OsvaldasJ

Na savižudybės depresija dažniausiai atsiranda dėl fiziologinių sutrikimų. Kad ir kaip kvailai kam tai skambėtų, tiesiog žmogaus organizmui trūkstą tam tikrų elementų ir dėl to atsiranda depresija. Juo labiau, kad vartojamas alkoholis, cigarėtės, kurie yra depresijos sukelėjai... Apie kažkokį mitybos suderinimą turbūt irgi neverta klaust. Pinigai gali būti tik samonės sukurta iliuzinė problema, nors aišku tą faktą konstatuoti sunku. Esi nuolatos strese, kurio lygis taip pat svarbus, kaip ir tinkama mityba, žalingų įpročių neturėjimas. Stresą malšinti kaip suprantu bandai alkoholiu, nikotinu kas viską dar labiau pablogina ir tu slysti vis žemyn. Vien jau susitvarkęs su šitais dviem įpročiais gali išspręst likusias gyvenimo problemas ir išsivaduoti iš savižudybės depresijos. Juk vien tai, kad sukūrei temą rodo, jog gyvenimas šį tą tau reiškia. Visgi psichologas, kaip buvo sakyta, gali tau padėti.

Na savižudybės depresija dažniausiai atsiranda dėl fiziologinių sutrikimų. Kad ir kaip kvailai kam tai skambėtų, tiesiog žmogaus organizmui trūkstą tam tikrų elementų ir dėl to atsiranda depresija. Juo labiau, kad vartojamas alkoholis, cigarėtės, kurie yra depresijos sukelėjai... Apie kažkokį mitybos suderinimą turbūt irgi neverta klaust. Pinigai gali būti tik samonės sukurta iliuzinė problema, nors aišku tą faktą konstatuoti sunku. Esi nuolatos strese, kurio lygis taip pat svarbus, kaip ir tinkama mityba, žalingų įpročių neturėjimas. Stresą malšinti kaip suprantu bandai alkoholiu, nikotinu kas viską dar labiau pablogina ir tu slysti vis žemyn. Vien jau susitvarkęs su šitais dviem įpročiais gali išspręst likusias gyvenimo problemas ir išsivaduoti iš savižudybės depresijos. Juk vien tai, kad sukūrei temą rodo, jog gyvenimas šį tą tau reiškia. Visgi psichologas, kaip buvo sakyta, gali tau padėti.

Nesutikčiau. Skaitant tavo pranešimą į galvą atėjo Steve Jobs kalba ir jo pasakojimas, apie tai, kad jis lankė kaligrafijos klasę, bet neįsivaizdavo, kaip ji bus jam naudinga. Tą suprato tik po kelių metų kuomet jo įgyti įgūdžiai pasitarnavo kuriant personalinį kompiuterį.
 
Manau, jog yra naivu manyti, kad racionlūs apmąstymai turi didesnį svorį už intuiciją ar norą siekti kažko, kas iš pirmo žvilgsnio neatrodo itin racionalu. Ir pats gyvenimas nėra toks dėsningas kaip kartais bandoma jį apibrėžti. Kaip sakoma žmogus planuoja, o gyvenimas juokiasi. Taip ir čia, apgalvoti yra būtina, tačiau, mano nuomone, svarbiau yra klausyti nuojautos.

Galima sakyti, kad renkuosi vien dėl savanaudiškų tikslų ir pajamų šaltinis turėtų ateiti iš verslo, jei tiksliau turizmo sferos. Be to, iš studijų kurios būtų orientuotos į bendrą išsilavinimą filosofija man artimiausia, nors to kategoriškai teigti negaliu realiai to neišbandęs. Patinka ir istorija, kalbos, senovės kultūros, archeologija. Rimtai galvojau ir apie archeologiją, bet kažkodėl taip ir liko už borto, o dabar galvoju ar baigus filosofijos bakalaurą būtų galima studijuoti archeologijos magistrą? Reiks pasižiūrėt.
 
Gera mintis dėl įvado, kaip tik norėjau neseniai pirkt tokį už išpardavimo kainą labai gera, bet nespėjau, išpirko, o ir leidykla (Kontra) pasirodo bankrutavo. Gal dar rasiu kur, o gal kas rekomenduotų kokį solidesnį filosofijos įvadą, nes ten jų nemažai yra.

