enLitas

Jei pabandysi apibūdinti kas yra SEO straipsnis, garantuotai tavo apibūdinimas gerokai skirsis nuo tavo kaimyno Petro ar rinkodaros vadybininko Antano. Tačiau tai nėra svarbiausia, šiandien mane domina rezultatas ir SEO straipsnių ateitis. Bet pradžiai reikia atskirti pelus nuo grūdų, t.y. SEO straipsnius nuo SEO šlamšto.
 
SEO straipsniu vadinamas straipsnis turinti aktyvią nuorodą į kitą tinklalapį. Dažniausiai nuorodos tekstas yra frazė ar žodis pagal kurį tinklalapis nori iškilti paieškos rezultatuose. Tačiau labai puikiai tinka ir paprasčiausias adresas ar tiesiog citata. Taigi SEO straipsnis yra tekstas + nuoroda. O kokie būna tekstai?
 

SEO šlamštų šlamštas. Pats lengviausias būdas sugeneruoti teksto gabalą yra paimti straipsnį užsienio kalba, įkelti į Google Translate ir išversti į lietuvių kalbą. Tuomet rasti vietą ar tiesiog bet kur įterpti frazę ir uždėti ant jos nuorodą. Nuo tokio „teksto“ apsivemia net paieškos robotai.
 
SEO šlamštas. Duodi 3 Lt devintokui ir jis savo paaugliškus minčių srautus sukloja ant popieriaus kaskart paminėdamas tau reikalingą frazę. Nebeįmanoma skaityti po pirmų trijų žodžių.
 
SEO tekstas. Gražiai sudėliotas, kokybiškas tekstas besisukantis apie raktažodį, dažnai neturintis gilios minties ar nieko naujo nepasako skaitytojui. Skaityti galima, bet nieko naujo nesužinai.
 
SEO straipsnis. Taisyklingas, gerai parašytas straipsnis praturtinantis skaitytoją, sudominantis ar jį prajuokinantis bei sukeliantis norą dalintis straipsniu su draugais. Tai SEO ateitis!

 
Nesu rašiusi šlamštų šlamšto ar šlamšto, bet esu prirašiusi ko gero jau per 1000 tekstų. Ir matau, jog tai duoda klientams naudą, bet tuo pačiu matau, jog tie tekstai neišnaudoja savo potencialo ir galėtų turėti daugiau pridėtinės vertės užsakovui, jei tai virstu kokybiškais SEO straipsniais. Čia aišku dar reikia, kad užsakovai nustoti domėtis kaina ir kaip mokėti mažiau, o domėtųsi kokybe. Bet mes čia tam, kad juos „paprotintume“.
 
Tūlas lietuvis paklaus, „o tai kodėl aš turiu mokėti už kokybišką straipsnį, jei tas devintokas ima mažiau?“
Geru straipsniu žmonės dalinasi, noriai spaudžia mygtuką „Like“, siunčia nuorodas draugams į Skype, rodo pirštu į monitorių ir šaukia „ėėė, atvaryk, čia geras!“. Straipsnis pasklinda, gauna atgalinių nuorodų, jo vertė kyla kaip ant mielių, o tuo pačiu tos nuorodos esančios straipsnyje įgauna didesnį „svorį“ ir padeda iškilti paieškos rezultatuose. O jei straipsnyje yra aiškus (ar užmaskuotas) kvietimas veikti (call to action), tuomet užsakovas netgi gauna lankytojų, kurie gal netgi taps potencialiais pirkėjais.
 
Pabandykite iliustruoti tai pavyzdžiais. Čia yra SEO straipsnis: Kinų išminčių paaiškinimas, kodėl vestuvinius žiedus nešiojame ant bevardžio piršto
Nežinau ką rodo „Like“ paspaudimų skaitiklis, tačiau straipsnio rašymo metu jis rodė 512. Nemažas skaičius, ar ne?
 
O štai šiuose straipsniuose nuoroda veda į adresą, ji pateikta straipsnio gale kaip nuoroda, jog straipsnio kūrėjas yra būtent nurodytas tinklalapis(užmaskuotas call to action).
5 dalykai, kurių nevalai, o turėtum! (66 Like)
5 daiktai namuose, kurių turi atsikratyti NEDELSIANT! (48 Like)
 
Ir tai „atvedė“ lankytojų. Eilutės iš Google Analytics:
 
http://www.smartseo.lt/wp-content/uploads/2015/01/facebookas.jpg
http://www.smartseo.lt/wp-content/uploads/2015/01/nuolaidubumas.jpg
Nėra daug, bet įsivaizduokime jei po tiek atveda kiekvienas SEO straipsnis?...
 
O kiek „Like“ sulaukia šlamštų šlamštas? Kiek jis tiesiogiai atveda lankytojų į užsakovo tinklalapį? Čia retorinis klausimas, nes atsakymą ir taip žinau. :)
 
Visi žinome kelias SEO tiesas:
1. "Turinys yra karalius. - originalus turinys patinka Google, o kokybiškas turinys patinka žmonėms. Tad kodėl nekurti originalaus kokybiško turinio, kuris tiktų abiems?
2. Niekinių tinklalapių, kurie prikišti SEO šlamšto ateitis liūdna ir dienos suskaičiuotos. Tačiau joks normalus, lankomas tinklalapis neleis talpinti šlamšto, tačiau gerą, kokybišką turinį mielai priims.
 
Išvadų nedarau, manau viskas pasimatys savaime per artimiausius metus.
 
Originalas buvo patalpintas čia.

Sveikas, aukseli.
 
Gal galėtum linką įdėti į savo portfolio?

Out of.

