Stenkis nenaudoti inline stulių (<a href='index.php?pg=miniprojects' class='mygtukai' style='right: 0;'>). Programink angliškai (klasių, funkcijų ir t.t. pavadinimus). Stenkis kuo labiau pritaikyti telefonui/planšetui. Naudok meta tagus. Skriptus dėk į atskirą failą(-us), kaip padarei su stiliais. Naudok html/css validatorius (pvz.: https://validator.w3.org/). Išmok bent didžią dalį html tagų paskirtį. Stenkis elementus lygiuoti vienus su kitais.
Padrikai čia pavardijau, kas šovė į galvą momentaliai.
Stenkis nenaudoti inline stulių (<a href='index.php?pg=miniprojects' class='mygtukai' style='right: 0;'>). Programink angliškai (klasių, funkcijų ir t.t. pavadinimus). Stenkis kuo labiau pritaikyti telefonui/planšetui. Naudok meta tagus. Skriptus dėk į atskirą failą(-us), kaip padarei su stiliais. Naudok html/css validatorius (pvz.: https://validator.w3.org/). Išmok bent didžią dalį html tagų paskirtį. Stenkis elementus lygiuoti vienus su kitais.
Padrikai čia pavardijau, kas šovė į galvą momentaliai.
Stenkis nenaudoti inline stulių (<a href='index.php?pg=miniprojects' class='mygtukai' style='right: 0;'>). Programink angliškai (klasių, funkcijų ir t.t. pavadinimus). Stenkis kuo labiau pritaikyti telefonui/planšetui. Naudok meta tagus. Skriptus dėk į atskirą failą(-us), kaip padarei su stiliais. Naudok html/css validatorius (pvz.: https://validator.w3.org/). Išmok bent didžią dalį html tagų paskirtį. Stenkis elementus lygiuoti vienus su kitais.
Padrikai čia pavardijau, kas šovė į galvą momentaliai.
Stenkis nenaudoti inline stulių (<a href='index.php?pg=miniprojects' class='mygtukai' style='right: 0;'>). Programink angliškai (klasių, funkcijų ir t.t. pavadinimus). Stenkis kuo labiau pritaikyti telefonui/planšetui. Naudok meta tagus. Skriptus dėk į atskirą failą(-us), kaip padarei su stiliais. Naudok html/css validatorius (pvz.: https://validator.w3.org/). Išmok bent didžią dalį html tagų paskirtį. Stenkis elementus lygiuoti vienus su kitais.
Padrikai čia pavardijau, kas šovė į galvą momentaliai.
Įrengimas tikrai bus brangus, jei norisi normalaus klubo. Jei pataupysi įrengimui, sulauksi tik "pigesnių" klientų, o tai automatiškai kur kas daugiau problemų, reikalinga stipresnė apsauga, daugiau problemų su aplinkiniais gyventojais / verslinnkais. Stalai turi būti tvirti, sofos (paprastų kėdžių tokiam klube kažkaip nelabai įsivaizduoju) taip pat, šokių aikštelė ir visa jos įranga, apšvietimas, minėti priešgaisriniai, vėdinimo reikalavimai... pinigai tirpte ištirps.
Daug kainuos, jei ne pinigais, tai nervais, licencijos, užknis dažni tikrinimai (šita sfera sulaukia nemažai dėmesio). Rasti gerų šokėjų nelengva, jos yra brangiai apmokamos, su 500 € / mėn. alga sulauksi nebent studenčių, kurias dar išmokyt šokt reiks. Šokėjas reikėtų tobulinti, organizuoti joms mokymus, kursus. Ar tai vyksta Lietuvoje? Nežinau, tad tai dar gali kelti kainą - teks finansuoti keliones ir t.t. O kur dar garantuoti, kad jos po to nepabėgs gavę patirties? Užtenka 3 šokėjų? Alga į rankas ~1000 € (gal tai normalu, gal per daug, gal per mažai - nežinau) - darbo vietos kaina ~1700 x3 = ~5,5k vien alga per mėnesį (aišku, priklauso kiek tas klubas dirbs per savaitę ir pan.) Barmenai, apsauga, administratorius, reikalingi ir dar keli papildomi darbuotojai - kas už finansus atsakingas, kas ieško gerų užsakymų privatiem vakarėliam, fotosesijom ir pan. - viso dar bent 5 darbo vietos tokiais pat kaštais vidutiniškai - grubiai skaičiuojant - visom algom ir apsaugai ne mažiau 15k eurų kas mėnesį, orientuotis reikėtų į 20k, tilpsi į mažiau - tik geriau.
Virtuvė bus ar ne? Tai vėl kelia kaina. Jei jos nebus, pasiūla bus maža, gėrimų parduosi mažiau, o tai stipriai kerta per pajamas. Bet kuriuo atveju, užkandžių reik bent minimalių... Keli tūkstančiai lyg nieko. Baras. Be jo striptizo klubas neišgyvens. Kavos aparatas ~1000 €, 3-4 šaldytuvai, apie 1500 €, šaldiklis dar apie 500 €, lentynos - apie 1500 € (ir tai ko gero naudotos), baro stalas - neturiu suvokimo kiek jis gali kainuot, jei namie įsirengt gerai atrodantį medinį kainuoja ~500-700 €. Kalbu ne apie tuos mažiukus skirtus mini butams, o kur tilptų bent 4 žmonės, patogiai prieit iš kitos pusės (nuo virtuvės) ir t.t. Čia kalba eina apie tvirtumą, aukštesnę kokybę, dvigubą dydį...
