dogris

Pradėjau dirbti, jei galima taip pavadinti, gal nuo 14m. Visokie pagalbiniai darbai tokie kaip: malkų kapojimas, pagalbinis prie tinkavimo, betonavimo, visaus ir išorės apdailos. Teko ir akmenus nuo laukų rinkti porą savaičių. Ir miške pjovėjo pagalbiniu. Tiesiog kokį pasiūlydavo darbą tokį ir dirbdavau, niekada nebuvo taip, kad atsisakyčiau kažko. Tiesiog norėdavau kažkokio daikto, tai ir tekdavo pačiam užsidirbti. Kadangi mėgstu motociklus, nupirkdavau pigiai, sutvarkydavau ir parduodavau brangiau. Taip pavyko per vieną mėnesį uždirbti ~1500lt, Kaip 16m. būdamas atrodė visai neblogai. Nuo 13metų domiuosi programavimu, o tiksliau mobiliems telefonams svetainių kūrimu. Tai irgi iš to šį bei tą uždirbdavau.
 
18m. išvažiavau į Airiją. Nors važiavau nedirbti, o tik atostogauti, pažiūrėti kaip viskas yra užsienyje. Netikėtai einant gatve pasiūlė darbą. Dirbau pagalbiniu skardininkui, o poto teko ir pačiam būti skardininku. Ploviau stogus, keičiau lietvamzdžius ir panašiai. Mokėdavo 100eurų už 4-5h. Dvi savaites dirbau ir per jas pakeičiau du darbdavius.
 
Dabar jau tris metus(tris sezonus po 6-8mėn) dirbu legaliai pagal kontraktą Huljen Forest AB, Švedijoje, vienoje iš didžiausių Švedijos firmų, kuri užsiema miško sodinimų, retinimu. 6,500-8000lt/mėn atskaičius mokesčius, mokamas už padarytą darbą. Atlyginimas gali kisti, priklausomai kiek dirbi. Po truputi kylu karjeros laiptais. Darbas labai sunkus, reikalaujantis kantrybės, ištvermės, fizinės jėgos. Iš 10 žmonių 6-7 žmones neištveria krūvio ir važiuoja namo.
 
Pliusai: reikia mokėti tik už maistą, daugiau visą kitą duoda (įrankius, gyvenamąją vietą, mašiną), bent jau man asmeniškai lengvas darbas, dirbi kada nori ir kiek nori, grynas oras ir gamta.
 
Minusai: pasiilgsti namų, trūksta laisvalaikio,pramogų, nes grįžus po darbo nieko kartais nesinori. Darbas monotoniškas ir neįdomus. Na, bet dirbu tik dėl pinigų.
 
Dar neturėjau tokio darbo, kuris būtų man per sunkus. Tik va niekaip neišeina prisiversti programuoti.
 
 

Praeita vasara kaimynui nudaziau tvora. Dirbau 2 dienas, gavau 80Lt. Darbo salygos nezmoniskos, buvo karsta ir net nedave vandens atsigert.

pradejau 17metu statybose pagalbiniu.betono maisymas,su siupeliu mojavimas,dazymas,griovimas,stogu su gargzdu mida dengimas.
21riu isvykau i londona,pradejau statybose pagalbiniu.po menesio baiges darbas.tada lauzyne pas babaju masinas ardziau,lygiai 2 sav.isejau lauk,nes norejo kad prie to paties dar ir masinas remontuociau.be duobes ir liftioro sankabas keisciau,ir t.t po kiek laiko susiradau darbuka garaze mechaniku,remontavau london black cabu vaziuokles,virinau kempu kebulus,keiciau bamperius tepalus ir pan.pradirbau 9men.pusbrolis prikabino i stroike groundworkeriu.drenazai,grioviai,gerbuvis,bordiurai.po metu parode kaip reikia trinkeles deti,tai pagrinde prie trinkeliu dirbau,akmenu.pradirbau londone 5 metus.isvykau i airija.airijoj 10men akmuo,trinkeles.po to lietuvoj trinkeles,akmuo.dabar pora sykiu vaziavau i svedija,vel akmuo,ir trinkeles.manau laikas butu keist specialybe
:D
edit
uz savaites busiu Norvegijoje,varau det akmenu,siek tiek su ekskavatoriu padirbte reikes.issilaikiau ekskavatorininko teises,dabar turiu visas kategorijas traktoriu.
p.s
sunku specialybe pakeisti :) o gal valios truksta?nuotraukoje mano mūras...
edit norgej dirbu pora men jau.ka galiu pasakyt..nu nepatinka man si salis,bet ka padarysi.juk manau kad dauguma lietuviu cia laikinai,t.y ilgam laiko tarpui:D
fotkej paskutinis mano darbuks:.....edit.granitas......akmuo is stavangerio

Gera tema.kaip tik sedziu darbe.Dirbu kompiuteriu techniku uz 800 Lt :)) Siandien ruosiuos pasakyt,kad baigiu karjera sitoj imonej :)

Atostogų sezonas tuoj įgaus didžiausią greitį, todėl noriu pasidalinti savo šviežiausios kelionės įspūdžiais iš šiauriausios/ryčiausios Kanarų salos - Lanzarotės. Gal kas susigundys? :)
 
Visiems įdomiausia - kainos:
Skrydis: Pirktas 2014 lapkričio pradžioje. Kelionė 2015 kovo 10 d. - kovo 19 d. 315€ (1080 LT). Žmogui 157€.
 
Ryga - Frankfurtas (2asm.) (+7€/žmogui Rygos oro uoste :/) 75,46€ (dar neturjom euro tada - 277,56lt)
Frankfurtas - Lanzarotė (2asm.) 46,90€ (172,51lt). Frankfurte palaukėm 2 val, pavalgėm savo sumuštinių. Greitai laikas praėjo.
Lanzarotė - Milanas (2asm.) 114,22€ (420,13lt). Milaną pasiekėm tik prieš pat 00:00. Skrydis - nuo 06:40 ryte. Daugiau stengsiuosi nenakvoti oro uoste grįžtant namo, geriau išvažiuojant tai daryti :) Bergamo oro uostas nėra pats draugiškiausias laukimui.
Milanas - Vilnius (2asm.) 59,14€ (217,53lt). Nusileidom Vilniuj, dar net saulutė švietė :)
 
http://i.imgur.com/k4fLL3N.png
 
 
Automobilis: Škoda Citigo, 4 durys, AC, mechaninė. 102€ už 8 paras. Pasiimti ir grąžinti Oro uoste. Full - Full kuro bakas, jokio Excess (0€), jokių papildomų draudimų padangoms, stiklam, net ir jokio depozito. Tiesiog sumoki 102€ ir važiuok. Grįžti į oro uostą, raktelį po kilimėliu palieki ir gali eit į lėktuvą :) Nuomotasi iš PlusCar. Kuro per 8 dienas šiaip ne taip išvažinėjom 25ltr (lygiai 25€), bet važiavom beveik kasdien per visą salą.
http://i.imgur.com/DK7GXue.png
 
Būstas: Studio tipo 1 kambario "apartamentai" su privačiu kiemeliu, lauko židiniu. Kitchenette, towels, shower gel etc. 192€ už 8 naktis. Puerto del Carmen, ~500m iki paplūdimio (mano manymu :) ). Labai gera vieta už labai gerą kainą :) Nuotraukos ir aprašymas ČIA.
 
