Ignas

(Ne)Piramidė
 
Daugumai tinklinio marketingo veikimo principu paremtų kompanijų, jų parduodamas produktas yra skirtas tik dėmesio nukreipimui nuo tikrojo pelno siekimo (ir darymo) modelio. Tiems, kas yra (ar buvo) susiję su TM kompanijomis, praeitas straipsnis (kuriame teigiama, kad TM kompanijų verslo modelis yra vedantis į žlugimą, kadangi su tam tikrais produktais yra pasiekiama rinkos riba ir tampa nebeįmanoma to produkto parduoti) atrodė “ne į temą”. Ypač didelę diskusiją šiame forume sukėlė Amway, FM Group ir kitų FMCG (fast moving consumer goods - greito vartojimo prekės) produktų, kuriuos rinkoje platina įvairios TM kompanijos, šalininkų pasipiktinimą. Blogiausia yra tai, kad jie nesuprato pirmojo straipsnio moralo. Produktas (ar teikiama paslauga) tikrai gali būti geras (-a). Ir FMCG produktai rinkoje neužsilieka, nes jie yra vartojami. Neva – tokiu būdu (dėl to, jog produktai yra FMCG) rinkoje riba nėra pasiekiama, nes produktai “neužsibūna”. Šioje vietoje, diskusiją galima tęsti “iki negaliu“. Ir nebus joje teisių pusių. Todėl, kad TM veikloje besisukantys žmonės (kaip voverės ratelyje) nesupranta esmės – produktas niekada nebuvo tas faktorius, dėl kurio jie įsitraukė į tinklinį marketingą. Kitaip – tuo produktu jau būtų seniai susidomėta, jis būtų visiems žinomas ir populiarus, ir t. t. Produktas TM sistemoje yra tik pasiteisinimas, siekiant “įteisinti” tikrąjį “pinigų darymo mechanizmą”.
 
Iš esmės – mes visi žinome, kas vyksta su tinklinio marketingo kompanijomis. Tik, neduok Dieve, nevartokite žodžio “piramidė” prie žmonių, kurie yra į tai pasinėrę! Tinklinio marketingo kompanijose “verslas” daromas ne parduodant produktą, o stengiantis prikalbinti kuo daugiau žmonių užsiimti tuo pačiu. Ir, žinoma, pirkti, pirkti, pirkti. Juk pas mus, Lietuvoje, negalioja jokie įstatymai ir/ar reikalavimai, kokius TM kompanijoms yra nustatęs JAV teismas 1979 metais… Pasirodo, pas mus galima pardavinėti svajones.
 
Matematika. Arba – logika
 
Tinklinio marketingo kompanijos dirba pagal geometrinę plėtrą, kai Jūs randate dešimt žmonių, kurie randa dar dešimt žmonių, kurie randa dar dešimt žmonių ir t. t. Paprastai – tai pavaizduota kaip besiplečianti matrica (tik ne piramidė!) su įvairiais lygiais.
 
Tik čia mes susiduriame su logikos problema. Tam, kad TM modelis būtų veiksmingas, jau trečiame lygyje (10 x 10 x 10) turi dalyvauti 1,000 žmonių. Na va… Jau turite visą savo rajoną versle. Visi yra verslininkai, blemba! Fantastika! Bet tai čia nieko tokio, nes šeštame lygyje – Jūsų tinklą jau sudarys 1,000,000 durniukų… oi, atsiprašau – žmonių, kurie tikės (ir tikėsis), kad gali uždirbti pinigus. Trečdalis Lietuvos, . Va čia tai verslumą skatinanti šalis! Ir šioje vietoje, TM fantazijos (ir veikla) tikrai nesustoja. Toliau rengiami susitikimai, toliau kabinami makaronai žmonėms ant ausų ir toliau pardavinėjamos svajonės. Tik pagalvokite apie tai, kiek pinigų tai kainuoja žmonėms, kurie tas svajones perka. Arba – kiek pinigų tie žmonės atneša tiems, kas tas svajones parduoda.
 
Mes žlugsime? Mes negalime žlugti!
 
Niekas taip neerzina užkietėjusių TM fanatikų, kaip teiginys, jog jie žlugs. Jeigu parodysite jiems tą absurdą jų pačių konfenrencijose, kur pasakojama apie jų augimo tempus ir, remiantis jų pateikiamais skaičiavimais, gaunasi, jog per kokius metus laiko jie turėtų generuoti maždaug visos Lietuvos BVP. Ir kai tai pateiki tiems fanatikams į akis, jie tada ištaria auksinę frazę: “na, ne visiems pasiseks iš to padaryti verslą ir todėl rinka niekada nepersipildys“.
 
Palaukite sekundėlę… Tai kur yra tiesa? Ar tai, kad “kiekvienas tai gali ir jam pasiseks, tik reikia įsigyti distributoriaus paketą“, ar tai, kad visgi yra planuojama (ir tikimąsi) pasipelnyti iš tų, kuriems “nepasiseks” ir kurie perka svajones?
 
Seminaro metu – “visi gali tai pasiekti“. “Tai – vienintelė ir unikali galimybė“. “Jeigu Tu neprisijungsi prie mūsų dabar (skaityti: nepirksi to, ką tau dabar parduosiu) – tau nereikia verslo ir gali valinti dirbti į McDonald’s“.
 