Staliukai, sofos, baro kėdės... kiek jų bus? Kokius pirksi? Pagal užsakymą? Vienas komplektas 4-6 žmonėm nuo 1000 €. Jų bus, ko gero, ne mažiau 10... 10k eurų. Susumuok mano skaičius, 60k jau ko gero seniai viršijai.
Apie buto įrengimą ir 60k eurų... Viskas labai priklauso nuo to, ko žmogus nori. Aš sugebėjau butą įsirengti už keletą tūkstančių eurų. Viską dariau pats, virtuvė pati pigiausia, buitinė technika jau buvo beveik visa, baldų nepirkau beveik. Tapetai iš pigiausių serijos, grindys ekonominės klasės (laminatas)... Šiuo metu 80 kv. m. namukui įrengimo kaina skaičiavom, tai 60k be šildymo / kanalizacijos sistemų yra puikiai užtenkanti suma, tačiau apie jokią prabangą neina kalba, tačiau ir ne pačios pigiausios medžiagos. Vien virtuvei reikia bent 10k eurų jei su technika skaičiuot nauja....
Taip kad nereikia kalbėt apie kosmosus: šaldytuvas - ~500 €, orkaitė ~400 €, kaitlentė ~200 €, indaplovė ~300 €, grindys ~150 €, sienom ~150 €, virtuvės komplektas grubiai nuo 3000 € jei be virtuvinės salos (taip taip, yra pigesnių, mano kainavo 1000 litų pernai, bet jau šiais metais jį būtų miela pasikeisti, kokybė tiesiog super), papildomos lentynėlės, gartraukis, arbatinukai, mikrobangės ar dar kas - be kalbų 1000-1500 € išeis...
O tu cia su apyvartinem lesom skaiciavai? Manau, tai sudaro didziaja dali reikiamos sumos. Zinoma, turejai apgalvot ir vieta ir reklama, nors pastaroji neblogai sukas is lupu i lupas. Pasikalbek su vienu ar kitu interjero dizaineriu, kuris apytiksliai primes, kiek kainuos patalpu irengimas. Kaip ir visur, itrauk i pramogu sarasa dziakuzi bei pirtele, ir reikiama suma dar isaugs. Sunku pasakyti, bet geram stripklabui sykstet nereiketu
Čia ne rinkos tyrimas, čia pirma pažintis su rinka.
Rinkos tyrimas - ilgas ir sudėtingas procesas, reikia gerai analizuot ne tik konkurentus, bet ir stebėt jų finansinę padėtį, plėtros istoriją ir planus (kartais jos tai paskelbia), analizuoti, kokia yra paklausa, bandyti komunikuoti su galimais klientais, vykdyti apklausas. Darbo iki ausų, todėl ir yra samdomos įmonės / specialistai.
Vakar vakare atsiskaitinėjau už paslaugas bitcoinais, tai kaina kaip buvo fiksuota, taip ir liko. Aišku, taip yra ne visur, bet patogumas ir greitis atsiskaitant muša visas "tikras" valiutas į vienus vartus. Dabartinis kritimas visai normalu, išeina investuotojai/spekuliantai, lieka naudotojai. Kai kaina stabilizuosis, spekuliantai vėl pradės užpirkinėti ir kaina vėl šoks į viršų.
Kuriant savo versla ir galvojant pavadinima paciam verslui ir ir el. parduotuvei labai pagelbejo sis straipsnis. Gal ir Jums bus naudingas:
Kaip sugalvoti pavadinimą? „Geras pavadinimas reikalauja mažiausiai reklamos, išskiria jus iš konkurentų, sukuria emocinį ryšį su jūsų tiksline auditorija, padeda kurti stiprų prekės ženklą.“ (Igor Interactive) Kurdami naują įmonę, pristatydami naują produktą/paslaugą rinkai susiduriate su klausimu: kaip sugalvoti ir pasirinkti tinkamą pavadinimą? Tai sudėtingas klausimas ir todėl labai dažnai pavadinimas pasirenkamas impulsyviai, nepagrįstai.
Aiškinamasis ar bereikšmis pavadinimas?
Pirmu atveju galima pasirinkti aiškinamąjį, veiklą apibūdinantį pavadinimą (pvz. „Lietuvos draudimas“, „Kauno energija“, „Internet Explorer“). Toks pasirinkimas dažniausiai rekomenduojamas, nes yra saugus ir naudingas. Tikslinė auditorija vien tik iš pavadinimo gali suprasti, kas po juo slepiasi, ko galima tikėtis. Toks pavadinimas tampa reklamine-informacine žinute.
Antru atveju galima pasirinkti bereikšmį naujadarą (pvz. „Seesam“, „VST“, „Google“). Toks sprendimas yra daug rizikingesnis ir reikalauja didelių reklaminių biudžetų, kurių pagalba šiam naujam žodžiui (arba trumpiniui) būtų priskirtos asociacijos, suteikta reikšmė.
Jeigu norite paprasto ir patikimo pavadinimo, patartina rinktis pirmąjį variantą. Jeigu norite būti itin unikalūs ir galite skirti pinigų pavadinimo įvedimui į rinką, tuomet rinkitės antrą variantą.
Pavadinimų tipai
1. Žmogaus vardas ir pavardė pavadinime.
Šis atvejis yra tinkamas tada, kai žmogaus vardas yra gerai žinomas ir todėl turi vertę (pvz. „Sabonio paramos fondas“), tačiau nepatartina tokio tipo pavadinimu vadinti įmone, kai žmogaus vardas ir pavardė yra nežinomi (pvz. „Evaldo Zarankos benrovė“). Pastarasis pavadinimas nieko nesako apie įmonės veiklą, be to yra sunkiai įsidėmimas ir keliantis nereikalingus klausimus.
