mr.eL

O šiaip jautiesi sėkmingas žmogus? Ar laimingas eini į darbą?
 
Nesumenkinu nei vieno darbo ar profesijos, tačiau pripažinkim, dažniausiai statybose ar sandėliuose dirba tie, kuriems gyvenimas nesusiklostė taip, kaip norėtųsi. Gal neturėjo motyvacijos mokytis mokykloje, gal tėvai negalėjo išlaikyti ir apmokėti studijų. Ne kiekvienas turim vienodas sąlygas, tad kas vienam atrodo elementarūs patogumai, kitam yra svajonė ir tikrai ne kiekvienas gali išvažiuoti metams į kelionę pažinti save. Tiek dėl finansinės situacijos, tiek dėl stereotipų, tiek dėl rėmų, į kuriuos esa(m) save įspraudę(s).
 
O mano galva nėra tokio dalyko kaip pašaukimas ar tinkama specialybė. Mums patinka tai, kas sekasi ir kame esame geri. Jei gaudausi IT daugiau nei visi tavo klasiokai ir sukurtu web puslapiu sužavi kaimynę iš trečio aukšto, greičiausiai ir sakysi, kad tavo pašaukimas yra IT. Jei patinka biologija, gamta, mėgsti prižiūrėti gyvūnus, tuomet džiaugsiesi būdamas veterinaru. Lygiai taip pat vos pradėjęs programuoti ir pabandęs sukurti naują youtube.com greit nusivilsi, nes nesugebėsi apžioti tokio kąsnio bei nuspręsi, kad IT ne tau.
 
Pažįstu merginą, kuri mokykloje nekentė chemijos, svajojo, kaip jos atsisakys 10 klasėje ir tenorėjo gauti teigiamą. Pradėjo eiti į po pamokines konsultacijas, kad ištemptų tą teigiamą, užlopė praleistas spragas bei pamatė, kad visai nieko ta chemija, kai supranti. Ir net neatsisakė 11 klasėje. Galiausiai 12 klasėje pamatė, jog tai pamoką, kurią ji geriausiai moka. Atėjus egzaminams taip pat būtent šio dalyko gavo aukščiausią įvertinimą. Kaip ir galima atspėti, įstojo į chemiją bei dabar dirba Thermo Fisher. Sudėtingiau tiems, kam sekasi visi dalykai. Bet ir tuomet nėra sunku pasakyti ką darydamas jautiesi laimingiausias, jauti didžiausią aistrą. Atsižvelk į savo vertybes, kada jautiesi gerai? Gal patinka biologija ir fizika, tačiau laimingiausias būni galėdamas padėti kitiems - stok į bioinžineriją ir galėsi tai suderinti.
 
Pasakymas, jog studijuodami prašvaistys 4 metus, tiesiog juokingas. Na taip, jei 4 metus studentausi, tikrai juos prašvaistysi, tačiau net jei studijuodamas suprasi, kad tai nėra tavo specialybė ir norėtum studijuoti ką nors kita - nebėda. Tam yra magistras, visada galima baigti antrą bakalaurą ar rinktis panašius modulius. Visada galima mokytis savarankiškai. Galiausiai negali pasakyti ar tortas skanus, jo neparagavęs. Universitetas nėra tiesiausias kelias į darbo rinką ir tikrai negarantuoja darbo, tačiau jei žmogus nori augti bei tobulėti - tai puiki vieta. :)

Haha, smagus smagus jausmas gerą domeną parduot. Bet neilgai laimingi būnam. O jei žmogus dirba tai, kas jam tikrai patinka, jam kasdien darbas laimę teikia. Bėda tik ta, jog tokių žmonių vienetai, nes mes dirbam tam, kad uždirbtume kuo daugiau ir nusipirktume tai, kas turėtų padaryti mus laimingus. Bet nepadaro. Paradoksalu. Čia tiktų mintis: the secret of happiness is not "being great" - the secret is "growth". Manau neįmanoma būt nuolat laimingam (nevartojant narkotikų). Gali erzinti, kad anksti į darbą keltis ar pavargsta akys dirbant, kad geras oras lauke, o reikia sėdėt kabinete, tačiau jei manai, kad tavo darbas yra prasmingas ir dienos pabaigoje džiaugiesi savo darbo vaisiais - puiku.
 