Bet paminėkite seminaro metu apie tai, kaip rinka bus perpildyta ir kad tų skaičių pasiekti neįmanoma, kai staiga atsiranda tokios frazės kaip: “žinoma, ne visiems tai pavyks padaryti“. Arba “taip, dauguma to nepadarys ir palūš“. Bet… “tik ne tu. Tu gali tai padaryti. Aš matau tai tavyje, matau tavo užsidegimą. Va tu – tai tikras laimėtojas ir tau pavyks“.
 
Teisybės dėlei – jeigu Jūsų akys seminaro metu dega – Jums pasakys taip (ar panašiai), kaip parašyta aukščiau. Jeigu esate skeptikas – iki šios pokalbio dalies net nedaeisite. Tie TM dalyviai, kurie tame jau kelerius metus (gabesni – ir kelerius mėnesius) – greitai ras, kaip numesti kokį bajerį, papasakoti kokią istoriją, pateikti kokią išgalvotą “statistiką” ar šiaip ką nors suburti vietoje. Na, kad būtų ramiau ir nukreipti temą.
 
Naujas verslas: Idiotiškas TM
 
Kai kurios iš dabartinių TM kompanijų “persikūnyjimai” (net nežinau, ar teisingai parašiau tą žodį) bando “spręsti” nekontroliuojamo augimo problemą, ribodamos žmonių skaičių, kurį Jūs, kaip distributorius, galite “sponsoriauti” iki keturių. Tačiau ta pati, aukščiau minėta, taisyklė egzistuoja ir toliau, tik pailgėja laikas, kai tie neįmanomi skaičiai (ne)bus pasiekti. Ir prie viso to – pridedama dar viena problema: besiplečianti matrica (ne, ne piramidė!) tik dar labiau išsiplėčia.
 
Pasitikėjimas ir piramidės šėšėlis
 
Iš esmės – kiekvienos aferos (sukčiavimo) mechanizmas yra lygiai toks pats: siekiama apgaulės būdu išvilioti Jūsų pinigus. Kad Jūs tuos pinigus atiduotumėte aferos sumanytojui ar vykdytojui – jis/ji turi įgauti Jūsų pasitikėjimą. Bent jau tam momentui. Auka, tinklinio marketingo atveju, sudorojama labai panašiai, kaip ir sukčiavimo – įgyjant aukos pasitikėjimą. Auka patiki netikrais pažadais ir, mainais, TM atstovas gauna jos pinigus.
 
Prie viso to – kai kurios TM kompanijos turi dar vieną sritį, kurioje daromi pinigėliai (t. y. – toliau imami pinigai iš aukų): motyvaciniai seminarai, įrašai, video klipai ir panašiai. Jie yra “labai rekomenduotini kiekvienam distributoriui” ir žmogus, tikintis TM siūlomais “privalumais” ir “nuosavo verslo galimybe”, perka tas nesąmones, tikėdamasis rasti ten kažkokį magišką receptą, kaip nieko neveikti ir gauti pinigus gulint namuose ant sofos. Ir pati baisiausia šios “šėšėlinės piramidės” dalis: tie, kurie yra “apačioje” ir kuriems nesiseka “dirbti”, kreipiasi į tuos, kurie yra “aukščiau” (tipo: jie - sėkmingesni), o pastarieji sako: “pirk tą ir aną priemonę, nes man ji padėjo ir tau padės“.
 
Darbas, siūlomas TM kompanijos: Tu esi tas kvailys!
 
Kaip esu minėjęs viename iš savo ankstesnių straipsnių: “kiekviename sandoryje ieškokite, kas liks kvailio vietoje. Jeigu tokio sandorio dalyvio nematote – kvailys esate Jūs”. Ar racionaliai mąstantis žmogus, nepaisant aukščiau pateiktų faktų, eitų pardavinėti kažkokį produktą ar paslaugą, kurią, visu pirma, turi įsigyti pats ir konkuruoti su toje pačioje veikloje “bedirbančiais” kitais “verslininkais” (juokingai skamba) toje pačioje teritorijoje? Atsiminkite, kad tų “verslininkų” skaičius yra neribotas, nes TM kompanijos “suteikia galimybę turėti verslą visiems be išlygų“.
 
Ką manote? Ar tai – “puiki galimybė turėti savo verslą”, ar, visgi, verslo planas, kuriam jau nuo pradžių yra lemta žlugti?
 
Kaip tie, esantys viršuje, tapo tokiais turtingais? Dėka tų, kuriems nieko nesigauna apačioje. Ir produktas gali (o šiais laikais – jau ir yra) bet koks. Kaip ir kiekvienoje piramidėje. Oi… aš tai pasakiau…
 
Laukite tęsinio kitą savaitę.
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo Guru svetainės.

Tinklinis marketingas… Piramidinės schemos… Individualaus verslo galimybė… Dirbk sau… Dirbk iš namų kada nori…
 
Kiek iš mūsų esame girdėję tokias frazes? Kiek esame matę reklamų? Kiek buvome kažkieno iš pažįstamų, giminių ar draugų nutempti į kokį “seminarą”? Turbūt, beveik visi esame ten buvę. Taigi, kas tas “tinklinis marketingas”? Parašysiu kelių dalių straipsnių ciklą (panašu, kad jis bus iš 4 dalių), nes MLM (angl. Multi Level Marketing) bus narstomas po kaulelį, ir paskelbsiu jį dalimis per kelias savaites.
 