Įmonės savininko (-ų) vardus galima naudoti kaip pagrindą, iš kurio būtų kildinamas pavadinimas (pvz. pavadinimas „Alpera“ buvo sudarytas iš akcininkų vardų Alius, Petras, Romas). Šiuo atveju būtų sukurtas naujadaras, kuris žvelgiant iš šalies atrodytų kaip bereikšmis žodis. Kaip jau buvo minėta ankščiau, tokio tipo pavadinimui reikėtų papildomų reklaminių biudžetų ir jo reikšmės paaiškinimų.
Vardą ir pavardę pavadinime galima naudoti tais atvejais, kai pavadinimas skirtas laisvai samdomam darbuotojui, savo srities žinovui, specialistui (pvz. privačiam daktaro kabinetui, advokatui, architektui ir pan.).
2. Santrumpos.
Tokios santrumpos kaip „IBM“ arba „LG“ skamba gerai, tačiau nereikia pamiršti, kad labai dideli reklaminiai biudžetai buvo skirti tam, kad žmonės įsidėmėtų šiuos pavadinimus ir pradėtų juos asocijuoti su kompiuteriais (IBM) ir buitine technika (LG).
Pvz. pavadinimas „MSL“ absoliučiai nieko apie save nesako. Po šiuo pavadinimu gali slypėti bet kas. Be to jį sunku įsidėmėti ir ištarti. Būtent todėl santrupos tipo pavadinimų nerekomenduojama naudoti.
Tokio tipo pavadinimai dažniausiai nepasižymi ypatingu originalumu ir gana sunkiai išsiskiria iš konkurentų, be to yra tinkami tik vietinei rinkai.
Pavadinimas „Užupio picerija“ nurodo, kur yra įsikūrusi picerija, tačiau lengvai gali būti supainiotas su visom kitom picerijom, kurias galima rasti Užupyje. „Gedimino 9“ nurodo, kad kažkas yra įsikūręs šiuo adresu, bet neaišku kas, todėl reikia papildomų reklaminių biudžetų norint sėkmingai įvesti šį pavadinimą į rinką.
Tokio tipo pavadinimai yra galimi, tačiau turėtų būti gerai apgalvoti, kad netaptų per daug banalūs ir bendriniai.
4. Aprašomieji veiklą apibūdinantys pavadinimai.
Tokie pavadinimai tiksliai ir glaustai apibūdina, kuo užsiima kompanija, koks produktas yra parduodamas arba kokia paslauga teikiama. Tokie pavadinimai yra patogūs ir patikimi.
Gana dažnai tokiems pavadinimams trūksta originalumo, jie pranyksta tarp konkurentų, todėl aprašomuosius pavadinimus svarbu kurti išradingai, juk žinutė gali būti perteikiama netiesiogiai, savitai, per tam tikras asociacijas (pvz. „Snaigė“ gamina šaldytuvus. Snaigės ir šaldytuvai turi tą pačią bendrą asociaciją – šaltis. Iš to kyla ir pavadinimas.)
Apibūdinantis pavadinimas taip pat gali būti ir naujadaras, tačiau šiame naujai sugalvotame pavadinime turėtų būti panaudota šaknis arba kita dalis žodžio, kuris artimai sietųsi su vystoma veikla (pvz. Finasta (FINansai, inveSTicijos), Invalda (INvesticijų VALDymas) ir pan.)
5. Bereikšminiai pavadinimai – Skoliniai.
Pavadinimui pasirenkamas jau egiztuojantis žodis, kuris tiesiogiai nieko nesako apie veiklą. Nauja reikšmė ir asociacijos sukuriamos vien tik reklaminių biudžetų pagalba (pvz. BITĖ, Apple)
Tai yra bereikšmis pavadinimas ir jį vertą rinktis tik tada, jei siekiate būti itin unikalūs ir turite tam pakankamai pinigų.
6. Bereikšmiai pavadinimai – Naujadarai.
Iš atskirų raidžių, garsų, skiemenų… sukurti pavadinimai. Kaip jau buvo ankščiau minėta, šie pavadinimai yra originalūs, tačiau be didelių reklaminių biudžetų ir pastovaus kartojimo nepavyks sukurti reikšmės ir stiprių asociacijų.
Į ką svarbiausia atkreipti dėmesį kuriant pavadinimą?
Pavadinime turėtų atsispindėti jūsų įmonės/prekės ženklo charakteris, pasirinkta pozicija. Jeigu nenorite investuoti didelių pinigų į reklamą, siekiate efektyvios komunikacijas, tuomet rinkitės veiklą apibūdinantį, aiškinamąjį pavadinimą. Geriausi aiškinamieji pavadinimai veiklą apibūdina netiesiogiai, asociacijų pagalba. Pavadinimas turėtų būti lengvai tariamas ir rašomas, o taip pat lengvai įsidėmimas. Pavadinimas turėtų būti originalus, išskirti jus iš konkurentų. Pavadinimas turėtų būti ilgalaikis, suderintas su įmonės/prekės ženklo tikslais. Pavadinimas turėtų kelti pozityvias asociacijas jūsų tikslinei auditorijai. Kurkite pavadinimą atsižvelgdami į rinkos poreikius. Galite pagalvoti ir apie tai, kurią poziciją užimsite sąrašuose. Jeigu norite būti pirmi, pavadinimo pradžiai rinkitės pirmąsias abėcėlės raides. Jeigu planuojate bendradarbiauti su užsieniečiais, atsižvelkite į tai ar pavadinimas lengvai išverčiamas į kitas kalbas. Nesirinkite per daug pretenzingo, įmantraus pavadinimo, ypač jeigu jūsų veikla vystoma gana konservatyvioje rinkoje. Tiesus, tikslus ir paprastas pavadinimas veikia efektyviausiai. Nenaudokite pavadinime per daug asmeniškų dalykų. Jums tai gali atrodyti svarbu, tačiau žvelgiant iš šalies šie asmeniški dalykai prarandą savo svarbą. Lietuviškas raides pavadinimuose nelabai patogu naudoti. Vienas dalykas tai, kad kils problemų užsieniečiams, kitas dalykas tai, kad gali kilti nesusipratimų su internetinio puslapio adresu.
