centro. Dar šiek tiek pasivaikščiojau ir nuvykau link mano laikinųjų namų. Atvykęs ten, manęs jau laukė ne tik buto šeimininkas, bet ir dar du keliautojai (pora). Jie yra iš Krokuvos, todėl sužinoję, jog rytoj ten keliauju, papasakojo ką galima aplankyti. Dar pabendravome ir nuėjom miegoti. Sekančią dieną buto šeimininkas palydėjo mane iki stoties, iš kur buvo mano autobusas į Krokuvą. Atsisveikinom, aš likau laukti autobuso, o naujas draugas nuėjo ruoštis kitų svečių priėmimui (laukė vokiečių, kurie keliavo aplink pasaulį).
 
http://puu.sh/ivj80/93b3085204.png
 
http://puu.sh/ivjep/1840d3e32a.png
 
http://puu.sh/ivjgS/3522366700.png
 
http://puu.sh/ivji6/3dfb010852.png
 
Ir vėl varginanti kelionė į Krokuvą, laimei “vos” apie 4 valandos. Vis galvojau, ką veiksiu, kadangi neturėjau nakvynės. Vos atvykęs į Krokuvą, nužygiavau į vietinį “Akropolį”, kuris yra sujungtas su stotimi. Todėl realiai netoli reikėjo eiti. Išsiunčiau dar keliasdešimt užklausų nakvynei ir palikau viename iš parduotuvių krautis telefoną. Pats nuėjau pasivaikščioti po miestą, link senamiesčio. Buvo apie 21 val. , jau tamsu. Apėjau visą senamiestį ir pastebėjau mano kelyje turistus. Priėjęs arčiau išgirdau, jog tai lietuviai. Susipažinau su merginomis iš pajūrio, pabendravome ir išsiskirstėm. Turėjau skubėti, kadangi PPC dirbo iki 22 val. , o ten dar mano telefonas kraunasi.
 
http://puu.sh/ivjs5/37faff1071.png
 
Pasiėmęs telefoną pamačiau, jog negavau jokio atsakymo, todėl supratau, jog laukia bemiegė naktis. Nuo 22 iki 1val. vaikščiojau po miestą, vėliau pavargęs nutariau nueiti į stotį pasėdėti ir pailsėti bei užkasti. Kaip minėjau, stotis yra sujungta su prekybos ir pramogų centru, todėl viskas yra po stogu.
 
http://puu.sh/ivjuD/2791677100.png
 
http://puu.sh/ivjzO/1a679b44d8.png
 
http://puu.sh/ivkbu/8f2136551f.png
 
http://puu.sh/ivkeN/6d8168e9e5.png
 
http://puu.sh/ivkhP/b1fb0ca2ba.png
 
http://puu.sh/ivklc/206584baf4.png
 
Po kurio laiko priėjo vaikinukas, paklausė ar turiu iPhonui pakrovėją. Atsakiau, jog ne. Dar po pusvalandžio nutariau pasivaikščioti po stotį. Vėl sutikau tą patį vaikiną. Priėjau prie jo ir pradėjom bendrauti.
 
Pasirodo, jog jis yra iš Rusijos, Nižnij Novgorod miesto. Per Lenkiją su draugu keliavo į Čekiją, kur norėjo stebėti ledo ritulio čempionatą ir palaikyti savo šalį. Tačiau vos pora minučių pavėlavo į traukinį, kuris važiavo į Prahą ir liko Krokuvoje. Blogiausia tai, jog draugas nuvažiavo kartu su visais daiktais, įskaitant dokumentus, pinigus bei drabužius. Todėl dar vienas naujas draugas liko tik su išsikrovusiu telefonu, 10 eurų bei marškinėliais. Dar apie valandą smagiai pabendravom ir nutarėme pasivaikščioti po senamiestį, kadangi mane jis sužavėjo ir norėjau, kad tą patį pamatytų ir jis. Lauke buvo 5 laipsniai šilumos, todėl paskolinau jam savo ploną megztinį, pats likau su plonu džemperiu (be marškinėlių).
 
