Sportlich

Na visu nuomone ir pasisakymus reikia gerbt, tai nekritikuosiu ar nepasisakynesiu tu saikingai isgerianciuju atzvilgiu. Visu pirma palaikau tuos zmones kurie gyvena sveikai ir stengiasi nenuodyti saves.turetume suprasti, nesvarbu tai butu gurksnelis vyno po valgio ar nusiliuobimas iki zemes graibimo 5dienio vakara visi isgeriantieji nuodijasi tuo paciu nuodu ir jis yra alkoholis. Sia tema labai sunku diskutuoti, nes musu mastysena skiriasi, vienam butinai reikia isgert poros bokalu vakarelyje ir jis paprasciausiai nesupranta kodel reikia negerti? jam negeriantis zmogus atrodo kvailas ir keistas, o is tikruju realybe yra tokia kad keistas ir bukas kuris geria alkoholi ir laiko save labai zinanciu apie ji, gebanciu save kontroliuoti, gerti tiek kiek nori. Taciau jei paziuresime i visus tuos saikingai gerianciuosiu tai pamatysime kad jie taip pat yra gan stipriai geriantys, ne karta gryze stipriai ikause namo.
As asmeniskai perskaiciau knyga "lengvas budas mesti rukyti" , ir jau daugiau kaip 2.5 metu nerukau ir noro nebera. Kadangi knyga padejo nusprendziau nusipirkt ir paskaityt to pacio autoriaus knyga " Lengvas budas suvaldyti alkoholi" knygos pavadinimas mane suviliojo, kadangi norejau suzinot kaip gi taip lengvai galima suvaldyti alkoholi?! Paziureje i alkoholikus pamastome vaje kaip gi zmogus gali taip nusiristi, taciau... mes ne vienas nepradejome nuo degtines ar viskio ar ne ? kiekvienas musu isauges is paauglystes amziaus tuoj pat lipa ant spastu t.y. pradeda ragauti savo pirmuju gerimu, sidro, alaus, alaus misiniu ir t.t. nenuostabu kad begant metams musu atsparumas alkoholiui dideja ir dideja, stai kodel veliau pereinama prie degtines ir t.t. Parodykit man nors viena 14-16m jannuoli kuris po 5 alaus bonkiu nevemtu ar normaliai pastovetu ant koju, tuo tarpu tie 5 buteliai vyresniam vaikinui butu tarsi juokas. Kazkada man uztekdavo 2 bonkiu kad pasigerciau, taciau nepastebejau pats kai palaipsniui viskas issirutuliojo i nuolatini alkoholio vartojima. Pagaliau priejau kritini taska, ir galiu pasakyti kad vienintelis budas suvaldyt alkoholi yra visiskai jo negerti. Zmones kurie to nesupranta ir galbut nesupras visa savo likusi gyvenima tai ju beda, jie gyvens ir mirs tai pir nesuprate kad paprasciausiai yra apgauti alkoholio pramones. Zinau kad daugumos buciau nesuprastas, kodel? nes 90% zmoniu vis del to geria alkoholi, tai cia tarsi pries vejo malunus mojuot. Bet yra nenugincijamu faktu kurie patys kalba uz save. Alkoholis #1 musu mirciu priezastis, musu valdzia draudzia narkotikus ir laiko tai labai pavojingais nuodais sveikatai, kai tuo tarpu daug daugiau zmoniu prazudantis nuodas pardavinejamas kiekvienoje pardotuves lentynoje. Kaip jus manot jus geriat alkoholi del to kad jo norit ? ar tai paprasciausiai jus kazkadaise apgaves metodas kuris jusu nepaleis iki gyvenimo pabaigos?
 
Palaikau visus abstinentus tai yra vienintelis raktas i sekme gyvenime.