Tokiom temom "nežinau ką daryti baigus mokyklą/universitetą/darbą" galima knygas rašyt ir niekada nežinosi kas teisus. Kiekvieno situacija skirtinga, kiekvienas žmogus skirtingas, tad ir recepto vieno nėra. Bet padiskutuoti kartais neprošal.

O šiaip jautiesi sėkmingas žmogus? Ar laimingas eini į darbą?
 
Nesumenkinu nei vieno darbo ar profesijos, tačiau pripažinkim, dažniausiai statybose ar sandėliuose dirba tie, kuriems gyvenimas nesusiklostė taip, kaip norėtųsi. Gal neturėjo motyvacijos mokytis mokykloje, gal tėvai negalėjo išlaikyti ir apmokėti studijų. Ne kiekvienas turim vienodas sąlygas, tad kas vienam atrodo elementarūs patogumai, kitam yra svajonė ir tikrai ne kiekvienas gali išvažiuoti metams į kelionę pažinti save. Tiek dėl finansinės situacijos, tiek dėl stereotipų, tiek dėl rėmų, į kuriuos esa(m) save įspraudę(s).
 
O mano galva nėra tokio dalyko kaip pašaukimas ar tinkama specialybė. Mums patinka tai, kas sekasi ir kame esame geri. Jei gaudausi IT daugiau nei visi tavo klasiokai ir sukurtu web puslapiu sužavi kaimynę iš trečio aukšto, greičiausiai ir sakysi, kad tavo pašaukimas yra IT. Jei patinka biologija, gamta, mėgsti prižiūrėti gyvūnus, tuomet džiaugsiesi būdamas veterinaru. Lygiai taip pat vos pradėjęs programuoti ir pabandęs sukurti naują youtube.com greit nusivilsi, nes nesugebėsi apžioti tokio kąsnio bei nuspręsi, kad IT ne tau.
 
Pažįstu merginą, kuri mokykloje nekentė chemijos, svajojo, kaip jos atsisakys 10 klasėje ir tenorėjo gauti teigiamą. Pradėjo eiti į po pamokines konsultacijas, kad ištemptų tą teigiamą, užlopė praleistas spragas bei pamatė, kad visai nieko ta chemija, kai supranti. Ir net neatsisakė 11 klasėje. Galiausiai 12 klasėje pamatė, jog tai pamoką, kurią ji geriausiai moka. Atėjus egzaminams taip pat būtent šio dalyko gavo aukščiausią įvertinimą. Kaip ir galima atspėti, įstojo į chemiją bei dabar dirba Thermo Fisher. Sudėtingiau tiems, kam sekasi visi dalykai. Bet ir tuomet nėra sunku pasakyti ką darydamas jautiesi laimingiausias, jauti didžiausią aistrą. Atsižvelk į savo vertybes, kada jautiesi gerai? Gal patinka biologija ir fizika, tačiau laimingiausias būni galėdamas padėti kitiems - stok į bioinžineriją ir galėsi tai suderinti.
 
Pasakymas, jog studijuodami prašvaistys 4 metus, tiesiog juokingas. Na taip, jei 4 metus studentausi, tikrai juos prašvaistysi, tačiau net jei studijuodamas suprasi, kad tai nėra tavo specialybė ir norėtum studijuoti ką nors kita - nebėda. Tam yra magistras, visada galima baigti antrą bakalaurą ar rinktis panašius modulius. Visada galima mokytis savarankiškai. Galiausiai negali pasakyti ar tortas skanus, jo neparagavęs. Universitetas nėra tiesiausias kelias į darbo rinką ir tikrai negarantuoja darbo, tačiau jei žmogus nori augti bei tobulėti - tai puiki vieta. :)