http://puu.sh/ivjB6/454f61689a.png
 
http://puu.sh/ivjCa/c60c34a2da.png
 
Dar po 1.5 val. grįžome į stotį. Dar apie valandą pabendravome ir išsiskyrėm, kadangi manęs 5:32 ryto laukė autobusas į Auschwitz stovyklas (Oswięcim mieste). Sulaukiau autobuso, įlipau. Laukė kelionė apie 35 km į vieną pusę. Kainavo 13 zlotų. Labai jaudinausi. Žinojau, kas tai per vieta, kur važiuoju ir kas manęs ten laukia. Ir pagaliau atvykau. Prie vartų buvau visiškai pirmas, lygiai 7 jau buvau čia. Pats muziejus atsidaro 8-tą. Nieko kito neliko, kaip pasivaikščioti po apylinkes. Tarp kitko kažkiek net norėjau, kad tą dieną būtų prastas oras. Nežinau kaip tai paaiškinti, bet norėjau, kad atmosfera būtų kuo niūresnė ir sąlygos būtų kuo prastesnės, kad pajusti bent 1% tai, ką jautė žmonės, kurie ten “gyveno” prieš virš 70 metų. Ir dalinai pavyko, bet tik ryte. Buvo gana šalta, ypač kai teko 20 minučių stovėti lauke (kaip minėjau, tada jau buvo apie 10 laipsnių šilumos, aš tik su plonu megztiniu ir džemperiu.
 
http://puu.sh/ivcIU/6778ab1999.png
 
Ir pagaliau įėjau į vidų. Labai nustebino patikra. Kaip oro uoste. Reikia ištraukti visus metalinius daiktus, elektroninius prietaisus, praeito pro “skenuojančius” vartus ir viską atgal paimti. Pagaliau atsiduriau stovyklos teritorijoje. Dabar šiek tiek informacijos apie patį Auschwitz, manau daug kam bus naudinga.
 
http://puu.sh/ivcLN/7575c27d26.png
 
Oswięcim (antro pasaulinio karo metu pavadinimas buvo pakeistas į vokišką Auschwitz) – miestas, kur antro pasaulinio karo metu fašistai buvo įkūrę tris koncentracines stovyklas (viena jų mažai kam žinoma ir neįdomi, todėl apie ją nepasakosiu). Mano kelionės metu aplankiau Auschwitz I bei Auschwitz Birkenau stovyklas. Karo metu jos buvo didžiausios bei baisiausios iš visų esamų. Pagrinde ten patekdavo žydai (virš milijono asmenų), vėliau raudonos armijos kariai (virš 100 000 karių) bei kiti asmenys, politiniai veikėjai, ir panašiai. Gyvenimo sąlygos buvo tragiškos (ypač Birkenau). Nuo ryto iki vakaro reikėjo dirbti sunkų fizinį darbą. Valgyti gaudavo minimaliai. Dauguma miršdavo nuo išsekimo, tiesiog darbo metu. Iš tikrųjų labai nelengva pasakoti apie viską, kadangi nežinai nuo ko pradėti. Todėl siūlau peržiūrėti nuotraukas su komentarais.
 
http://puu.sh/ivcOQ/acf35ca53b.png
 
Realaus dydžio kalinio maketas.
 
http://puu.sh/ivcXX/b1792e61a2.png
 
Kalinių forma. Ant sienos – jų nuotraukos. Tokių nuotraukų yra labai daug, išmėtytos po visą muziejų.
 
http://puu.sh/ivd2I/0235f6ddef.png
 
“Mirtis Hitlerio okupantams”
 
http://puu.sh/ivd5o/49d5bd3897.png
 
Šioje vietoje kiekvieną rytą rikiavosi kaliniai ir buvo tikrinama, ar visi vietoje. Jeigu bent vieno trūko – visi kiti turėjo stovėti ir laukti, kol neras. Kartais tekdavo stovėti visą dieną, net žiemą. Apie šiltus drabužius nebuvo nė kalbos.
 
http://puu.sh/ive7Q/ef0295fa19.png
 
Vieta, kur buvo kariami kaliniai. Tikrai keistas jausmas stovėti toje vietoje, kur stovi gėlės.
 
http://puu.sh/ivdcw/4d12933a04.png
 
Tokiu nejaukių vietų pastatuose yra labai daug, kur girdisi traukinių garsai, kai kur mažos mergaitės meldžiasi, kai kur jos dainuoja, vietomis tikrai baisoka. Ypač kai esi vienas tame pastate.
 
http://puu.sh/ivdls/8cb46c0a42.png
 
Vienas iš kalinių. Prieš stovyklą ir po jos.
 
