Alaloitas

https://www.youtube.com/watch?v=B5NuuJQT8ZM
 
Arba kaip Bratislavoje ;>

Užsuk į Kauna:)
 
O siaip tai pats zinai ko reikia, kad zmones griztu:
 
skonis
aptarnavimas
pasirinkimas
jaukumo jausmas
kazkokie tai nusistatyti remai pagal soc. grupes
 
Kitaip tariant emocija, kuria sugebesi sukurti.
 
Tau konkreciai nieks neapsakys kaip ka daryti, o jeigu ir pasakys tu gali suprasti netaip ir taves laukia nesekme. Reikia tureti sava vizija, sava kelia kuriuo zadi eiti.

Galiu pabandyti padaryt samatą :rolleyes:
pačio fotoaparato kaina prasideda nuo 600lt (kaip suprantu nenujotas dar daug rezervo liko)gali prašyti daugiau, gal kas susidomės
objektyvas apie 600-700lt nes čia ne kitinis, bet turintis vidinį variklį, kuris greičiau fokusuoja +stabilizavimo funkciją
Battery grip apie 100lt
kortelę pridėk kaip dovaną prie body, nes dabar dauguma naudoja sd card, o compact flash išeina iš rinkos
UV filtrą taip pat pridėk kaip dovaną prie objektyvo, nelabai kas naudotus perka. Visi ieško naujų ir pigiai
kroviklis ir pora baterijų taip pat prie body turi būt komplekte (ne atskirai)
nelabai įsivaizduoju, koks tas focusing screen- jei tai tik plastiko gabalas su linijomis (grid)- kam to reikia jei fotoaparatai turi funkciją "show grig on live view", kiek spėju jis tinka ne visiems screen (sakykim 20lt), t.y. tik šiam modeliui. (kas gerai kad apsaugo ekraną nuo įbrėžimų)
Na mano apytikslė vertė apie 1500-1600lt
Už panašią kainą geriau rinkčiausi canon 5d be objektyvo, naudotus juos dabar pardavinėja su panašiais priedais kaip battery grip ir atmintie kortele(bet pilnas kadras yra pilnas, kokybė vis tiek geresnė).

Nuvaziuok i Ukraina ir pasiziurek su kokiom masinom ar greiciau su kokiais arkliais varineja vietiniai, kurie simpatizuoja Rusijai. 14 metu amzius tik parodo, kad jeigu Ukraina nusprestu eiti musu keliu, tik dabar nugriove Lenino paminklus, tai jiem reiketu 20 metu eiti iki tol, kol galetu ipirkti bent 14 metu senumo masinas. O tu pamastyk kur Lietuva bus tais 2044 metais? Mes turim visus sancus susitvarkyti. Galiu tik viena pasakyti, niekas nenusipirko naujos masinos ir namo is pirmos algos, nors ta alga gali siekti ir 30 tuks per menesi. Atsimink is kokios sudu kruvos mes issikapstem ir kokie sudo gabalai tebegyvena su mumis, kuria partijas, turi verslus, o mentalitetas sovietinis, vagiu mentalitetas. Sienos atviros, galima vaziuoti ir dirbti darbo be jokio issilavinimo, net kalbos nereikia moketi ir alga prilygsta seimo nariams. O ka ukrainieciui daryt? Pas koki oligarcha isitrint ir jo viename is 10 dvaru, arklidese mezt arkliu mesla uz maista? Ar dirbt gamykloi, kuri nebuvo modernizuota dar nuo sovietu laiku? O gal geriau laukus dirbti su belarusu? Apie koki ten versla galima sneket, apie kokias darbo salygas? Dabar nepatiko, visi specialistai isemigravo ir verslininkai verkai, o specialistai diktuoja salygas, jeigu zino verte. Isivaizduokit Lietuva pries 20 metu. Mes tokiu laiku nebeisivaizduojam, kai nebuvo verlso, kuris nemokejo uz stoga. O ten yra dabartine realybe.
Pas mus masinos 14 metu senumo, o ten gyvenimas 20 metu senumo lyginant su Lietuva ir simtas metu lyginant su tikrais vakarais.

Eilnį kartą vartotojų lūkesčiai buvo didesni nei gamintojas sugebėjo įgyvendinti. Galbūt kiek nedėkingas metas naujam samsungo flagmanui, kadangi technologijos nelabai ką tepažengė, na surinko viską į krūvą kas buvo geriausia rinkoje, bet tai niekuo nepralenkė prieš pusmetį išleistų telefonų. Net RAM šį sykį pagailėjo. O kas blogiausia, tai kad viską įvilko į savo samsungišką plastikinį dizainą. Šiek tiek keista kai prezentacijos metu pasakoja, kaip mes žinome ko reikia pirkėjams, ir pirmoje vietoje išskiria dizainą, o po to parodo tokį švelniai tariant šlykštoką telefonuką. Sunku patikėti, kad net patiems korėjiečiams gaminusiems šį aparatą jis galėtų atrodyti patrauklus , na bet gal skirtingos kultūros , skirtingi skoniai. Paleis milijoninę reklamos kompanija ir išgraibstys liaudis.

Eilnį kartą vartotojų lūkesčiai buvo didesni nei gamintojas sugebėjo įgyvendinti. Galbūt kiek nedėkingas metas naujam samsungo flagmanui, kadangi technologijos nelabai ką tepažengė, na surinko viską į krūvą kas buvo geriausia rinkoje, bet tai niekuo nepralenkė prieš pusmetį išleistų telefonų. Net RAM šį sykį pagailėjo. O kas blogiausia, tai kad viską įvilko į savo samsungišką plastikinį dizainą. Šiek tiek keista kai prezentacijos metu pasakoja, kaip mes žinome ko reikia pirkėjams, ir pirmoje vietoje išskiria dizainą, o po to parodo tokį švelniai tariant šlykštoką telefonuką. Sunku patikėti, kad net patiems korėjiečiams gaminusiems šį aparatą jis galėtų atrodyti patrauklus , na bet gal skirtingos kultūros , skirtingi skoniai. Paleis milijoninę reklamos kompanija ir išgraibstys liaudis.

Eilnį kartą vartotojų lūkesčiai buvo didesni nei gamintojas sugebėjo įgyvendinti. Galbūt kiek nedėkingas metas naujam samsungo flagmanui, kadangi technologijos nelabai ką tepažengė, na surinko viską į krūvą kas buvo geriausia rinkoje, bet tai niekuo nepralenkė prieš pusmetį išleistų telefonų. Net RAM šį sykį pagailėjo. O kas blogiausia, tai kad viską įvilko į savo samsungišką plastikinį dizainą. Šiek tiek keista kai prezentacijos metu pasakoja, kaip mes žinome ko reikia pirkėjams, ir pirmoje vietoje išskiria dizainą, o po to parodo tokį švelniai tariant šlykštoką telefonuką. Sunku patikėti, kad net patiems korėjiečiams gaminusiems šį aparatą jis galėtų atrodyti patrauklus , na bet gal skirtingos kultūros , skirtingi skoniai. Paleis milijoninę reklamos kompanija ir išgraibstys liaudis.