Maistas kavinėse (Puerto del Carmen):
English Breakfast with fresh juice - 2.5-3€
Alus - 1.5-3€, česnakinė duona su sūriu 3€
Kepsnys (9-14€)
Jūros gėrybės (nuo 10€),
Picos (5-10€)
Makaronai 7-10€ (PASTAS).
Šiaip maisto tikrai daug ir po vieną ~25cm picą sunkoka suvalgyt. Kepsnio užtenka apsivalgymui. Makaronų iš principo kavinėse nevalgau, tai daug apie juos pasakyt negaliu :D
 
Maistas parduotuvėse: pigiausia maistą pirkti dideliuose prekybos centruose. Pvz. HiperDino, Spar. Jeigu perkate HiperDino Express, kainos kyla bent 10 proc.
Švieži pomidorai ~1.5€/kg,
sviestas 2€,
vynas vietinis nuo 1.5€ už butelį (bet pigus - neskanus, arba blogai ieškojom). Vidutinė vyno butelio kaina - 6€.
Alus - 0.4€ 330ml, Carlsberg - 0.65€ 330ml. 1L butelis San Miguel - 0.9-1.4€ (priklausomai nuo vietos, akcijų).
Balta duona - 1.8€.
Gouda sūris - ~5€/kg,
kumpiai ~4-6€/kg,
Halls ledinukai - 1,15€ (daugoka, bet perpūtė vėjas gerkles) :)
 
Ką ten veikti?
 
Naktinio gyvenimo mėgėjams čia nebus ką veikti :) Tai - pensininkų ir šeimų sala. Tiesa, pensininkai čia atvažiuoja paūžti, kiek tik galima, nes tai jiems kainuoja mažai (bet čia toliau plačiau bus). Visoje saloje - puikūs dviračių takai, puikūs keliai, mandagūs vairuotojai. Visą salą galima apvažiuoti dviračiu: plotis 20km, ilgis - 60km. Keliuose daug dviratininkų, kurie treniruojasi, o vandenyje - daug banglentininkų.
 
Pasyviam laisvalaikui:
 
Aplankyti pačias žinomiausias vietas kainuoja vos 30€ žmogui už 6 bilietus.
1. Timanfaya nacionalinis parkas. Čia atvažiuoti būtina, jeigu lankaisi šitoj saloj. Net ir man, kaip skeptikui tokių ekskursijų - padarė įspūdį. Aktyvus ugnikalnis (galbūt ne visai teisingai išsireiškiau), šiluma jaučiama iš žemės, įrengtos grotelės restorane, kur virš tokios "skylė" kepamas maistas. Karšta :) Po patį parką jūsų vienų niekas neleis, bet į bilieto kainą įskaičiuota 20-30 minučių kelionė autobusu po jį. Visiems nuostabą kėlė siauras keliukas tarp kraterių ir 45 vietų SETRA autobusas su tikrai pakvaišusiu vairuotoju :D
2. Mirador Del Rio - atodanga, kur labai vėjuota ir ramu (emociškai). Gali sau sėdėt ir vėpsot visą dieną. Tikras poilsis, tai ne su kokteiliu viešbuty sėdėt :) Norėčiau dar ten atvažiuoti, kai bus šilčiau.
3. Cueva de los Verdes - lavos išgraužtas urvas su apsilydžiusiomis uolienomis. Gidas įskaičiuotas į kainą, vienų čia niekas neleidžia, nes ganėtinai pavojinga (nors ir įrengtos tvorelės). Gidas kalba ispaniškai, vokiškai ir angliškai. Jo tikrai verta paklausyti ir atnaujinti mokykloje gautas žinias gyvai :) Vietos apibūdinimui puikiai tinka: But the cave holds a secret – one that only those who visit can experience. Shocking! - taip, buvom tikrai nustebinti :) P.s. jeigu ten ruošiatės važiuoti, neieškokite nieko apie šį urvą (nes galite netyčia rasti, kas išduos staigmeną).
4. Jardin de Cactus - kaktusų sodai. Nelabai paliko įspūdį, nes tie kaktusai laukuose, kiekvienoj gatvėj ir kieme auga :) tiek, kad jų čia tūkstančiai skirtingų vienoj vietoj.
5. Jameos Del Agua - muziejus su ugnikalnių ir tektonikos ekspozicija bei baltųjų krabų ežeru urve. Gražu ir tiek :) Viskas labai išpuoselėta, tinka fotosesijoms. Yra įrengta labai didelė koncertų salė (urve), mūsų apsilankymo metu niekas nevyko.
6. Tarptautinis modernaus meno muziejus sename forte Arecifės uoste. Čia suklydom, ne mums tokie menai.. Šiaip reikėjo rinktis iš 2 vietų, ir nepataikėm. Tad reikėtų aplankyti Cesar Manrique Foundation.
 
Nemokamai būtina nuvažiuoti į Costa Tequise Sunday Market (to nepadarėm šįkart :(), užsikelti ant aukščiausio Arecifės pastato stogo, daug pasideginti. Šitų dalykų nepavyko padaryti, bet ten dar grįšim :)
 
Ką dar pasyvaus galima nuveikti?
Stebėti kylančius ir besileidžiančius lėktuvus (nusileidimo takas prasideda dar vandenyje, tad galima gulėti paplūdimyje ir virš galvos vis leisis lėktuvai) (KAIP ATRODO TAKAS)
Apvažiuoti visus paplūdimius, visas salos vietas. Itin skirtingi vaizdai, reljefas. Vienur žalia, kitur MARSO scenas filmuot gali, dar kitur - bulvės žydi :)
Užvažiuoti į kalną šalia observatorijos ir ten pasibūti, nes matosi sala į visas puses. O naktį - žvaigždynai.
Akvariumas (nebuvom, brangoka pasirodė 12€ ar 20€ žmogui).
Persikelti be automobilio į Fuerteventuros salą - 35-40€ į abi puses. Verta, bet reikia ilgiau nei 8 dienas kelionėj būt.
 
Aktyvus laisvalaikis:
Nardymas - ant kiekvieno kampo pasiūlymai, kainos - mažos.
Banglentės - šiaurinėje pakrantėje yra keli miesteliai banglentininkų, su mokyklom ir visa įranga. Pigu!
Vandens parkas.
Keturračiai.
Kupranugariai.
Didžiulė kartingų trasa.
Dviračių nuomos punktų daugybė.
 
Kodėl čia daug pensininkų? Teko pakalbėt su škotų porele, kuris į Lanzarotę atvyko sausio mėnesį ir išvažiuos balandį. Jie negeria, nerūko, nėra linkę žaisti kazino. Ką jie veikia? Būna :) sakė, kad atidirbo pakankamai ir nuo šių metų visas žiemas leis čia, nes Škotijoj spės pasibūt likusius 9 mėn. Didžioji dalis pensininkų yra iš Vokietijos, JK - kiek mažiau. Daug ir skandinavų. Jie čia atvažiuoja pašėlti, tad tikrai pamatysite, kaip atrodo jaunystėje daryta tatuiruotė ant 80-ečio kūno. Yra lošimams skirtų vietų, daug barų, šimtai kavinių, daug parkų, muziejų. Aktyvesni "hikina" į kalnus. Kiti nuogi guli paplūdimiuose, kas, beje, čia normalu (yra atskiri nudistų paplūdimiai, bet ir šiaip kur ne kur pusnuogės moterys). Senyvam vakarų europiečiui čia - ROJUS :) nuoma 1000€/mėn (per agentūras), maistas - 500€/mėn/žmogui, jeigu valgo tik kavinėse. Žinoma, jeigu nori išgerti, 'pagamblinti' - susimokėsi daugiau :)
 
Beeet, mūsų tėvai ten nevažiuos, pensijos užtektų pusei mėnesio maisto.
 