Buvo situacija duot 100 arba sumokėt 200. Pasirinkau 200. Žinot kodėl? Ogi todėl kad nesiruošiu kažkokiam Bičkauskui mokėt, kad jis po darbo važiuotu nusipirkt į savo pasata žalio dyzelio. Arba kad statytusi sau chata iš mano 100Lt. Filosofiškai žiūrint, tai už ką aš tiesiogiai jam turiu mokėt? Ką aš JAM padariau? Nieko. O sumokėdamas tuos 200 į biudžetą, bent jau turiu viltį kad galbūt tie pinigai man sugryš, jei man kažkas atsitiktų ir nebegalėčiau dirbt, negalėčiau pats susimokėt už šildymą ar nepavyktų rasti kito darbo.
Ir išvis ar susimastėt kad pas policininkus irgi yra tikslai kiek jie turi nubaust (apiformint)? Taigi Jonas davė kyši, vadinasi reikės dėl skaičiaus ir Petro. O jeigu dar ir Petras davė, tai reikės pagauti dar vieną ir tikrai nubausti, nebegalės "paleist su žodiniu įspėjimu".
 
Manau duoti kyšį yra amoralu, o tuo dar ir didžiuotis yra žema.

Šį straipsnį skaičiau prieš 2 metus, o jis apskritai yra 4 metų senumo - dabar yra 2011-tieji, o ne 2007 ir tai, ką straipsnio autorius naudojo 2005 metais, buvo Ruby on Rails kūdikystė - tai tas pats, kaip šiandien teigti, jog Windows 7 yra nesąmonė, remiantis ne savo patirtimi, o kažkokio žmogaus straipsniu, apie tai, kaip jam (asmeniškai) nepatiko Windows 95.
 
Ar pats esi ką nors kūręs su Ruby ar bandęs Rails 3? Būtų keista, jei žmogus drąsiai reikštų savo nuomonę apie kalbą ir technologijas, kurių pats nėra naudojęs / nemoka / neišmano, o tik susidaręs nuomonę iš 4 metų senumo straipsnių (ir dar dalintų kitiems patarimus: "Pasiulyciau geriau stebeti kitimus IT sferoje"). Be to, kiek knygų apie Ruby esi skaitęs, kad galėtum pasakyti, jog ši kalba yra "nesąmonė"?
 
Aš sutinku, jog Python yra tikrai gera alternatyva Ruby - vieniems labiau patinka viena kalba, kitoms kita. Aš programuoju abejomis, bet kai galiu rinktis, renkuosi Ruby.
 
Tavo pateikto straipsnio autoriaus giriamos PHP su Ruby ir Python net nelyginčiau. PHP yra mėgėjo sulipdyta kalba be jokios struktūros ir modernių programavimo kalbų pagrindų. Kelios PHP autoriaus Rasmus Lerdorf citatos, kurios viską pasako apie pačią kalbą:
 




Šaltinis: http://en.wikiquote..../Rasmus_Lerdorf

Sveiki, manau, nemažai individų gana puikios idėjos tiesiog "nuplaukia" , nes nėra žmonių, kurie padėtų jas įgyvendinti arba bent jau juos palaikytų . Kartais vienam žmogui savo idėją yra net teoriškai neįmanoma įgyvendinti (dėl laiko stokos ir kitų neigiamų aspektų), todėl reikia ieškoti bendraminčių.
Dažnai tenka susidurti su gan protingais žmonėmis, tačiau beveik arba visiškai neaktyviais. Tokiais, kurie tikisi, kad kažkas jais pasirūpins arba įvyks stebuklas ir jų gyvenimas pasidarys puikus, beveik neįdedant pastangų (o, naivume!). Tenka susidurti ir su labai aktyviais, tačiau ne itin protingais ir keliančiais pasitikėjimą.
Taigi norėčiau paklausti, ar Jums tenka susidurti su bendraminčių stygiumi, realizuojant savo idėjas arba nebūtinai jas? Pagal kokius aspektus spendžiate apie jo tinkamumą, patikimumą ir t. t.?
Nežinau, ar čia labai nuosekliai ir suprantamai išdėsčiau savo mintis, bet esmė turėtų suktis apie bendraminčių, o ne investuotojų (ar panašiai), ieškojimą gan artimoje aplinkoje. Dėkui už pasisakymus.