Eilnį kartą vartotojų lūkesčiai buvo didesni nei gamintojas sugebėjo įgyvendinti. Galbūt kiek nedėkingas metas naujam samsungo flagmanui, kadangi technologijos nelabai ką tepažengė, na surinko viską į krūvą kas buvo geriausia rinkoje, bet tai niekuo nepralenkė prieš pusmetį išleistų telefonų. Net RAM šį sykį pagailėjo. O kas blogiausia, tai kad viską įvilko į savo samsungišką plastikinį dizainą. Šiek tiek keista kai prezentacijos metu pasakoja, kaip mes žinome ko reikia pirkėjams, ir pirmoje vietoje išskiria dizainą, o po to parodo tokį švelniai tariant šlykštoką telefonuką. Sunku patikėti, kad net patiems korėjiečiams gaminusiems šį aparatą jis galėtų atrodyti patrauklus , na bet gal skirtingos kultūros , skirtingi skoniai. Paleis milijoninę reklamos kompanija ir išgraibstys liaudis.

wtf?

Iš visų praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio viduryje sukurtų paieškos variklių su „AltaVista“ vargu ar kas galėtų lygintis. Tiesa, sėkmės istorija baigėsi tuomet, kai „AltaVista“ naudotojus perviliojo „Google“, o patį paieškos variklį 2003 metais įsigijo ir patyliukais numarino „Yahoo“.
Šio interneto paieškų dinozauro išnykimas – tai tarsi priminimas, kad iki „Google“ dominavimo eros buvo daugybė paieškos variklių, pasižymėjusių savo keistenybėmis, specializacija, interneto turinio indeksavimo skirtumais. Skirtingų paieškos variklių naudojimas neretai pateikdavo visiškai skirtingus rezultatus. Pasaulinis tinklas neatrodė tarsi visuotinai tarpusavy sujungtas – kiekvienas paieškos variklis parodydavo tik tam tikrą viso tinko gabalėlį.
 
„AltaVista“ pasiūlė ir itin populiarią paslaugą, kurią vėliau nusižiūrėjo „Google“. Dar ilgą laiką po to, kuomet „AltaVista“ paieškų populiarumas smuko, šios bendrovės sukurtas internetinis vertėjas „BabelFish“ buvo populiariausias pagalbininkas norint išversti kokį nors tekstą. Ir nors dabar „Google“ yra dažniausiai naudojamas paieškų variklis, kuria operacines sistemas mobiliesiems įrenginiams, siūlo populiariausią internete pašto paslaugą bei dominuoja interneto reklamų rinkoje, internete galima rasti ir didelį kiekį santykinai mažučių paieškos variklių, kurie yra specializuoti ir lankytojams siūlo tai, ko nesugeba „Google“.
 
Šiais laikais internetas tapo gerokai vientisesniu tarpusavy sujungtų kompiuterių tinklu, tačiau jis ir nepalyginamai didesnis nei praėjusiame amžiuje. Norėdami pagerbti „AltaVista“ atminimą, svetainės tested.com specialistai atrinko devynis nišinių paieškos variklius, į kuriuos vartotojai užsuka tada, kai „Google“ siūlomi rezultatai tiesiog neatitinka poreikių.
 
„Wayback Machine“: Archive.org siūloma „Wayback Machine“ paslauga – idealus įrankis norintiems internete surasti tai, ko „Google“ neberanda dėl to, jog tos informacijos internete nebėra. Archive.org tvirtina, kad savo tarnybinėse stotyse jie saugo daugiau nei 350 mlrd. interneto puslapių, kurie „sveria“ daugiau nei du petabaitus. Nemažą dalį šių puslapių sudaro įvairios populiarių svetainių versijos, kitusios bėgant laikui, tačiau su šiuo varikliu galima rasti ir daugybę „Geocities“ vartotojų svetainių, kurių joks kitas paieškos variklis neberastų.
 
„Wolfram Alpha“: „Skaičiuojamųjų žinių paieškos variklis“ interneto paieškose nėra toks stiprus, kaip „Google“. Bet jeigu kyla koks nors matematinis klausimas – jam niekas neprilygs. Be to, „Wolfram Alpha“ gebėjimas lankytojui pateikti tiesioginius atsakymus į klausimus kartais gali atrodyti tarsi stebuklas. Ir dar „Wolfram Alpha“ siūlo labiau mokslišką požiūrį į paieškos rezultatus. Pavyzdžiui, jeigu ieškotumėte kokio nors įžymaus žmogaus – na kad ir Bruce'o Dickinsono – paieškos variklis jums pateiks žmogaus nuotrauką, pasakys, kuriais metais ir kur šis dainininkas gimė, kuo išgarsėjo, kokie jo pomėgiai ir netgi koks jo ūgis. Deja, daug informacijos apie lietuvius šis variklis jums nepateiks – jam žinomi tik kai kurie paties aukščiausio kalibro šalies politikai politikai ir vienas-kitas sportininkas. Beje, „Google“ taip pat pradėjo rodyti integruotus atsakymus į paieškų eilutės užklausas – informaciją apie garsiausius žmones (pasiskolintą iš „Wikipedia“), oro sąlygas, valiutų kursus ir panašiai.
 
„Giphy“: Vos prieš keletą mėnesių „Google“ pasiūlė galimybę susiaurinti vaizdų paiešką iki „animuotų paieškų“ (t. y. GIF formato rinkmenų paieškos). „Giphy“ yra visiškai neseniai sukurtas paieškų variklis, siūlantis pačių sukauptą GIF rinkmenų duomenų bazę – kiekvienos rinkmenos šaltinis yra pažymėtas. Ieškant tokių konkrečių terminų, kaip „game of thrones“, rezultatai būtų lygiai tokie kaip ir tikitės. Nors pačius smagiausius rezultatus pateikia paieška pagal terminą „cat attack“. Naudinga tai, kad atidarius rinkmeną nurodomas jos formatas taškais ir kadrų kiekis.
 
„TinEye“: Atvirkštinė vaizdų paieška – dar vienas neseniai „Google“ pradėtas siūlyti paieškos įrankis. Tačiau kol „Google“ to nesiūlė, svetainė „TinEye“ buvo nepakeičiama – tik ji galėdavo surasti kokio filmo kadrą matote arba kur rasti didesnę tos pačios nuotraukos versiją, kaip rasti tą paslaptingą, tik iš veido žinomą dainininką. „TinEye“ neieško pagal nuotraukos metaduomenis – paieška vykdoma remiantis vaizdo atpažinimo algoritmais, kurie padeda surasti panašius ar identiškus vaizdus. Be to „TinEye“ paieškos rezultatus pateikia kitaip nei „Google“: „TinEye“ paieškoje daugiausiai naudojama šios svetainės 3 mlrd. nuotraukų duomenų bazė, tuo tarpu „Google“ visų pirma stengiasi nukreipti į svetainę, kurioje yra panaši nuotrauka.
 