****
 
Salos minusai:
Aglijos jaunimas, vokietijos vyrai. Ir tos, ir anie girti. Siaubas :/
Angliškai kalba maža dalis žmonių - teks ispaniškai mokytis arba vokiškai :D
 
Salos pliusai:
Švari ir tvarkinga, puikiai pritaikyta turistams. Nuo oro uosto iki Puerto del Carmen pabaigos - ilga gatvė apie kurią sukasi diena/naktis.
Dutyfree statusą turinti sala. Parfumerija - pigiausia, kokią esu matęs. Tiesa, daug padirbinių (kvepalų, EDT, Nike, Gucci, Samsung), bet kur jų nėra :) Rūkaliams - cigaretės irgi pigios (bet kainos nežinau).
Lauktuvėms galima parvežti kaktusų uogienės, tinkamo dydžio indukai, bet 8€ už 3x100ml :) arba kvepalų. Net nežinau, kas pigiau :)
 
Išvados:
♦Nebevažiuoti į tokias salas neįsitikinus, koks bus oras. Mūsų viešnagės metu buvo 16-18C naktį ir 20-22 dieną (pavėsyje). Ant saulės - gal 100C :) bet vėjas toks, kad nei su paltu būt, nei su maikute :) Rinkitės gegužę, birželį, spalį ar lapkritį. Tuomet ta sala normaliausios temperatūros. Kovo mėnesį sala palyginus žaliuoja.
♦Būstą užsisakyti anksčiau, nei 1.5mėn iki kelionės. Būčiau sutaupęs dar bent 50€.
♦Atgalinį skrydį planuoti kuo greitesniu maršrutu, nes po atostogų norisi nebepervargti.
♦Kitą kartą taip pat nesivežti jokio Check-in bagažo. Nėra nieko geriau, kaip išlipus iš lėktuvo pradėti atostogas :)
♦Peršalom, bet likom labai patenkinti atostogomis. Ir tikrai pailsėjom, nes važiavom be tikslaus veiklos plano :)
 
Nuotraukos? :) Yra keletas pridėta :)
1. Puerto del Carmen prie pat mūsų būsto.
2. Ten pat, tik į kitą pusę :)
3. El Golfo įlanka. Must see :)
4. Ten pat.
5. Vakarinė salos dalis.
6. Druskos kasykla. Garinama iš vandens, kuris imamas iš ežero šalia.
7. Mirador del Rio - labai privaloma pamatyt ir pabūt. Čia matosi tik mažas kampelis to gėrio.
8. Agavos lyg ir :) gamina iš jų ten viską. Ir iš kaktusų.
9. Timanfaya nacionalinis parkas su aktyviais požemiais (darbuotojas įpila vandens ir jį išpučia garų pavidalu)
10.Kalnas šalia observatorijos. Kiek suprantu, aukščiausioj vietoj, salos vidury. Ilgai važiavom čia :)
11. Take a lot of potatoes :D

O kaip leidimai dėl filmų ? Nesakyk ,kad nori paprastai parsisiųsti iš torrentu ir paleisti :D

6 litrai - tiek vandens standartiškai išnaudojame vienu kartu nuplaudami unitazą.
 
Sakykim, šeimoje gyvena trys žmonės. Įsivaizduokim, kad į tualetą namie jie eina po 4 kartus per dieną, taigi vandeniu nuplauna unitazą 12 kartų.
 
Per dieną taip išnaudojami 72 litrai geriamo vandens.
 
Per mėnesį - 2160 litrų geriamo vandens = 2.1 m3
 
Vandens kaina Vilniuje šiuo metu yra 5,88 m3
 
Per mėnesį: 12.34 lt
Per metus: 148.08 lt
 
Suma gal ir neatrodo labai įspūdinga kai imi vieną namų ūkį. Tačiau padauginkim iš 1000:
 
25920 litrų (vienos šeimos geriamo vandens unitaze išnaudojamas kiekis per metus) * 1000 (šeimų) = 25920000 litrai = 25920 m3 * 5.88 lt = 152409.6 lt
 
Bet esmė čia ne pinigai, o pats vanduo, kuris nėra amžinas dalykas. Kiek man yra tekę būti užsienio didmiesčiuose - niekur vanduo iš krano nebuvo geriamas. Na, gal ir galima jį gerti, bet chloro skonis tiesiog vimdo.
 
Aš tiesiog susimąsčiau apie tai, kad turime neįkainojamą turtą, kuris ateityje gali būti vertinamas labiau, nei dabar nafta.
 
Idėja paprasta:
 

 
Gal tai galėtų išaugti į verslą? Visas sistemos sumontavimas ir pajungimas neturėtų brangiai kainuoti. Tik, žinoma, problema būtų tokios sistemos pritaikymo senos statybos daugiabučiams.

Periodinis investavimas į akcijų fondus. Sudaryk su banku fondų pirkimo sutartį ir depozitinį mokėjimą. Investuoji ir atsipalaiduoji keliems metams.

Na istiesu jeigu viskas funkcianuoja idealiai tai istiesu labai geras projektas

Sveiki, gal yra norinčių važiuoti kartu iš Klaipėdos?
Nusimato visai neblogas festivalis.
Bilietų pardavimas nuo 03.30 dienos.
 
 
https://www.youtube.com/watch?v=I95K-mB7XpA

visokiu yra nuomoniu bus matyti (kad krize bus pritariu, tik manau dr ne dabar), bet esme, kai tu suinvestuoji pinigus, investuoti i zinias pasirado kur kas lengviau, nes kai pinigai kabo, motyvacija dometis labai didele, del baimes neprarasti ju :)

Tikriausiai tu nepastebėjai, jog kalba eina ne apie vaistinę, o apie asmeninį tobulėjimą, savęs prižiūrėjimą ir mokėjimą taupyti. Paprasti dalykai, nėra vertinami tol, kol jų netenkama :)

Pats parašė ir pasiūlė pagalbą :) sugaišo beveik visą dieną dėl mano tinklaio problemos.
Siūliau atsilyginti, bet atsisakė :)
daugiau tokių žmonių :)
Ačiū labai

Vatnikai:
„Nemcovą nužudė "Pravyj sektor" priklausantis žydas, kuris yra ISIS lojalumą prisiekęs islamistas ir CŽV agentas, keršijęs už tai, kad Nemcovo mergina ukrainietė nuviliojo jo gėjų meilužį.Dar pamiršo pridėt, kad žudikas buvo Lietuvoje apmokytas lenkų instruktorių, o šaudyta iš Estijoje parduoto ginklo su Latvijoje pirktais šoviniais.“
 
 

Patarimai keliautojams
Patarimai keliaujant lėktuvais, perkant bilietus...
 
Inkognito režimas Jūsų naršyklei
 
Perkant lėktuvų bilietus internetu rekomenduojama naudoti "Nežinomo lango" režimą (Inkognito). Daugelis bilietus pardavinėjančių svetainių "mato" Jūsų apsilankymus, todėl apsilankius po kurio laiko vėl, bilietų kaina gali būti pakilusi. Ir tai ne todėl, kad buvo nupirkta daug bilietų....
 
Paprasčiausias būdas atidaryti Inkognito režimą CHROME naršyklėje - naudojat klaviatūros kombinaciją CTLR+SHIFT+N
 
 
http://travel-inn.lt/images/stories/inkognito.jpg
 
 
Lėktuvo bilietus pasistenkite pirkti antradieniais po 15val (GMT).
Dažnausiai tokiu metu daugelis aviakompanijų pradeda konkuruoti tarpusavyje išparduodant artėjančio savaitgalio bilietus.
 
 
http://travel-inn.lt/images/stories/aviabilietas.jpg
 
Vietų lėktuve rezervacija skrendant dviese
 
Pasistenkite rezervuoti sau vietas tarp Jūsų paliekant laisvą vietą. Jei niekas šioje vietoje nerezervuos (kas yra mažai tikėtina) - turėsite daugiau laisvos vietos. Jei visgi keleivis atsiras - paprašysite jo pasikeisti vietomis...
 
http://travel-inn.lt/images/stories/pax.jpg
 
 
 
Pasistenkite viską sutalpinti į rankinio bagažo lagaminą
 
Sutaupyti lagamine vietos ženkliai padės vakuminiai maišeliai. Tūris sumažėja iki 1/3!
 
 
http://travel-inn.lt/images/stories/bagazaspriespo.jpg
 
 
Nenorite ilgai laukti atsiimant savo bagažą?
 