10 minučių sau
 
Stresas, įtampa, triukšmas, didžiulis tempas, rutina ir t.t. ir t.t. Visai tai yra neišvengiama kiekvieno iš mūsų kasdienybė, kuri išsunkia didžiąją dalį mūsų gerų emocijų ir energijos. Manai, kad tavęs tai neliečia? Manai, kad tu gali neeikvoti savo energijos veltui? Jei taip, prisimink šią savo dieną. Pasvarstyk ar visą laiką šypsojaisi, ar visi ir visur šypsojosi tau. Prisimink kiek kartų susiraukei pakliuvęs į automobilių kamštį arba patekęs į pilnutėlį viešąjį transportą. Nepamiršk ir to, kaip jauteisi kažkur vėluodamas bei klausydamas viršininko, dėstytojo ar mokytojo pakelto tono. Vis dar manai, kad turi imunitetą tave veikiančiam blogiui? Jeigu vis dar gali ištarti „taip“, spaudžiu tau dešinę ir sveikinu – tu vienas iš milijono. Visiems kitiems pabandysiu patarti kaip nors šiek tiek atsigauti ir pasikrauti gyvybingumo doze.
 
Bene kiekvienoje motyvuojančioje psichologinėje knygoje yra vienas ir tas pats, tik skirtingai suformuluotas patarimas: Pabūkite patys su savimi, pamedituokite ir dar daug panašių sinonimų. Atrodytų paprasta ir praktiška. Tačiau kas seka vėliau? Ne kas kita, kaip begalė pompastikos. Vienos knygos siūlo kiekvieną vakarą pabėgti iš miesto ir valandą praleisti miške; kitos – stebėti ežerą ir jame įžvelgti savo svajones. Kaip pavyzdį paimkime pasaulinį Robino Sharmos bestselerį „Vienuolis, kuris pardavė Ferarį“. Šios knygos patarimas kaip atsiriboti nuo pasaulio yra – kiekvieną dieną stebėti kati pražydusią rožę. Skamba tikrai labai įspūdingai, vaizdžiai ir gražiai. Tačiau ar tai vis dar praktiška? Keli iš mūsų galės sau leisti kiekvieną dieną nusipirkti rožę, kuri bus katik pražydusi? Galbūt reikėtų patiems pradėti auginti rožių krūmus? O gal paprasčiau būtų tiesiog atsisakyti pompastikos?
 
Juk sakoma, kad „tobulumas slypi paprastume“. Šiuos žodžiu puikiai galime pritaikyti ir mūsų atveju. Tam kad kelioms minutėms pabėgtume nuo viso pasaulio, mums nereikia jokių ypatingų sąlygų. Mums net gi nereikia išeiti toli nuo namų. Pakanka kiekvieną vakarą po visų darbų, streso, įtampos, skubėjimo ir panašiai, su savo namiškiais skaniai pavakarieniauti ir paskirti sau vos 10 minučių. Numanau, kad ne vienas ištars, kad negali sau leisti tų dešimties minučių dėl įtemptos dienotvarkės. Visiems tokiems galiu atsakyti – nustokite ieškoti priežasčių, kuriomis galite pateisinti savo abejingumą ir pasyvumą. Para turi 1440 minučių, iš kurių 10 tikrai gali būti paskirtos tik pačiam sau. Dabar, kai supratote, kad tą laiką surasti tikrai nėra taip sunku, apsvarstykime, kaip jį tinkamai ir produktyviai išnaudoti.
 
Variantų yra daug. Paminėsiu kelis, kuriuos, jei norės, galės pritaikyti didžioji dalis skaitančiųjų. Pradžiai pastebėsiu, kad niekas taip neatpalaiduoja žmogaus, kaip ryšys su gamta. Bet neskubėkite nusivilti, kad gyvenate mieste. Tai nereiškia, kad aplink jus nėra gamtos. Jeigu jums gamta asocijuojasi ti su žaluma, išeikite pasivaikščioti į artimiausią parką, pažiūrėkite į žvaigždes, pakvėpuokite grynu oru, pajauskite vakaro gaivą. Tiems, kurie supras, kad gamta yra ne tik tai, kas žalia, bet ir oras, vėjas, dangus, lietus ir t.t., pilnai užteks išeiti į balkoną su puodeliu kavo ar cigarete ir 10 minučių pasėdėti ten stebint vieną kitą pravažiuojantį automobilį. Nustebsite kaip jie užhipnotizuoja! Gyvūnų mylėtojams, neabejotinai, labiausi patrauklus variantas bus 10 minučių pavedžioti šunį ar tiek laiko glostyti katę.
 