„Creative Commons Search“: Paprasta ir praktiškai naudinga paieška. Jeigu jums prisireikė nuotraukos, kurią pamatėte „Flickr“ ar „Google Images“ paieškoje, o autorius nesuteikė leidimo naudoti jo darbą kur nors kitur internete, belieka nuleisti galvą ir spūdinti toliau. O „Creative Commons“ paieška leidžia susiaurinti rezultatus iki nuotraukų, kurias galima nemokamai naudoti savo reikmėms – taip pat yra galimybė ieškoti ir šiuo licencijavumo būdu pažymėtos muzikos ar kitų terpių rinkmenų.
 
„Can I Stream It“: Vos prieš keletą metų vienintelis būdas kompiuterio ekrane pasižiūrėti kokį nors televizijos serialą ar filmą buvo toks, kurį galima būtų pavadinti neteisėtu – vaizdo turinio transliavimo ar nuomos internetu paslaugos, jei tokių ir buvo, mūsų šalies gyventojams buvo neprieinamos. Tačiau tie laikai praėjo – kadaise tik amerikiečiams prieinami vaizdo medžiagos šaltiniai atsivėrinėja ir kitoms šalims. O „Can I Steam It“ jūsų pageidaujamo serialo ar filmo ieškos visuose tuose šaltiniuose ir pasakys iš kur turinį galima transliuoti, iš kur – išsinuomoti skaitmeniniu būdu, o kur – įsigyti. Paieškos variklis netgi siūlo užsisakyti priminimus, kuriuos siunčia, kai tik jūsų ieškomas turinys tampa prieinamu internete. Žinoma, šios paslaugos turi vieną trūkumą – jos yra mokamos. Bet už tai teisėtos.
 
„Duck Duck Go“: šis paieškų variklis pirmąkart pagarsėjo 2012 metai, kai pažadėjo, kad savo vartotojų jokiu būdu nestebės – ši niša rinkoje atsirado tada, kai „Google“ ėmėsi ne pačių gražiausių veiksmų vartotojų privatumo požiūriu . Tačiau sveikas požiūris į privatumą nėra vienintelis „Duck Duck Go“ privalumas – jie siūlo ir kitokių „gėrybių“ bei integruotų rezultatų, panašių į „Wolfram Alpha“: atlieka matematinius skaičiavimus, generuoja atsitiktinius slaptažodžius, pasiūlo patiekalų receptus. Dalį šių veiksmų moka ir „Google“, tačiau ne visus, ne taip elegantiškai ir ne taip privačiai.
 
„Google Flights“: tai yra vienas iš mažiausiai žinomų, tačiau itin kokybiškų „Google“ pirkinių, papildžiusių paieškos variklio galimybes. 2010 metais „Google“ įsigijo bendrovę „ITA Software“, kuri siūlė skrydžių paieškos sistemą QPX, kurią buvo integravęsi tokios svetainės, kaip „Kayak“, „Orbitz“ ir „CheapTickets“. O šiuo paieškos varikliu be įkyrių siūlymu kartu užsisakyti ir kambarį viešbutyje ar išsinuomoti automobilį galima naudotis per „Google Flights“. Gal kiek nesąžininga sakyti, kad „Google“ nesugeba to, ką siūlo „Google“, bet iš tiesų paieškos variklis buvo sukurtas kitos bendrovės, tuo metu, kai „Google“ apie tokią galimybę galbūt net nesvarstė. Deja, skrydžių per Vilniaus oro uostą šis paieškos variklis kol kas neindeksuoja.
 
„Flightfox“: jeigu jau kalbama apie skrydžių paieškas, „Flightfox“ yra gana smagus naudotojų kuriamas skrydžių paieškos variklis. Formaliai vertinant, tai netgi ne paieškos variklis, o mokama paslauga, kuri siūlo dažnai skraidančių asmenų patarimus apie pigius skrydžius – sumokėjus kelis dolerius gausite informacijos kaip gauti ką nors pigiau. Arba galite nusakyti savo pageidavimus, o ekspertai pasiūlys savo pagalbą patenkinant jūsų poreikius. Mokėti už „Firefox“ paslaugas ieškant pigaus skrydžio nedideliu atstumu gal ir neapsimoka, tačiau jeigu skrydis tolimas, keli išleisti doleriai tikriausiai atsipirks, jei kelionė atpigs šimtais dolerių.
 
Straipsnio šaltinis

Nelabai supratau esmes del telefonu pardavimo su zaidimu, o tai negalima per 5min parsisiusti is torrento ar kokio kito puslapio ir isirasyti ta zaidima?

Aš irgi dar prieš tris metus investavau į tėčio verslą, už kurį dabar gaunu kažkiek pinigų veikloje beveik nedalyvaudamas (sezonui atėjus). Realiai galima uždirbti pakankamai, ypatingai vėlesnėje verslo stadijoje, kai jau aviliais ir vieta jiems sustatyti, rūpintis nebereikia. Lietuvoje bičių sezonas yra gan trumpas - 3 mėnesiai. Bet turint norą ir potraukį bitėms (aš asmeniškai bijau jų), galima daug uždirbti nesukant galvos kam parduoti. Lietuvoje vienas avilys vidutiniškai duoda 40kg medaus. Jeigu pasiseks, - o sėkmę įtakoja labai daug faktorių (motininė, tranai, peržiemojimo sąlygos ir k.t.), tuomet gali ir 60kg ištraukti. O toliau skaičiuok pats. Lietuvoje medaus kaina į rankas yra apie 16LT/KG, bet kad tokiu būdu parduoti visą medų, kad ir turint 50 avilių yra nerealu. Todėl, jeigu norite užsiimti tuo teks parduoti didmeniškai bačkose (po 300 KG dažniausiai) į užsienį arba Lietuvojos supirkėjams. Lietuvos supirkėjai labai pigiai superka, kadangi patys gabena svetur.
 
Priklausomai nuo medaus rūšies (rapsas, grikiai, saulėgrąžos, lapuočiai ir t.t.) didmeninės kainos yra nuo 10 iki 7 LT/KG. Ištikrųjų skaičiai labai neviliojantys, tačiau įsivaizduok dabar turint 100 avilių. Vidutiniškai iš avilio per sezoną ištraukiate 40KG. 40x100=4000KG. Keturios tonos. 4000x7 LT/KG=28000 LT per sezona. Čia skaičiavimai yra beveik tikslūs, atsižvelgiant kad jūsų medus bus lapuočių mišku arba miksuotų laukų. Jei rapsas čia galima dauginti iš 8. Kad pasiekti 100 avilių, reikia išgyventi bent du sezonus. Tačiau parduodant supirkėjams nereikai rūpintis nei transportu, nei bačkom kurias jie patys skiria, nei kitais dalykais. Vienintėlis dalykas, kuriuo reikai pasirūpinti tai veterinarijos patikrinimai bei sertifikatai, kurių reikalauja pirkėjai. Tačiau galiu nudžiuginti - Lietuvos medus yra vienas geriausių Europoje, o bičių šimos išgyvena mažiausiai du sezonus.
 