Užklijuokite keletą lipdukų su įspėjumu, kad lagamine yra stiklinių daiktų. Tai atkreips aptarnaujančio personalo dėmesį, ir Jūsų lagaminas lėktuve bus pakrautas aukščiau visų, todėl atiduodamas greičiau.
 
 
http://travel-inn.lt/images/stories/fragile.jpg
 
 
Būtinos higienos priemonės ar kiti skysčiai
 
Jei tikrai žinote, kad negalėsite apsieiti be savo asmens higienos priemonių, minimalų kiekį galite vežtis kokteilių šiaudeliuose.
 
 
http://travel-inn.lt/images/stories/muilas.jpg
 
 
Dokumentai
 
Būtinai turėkite pasų. vizų, draudimų, bilietų kopijas. Tai galima padaryti ir mobiliaisiais prietaisais. Tai bus palengvinimas dokumentų praradimo atveju.
 
http://travel-inn.lt/images/stories/pasokopija.jpg
 
 
 
Vietos lėktuve
 
Rezervuojant vietas lėktuve turėkite omenyje, kad pati stipriausia vieta lėktuve yra sparno tvirtinimo prie liemens vieta. Kitaip vadinama centroplanu. Sėdint šioje srityje mažiausiai jaučiamas supimas turbulencijos atveju.
 
http://travel-inn.lt/images/stories/lektuvo%20centroplanas.jpg
 
 
 
 
Telefono įkrovimas
 
Jei pamiršote įkrovėją - pasiteiraukite viešbučio registratūroje.Ten dažniausiai būna visa dėžutė įvairiausių įkrovėjų kuriuos pamiršo svečiai.
 
http://travel-inn.lt/images/stories/tv.jpg
 
 
 
Kelnių diržas įdėtas į marškinių apykaklę neleis kalnieriukui susilankstyti lagamine
 
http://travel-inn.lt/images/stories/dirzas-1.gif
 
 
Susuktos ritinėliu kelnės išliks ženkliai lygesnės nei sulankstytos tradiciniu būdu.
 
http://travel-inn.lt/images/stories/kelnes-1.gif
 
 
Nepalikite savo bagažo be priežiūros
 
Geriausiu atveju oro uosto saugumo darbuotojai netrukus Jūsų bagažą patikrins ir nugabens į savo saugyklas, iš kurios Jums bus atiduotas tik sumokėjus tam tikrą mokestį. Tai gali užtrukti, ir Jūs rizikuojate pavėluoti į lėktuvą. Blogesnis atvejis - ilgapirščiai gali būti greitesni už saugumo darbuotojus...
 
 
http://travel-inn.lt/images/stories/lost%20baggage.jpg
 
 
Paskutinė kelionės diena
 
Savo kelionę įprasminsite geru darbu, jei likusias monetas atiduosite tiems, kam jų labai trūksta....
http://travel-inn.lt/images/stories/auka.jpg

Geras klausimas :)
Aš šiek tiek anksčiau kokius metus praleidau visiškai be jokių žiniasklaidos priemonių: delfi, youtube, tv ir t.t. Nėra labai sunku atsisakyti kai pripranti ir apsisprendi.
 
Šiaip delfi kolkas yra gana nekokybiškas žiniasklaidos šaltinis, kurio reikėtų privengti, nes pastoviai skaitant, išsikreipia pasaulio suvokimas.
Matosi kažkokios iniciatyvos skatinti verslumą ir kartais pasirodo įkvėpiančių straipsnių, bet 90% turinio arba su apgaulingomis antraštėmis arba kaip kokia liga pasiglemžia vis jaunesnius arba intymūs reikalai. Jeigu reiktų delfi įsivaizduot kaip žmogų tai būtų sena davatka, kuri tau kaip ir linki gero, bet yra per kvaila, kad galėtų padėti, nes tiki burtais, mėgsta pletkus ir svetimus triusikus apžiūrinėti, o kvailas žmogus su gerais norais ir gaunantis daug dėmesio gali būti labai pavojingas :)

Ims tau ir sakys.. :D Ypač apie einamiausius dėklus :D
Ką žinau, pri*ikta ant kiekvieno kampo tų dėkliukų pardavėjų.

Ech.. Straipsnis galbūt ir būtų geras, bet kažkaip tai nekokia informacija pateikta jame.
 
Taip, sedėti 24/7 prie kompiuterio ir žaisti žaidimus yra blogai. Tačiau tai daryti 2-4 valandas kasdien - nėra blogai. Kodėl?
 
1. Tavo regėjimas nesuprastės. Nebent sėdi prie pat monitoriaus ar prie be galo seno. Čia tam puikiai buvo aprašyti net keli tyrimai, kad su tam tikromis pertraukėlėmis - nieko blogo akims nenutiks.
2. Stuburo iškrypimas ir ligos - tau negrės, jeigu tu nežaisi žaidimų nudribęs kur nors kampe ar taip, kaip tau patogiau - persisukus kampu. Aš pats propoguoju žaidimą stovint ( išimtis - žaidimai su vairu ) :) Jeigu sedėčiau - žinoma po kiek laiko būtų problemų, bet ir tai... Darbe žmonės sėdi kelis kart daugiau, taigi darbas kenkia labiau :)
3. Nesusigadinsi psichikos, nebent.... Turi seną kompiuterį ir pastoviai dinginėjantį internetą - tai pagrindiniai veiksniai, kurie sukelia pyktį. Visa kita - bobučių pasakos arba nutiko žmogui, kuris ir taip buvo linkęs į tai. Taip, būna, kad ir žaidimai paveikia, bet... Visada už to stovi dar kažkas.
4. Jūs tobulėsite! - Bendrausite su kitais žmonėmis, net jei jie ir virtualūs, lavinsite savo smegenis ( loginiai žaidimai ), vaizduotę ( fantastiniai ), refleksus ( šaudyklės ir t.t. ). Taigi, naudos yra :)
5.
Ir tai čia yra vienetai pliusų iš daugybės ką gali suteikti žaidimai, jeigu tu pats galvosi savo galva tarp žaidimo seansų.
O dabar prie temos, tai:
Gal gali man kas atsakyti, kodėl žmonės linkę kaltę versti ant jiems nesuprantamo dalyko? Na gerai, suprantate, kad pvz žmogus šaudo į kažką... Bet jam tai realiame gyvenime gali padėti pastebėti tai, ko jūs niekada nepamatysit. Taip pat žmogus žaidžiantis loginius ar strateginius žaidimus - tobulina savo mąstymą... Ne, Jūs vistiek matote, kad jis taps priklausomu ir psichiniu. ( Deja, bet tokia realybė... ).
Autoriui:
Tu nenorėdavai sakykim prisėsti prie pc grįžęs namo ir tai yra realu, bet pavyzdžiui mano darbas namuose ir dar prie kompiuterio, tačiau vakarais vistiek mielu noru su draugų kompanija susijungiu pažaisti žaidimus. Kodėl? Na pirmiausia todėl, kad tai yra vienas pigesnių pramogų šaltinių. Pavyzdžiui nueiti 4 valandas pažaisti boulingą kainuoja nuo 25€. Ne visi gali sau tai leisti kasdien, tačiau nusipirkti seną žaidimą už 5€ ir jį pražaisti pavyzdžiui savaitę - gali dauguma. Vistiek išeis mažiau pinigų, kad ir kaip skaičiuotum. Taigi pramogas renkasi kiekvienas savas. Kas televizorių ir knygą, kas draugų kompaniją ir žaidimą prie kompiuterio :)
ps. Žaidimus žaidžiu nuo 4 metų ( dabar man beveik 20 ), o per tą laiką nesusigadinau nei akių nei psichikos nei stuburo :) Vieninteliai momentai kai buvo nusilpusios akys, tai kai buvo kineskopiniai monitoriai - į juos dar ir dabar žiūrėti negaliu ilgiau nei 30 minučių, tačiau prie šiuolaikinių praleidžiu po 12-18 valandų per parą ir problemų nėra. Kas dėl sedėjimo - nesėdžiu nukritęs bet kokiu kampu ant kedės ar pasirėmęs į bet ką - sėdi normaliai arba stovi naudodamasis kompiuteriu. Na dėl nervų, tai... Būna, kad sukyla, bet tikrai ne nuo žaidimų... Priešingai - kartais žaidimai ir draugų kompanija smarkiai padeda juos apmalšinti... O sukyla dėl begalės priežasčių :)
ps2. Žinau, kad dabar daug žmonių su manimi nesutiks ir tai normalu, tačiau tokia mano nuomonė ir mano draugų tarpe yra ne tik "geimeriai" ar programuotojai ;)
 
 
Žaidimų sportu dar ilgai niekas nelaikys :D nors į jį ateina daug daugiau žmonių nei į sporto renginį... :)
 
Būtent, kad viskas priklauso nuo žmogaus ir ne tik nuo jo požiūrio į žaidimus, bet nuo jo asmenybės ir gyvenimo būdo. Jeigu jis nuo vaikystės buvo užsidaręs - niekas to nepakeis... Bent jau lengvu būdu.
 
ps. Dėl žmonių atsiribojimo, tai juokingas kitų požiūris - jei žaidi žaidimus tai neturi gyvenimo... Ech aš manau, kad tie kas sėdi facebook'e ar instagram'e po 4-6h per dieną neturi savo gyvenimo... O ypač tie, kas kelia visus selfie ir t.t....