Kadangi informacijos apie moterų madą ir stilių yra nors vežimu vežk, o vyrai yra pakankamai nuskriausti šiuo atžvilgiu (nors gal ir ne, jei jiems tai visai nerūpi), tai nusprendžiau sukurti svetainę, kurioje bent jau šiek tiek apie tai būtų galima pasiskaityti - www.vyrostilius.lt
Iš esmės pateikiama basic infomacija apie įvairius vyriško stiliaus aspektus, stiliaus patarimai, prekinių ženklų apžvalga. Vyrams, jei bus noro tobulėti stiliaus, mados ir asmeninės aprangos srityje, manau tikrai pravers. Tikslinė auditorija 25+.
Nauji įrašai būna bent kartą per savaitę 7dienį vakare.
Sveiki. Rašiau klausimus į kitą temą, bet kažkaip nieks ar nepastebėjo, ar tingėjo atsakinėt..:). Tikiuosi atsakymo nors į kai kuriuos klausimus. Taigi:
Keli klausimai apie backlink'us (tiek iš pirkėjo, tiek iš pardavėjo pusės): 1) ar BL (backlink) iframe'uose yra labai mažiau vertingi? 2) kaip skiriasi BL svoris patalpinus vieną BL straipsnyje, palyginus su tuo pat BL visoje svetainėje (kiekvienam psl.) kur nors footeryje? 3) ar skiriasi BL svoris tarp svetainių, esančių tame pačiame hoste, palyginus su tarp svetainių iš skirtingų hostų? 4) kaip priimta perkant/parduodant BL daryti, jei perkama pvz metams, o jau po trijų mėnesių PR nukrenta arba pakyla (ypač jei ženklesni skirtumai)? 5) ar BL, patalpinti ne po konkrečiu norimu raktažodžiu, ne mažiau vertingi?
papildymas: 6) rel="nofollow" reiktų sudėt kiek įmanoma visose nuorodose savo webe su mintim, kad klientui (BL pirkėjui) būtų geriau? Juk tai negalioja vidinėm nuorodom? Kaip yra jei nuoroda yra į kitą web'ą yra iframe'e su src, o ne href komanda? Pvz pas mane yra Google žemėlapis, tai dėt ir jam, pats googlas negali įsižeist kaipnors?:D
Bus labai į naudą savišvietai, todėl perspausdinsiu savo straipsnį šiame forume. Skaičiai, faktai, jokios demagogijos ir populizmo.
---
Šis įrašas tapo ypač aktualus po to, kai socialdemokratai nusprendė dar kartą viešai apsijuokti ir apkaltino konservatorius nesugebėjus susitvarkyti su ekonomine krize, o vienus žymiausių Lietuvos ekonomistų Nerijų Mačiulį ir Gitaną Nausėdą, kaip bankininkus, jau tampančius socdemų patologine fobija, sukėlus paniką finansų sektoriuje. Ir visa tai nepaisant to, kad Lietuvos ekonomikos augimas jau ne pirmi metai yra vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje, p. Mačiulis premjero pareigas einant G. Kirkilui net nedirbo banke, o p. Nausėda tuo metu atkakliai mėgino atkreipti dėmesį į žemyn smengančius valstybės makroekonominius rodiklius, bet, kaip neseniai pats pripažino, jautėsi tarytum kalbėtų su kurčiais žmonėmis.
Kadangi medžiagos ir taip nemažai, nesiplėtokime įžangoje ir keliaukime tiesiai prie faktais ir skaičiais, o ne socialdemokratiško stiliaus demagogija ir populizmu grįstų argumentų.
Kas, kam ir kokią košę virė
Premjeras Algirdas Butkevičius yra pareiškęs, kad socialdemokratams „tenka srėbti konservatorių ir liberalų privirtą košę“. Tuo tarpu savo programoje, jei taip galima pavadinti tą abstraktų gerų ketinimų asorti, rašytą neturint žalio supratimo, kaip vėliau visa tai reikės įgyvendinti, dabartinė Vyriausybė paskyrė ištisą skyrių pavirkavimams apie tariamai prastą paveldėtą valstybės būklę. Galiausiai, visai neseniai socialdemokratų trio (buvęs premjeras Gediminas Kirkilas, sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis ir partijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas) paaiškino, kas gi, pasak jų interpretacijos, kaltas dėl ekonominės krizės.
Kodėl krizės metu Lietuvoje išaugo emigracija? Kodėl išaugo nedarbas? Kodėl išaugo valstybės skola? Atsakymas į visus šiuos klausimus yra vienas – Lietuva krizei buvo visiškai nepasiruošusi. 2008 m. valdžią paliekant socialdemokratų premjerui G. Kirkilui Lietuva beveik neturėjo finansų rezervo skirtingai nei, pavyzdžiui, Estija. Todėl krizę pasitikome nuogi ir basi, o kovoti su ja tegalėjome tik griežtomis ir nepopuliariomis, bet būtinomis taupymo priemonėmis, kurios neišvengiamai sukėlė šoką visuomenei ir verslui.