Sveiki, jau seniai dvejojau tarp filosofijos ir informatikos studijų sričių. Visą savo gyvenimą domėjausi kompiuteriais ir IT, bet galų gale supratau, kad savo ateities ten nematau, greičiau tik kaip hobį. Juo labiau, kad stojant į betkokią IT specialybę man reiktų informatikos egzamino kuriam deramai pasiruošti kažin ar jau pakaktų laiko. Taip sakau, nes nesu gyvenime bent kiek elementariai programavęs. Norėjau tai pabandyti, bet tiesiog niekada nepakako nei noro, nei ryžto tam. Nelabai noriu plėstis apie tai kodėl aš nenoriu būti informatikas (programuotojas, bent dalinai?). Ir tikiu, kad ne vienas aš toks.
 
Kas gi pastumėjo prie filosofijos? Per pastaruosius metus įvyko daug kardinalių pokyčių mano gyvenime. Keičiausi, turėjau patirčių kurios man padarė didžiulę įtaką, pakeitė mano suvokimą apie gyvenimą ir jo prasmę, ir mano vietą gyvenime. Tiesiog supratau daug ką apie save, apie tai kas nesu, ir kuo nebuvau, nors atrodė anksčiau visai kitaip.
 
Pagrindiniai veiksniai lėmę filosofijos pasirinkimą tai visų pirma, neseniai pažintas A.Šliogeris. Kuris itin aiškiai ir suvokiamai perteikė filosofijos pamatines įdėjas, sugriovė visus iki tol galvoje buvusius mitus ir "nusistovėjusias" tiesas. Gaila, Šliogeriui šie metai jau paskutiniai VU, vien šis faktas man nemažai padidino norą studijuoti VDU, nors gal ir klystu, bet todėl ir klausiu žinančiu. Antra priežastis, tai nenustojantis noras domėtis egzistencinės tematikos literatūra. Jau vien tas faktas, kad universitete didžiąją laiko dalį praleisčiau skaitydamas žymiausių filosofų veikalus mane labai žavi, nors gal realybė būtų ir kitokia,nežinau. Trečia, tai kaip Šliogeris minėjo: "gebėjimas valdyti kalbą". Manau viskas tuo ir pasakyta, jau neminint apie savaime suprantamą išsilavinimo lygį baigus filosofijos studijas. Be to, aš neieškau "paklausios" specialybės, jeigu iš vis filosofija galima pavadinti kaip tokia, o ir nebijau tai kas gali manęs laukti (bedarbystė?) baigus filosofijos studijas.
 
Klausių visų nuomonės kurie studijuoja VU ar VDU šią studijų programą. Labiausiai domina atsiliepimai apie dėstytojus, skirtumus tarp universitetų vidinės tvarkos ir pats universiteto gyvenimas. Laukiu Jūsų atsiliepimų. Dėkui.

Aš taip pat nesuprantu tokio rašymo fragmentais. Reikia pradėti nuo įžangos ir baigti užsklanda. Įžangoje apsibrėži, apie ką kalbėsi, trumpai užsimeni, kokios pozicijos laikysiesi ir su ja sieji visą tolesnį rašinį (įžanga turi ypač gerai jungtis su pirma dėstymo pastraipa ir užsklanda).
 
 
Nebūtinai iš knygų. Puikiausiai galima panaudoti matytą spektaklį, skaitytą interviu su autoritetu iš kultūros srities ar kokį nors kultūrinį renginį.
Man nėra tekę girdėti, kad kontekstai iš Biblijos ar Antikos laikotarpio būtų patys stirpiausi. Stipriausi yra kultūriniai argumentai, silpnesni socialiniai/istoriniai, patys prasčiausi - asmeninės patirties argumentai. Vienas iš samprotavimo rašinio tikslų yra patikrinti, kiek moksleivis žino, koks jo išprusimo lygis. Todėl būtų protinga panaudoti įvairius argumentus - pvz. vieną iš Biblijos, kitą iš kokios nors vertingos knygos, trečią iš spektalio. O jeigu dar pavyktų įžangoje įkomponuoti kokio nors autoriteto citatą, o užsklandoje frazeologizmą (pvz. Ariadnės siūlas, Damoklo kardas, Buridano asilas ir t.t), tai skaitantis vertintojas patirtų orgazmą ir aukščiausią balą parašytų ;)
Mano asmeninis patarimas - naudokite tik kultūrinius argumentus. Jokių socialinių/istorinių, apie asmeninius net minties neturėkit. Geriau skystas kultūrinis, negu stiprus socialinis. Kvaila tvarka, bet taip jau yra. Prifarširuokit rašinį kultūrinių kontekstų taip, kad maža nepasirodytų.
 