GPM įstatymas: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=464346

Sveiki visi, iš kart atsiprašysiu, kad teko taip ilgai laukti, tačiau manau apsimokėjo :)
 
Taigi, 2014 metais Metų Forumiečiu tapo narys "IdejosVerslui" (Arnoldas). Šį kartą, atsižvelgęs į ankstesnius "Metų Forumiečio" interviu straipsnius nusprendžiau, kad juose kažko trūksta, gyvumo. Todėl sugalvojau, kad šiais metais konkursą noriu organizuoti aš ir interviu paimti gyvai, pamatyti kas tai per žmogus ir pateikti tai raštiškai. Galiu pasakyti, kad nei kiek nenusivyliau, labai džiaugiuosi, jog Arnoldas skyrė man laiko. Per kiek daugiau nei valandą laiko jis man papasakojo labai daug įdomių dalykų, mes skaniai pasijuokėm, bet deja, visko, apie ką kalbėjome - čia neišvysite. Taigi, malonaus skaitymo :)
 
Trumpas prisistatymas forumo lankytojams:
 
Sveiki, esu Arnoldas, man 34 metai, esu laisvai samdomas verslo vystymo ir plėtros konsultantas. Turiu savo portalą (Verslo.Guru), kuriame rašau straipsnius ir dalį jų talpinu čia, uždarbio forume.
 
Kokie įspūdžiai tapus metų forumiečiu?
 
Nesureikšminu to. Aišku, įdomu buvo, nebuvau tikras ar laimėsiu. Keista buvo, kad konkuruoti reikėjo su vaistininku, nes tai, ką jis daro yra komercinės paslapties atskleidimas. Mums, "paprastiems žmonėms", yra įdomu, kas vyksta tokių verslo ryklių, kaip farmacijos kompanijos, užkulisiuose. Tačiau faktai lieka faktais - tai yra komercinės paslapties atskleidimas. Ir mano subjektyvia nuomone - tai jam geruoju nesibaigs. Suprantu, kad galiu susilaukti įvairių nepritarimo komentarų, tačiau reikia į tai pažiūrėti kiek kitaip: jei kas nors iš mūsų valdytų šį verslą, ar mums patiktų, kad ši informacija nutekėtų? Tam ir reikalingos konfidencialumo sutartys darbuotojams. Manau, kad ir jis yra panašią pasirašęs. Vieną faktą jau žinau - tai nėra Gintarinės Vaistinės darbuotojas. Liko dar keli tinklai <nusišypso>.
 
Kalbant apie straipsnius, forume daliniesi iš ties naudinga medžiaga, kurios pateiki nemažai ir dažnai. Ar tau iš to yra naudos? Ar tai tik atsidavimas, tavo pomėgis?
 
Naudos nejaučiu. Svetainė ir taip turi lankytojų srautą, forumas nesudaro didžiosios dalies, nors gali atrodyti kitaip. Kanalai siekia delfi, Facebook ir kitus tinklus. Tačiau uždarbyje lankosi man artimiausia auditorija - jauni, ambicingi žmonės, norintys turėti verslą ir kažką dėl to darantys. Jau vien tai, kad jie yra čia, parodo, kad pirmieji žingsniai yra žengti.
 
Mano nuomone forumas turi savo autoritetą verslo pasaulyje. Netgi pats esu įsirašęs į „LinkedIn“ profilį, kad esu „2014 Metų forumietis“ ir drąsiai įvardinu tai savo klientams ar darbdaviams. Forume susipažinau su autoritetingais žmonėms, tokiais kaip Tele2 viešųjų ryšių direktoriumi Baltijos šalims Andriumi Baranausku ir panašiai. Forumas man suteikė daug naudos. Ir pats, žinoma, esu dirbęs su forumo nariais - Simonu (buvęs Kofemanas), Host321 ir kitais. Esu ir pasamdęs iš čia kelis darbuotojus savo klientams.
 
Narystė „uždarbyje“ prasidėjo nuo žmonių paieškos, kurie atliktų tam tikras užduotis, kurių aš negalėjau atlikti pats, o jos turėjo būti padarytos vardan to, kad man klientų verslas augtų. Ir atėjo laikas, kai supratau, kad noriu dalintis savo patirtim, gal būti savotišku lektorium. „Uždarbis“ - vieta, kur ne tik atiduodu save, tačiau ir gaunu ne mažiau.
 
Visi mano rašomi straipsniai ar komentarai yra iš patirties. Mano žmona, kuri skaito mano straipsnius, sako: "galiu viską susieti su Tavo gyvenimu". Straipsniai yra mano patirtis ne tik versle, tačiau ir asmeniniame gyvenime.
 
Gal todėl kiekviename straipsnyje stengiuosi rašyti pirmu asmeniu – „aš manau“. Iš straipsnių, ko gero, eina pamatyt, kad aš turiu savitus įsitikinimus versle. Aš manau, kad pardavėjai buitinės elektronikos skyriuje turi puikiai nusimanyt, ką jie parduoda ir suteikti klientams konsultaciją, o ne atlikti pardavimą.
 
Šioje vietoje šiek tiek nukrypome nuo temos ir Arnoldas man papasakojo gana įdomią istoriją, kuomet jis žvalgėsi naujo šaldytuvo:
 
Atėjau į Kauno Akropolyje buvusį Elektromarkt apsižiūrėti. Matau - stovi visiškai naujas šaldytuvas, o šalia jo - tokios tuščiavidurės plastikinės dėžutės. Kam jos skirtos – žinojau puikiai, tačiau nusprendžiau "patikrinti konsultanto žinias". Konsultantas man pasakė, kad tai - "na, tokios plastmasinės talpos, kurias užpildote vandeniu, įdedate jas į šaldymo kamerą, tas vanduo sušąla ir tada galite dėti tuos plastikus į savo kelioninį šaldytuvą ir jame bus šalta". Kadangi žinojau, jog prieš mane tikrai ne tai, kas man sakoma, paprašiau konsultanto parodyti man, kaip tos talpos įsideda į šaldymo kamerą. Geras 10 minučių nuoširdžiai juokiausi, nes talpos niekaip netilpo į šaldytuvą. O ir kur Jūs matėte kelioninius lauko baldus šaldymo kameroje? (Ar tai buvo baldai?!) Taip... Tai buvo šaldytuvo gamintojo dovana - sudedamos plastikinės kėdės. :lol:
 
Čia pradėjome kalbėtis apie intelektą ir kodėl nutiko taip, kad „konsultantas“ nežinojo ką parduoda. Iš to išsirutuliojo gana įdomi diskusija ir privalau pateikti jums vieną įdomesnių diskusijos vietų:
 
"kaip tapti protingesniu" - tai yra antra frazė pagal populiarumą Google paieškoje, kuri atveda lankytojus į mano portalą. Ar tai yra protingas žmogus? <juokiamės abu> Aš bandau įsivaizduoti, koks žmogus ateina prie kompiuterio, jį įsijungia ir veda į Google paiešką frazę - "kaip tapti protingesniu". <vėl juokiamės> Ta prasme - rimtai?! Ką jis tuo metu sau galvoja? Ar jį aplankė kažkoks nušvitimas? Ir tai priverčia pagalvoti dar apie kai ką - ar man džiaugtis, kad mano portale esantis turinys atsako į tą klausimą, ar man liūdėti dėl to, kokius žmones man tokia paieška atveda? Čia jau kaip į tai pažiūrėsi.
 