Dabar atmeskite išlaidas už avilius (tiek mediena, tiek jų gamyba), peilius, medsukį (ar kelis), komunalines, indus ir specialius konteinerius - pirmi du sezonai nedžiugins. Džiugins tik vienas dalykas, kad medus 100 procentų bus iš jūsų nupirktas.
 
Mūsų klimatui geriausiai daryti avilius iš pušies, tačiau nepamirškite, kad vyksta dažnos medaus ir net bičių vagystės. Todėl pasirinkite tokią vietą aviliams sudėti, pas žmones kurie leidžia savo teritorijoje statyti avilius. Suprantama, kad kur bitės, ten geresnis derlius, kadangi vyksta žiedadulkių pernešimai. Todėl žmonės ypatingai nesipriešina ir leidžiasi priimti jūsų avilius. Tik atsižvelkite į augaliją. Tai svarbu jūsų medui. Bitės plius minus dirba 4 km spinduliu, todėl tai yra svarbus faktorius būsimies jūsų aviliams. Pagal nesakytiną taisyklę - už vieną avilį kažkieno teritorijoje jūs turėtųmėte padovanoti vieną kilogramą medaus, tai turint 20 - 20 kg. Tay nėra daug, juolab kad aviliai bus kažkieno prižiūrimi (aktualu nuo vagysčių).
 
Kad labiau nudžiuginti, parašysiu dar jog viskas čia nėra taip sudėtinga kaip atrodo. T.y. viskas skamba sudėtingai, tačiau reikia labai tuo domėtis ir važinėti į seminarus. Bet nepamirškite vieno esminio dalyko - kiekvieną sezoną jūs patys galite mažiausiai iš 20 šeimų padaryti 15 naujų. Motininės išvedamos taip pat. Šeimos yra atskiriamos būreliais, todėl įmetus prie atskirtos šeimos dar ir motininę, sekmės atveju jos susigyvena ir tampa nauja šeima, kuri jau tą patį sezoną darys savo darbą. Ne visada motininė yra priimama, tokiu atveju bitės ras kitus namus. Tačiau tokių atveju ne taip dažnai pasitaiko. Ta gamta įspūdinga. :) Galite motinines atsivežti iš Karpatų (Ukrainos vakarų dalies) kalnų, ten jos didesnės ir ištvėrmingesnės. Lietuvoje jos sugyvena greitai, o ir šeimos tampa kitokios, kadangi motininė vadovauja visam paradui.
 
Apie visa tai reikia skaityti ir domėtis, aš papasakojau faktus iš savo patirties, nors realiai visiškai nieko neskaitęs apie tai. Viską sužinojau iš tėčio ir parodų į kurias teko važiuoti. Verslas yra nešantis pelną, ir kas svarbiausia - nereikia sukti galvos dėl pardavimų. Konditerijos gamyklos, o ypatingai supirkėjai perka medų kad ir po 20 tonų (Euro furos standartai). Todėl nebijokite bandyti. Dirbti reikės labai daug, mano tėtis, priešingai nei aš, jautė aistrą šitam, todėl dabar yra daug lengviau. O šiaip darbo ir ypač žinių reikės labai daug pirmiems 3 metams.
 
Jeigu turėsite 500 avilių, juos skirstikyte sektoriais skirtingose rajono ar apskirties teritorijose pvz po 60 (priklausomai kiek ir kokia augmenija). Nevenkite akacijų ir liepų, asmeniškai liepos yra viena iš daugiausiai paklausos turinčių medaus rūšių. Ukraina yra ta šalis, kuri Europoje dominuoja pagal kokybę, kainas ir kiekį. Ukraina pirmauja pasaulyje pagal grikių (tamsus medus), saulėgrąžų (sukristalizuotas iš karto ir šviesus), kukūrūzų (labai šviesus ir saldus) importą. Tokios ten sąlygos, ir derlinga žemė. Tačiau lietuvių medus vertinamas dėl būtent mišriųjų miškų ir rapsų kokybės (kadangi miškų ir rapsų tręšimas dar nėra toks perdėtas kaip vakaruose). Bandykite apsodinti kokią teritoriją avietėmis (labai geras medus), mėlynėmis ir t.t. Čia pagal fantaziją. Beje, pienių medus vienas iš brangesnių iš visų medaus rušių, o pačios pienės kaip piktžolės, jų nereikia visiškai prižiūrėti. Todėl pabandykite eksperimentą, prisodinkite didelę pievą apskodinti pienėmis, pamatysite kokia medaus spalva. Kiekviena medaus rušis turi savo unikalių sąvybių bei naudą, todėl šis produktas dar ilgai turės poreikį. Nes ką duoda gamta - tą ima ir žmogus.
 
Sėkmės versle ir parašykite kaip sekasi.
 
P.S. Nuvažiuokite į Apimondia 2015 (tai pasaulio bitinkų ir viso bitininkystės sektoriaus atstovų suvažiavimas), kuris vyks Italijoje - Veronoje (jeigu neklystu). Čia kaip bitininkystės (medus, bitės, augalai, skiepai bitėms, skiepai nuo erkių, muilai bei kita produkcija iš medaus, koriai, aviliai ir visa kita) pasaulinė paroda, kuri vyksta kas du metus. Per paskutiniąją parodos dieną yra renkamas kitas miestas, kuriame vyks ta paroda. Kaip olimpiada. :)
 
Galiu patalpinti keletą nuotraukų iš ten, jeigu domina.
 
Neparašiau, kad dar be naujų šeimų išvedimo, galima gaudyti speičius. Ant medžių dedami tam tikri mediniai aviliai (dėžės), vidus sutepamas medumi ar ėdedama korys. Bitės iš aplinkinių teritorijų suskrenda ir apsigyvena ten. Jūs nuimate, nuvežate su visa dėže jas ir permetate į avilį. Štai jums ir naują šeima. Tai čia antras būdas šeimų skaičiui padidinti. Dar vienas - paprasčiausias yra pirkti motininę ir dėti kelias bites. Gan brangiai išeina, tačiau viską automatizavus jūs per sozoną galite labai praplėsti savo avilių skaičių.
 