Už ar prieš? To reikia rašant anglų kalbos "For and against" rašinius, bet tokia prieiga nebūtina ir dažnai gali būti netinkama lietuvių kalbos samprotavimo rašiniuose. Pavyzdžiui, "už ir prieš" būdas visiškai netiktų 2007-ųjų VBE temai "Ką reiškia būti laisvu žmogumi?" ir daugeliui kitų egzamino temų.
 
Ne visai taip. Geriausiuose rašiniuose užsklandoje ne tik apibendrinama, bet ir prieinama vertingos išvados, kuri parodo, kad moksleivis ne tik sugebėjo sudėlioti pastraipas, kontekstus ir argumentus, bet ir suvokė šį tą daugiau. Žinoma, ta išvada turi sietis su visu tuo, kas buvo sakyta anksčiau. Kaip pagrindinė mintis, kurią galima įžvelgti kiekvienoje rašinio pastraipoje, bet galutinai išryškėja užsklandoje. Žinoma, tai jau pats auksčiausias pilotažas. Gebant gerai apibendrinti, galima be to ir apsieiti. Tiesiog dauguma apibendrinti nemoka ir užsklandoje pakartoja tą patį, kas buvo pasakyta ankstesnėse pastraipose. Tai nėra gerai.
 
Čia teisingai. Pamenu, mokytoja mums šį principą kartą paaiškino vaizdžiai:
"Kokia tvarka trys drambliai - dramblys mama, dramblys tėtis ir dramblys vaikas eina per tankias džiungles? Atsakymas - pirmas visuomet eis tėtis ir skins kelią. Antras - mažasis drambliukas, o trečia - mama, kuri prižiūrės, kad mažylis neatsiliktų ir jį saugos nuo priešų."
Esmė ta, kad silpniausią kontekstą turinčią, silpniausiai argumentuotą pastraipą reikia visuomet dėti į vidurį. Jeigu pirma ir trečia pastraipa bus stiprios, antrosios silpnumas stripiai nesijaus, ją "patemps" anos dvi, kaip ir drambliai tėvai savo vaiką.
 
P.S jeigu kažkas abejoja mano kompetencija, tai paminėsiu, kad iš lietuvių vbe gavau 98 ;)

Kortelės > Saugus atsiskaitymas internetu ten susitvarkyk ir viskas ok bus

Neseniai grįžau iš ilgiausio (ir aukščiausio) pasivaikščiojimo gyvenime.
 
200 km vienas pėščiomis per Himalajus.

Mano nuomone, didziausia verte turintis zmogaus turtas - tai zinios. Kadangi esi uzsiciklines ant pinigu, tai savimotyvacijai siulau toki varianta - isivaizduok, kad zinios igytos mokykloje yra cekiai, kuriuos issigrynint galesi gyvenimo eigoje pasitaikius atitinkamoms aplinkybems. Nuostabiausia viso sito dalis - kad tuos cekius gauti tau uztenka tik 6-8 valandas per diena juos tiesiog gaudyti, kai jie yra metami tiesiai i tave, nemokamai. Paklausk saves - kiek reikia uzdirbti, kad lengva ranka atsisakyti nemokamu pinigu? As jau nekalbu apie tai, kad koks chemijos ar biologijos "cekis" viena diena gali spresti tavo asmenines gyvybes klausimo baigti...
 
Beda su vyresniu patarimais yra ta, kad tam jog juos SUPRASTI, reikia buti isgyvenus ta pati, ka ir patarintysis. Todel jaunesniam klausytojui belieka du variantai tik: tiesiog aklai tiketi arba neklausyti, ir sulaukus pakankamo amziaus pazvelgti atgal ir pagalvoti, koks kvailas gi jis tada buvo ir neklause. Rinktis, autoriau - tau.

Apie informatikos studijas užsienyje.
 
Specialybės:
 
Computer Science - tai informatika plačiąja prasme. Informatika nėra tik programavimas. Atvirkščiai - programavimas tikriems informatikams yra tik būdas išreikšti mintis. Pats informatikos mokslas (ne veltui vadinama "science") apima daugybę dalykų - pavyzdžiui, dirbtinis intelektas (Artificial Intelligence), tinklai ir paskirstytos sistemos (Networks and Distributed Systems). Jei nesi tikras, ką tiksliai nori veikti gyvenime su informatika, ir nori turėti visas galimybes vėliau pasirinkti bet kurią informatikos kryptį (nuo žaidimų kūrimo iki kompiuterinių tinklų saugumo specialisto, už didelius pinigus konsultuojančio įvairių bankų programuotojus) - studijuok gryną Computer Science.
 