Pradžiamokslis
 
Pradžiamokslis apie verslą esamiems verslininkams tikrai nėra reikalingas. Tačiau žmonėms, norintiems dalyvauti tinkliniame marketinge (toliau – TM), jis yra būtinas. Diskutuojant apie tinklinį marketingą su jame jau dalyvaujančiais žmonėmis – pastebiu, kad paminama elementari verslumo logika, nesuprantamas pridėtinės vertės kūrimas, rinkos paklausa ir pasiūla, bei dar daugelis dalykų. Ir baisiausia dalis TM dalyvių supratime – kad tai “lengvi pinigai” ir “nieko nereikia daryti”. Na, bet apie tai – vėliau.
 
Ar tai nauja?
 
Tinklinio marketingo tikrai negalima pavadinti nauju reiškiniu. Tinklinio marketingo schemos veikia rinkoje jau daugiau kaip 25 metus (ech, tie auksiniai Herbalife laikai). Naujais negalima pavadinti ir įvairiausius produktų pardavimo būdus, naudojamus TM’e. Jie visi seniai išbandyti. Beje, didžioji dauguma tokių bandymų tikrai buvo itin nesėkmingais, nepaisant to, kad siūlė tikrai neblogą produktą.
 
Marketingo inovacijos šiame pasaulyje nėra naujiena. Ir, kad ir kaip sėkmingai veiktų tokie prekybos gigantai kaip “Senukai” ar “Maxima”, prekybos tinklai “Akropolis” ir kitos prekybinės įmonės – po 25 metų nesėkmingo verslo modelio, tinklinis marketingas vis bando žengti į rinką, vis bando pademonstruoti save kaip patikimą verslą. Laikas paaiškinti, kodėl taip nėra.
 
Nejaugi žmonės, dirbantys TM, neuždirba pinigų?
 
Visu pirma – turime suprasti, kaip veikia tinklinis marketingas:
 
Kodėl tinklinio marketingo struktūra yra tokia, kurios dėka visuomet stengiamasi perpildyti rinką niekam į tai neatkreipiant dėmesio;
Kodėl tinklinio marketingo kompanijos negali įtilpti į paprastus pelningumo rėmus, kaip kad tai daro įprastas verslas;
Kodėl tinklinio marketingo kompanijose ateina toks momentas, kai pinigai uždirbami ne iš parduodamo produkto (prekės ar paslaugos), o iš žemiausiai esančių žmonių (t.y. – distributorių) nuostolių.
Didžioji dalis TM būdu veikiančių kompanijos tampa “vergvaldėmis”, dėl ko dauguma jų savininkų (ypač – JAV) buvo sustabdyti teisėtvarkos organų ir pasodinti ilgiems metams už grotų (sukčiavimas JAV yra labai rimtas nusikaltimas) dėl to, kad “parduoda neįmanomos sėkmės galimybes“. Įsiskaitykite į tą frazę dar kartą. Taip tinklinis marketingas yra vadinamas JAV teismuose – neįmanomos sėkmės galimybių pardavimas. Ir tai – nusikaltimas. O kadangi veikla vyksta ne vienoje valstijoje – tai tampa federaliniu (t. y. – labai rimtu) nusikaltimu.
 
Jūs pasakysite “tačiau dalis tinklinio marketingo kompanijų sėkmingai dirba ir toliau”. Na taip, jos dirba toliau. Tačiau ne taip sėkmingai, kaip joms pačioms norėtųsi. Ir jos “dirba toliau” ne todėl, kad jų veikla yra pateisinama, o todėl, kad JAV teisinė sistema yra labai lanksti ir samdant geriausius advokatus šalyje (ištisomis komandomis, o ne po vieną), galima išsisukti iš kaltinimų korporacijoms. Dėka kompensacijų, viešų paneigimų ir kitų dalykų. Deja…
 
Turiu labai gerą posakį, kurį esu rašęs anksčiau Verslo Guru Facebook sienoje: “Visada, kiekviename sandoryje, ieškokite, kas liks kvailio vietoje. Jeigu tokio nerandate – kvailys, greičiausiai, būsite Jūs“. Kad ir kaip pažiūrėsime į TM veiklą – tas vargšas “platintojas”, kuris pagaliau supranta, kad visų motyvacinių seminarų ir kieto gyvenimo stiliaus video klipų/nuotraukų dalyje kvailiu liko tik jis pats. Tik tada geri žmonės pajunta viso šio reikalo blogą skonį…
 
Atsakymas į šios pastraipos pavadinime pateiktą klausimą yra taip – tinkliniame marketinge galima uždirbti pinigus. Tik klausimas tame, ar uždirbami pinigai yra iš “gero verslo praktikos”. Greičiausiai, jeigu esate velkami į kokį nors “nerealios verslo galimybės” seminarą – tai nėra geros praktikos verslas. Tai – tinklinis marketingas, kuris, remiantis jau 25 metų praktika, vis tiek “užlinks”.
 
Tačiau kaip tai atsitinka?
 
Tinklinis marketingas neveikia dėl savo struktūros
 
Viskas yra labai paprasta: kompanija, kuri nesinaudoja tinklinio marketingo struktūra, niekada nepadarys sekančių žingsnių:
 
Nepriims nereikalingo kiekio darbuotojų;
Nepateiks rinkai tiek produkto, kiek jo nereikia;
Pardavinės produktą tik “iš rankų į rankas”;
Mokės atlyginimą tik komisinių pagrindu.
Tinklinio marketingo kompanijos daro viską kaip tik taip.
 