Filmų sąrašas:
1. Knygnešys
2. „Įspaudas" - tremtis žmonių akimis
3. 1918 metų vasario 16 – osios akto signatarai
4. Sukilimas
5. XX amžiaus liudininkas: Juozas Jakavonis-Tigras
6. Partizanų takais. Bunkeriai
7. Gėlė ant tako
8. Lietuva nepriklausomybės kovų verpetuose 1919 - 1920 m.
9. Ištikimybė priesaikai: partizanų metraštininkas Andrius Dručkus
10. Partizanų spauda
11. Lietuvių policijos batalionai Antrojo pasaulinio karo metais
12. 1941 – ieji: tremtis vaikų akimis
13. KGB kalėjimas ir jo istorija
14. Lietuvos partizanų fotografijos – iš nebūties sugrįžusios pokario įvykių liūdininkės
15. Pietų Lietuvos partizanų sritis
16. Lietuva 1939-1990 metais
17. Pogrindžio spaustuvė: laisvo žodžio jėga
18. Dvylikos žodžiai
19. Lagerių moterys I
20. Lagerių moterys II
21. Įteisintas blogis
22. Atgimimo kronika
23. Sausio 13-oji
24. Okupuoti, bet nenutildyti
25. Trispalvis
26. Neokupuotas
27. Disidentai
28. Partizano žmona
29. Burlaivių pėdsakais
30. Vasario 16-oji – mįslės ir ieškojimai
31. Paskutinė raudonojo teroro savaitė
32. Skrydis per Atlantą
33. Vietinės rinktinės pėdsakais
34. Ledo vaikai
35. Lietuva. Statusas: Nepriklausoma
36. Laisvės džiazas
37. Medininkai. Nebaigta byla
38. Kamera tarsi ginklas
39. Žodžiai – Lietuva 1989
40. Geltona. Žalia. Raudona
41. Persitvarkymo barometras
42. Laisvės trajektorijos
 
Šaltinis: 42 filmai, padėsiantys pasiruošti istorijos egzaminui

O šiaip jautiesi sėkmingas žmogus? Ar laimingas eini į darbą?
 
Nesumenkinu nei vieno darbo ar profesijos, tačiau pripažinkim, dažniausiai statybose ar sandėliuose dirba tie, kuriems gyvenimas nesusiklostė taip, kaip norėtųsi. Gal neturėjo motyvacijos mokytis mokykloje, gal tėvai negalėjo išlaikyti ir apmokėti studijų. Ne kiekvienas turim vienodas sąlygas, tad kas vienam atrodo elementarūs patogumai, kitam yra svajonė ir tikrai ne kiekvienas gali išvažiuoti metams į kelionę pažinti save. Tiek dėl finansinės situacijos, tiek dėl stereotipų, tiek dėl rėmų, į kuriuos esa(m) save įspraudę(s).
 
O mano galva nėra tokio dalyko kaip pašaukimas ar tinkama specialybė. Mums patinka tai, kas sekasi ir kame esame geri. Jei gaudausi IT daugiau nei visi tavo klasiokai ir sukurtu web puslapiu sužavi kaimynę iš trečio aukšto, greičiausiai ir sakysi, kad tavo pašaukimas yra IT. Jei patinka biologija, gamta, mėgsti prižiūrėti gyvūnus, tuomet džiaugsiesi būdamas veterinaru. Lygiai taip pat vos pradėjęs programuoti ir pabandęs sukurti naują youtube.com greit nusivilsi, nes nesugebėsi apžioti tokio kąsnio bei nuspręsi, kad IT ne tau.
 
Pažįstu merginą, kuri mokykloje nekentė chemijos, svajojo, kaip jos atsisakys 10 klasėje ir tenorėjo gauti teigiamą. Pradėjo eiti į po pamokines konsultacijas, kad ištemptų tą teigiamą, užlopė praleistas spragas bei pamatė, kad visai nieko ta chemija, kai supranti. Ir net neatsisakė 11 klasėje. Galiausiai 12 klasėje pamatė, jog tai pamoką, kurią ji geriausiai moka. Atėjus egzaminams taip pat būtent šio dalyko gavo aukščiausią įvertinimą. Kaip ir galima atspėti, įstojo į chemiją bei dabar dirba Thermo Fisher. Sudėtingiau tiems, kam sekasi visi dalykai. Bet ir tuomet nėra sunku pasakyti ką darydamas jautiesi laimingiausias, jauti didžiausią aistrą. Atsižvelk į savo vertybes, kada jautiesi gerai? Gal patinka biologija ir fizika, tačiau laimingiausias būni galėdamas padėti kitiems - stok į bioinžineriją ir galėsi tai suderinti.
 
Pasakymas, jog studijuodami prašvaistys 4 metus, tiesiog juokingas. Na taip, jei 4 metus studentausi, tikrai juos prašvaistysi, tačiau net jei studijuodamas suprasi, kad tai nėra tavo specialybė ir norėtum studijuoti ką nors kita - nebėda. Tam yra magistras, visada galima baigti antrą bakalaurą ar rinktis panašius modulius. Visada galima mokytis savarankiškai. Galiausiai negali pasakyti ar tortas skanus, jo neparagavęs. Universitetas nėra tiesiausias kelias į darbo rinką ir tikrai negarantuoja darbo, tačiau jei žmogus nori augti bei tobulėti - tai puiki vieta. :)

O šiaip jautiesi sėkmingas žmogus? Ar laimingas eini į darbą?
 