Valstybės politika yra tęstinė, t.y. sprendimai, priimti ankstesnėje kadencijoje, neišvengiamai turi įtakos rezultatams kitoje. Atsižvelgiant į tai, kad socialdemokratai krizės akivaizdoje nesiėmė jokių sprendimų, švelninančių jos esamus (jie visiems norintiems ir įgaliems buvo aiškiai matomi jau 2008 m.) ar būsimus padarinius, o ją matydami toliau neigė, vėlesnis poreikis skolintis buvo „užprogramuotas“ neatsakingos jų politikos. Deramą pavyzdį parodė estai, kurių statistika čia pateikiama kardinaliai priešingos Lietuvos ir Estijos ikikrizinės finansinės situacijos palyginimui.
Dėl šios priežasties (valstybės politikos tęstinumo tarp kadencijų) ekonominės krizės metu išaugo valstybės skola, o socialdemokratai naudojosi proga kritikuoti jų pačių klaidas taisančius žmones. Dėl tos pačios priežasties šioje kadencijoje tie patys socialdemokratai nepelnytai gali girtis didžiausiu BVP augimu ir sparčiausiu nedarbo mažėjimu ES, visus rekordus mušančiu eksportu ir pan.
Iki krizės beveik kasmet fiksavusi biudžeto perteklių Estija sukaupė 10 proc. BVP siekusį finansų rezervą, krizės metu turėjo santykinai labai nežymų biudžeto deficitą ir pirmoji iš Baltijos šalių įsivedė eurą. Lietuva galėjo Estiją čia ir pralenkti – 2007 m. iki atitikimo Mastrichto kriterijams mums pritrūko tik 0,1 proc. mažesnės infliacijos (ir teigiamos jos prognozės). Deja, milžiniškais tempais augindami valstybės išlaidas ir tuo pačiu rinkoje cirkuliuojančių pinigų kiekį nesugebėjome infliacijos suvaldyti. Valstybės išlaidos vien nuo 2005 iki 2008 m. buvo padidintos net 10 mlrd. litų, infliacija vienu metu siekė dviženklį skaičių niekais paversdama atlyginimų augimą, o mūsų finansų rezervas krizės išvakarėse tesudarė varganus 0,9 proc. BVP kai Estijoje tuo tarpu santykinai siekė 11 kartų daugiau.
Akivaizdu, kad yra priežastinis ryšys tarp socialdemokratų vykdytos neatsakingos politikos ir vėlesnės Lietuvos būtinybės skolintis norint padengti dėl globalios krizės staiga smukus pajamoms susidariusią biudžeto skylę.
Išties įspūdinga, kad valstybės biudžeto išlaidos per 4 metus nuo 2005 iki 2008 metų buvo padidintos nuo 14 iki 24 mlrd. litų Žinoma, ekonominio pakilimo metu augo ir valstybės pajamos, tačiau biudžetas absoliučiai kiekvienais metais išliko deficitinis, net jei ir turėjome visas galimybes jį subalansuoti. Kokios to pasekmės?
galėjo būti vykdoma atsakingesnė ir į ateitį kiek įžvalgesnė politika bei užuot žarsčius lėšas į kairę ir į dešinę kaupiamas finansų rezervas ne tokiems ekonomine prasme palankiems laikams. Tačiau taip daroma nebuvo ir į krizę įžengėme jai visiškai nepasiruošę. Tokiu būdu poreikis skolintis trūkstamas lėšas dėl krizės metu smukusių valstybės biudžeto pajamų buvo užprogramuotas anksčiau vykdytos politikos. Na, o po to kaltieji nepraleido progos dėl savų klaidų kaltinti tų, kuriems teko valdyti nepalankiu metu. Kam kuklintis, juk visuomenė vis tiek nesigilina ir kaltę verčia tiems, kas tuo metu yra valdžioje, o ir rinkėjų atmintis nėra labai gera; dalį lėšų nukreipiant finansų rezervo kaupimui buvo galima mažinti cirkuliuojančių pinigų kiekį rinkoje šitaip mažinant ir infliaciją, kuri tam tikru metu buvo pasiekusi net dviženklį lygį ir dėl augančių kainų valgė realų atlyginimų augimą. Be to tai sutrukdė mums įsivesti eurą; vėliau asignavimų politika visiškai pasikeitė. Dėl nepasiruošimo krizei pravalgius viską, ką buvo galima atidėti, krizės metu valdžiusiai A. Kubiliaus Vyriausybei teko įšaldyti išlaidas ankstesnių metų lygyje. Tai puikiai matosi ir iš grafiko: iki 2008 fiksuotas staigus išlaidų kreivės augimas, vėliau išlaidos laikosi beveik tokiame pačiame lygyje.
Socialdemokratai vis skundžiasi, kokią tariamą naštą jiems paliko XV-oji A. Kubiliaus Vyriausybė. Nepaisant to, kad:
2008 m. jie neigė visiems ar bent ekonomikos ekspertams (kas socialdemokratų neapima) akivaizdžią ekonominę krizę mėgindami parodyti, kad valstybę perleidžia puikios būklės, nors ta būklė, kalbant apie pasiruošimą atlaikyti krizę ir apie makroekonominių rodiklių tendencijas, buvo apgailėtina; kad dabar mūsų BVP augimas – didžiausias visoje Europos Sąjungoje; kad eksporto rodikliai viršija visus rekordus ir kad vien per pastaruosius metus jis išaugo beveik trečdaliu; kad valstybės biudžeto deficitas nuolat mažėja ir tęsiant pradėtą atsakingą politiką jau šiais metais tenkins Mastrichto kriterijų, o dar po kelerių galėtų būti ir perteklinis. To socialdemokratai nesugebėjo pasiekti net ekonominio pakilimo (ant paskolų adatos užauginto burbulo) metu.