Ech, galėtų administracija rakinti temą, nes čia jau ryškiai išplaukta iš verslo kūrimo tematikos, kone apie pseudosektas pradėta kalbėti.
Temos autorius į sąrašą tokių asmenų, kaip čia prieš referendumą besivaidenęs Savanoris13 :|

Šiek tiek sugrįžau mintimis į praeitį ir nutariau tais prisiminimais pasidalinti su jumis, mano puslapio skaitytojai.
 
Senais senais laikais, kai dar nebuvo tinklinių vaistinių, joms vadovauti negalėjo žmogus, neturintis farmacinio išsilavinimo. Matyt, geras yra posakis: “kiekvienas tegul dirba darbą, kurį išmano ir moka geriausiai“. Visus reikalus, susijusius su vaistinės darbu, spręsdavo vaistinės vedėjas ar vedėja. Reklamų nebuvo, o ir reklamuoti nebuvo ką – vaistai buvo pigūs, daugelis iš jų buvo deficitiniai, be to, ir reklamos nereikėjo, nes žmonės į vaistines ėjo tik reikalo prispirti, o dabar daugelis eina “dūšios atverti”, pasiguosti, apie politiką ir valdžią pasišnekėti ir, be abejo, reklamuojamų produktų prisipirkti.
 
O kai atėjo nauji, dabartiniai laikai, vaistines užvaldė tie, kurie įžvelgė būsimą pelną. Ir matau, kad jiems neblogai pavyko.
Kokia strategija buvo vykdoma, kai savininkas buvo ne farmacininkas, o ir jo komandą sudarė visokios buvę bankų ir “Senukų” vadybininkės, galite pamatyti, pasižiūrėję į ruoštą reklaminį vaizdo klipą. Ir tai buvo vaistinės reklama!
 
O kai tas projektas su vištomis buvo paleistas į gyvenimą (trumpai priminsiu tiems, kurie nežino apie tą projektą – žmonės, vaistinėje apsipirkę už tam tikrą pinigų sumą, gaudavo kuponus, suteikiančius galimybę pigiai nusipirkti vištų vieno paukštyno parduotuvėse), mes tiek prisiklausėme pasiūlymų, ką dar galėtumėme pridėti į žmonių pirkinių krepšelį. Daugelis kraipė galvas, kaip tokie dalykai įmanomi, mes irgi prastai jautėmės, nes tai nė iš tolo nebuvo panašu į vaistinę, greičiau į eilinį turgų.
 
Bet reikia pasidžiaugti bent tuo, kad farmacijos bendrovėje buvo farmacinės veiklos vadovas, kuris sustabdė dar vieną neprotingą žingsnį. Dėl pinigų ir pelno tiems kūrybiniams darbuotojams visai buvo protas pasimaišęs, nes vadovas pareikalavo nupirkti ir į kiekvieną vaistinę pristatyti po mažą šaldytuvą šaldytoms vištoms laikyti, kad mes, vaistinės darbuotojai galėtume iš karto ir parduoti tas vištas už jų ką tik įsigytus kuponus! Tai kategoriškai uždraudė žmogus, atsakantis už farmacinę veiklą savo licencija. Įsivaizduokite tikrintojų veidus, kai, atidarę šaldytuvą, vaistinėje jie būtų radę šaldytų vištų!
 
Apačioje pateikiamas susirašinėjimas, tarp vadybininkų, tekste redaguotas tik vaistinės pavadinimas:
 
 
Ir dar keli laiškai, kurie skirti mums, vaistininkams. Tikriausiai tam, kad pamokyti, kaip turime dirbti. Matyt tuos laiškus kuria visiški nevykėliai, manantys, kad mes esame tikrai tik eiliniai pardavėjai, neturintys savo nuomonės, didelio krepšio žinių arba marionetės, kurios, patampius už siūlelių daro tai, ko iš jų reikalaujama…
 
 
Ir dar vienas:
 
 
Ir dar vienas:
 
 
Tai va, tokia realybė…
 
Dar buvo organizuojamas PRIVALOMAS seminaras, kuris vyko dvi savaitgalio dienas. Jame turėjo sudalyvauti visi darbuotojai. Seminarą vedė iš Latvijos atvykęs lektorius. Jis taip pat mus mokė, kaip turime dirbti, kad kuo daugiau parduotume. Buvom suskirstyti į būrelius ir “žaidėme” pirkėją ir pardavėją. Mus stebėjo iš šono, taisė mūsų klaidas, mokė, kaip turime viską daryti teisingai, paprasčiau sakant, kaip daugiau “prikabinti makaronų ant ausų” pirkėjui. Kai įsivėliau į atvirą diskusiją su tuo lektoriumi ir paklausiau jo, ar jis norėtų, kad jo žmona, atėjusi į vaistinę nusipirkti tik citramono, mano dėka išeitų su pilnu “Maximos” maišu nesąmonių, jis man pasiūlė padiskutuoti po paskaitos. O po paskaitos pasakė, kad jis viską supranta, bet toks yra biznis. Ir dar pridėjo, kad po paskaitų mes pasijusime labai laimingais ir visai kitokiais, pasikeitusiais, su kitu požiūriu. Ir kai baigėsi seminaras, jis manęs paklausė:
 
– Ar gavai naudos, ar lengviau bus dabar dirbti, nes tiek patarimų naudingų gavai?
 
Beliko tik nusišypsoti ir liūdnai pranešti:
 
– Netapau laimingesnis žmogus, paskaitos nepakeitė požiūrio į darbą ir jeigu dirbu 20 metų, tai joks profesorius ar mokslų daktaras nesugebės manęs pakeisti, o jūs iš manęs atėmėte dvi pačias nuostabiausias savaitgalio dienas, o aš jas atėmiau iš savo šeimos ir kito laisvo savaitgalio jau neturėsiu, nes turėsiu dirbti.
 