Ir nepamirškite, kad maždaug kas du sezonus reikai keisti motininę avilyje. Tie, kurie užsiima profesionaliai tuom, tai daro kas metus. Motininės efektyvumas pasireiškia būtent jos amžiuje - kuo jaunesnė, tuo efektyvesnė. Jug ji deda kiaušinėlius iš kuriu išsirita tūkstančiia naujų bičių. Tad rūpinkitės motininėmis.
 
Beje, 500 avilių = 20 tonų = 140000 LT. Kaip sezoniniam darbui - tai labai padorūs skaičiai, o ir darbi, kai viskas automatizuota - nėra daug. Tiksliau darbo yra, tačiau sistemingai veikia ir nėra sudėtiningumo. O per žiemą galite ruoštis artėjančiam vasaros sezonui, bei užsiimti kita veikla. Čia aš rašau iš patirties, kadangi pinigus investuoju į savo web projektus.

Kuri laika naudojau bet vistiek, kad ir patogi klaviatura, bet taip greitai parasyti kaip su lieciamu neiseina, jau nekalbant apie kitus dalyku greiti. Tiesiog savo laiku buvo geri, labai geri telefonai, kol neatsirado geresniu, ta puikiai pavaizduoja ir kompanijos smarkiai prastejanti finansine bukle.

Senesne strategija nei kad patys kazino. Esme ta, kad laimeti galima trumpu periodu, ilguoju tai veda i minusa, gilu minusa. Viskas , nera cia jokiu kabliuku ar galimybiu.

Išpūstas burbulas čia su tuo facebook, nesukuria jis tokios vertės. Įdomu būtų pamatyti jų pačių prognozes per kiek laiko turėtų atsipirkti tie milijardai bei kokiu būdu.
Aš suprantu, kad gauja vartotojų yra potencialūs pinigai, bet reikia juos ir ištraukti, o plėtimuisi didelių galimybių nėra, ir dar 500mln registracijų surinkti bus galbūt ir neįmanoma.

Sveiki. Kadangi šiandien laukia bemiegė naktis, nusprendžiau papasakoti apie savo labai trumpą patirtį dirbant naktiniame klube. Nors dirbau tik dvi savaites, ir išėjau dėl asmeninių priežąsčių, bet užsidirbau gan nemažai kaip per tokį laikotarpįir įgyjau naudingos patirties. Bet a[ie viską iš pradžių.
 
Darbo susiradimas.
 
Kaip, galbūt, kai kurie yra skaitę, esu vasarą praleidęs Škotijoje, dirbdamas fabrike. Taigi grįžęs po jos, tvarkiausi savo CV, papildžiau, gražiai apipavidalinau ir tik baigęs redaguoti (pamenu buvo antradienio vakaras, rugsėjo pradžia) FB'e pamačiau, kad vienas lankomiausiu naktinių klubų Vilniuje ieško salės darbuotojo (floorstaff, barboy - kaip pavadinsi, taip nepagadinsi). Kadangi buvau ką tik baigęs savo CV, parašiau jiems į email, prikabinau CV, ir laukiau. Trečiadienį važiuojant į universitetą, apie 8 valandą ryto sulaukiau skambučio - laba diena, gavome jūsų CV, mums patikote, ar galite po pietų ateiti į pokalbį. "Why not?" pagalvojau. Taigi po pietų aš jau Vilniaus centre, sulaukiu administratorės, įeiname į klubą, papasakoja ką reikės daryti, kada ateiti į darbą, kada išeiti, ir kitas darbo smulkmenas. Klausia kada galiu pradėti? - Sakau: nors ir šiandien. Bet tą dieną nereikėjo (trečiadienį) tad pasakė, kad būčiau ketvirtadienį 15h. Perspėjau kad galėsiu būti tik apie 17h, kadangi turiu reikalų universitete. Jai tiko, viską sutarėm, ir išsiskyrėm.
 
Darbo rutina.
 
Taigi grafikas gana aiškus - ketvirtadieniai ateiti 15h, penktadieniais ir šeštadieniai - 20h. Klubas dirba 23:00-06:00 tad man buvo šiek tiek keistoka kam taip anksti atsigrūsti reikia. Pasirodo, ketvirtadienis - sanitarinė diena, todėl daugiau nei 8h turime tvarkyti VISKĄ - šveisto sofas odine, tvarkyti rūkyklą, blizginti staliukus ir etc. Administratorė pedantė, tad labai nekažką. Pabraukia ranka per staliuką, stelažą ar sienas - randa dulkių, viską per naujo turi valyti. Viską susitvarkę, išsiblizginę, apie 22:00 turėdavome sunešti gėrimus į barus. Kadangi barai būdavo 2, o mes 4 - tai viską susitvarkydavome gana greitai - per maždaug pusvalandį sunešdavome visas gaiviųjų gėrimų dėžes, alkoholį ir etc. Sunešę barą, gaudavome pertrauką iki 23:30. Per tą laiką galėdavome pavalgyti, parūkyti, galvą grynam ore pravėdinti. Pusę 12 jau reikėdavo būti salėse, ir pradėti prižiūrėti tvarką. Kadangi, kaip minėjau, buvome 4, tai vienas support'as prižiūrėdavo pagrindinį barą (nešdavo stiklines, ledukus etc) kitas shotų barą (analogiškai) o likę du - VIP sofutes ir rūkyklą. Kadangi buvo trys VUP zonos, tai aš pasiėmiau dvi VIP zonas, o kolegai palikau vieną VIP'ą ir rūkyklą, mano darbas buvo gana aiškus - vaikštai po salę, prižiūri savo zoną, surinkinėji tuščias stiklines, butelius, kur šlapia - ten pavalai. Kadangi juodo darbo nebijau, tai man sunku nebuvo. Plius, kadangi klubas gan populiarus, tai kiekvieną darbo naktį sutikdavau kokį nors pažįstamą ar net kelis, bendraudavau su klientais ir panašiai. Apie 5 ryto liaudies pradėdavo mažėti, tai buvo galima lengviau atsipūsti, pradėti rimčiau tvarkytis - sofutes išsiplauti, kad kitą dieną nereikėtų, pagalves susirinkti ir etc.
 
Tvarkymasis
 
Sunkiausia ir labiausiai nervinusi darbo dalis. Nesvarbu, kad turi savo zoną, ir atsakai už ją, tačiau po klubo darbo laiko visi turi dirbti solidariai - tiek barmenės, tiek supportai išeina kartu. Tad barmenės susineša barą atgal, išsivalo baro grindis, viską susišluoja, priduoda pinigus adminei ir laukia kitų. Tuo tarpų supportai turi išvalyti rukyklą (dviese išvalydavome per 1 valandą, tačiau kartais adminė rasdavo prie ko nors prisiknisti). Toliau - konfeti šlavimas. Net nebežinau kada lengviau jį šluoti - ar kai jis būna sausas, ar kai sulaistytas įvairiais kokteiliais. Tačiau iššluoti reikėdavo, tad keikdavausi juodai, jei tekdavo šluoti man. Nors klubas užsidarydavo 6 ryto, išeidavome kažkur 8, kartais net vėliau. Grįžti namo, pamiegi - 8 vakaro vėl klube.
 