Būtų galima tęsti. Yra ir daugiau rodiklių, liudijančių tai, kad Tėvynės sąjunga ir Liberalų sąjūdis socialdemokratams paliko šalį kur kas geresnėje būklėje nei ją rado socialdemokratų paliktą jiems. Keletas tokių rodiklių pateikta ir šioje diagramoje – tai užsienio prekybos balansas (deficitas) ir infliacija. Diagramoje pavaizduoti paskutinės socialdemokratų valdymo kadencijos duomenys iki pat 2008 m. pabaigos, kai valdymą perėmė TS ir LS. O palyginimui pateikti 2012 m. 3-iojo ketv. duomenys, rodantys kas buvo grąžinta socialdemokratams.
A. Butkevičius žiniasklaidoje aiškina, kad jam „tenka srėbti konservatorių ir liberalų privirtą košę“. Tačiau Butkevičius ir Co. turėtų pripažinti, kad ta „košė“, kurią dabartiniams valdantiesiems išvirė A. Kubiliaus Vyriausybė, yra nepalyginamai gardesnė už tą, kurią virė šiandieninio premjero partijos kolega G. Kirkilas. Laikas baigti sekti pasaką rinkėjams apie baisią paveldėtą valstybės būklę, kai valstybės ekonomikos augimas yra didžiausias visoje Europos Sąjungoje, ir užuot verkšlenus bei ieškojus tariamų pasiteisinimų dėl neveiklumo pradėti realiai dirbti. O jaučiant, kad tai daryti stokojama kompetencijos, būtų galima trauktis ir leisti dirbti tiems, kurie ne tik nori, bet ir gali ir savo galimybes jau įrodė darbais ankstesnėje kadencijoje, kurių rezultatus šiame grafike ir matome.
Pagal visus tris ir, beje, labai svarbius čia pavaizduotus rodiklius Lietuva šių metų I-ąjį ketv. pirmavo ES. T.y. Lietuvos BVP, eksporto ir užimtumo augimas yra sparčiausias Europos Sąjungoje. Tuo tarpu Vyriausybę palikus G. Kirkilui Lietuvos BVP nuosmukis buvo 3-ias didžiausias ES, o užimtumo - 2-as didžiausias. Iš esmės paveldėję ne tik sparčiai dugnan smunkančią, bet tokių problemų sprendimui ir visiškai neparuoštą (o būtent tuo ir kaltinami socdemai) valstybę dešinieji ją pastatė ant kojų, privertė bėgti į priekį sparčiausiu žingsniu visoje ES ir nelabai racionalios rinkėjų logikos dėka grąžino socialdemokratams. Tikėkimės ne tam, kad pastarieji visa tai sudirbtų.
Lietuva po krizės – A. Kubiliaus Vyriausybės darbo rezultatai
Lietuvos I-ojo šių metų ketvirčio BVP augimas palyginus su ankstesnių metų paskutiniuoju yra pats didžiausias visoje Europos Sąjungoje. Kol kas kairieji/populistai gerai įkurto Lietuvos ekonomikos variklio pristabdyti nesugeba ir augame nepaisant visų jų „pastangų“.
Metinis Lietuvos BVP pokytis taip pat išlieka puikus, atsiliekame tik nuo Latvijos, tačiau ją vejamės. Latvijos rodiklis smuko 0,2%, o Lietuvos ūgtelėjo visu 1%.
BVP jau siekia prieškrizinį lygį. Grafikas sudarytas pagal einamosiomis kainomis grįstą BVP pašalinus sezono įtaką. Pagal šį rodiklį 2008 m. II ketvirtis buvo pikinis (t.y. jo metu prieš krizę BVP buvo didžiausias) visoms Baltijos valstybėms, grafike jis prilygintas 100%.
Iš grafiko matyti, kad krizės kulminacijos eigoje Latvijos BVP patyrė didžiausią nuopuolį. Vėlesnis visų Baltijos valstybių BVP atsistatymas buvo maždaug vienodas, tačiau Latvija nuo Lietuvos ir Estijos atsilieka dėl to paties nuopuolio skirtumo.
Paskutiniais duomenimis tiek Estija, tiek Lietuva ikikrizinį piką pagal šį rodiklį jau viršija. Latvijai dar trūksta keleto procentų. Analizės metu I ketv. duomenys buvo tik Lietuvai. Grafike skaičiais pavaizduotas Lietuvos pirmųjų kiekvienų metų ketvirčių rodiklis.
Kaip ir skelbia grafiko pavadinimas, Lietuva pagal BVP, tenkantį gyventojui, artėja prie tokių Europos Sąjungos senbuvių kaip Portugalija ir Graikija, esančių ES sudėtyje jau ne vieną dešimtmetį. O regione jau lyderiauja. Šiuo metu Lietuvos BVP/gyv. lygis sudaro 70 proc. ES vidurkio – tai geriausias kada nors fiksuotas rodiklis ir toliau stebimas spartus jo augimas, kurio nebepaaiškina 2011 m. gyventojų surašymo rezultatų įtaka.