Taip ir išsiskyrėme su savo mintimis, ir savo tikslais. Negaliu kalbėti už visus savo kolegas, kad paskaitos buvo šlamštas. Manau, kad kažkam tikrai buvo įdomu ir naudinga, bet aš pasijutau kaip sektoj, kai tau kažką bando įteigti ir dar garsiai pakartoti, kad pasižadi nuo šios minutės elgtis tik taip, ir ne kitaip:)
 
Vaistininko užrašai

Čia galiu įvardinti kitą medalio pusę - retas žmogus užsimina apie čiužinio svorį ;) Tiesiog jam reikia be čiužinio ir tiek, o po to sužino, kad jo turimas sunkus - netinka ;) Bet taip, klaida yra iš abiejų pusių ir teisingo varianto nėra
 
Būtent - kaina yra didžiulė ir ne mažų butų savininkams skirta. Čia visas šuo ir pakastas...
 
Dėl baldų, tai galiu pasakyti tik tiek, kad yra ir staliukų po 150€ yra ir po 30€ yra ir po 5000€ - viskas yra pagal poreikius. Čia galiu pasakyti puikų pavyzdį - metalinė koja gali kainuoti nuo 10€/vnt. iki 1500€/vnt. - viskas pagal norus :) Tas pats variantas yra ir su kitomis dalimis... Yra stiklo laikikliai po 1€, tačiau yra ir po 50€, nes juose stovi po 1 LED diodą ( tiesa jiems valdymas vėl perkamas atskirai, laidai taip pat ).
Dabar tai ką tu įvardinai - 12k litų ir gaminama pagal užsakymą. Nekyla klausimas kodėl? Gal kažkas yra specifinio? Nors labiau ne tai, kad specifinio, o gaminamas ne mąsiškai. Yra standartiniai baldai, kurių per dieną pagaminama po 2-10 vienetų ( vienas žmogus ) ir yra nestandartinis baldas, kuris pagaminamas per 1-3 savaites ( 1 žmogus ). Kaina nestandartinio PRIVALO būti didesnė. Kitaip iš ko žmogus gaus algą? Laikas turi atsipirkti, todėl standartiniai, kurie gaminami greit - parduodami už mažiau, o ne standartiniai - už gerokai daugiau.
 
Na ir vėl pvz tau: standartinis kompiuterinis stalas tarkime kainuoja 100€. Gamybos procesas aiškus - viskas gaminama mąsiškai, taigi laiko negaišti nustatinėjant staklių, keičiant įrankių ir t.t. - rezultatas yra pigus baldas. Dabar paimkim vieną šitą stalą ir tarkim iš metro pločio padarykim 1,5 metro. Kas gi gausis? Kaina iškart bus ne 150€, o kokie 200-400€ jeigu ne daugiau ( aš ne baldininkas, tai nepasakysiu, tik galvoju logiškai ir pats esu matęs gamybos procesus ). Kodėl gi? Na pirmiausia todėl, kad plokštę reikia supjaustyti, nes jos atvežamos pas gamintoją gigantiškais "lapais". Taigi, tavo vienas stalas reikalauja kitokių nustatymų nei visi kiti stalai. Ir deja, bet ne vienai detalei tai bus, kas vėl - papildomas darbas. Toliau, ta pati struktūra nevisada tiks - turi būti kažkur atramos taškas per vidurį, kad padėjus kompą - stalas nelūžtų ar nesulinktų. Tai vėl turi įsivertinti gamintojas ir apskaičiuoti, bei panaudoti kažkokią technologiją. Na ir pabaigai - kiekviena smulkmena bus unikali. Netiks sakykim jau iš anksto sukarpyta PVC juosta, reikės kitos ir t.t. - čia jau yra žaidimas už kurį moki.
 
Beje, neginu aš nei vienos ar kitos pozicijos - yra poreikis, yra ir kaina, tačiau tikrai reikėtų suvokti, kad net 1 centimetras keičia visą darbų eigą. Gerai, kad jį nupjauti reikėtų - dar galima atskirai nupjauti iš visos krūvos... Bet jeigu jį priauginti? Taigi čia ir kaina susideda. Unikalumas kainuoja ir taip visada buvo.
 
ps. Juokingiausia tai, kad visos šios problemos aktualios ir mano profesijoje. Žmogus ateina ir sako, man reikia unikalaus puslapio ( sakykim socialinio tinklo ) ir paprasto blog'o. Kodėl jų kainos skiriasi? Juk abiejuose yra vartotojai ir panašios funkcijos :) ( ps. panašiai yra man buvę su vienu klientu :) )

Na ką, pamėginsiu ir aš kokį pažadų sąrašiuką padaryt :)
 
Prisižadu:

Nepradėti rūkyti (pasižadėjimas sėkmingai vykdomas nuo 1996 m.)
Susitaupyti pinigų ir nusipirkti nuosavą mašiną
Dažniau pakeliauti su draugais (prie jūros ar šiaip kur)
Suorganizuoti šio forumo narių susitikimą (turbūt Šiauliuose) - nežinau ar pavyks, bet pažado stengsiuosi nesulaužyti :)
Permiegoti su mergina...

 
Pradžiai užteks, jei dar ką sugalvosiu prirašysiu vėliau :)

Nesuprantu apie kokį stebuklą čia rašoma. Tai yra II pakopos pensija. Tai reiškia, kad 2% perveda ne sodrai, o pensijų fondui. Tokiu būdu mažėja jūsų sodros pensija, bet didėja pensijinio fondo krepšelis.
 