Finansinė pusė.
 
Per 2 savaites algos gavau apie 350 litų. Nelabai pats supratau kodėl tiek, ir ne daugiau, ar mažiau. Nors darbo sutartyje buvo nurodytas valandinis atlyginimas, tačiau nesutapo nė su vienu mano skaičiavimu (skaičiavau grynas klubo darbo valandas, ir dauginau iš pradirbtų dienų, skaičiavau realaus darbo valandas - nuo kada atėjau į klubą, iki kada išėjau ir dauginau iš darbo dienų, ir optimalaus - nuo kada turėjau ateiti, iki klubo užsidarymo, ir dauginant iš darbo dienų.). Adminės paklausęs, kodėl gavau būtent tokią sumą - nesugebėjo nieko dorai paaiškinti, apart to, kad "kiek pasakė, tiek ir daviau". Kas liečia arbatą - kiekvieną naktį barmenes atidėdavo tam tikrą sumą nuo savos arbatos, sumesdavo į krūvą, ir mes pasidalindavome 4-iese. Arbatpiniagiai svyravo nuo 30 iki 50 litų už vakarą. Tačiau kartais pavykdavo pasidaryti ir asmeninių arbatpinigių - dažnai vaikštai prie VIP staliukų, tvarkai jais, pavalai kai išpila gėrimus dažnai, ir jie atsidėkoja - vieni monetomis, kiti kupiūromis. Didžiausia arbata nuo vieno stalo - 50 litų. Tad bendrai paėmus, tiek alga, tiek arbata per 2 savaites buvo apylygės, ir uždirbau apie 700 litų.
 
Kolegos
 
Žmonių buvo daug - 3 valytojos, 4 supportai, apie 8-10 barmenių ir ~10 apsauginių. Valytojos buvo vriednos - cigaretes palikęs ant stalo, galėdavai jų nersati (ne tai, kad vieną pasiimtų, bet visą pakelį pasisavina) dažnai išgerindėavo. Supportai - vienas labai maladec bahūriukas, su juo, nors ir nedirbu, bet vis dar palaikau bendravimą. Kiti - dirbę atmestinai, ir mano žiniomis ten nebedirba. Barmenės -vienos draugiškos, kitos ne. Buvo viena pažįstama iš anksčiau, bet irgi išėjo. Su keliomis susibendravome, kitų iki šiol nemėgstu. Apsauginiai - nors ir atrodo agresyviai, tačiau iš tikro labai malonūs žmonės, yra apie ką pakalbėti su jais.
 
 
 
Taigi, dėl nesuderinamumo su mokslai (kai baigi darbą penktadienį ryte 8 valandą, ir tau reikia būti 9h univere, ir išklausyti 3 paskaitas po 2h nemieogjus, jauti kaip šarikai galvoje pradeda atsisukinėti. Taigi vien dėl negalėjimo dirbti ir suderinti mokslo su darbu teko išeiti. Kas labai pradžiugino, kad prieš pasirašant popierius visus, paskambino adminė, ir pasakė, kad norėtų mane turėti, jei nedirbčiau ketvirtadieniais, ale padarytų man išimti. Pasakiau, kad jei jai reikia paplidomo žmoguas tik šiam savaitgaliui, laisvai galiu padirbti, nenumirsiu. Tačiau ji atšovė, kad žmogų jai rasti ne bėda, tačiau jai patiko kaip gerai aš dirbau, ir nori turėti mane vien dėl to. Ką gi, negalėjau skųstis, turint omeny, kaip stengiausi.
 
Kitas klubas
 
Istorija būtų baigta, bet dar yra ką papasakoti. Prieš keletą savaičių draugo FB sienoje pamačiau, kad jis ieško žmogaus, kuris galėtų padirbti barboy'umi kitam naktiniame klube vietoj jo, kadangi pats negali dirbti, nes dėl univero studijų turi būti Kaune. Taigi, parašiau jam, pasakiau, kad galiu padirbėti, ir ketvirtadienį buvau klube apsitarti dėl visų detalių. Viską sutarėm, pasakė ką reikės daryti, iki kelių dirbsim ir etc. Ateiti į darbą - 9 vakaro, kai klubas atsidaro 10 vakaro. tai buvo mano ausims, palyginus su pirmuoju klubu.Darbas buvo kiek kitoks nei pirmajame klube - dirbau vienas, aprūpinti stiklinėmis ir laimu bei mėtomis turėjau 2 barus, ir turėjau tik nurinkti stiklines kur rasdavau. Barmenai prikolni nesiprandavo dėl nieko - kai pagrindiniame bare beveik baigėsi stiklinės, ir aš laksčiau pirmyn-atgal jas nešiodamas, man pasakė: Nesiparink seniuk, matai, dar turiu 2 stiklines, žmonės norės išgerti - palauks. Palyginus su pirmu klubu, kur buvo pastovi įtampa, čia dirbti buvo vienas malonumas. Prieš ateinant čia, draugas, kurį pakeičiau, pasakė, kad palyginus su ankstesne darboviete čia bus labai lengva: palyginus su pirmu klubu, čia lengvas pasivaikščiojimas bus. Darbo pabaiga - nenuspėjama. Kadangi klubas closing time neturi, tuo naudojasi ir džiaugiasi likę Vilniaus barmenai, kurie ten eina tūsinti po savo darbo. Tad 6 ryto dar sveikiniesi su klientais, o atsisveikinti pradedama apie 8-9 ryto. Nuo baro nuneši visas nešvarias stiklines, baro gumas, pasimi algą, ir eini namo. Jei greit sukiesi - per 15 minučių gali išeiti namo.
 