Realus verslo pasaulis
 
Pradedant bet kokį verslą, reikia išnagrinėti du elementarius dalykus – paklausą ir pasiūlą. Nuo to prasideda bet koks verslas.
 
Kaip pavyzdį, paimkime mano išgalvotą akinių nuo saulės gamybos įmonę “Spindulys Tik Pyst!”. Taigi, “Spindulys Tik Pyst!” galvoja, kad kitais metais bus ilga vasara ir prekyba turėtų būti tikrai nebloga, todėl nusprendžia pasigaminti 2 milijonus porų akinių nuo saulės. Tai reiškia, kad reikia tam pasamdyti tinkamus žmones (dizaineriai, inžinieriai, technologai, gamybininkai ir pan.), užtikrinti sklandžią gamybą, pravesti derybas dėl distribucijos (platinimo) vietų ir teisingo prekės paskirstymo rinkoje (pvz. prekė bus geriau parduodama pajūryje, nei Jonavos mieste).
 
Jeigu pasirodys, kad “Spindulys Tik Pyst!” produktai yra tikrai geri, vartotojams produktas patinka ir viskas bus išparduota jau birželio viduryje - ”Spindulys Tik Pyst!” atsakingi asmenys “apsiskaičiavo” paklausoje ir praras nemažą dalį potencialaus pelno. Tačiau egzistuoja ir kita viso šio reikalo pusė: jeigu ”Spindulys Tik Pyst!” pasigamina tuos 2 mln. porų akinių, o parduoda tik 10,000 – tai gali labai rimtia pakvipti ”Spindulys Tik Pyst!” bankrotu.
 
Rinkos pasiūla ir paklausa, realus situacijos rinkoje įvertinimas, produkto gamyba, tiekimas ir kiti klausimai yra mirtinai svarbūs bet kokiam verslui, bet kokiai prekei ar paslaugai. Neteisingas šių faktorių supratimas užgoš gerą produkto pateikimą rinkai, puikų dizainą, teisingą darbuotojų parinkimą, produkto kokybę ir visa kita gėrį. Trumpai ir aiškiai kalbant – nemokėjimas tinkamai pamatuoti pasiūlos ir paklausos, kai rinka perpildyta, – reikš bankrotą.
 
Rinkos dinamiškumas
 
Įdomus faktas – netinkamas “pasiūlos ir paklausos” įvertinimo faktorius sunaikino Sovietų Sąjungą. Centralizuota valdžia stengėsi vykdyti rinkos “makro-kontrolę”, kai biurokratai sprendė, kiek reikia rinkai tualetinio popieriaus, kiek reikia kopūstų, bulvių, agurkų ir panašiai. Tačiau, kad ir kaip buvo stengiamasi dirbtinai manipuliuoti pasiūlos ir paklausos faktoriais – tai nebuvo daroma gerai. Galbūt/turbūt tai buvo daroma tikrai su gerais siekiais, tačiau tai darantys žmonės tebuvo žmonėmis ir darė klaidas, todėl tokia “kontrolė” sukūrė milžiniškus trūkumus vienų produktų ir milžinišką perteklių kitų. Kas, savaime aišku, privedė prie ekonominio kracho.
 
Kaip sakoma – mokytis turime iš istorijos. Sovietų Sąjungos ekonominis žlugimas turėtų paaiškinti tinklinio marketingo veikimo mechanizmą. Kiekviename versle, įmonės pelnas yra tiesiogiai susijęs su žmogumi (-ėmis), kurie priima sprendimą “pasiūlos ir paklausos analizės skyriuje”. Sovietų Sąjungoje, tie žmonės negalėjo pakankamai greitai reaguoti į rinkos pokyčius, nebuvo klausoma rinkos šauksmo (gal net klyksmo?) ir rinka padarė savo.
 
Tinkliniame marketinge… viskas yra žymiai blogiau. Sovietų Sąjungoje tikrai kažkas galvojo apie tai, kiek vieno ar kito produkto yra “gana”. Tinklinio marketingo kompanijose niekas nesprendžia, kiek yra gana. Nėra net tokio skyriaus, nėra tokių žmonių. Jiems jų ir nereikia (jų nuomone).
 
Nereikia, nes…
 
“Visi norės tai pirkti!”
 
Deja, ne visi. Visi produktai turi tik rinkos dalį. Nėra nei vieno produkto pasaulyje, kurį turėtų visi. Nei vieno. Ne visi nori pirkti auksą. Ne visi nori gerti filtruotą vandenį; ne visi nori draudimo; ne visiems reikia tos nuolaidų kortelės. Ir tai supranta absoliučiai visi!
 
Deja, ne visi. To nesupranta žmonės, dirbantys su tinkliniu marketingu ir pasakojantys apie tai, kaip “pardavimams nėra ribų”.
 
Ribos yra. Ir užtenka įsivaizduoti, kad tam tikroje tinklinio marketingo kompanijoje ta riba pasiekta. Pakalbėsiu šioje vietoje apie kokią nors siurblių pardavimo kompaniją (tikrai išgalvotą) “BIRBY”. Įsivaizduokime, kad visi BIRBY siurbliai, už tokią kainą, už kokią jie parduodami, jau nupirkti. Rinkoje liko arba žmonės, kurie turi konkurento siurblius, arba žmonės, kurie finansiškai negali sau leisti įpirkti BIRBY.
 