Noriu pataisyti autorių, kad 1% moka ne darbdavys, o mokate jūs pats. Taip 1% duoda valstybė kaip paskatinimą ir 2% kurie nenukeliauja į sodrą.
 
Į klausimą kodėl geriau negu banke? Atsakymas paprastas. Bankams tai ne pagrindinė veikla ir jie mažai tam skiria dėmesio. O pensijiniai fondai tik iš to ir gyvena, todėl jie yra suinteresuoti dirbti pelningai, ko pasekoje uždirbate ir jūs.
 
Dėl nuogąstavimo, kad kažkas bankrutuos, kad kažko neliks. Galit būti ramūs. Visi šitie pinigai iki 100 000 Eur yra drausti. Bet kokiu atveju tuos pinigus gausite.
 
Čia galite pasitikrinti II pakopos pensijų fondų rezultatus: https://www.lb.lt/ii_pakopos_pensiju_fondu
 
Reikia tuo domėtis ir tam skirti šiek tiek laiko. Jei matote, kad jūsų fondas per tam tikrą laiką uždirba 1%, o kitas 5%. Kam tada sedėti tam fonde, jei galima pereiti į kitą. Kaip ir sakau prie to reikia padirbti ir pasirūpinti savais pinigais, nes kiti jais tikrai nepasirūpins.
 
Tik kitas klausimas ar visi žino kaip tuos pinigus gaus? Ar kas domėjosi?

Pats 7 metus visur kur pradirbau galiu truputi papasakot, tikiu kad ir man padesit jei ko paklausiu :) . Lietuviskos normalios agenturos: Qbis, Headex, Baltic Work Force, Active Bemanning, Opus balticum. Kadangi pats i UK niekada nevazeves tai nieko apie agenturas vezancias i UK pasakyti negaliu. Ce isvardinau veza i skandinavija. Visos yra patkimos.
 
Qbis
Sita buvo bene geriausia kurioje esu dirbes. Patiko man Qbi'je viskas, pradedant interviu procesu, baigiant atlyginimu. Qbis turi sudares sutartis su keliomis Olandijos (ir kiek pamenu Vokietijos) agenturomis. Kurioms jis siuncia zmones ir tada jau su (mano atveju) Olandijos agentura pasirasoma sutartis. Tikrai nera taip kaip daukur teko skaityti apie UK agenturas, kad nuveza ir ismeta. Pirma diena (jei atvykstama savaitgali arba pasibaigus ju Olandisku agenturu darbo laikui) apgyvendinimas motelije su pusriciais. Sekancia diena atvaziuoja kordinatorius ir nuveza i Olandiska agentura kurioje yra viskas paaiskinama ir pasirasomos sutartys. I kokia Olandu agentura jus atiduos yra psakoma dar bunant LT. Tiems kas buvo interviu procese ir gavo informacijos apie ju Olandu agenturas ir bande ieskoti apie jas tokiuose puslapiuose kaip skundai.lt iskarto pasakysiu jog neverta klausyti zmoniu nuomones kurie ten raso, bent jau 90% viskas buna slamstas. Matot, yra tokiu zmoniu kurie atvaziuoja nedirbt, o alaus pagert. Ir kai per savo kibirus kuriuos jie vadina galvomis praranda darbo vieta, tada visi aplinkui lieka kalti, bet tik ne jie. Na bet ce jau nukrypom nuo temos :) Qbis daugiau bent jau is tuometiniu skelbimu kai pas juos dirbau susidariau nuomone kad specializuojasi ~70% logistikos centrai. Pats irgi tokiame dirbau. Apie pati darba: nesunkus, kolektyvas draugiskas, valdzia sukalbama jei nepasirodai urvinis :) Gyvenimo salygos erdviame bute salia vieno didziausiu Olandijos miestu taipat patiko. Dave automobili taipat ir kuras iki darbo ir atgal buvo apmokamas. O daugiau jau viskas priklausys nuo jusu, nesakau jog turit dirbt, valgyt, miegot ir taip kasdien, tiesiog bukit protingi su visokiom zolem ar alkoholiu. Pries isvaziuojant i LT nepamirskit informuoti savo kordinatoriaus kuo anksciau kai tik nuspresit vaziuoti (is darbo neisspirs, o gal dar ir rekomendacija gausit).
 
Headex
Visai nebloga ir sita jei sutinkant buti idarbinamas komandiruociu pagrindu. Mano vaziavimo per juos atveju darbas pasitaike nepasakyciau kad labai jau lengvas, na bet niekada nebijojau darbo tai nesiskundziau. Darbas taipat buvo Olandijoje. I darba vaziuodavau savo automobiliu, apgyvendinimas buvo tokioje vietoje kur vasara vokieciai pailseti atvaziuodavo :) Nebuvo musu namukas ten labai jau toks kazkoks na bet viska ka norejom viska turejom. Nebuvo interneto, ivede. Suluzo lova, atveze. Sugedo skalbimo masina, sutvarke. Taipat ir TV nauja atveze. Is darbo gryzdavom tikrai nepaailseje na, bet tai kompensuodavo gyvenimo vieta uz kuria beje taipat moketi nereikdavo. Turejom salia teniso kortus, kriketo aikstele, pruda sioki toki :D Gyvenom visai prie pat Vokietijos sienos tai retkarciais nuvaziuodavom maisto pigiau nusipirkti nes Vokietijoi siek tiek pigiau. Asmeniskai as uz kokybe, o ne uz kaina tai man neka pigiau ten gaudavos, na bet ce apie mane. Algas gaudavom laiku, niekada problemu nebudavo, darbas nelengvas, valdzia bezdziones. Kas liecia visokius baliukus tai visas tas kas auksciau buvo rasyta atitinka ir ce. Nors ir susipikau as su jais pries pat isvaziuojant, bet agentura kas liecia patikimuma tikrai patikima.
PS. Girdejau nemazai zmoniu per juos i buteliu fabrika vokietijoi nuvaziave skundziasi ziauriom darbo salygom, tai butent i sia darbo vieta vaziuoti taipat nepatariu :)
 