Prestižinis Jungtinės Karalystės ekonomikos savaitraštis „The Economist“ skelbia: „The Baltic states will continue to shine.“ Pagal 2013 m. BVP augimo prognozę didesnis nei 2 proc. BVP augimas šiemet Europos Sąjungoje numatomas tik Baltijos valstybėms. Beje, visoms joms numatomas augimas ne tik viršija 2 proc., bet ir nėra mažesnis nei 3 proc., todėl atotrūkis nuo likusios Europos - labai žymus. Akivaizdu, kad Baltijos valstybių kovai su krize taikytos priemonės pasiteisino su kaupu, ir panašu, kad „Baltijos tigrų“ sąvoka įgyja prasmę iš naujo.
Ir taip rekordinės Lietuvos eksporto apimtys auga sparčiausiai Europos Sąjungoje. Lietuvos ekonomikos augimo rodikliai nepaliauja stebinti. Keletas faktų:
2005 m. per I ketv. eksportavome maždaug tiek, kiek šiemet per pirmąjį mėnesį; ekonominio burbulo piko metu 2008 m. III ketv. buvo eksportuota prekių už 14,5 mlrd. litų. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį Vyriausybę palikus dešiniesiems - už 22,5 mlrd. litų. Ir šis per keturis metus daugiau nei 1,5 karto sudarantis augimas, fenomenalu, pademonstruotas ekonominės krizės metu.
Pirmųjų keturių 2013 m. mėnesių Lietuvos eksporto augimas sudaro 15 proc. - tai didžiausias metinis augimas visoje Europos Sąjungoje. Lietuvos eksportas jau seniai pranoko iki krizės siektą maksimumą ir šiuo metu toliau muša visų laikų rekordus.
Lietuvos 1-ojo metų ketvirčio užsienio prekybos duomenys nuteikia optimistiškai. Šiemet pasiekėme rekordiškai žemą užsienio prekybos deficito santykį su bendra užsienio prekybos apimtimi, o deficitas sumažėjo iki 1,3 milijardų litų ir tik nežymiai viršija krizės įkarštyje dėl sumažėjusios bendros apyvartos pasiektą 1 milijardo litų rekordą.
Tuo tarpu stebėdami socialdemokratų politiką jiems politiškai nepriklausomus valstybės eksporto ir investicijų skatinimu besirūpinančių agentūrų („Versli Lietuva“, „Investuok Lietuvoje“) vadovus keičiant savais partiniais statytiniais ekspertai dūsaudami klausia - „Ar laikas griauti Lietuvos eksporto ir verslumo pažangą?“:
Ankstesnėje kadencijoje pasiekti įspūdingi įmonių skaičiaus augimo rodikliai. Pastaraisiais metais įmonių skaičius Lietuvoje auga itin sparčiai. 2012 m. jis ūgtelėjo net 43% arba 4475 naujais juridiniais asmenimis. Iš šio skaičiaus 2275 sudaro įmonės, įregistruotos mažųjų saulės jėgainių įrengimui, tačiau net ir jas atmetus lieka 21% arba 2200 įmonių prieaugis. Tuo tarpu išregistruotų įmonių skaičius netgi sumažėjo.
Teigiamas įsteigtų ir išregistruotų įmonių skaičiaus balansas nuo 2008 m. per visą ankstesnės Vyriausybės darbo kadenciją išaugo net tris kartus, nuo 3900 iki 11700.
Be to smulkųjį verslą remdama A. Kubiliaus Vyriausybė įvedė naują juridinį subjektą - mažąją bendriją. Mažosios bendrijos bendrame naujai įregistruotų juridinių asmenų metiniame padidėjime pernai sudarė apie ketvirtadalį įmonių prieaugio, t.y. buvo įregistruotos net 1123 mažosios bendrijos.
Realūs darbai davė realius rezultatus. Rinkimuose nubaudus dirbančius ir vietoje jų pasirinkus populistus dabar belieka tikėtis bent dalinės šių darbų tąsos.
Tai kaip ten su ta emigracija?
Šio straipsnio pradžioje iškėlėme tris gyventojams nerimą keliančius klausimus dėl emigracijos, nedarbo ir valstybės skolos augimo priežasčių krizės piko metu.
Tekste jau buvo paminėta, kad šiuo metu Lietuvos užimtumo augimas yra sparčiausias visoje Europos Sąjungoje, taigi, A. Kubiliaus Vyriausybės taikyti sprendimai puikiai pasiteisino ir raškome to vaisius, duodančius naudą valstybei ilgalaikėje perspektyvoje ir realiai sprendžiančius nedarbo problemą.
Valstybės skolos augimo prielaidas pakankamai gerai paaiškino finansinės valstybės padėties krizės akivaizdoje apžvalga, kuri demonstruoja, kad Lietuvos poreikis skolintis buvo paveldėtas nepaliekant valstybei kitų galimybių dėl iki krizės ir ypač jos akivaizdoje 2008 m. vykdytos neatsakingos politikos, už ką atsakomybę turi prisiimti tą krizę tuo metu aktyviai neigę tuometinis premjeras G. Kirkilas ir tuometinis (bei, beje, dabartinis – socialdemokratams trūksta kompetencijų?) finansų ministras Rimantas Šadžius. Beje, net ir išaugus įsiskolinimams, jie išliko vieni žemiausių ES. Kitas situaciją įvertinti padėsiantis pavyzdys – iki krizės pagal santykį su BVP mažesnė Latvijos skola krizės eigoje mūsiškę pralenkė, t.y. ūgtelėjo santykinai labiau.