Papildymas: Šį penktadienį sulaukiau skambučio. Skambino antrojo klubo administratorė, ir klausė, ar esu suplanavęs savaitgalį. Atsakiau, kad priklausomai nuo to, ko jai reikia, galiu bandyti koreguoti savo planus. Norėjo, kad padirbėčiau to klubo rūbinėje. Kadangi kalbėjo šiek tiek desperatiškai, sutikau. Darbas kaip ir aiškus - ateini 10-15 minučių prieš atsidarant klubui, susitvarkai rūbinės žetonus, pasiruoši kaip viskas tau patogiau, ir dirbi. Tik tie žmonės, kur dirbo ties rūbinės projektu, turbūt nepagalvojo, kad 9 pakopų laipteliai rūbinėje nėra labai malonu. Iš pradžių nesijaučia jų, bet kai reikia nusileisti ir pakilti kelis tūkstančius kartu per naktį, ryt jaučiasi labai gerai. Rūbinė nėra didelė, vietos praeiti nebuvo daug, kabyklos buvo viena šalia kitos, tad kai sukabini daug striukių dviem aukštais, paskui būna labai sunku ištraukti tas, kurios būna toliausiai nuo praėjimo, ir dar uždengtos kitomis. Kadangi žetonų skaičius nesiekė 200, o lankytojų buvo LABAI daug, tai teko suktis iš padėties, ir kabintis atėjusiu kartu striukes ant vieno kabliuko, kad dar labiau apsunkino aukščiau minėta padėtį. Būdavo labai sunku, kai supainiodavai numeriukus. Duoda žmogus striuke, tu paduodi jam numeriuką, ir leidiesi žemyn pakabinti striukės. Nusileidęs supranti, kad ant to numeriuko jau yra pakabinta kažkieno striukė, ir pradedi galvoti "Pareik, Antanai, ant švenčių...". Daug kas pameta numeriukus - tada susimoka 20 litų, kurie eina ne į rūbininko kišenę, ir apibūdinę savo striukę, ir pasakę kas yra kišenėse užeina pas mane ieškotis. Per vakarą tokių būna 5-7. Kitas atvejis - pameta numeriuką, ir jau yra per girti, kad nupasakotų, kaip atrodo jų striukė. Tokiems striukių neduodavau, ir turėdavo laukti iki galo (8 ryto) arba eiti namo be striukių, ir atsiimti jas kitą dieną (viena mergina taip buvo palikusi kompo tašę, telefoną, dvi striukes, ir smigusi tualete).
 
Kas liečia arbatpiniagius - nesvarbu kur dirbi, juos gauti galimybė visada yra. Pirmą savaitę dirbdamas barboy'um iš klientų negavau arbatos, tačiau barmenai numetė 10 litų, tai kaip ir geriau nei nieko. Rūbinėj - atvirkščiai. Užsieniečiai beveik visada palieka monetų - litą arba du. Lietuviai - išimtinais atvejais. Viena kompanija, atėjusi apie 7 ryto, už 4 striukes paliko 10 litų arbatos. Vienas bahūras, neradęs savo žetono, tačiau nusileidęs pas mane, ir neradęs savo striukės, paliko 20 litų. Bjauriausi tie, kur ateina, numeta belekaip striukė, ir laukia, kol juos aptarnaus. Nei "labas", nei "ačiū" - pagarbos nulis. Tačiau būna tokių, kurie ateina, pasisveikina, mandagiai paklausia kaip sekasi, padėkoja, ir palieka arbatos.
 
Tad chebra, kai einat į klubą, nepagailėkit lito-kito personalui, kuris jus aptarnauja - ar tai rūbininkas, ar barmenas, ar floorstaff'as. Vistiek išleisite kelis šimtus, o darbuotojai taip prisiduria prie algos kapeiką-kitą. Kalbant apie tikslesnius skaičius - per savaitgalį arbatos gavau daugiau negu algos. Skaičiaus tikslaus nesakysiu, bet pilnam bakui kuro, ir geram puslitriui degtinės užtektų ;)
Tai tiek mano trumpos ir klubinės darbo patirties, laukiu klausimų :)
 
Kiti straipsniai:
 
Darbas picerijoje
 
Darbas kavinėje
 
Vasara Edinburgo faktoriuje

Apie 1200Lt, priklausomai nuo sėkmės parduodant ir dar pačio laptopo būklės.

Sveiki,
 
Šiandien internete radau labai įdomų ir naudingą straipnį, kuriuo norėčiau su jumis pasidalinti. Kaip toks trumpas straipsniukas, tai duoda labai daug naudos.
 
Kaip priversti žmones pamilti jus? Tai yra gerokai paprasčiau, nei jums atrodo, rašoma portale „Barking Up The Wrong Tree“. Štai 6 moksliškai pagrįsti būdai patikti žmonėms.
 
1. Priveskite žmones prie pokalbio apie juos pačius.
 
Tai suteiks jiems didelį malonumą. Pasak tyrėjų, pokalbiai apie juos pačius, ar tai būtų asmeninis pokalbis, ar bendravimas socialiniuose tinkluose, generuoja žmogaus smegenyse tokį patį jausmą, kaip ir maistas ar pinigai. Pasak neurobiologeės iš Harvardo Diana‘os Tamir, kartais dėl pokalbių apie save žmonės yra linkę atsisakyti net ir pinigų.
 
2. Uždavinėkite klausimus
 
Jeigu jūs naudosite atitinkamus klausimus, padėsite žmonės suvokti jų klaidas ir savarankiškai prieiti prie teisingo sprendimo. Tokiu atveju šie žmonės nejaus grėsmės ir taps jums atviresni. Štai ištrauka iš knygos „Smegenų darbas: dėmesio koncentracijos atstatymo ir vaisingo darbo visos dienos metu strategijos“: „Ne jūs ieškote problemų, o jūsų pašnekovas ieško trūkumų savo mąstyme. Jums norisi, kad žmonės sprendimus rastų savarankiškai. Padėti kitiems žmonėms patiems išsiaiškinti ir suvokti, koks yra teisingas sprendimas, reiškia pabėgti nuo vadinamosios „konstruktyvios kritikos“ ir pakeisti ją siekiu padėti pasiekti pozityvių pokyčių.“
 
3. Paprašykite patarimo
 
Stanfordo profesorius Jeffrey Pfefferis, įtikinėjimo ekspertas Robertas Cialdini ir daugelis kitų prašymą patarti laiko geru būdu paveikti žmones ir užsitarnauti šiltesnį jų požiūrį į jus. Profesorius Adamas Grantas savo knygoje „Imti ir duoti: revoliucinė prieiga prie sėkmės“ rašo: „Naujausias tyrimas parodė, kad patarimo prašymas – stulbinamai efektyvi dėmesio iškovojimo strategija, kai mes jaučiame autoriteto trūkumą prieš mūsų pašnekovą. Viename eksperimente žmonės turėjo susitarti dėl potencialaus komercinio nekilnojamojo turto pardavimo. Kai pardavėjai susikoncentravo ties kuo aukštesnės kainos nustatymu, tik 8 proc. pavyko susitarti. Tuo tarpu kai pardavėjais klausdavo pirkėjų, kaip geriau pasielgti, tardavosi, susitarti pavyko 42 proc. Patarimo prašymai teigiamai paveikė bendradarbiavimą ir apsikeitimą informacija, paversdami potencialiai ginčytinas derybas abipusiai naudingu susitarimu. Šie tyrimai demonstruoja, kad gamybos, finansinių paslaugų, draudimo ir farmacinėje srityse prašymas patarti – efektyviausias būdas įtakoti šio pasaulio galinguosius, viršininkus ir pavaldinius.“
 
4. „Dviejų klausimų“ technika
 
Paklauskite žmonių apie kažką, kas sukelia teigiamas emocijas. Ir tik po to klauskite apie kitus gyvenimo aspektus.
Skamba kvailai, bet šis metodas remiasi Nobelio premijos laureato, psichologo Danielio Kahnemano tyrimais. Pozityvus atsakymas į pirmą klausimą leis žmonėms pajausti daugiau teigiamų emocijų dėl savo gyvenimo, net kai jūs užduosite kitą klausimą.
 