Ir Jūs esate tas potencialus BIRBY distributorius, sėdintis “nerealių verslo galimybių seminare”, klausantis apie tai, kaip nieko neveikdamas uždirbsite tūkstančius. Dabar reikia pagalvoti apie tai, ar tą seminarą vedantis žmogus jau žino, kad BIRBY jau pasiekė savo ribą rinkoje? Ar kam nors (be Jūsų) tai įdomu? Ar ta informacija yra specialiai slepiama nuo Jūsų ir kitų dalyvių? Kadangi mes preziumuojame, jog rinkoje BIRBY riba yra pasiekta – tai bet kam, kas dabar sėdi tame seminare, yra “parduodamos neįmanomos sėkmės galimybės”. Tačiau seminaro vedėjas taip nepasakys. Jis sakys: “dabar yra pats tinkamiausias laikas Jums prisijungti”. Bet tai – melas. Net jei tai sakantysis to nežino. Rinkos riba BIRBY produktui jau pasiekta, tačiau niekas to nepastebėjo. Kodėl? Todėl, kad šioje kompanijoje (kaip ir visose TM kompanijose) nėra žmonių, stebinčių rinką.
 
“Galime pasamdyti visus”
 
Kadangi tinklinio marketingo kompanijose nėra kontrolės mechanizmo – jos nekontroliuoja dar vieno faktoriaus: dirbančių žmonių kiekio. Normaliame versle – vadovai visuomet žino tą ribą, kai nebereikia naujų darbuotojų. Tačiau tinklinio marketingo versle to nėra. Tiesiog nėra kam kontroliuoti tuos (tokius reikalingus) procesus.
 
Toks nekontroliuojamas TM “baubas” verda savo sultyse, įtraukdamas visus, ką tik gali įtraukti, prarydamas įtrauktų žmonių laiką, pinigus, reputaciją ir versliškumą (!). Nors visi šie žmonės nežinojo ir nesuprato to, kur lenda ir tiesiog norėjo užsidirbti pinigų.
 
Ir tenka pripažinti, kad po tinklinio marketingo baubo mėsmalės – labai daug žmonių nebenori vystyti verslo ir nebeturi tam jokių norų, jėgų ir resursų.
 
Pirmosios dalies pabaiga. Antroji dalis – kitą savaitę.
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo Guru svetainės.

Kol kas geriausias atsakymas/nuomonė šioje temoje:
 
 
 
Jūs neanalizuojat visiškai situacijos. O kai to nedarot, tai ir atsiranda visokie "JAV naudinga karas Europoje", "valdžia siūs kariauti", "bėgsiu velniop" ir t.t. Kitaip tariant - emocijos, emocijos ir dar kartą emocijos.
 
 
Jeigu jau galvojat, kas būtų jeigu Rusija pultų Lietuvą, tai analizuokit kokie tie puolimo būdai yra galimi.
 
Pirmasis ir kol kas labiausiai tikėtinas - tai rusų teisių gynimas oficialiai ar ne įvedant "žaliuosius žmogeliukus". Tiesa, tokiu atveju tikėtina jie bus anksčiau įvesti Latvijoje ar Estijoje, nes ten rusų mažumos didesnės. Tokio puolimo atveju greičiausiai nebūtų tiesioginių karo veiksmų. Separatistų atsiradimas Lietuvoje mažai tikėtinas (tam reikia nemažai žmonių), o ir atitinkama spec. pajėgų reakcija būtų staigi (Lietuvoje nėra tokios suirutės, kokia buvo po/per Maidano). Plius tokiu atveju jau suveiktų NATO greitojo reagavimo pajėgos (kurios greitu metu bus įkurtos).
 
Antrasis atvejis - tai tiesioginis bandymas okupuoti Baltijos šalis. Šiuo atveju turbūt nebūtų jokių žalių žmogeliukų - būtų tiesioginė karinių dalinių invazija į visas tris Baltijos šalis, plačiu frontu. Šiuo atveju grėsmė būtų gerokai padidinta. Eiti ginti šalį poreikis tikrai būtų ir tai netgi galėtų duoti naudos. Vėl gi - NATO pajėgoms reikalingas tam tikras laiko tarpas, per kurį reikėtų bent kažkiek pristabdyti puolimą.
 
Trečiasis variantas - tai tiesioginis Trečio pasaulinio karo paskelbimas ir atominio ginklo panaudojimas. Pritariu Arvydui, kad ko gero jis būtų panaudotas prieš Lenkiją, galbūt net kabinant dalį Vokietijos. Taip būtų sudaryta "siena", atitverianti Rytų Europos šalis nuo Vakarų. Po ginklo panaudojimo Baltijos šalys greičiausiai taptų arba Rusijos arba Europos karo linija - t.y. frontu, kuriame 100% vyktų karas. Tiesa, dėl to aš gal būčiau biški skeptiškas - šiandieninių ginklų dėka nereikia kažkokios karo fronto linijos, galima atakuoti bet kurią vietą pasaulyje iš bet kur. Taigi kažkokiu tankas vs. tankas kovų nebūtų. Nebent atskiruose taškuose dėl jų kontrolės.
 
 
Taigi pirmaisiais dviem atvejais mes turim užnugarį - tai NATO. Sakot, kad NATO nusispjaus.. jeigu taip ir bus, tai reikštų visos NATO griuvimą, nes būtent tarpusavio pagalba ir pasitikėjimu ši organizacija ir yra sukurta. Taigi - NATO mus gintų. Jeigu Rusija tęstų puolimą ir prieš NATO - tai artėtų trečiasis variantas, kas yra manau labai labai mažai tikėtina.
 