O atsakymas paprastas – tautiečiai grįžta namo. Lietuvos migracijos saldo (skirtumas tarp emigravusių ir imigravusių asmenų skaičiaus) toliau atsitiesia po piko, pasiekto krizės metu. 2012 m. iš Lietuvos išvyko 21 tūkst. žmonių daugiau nei atvyko ir nors tai vis dar yra mums nepalankus rodiklis, tuo pačiu jis yra visai netoli geriausio pastarojo dešimtmečio rezultato, apimančio net ir taip vadinamo ekonominio pakilimo metus.
Emigracijos banga išsikvepia, tuo tarpu imigracijos mastas auga. Didžiąją dalį imigracijos sudaro reemigrantai, t.y. sugrįžtantys anksčiau emigravę žmonės.
A. Kubiliaus Vyriausybė buvo kaltinama sukėlusi emigracijos bangą. Reikėtų pradėti nuo to, kad emigracijos šuolį natūraliai sąlygojo pati ekonominė krizė ir jos padariniai darbo rinkoje. Tai objektyvios priežastys, kurių Lietuvos politikai tikrai nesukėlė. Žinoma, nuo jų valios priklausė, kaip su tokiomis problemomis bus tvarkomasi. Kad su krize buvo susitvarkyta puikiai, liudija didžiausias Lietuvos BVP, eksporto ir užimtumo augimas visoje Europos Sąjungoje. Tam antrina ir Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde, visai neseniai pažėrusi iš ekspertų lūpų jau eilinėmis tampančių pagyrų A. Kubiliui. Tačiau taikyti sprendimai atsirėmė į dar G. Kirkilo vyriausybės paliktus valstybės finansų rezervus, tiksliau, jų nebuvimą (0,9 proc. BVP lyginant su 10 proc. Estijoje).
Todėl neišvengiamai buvo jaučiamas būtinos taupymo politikos šokas visuomenei. Tačiau visų svarbiausia orientuotis ne į trumpalaikį populizmą, o į ilgalaikę naudą valstybei. Kaip matome, atsakingos politikos dėka migracijos tendencijos staigiai pakito. Priešingu atveju laikantis įsikibus populizmo ir reitingų emigracijos lygio padidėjimas Lietuvoje galėjo virsti ilgalaikiu ir chronišku reiškiniu.
Keli štrichai pabaigai
Visi tie, kurie yra linkę situaciją įvertinti objektyviai, be išankstinių nusistatymų ar polinkio sekti iš paskos kokiai nors politikų keikimo madai, remdamiesi aukščiau pateikta solidžia ir konkrečia informacija neišvengiamai prieis vienos ir tos pačios išvados – A. Kubiliaus Vyriausybė, tebūnie ne tobula, dirbo puikiai. Ji dirbo taip puikiai, kad šiandien nagrinėdami ekonomikos augimą įvairiais parametrais Lietuvą galime matyti pirmoje pozicijoje ne viename mūsų nupaišytame grafike. Prieš keturis su trupučiu metų valdžią paliekant socialdemokratams apie tai nebūtume galėję nei svajoti. Todėl verta pasidžiaugti tuo ką pasiekėme, o kartu ir padėkoti žmonėms, kurie savo atsakingu, į naudą valstybei, o ne jų asmeninius reitingus orientuotu, darbu prie to itin svariai prisidėjo. Kartu ir susimąstyti ar nepadarėme klaidos valdžią atimdami iš pastarųjų ir patikėdami ją populistams, kurie ne tik nesijaučia atsakingi už savo anksčiau padarytas klaidas, iš esmės krizės metu ir sąlygojusias šoką visuomenei ir verslui bei vertusias ieškoti griežtų taupymo priemonių, bet ir drįsta drabstyti purvais tas klaidas taisiusius, beje, labai sėkmingai, žmones.
Pažvelgus į bendrą vaizdą yra akivaizdu, kad vidinėje Lietuvos politinėje konkurencijoje nedalyvaujantys garbūs užsienio ekspertai ganėtinai vienareikšmiškai sveikina Lietuvą su jos pasiekimais ir giria ekspremjerą A. Kubilių bei jo Vyriausybę. Ir tik tokie vietinės politikos klounai, kurie neriasi iš kailio dėl dar vieno varguolio, vis tiek nepajėgsiančio suvirškinti čia pateikiamos informacijos, todėl mintančio populistiniai lozungais a‘la „svarbiausia žmogus“ (nors pagal vykdomą politiką – prisiminkite „Litexpo“, „Versli Lietuva“ ir kt. – akivaizdu, kad jei kas socialdemokratams ir svarbiausia, tai nebent prastumti savus), balso toliau drabstosi tais pačiais purvais, nepaisant to, kad jau daugiau nei pusmetinis kai jie patys yra valdžioje ir kad būtų pats laikas pakeisti rolę, į kurią buvo taip įsijautę savo buvimo opozicijoje metu.
Galima pasakyti paprastai: jei Jums, mielieji, susimąstyti nepadės tai, Jums, deja, susimąstyti nepadės niekas. Susiimkite. Ir padėkite susiimti likusiems. Lietuva gali ir toliau tokiais septynmyliais šuoliais žengti į priekį. Tačiau tik su sąlyga, kad pati visuomenė to norės ir tą norą išreikš rinkimuose pasirinkdama atitinkamai protingai.
INEC gavo reakciją nuo Toffy Mano asmeninis puslapis
INEC gavo reakciją nuo dromey Mano paskaitos apie freelancinimą ir programavimą [VIDEO]
INEC gavo reakciją nuo Stanley Maršruto planavimas
INEC gavo reakciją nuo 3mo Reikia pagalbos su wordpress