Software Engineering - lietuviškai būtų "Programų sistemos". Skirta rengti programuotojams. Jei esi tikras, kad programavimas yra tavo pašaukimas ir labiau už tai nieko gyvenime dirbti nenorėsi, rinkis Software Engineering. Per bakalauro studijų metus turbūt programavimo prasme būsi geriau paruoštas nei Computer Science, bet Computer Science studentas vėliau pats nesunkiai galės išmokti tą, ką išmokė tave, o tu viso Computer Science - ne. Žodžiu, jei nedomina jokios fundamentalios kompiuterijos teorijos, galbūt verta studijuoti Software Engineering ir tapti geru programavimo, bet ne informatikos specialistu.
 
IT (Information Technology) - skirta tiems, kurie norėtų sieti savo gyvenimą su informatika, bet programavimas ir visos sistemos jiems yra per daug sudėtinga ir painu. Jei Computer Science yra mokslas apie sistemų kūrimą, tai IT - mokslas apie tai, kaip naudotis jau sukurtomis sistemomis. Tos sistemos yra nuo Microsoft Office paketo (nenustebčiau, jei pirmame kurse gautum Excel paskaitų) iki sudėtingų verslo valdymo ir panašių programų. Tokie specialistai yra reikalingi beveik kiekvienai įmonei ir dažnai vadovauja IT skyriams, konsultuoja darbuotojus jiems iškilus problemoms, diegia ir atnaujina programinę įrangą. Taigi darbo visada turės, bet, mano nuomone, žmogus, kuris pats negali nieko sukurti, nėra tikras informatikas. Be to, IT specialistu gali vadintis tiek baigęs Computer Science, tiek Software Engineering, kurių studijos gerokai sudėtingesnės ir aukštesnio lygio.
 
Web development - mano subjektyvia nuomone, jei jau nori būti programuotoju, geriau neapribok savęs tik svetainėmis. Internetas yra tik būdas informacijai priimti ir pateikti. Visi procesai (informacijos apdorojimas) veikia sistemos viduje (serverio pusėje). Ten gali naudoti bet kokias technologijas ir Web development studijos daugumos jų neapima. Todėl būsimam programuotojui geriau rinktis Software Engineering. Web dalį tuomet jau nesunkiai perprasi pats.
 
Pastebėjau, kad žiūri į ateitį, galvodamas, ką baigęs galėsi dirbti. Siūlau per daug negalvoti. Mūsų seneliai pabaigę studijas visą gyvenimą išdirbdavo tame pačiame darbe, dauguma mūsų tėvų yra pakeitę bent po kelis darbus, o mes - darbus keisime nuolatos. Tu to negali suplanuoti. Geroji dalis yra ta, jog jei baigsi informatiką, tau tuo neteks rūpintis, - jei per studijų metus įgausi pakankamai žinių, darbo visada turėsi ir galėsi rinktis pats. Vieną dieną gausi pasiūlymą būti Project Manager, kitą Web Developer.
 
Reziumuojant, siūlau kaip specialybę rinktis gryną Computer Science. Tuomet galėsi užsiimti ir toliau (magistrą) studijuoti bet ką.

Jei supranti angliškai tai geriau už Khan Academy nerasi.

Alkoholis, mano nuomone, sugadino šių laikų jaunimą. Galima sakyti, jog dabar nei vienas mokyklinio, studentiško amžiaus jaunuolių susibūrimas, gimtadienis ar šiaip koks vakarėlis neapsieina be gausybės degtinės, alaus, brendžio ar kitų alkoholinių gėrimų butelių, „pritrupintų“ kampų, rytais užtinusių akių ir skaudančios galvos bei tos neužmirštamos, bet, deja, nelabai aiškiai prisimenamos pašėlusios nakties. Tai tikrai nėra gerai dar jaunam organizmui, o juolab, kad kuo toliau, tuo jaunesnių veidų galima pamatyti tokiose išgertuvėse. Kas iš tokio jaunimo, kuris švenčia kone kiekvieną savaitgalį, išaugs?
 