Nesvarbu, kurį būdą pasirinksite, ar kokį susigalvosite patys. Svarbiausia, kad per tas 10 minučių butumėte tik patys su savimi. Niekas neturi teisės blaškyti jūsų dėmesio, niekas neturi teisės jus kalbinti, niekas neturi teisės jums skambinti. Šis laikas priklauso tik jums! Atsipalaiduokite, girdėkite tik savo mintis, matykite tik savo mintis. Apgalvokite ką šiandien padarėte geriausio ir ko verčiau nebekartotumėte rytoj. Pagavokite ar kiti nusipelnė to, kad jūs per juos prarastumėte nuotaiką. Ar kiti nusipelnė tiek energijos, kiek jos sunaudojote jų sukeltose stresinėse situacijose. Atsakykite sau į klausimą: „Ar aš noriu ir rytoj tiek savo jėgų iššvaistyti veltui?“. Permąstykite visus savo rytdienos, šios savaitės ir šių metų tikslus. Tvirtai sau pasakykite, kad ne kas kitas, o būtent jūs privalote juos pasiekti. Prisiminkite koks nuostabus žmogus jūs esate ir kiek daug sugebate. Prisiminkite, kad jūs neturite būti valdomi rutinos ir pilkos masės. Išdrįskite būti savimi ir pasibaigus toms dešimčiai minučių drąsiai sau ištarti: „Aš esu AŠ ir rytoj aš tai parodysiu pasauliui. Aš esu laimingas!“
 
Rezultatus pastebėsite jau sekantį rytą. Atsibusite žvalesnis, šalčiau reaguosite į stresines situacijas ir daug daugiau šypsositės. Na, o tai išsiugdę kaip įprotį ir kiekvieną dieną 10 minučių paskirdami sau, pagerinsite savo gyvenimo kokybę. Pats metas suprasti, kad gyvenimas nėra toks blogas, kokiu jį laiko kiti. Kiekvienas iš mūsų turi teisę būti laimingas. Tokie ir būkime!

Vanduo sestadienio ryta. Avieciu naturali arbata su medumi. Vasara visai nieko svarainiu sirupas skiestas vandeniu ir atvesintas ledukais.

Žalia arbata, juoda arbata (ypač "Earl Grey"), žemuogių, aviečių arbata;
Ledų kokteiliai ypač šokoladinis, žemuoginis;
Žalia Nestea;
Karštas šokoladas (nors čia gal labiau maistas, nei gėrimas) Operos ir baleto teatre - mmm... :) Net širdis apsąla :)
Apelsinų sultys;
"Baikal" ir "Tarchun" su daug daug ledukų.

Vanduo.

Jei klausimas butu kuri meluoja, tai is vienos puses, skustis pradeda visada ta kuriai kazkas nepatinka ir kuri kazko reikalauja.
 
Visu antra: "Mano sūnus yra gyvas, o tavo sūnus miręs’, ir antroji tvirtina: ‘Tavo sūnus yra miręs, o mano sūnus gyvas". Kadangi is prigimties esame savanaudziai, tai pirmenybe visalaik teikiame savo daiktui. Siuo atveju, pirmiau moteris kalbejo apie savo sunu.
 
Isvertus is "Tavo sūnus yra miręs" gautusi - "Mano sūnus yra miręs". Zodziu, gal ir sudetinga suprast, bet kazkiek pabandziau pasamprotaut.

Petka su čepajevu bėga nuo karių o tie šaudo į visas puses kaskart granatas paleisdami, bėga kiek tik gali per mišką, ir pamato šulinį greit abu sušoka uždaro dangtį ir tupi, girdi ateina kariai ir sako:
Kur galėjo jie pabėgti, gal pašovėm jau.
Petka iš šulinio mėgdžioja aidą: Kur galėjo jie pabėgti, gal pašovėėėm jauu.
Karys: Gal jie šulinyje?
Balsas atkartojantis aidą: Galbūt jie šulinyje.
Karys: O gal į šulinį mesti granatą?
Balsas atkartojantis aidą: O gal neee?
 