Toliau eina “eikskliuzyvinės" nuotraukos. Fotografuoti čia negalima.
 
http://puu.sh/ivdr4/78bd85d3bb.png
 
Gydytojo kabinetas, kur atsivesdavo nesunkiai sergančius kalinius. Su sunkiai sergančiais niekas ten “nežaidė” ir negydė.
 
http://puu.sh/ivehX/e2630d8935.png
 
Kalinių kambarys.
 
http://puu.sh/ivdJQ/5cdb795e03.png
 
Kalinių, kurie prižiūrėjo kitus kalinius, kambarys. Tokie asmenys turėjo tam tikras privilegijas, kaip pvz. erdvesnis kambarys.
 
http://puu.sh/ivdxj/0a5a1504b1.png
 
Karceris
 
http://puu.sh/ivdCz/144dd384b6.png
 
Dar vienas karceris. Tokiuose “kambariukuose”, 1x1m. dydžio turėjo sutilpti keturi kaliniai ir visą nakti stovėjo. Atsisėsti, kaip matote, nebuvo kur. Kai kurie miršdavo tiesiog stovėdami. Kiti, išgyvenę, po tokios nakties iš pat ryto ėjo dirbti fizinį darbą.
 
http://puu.sh/ivelm/01c77f0a9c.png
 
Vieta, kur kaliniai palikdavo savo rūbus prieš sušaudymą.
 
http://puu.sh/ivdRm/9b89d607d5.png
 
Siena, prie kurios buvo sušaudomi kaliniai.
 
http://puu.sh/ivdTK/4bdc39b35e.png
 
Krematoriumas
 
http://puu.sh/ivdVy/a21848ee9d.png
 
Įėjimas į krematoriumą
 
http://puu.sh/iveqH/506cdcc301.png
 
Vieta, kur po to, kai raudonoji armija išlaisvino kalinius 45-ais metais, buvo pakartas stovyklos vadas
 
http://puu.sh/ivdYf/bd7a8c8f33.png
 
Galiausiai vieta, kuri vaizduojama visuose suvenyruose. Užrašas reiškia "Darbas išlaisvina".
 
Kitos nuotraukos be komentarų:
 
http://puu.sh/iveN1/7831d406c3.png
 
http://puu.sh/iveRs/74b4fb2223.png
 
http://puu.sh/iveUt/6c07ccc7ad.png
 
http://puu.sh/iveYm/c974de77cf.png
 
Vos išėjęs iš stovyklos teritorijos supratau, jog teisingai padariau, kad aplankiau tą vietą iš pat ryto, kadangi arčiau pietų armija iš šimtų turistų tapo armija iš poros tūkstančių turistų. Smagu, jog spėjau apeiti visą muziejų dar kai palyginus nebuvo daug žmonių. O kai kur, kaip minėjau, iš viso buvau vienintelis žmogus. Tarp kitko sutikau ir kelis lietuvius.
 
Nuėjau prie parkingo, kur reikėjo laukti nemokamo autobuso į Birkenau. Jis kursuoja kas pusvalandį. Distancija – 3 kilometrai. Ir štai aš jau antroje stovykloje. Šita išgarsėjo dar žiauresnėmis sąlygomis, kur visą parą krematoriumuose buvo deginami kūnai. Dėl to ši stovykla įgavo pavadinimą “Mirties fabrikas”.
Ši stovykla atrodo tiesiog milžiniška. Ženkliai didesnė, nei prieš tai aplankyta.
 
http://puu.sh/ivfwN/65a3f3c9d5.png
 
Ir vėl gi nuotraukos su komentarais.
 