Pagal tokį jaunimo kontekstą, manau, jog save drąsiai galiu laikyti abstinentu, kadangi alkoholio per savo aštuoniolika gyvenimo metų išgėriau labai minimaliai - labiau tik „dėl vaizdo“, o ir jokio potraukio aš jam neturiu. Daug kas man užmetinėja, jog dažnai pasitaiko atveju, kuomet tie visiški abstinentai ilgainiui pratrūksta ir prasigeria, tačiau dėl savęs aš esu visiškai ramus ir galiu garantuoti, kad su manimi tokių problemų niekada nebus, nes turiu ne vieną skaudų pavyzdį, ką padarė piktnaudžiavimas alkoholiu ir savo asmeniniame gyvenime.

Labai gera nuostata. Keli metai atgal buvau panašioj situacijoj, tik skirtumas buvo, kad turėjau didelių bėdų su alkoholiu. Pirmoje eilėje nustojau rūkyti, o po maždaug pusės metų ir gerti. Pamažu supratau, kad gerimas ir rūkymas man nesuteikė jokio malonumo ar atsipalaidavimo, greičiau atvirkščiai - tai buvo visų pasėkmių priežastis.
 
Pasakysiu tik tiek, kad visada yra lengviau kai esi nusiteikęs optimistiškai ir tam momentui neturi kažkokių problemų. Sunkiausia yra kai užgriūna problemos, tada jau nejučia pasamonė gali bandyti jas spręsti alkoholio pagalba. Laimei man pavyko rasti kelią kurio pagalba to išvengiau ir iki šios dienos esu visiškai nepriklausomas nuo alkoholio, kad ir kokių turėčiau sunkumų gyvenime. Linkiu sėkmės kelyje.

Naudojant tavo logiką tai pas bėgikus iš vis turėtų būti sudegę raumenys... Kariuomenėje irgi turbūt vien tik dėl deginimo daro atsispaudimus. Man atrodo kalbi apie kiek skirtingus dalykus. Tas vadinamas raumenų įrimas dažniausiai vyksta tuomet kada raumenys nespėja atsistatyt. Tam dažniausiai daro įtaką nesuderintas atsistatymo ciklas, dažniau pasitaikantis - kasdienės treniruotės, be dienos pertraukos tarp jų. Taip pat gali būti netinkama mityba ir kitos priežastys. Darydamas atsispaudimus, kad ir kasdien, ir su daug pakartojimų, vargu ar kažką labai sudeginsi. Nebent organizmą privesi prie stresinės būsenos, kada jis negalės laiku atsistatyt, tuomet dažniausiai ir treiniruotės negalėsi pilnai atlikt arba iš vis nesportuosi kurį laiką dėl prastos savijautos.
 
Beje, yra tokios specialios rankenos atsispaudimams, darant atsispaudimus su jomis nebus tokios apkrovos riešams. Visgi, kas baigęs ar įpusėjo šią ar panašias programas, siūlyčiau išbandyti atsispaudimus nuo lygiagrečių. Dirbsite su 90% savo kūno svorio, jeigu to bus mažai, galėsit pasikabinti papildomai. Labai geras pratimas. Tik jam taisyklingai atlikti jau reikės daugiau pastangų ir praktikos, ir labai būtų gerai, bent jau pradžiai profesionalo priežiūra.

Visi buvę brandos egzaminai labai gerai pratyboms. O rašybos spragoms pildyti siūlyčiau pratybas: Norintiems rašyti be klaidų. Albina Ausmanienė.

Ne, kas čia per chroniškai kartojamas žodis klavietūra? Gal Klaviatūra?

Labai gera nuostata. Keli metai atgal buvau panašioj situacijoj, tik skirtumas buvo, kad turėjau didelių bėdų su alkoholiu. Pirmoje eilėje nustojau rūkyti, o po maždaug pusės metų ir gerti. Pamažu supratau, kad gerimas ir rūkymas man nesuteikė jokio malonumo ar atsipalaidavimo, greičiau atvirkščiai - tai buvo visų pasėkmių priežastis.
 
Pasakysiu tik tiek, kad visada yra lengviau kai esi nusiteikęs optimistiškai ir tam momentui neturi kažkokių problemų. Sunkiausia yra kai užgriūna problemos, tada jau nejučia pasamonė gali bandyti jas spręsti alkoholio pagalba. Laimei man pavyko rasti kelią kurio pagalba to išvengiau ir iki šios dienos esu visiškai nepriklausomas nuo alkoholio, kad ir kokių turėčiau sunkumų gyvenime. Linkiu sėkmės kelyje.