Nesumenkinu nei vieno darbo ar profesijos, tačiau pripažinkim, dažniausiai statybose ar sandėliuose dirba tie, kuriems gyvenimas nesusiklostė taip, kaip norėtųsi. Gal neturėjo motyvacijos mokytis mokykloje, gal tėvai negalėjo išlaikyti ir apmokėti studijų. Ne kiekvienas turim vienodas sąlygas, tad kas vienam atrodo elementarūs patogumai, kitam yra svajonė ir tikrai ne kiekvienas gali išvažiuoti metams į kelionę pažinti save. Tiek dėl finansinės situacijos, tiek dėl stereotipų, tiek dėl rėmų, į kuriuos esa(m) save įspraudę(s).
 
O mano galva nėra tokio dalyko kaip pašaukimas ar tinkama specialybė. Mums patinka tai, kas sekasi ir kame esame geri. Jei gaudausi IT daugiau nei visi tavo klasiokai ir sukurtu web puslapiu sužavi kaimynę iš trečio aukšto, greičiausiai ir sakysi, kad tavo pašaukimas yra IT. Jei patinka biologija, gamta, mėgsti prižiūrėti gyvūnus, tuomet džiaugsiesi būdamas veterinaru. Lygiai taip pat vos pradėjęs programuoti ir pabandęs sukurti naują youtube.com greit nusivilsi, nes nesugebėsi apžioti tokio kąsnio bei nuspręsi, kad IT ne tau.
 
Pažįstu merginą, kuri mokykloje nekentė chemijos, svajojo, kaip jos atsisakys 10 klasėje ir tenorėjo gauti teigiamą. Pradėjo eiti į po pamokines konsultacijas, kad ištemptų tą teigiamą, užlopė praleistas spragas bei pamatė, kad visai nieko ta chemija, kai supranti. Ir net neatsisakė 11 klasėje. Galiausiai 12 klasėje pamatė, jog tai pamoką, kurią ji geriausiai moka. Atėjus egzaminams taip pat būtent šio dalyko gavo aukščiausią įvertinimą. Kaip ir galima atspėti, įstojo į chemiją bei dabar dirba Thermo Fisher. Sudėtingiau tiems, kam sekasi visi dalykai. Bet ir tuomet nėra sunku pasakyti ką darydamas jautiesi laimingiausias, jauti didžiausią aistrą. Atsižvelk į savo vertybes, kada jautiesi gerai? Gal patinka biologija ir fizika, tačiau laimingiausias būni galėdamas padėti kitiems - stok į bioinžineriją ir galėsi tai suderinti.
 
Pasakymas, jog studijuodami prašvaistys 4 metus, tiesiog juokingas. Na taip, jei 4 metus studentausi, tikrai juos prašvaistysi, tačiau net jei studijuodamas suprasi, kad tai nėra tavo specialybė ir norėtum studijuoti ką nors kita - nebėda. Tam yra magistras, visada galima baigti antrą bakalaurą ar rinktis panašius modulius. Visada galima mokytis savarankiškai. Galiausiai negali pasakyti ar tortas skanus, jo neparagavęs. Universitetas nėra tiesiausias kelias į darbo rinką ir tikrai negarantuoja darbo, tačiau jei žmogus nori augti bei tobulėti - tai puiki vieta. :)

O šiaip jautiesi sėkmingas žmogus? Ar laimingas eini į darbą?
 
Nesumenkinu nei vieno darbo ar profesijos, tačiau pripažinkim, dažniausiai statybose ar sandėliuose dirba tie, kuriems gyvenimas nesusiklostė taip, kaip norėtųsi. Gal neturėjo motyvacijos mokytis mokykloje, gal tėvai negalėjo išlaikyti ir apmokėti studijų. Ne kiekvienas turim vienodas sąlygas, tad kas vienam atrodo elementarūs patogumai, kitam yra svajonė ir tikrai ne kiekvienas gali išvažiuoti metams į kelionę pažinti save. Tiek dėl finansinės situacijos, tiek dėl stereotipų, tiek dėl rėmų, į kuriuos esa(m) save įspraudę(s).
 