http://puu.sh/ivfFt/d95df1cd15.png
 
Šitais bėgiais traukiniais buvo vežami žydai iš visos Europos. Daugumai jų nesakė, kur jie važiuoja, todėl važiavo su savo brangiausiais daiktais. Dažnai vežė vagonais, kurie buvo skirti vežti gyvūnus. Kartais traukiniai stovėdavo vietoje daug valandų, kartais net parą. Todėl žmonėms buvo arba labai karšta, arba šalta. Nebuvo kuo kvėpuoti. Vėl gi, dažnai žmonės miršdavo tiesiai vagonuose. Čia buvo jų paskutinė stotelė. Kaliniai išlipdavo. Daktaras paskirsdavo visus žmones į dvi dalis. Darbingus į vieną, nėsčius ir nedarbingus į kitą. Pirmieji likdavo stovykloje, antri – iš karto sudeginami.
 
http://puu.sh/ivg6A/95d79db3d9.png
 
Kalinių barakai.
 
http://puu.sh/ivfVR/b7e72c73e6.png
 
Barakai, kur gyveno kaliniai. Dažnai būdavo šalta, todėl kai kas nors naktį miršdavo – baisu, bet kai kuriems tai buvo gera žinia. Reiškia galima paimti to žmogaus rūbus. Kiekvienas gaudavo metalinę lėkštę valgymui.
 
http://puu.sh/ivgot/d796208dd0.png
 
Čia dugne randasi tūkstančių žmonių pelenai.
 
http://puu.sh/ivgFH/a06e43762b.png
 
Asmeniniai kalinių daiktai.
 
Ir kitos nuotraukos be komentarų.
 
http://puu.sh/ivgLL/09a7ad94da.png
 
http://puu.sh/ivgO4/9c1224961b.png
 
http://puu.sh/ivgPy/7afda06eaf.png
 
http://puu.sh/ivgRk/2f4d1f4bae.png
 
http://puu.sh/ivgVO/72dedc83dd.png
 
Labai ne rekomenduoju užsakinėti gido paslaugų. Geriau prieš tai pačiam išstudijuoti viską ir rinktis individualią ekskursiją. Oficialus muziejaus interneto adresas: http://auschwitz.org/ . Visos sąlygos surašytos čia.
 
Apsilankymas nemokamas, tik būtina iš anksto užsiregistruoti. Iš kitų turistų matėsi, jog kelionė su gidu yra labai varginanti. Žinoma gal su jais aš kažką daugiau sužinočiau, tačiau nežinau ar verta.
 
Pabaigai – video. Pastatas, kur buvo vedami atvykę nauji kaliniai. Čia jie palikdavo savo asmeninius daiktus, rūbus, buvo dezinfekuojami, nuskutami ir gaudavo tatuiruotes – numerius. Nuo šiol jie neturėjo vardų. Jie turėjo numerius.
 

 
Po įdomios ir gana sunkios psichologiškai ekskursijos pajudėjau link Krokuvos. Kelionė tiek pat kainavo.
Šį kartą buvo kiek paprasčiau, kadangi žinojau, jog šiąnakt turėsiu nakvynę.
 
Dar kartą susisiekiau su vaikinu, pas kurį turėjau apsistoti, pasitikslinau adresą. Krokuvoje buvau apie pietus. Kadangi vaikinas turėjo atvykti tik vakare, turėjau daug laiko pasivaikščiojimams. Vėl aplankiau senamiestį, vėliau nutariau nueiti duotu adresu, kad žinoti, kur nakvosiu. Radau reikiamą gatvę, tačiau reikiamo namo ieškojau apie valandą. Klausinėjau bene kiekvieno praeivio, tačiau niekas nežinojo, kur randasi reikalingas man namas. Kaip specialiai ir telefonas buvo išsikrovęs eilinį kartą. O vaikino telefono numeris ten liko. Todėl dar po kurio laiko sutikau jauną vaikiną, kuris sutiko priimti mane į savo butą, kur galėjau pasikrauti telefoną, ir šiek tiek pailsėti. Prabuvęs svečiuose apie 20 minučių išėjau į lauką. Po kurio pagaliau pavyko susitikti su vaikinu, kuris mane apgyvendins. Priežastis buvo labai paprasta. Sumaišiau buto numerį su namo. Praėjau n+1 kartą pro reikiamą namą, tačiau buvau tikras, kad man reikalingas kitas numeris.
 