Karo nenori niekas, ypatingai pasaulinio karo. Todėl, kad tai reikštų visos pasaulinės santvarkos griuvimą. Europa nebebūtų vienintelis nukentėjęs žemynas. Jeigu Rusija kariaus su JAV (NATO), tai puls ne tik Europą, bet ir JAV tiesiogiai. Pridėkime Kanadą, Australiją ir Kiniją. Pastaroji irgi turės du variantus: ar kariauti prieš Vakarus ar kartu su Vakarais sunaikinti Rusiją ir pasisavinti jos teritoriją (kartu su didžiuliais ištekliais).
 
Taigi išvada paprasta. Pirmaisiais dviem atvejais ėjimas ginti šalies būtų reikalingas ir galbūt net naudingas šaliai. Trečiuoju atveju nebepadėtų niekas, net bėgimas į Pietų Ameriką ar Australiją.
 
P.S. Dabar egzistuoja ir ketvirtasis karo variantas - tai informacinis. Tiesioginių sugriovimų nėra, aukų taip pat. Viskas, kas daroma - tai ruošiama dirba pirmiems trims variantams.
 
P.P.S. Ir juokingai skamba "JAV naudingas karas". Pamirškit. Karas naudingas, jeigu jis vyksta toli, ilgai ir yra nedidelis. Ir nebūtinai tik JAV. Tam pačiam Putinui karas yra naudingas, nes kelia jo garbinimo reitingus. Niekas, kartoju niekas nenori Pasaulinio karo. Na, nebent koks visiškai psichinis ligonis. Nes, dar kartelį, tokiame kare pralaimėtų absoliučiai visos šalys, galėtumėt pamiršti dolerių kilimus ar kritimus.

spėju tu dar mokykloje mokaisi ir dar galvoji, kad diplomas = geras darbas / alga, good luck with this

Papasakosiu istoriją, kuri šiomis dienomis nutiko man asmeniškai. Tikiuosi, kad ji padės jums, galvojantiems apie savą verslą, išvengti panašių sukčiavimų.
 
Nuo 2011 m. turėjau įsisteigęs uždarąją akcinę bendrovę (UAB). Tuo metu buvau užsidegęs sukurti ir internetinę parduotuvę ir turėti nedidelį verslą. Tačiau viskas susiklostė taip, kad 2014 m. įmonę nutariau parduoti.
Paskelbiau internete, kad yra parduodama UAB ir netrukus atsirado susidomėjęs asmuo. Pasikalbėjome su juo telefonu, susitarėme dėl sąlygų. Sutarėme, kad aš paruošiu akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir persiųsiu jam el. paštu projektą. Netrukus, jei viskas bus užpildyta teisingai, susitiksime pasirašyti dokumentų.
 
Sutarties projektas žmogui buvo persiųstas. Jame buvau nurodęs visus sutarčiai reikalingus savo asmeninius duomenis – vardą, pavardę, adresą ir asmens kodą. Pirkėjas atsiuntė savo duomenis, tačiau nurodyta buvo, kad akcijas pirks kita įmonė, nurodytas buvo ir jai atstovaujantis asmuo.
 
Persiuntęs sutarties projektą, daugiau žinių iš piliečio nebesulaukiau. Tiesa, mėginau jam dar skambinti telefonu. Jis atsakė, kad šiuo metu turi daug reikalų ir netrukus susisieks su manimi bei susitarsime dėl susitikimo. Visgi taip daugiau su manimi nebuvo susisiekta, tad pamaniau, kad žmogelis persigalvojo.
Netrukus atsirado kitas susidomėjęs žmogus. Su juo gana greitai suderinome sąlygas, jis pats paruošė sutartį, nekilo bėdų susitarti dėl susitikimo ir pasirašyti visus reikiamus dokumentus. Galiausiai atidaviau jam įmonės antspaudą.
 
Čia istorija galėjo ir baigtis, jei ne po dviejų savaičių nuo įmonės akcijų pardavimo gautas skambutis ir Registrų centro. Skambinusi darbuotoja pranešė, kad mano buvusios įmonės vadovą mėginama pakeisti jau antrą kartą per 9 dienas.
 
Likau nesupratęs ir paaiškinau, kad balandžio 9 d. buvo parduotos įmonės akcijos ir įmonės vadovas galėjo būti keičiamas tik po to. Gavau atsakymą, kad kažkoks asmuo dar balandžio 1 dieną pateikė akcininkų sąrašą ir vienintelio akcininko sprendimą pakeisti įmonės vadovą. Iškart supratau, kad ši istorija bus susijusi su asmeniu, kuriam buvo siųstas sutarties projektas ir kuris galiausiai dingo.
 
Esmė paprasta – pasinaudojęs mano asmeniniais duomenimis jis tiesiog suklastojo dokumentus ir Registrų centre sau ramiai pakeitė įmonės vadovą. Mažų mažiausiai keista, kad be jokios buvusio įmonės savininko žinios galima atlikti tokius veiksmus valstybinėje įstaigoje.
 