Baltic Workforce
Jei patinka Danija bei zemes ukis galit pabandyti vaziuoti per juos. Danijoi pats pradirbau ~4 metus, ir ko tik as ten nedariau :) Nuo saku risimo miske ziema iki ersketroziu ravejimo tokiuose laukuose kur nei i ilgi nei i ploti galo nesimato vasara. Faktiskai teko dirbt viska kas susije su zemes ukiu iskyrus givulius, su givuliais man dirbt neleidzia principai :D Atlyginimas buvo mokamas visada laiku, darbo buvo, gyvenimas dideliame name atskirame kambaryje. Tik nevaziuokit i pirma pasitaikiusi darba kuri jie jums pasiulis, nes yra teke isgirsti tokius pasiulimus kaip gyvenimas vagonelije salia darzo pas ukininka (galimai ir be interneto kas man reikstu pasaulio pabaiga :) ). Sita imone sius jum pasiulimus i e.pasta tikriausiai iki tol kol numirsit (as per juos paskutini kart pries 3 ar 4 metus vaziavau tai dar ir dabar aina pasiulimai). Palaukit jums tinkamo ir tada jau tarkites.
P.S. Jei susigundisit vaziuot i morku fabrika per juos paraskit pm duosiu keleta patarimu :)
 
Active Bemanning
Per juos niekada nebuvau isvaziaves (darbina Norvegijoje), bet visi atsiliepimai internete apie juos geri. Buvau interviu tik nedelto jog darbo reikejo bet siaip, nebuvo ka veikt :) Uzpildziau anketa ir tiek is ju tegirdejau, tiksliai nepasakysiu as dabar, bet tikrai atsimenu ta, kad ju pasiulimas buvo labai geras. Norvegiskas atlyginimas ir t.t. Dirbo mano drauges drauge per juos, darbu nesiskunde, o daugiau as neklausinejau. Taip kad spreskit patys.
 
Opus Balticum
Su sita agentura situacija tokia pati kaip ir su "Active Bemanning" tiesa kiek zinau pas juos atlyginimai mazesni. Buvau interviu gal 5 kartus, niekada neskambindavo (gal delto jog as vietoi nesededavau ir kita darba vis rasdavau, o tos salies kur isvaziuodavau tel nr jie neturedavo).
 
Nevaziuokit tik per saraskinu kontora "Euro Kryptis" i rukytos lasisos perdirbimo imone Rotterdame. Sumokesit agenturai nuo zmogaus po 1300, nuvaziuosit i vieta ir gali but kad darbo nebus arba ismes uz savaites ir naujus priims uz nieka. As asmeniskai per juos vaziavau tai man pasiseke, bet zmonems kurie gyveno su manim nelabai... Visi buvo zmones kaip zmones bet kai fabrike pagal face control'a zmones atrinkineja tai toks ten ir fabrikas.. Kas susigundysit tai geriau tiesiai i sita agentura http://www.wijco.nl/ skambinkit ir prasykit darbo tiesiai per juos. Nes Euro Kryptis sius jus i sita agentura priestai nuplese kruva pinigu. O jei su Olandais susitarsit tai tikrai darba turesit tik nebijokit skambint.
Na va ir visa info is manes. Dabar kas liecia tas agenturas (bent jau pirmas 3) tai jus nebukit garantuoti jog gausit tokias darbo vietas kokias gavau as. Viskas priklausys nuo to kokio darbo jie tures tuo metu kai kreipsites bei 50% nuo jusu kokie jus esat, jusu charakterio bruozai, anglu kalbos zinios (as angliskai sneku kaip lietuviskai) ir dar tokie faktoriai kaip patirtis bei saves pateikimas. Pabreziu jog patirties neturejimas nereiskia jog gausit prasta darbo vieta, si klausima labiau lemia anglu kalbos zinios. Tai tiek is manes, vaziuokit, dirbkit ir uzsidirbkit.

Heh, tikrai taip. Ypač tai pastebima uždarbis.lt forume, šiais metais. Realiai apart straipsnių iš kelių žmonių, čia nebėra daugiau ko skaityti. Belevyzgos arba trolinimai. Vien iš metų forumiečio rinkimų matosi, kad nelabai ir yra ką rinkti (apart tų kelių, kurie dar kažkokią naudingą informaciją parašo).
 
O gal tiesiog toks amžius? Užsienio forumuose renkasi labiau subrendę žmonės? Jie tiesiog nebeturi, nei laiko, nei noro rašyt nesąmonių. Na, o uždarbis.lt pastaruoju metu tik jaunąją kartą ir betraukia, vyresnių žmonių - vienetai. Pamąstymui
 
Kitas variantas - per mažai specializuotas forumas. Dabar realiai temų yra nuo „Automobilio (BMW) už x sumą rinkimai“ iki „Kokius tamponus žmonai pirkti?“. Savaime suprantama, kad daugelis tam tikrose temose reiškiasi tik todėl, kad... Reikštųsi...