http://puu.sh/ivkmU/ed97a635e8.png
 
Čia buvo šiokia tokia staigmena. Negaliu pasakyti, jog labai maloni. Pasirodo vaikinas gyvena ne vienas, o su dar dviem savo draugais. Bet tiek to, kelio atgal nėra. Be to vaikinai pasirodė labai malonūs ir draugiški. Visi studentai, gyvena apie 500 metrų nuo senamiesčio, dideliame bute senos statybos daugiabutyje (su aukštomis lūbomis). Iki vidurnakčio bendravome, ir kaip priimta, ieškojom panašumų ir skirtumų tarp Lietuvos bei Lenkijos. Nuėjome miegoti.
 
http://puu.sh/ivk5L/42f49ea8cf.png
 
http://puu.sh/ivk7J/2aa3ae5b28.png
 
Ketvirtą ryto atsikėliau, kadangi apie šeštą turėjau autobusą į Varšuvą. Po atvykimo į Vilnių paaiškėjo, kad netyčia pasiėmiau to vaikino iPhone’o pakrovėją. Negražus poelgis, todėl teko nusiųsti pinigus, kiek yra vertas laidas. Pagaliau vėl esu autobuse. Nuotaika ne itin gera, kadangi žinau, jog kelionės pabaiga jau čia pat, be to šiandien laukia virš 11 valandų kelyje, link namų. Pakeliui iš Krokuvos į Vilnių autobusas sustojo dvejuose mažuose miesteliuose. Viename iš jų įlipo įdomi mergina. Todėl bent dalį kelionės iki Varšuvos ji palaikė kompaniją. Išlipęs Varšuvoje, turėjau dar porą valandų, kol atvyks mano autobusas link Vilniaus. Skiriau tą laiką suvenyrų bei skanumynų artimiesiems bei pažįstamiems pirkimui.
 
Po atvykimo į Vilnių iš dalies atsipūčiau. Buvau labai pavargęs. Per tą labai ilgą savaitgalį paskaičiavus praėjau virš 75 kilometrų. Vilniaus stotyje iš autobuso išlipau vidurnaktį. Kadangi manęs pasiimti atvažiavo artimas žmogus, negalėjau nepasiūlyti pasimetusiai lenkaitei, kuri važiavo tuo pačiu autobusu, nuvežti ją iki hostelio prie rotušės, paaiškinęs, jog tokiu laiku prie stoties trintis yra gana pavojinga. Juo labiau ji sunkiai orientavosi, kur randasi. Ji žinoma sutiko. Taip ir baigėsi dar viena kelionė.

Mūsų požiūriai į mokslą yra kardinaliai skirtingi. Geriausiuose pasaulio universitetuose žmonės mokosi ekonomikos istoriją, Computer science studentai mokosi filosofiją, Civil Engineering meno istoriją. Aukštasis mokslas formuoja požiūrį, o ne tik moko kaip vesti apskaitą ar įsteigti įmonę. Turi suprasti istoriją, jos raidą, kad galėtum iš jos pasimokyti ir panaudoti kuriant inovacijas. Bet diskusija ne apie tai. Nenoriu įžeisti, bet nemanau, kad galėtum kitus žmones mokyti kaip kurti verslą. Gerai, gali išmokyti kaip įsteigti įmonę, rinkodaros, procesų valdymo pagrindų, tačiau tai nepadaro žmogaus verslininku. Gal aš klystu, gal tikrai sukursit kažką gero ir jūsų studentai per tuos du metus įgaus daug patirties bei džiaugsis kursais, bet dabar aš tuo netikiu ir nežinau kas galėtų patikėti. :)