Kas tau yra originalumas?
 
Realiai? Nieko (tuo ir galėjome užbaigti, bet nusprendėme pasigilinti į tai). Versle galioja 2 taisyklės: arba kuri unikalų produktą, arba tu gerini jau esamą (savotiškai - vagi idėją).
Mano straipsniai yra unikalūs, tačiau mano portalas - jis nėra unikalus. Galima išvardinti šimtus, jei ne tūkstančius panašių portalų, kurie dalinasi patarimais verslui, tačiau viskas priklauso nuo to, koks tas turinys. Šiai dienai - unikalumo, esant 7-iems milijardams žmonių, yra itin sunku rasti. Nors ir kiekvieną dieną yra kažkas sukuriama.
 
Dabar sulaukiu netikėto klausimo iš Arnoldo: o kas yra unikalumas, kas iššaukia unikalumą? Iš pradžių mėginau į jį atsakyti, tačiau vis sulaukdavau atsakymo, kad esu ne visiškai teisus, "kapstau per daug paviršutiniškai".
 
Atsakymas paprastas – tingėjimas. Tingėjimas yra pati didžiausia kūrybiškumo galia. Kalbant apie tingėjimą – versle pasiseks tiems, kurie dar labiau padės žmonėms tingėti. Kam eiti į boulingą, kai namie gali turėti Nintendo Wii? <garsus juokas> Kam eiti į kino teatrą, kai namie pažiūrime filmą? Kam eiti į koncertą, kai galime tiesiogiai jį žiūrėti per televiziją? Tingėjimui ribų nėra.
 
Kaip įsivaizduoji ateitį verslo atžvilgiu?
 
Labai stipriai nukentės paslaugų sfera, ypač kas liečia darbuotojus - tai mano subjektyvi nuomonė.
 
Kodėl?
 
Nes pardavėjus, padavėjus keičia robotika. Mes dabar žengiam į robotizacijos erą. Pacituosiu A. Enšteiną, kurio pasakyti žodžiai, manau, šiuo metu į temą – „aš nežinau su kokiais ginklais bus kariaujama III pasauliniame kare, bet IV-ame - tai bus pagaliukai ir akmenukai“. Ir mes, žmonija, žlungame dėl mūsų pačių išradimų, padarytų dėl tingėjimo, tobulėjimo. Mes tobulėjame protiškai, bet kenčia mūsų organizmai, mes pamirštame judėti, nes galima to nedaryti. Kam eiti, jeigu galima važiuoti?
 
Ar esi girdėjęs frazę – „žinai informaciją - valdai situaciją“?
 
Ne, bet tai yra du skirtingi dalykai – informacijos žinojimas ir situacijos valdymas. Nes informacijos žinojimas yra intelektinis dalykas, na, o jos mokėjimas valdyti, yra emocinis dalykas.
 
Dabar mes vėlgi nukrypome nuo temos ir pradėjome įdomią diskusiją apie žmogaus prigimtį ir patį žmogų, šioje interviu dalyje Arnoldas atsiveria šiek tiek daugiau apie save.
 
Žmogus, kuris gali pripažinti klaidas yra pats stipriausias žmogus. Yra jau ne kartą tekę matyti forume, kai žmonės mane traukia per dantį, rašo komentarus, kad aš sakau nesąmones ir panašiai. Praeina kažkuris laikas - žiūrėk, rašo AŽ, jog atsiprašo ir klydo. Aš atsakau: "ką tik mano akyse labai pakilai". Deilas Karnegis (Dale Carnegie) yra pasakęs: "žmogus yra toks sutvėrimas, kuris visuomet, bet kokia kaina, yra linkęs suversti savo kaltę bet kam kitam, tik ne sau". Ir jeigu sugebi pasakyti, kad esi kaltas ir atsiprašyti, bandom ištaisyti savo kaltę - toks žmogus jau pakyla, jis savo gyvenime jau žengia kitą žingsnį.
 
Kur pats esi suklydęs ir ištaisęs tai, pripažinęs savo klaidą?
 
Oi, mano gyvenime buvo labai daug klaidų <juokiasi>. Viena iš tokių, kurią galėčiau pritaikyti tikrai nemažam kiekiui žmonių, tai rūkymas. Pats rūkiau 14-ka metų. Ir išbandžiau viską, kad mesti rūkyti. Buvo belikę tik 2 būdai, kurių dar nebuvau išbandęs. Bandžiau valią - tipo "metu ir viskas". FAIL. Bandžiau nikotino lipdukus - FAIL. Beje, Jungtinėje Karalystėje jie dalinami nemokamai. Rūkiau daugiau negu rūkiau be jų :D. Kramtoma nikotino guma -FAIL. Netgi skaičiau žymiąją Alan'o Carr'o knygą "Lengvas būdas mesti rūkyti" - psichologiškai labai stiprus veikalas ir padėjo mesti rūkyti pusei metų. Bet po pusės metų pasirodė, jog mano potraukis nikotinui yra stipresnis nei skaityta knyga ir toliau rūkiau. Tad liko du būdai - hipnozė ir akupunktūra. Nėjau į akupunktūrą - nes nežinau rytų medicinos specialistų. Gal dėl to, jog mumyse egzistuoja kažkokie išankstiniai nusistatymai, kurių mes patys netgi valingai negalime valdyti? (Ta prasme?) Na... Sakykime - ta pati akupunktūra. Juk tai - rytų medicina, teisingai? Automatiškai, smegenys diktuoja, jog įžengęs į rytų medicinos praktikos kabinetą, tu tikiesi ten pamatyti azijietiškos kilmės gydytoją. O to nepamatai. Ir tada, kad ir kaip tai būtų juokinga, savo galvoje pradedi "teisti" priešais tave stovintį žmogų, kad jis, greičiausiai, nepakankamai žino. Turbūt todėl, kad jo akys nėra siauros <vėl garsiai juokiasi>. Tai va. Bet vis tiek turėjau tuos du būdus ir norėjau juos išbandyti. Ir, staiga, mano gyvenime atsiranda mano žmona. Tada, dar būdama sužadėtinė, ji nusivežė mane į Palangą pas vieną žmogų, kuris užsiima bioenergetika. Kuomet atėjome ir pasisveikinome, tas žmogus atsisėdo priešais mane ir sako:
 
- Tu rūkai.
- Taip - atsakau.
- O kodėl rūkai? - klausia.
- Nežinau. Gal todėl, kad negaliu mesti?
- Tai kada metam?
 
Aš pasakiau tam žmogui, kad aš išbandžiau viską ir man liko du būdai, kuriuos anksčiau paminėjau. Jis sako man:
 
- O tu žinai, kad žmogus, kuris neturi valios, gyvenime nieko nepasieks?
 
Aš nežinau kas mane taip paveikė, bet šie žodžiai privertė labai stipriai susimąstyti, privertė nugalėti tą potraukį. Ir kai mes išėjome iš to žmogaus namų, prie laiptinės sėdėjo benamis. Toks "padaręs gramą" šiek tiek ir sako man: „ė pavaišink cigarete“. Aš padaviau visą pakelį, žiebtuvėlį ir palinkėjau jam sėkmės. Septyni ar aštuoni mėnesiai kaip nerūkau. Ir nenoriu. Taip, pradžioje buvo beprotiškai sunku, bet aš paklausdavau savęs: "ar aš noriu gyvenime kažką pasiekti?". Tai buvo birželio 23 diena. Liepą atsirado verslo.guru. Aš manau, kad pradėjau skaidriau galvoti.
 