69-99 lt (jei turi wizz kortelę dar pigiau) Gruodžio 18 dieną su wizzair, bėk pirkt :)

Praeitas mano straipsnis (Kada keisti darbą) sukėlė diskusijas ir vertinimus, kad jis „neišbaigtas“, „neaiškus“, kad „visi verslininkais nebus“ ir panašiai. Tikrai taip. Visi negali būti verslininkais. Niekada jais visi ir nebus. Yra žmonės, kurie dirba ir žmonės, kuriems dirba. Na, dar yra ir bedarbiai, vagys ir pan. Tačiau šiandien – ne apie tai.
 
Nerašysiu, ką reiškia dirbti „normalų darbą“. Ką reiškia būti samdomu darbuotoju ir panašiai. Diskomfortą samdomame darbe jaučia tik tie, kurie nori savo verslo. Ir esant tokiems startuolių pakilimo tempams (apie jų kritimus, kažkaip, mažai kas kalba, tiesa?) – dauguma nori atsisveikinti su savo buvusiu darbdaviu ir pabandyti turėti savo verslą, sekti savo tikslų, savo aistrą ir įgyvendinti savo norus. Taigi – straipsnis tiems, kurie kol kas dar tik svajoja apie nuosavą verslą. Jį turintys – straipsnyje tikrai ras save.
 
Laisvė
 
Laisvė – viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl aš visuomet norėjau pradėti savo verslą. Nenorėjau, kad kažkas man aiškintų, kada aš turiu keltis, kada važiuoti į biurą, ką jame daryti ir kaip tai daryti. Nenorėjau, kad mano ateitis, mano gerovė, priklausytų nuo „kažko“. Norėjau pats viską kontroliuoti.
 
Tik viskas buvo ne taip, kaip tikėjausi. Labai daugeliu atvejų – nuosavas verslas kaip tik atima visą „laisvę“. Verslo pradėjimas – tai kaip vaiko atsiradimas šeimoje – laukia bemiegės naktys, kainuoja beprotiškus pinigus ir beveik niekada negali jo palikti vieno.
 
Kai tik pradedate savo verslą, ypač pačioje pradžioje, anksti keliatės (nes darbų reikia daug padaryti) ir vėlai einate miegoti (nes paroje per mažai valandų); dirbate visas 7-ias dienas per savaitę. Ir, dažnai, ne todėl, kad norite, o todėl, kad taip reikia. Jeigu Jūs to nepadarysite – už Jus to tikrai niekas nepadarys. Apie atostogas (jeigu neturite ilgai dirbančios ir patikimos darbuotojų komandos) galite tik pasvajoti. Jeigu ir galite „atitrūkti“ – vis tiek savo „kūdikį vežatės kartu“. Ir tikrai būna sunku matyti savo draugus, kurie gali išvykti visam mėnesiui, o pats esi vos ne prirakintas prie darbo stalo. Lygiai taip pat jaučiasi ir naujai iškepti tėvai.
 
Tiesa, mano atveju, aš jaučiuosi laisvas. Aš galiu važiuoti, kur noriu, galiu keltis kada noriu, galiu tvarkyti savo reikalus ar padėti tai daryti savo antrąjai pusei. Dirbu tada, kada noriu, kaip noriu. Dirbu daug ir sunkiai, nes to noriu ir man patinka tai, ką aš darau. Ir darau tai ne todėl, kad kažkas iš manęs to tikisi (nors, giliai širdyje, tikuosi, jog bent vienas iš mano skaitytojų laukia mano straipsnių). Ir nors man tikrai dar reikėtų patobulėti randant teisingą asmeninio/darbinio gyvenimo balansą – man patinka tvarkytis asmeninius reikalus neprašant niekieno leidimo.
 
Pinigai
 
Kažkur esu skaitęs išsireiškimą “niekada nebūsi turtingas, jeigu dirbsi kažkam kitam, o ne pats sau”. Ir po to – sužinojau, kad tai – netiesa. Pilnas pasaulis milijonierių, kurie turi bosą. Tačiau man vis tiek atrodo, kad aš pradėjau savo verslus (esu minėjęs apie 4 bankrotus) dėl pinigų.
 
Realybė yra tokia – atsisveikinti su stabiliu mėnesiniu (ar savaitiniu) atlyginimu yra itin sunku. Dažniausiai – pinigai kelias iš kišenės daug didesniais greičiais nei į ją ir tai truks tikrai netrumpai. Kitais žodžiais tariant – Jūs prarasite daug pinigų. O jeigu dar ir nežinote, ką darote – tai gali baigtis itin blogai. Tuomet, norisi būti merdinčiu ligoniu šalyje, kurioje įteisinta eutanazija – kad kuo greičiau būtų galima užbaigti tas kančias.
 
Net jeigu ir uždirbate pinigus – Jūsų uždarbis, greičiausiai, bus apgailėtinas. Pradžioje – tai tikrai. Ir žmonės, dirbantys Maximoje už minimalų atlyginimą, mėnesio pabaigoje gaus daugiau nei Jūs, turėdamas savo verslą. Ir tai labai slegia – dirbi 7 dienas per savaitę, vos ne 24 valandas per dieną, o gauni mažiau, nei pusę etato dirbanti valytoja.
 
Tačiau… Jeigu pakentėsite pirmus metus, antrus metus ir dar (gal) trečius – galimybės uždirbti didėja. Ir tokias valytojas galite samdyti patys. Čia – reikia tiesiog pakentėti…
 
Jeigu neišeina gauti kažko greitai – atsiminkite, kad Rolls-Royce yra pagaminamas per 6 mėnesius, o Toyota – per 13 valandų.
 