Kodėl nepirkčiau Jūsų kursų ir atkalbėčiau draugus:
1. Įsteigėte koledžą, siūlote jame studijuoti nuotoliniu būdu, tačiau nepateikėte nei koledžo pavadinimo, nei reprezentacinės svetainės, kur apie tai būtų galima pasiskaityti.
2. Nepateikėte studijų programos, ką studentai ("dalyviai", nežinau kaip juos geriau pavadinti) studijuos du metus.
3. Nepateikėte informacijos kas mokys studentus, kokios jų kompetencijos. Gal tai tikri verslo rykliai ir tikrai verta mokėti 4000€ (dėl ko labai abejoju).
4. Žadate verslininkų kalvę, jog kiekvienas po 2 metų turės savo verslą. Turėti verslą ir iš jo uždirbti yra du skirtingi dalykai.
5. Kalbate apie MBA po Jūsų studijų, tačiau nepaminit to, jog jos kainuoja >9000£ per metus. Dėl šio priežasties tokie universitetai kaip Cardiff ar Coventry nedaro konkurso ir priima visus turinčius Undergraduate degree (bakalaurą). t.y. ten galima stoti baigus bet kurį Lietuvos universitetą.
 
Pasikartosiu dar kartą, geriausias verslas mokyti kitus kurti verslą, nors dažniausiai tokius projektus daro tie, kuriems savas verslas ne itin sekasi.

Visi kas valgo duona iš SEO jau turbūt žinot, kad Birželio 2 Garry's Illyes'as pranešė, kad per artimiausias kelias savaites bus paleistas naujas Panda algoritmas.
 
Šiandien pastebėjau dancing'ą SERPe. Užmečiau akį į MozCast, o ten vakarykštė temperatūra 102°.
 
Panašu, kad viskas prasideda.

Mano klausimas buvo ironiškas, jam ir atsakymo nereikia.
 
Kaip visuomet, geriausias verslas mokyti kitus daryti verslą. Tuo pačiu abejoju, jog "dėstytojų" kompetencija bus verta 4000€/metus.

Mykolai, nesutinku su tavo nuomone.
 
Teigi, jog studijas baigęs, tačiau kino teatre dirbęs studentas yra 0. Šį klausimą ne kartą teko girdėti per įvairius renginius. Ar verta rašyti į CV, jog dirbai McDonald's ar ZARA pardavėja. Atsakymas visuomet būdavo vienas - verta. Koks tas darbas bebūtų, žmogus parodo, jog yra išmokęs elementarios darbo etikos, geba taktiškai ir pagarbiai bendrauti su klientais (ypač jei dirbęs kokį nors padavėjo darbą).
 
Taip, studijuojantiems IT yra kur kas lengviau, nes gali dirbti kaip laisvai samdomas programuotojas, gali tiesiog plėtot savo projektą ar atlikti praktiką vienoj iš daugelio IT įmoniu. Bet ką daryt. jei mokaisi teisę ar humanitarinius mokslus? Smagu būtų atlikinėti neapmokamą praktiką advokatų kontoroje, tačiau valgyt ir už bendrabutį susimokėti reikia dabar, o ne po 5 metų. Tad bet kokia darbo patirtis > 0 darbo patirties.
 
Atsakant į temos autoriaus klausimą. Viskas priklauso nuo tavo situacijos, miesto kur gyvensi bei studijuosi. Londone studijuoti žvėriškai brangu, tačiau kai kuriuose mažuose miesteliuose kainos kur kas didesnės nei Edinburgh ar Newcastle, kadangi kartais paklausa viršija pasiūlą ir tenka mokėti brangiau arba praleisti 1h+ per dieną važiuojant į universitetą. Didžiausią išlaidų dalį sudaro būstas, kuris kainuoja nuo 50-60 svarų/savaitę nuomojantis pačiam arba kokių 75-90 svarų/savaitę gyvenant universiteto bendrabutyje. Kitos būtiniausios išlaidos, kaip maistas, transportas (priklausomai kur gyveni), knygos sudaro labai nedidelę dalį.
 