O mano galva nėra tokio dalyko kaip pašaukimas ar tinkama specialybė. Mums patinka tai, kas sekasi ir kame esame geri. Jei gaudausi IT daugiau nei visi tavo klasiokai ir sukurtu web puslapiu sužavi kaimynę iš trečio aukšto, greičiausiai ir sakysi, kad tavo pašaukimas yra IT. Jei patinka biologija, gamta, mėgsti prižiūrėti gyvūnus, tuomet džiaugsiesi būdamas veterinaru. Lygiai taip pat vos pradėjęs programuoti ir pabandęs sukurti naują youtube.com greit nusivilsi, nes nesugebėsi apžioti tokio kąsnio bei nuspręsi, kad IT ne tau.
 
Pažįstu merginą, kuri mokykloje nekentė chemijos, svajojo, kaip jos atsisakys 10 klasėje ir tenorėjo gauti teigiamą. Pradėjo eiti į po pamokines konsultacijas, kad ištemptų tą teigiamą, užlopė praleistas spragas bei pamatė, kad visai nieko ta chemija, kai supranti. Ir net neatsisakė 11 klasėje. Galiausiai 12 klasėje pamatė, jog tai pamoką, kurią ji geriausiai moka. Atėjus egzaminams taip pat būtent šio dalyko gavo aukščiausią įvertinimą. Kaip ir galima atspėti, įstojo į chemiją bei dabar dirba Thermo Fisher. Sudėtingiau tiems, kam sekasi visi dalykai. Bet ir tuomet nėra sunku pasakyti ką darydamas jautiesi laimingiausias, jauti didžiausią aistrą. Atsižvelk į savo vertybes, kada jautiesi gerai? Gal patinka biologija ir fizika, tačiau laimingiausias būni galėdamas padėti kitiems - stok į bioinžineriją ir galėsi tai suderinti.
 
Pasakymas, jog studijuodami prašvaistys 4 metus, tiesiog juokingas. Na taip, jei 4 metus studentausi, tikrai juos prašvaistysi, tačiau net jei studijuodamas suprasi, kad tai nėra tavo specialybė ir norėtum studijuoti ką nors kita - nebėda. Tam yra magistras, visada galima baigti antrą bakalaurą ar rinktis panašius modulius. Visada galima mokytis savarankiškai. Galiausiai negali pasakyti ar tortas skanus, jo neparagavęs. Universitetas nėra tiesiausias kelias į darbo rinką ir tikrai negarantuoja darbo, tačiau jei žmogus nori augti bei tobulėti - tai puiki vieta. :)

Čia paskaičius kai kuriuos pranešimus toks jausmas, kad tas aukštasis mokslas žmogų suluošina. Kad be aukšojo kažkas uždirbo 2500 Lt (!), o su aukštuoju, matai, tiek niekad neuždirbsi. Kad kažkas be aukštojo sugebėjo keturis metus darbo patirties įgyti (!), o su aukštuoju, matai, tiek niekad neįgysi. Kad kažkam be aukštojo pavyko domeną parduoti (!), o su aukšutoju, matai, parduoti jau nepavyks.
 
O šiaip, jei universitetas jums asocijuojasi viso labo su atlyginimu, tai gal ir gerai, kad nėjot studijuot.

Kai studijavau Lietuvoje kelis mėnesius išlaikė tėvai, vėliau dirbau ir tėvai mokėjo tik už būstą (nors galėjau laisvai ir pats mokėtis, bet kitoms reikmėms mažiau liktų). Dabar studijuojant UK galima sakyt sėdžiu tėvams ant sprando, kažkiek ir pats užsidirbu. Esu pasiėmęs paskolą tuition fee padengti. Bet turėčiau likusius metus jau pats išsilaikyti.
 
Sunku pasakyti kas perspektyvu, kas ne. Geri specialistai nesėdi be darbo. Patikėk manim, humanitarinius mokslus (ypač kalbas) baigusius žmones graibsto tarptautinės įmonės, nes retas kas moka skandinavų kalbas ar kokią prancūzų. Taip, iš dalies dirbi ne pagal specialybę, tačiau įgytos žinios nenueina veltui.
 
Ar verta studijuoti vadybą? Mano galva ne. Gal ir visai neblogas variantas, jei nori rinktis buhalterinės apskaitos ar audito specializacijas. O jei jau labai patinka marketingas, pardavimai ir panašiai, tai patarčiau studijuojant dirbti pagal specialybę. Realiai mokysiesi 2 savaites per pusmetį, prieš pat egzaminus. Į 70proc paskaitų vis vien niekas neina, tad daug neprarastum. Baigęs universitetą turi vadybos bakalaurą bei 4 metų stažą. Visai neblogas variantas.