5. Kartokite tris paskutinius žodžius
 
Kokiu būdu priversti žmones jūsų klausytis? Bendravimo įgūdžių ekspertas Leilas Lowndesas rekomenduoja paprasčiausią kartojimą. „... tiesiog kartokite du arba tris jūsų pašnekovo žodžius geranorišku, šiek tiek abejojančiu tonu. Tai permeta dialogo kamuolį į partnerio pusę“. Tokiu būdu galima parodyti, kad jūs klausote, jūs susidomėjęs ir leidžiate tęsti pasakojimą. Tokiu būdu ir jūsų pašnekovas jūsų klausysis, ir tai yra stulbinamai efektyvu. Ypač derybose.
 
6. Šiek tiek paskalų, bet nepiktų
 
Tyrimai rodo: tai, kaip jūs atsiliepiate apie kitus, veikia kitų žmonių požiūrį į jus. Pagirkite kitus, ir jūs tikriausiai prisimins kaip teigiamą žmogų. Pasiskųskite, ir jūs asocijuositės su neigiamomis savybėmis. Ištrauka iš knygos „59 sekundės, kurios pakeis jūsų gyvenimą“: „Kai jūs apkalbinėjate kitą žmogų, klausytojai pasąmonėje asocijuoja jus su bruožais, apie kuriuos kalbate. Galiausiai visa tai bus priskirta jums. Taip kad kalbėkite gerai apie draugus ir kolegas ir jumyse matys nuostabų žmogų. Ir priešingai – nuolatos skųskitės kitų trūkumais, ir žmonės pasąmonėje projektuos visus šiuo neigiamus bruožus jums.“
 
Straipsnio šaltinis: http://www.balsas.lt/naujiena/757575/kaip-patikti-zmonems-6-moksliskai-pagristi-budai/2
 
Pasidalinkite savo mintimis, idėjomis ar patirtimi :)

Apie tai žiūriu temoje, kad niekas nesusimastė...
 
http://d24w6bsrhbeh9d.cloudfront.net/photo/adN7wo9_460s_v4.jpg

Turkey + France + Lithuania @1.95 panbet 7 unitai

Spėčiau bandai įrašyti windows naudodama usb flah'a ir tą flash'ą kiši į usb 3.0 jungtį (skiriasi mėlyna spalva vidus), kuris paprastai iš pradžių neturi draiverių ir yra neaktyvus, reikėtų pabandytį flashuk'ą perdėti į kitą usb (2.0).

Reikia tikslo, kitaip nieko neimanoma pasiekti. Kazkas protingai pasake, kad zmogus be tikslo kaip laivas be buriu, plaukia ten i kuria puse papucia vejas. Taip ir su pinigu taupymu, jis baigiasi tada , kai atsiranda nauja pagunda, naujas poreikis. Todel tikslas turetu buti svarbesnis, turetu atsispirti visom pagundom ir primestiems poreikiams.

Yra dvi juokingiausios investuotojų grupės:
1. Forex durneliai, kurie gamina per dieną po 50 baksų su 1:100 leverage ir įsivaizduoja esantys ekspertais po savaitės treidinimo.
2. Aukso "analitikai" su įspūdingais argumentais apie tai, kaip auksas nuvertėt negali apskritai, kaip jis yra naudojamas elektronikoje in extremely large quantities ir kaip bankinė sistema sucks. Investavimo patirties nėra, investuota tik į auksą "nes auksas valdo", elementarių ekonomikos žinių nulis.
 
No offence. :) yomayo tik turi supratimą, ką daro, iš visų šiame forume buvusių temų apie auksą.

Prieš 3 metus ar seniau buvo šiame forume skelbimas, ne lietuvio, tai buvau išbandęs. Dar tuomet mokėdavo 50 eurų už vienas rungtynes ir apmokėdavo bilietą jeigu jo kaina didesnė nei 10 eurų (žinoma tokių kainų Lietuvoje nėra, nebent, kai rinktinės žaidžia). Kelionės neapmokėdavo, todėl apsiimti tolimesnių miestų nelabai ir apsimokėjo. Tačiau ta užsieniečio įmonė labai greit nusiplovė iš Lietuvos. Po pusės metų dar vienas žmogus parašė iš šio forumo, jog irgi renka žmones, bet kadangi aš tuo metu turėjau ir taip daug darbo, tai daviau draugo kontaktus. Ta kita įmonė mokėjo 35 eurus už rungtynes. Gaila, jog Lietuvoje tiek ne daug rungtynių, tai nelabai ką čia ir uždirbsi, nebent dirbtum visoje Lietuvoje ir apmokėtų visas kelionės išlaidas, o viename mieste - tik prisidurti prie normalios algos. O kas dėl pačio darbo, tai tikrai nesunkus, tik šiek tiek keistoka, kai sėdi visas rungtynes ir kartoji tas pačias frazes į telefoną. Aplinkiniams tai tikriausiai keistai atrodo iš šalies. Bet kai Lietuvoje futbolas nėra toks populiarus, laisvų vietų nemažai, tai atsisėdi nuošaliau ir gerai. Norėtųsi tokį darbą dirbti Anglijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Italijoje ar panašioje šalyje, kur stiprių futbolo lygų yra daug bei darbo tuo pačiu sočiai. Prie to pačio manau galėtumėte paieškoti darbo, kur tiesiog filmuoja rungtynes be komentavimo, arba ir su komentavimu jei turite gabumų, turėtų irgi neblogai mokėti, nes lažybų kontoroms parduodamos tos transliacijos (bet365, unibet, bwin). Bet šiuo metu tikriausiai sportotv.lt ir futbolo.tv užėmusi rinką, ir tuo pačiu, kai jie rodo Lietuvai transliacijas, parduoda ir toms lažybų bendrovėms. Iš jų jiems apsimoka pirkti, nes dar ir komentuoja visas rungtynes.

Visi tik su tais perpardavinetojais gasdinat....
 
Pats importuoju keleta prekiu is kinijos, tiesiogiai is gamintoju. Viska ka reiktu atlikti, tai pirmoje vietoje issiaiskinti kas per gamintojas, kada imone registruota, paprasyti registracijos pazymejimo, susisiekti su prekybos atase kinijoje ir t.t.
 
Visa tai perejau per mazdaug 2sav. Ir is 5 pasirinktu imoniu tik 1 buvo legali ir veikianti ilgiau nei 3 metus pagal mano kriterijus.
 
 
Ieskok, prasyk dokumentu, venk imoniu kurios dirba maziau nei metus ar pusantru ir t.t.t.t.