 
Važiuoja mersas ir pamato žiguliuką kelkraštyje, o jo vairuotojas senukas stabdo mersedesą, sustojo mersedesas, senukas ir sako:
Jaunuoli partempk namo mano mašinytė sugedo. Mersedeso vairuotojas sutinka ir sako:
Ateik duosiu trosą bet jis naujas peršviečiamas nestoras bet labai gerai laiko, kabink savają geldą. Senukas užkabino sąvajį žiguliuką, o jaunuolis ir sako: jei norėsi kad pristabdyčiau pyptelk 2 kartus, kad sustočiau 3, jei greičiau nori kad važiuočiau 1 karta. Na gerai sako senukas. Isėdo ir važiuoja. Prie šviesoforo šone mersedeso sustoja BMW ir sako tiesioji ilga, lenktiniaujam su žalia šviesa pradedam. Na ir kaip tik žalia šviesa abu kiek tik gali gazą spaudžia abu beveik lygiai važiuoja ir šone kelio policija stovi su aparatu ir tikrina greiti. Šast praskriejo bmw 235km/h iskarto praskriejo mersedesas 224km/h na sako neverta vytis vistiek nepagausim numerių nematėm, ir iškarto po jų praskrieja žiguliukas 223km/h išsižiojo tik policininkai, per radiją praneša centrui, Pro mus pravažiavo BMW 235km/h greitis iškarto po jo mersedesas su 224km/h greičiu, o jiems iš paskos žiguliukas pypsėdamas kad praleistu praleke.

Labai smagu, kad tokius prigauna. Taip ir toliau! :)

Kartą gyveno narsus vyras, drąsus ir išdidus kelių erelis. Bet nubyrėjo jo plunksnelės ir išsipurvino snapelis. O tada ir paaiškėjo, kad jis tiesiog - kelių gaideeelis...

mldc vyrai, bent jau mano Itunes taikrai atgyjo :DDD
........................................
 
Sita daina gera, bet klipas tai isvis nesveikas :DDDD
 

Na ir kas, kad pirkta Anglijoj?
 
 
O prie ko čia futbolo mėgėjai? Pvz. man labiau patinka futbolas nei krepšinis, ir ką?
 
Man tai kaip tik džiugu, kad mūsų mažoj šaly kažkas dar vyksta, kad žmonės randa progų pasidžiaugt su kitais, galų gale ir kad verslininkai randa progų pasipelnyt. Visgi čia ne Kalėdos kokios - ne kasmet tokia proga būna ir galbūt daugiau jau nebus. Aišku blogai, kad kai kurie degradai perlenkia lazdą - prisigeria, daužo stoteles, plėšia parduotuves, bet ką padarysi. Nors ir nesu didelis krepšinio mėgėjas, vis tiek palaikysiu Lietuvos rinktinę ir džiaugiuosi, kad toks renginys vyks mūsų šalyje. O tie, kuriuos tai "užknisa" - pakentėkit, po mėnesio vėl grįš į tą monotonišką ir nuobodų ritmą. ;)

jeigu tavo tikslas 7.2, tu jo tikrai nepasieksi, tavo tikslas turi buti 10, nes kitaip tu kiekviena karta ruosdamas namu darbus kazka praleisi, pagalvosi kad tau ir 7 uzteks, bet to nepakanka gerai mokytis..