Istorija šioje vietoje įgavo dar daugiau spalvų, kai sulaukiau skambučio iš moters, kuri savo name netoli Grigiškių nuomoja kambarius. Ji teigė radusi mano telefoną internete, įmonių kataloge, prie mano buvusios įmonės kontaktų. Ji skundėsi, kad pas ją atvežtas ir jau tris dienas gyvena armėnų kilmės vyriškis, turintis registrų centro išrašą, kuriame jis įvardintas kaip mano įmonės vadovas. Moteris aiškino, kad jį ten atvežė nepažįstamas vyriškis ir sakė, kad atveš dar daugiau vyrų, neva dirbsiančių statybose.
 
Moteris pamanė, kad tai aš buvau tas asmuo, kuris atvežė armėną. Nuvykau tiesiai pas ją išsiaiškinti situacijos.
Pasirodo armėnui buvo pažadėtas darbas statybose, bet už tai jis privalėjo tapti įmonės direktoriumi. Armėno teigimu, kažkoks vyras, prisistatantis Sauliaus vardu, žadėjo surinkti daugiau darbuotojų ir verstis statybomis. Žmogelis teigė, nieko blogo nenorėjęs ir naiviai pasitikėjęs sukčiaus žodžiais, sutikęs būti registruojamas vadovu. Negana to, jam buvo duotas įmonės antspaudas (!). Taigi, išaiškėjo dar vienas nusikaltimas – neteisėtas antspaudo dublikato pagaminimas. Juk tikrasis antspaudas buvo atiduotas tikrajam pirkėjui. Pats armėnas tris dienas nesulaukė ne tik daugiau kolegų statybininkų, kurie turėjo apsigyventi kartu su juo, bet ir jokių žinių iš „darbdavio“.
Galiausiai nuvykau į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą ir parašiau pareiškimą dėl sukčiavimo ir neteisėto turto užvaldymo. Pareigūnai teigė dar nesusidūrę su panašia istorija, tačiau buvo paslaugūs ir stengėsi kaip įmanoma labiau įsigilinti į situaciją.
 
Istorijos pabaigos reikės dar palaukti, kadangi tyrimas tik pradėtas. Tačiau didžiausias akmuo čia turėtų būti metamas į Registrų centro daržą, o tiksliau – į toli gražu netobulus įstatymus ir taisykles, leidžiančias registruoti įmonės vadovą ar net perimti įmonę be jokios prieš tai buvusių akcininkų žinios.

O gal tu neatsakei jam į klausimą?:) Realiai uzsakovui visiskai nesvarbu kiek tavo programavimo valanda kainuoja. Domina kaina galutinio rezultato. Sakykim yra projektas kurio sukurimo kastai yra 2000LT, tai man jokio skirtumo ar tu ji padarysi per 20 darbo val ar per 100 darbo val, vistiek rezultate negausiu as jo per savaite.
Visi verkiat kokie blogi yra uzsakovai, kai realiai uzsakovas turetu jaustis kaltas, kad i jus kreipesi ;)
Taip as suprantu kaip nervina atsakinet i kvailus paklausimus is akyvaizdziai neturinciu pinigu uzsakovu. Bet jei as visiem SEO uzsakovam i paklausima ar galiu iskelti ju svetaine, atsakyciau kad mano valanda kainuoja 200Lt greiciausiai viskas tuo ir baigtusi.
Nenorit uzsiiminet suddarbiais, tai savo skelbimo temose parasykit savo kainu pradzia. PVZ nesiimu uzsakymu, kuriu apimtis maziau nei 1000LT. Gave uzklausima isigilinkite i kliento poreikius, tada kalbekit apie kaina.
Tiek esnyper, tiek tavo pvz, mane kaip uzsakova supykdytu.
 
Reiktu suprasti, kad tavo potencialus klientai galimai nenutuokia nieko apie programavima ir jis zino tik tai ko jam reikia. Tai ismok bendraut su klientais ir galimai uzdirbsi zymiai didesnius pinigus.

Tik dabar pamačiau. Ar vis dar reikia?
 
http://web.archive.org/web/20101212215941/http://www.laupuo.ru/pokalbis.txt

http://www.ovh.lt/domenai/doteu.xml
 
Pats prigriebiau vieną, atrodo viskas tvarkoj :).
 
Baigėsi akcija.

Pokerio tikslai 2014-iems :
Nebandyti pradėt žaisti pokerio.

Sveiki,
 
Noriu pranešti, BalticServers.com priima apmokėjimus BitCoin valiuta. Ja galima apmokėti už visas UAB "Duomenų Centras" paslaugas.
 
Taip pat daugelis kitų atsiskaitymo būdų, kuriuos galima surasti čia: https://www.balticservers.com/payment-methods
 
Sėkmingo naudojimosi!

Cia toks pokstas is mano giminiu ir pokalbio su mano tevais.
 
A: O tai kuo jis uzsiima?
B: Dirba sau
A: o tai pinigu turi?
B: Uzdirba neblogai
A: Bet jis juk niekam nedirba, tegu eina dirbt
B: Tai, kad jis uzdirba keturgubai daugiau nei kitam darbe gautu
A: Nu ir kas, bet jis niekam nedirba.
 
 
O moralas, kad geriau fabrike uz 800 ir visi supras, kad tu DIRBI.

https://www.knygos.lt/lt/knygos/paliktos-merginos-veiksmu-planas/ Kaip manot, gera dovana merginai Kalėdų proga?

Jei apgautieji nebesiskelbia ir nebekuria temų - nereiškia, kad tokių nebeliko.