Mane tėvai išlaikė, kol studijavau. Nebūtų išlaikę - būčiau ėjusi dirbti, bet jų pačių požiūris buvo, kad studento darbas yra gerai mokytis, o dirbti galima nebent, jei tai netrukdo mokslams. Tuolabiau studijavau sunkų dalyką, ne vadybą, ne teisę ir ne kažkokias kūrybos komunikacijas, todėl turėdama galimybes stengiausi, kuo daugiau pasiimti iš studijų, kiek tik buvo įmanoma. Aš jiems už tokį gerumą jaučiausi labai dėkinga ir, kai pradėjau dirbti, užsidirbti jaučiau tam tikrą moralinę skolą, todėl iš pirmų atlyginimų sutaupiau tėvams dalį sumos, kuri padėjo įsigyti nedidelį namuką su 6 arais žemės, nes tai buvo mamos svajonė. Aš savo vaiką irgi išlaikyčiau, jei tik matyčiau jo norą ir užsidegimą mokslui.
 
Dėl perpildytų specialybių. Aš vis dėlto manau, kad savo sritį mylintis žmogus darbą ras, nors gal ir sunkiau nei tos profesijos atstovas, kur specialistų reikia "verkiant". Man net pačiai kartais kyla mintys, kad kada nors dar visai norėčiau pastudijuoti kardinaliai kitokį mokslą nei baigiau pvz prancūzų kalbą ar politikos mokslus vien dėl bendro išprusimo, akiračio praplėtimo, nes mokytis mėgstu, o dabar, kai esu dirbantis žmogus už studijas galėčiau ir susimokėti, nes savo laikais laikiau tik tiksliuosius egzaminus: matematiką, fiziką ir pan :)

Deja tema tikrai puikiai parodo, kaip skiriasi žmonės, kurie baigė aukštąjį mokslą nuo tų, kuriems aukštasis mokslas yra lopams.
 
Su Adrija atsimenu (iki šiol), bendravome asmeniškai šiame forume. Ir diskusija paliko tik teigiamus įspūdžius. Ir kai visokie ofisiniai klerkai, dirbantys tik dėl eurų, kad nusipirkti dar naujesnį passatą, slepiantys savo svajones ofise, įkurtame viename pastate su autoservisu ir dėvėtų drabužių parduotuve, kokioje nors Kalvarijų gatvėje, kategoriškai nesutinka su jos nuomone (principingai), pasidaro kiek nejauku. Maža to, dar ir įžeidinėja (ir jeigu kas nors ką pasako - paaiškina visiems kvailiams, kad tai draugiškai ir čia tiesiog sarkazmas).
 
Kaip parodo mano praktika, dažniausiai prieš aukštąjį mokslą yra tie, kas sugebėjo įsidarbinti už neva milžiniškus 800 - 1000 eurų ir tyčiojasi iš tų, kas vos baigę studijas gauna kiek mažiau. Na arba žinoma tie, kas įstojo ten, kur priėme arba pastumėjo tėvai ir dabar dirba darbą, nesusijusį su įgauta specialybe.
 
Pats baigiau studijas, kurios truko tris metus (kolegijoje). Specialybė tokia, kad galbūt sedėdamas namie ir besimokydamas savarankiškai, išmokčiau daugiau. Bet nei kiek nesigailiau, kad baigiau studijas, kadangi studijos man nėra tik žinių bagažas. Kaip kažkas minėjo, per tuos metus susipažįsti su daugybe labai skirtingų žmonių, sutinki begalę iššūkių (tos pačios sesijos, turi kažkokios romantikos). Atsimenu teko nemiegoti 60 valandų, kad spėti visą darbą priduoti iki sesijos. Ir dabar tikrai tai prisimenu su šypsena. Visi tie iššūkiai lavina atsakingumą ir grūdina charakterį.
 
Kartais net pagalvoju, jog studijos yra kaip būtinas gyvenimo etapas, kaip krikštynos ar vestuvės.
 
Viskas, ką aukščiau surašiau (prieš žmones, kurie nemato prasmės studijose), nėra skirta TonY B ir jam panašiems. Jei žmogus nebastosi su marozais, nevažiuoja į UK tik todėl, kad "ten už minimumą gyvensiu normaliai", o nuo jaunystės skaito protingą literatūrą, supa save tik teigiamais žmonėmis, iš kurių galima imti pavyzdį ir visą laiką juda į priekį, nes žino, kad visada gali būti geriau, visada yra pagirtina.
 