Daugelis knygų kurias tau rekomendavo tau tikriausiai bus per sunkios. Jeigu nori skaitytamas jausti malonumą ir tuo pačiu mokintis anglų kalbos, turi imti tokias knygas, kurias suprastum 95% ir daugiau. Kaip vienas originaliausių ir geriausių mokytojų pasaulyje AJ Hoge sako "you should't need dictionary then you read" Taigi kas tie like 5% procentai ir mažiau? Aisku nežinomi žodžiai, bet kadangi jūs suprantate netgi 95 procentus, tuos nežinomus žodžius jūs iškart suprasite iš konteksto, jums jų net nereiks versti. Patarčiau tau skaityti Oxford Bookworms Library serijos knygas, perskaitęs rasi gale keletą gramatikos pratimų, jokiu būdu jų nedaryk, nes gramatika žudo anglų kalbos supratimą, priverčia tave galvoti, ir tu niekad normaliai negalėsi kalbėti anglų kalbos, niekad nekalbėsi automatiškai. Aš čia gal per daug išsiplėčiau, bet negaliu tylėti, kadangi man gaila žmonių kurie nuolatos kala gramatiką galvodami, kad išmoks anglų kalbą... Deja jie save smukdo ir žudo... Kuo daugiau mokesit gramatikos, tuo lėčiau kalbėsite ir tuo daugiau galvosite kokias ir kaip taisykles naudoti kalbėdami. Kodėl pvz didžoji dalis amerikiečių nemoka visiškai gramatikos, taciau kalba nepriekaistingai? Jeigu jų paklaustumėte kas yra past simple ar past perfect progressive laikas, jie jums neatsakytų, sakytų "i dont know". Todėl, kad jie išmoko anglų kalbos natūraliai, nesimokindami jokios gramatikos. Dabar pagalvokite kaip jūs ismokote lietuvių kalbą, dar einant prieš mokykla? :) Ir beto ką mokykloje moko yra briedas... Mokinames nuo 4 klasės anglų kalbos, tačiau iki 12 klasės anglų kalba labai gerai išmoksta tik 5 procentai ir mažiau, o like kiti sufeilina (failers). Nesuprantam pilnai filmų, nesuprantam normaliai skaitomų knygų ir t.t Tiek metų praeina, o išmokt anglu kalbos negalim?? Keista nes vaikai, kažkodėl išmoksta kalbėti per 2-3 metus, jos net nesimokindami ir nesistengdami.. Tai kodėl mes negalim mokintis kaip vaikai? Kodėl turim kalti prakeiktą gramatiką kuri mus tik stabdo. Db taip, kad išlavintume savo anglų kalbos supratimą, kad galėtume kalbėti automatiškai turime daug, daug klausytis (anglų kalbą turime išmokti ne akimis, kaip darome mokykloje, o ausimis) Ir klausytis ne bet ko, bet kas jums yra malonu ir ka suprastumėte kaip ir skaitydami 95%. Isviso geriausia būtu AJ Hoge visą sistema atsisiusti (aišku daugelis piratauja, tai turbūt nelegaliai) tada prasidėtų tikras anglų kalbos mokinimasis, be jokios gramatikos, be jokių nesamonių..
 
http://www.effortlessenglish.lt/ čia galite pasiskaityti daugiau... Ne mano tinklapis, bet kone vienintelis lietuvių kalba.
 
http://www.anglukalboskursai.net/anglu-kalbos-kursai/anglu-kalbos-mokymas-su-effortless-english ir dar čia.
 
Kas sakys, kad nesamonė... Žinoma, tokių visad būna... Jeigu norit kalt neidomią, sausą gramatiką.. Ir žlugdyt save anglu kalboje, prašom.. O kam bus idomu, tas žengs teisingu keliu.

Žinau , jog uzdarbis.lt nėra daug tokių "noliferių" , bet video vertas dėmėsio.
 

Kompiuteris - tai toks dalykas, kuris gali būti naudojamas ir geram ir blogam. Taipogi galima vadovautis, kad esmė yra saike. Žaidimai - gali būti naudingi, arba ne (bet tai nėra esminis dalykas), esmė yra su saiku. Jeigu žaisi per daug, tapsi noliferiu, prisiriši. Na, o tokie niekam nepatinka, nei merginos, nei draugų.
 
Seniau buvau vadinamas "noliferis", ir šiaip daug sedėdavau ir geimindavau. Galiu dėkoti sau ir savo tėvam. Paprašiau jų, kad neleistų man sėdėti prie PC, ir taip "išsigydžiau". Gyvenimas ištikro pasikeitė, dabar prie kompiuterio jei sėdžiu, tai tik tai tam, kad sukontruoliuočiau savo projektus, ir kad užsidirbčiau. Nuoširdžiai gailiuosi laiko, kurį iššvaisčiau, sedėdamas prie kompiuterio, nes galėjau tą laiko naudingiau ir prasmingiau praleist, kad ir paskaičius knygą (tai plečia žodyną ir didina vaizduotę bei kūrybingumą)
Taigi, linkiu visiems nesedėti prie PC. Pamatysit, gyvenimas pasikeis, susirasit merginą, būsit su draugais. O pagalvokite, kas būsite, jei ir toliau savo laiką švaistysite niekams. Laikais - pats didžiausias turtas.