Sveiki. Žinau, kad dauguma forumiečių yra vairuojantys, bet dar didesnė dalis - ne. Ir kaip pats būdamas vairuojantis, labai dažna pastebiu, kaip pėstieji, kad ir per perėją eina -niekur nežiūri. Suprantu, jums žalia, pėstiesiems pirmenybė, ir taip toliau - bet būkit šiek tiek atsargesni. Šiandien važiuodamas į universitetą, prieš raudono šviesoforo signalą su žalia rodykle į dešinę stabtelėjau, nes šalia manęs stovėjo troleibusas. Ir tik man sustojus, iš už troleibuso išniro mergina, kuri nesidairydama bėgo per perėją. Negi taip sunku suprasti, kad taip, vairuotojas bus kaltas, kad jus kaip kėglį numušė, taip, jį teismas nubaus ir teises atims. bet negi jums, sėdinčiam invalido vežimėlyje, ar gulint po žeme nuo to bus lengviau??? Vairuotojas atsėdės ir išeis, o jūs vis dar sėdėsite... Nemąstykite kaip runkeliai, o pažiūrėkite savęs.
 
Taip pat, kas mokosi Vilniuje, ir į paskaitas važinėja Saulėtekyje, neleis man sumeluoti, kad netoli NEWYORK'O bendrabučių, iškart už Saulėtekio LUKOIL degalinės esanti perėja nėra pati saugiausia - studentai labai mėgsta nukirsti kampą, ir eiti ne per perėja. O eidami per perėją - visai nesidairo. Ypač, iš ryto, kai nuo saulėtekio pusės susidaro mini kamštukas ir mašinos stovi abiejose perėjose pusėse, ir pėsčiųjų niekaip nesimato. Tada netikėtai išnyra koks studentas ir nesidairydamas lekia per tą perėją. Pats esu spėjęs vos sustoti, su kursiokais kai diskutavom ta tema, irgi yra pasakiusių, kad "dar sekundė ir būtų kėglis". Tad saugokit save!

- Alio! Aš į mokesčių inspekciją paskambinau?
– Taip.
– Mano kaimynas kažką valgo.
– Supratome, tuoj atvažiuojame.
 
---
 
Pati didžiausia moterų klaida – „Gal jis dar pasikeis?“
Pati didžiausia vyrų klaida – „Nusiperkam litrą turėtų užtekt“
 
--
 
Kodėl moterys gyvena ilgiau už vyrus?
Specialiai.

- Alio! Aš į mokesčių inspekciją paskambinau?
– Taip.
– Mano kaimynas kažką valgo.
– Supratome, tuoj atvažiuojame.
 
---
 
Pati didžiausia moterų klaida – „Gal jis dar pasikeis?“
Pati didžiausia vyrų klaida – „Nusiperkam litrą turėtų užtekt“
 
--
 
Kodėl moterys gyvena ilgiau už vyrus?
Specialiai.

- Alio! Aš į mokesčių inspekciją paskambinau?
– Taip.
– Mano kaimynas kažką valgo.
– Supratome, tuoj atvažiuojame.
 
---
 
Pati didžiausia moterų klaida – „Gal jis dar pasikeis?“
Pati didžiausia vyrų klaida – „Nusiperkam litrą turėtų užtekt“
 
--
 
Kodėl moterys gyvena ilgiau už vyrus?
Specialiai.

- Alio! Aš į mokesčių inspekciją paskambinau?
– Taip.
– Mano kaimynas kažką valgo.
– Supratome, tuoj atvažiuojame.
 
---
 
Pati didžiausia moterų klaida – „Gal jis dar pasikeis?“
Pati didžiausia vyrų klaida – „Nusiperkam litrą turėtų užtekt“
 
--
 
Kodėl moterys gyvena ilgiau už vyrus?
Specialiai.

- Alio! Aš į mokesčių inspekciją paskambinau?
– Taip.
– Mano kaimynas kažką valgo.
– Supratome, tuoj atvažiuojame.
 
---
 
Pati didžiausia moterų klaida – „Gal jis dar pasikeis?“
Pati didžiausia vyrų klaida – „Nusiperkam litrą turėtų užtekt“
 
--
 
Kodėl moterys gyvena ilgiau už vyrus?
Specialiai.

- Alio! Aš į mokesčių inspekciją paskambinau?
– Taip.
– Mano kaimynas kažką valgo.
– Supratome, tuoj atvažiuojame.
 
---
 
Pati didžiausia moterų klaida – „Gal jis dar pasikeis?“
Pati didžiausia vyrų klaida – „Nusiperkam litrą turėtų užtekt“
 
--
 
Kodėl moterys gyvena ilgiau už vyrus?
Specialiai.

O ką ponas pasiekėt, apart mestų mokslų ir motyvacinių video žiūrėjimo? Nes skaitant jaučiau tik pagalvojimus kas būtų, jeigų būtų.

O ką ponas pasiekėt, apart mestų mokslų ir motyvacinių video žiūrėjimo? Nes skaitant jaučiau tik pagalvojimus kas būtų, jeigų būtų.

O ką ponas pasiekėt, apart mestų mokslų ir motyvacinių video žiūrėjimo? Nes skaitant jaučiau tik pagalvojimus kas būtų, jeigų būtų.

O ką ponas pasiekėt, apart mestų mokslų ir motyvacinių video žiūrėjimo? Nes skaitant jaučiau tik pagalvojimus kas būtų, jeigų būtų.

O ką ponas pasiekėt, apart mestų mokslų ir motyvacinių video žiūrėjimo? Nes skaitant jaučiau tik pagalvojimus kas būtų, jeigų būtų.