Motyvacija
 
Visada galvojau, kad kai dirbsiu sau – tai mane palaikys, bus mano „varomoji jėga“, bus mano motyvacija. Nes tai – mano ir mane varys į priekį tai, kad mano verslas auga. Iš dalies – tai yra teisingas požiūris. Galiu tai pasakyti net dabar – praėjus labai daug metų nuo pirmo karto, kai mane aplankė tokia mintis.
 
Tačiau niekada nesitikėjau, kad reikės taip stipriai pasikaustyti psichologijoje. Jūsų psichologinė būklė turi patį tiesiausią ir įtakingiausią rolę Jūsų verslui. Ir jeigu Jūs nervinatės (ar, neduok Dieve, depresuojate) – tai labai skaudžiai atsilieps Jūsų verslui.
 
Turite mokėti susitvarkyti su itin dideliu stresu, sukeliamu tokių dalykų kaip apyvartinių lėšų trūkumas (o kaip gerai buvo tam tikrą dieną gauti į banko sąskaitą tam tikrą sumą pinigų!), neapmokėtos sąskaitos ir apmąstymų, kaip ir iš kur gauti pinigų, kad visa tai apmokėti. Reikia tikrai plieninių nervų, kad sugebėti blaiviai mąstyti, priimti logiškus sprendimus ir ramiai stengtis viską sutvarkyti.
 
Taip pat negalite atvykti į darbą ir laukti, kol kažkas Jums pasakys, ką reikia daryti. Reikia mokėti organizuoti darbą pačiam sau, suformuluoti užduotis ir rasti jų atlikimo būdus. Dabar, turėdamas tiek daug patirties, galiu pasakyti, kad nuosavas verslas yra kaip maratono bėgimas. Reikia bėgti toliau, nors finišo linijos net horizonte nesimato. Ir tai – turi būti Jūsų varomoji jėga. Bent jau taip yra pas mane. Man patinka iššūkiai, patinka parodyti žmonėms, kad ne viskas yra prarasta, kad viskam yra sprendimo būdai. Ir reikia toliau siekti savo tikslų, o esant būtinybei – „palikti skęstantį laivą ir plaukti valtimi toliau“.
 
Rekomendacija
 
Ar galiu konkrečiai rekomenduoti Jums turėti savo verslą? Tai tikrai priklauso ne nuo manęs. Tiesiog Jums reikia perskaityti tai, kas rašoma, suprasti tai ir dar kai ką: kai gyvenime tari kažkam „taip“ – tenka kitam tarti „ne“.
 
Ir tik Jūs galite žinoti, ką esate pasirengę paaukoti tam, kad gauti tai, ko norite.
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru portalo.

Kadangi keletas žmonių parašė AŽ ir prašė pasidalinti, tai pasidalinau. :) Ir Excelyje patogiai surašomos visų mokesčių sumos nuo išrašytos sąskaitos sumos ir šalia yra banko sąskaitos, įmokų kodai, įmonių kodai, todėl šiek tiek palengvina gyvenimą mokant mokesčius :)

Kadangi esu buvęs ir čekijoje, špindleruve ir slovakijoje, jasnoje, kainos realiai nesiskiria, tai siūlau tikrai slovakiją. Trasos kokybiškesnės ir ilgesnės. Didelis trasu pasirinkimas. Keltuvai geri. Galima gauti nuolaidą su studento pažymėjimu. Yra veikiančių ir naktinių trasų, bet man asmeniškai jos pasirodė lievokos.
 
Apsigivenimas vyksta pavčina lichota miestelyje, išsinomavom būstą pas žmonės, davę visą antrą namo aukštą. Apsistoti pigu, dabar nepamenu kiek kainavo.
 
Žodžiu kai važiavom visiškai netaupydamas, varydamas dar po trasų į baseinus į pirtis ir šiaip po kavines įvairias, su trasų ir inventoriaus nuomą bei kuru ir viskuo gavosi man apie 1,5k

Labas! Aš Evelina. Man 16m. ^_^
Dirbu su dizainu, 3D, grafika. :)
Pora mano darbu:

Kaune rusišką, bei lietuvišką muziką taip saugo, kad jos net negroja. Ačiū už tai jiems!

Kai mesi (po pirmo pusmečio arba išislaikęs sesija su skolom) studijas po kažkiek laiko ateis laiškas, kad nuo laiško išsiuntimo dienos turi 3 metus susimokėt už studijas. Paskui gali ir vėl perstoti į nemokamą vietą netgi dar nesumokėjęs pinigų, tik negali stoti į tą pačią studijų programą nemokamai.

Tobulėti tikrai yra kur, bet šaunu, kad stengiesi, bandai. O rezultatas ateis su laiku ir patį nustebins, kai palyginsi darbus. Sėkmės :)

Galvoji,imsi 10vnt ir pyst -70%?

Suklydau biski, ne 3200 limitas, o isvis nera jokio limito. Bet kaip ir sakiau jei turesi virs 800 gali pasidometi kokiu tikslu vezi. Tad jei su atgaliniu bilietu - neitikinsi, kad pats surukysi :)

O SEO tai tipo PageRank ir viskas? :)

Tobulėti tikrai yra kur, bet šaunu, kad stengiesi, bandai. O rezultatas ateis su laiku ir patį nustebins, kai palyginsi darbus. Sėkmės :)