Kaip pradėti gerai mokytis? Deja, sekmės formules nėra, tačiau aš pasiūlysiu savo sprendimą, kuris man padėjo iš „loxo“ (4-6) tapti „nerdu“ (8-10). Žinoma vos tik perskaitysite mano straipsnelį jūs nepradėsite gerai mokytis, tai bus tik patarimai, kurie galbūt jums padės, nes viskas priklauso tik nuo jūsų pačių. Aišku, jeigu jūsų tikslas yra visą gyvenimą priputinėti padangas autoservise, toliau galite net neskaityti.
 
 
Visų pirma motyvacija, jeigu nėra to „varikliuko“ nebus ir rezultato. O motyvacija gali būti įvairi, vienam galbūt tėvai už gerą mokslą nupirks mašiną, kitam įves geresnį internetą ir t.t. Mane asmeniškai pastūmėjo noras mokytis užsienyje ir gyvenime kažką pasiekti. Žinoma, būdavo dienų, kai motyvacija dingdavo ir atrodydavo, kad viskas praranda prasmę, o ir universitetas užsienyje nebeatrodo taip patraukliai kaip seniau. Dažniausiai taip nutinka daugeliui, bet aš buvau pasiruošęs tokioms situacijoms. Turėjau tokį (Apple log ten tam, kad žinočiau, kas bus jeigu gerai mokysiuos) kalendorių ir atsipausdinęs daugybę kopijų išsikabinau visą sieną, kiekvieną rytą atsikėlus ir pažvelgus į jį man vėl atsirasdavo noras siekti savo svajonės. Taip pat aš norėjau, kad mano vaikai gyventų geriau, nei aš ir, kad aš jiems galėčiau suteikti viską. Taip pat galima ant sienos pasikabinti turtingo ir bomžo nuotrauką ir pasirašyti: „mokėsi“ – „buvo vierchas“ ir t.t.
Sakysite lengva kalbėti, kai susiemei kokioje šeštoje ar aštuntoje klasėje? Dėja, net dešimt metų mokykloje aš „maliau šūdą“ tikrąją to žodžio prasme. Pradedant matematika baigiant muzika. Galima sakyti nemokėjau nieko ir važiavau „ant“ ketverto. Dar atsimenu, kai ėjau taisytis anglų kalbos, nes mokytoja norėjo vesti neatestuota (trūko pažymių), o jau kitą rytą nubudęs supratau, kad važiuosiu į užsieny :D Kaip manote, jeigu būčiau pasakęs jei apie savo planus ką ji būtų pagalvojusi?
Masčiau apie informatiko specialybę matematikos taip pat nemokėjau, o kai pasakiau, kad kitais metais išmoksiu viską, ji man atrėžė, kad per vienus metus neįmanoma, išmokti dešimt metų kurso, išpradžių tai mane nuvylė, bet vėliau nusprendžiau, jei „atkeršyti“ ir žargoniškai kalbant padaryti „zapadlo“ ir įrodyti, kad ji klydo. Kruvinu darbu tai padariau ir išmokau viską, dabar sekmingai studijuoju informatiką. Tai tiek apie motyvacija, ir nepamirškite, kad be jos tiek moksle, tiek sporte, tiek gyvenime nieko nebus.
 
Antras dalykas glaudžiai susijęs su motyvacija yra darbas. Nes be darbo nebus ir rezultato. Jeigu norite pradėti gerai mokytis jūs turite atsisakyti daugelio malonumų. Aš pavyzdžiui tėvų paprašiau, kad 11-oje klasėje man atjungtų internetą, nes buvau(esu) priklausomas nuo kompiuterio. Taip „tusai“, „vakarėliai“ juos taip pat gali pamiršti, kol nesi padaręs savo darbų. „Pradžioje darbai paskui pramogos“
 
Taigi jau aprašiau du kertinius dalykus, kurių laikantis, net pats negabiausias mokinys pasiektų neblogų rezultatų. Kitas dalykas yra požiūris į mokslą, dauguma tikriausiai tai žiūri kaip į darbą ir be abejo sunkų darbą. Aš siūlau nustoti žiūrėti į mokslą, kaip į darbą, į visą tai reikia žvelgti, kaip į savęs tobulinimą. Nes mokotės dėl savęs ne dėl kitų. Aišku, požiūris į mokslą kaip į darbą nėra blogas, bet pasiekti gerų rezultatų vadovaujantis juo bus žymiai sunkiau, nei vadovaujantis manuoju. Pakeisti savo pažiūras yra tikriausiai sunkiau, nei pakeisti gyvenamą vietą, draugus ar įpročius, bet pameginkite ir jei labai norėsite jums tikrai pavyks.
Planuokite savo laiką, jeigu norite pasiekti rezultatų jūs turite laikytis disciplinos, pačiam organizmui bus lengviau, jei kasdien darysite tą patį, o ne vieną dieną mokysitės penktą ryto, o kitą jau dešimtą vakaro. Aišku, šiomis dienomis ne visi planai pavyksta, bet bandyti verta. Štai mano dienotvarkė:
 