Dirbti tikrai įmanoma, daug kas dirba, tačiau tuomet gyveni paskaitos biblioteka darbas lova. Žinoma, priklauso ką studijuoji. Jei studijuotum Mathematics and Physics, greičiausiai dirbti būtų sudėtinga, bet įmanoma. Šiaip turint neblogą darbą ir dirbant tik savaitgaliai įmanoma gyventi (sakykim dirbi 16h per savaitę už 7svarus/h). Labai dažnai įsidarbinti galima pačiame universitete - kavinėse, bibliotekoje, domestic assistant ar panašiai. Jei universitetas nėra in the middle of nowhere, darbą rasti visai nesunku. Pasikartosiu, viskas priklauso nuo tavo situacijos - ar gerai moki kalbą, kokios patirties turi, ar laisvai bendrauji su žmonėmis ir panašiai.
 
Kitas variantas, po studijų pasiimti laisvus metus ir užsidirbti per juos studijoms. Patobulintum kalbą, užsidirbtum kitiem metams ir galėtum ramiai studijuoti nesukdamas galvos dėl finansų. Po pirmų metų turi ~4mėn atostogų, per juos galima užsidirbti antriems metams. Keli pažįstami vasarą dirba Danijoje tam, kad užsidirbtų pinigų pragyvenimo išlaidoms ir per mokslo metus nedirba.
 
Ar verta investuoti 27 000 svarų? Nežinau. Priklauso kokiam universitete studijuosi ir ką planuoji veikti po studijų.
Jei planuoji grįžti iškart į Lietuvą, tuomet abejoju ar verta užsikrauti tokią paskolą ant kupros.
Jei planuoji likti UK, bet neįstoji į Russell Group (http://www.russellgr...r-universities/) arba TOP20, manau, kad neverta. (čia mano subjektyvi nuomonė)
 
Pasidomėk studijomis Škotijoje. Ypač Glasgow ir Edinburgh, ten mokslas nemokamas, pragyvenimas irgi nėra brangus.

Geriausia, kad paskola galima butu laiduoti busimu pelnu is busimo verslo :)

Manau netikslu kalbant apie studijavimo universitete pliusus/minusus remtis faktu, jog daug kas nedirba pagal specialybę. Jei žmogus baigia politikos mokslus ar Italų filologiją, tai tam, kad dirbtų pagal specialybę jis turi būt politikas ar vertėjas? Žinau žmonių, kurie baigė TSPMI, bet turi IT įmonę, kitas užsiima start-up'u. Net jei jie dirba "ne pagal specialybę", žinios, patirtis bei pažintys, įgytos studijuojant yra neįkainojamos :)

Manau netikslu kalbant apie studijavimo universitete pliusus/minusus remtis faktu, jog daug kas nedirba pagal specialybę. Jei žmogus baigia politikos mokslus ar Italų filologiją, tai tam, kad dirbtų pagal specialybę jis turi būt politikas ar vertėjas? Žinau žmonių, kurie baigė TSPMI, bet turi IT įmonę, kitas užsiima start-up'u. Net jei jie dirba "ne pagal specialybę", žinios, patirtis bei pažintys, įgytos studijuojant yra neįkainojamos :)

Manau netikslu kalbant apie studijavimo universitete pliusus/minusus remtis faktu, jog daug kas nedirba pagal specialybę. Jei žmogus baigia politikos mokslus ar Italų filologiją, tai tam, kad dirbtų pagal specialybę jis turi būt politikas ar vertėjas? Žinau žmonių, kurie baigė TSPMI, bet turi IT įmonę, kitas užsiima start-up'u. Net jei jie dirba "ne pagal specialybę", žinios, patirtis bei pažintys, įgytos studijuojant yra neįkainojamos :)

Manau netikslu kalbant apie studijavimo universitete pliusus/minusus remtis faktu, jog daug kas nedirba pagal specialybę. Jei žmogus baigia politikos mokslus ar Italų filologiją, tai tam, kad dirbtų pagal specialybę jis turi būt politikas ar vertėjas? Žinau žmonių, kurie baigė TSPMI, bet turi IT įmonę, kitas užsiima start-up'u. Net jei jie dirba "ne pagal specialybę", žinios, patirtis bei pažintys, įgytos studijuojant yra neįkainojamos :)