Minėjai, kad augai Jungtinėse Valstijose. Ar gali trumpai mus apšviesti ką ten veikei, kiek laiko ten buvai ir kodėl ten išvažiavai?
 
Buvau ten daugiau kaip 10 metų, gyvenau, mokiausi ir dirbau Niujorke. Ten, matyt, ir buvo pati pirmoji mano darbo patirtis. Teko dirbti telemarketingo agentu Niujorko Geltonuosiuose Puslapiuose. Kas per darbo šlykštumas, tai sunku pasakyti. Tokia buvo mano nuomonė tuo metu <juokiasi>. Dabar suprantu, kad tai - pati geriausia patirtis mano gyvenime. Tokiame darbe tu labai greitai supranti savo vertę, savo norą augti, tobulėti. Per dieną atlieki apie 200 skambučių. Kartais - daugiau, kartais - mažiau. Ir jų metu - girdi labai daug neigiamų emocijų savo atžvilgiu. Su tavimi nekalba, keikiasi, meta ragelį, pasiunčia ir panašiai. Ir jeigu nepasiduodi - dirbi, pasieki savo. Tai buvo nuostabios pamokos mano gyvenime. Išėjau iš darbo po pusantrų metų, nes norėjau koncentruotis į mokslus.
 
Neseniai, sausio 2 dieną, paskelbei, kad sausio 3 dieną įvyks tavo vestuvės, kuriomis, žinoma, džiaugiesi ir noriu dar kartą pasveikinti tave nuo mūsų visų. Tačiau kodėl nusprendei apie tai pranešti forume?
 
Mano žmona manęs klausia to paties <juokiasi>. Tai yra saviraiška. Kiekvienas iš mūsų nori būti svarbus, nori būti pastebėtas. Tokia yra žmogaus prigimtis. Ir tas noras pasireiškia įvairiausiais būdais: vieni dažo plaukus, kiti segasi auskarus, spynas į ausis; treti tampa forumo troliais; ketvirti - rėkauja girti ant viso rajono; penkti - realizuoja save sporte ir panašiai. Visa tai yra kiekvieno žmogaus noras "būti svarbiu ir pastebėtu". Mus, kaip individus, skiria tik saviraiškos būdas - kaip mes tai realizuojame, kaip mes tą norą išreiškiame? Pavyzdžiui aš - sutikau savo antrą pusę ir tai yra tas žmogus, kuris privertė mane užsimanyti "tapti svarbiu" dalinantis savo žiniomis ir patirtimi. Tai yra mano saviraiškos būdas. Forumas yra mano asmenybės dalis ir, greičiausiai, norėjau, kad ir jūs pasidžiaugtumėte kartu su manimi. Galų gale - juk tai tikrai geresnės naujienos, nei rodo per televiziją <vėl juokiasi>
 
Forume, skiltyje "Apie save", esi parašęs: - "Smagu, kad galva ant pečių yra ne tik tam, jog į skrandį neprilytų... Tačiau liūdina tai, kaip žmonės linkę idėjas nusavinti." - ar tai reiškia, kad kažkada teko susidurti su idėjos pasisavinimu, materialinių vertybių praradimu ir panašiai?
 
Nebuvo, kad mane apgautų. Bet buvo bandymų – manęs klientas klausė: "kaip įsivaizduoji tai padarysi?". Ir aš pasakiau. Ir manęs nesamdė. Ir bandė patys. Paskui skelbia bankrotą, o dar po kiek laiko skambina ir aš turiu tai tvarkyti. Iš šios situacijos galima teigti, jog nėra to blogo, kas neišeitų į gerą.
 
Karma?
 
Nežinau, ar tuo tikiu. Man buvo nepasisekę. Ir ne vieną kartą. Man yra tekę dvi naktis miegoti Kauno autobusų stotyje, ant suoliuko. Bet yra taip - tu nepralaimi kai tave nugali, tu pralaimi tada, kada tu pasiduodi. Aš nepasidaviau ir rezultatai matosi dabar. Aš net parduotuvėje, matydamas kai senyvas žmogus perka „Optimos“ cukrų, makaronus, sviestą ir panašiai, už jį sumoku. Net jeigu tai būtų mano paskutiniai pinigai – juk man tik šiek tiek daugiau nei 30 metų, aš dar spėsiu užsidirbti, o kur užsidirbs ta senutė ar senukas? Ir vasaros dienomis, kuomet valgau kokioje lauko kavinėje ar restorane Laisvės Alėjoje, pamatęs benamį - aš jį pasikviesiu prisėsti, pavalgyti kartu. Paklausiu jo, kas tokio nutiko jo gyvenime, kad jis dabar toks, koks yra ir ten, kur yra. Jis verks, verksiu ir aš. Bet tai yra gyvenimo istorija, tai - kažkieno kito patirtis ir pamokos, kurias aš stengiuosi išmokti nepatirdamas to paties. Kad ir ką man papasakoja - tai vis tiek bus geriau nei "Naujųjų Pupyčių" koncertas ar pokalbis su jomis <juokas>. Ir apskritai, Lietuvoje tikrąsias žvaigždes parodo du kartus per metus – tai per „Lietuvos garbė“ ir „Auksinė širdis“ renginius. Visa kita - pompastika, tuštybės ir pasipūtėlių šou.
 
Koks tavo gyvenimo credo?
 
Jei nebūtų geresnių - būčiau pats geriausias. Dažnai taip sakau, kai man yra dėkojama už kažką ar sakoma, kaip čia "kietai sugalvojau".
 
Galiausiai - ką palinkėsi, perduosi visiems forumo lankytojams?
 
Kadangi dabar yra ožkos metai - tai šių metų talismanu galima laikyti kalnų ožį. Ir siūlau forumiečiams įsivesti į YouTube – „mountain goat climbing“. Ir pažiūrėti, ant kiek tas ožys yra užsispyręs ir kaip jis lipa granitiniais skardžiais. Nepasiduoti. Žmogus stovėdamas ir žiūrėdamas į tokį skardį pasakytų, kad yra neįmanoma taip užlipti, kaip tas ožys užlipa. Bet nei manęs jis klausys, nei jam įdomu, ką tas žmogus kalba. Jis užlips, nes jam taip reikia ir jis tiki savimi.
Nelinkiu tapti ožiais :D Noriu tiesiog palinkėti visiems tokio pat užsispyrimo. Nepasiduot neigiamai aplinkos įtakai, tikėti tuo, ką darote ir lipti į viršų.
 
P.S. tai yra dar vienas narys jau turintis Uždarbis.lt marškinėlius su talismanu :) čia reikėtų dėkoti administracijai, o jei konkrečiau, tai Tadui

Kai asmuo politikoje užima itin aukštas pareigas (Prezidento, Ministro Pirmininko, Seimo Pirmininko ar Ministro) – jam turėtų būti paaiškinta (ir, manau, kad yra, kas tai paaiškina), jog didžiausius darbus reikia padaryti per pirmąsias 100-tą dienų, kai esi išrenkamas (ar paskiriamas į tas pareigas). Ne veltui Lietuvoje yra įprasta „pristatyti 100-to dienų darbų ataskaitą„. Šimto dienų praktika yra taikoma ne tik Lietuvos politikoje, tačiau didžiojoje daugumoje pasaulio šalių. Ir nors tai puikiai veikia politikoje (atsiminkite – tik aukštose pareigose!) – versle, kita vertus, viskas yra kitaip.
 
Jūs tapote įmonės vadovu
 
Visiškai nesvarbu, kaip tai atsitiko – per pažintis, dėka Jūsų žinių, per krūvą atrankų ir pokalbių su personalo atrankos specialistais, įmonių akcininkais ir panašiai. Jūs tapote įmonės vadovu. Realūs šansai yra tokie, kad dvidešimt procentų iš Jūsų šiose pareigose neišbus nei metų laiko, o po dviejų metų – įmonių vadovais nebedirbs net 40 procentų į šias pareigas paskirtų žmonių. Gal todėl naujieji vadovai imasi daryti pokyčius per pirmuosius mėnesius po savo paskyrimo į vadovaujančias pareigas? O gal kaip tik pokyčiai, kuriuos bandoma padaryti skubotai, ir yra darbo netekimo priežastimi?
 