7.00 - Keliuos.
9.00 - Einu į paskaitas.
9.30 - 16-17. - dirbu ir skiriu laiką savo tobulėjimui.
18.00 - grįžtu namo.
18.00-19.00 - poilsis.
19.00-20.00 - mokausi, įtemptai.
20.00-21.00 - susitinku su kursiokais, vaikštau mieste.(valgis, linksmybės)
22.00 - 23.00 – grįžtu namo.
23.00-00.00 einu miegot.
 
Ne kasdieną viskas vyksta pagal dienotvarkę, bet dažniausiai viską vykdau pagal šiuos punktus ir tai man padeda pasiekti puikių rezultatų.
Tai tiek norėjau pasakyti apie mokslus, jeigu nors vienam žmogui padės šis mano minčių rašinys vadinasi rašyti buvo verta :)

Pinigų aš turiu, tiek kiek man pakanka. Pasakyk tą patį Sokratui, Wattsui, Krishnamurčiui, Nietzschei, Šopenhaueriui. Jie nedirbo jokio darbo, jie arba rašė knygas arba diskutavo, t.y. tai kas jiems patiko. Gyvendavo iš pašalpų, apsistodavo pas draugus. Vienatvė jiems nebuvo svetima, vien dėl to jog turintis ką pasakyt žmogus traukią kitus nereiškia jog jis turėtu atsisakyti buvimo tiesiog vienam. Ir vis dėlto šie žmonės pagal tave yra verti nulio. Nes tu "matuoji" žmones pagal tai kam tu suteiki vertę.

Aš būsiu iš tų, kurie prieš aukojimą visokiems fondams ir organizacijoms. Man labiau patinka tiesioginės pagalbos idėja.
 
Kai man reikėjo pagalbos finansinės, atsirado žmonių kurie man padėjo. Aš tiksliai žinojau ko man reikia, taigi paprašiau ir man buvo pagelbėta. Padėjusiems kaip galiu taip atsilyginu, bet iš esmės susiformavo tokia nuostata - geriausias atlygis už tai, kad atsirado kas man padėjo kai man labai to reikėjo, bus tai, kad aš visada gyvenime stengsiuosi padėti tiems, kuriems to reikės. Tiems, kurie supranta, kad jiems reikia pagalbos, kurie suvokia ko jiems reikia ir kurie mokės ta pagalba pasinaudoti. Bomžai renkantys centus ant alaus ar kiti tinginiai / lodoriai tikrai nepatenka į šią kategoriją. Čia nepatenka ir įvairūs ale fondai.
 
Mano nuomone, geriausia pagalba yra tiesioginė. Ne SMS už 5 litus siųsti, iš ko operatoriai dar dalį pasiims, bet tarkim nupirkti batoną tam pačiam bomžui, renkančiam ant alaus ir tik pinigus priimančiam :) IR ne vien tik pinigais galima padėti - aš jau galiu padėti ir patarimais, ir tuo pačiu palaikymu (čia apie tuos, kurie kažką daro - verslą, realizuoja kitas idėjas etc).
 
Manau, kad turtingas yra ne tas, pas kurį sąskaitoj litų daug, o tas, kuris turi kuo pasidalinti. Aš jau seniai turiu kuo pasidalinti, taigi esu turtingas bičas :)
Todėl manau, kad ir Gintaras yra pakankamai turtingas bičas ir be tų 10 procentų paaukotų. Yra čia ir daugiau tokių.

8.

Aš irgi ko gero 10 gavau :) 45 taškai, be tų pridėtų, ko gero dar vieną arba du pridės, tai bus 46-47 :)

Prisidedu prie kompanijos: 10!