Tarp kitko, žmogus, kuris kažką yra pasiekęs gyvenime, viešai nesigirs savo turtais ir kiek pinigų yra uždirbęs.

Kai studijavau Lietuvoje kelis mėnesius išlaikė tėvai, vėliau dirbau ir tėvai mokėjo tik už būstą (nors galėjau laisvai ir pats mokėtis, bet kitoms reikmėms mažiau liktų). Dabar studijuojant UK galima sakyt sėdžiu tėvams ant sprando, kažkiek ir pats užsidirbu. Esu pasiėmęs paskolą tuition fee padengti. Bet turėčiau likusius metus jau pats išsilaikyti.
 
Sunku pasakyti kas perspektyvu, kas ne. Geri specialistai nesėdi be darbo. Patikėk manim, humanitarinius mokslus (ypač kalbas) baigusius žmones graibsto tarptautinės įmonės, nes retas kas moka skandinavų kalbas ar kokią prancūzų. Taip, iš dalies dirbi ne pagal specialybę, tačiau įgytos žinios nenueina veltui.
 
Ar verta studijuoti vadybą? Mano galva ne. Gal ir visai neblogas variantas, jei nori rinktis buhalterinės apskaitos ar audito specializacijas. O jei jau labai patinka marketingas, pardavimai ir panašiai, tai patarčiau studijuojant dirbti pagal specialybę. Realiai mokysiesi 2 savaites per pusmetį, prieš pat egzaminus. Į 70proc paskaitų vis vien niekas neina, tad daug neprarastum. Baigęs universitetą turi vadybos bakalaurą bei 4 metų stažą. Visai neblogas variantas.

Kokiu akcentu kalbi angliškai - amerikietišku, škotišku, britišku ar lietuvišku? :D

Aukštasis mokslas ugdo įvairiapusišką specialistą, todėl ir reikalinga matematika, filosofija, profesinis įvadas etc. Jei norit išmokt html/css/php ar kokį python, galima eiti į kolegiją, kur tų "nesusijusių mokslų" bus mažiau. Jei jūsų tikslas tik kurti web'us ir gauti kokius 1500€, pereinat teamtreehouse, atliekat kelių mėnesių praktiką įmonėje ir vualia. Tu jau programuotojas. Tačiau ties tuo IT neapsiriboja, reikia juk mokėti ir apie tinklus, ir duomenų struktūras, funkcinį programavimą, ir suprasti kas yra procesorius, kaip tai veikia.
 
Taip pat svarbu nepamiršti, jog universitetas tavęs nieko neišmokys, o tik suteiks sąlygas tobulėti. Studijuoju Computer Science UK, turiu pažįstamų studijuojančių SE, CS tiek VU, KTU ar VGTU, tiek Glasgow, Edinburghe ar Oxford'e. Pavyzdžiui Oxford'e akademiniai metai susideda iš 3 term'ų po 8 savaites. Čia viskas paremta savarankišku mokymusi, tau tiesiog duoda gaires ir kryptį, kuria turėtum judėti, bet tik tiek. Ir matematikos ten daug, labai daug (Galit patys pažiūrėt ką mokosi http://www.ox.ac.uk/admissions/undergraduate/courses-listing/computer-science ). Nuobodžių dėstytojų yra visur, neįdomių paskaitų neišvengsi, bet juk ne 90s, visa informacija ranka pasiekiama. Įdomu ką ir iš kokios literatūros mokosi šviesiausi pasaulio protai? Per 10min tai galima surasti, pvz Stanford medžiaga yra laisvai prieinama, http://web.stanford.edu/class/cs103/ tereikia noro, o ne pasiteisinimų, kad senos knygos, seni dėstytojai, bloga studijų programa.

VU (tinka ir VGTU) gyvuoja jau beveik pusę amžiaus. Tuo tarpu ISM įkurtas tik 1999m. Mokslo kaina didesnė nei kituose Lietuvos universitetuose, tad gali pasikviesti ir geresnių dėstytojų, daug programų anglų kalba (didelis pliusas), BET nežinia ar jis egzistuos po 10, 20 metų. O jei ir egzistuos, ar jo lygis ir reputacija išliks tokia pati, kaip pastaruosius kelis metus.
 