Kai Jus paskyrė vadovu – reikia pradėti galvoti visiškai kitaip, nei galvoja vadybininkai, pardavėjai, klientai ir kiti versle dalyvaujantys asmenys. Turite nebegalvoti apie užduotis (ir kaip jas atlikti). Esant vadovu – būtina galvoti apie tikslus ir siekius. Nereikia stengtis įtikti žmonėms (tiek verslo savininkams, tiek darbuotojams), reikia stengtis, kad Jumis tie žmonės pasitikėtų. Mažiau kreipkite dėmesį į pokyčių įvedimą ir daugiau – į tai, kaip teisingai perteikti reikiamus pokyčius, kad jie būtų priimti ir suprasti. Ir kuo mažiau stenkitės įtvirtinti savo autoritetą. Pradžioje – Jums reikia daugiau klausyti, negu kalbėti, nes labai rizikuojate priimti skubotus sprendimus ir vienas problemas pakeisti kitomis.
 
Kaip elgtis ir ką daryti, kai Jus paskiria vadovu
 
Pateiksiu kelis esminius patarimus, kurių dėka Jums bus ne tik patiems lengviau apsiprasti naujose pareigose, tačiau ir darbą atliksite efektyviau.
 


 
Bendraukite. Verslas yra komandinis darbas. Vienas lauke – ne karys. Todėl, pirmas darbas – susipažinti su kiekvienu Jūsų komandos nariu. Ne, „labas, aš esu tavo naujas bosas„, yra ne susipažinimas ir iš esmės – klaidingas būdas pradėti pokalbį. Bendravimas susideda iš… bendravimo. Kalbėkite su kiekvienu Jums tiesiogiai pavaldžiu darbuotoju atskirai. Užtikrinkite jį/ją, kad judviejų pokalbis yra privatus ir niekas apie pokalbio turinį nežinos. Privalote ne demonstruoti savo kompetenciją, o parodyti, jog esate įmonėje tam, kad suprasti problemas bei pasiūlyti sprendimus. Todėl, reikia daugiau klausyti, nei kalbėti. Nekalbėkite apie tai, ką Jūs baigėte, kur dirbote ir panašiai. Nekalbėkite apie save, nes pokalbis nėra apie Jus. Gilinkitės į problemas, nes tų problemų sprendimas ir yra Jūsų tiesioginis darbas. Kai tik pradedate dirbti vadovu – savo tinkamumą šioms pareigoms reikia ne parodyti, o leisti, kad Jūsų pavaldiniai tokios išvados prieitų patys. Jie turi laikyti Jus lyderiu ir tai pasieksite tik tokiu atveju, jeigu gilinsitės į tai, ką reikia išspręsti.
Neskubėkite kritikuoti. Pačioje pradžioje, tikrai nežinosite pakankamai, kad suprasti, kodėl vieni ar kiti dalykai yra taip, o ne kitaip. Labai dažnai padaroma klaida, kai pakeliamas balsas ant pavaldinių dėl to, ką jie daro pastoviai ir yra įpratę daryti, o naujai paskirtas vadovas tą darbą įsivaizduoja visiškai kitaip. Privalote atsiminti ir suprasti, kad kai kurių procesų (kuriuos Jums taip norisi pakeisti) dėka, gyvuoja visas verslas. Žinoma, jeigu įžvelgiate tų procesų žalą ir norite juos pakeisti – tai reikės padaryti, tačiau neskubėkite. Pirma – stenkitės suprasti, kodėl yra taip, kaip yra.
Mokykitės. Būkite kaip sausa kempinė baloje – „sugerkite“ visų versle dalyvaujančių pusių nuomones: klientų, darbuotojų, tiekėjų, akcininkų ir taip toliau. Informacijos niekada nebus per daug. Tik tokiu būdu sužinosite viską apie tai, kokią vertę kuria Jūsų valdomas verslas, ko iš Jūsų norima, ko tikimąsi, ką apie tai mano tiekėjai, klientai ir net kaip elgiasi konkurentai. Jeigu skirsite šiai fazei pakankamai laiko – gauta informacija labai atsipirks.
Priimkite akivaizdžius sprendimus. Kai bendrausite su visomis versle dalyvaujančiomis šalimis – išgirsite daug nuomonių ir dar daugiau požiūrių. Dažniausiai – problemų sprendimai ateis į galvą vien klausantis kitų žmonių (kažkodėl prieš akis iškilo serialas Dr. House). Įprastai, yra nemažai sprendimų, kurių dėka padarysite darbuotojų darbus lengvesniais, tačiau efektyvesniais, o jiems keliamos užduotys turės prasmę. Didesnėse kompanijose, kad tai pasiekti, reikės atsisakyti nemažos dalies susitikimų, konferencijų, pasitarimų ir panašaus laiko švaistymo. Organizacines problemas lengviausia spręsti tuomet, kada jas sukūrėte ne Jūs, tačiau pasistenkite nerodyti, kad „va, aš tai išsprendžiau“. Tai bus pastebėta ir be to, tiesiog darykite savo darbą ir spręskite problemas, apie kurias Jums buvo sakyta. Tai – „saugūs sprendimai“, nes kitų akimis – Jūs atnešate į verslą naujoves, nors iš tikro – tiesiog sprendžiate įmonėje esančias problemas. Tokių problemų sprendimai užtarnaus Jums gero vadovo reputaciją įmonėje ir darbuotojai patikės Jums vis daugiau problemų.
Pagirkite kitus už jų nuopelnus, gaukite per nagus už jų padarytas klaidas. Keista, ar ne? „Kodėl aš turiu gauti per nagus, kai kažkas pridarė nesąmonių?„. Čia, žinokite, galioja tokios pačios taisyklės kaip politikoje: jeigu girtas policininkas užmušė žmogų – generalinis komisaras netenka darbo. Tik šiuo atveju – gal taip ir nebus, tačiau turite būti pasiryžę „gauti kulką“ už savo darbuotojus. Nuo politikos verslas skiriasi ir tuo, kad politikoje norima prisiimti laurus už darbus, kurių nepadarei. Versle – geras vadovas visuomet pamatys, kas atlieka darbą gerai ir parodys darbuotojui, jog tai buvo pastebėta. Panašiai yra ir tuomet, kai nutinka klaidos. Komanda žino, kas joje pridarė klaidų (ir paprastai – nebūna vienas kaltas), tačiau jeigu Jūs prisiimsite kaltę – ta komanda griebsis daryti viską, kad tas klaidas ištaisyti bei išsaugoti tokį gerą vadovą.

Blogiausias scenarijus yra tuomet, kai Jūsų darbuotojai pradeda „rinkti įkalčius prieš Jus“. Elkitės su darbuotojais taip, kaip norėtumėte, kad elgtųsi su Jumis, jeigu sėdėtumėte kitoje stalo pusėje. Jeigu viską darysite teisingai – komanda Jus gerbs, mylės ir seks iki galo. Jeigu ne – tuomet galite net neišpakuoti savo daiktų biure, nes jame galite neišbūti net pradinių 100-to dienų.
 
Sėkmės versle!

Ir vėl įsibegėja bevaisė diskusija su tais pačiais gėrimais ir žmonėmis. :)
 
O juk apibendrinti, kas laimi – Rusija vs. Vakarai, užtenka vieno fakto:
 
Kalifornijos BVP – toks pat kaip Rusijos Federacijos. :) Bye bye, Sabaka!

Nežinojau, kad jis turi tamsiąją pusę, maniau, kad tikras šviesuolis yra. :)

Studentams geriau nieko nenuomoti ir neskolinti

Sakyčiau mažiau filmu žiūrėk, bet jei tu rimtai tai tau psichozės priepoliai (šizofrenijos simptomas). Patarčiau pas rimtus medikus nueiti.