Pradėti norėčiau nuo to, kad gal geriau tokio tipo straipsnius palikim rašyti IdejosVerslui, kadangi jo patarimai tikrai atrodo kompetentingesni ir labiau argumentuoti.
Taigi, pirmas žingsnis. Sakai pradėti mąstyti, ko nori iš gyvenimo JAU 11-12 kl. Man atrodo, kad iki tada jau turėtum kaip ir būti pagalvojęs, ko norėtum bent jau preliminariai, o tu siūlai tada tik JAU pradėti galvoti... Sakyčiau, kad netgi 9-10 kl. yra puikus metas pradėti sukti savo galvą. Bet, kalbant iš kitos pusės, jei tu jau 9 kl. galvosi, kad tikrai žinai, ko nori iš gyvenimo tai nereikš, kad turėsi puikia karjerą. Taipogi turiu pažįstamų, kurie tikriausiai ir 12 klasėj ir gal netgi pirmam kurse nežinojo, ko jie nori nei iš karjeros, nei iš asmeninio gyvenimo, tačiau dabar turi puikius darbus ir apskritai sėkmingą gyvenimą. Tad čia, sakyčiau, iš vis ne rodiklis ir kas tinka vienam, nebūtinai tinka kitam.
Dėl studijų pasirinkimo čia subjektyvu, bet nesiginčysiu. Tiesiog siūlai tai, ką pats darai ir tiek. O ir argumentai parinkti tiesiog patogūs.
Dėl CV patarimas neišradinėti dviračio, tai nežinau, kuo argumentuojamas. Aišku, jeigu nori būti tiesiog pilka masė, tai žinoma, ko jau ne. Bet originalus, kokybiškas, tam tikrų sričių specialistų CV, manau, gali būti daug kartų pranašesnis už šabloninius. Žinoma, dar priklauso, kokio darbo ieškai. Sako, kad programuotojams užtenka ir notepad'e CV parašyto, gal kažką su žemės ūkiu dirbant irgi pakanka šabloninio CV, bet vis dėlto, mano manymu, originalus CV gali būti gerokai pranašesnis už šabloninį, nes pirmiausia atkreipi dėmesį į savo CV, t.y. į save, taipogi parodai savo kūrybiškumą, originalumą, o šiais laikais, manau, tu privalai išsiskirti. Arba tavo teiginys, kad klysta tie, kurie sako, kad nereikia rašyti tokių savybių, kaip komunikabilumas, punktualumas ir t.t. Nepagalvojai, kad gali net didžiausias tylenis parašyti, kad yra komunikabilus, o koks ispanas, kuris visada visur vėluoja, parašyti, kad yra itin punktualus? Galima absoliučiai beleką prirašyti. Čia daug nekomentuosiu, bet esmė, kad svarbiau, KOKS tu esi, o ne KĄ rašai. Man nereikėjo savo CV rašyti, kad esu komunikabilus, bet visi darbdaviai, kurie mane kvietėsi į pokalbius, galėjo jau pokalbio metu įsitikinti, kad esu komunikabilus ir tai, manau, gerokai naudingiau.
"Atsirenkam darbus" viena geriausių dalių :D Žmogus NT brokerius ir draudikus vadina laiko gaišimu. Tikriausiai kalbi apie "kažką kažkur girdėjau". Patikėk, yra tokių puikių NT brokerių (ir jaunų!), kurie uždirba maždaug 5-7x kiek tu dabar. Čia taipogi iš pažinčių kalbu, o ne iš kažkokių nuogirdų. Žmogus nuo, berods, pirmo kurso pradėjo NT brokeriu dirbti, dabar (po 2 su trupučiu metų) laikomas vienu geriausiu Vilniaus brokerių ir uždirba jis tikrai pakankamai didelius pinigus (čia, žinoma, tas didumas subjektyvu, bet lyginant su tais pačiais 2k Lt, tai tikrai gerokai daugiau). Ir čia nereikia būti vienu geriausiu Vilniuje, kad uždirbtum gerus pinigus, būdamas NT brokeriu. Aišku, galim kalbėti apie visokius brokerių niuansus, apie šūdbrokerius, kurie užsiima nuoma, apie tai, kad jau ateina brokeriams galas, nu bet vis tiek nesuprantu, kodėl tai pavadinai laiko gaišimu :D tas pats su draudimais. Gali ir ten turėti gerą atramą šuoliui, bet nebenoriu apie tai plėstis. Esmė, kad tas pasakymas "laiko gaišimas" visiškai neargumentuotas ir toks subjektyvus, kad kyla klausimas, kam iš vis kažką sakyti, nepagrindžiant savo nuomonės.
Dėl atlygio, tai taikymasis į 1300Lt yra laaabai neambicinga, labai subjektyvu, neaišku, kuo paremtas toks skaičius ir šiaip kažkokia pieva. Reikia prašyti tiek, kiek manai, esi vertas. Kokia nesąmonė, kad tu, jei esi studentas, tai turi kažkokias ribas, kiek gali gauti. Tokie žmonės dažniausiai ir neuždirba kažko daugiau, nes turi tam tikras ribas, tam tikrą dėžę, kurioje save laiko.
Žodžiu, apibendrinant galiu pasakyti tik tiek, kad rašinėlis be galo subjektyvus, paremtas tik kažkokiais asmeniniais pamąstymais. Tiesiog tai galima paskaityti tik kaip tavo nuomonę, bet kažin, ar kažkam bus naudos iš šio rašinėlio. Beje, pavadinimas tiksliausias būtų ne apie darbus, ne apie cv, o labiausiai "apie šį bei tą".
Sėkmės darbuose.

:D Made my day

Sveiki,
 
Esu Justina, smagu prisijungti prie naujo rato.
 
Gyvenime mokausi, turiu keletą pajamas nešančių darbų ir užsiimu įvairiais nesiekiančiais pelno projektais, daugiau ar mažiau žinomais Lietuvoje ir už jos sienų :)
 
Domiuosi technologijomis, verslu ir jo psichologija, fotografija, sportiniu pokeriu.