ISM daug investuoja į reklamą. Ir būtent už jų studentų pinigus. http://rekvizitai.vz.lt/imone/ism_vadybos_ir_ekonomikos_universitetas/ tai UAB, o ne universitetas :) Pažįstu daug protingų žmonių, kurie mokosi/baigė ISM ir nesunkiai rado gerus darbus. Tačiau nemanau, jog tam įtakos turi universitetas. Greičiau tai, kiek pats įdedi pastangų ir ką sugebi baigęs universitetą.
 
Kaip ir minėjo kiti nariai, ten studijuoja arba tie, kas turi pinigų, arba labai gabūs ir protingi (kurie neišvažiuoja į UK/Daniją/Olandiją etc). Konkurencija žvėriška, tiek dėl mokslų, tiek dėl to, pas ką laikrodis gražesnis. Gali nesitikėt, jog grupiokas paskolins užrašus prieš egzaminą. VGTU studentai paprastesni, ne tokia didelė konkurencija, dėl studijų kokybės negaliu pasakyti.
 
Mano patarimas būtų susirasti pažįstamų ar šiaip žmonių, kurie studijuoja ISM/VGTU/VU ar dar kur nori stot ir pasiklausti apie specialybę. Ką mokėsi, ar įdomi programa, ko tikėjosi prieš stodami ir ką gavo. Asmeniškai pats studijavau vadybą ir po metų perstojau. Daug kas su manim nesutiks, bet vadybininkui vadybos bakalauras nereikalingas. Daug naudingiau baigti inžineriją/informatiką/chemija ar panašiai ir vėliau dirbti toje srityje, kad ir tuo pačiu vadybininku. Kaip studijuoja vadybininkai? Visus metus nieko neveikia, neina į paskaitas (o kas eina, tai 70proc prasėdi Facebook), per sesiją savaitę pasimoko ir tokios žinios. Dar turi laiko, pamąstyk ;)

Čia tavo antra svetainė ar tiesiog mėgsti kitų darbus savintis? http://www.zulus.lt/lt/story/nikola-tesla

KAM paviešino kodą.
https://www.facebook...1832479511991:0
http://2015.kam.lt/d...47896/kodas.zip

Tik klaidos žiauriai bado akis. Jų ten tikrai nemažai :(
 
P.S. Žodis Billion verčiasi į Milijardas lietuvių kalboje.

Manau reiktų daugiau įkvepiančių minčių homepage.

Manau reiktų daugiau įkvepiančių minčių homepage.

Manau reiktų daugiau įkvepiančių minčių homepage.

Manau reiktų daugiau įkvepiančių minčių homepage.

Manau reiktų daugiau įkvepiančių minčių homepage.

Tai gal kas gali pasidalint kontaktais savo mąstančių pirmokų, gal dar ir backenda programuoja po pamokų? Įdarbinčiau.

Tikrai įmanoma baigus universitetą Lietuvoje dirbti pagal specialybę užsienyje, ypač jei esi baigęs inžinerinę specialybę. Pusseserė su vyru dirba pagal specialybes Norvegijoje, abu baigę VGTU inžineriją. Norvegų kalbos moka tik pagrindus, darbe viskas anglų kalba. Kitas pažįstamas prieš kelis mėnesius gavęs darbo pasiūlymą išvažiavo į Vokietiją. Taip pat baigęs VGTU inžinerinę specialybę.
 
Jei būsi geras specialistas ir kursi įmonei pridėtinę vertę, tikrai įmanoma dirbti ir ne prie linijos. Žinoma, bent jau anglų kalbą reikia mokėti puikiai.
 
Sutinku, kad universitetas nieko nelemia, tik suteikia sąlygas tobulėti, o viskas priklauso nuo tavęs pačio.
Bet yra ir kita medalio pusė. Į kai kurias darbo vietas tu tiesiog neturėsi galimybės atsinešti savo "portfelio" ir pristatyti koks esi gabus, šaunus ir protingas. Pavyzdžiui vien gauti intership'ą Goldman Sachs IB yra sunkiau, nei patekti į Cambridge (skaičiuojant kiek žmonių pretenduoja į vieną vietą). Jei nesi baigęs Russel Group universiteto arba neturi 1st, 2:1 degree, beveik neturi šansų net gauti interviu, o jau nekalbu apie patį intership'ą ar darbo vietą. Negalima būtų lyginti prasčiausio LSE studentą su geriausiu MRU, nes jau vien ten patekti yra didžiulis pasiekimas :)