Negalvojau, kad kada nors rašysiu šia tema, nes niekada savęs nelaikiau nuostabiu anglakalbiu, bet ši prieš kelias valandas gauta privati žinutė mane privertė susimąstyti, kaip aš pats pasiekiau tą momentą, kai anglų kalba nebebuvo kliūtis suvokti kitų mintis.

Man pačiam anglų kalbos pamokos mokykloje be teorinių žinių (gramatikos taisyklių), kurių užteko neblogai išlaikyti valstybinį egzaminą, daugiau nelabai ką suteikė ir net baigęs mokyklą aš ne visada suprasdavau atsiverstą New York Times straipsnį, įsijungtą BBC radijo laidą, ar internete žiūrimą Harvardo profesoriaus paskaitą - galbūt dar ir todėl, jog priešingai nei didžioji dalis bendraamžių, nerasdavau laiko iš Linkomanijos pumpuojamiems filmams, kurie daugumai žmonių labiausiai padėjo prasilaužti.

Šio įrašo tikslas yra pateikti minčių, kaip vienu metu ne tik lavinti savo anglų kalbos žinias, bet ir įdomiai plėsti akiratį - pačiam net nejaučiant, jog tuo metu kartu ir mokaisi kalbą. Visa tai skirta žmonėms, kurie jau turi anglų kalbos pagrindus, bet jaučia tarsi plyšį tarp savo žinių ir realaus jų panaudojimo.
 
Tiesa, tai nėra greičiausias būdas išmokti užsienio kalbą. Greičiausiai išmokti kalbą padeda tik gyvas bendravimas ja, bet dauguma žmonių tokių sąlygų neturi. Be to, turbūt ne daug kas ryžtųsi vienas nuvykti į šalį nė žodžio nemokėdamas vietinės kalbos ir ją išmokti tiesiog būdamas priverstas suprasti aplinkinius - kaip padarė kažkur Europoje mano sutiktas šveicaras, baigęs mokyklą nusipirkęs vienpusį bilietą į Naująją Zelandiją ir grįžęs po metų jau kalbėdamas angliškai (o pirmosiomis savaitėmis nuvykęs bendravo tik gestais).
 
Taigi šis tekstas žmonėms, kuriems greičiausias būdas išmokti - gyvas bendravimas ta kalba - yra sunkiai pasiekiamas (na, žinoma, nebent Skype persivadinus į "Anna" ir įjungus "SkypeMe" būseną).
 
Žodyno plėtimas
Aš netikiu tokiais dalykais, kaip: "Užsirašyk ant lapelio ir išmok 20 naujų žodžių per dieną". Pirmiausia, tai reikalauja milžiniško ryžto, o reikalauja todėl, jog yra fantastiškai neįdomu, - o geras mokslas turi tave traukti - tik tada daugiausia išmoksti. Antra priežastis - taip, tu pasidarysi žodžių sąrašą, jį išmoksi, o kiek iš tų žodžių prisiminsi po mėnesio? Manau, kad dauguma žmonių neatsimintų daugiau nei pusės. Kodėl? Nes nuolatos tų žodžių nevartoja. Žmonės galvoje ilgai nelaiko to, kas jiems nebūna reikalinga. Taigi, tu gali greitai išmokti sąrašą žodžių, bet lygiai taip pat greitai jį ir pamirši, jei tie žodžiai realiai tau nebus reikalingi.
 
Tuomet - paklausi tu - kaip mokytis žodžius, kurių tau reikia ir kurių taip lengvai nepamirši?
 
Tau reikia išmokti žodžius, kuriuos sutinki kasdien ir kurie tau nuolatos apie save primena. Jie tave erzins ir grauš tol, kol neįsiminsi jų reikšmės.Tau tiesiog reikia skaityti.
 
- Bet kaip aš galiu skaityti, jei daugybė žodžių tekste man nežinomi? - pasakysi tu.
 
Niekada nepulk verstis kiekvieno žodžio, kurio nesupranti. Tiesiog praleisk jį. Bandyk suprasti sakinį iš tų žodžių, kurie tau yra pažįstami. Sakiniuose būna daugybė nebūtinų žodžių ir suprasti esmę užtenka atskirti raktažodžius. Raktažodžiais dažniausia būna veiksnys ir tarinys - visa kita - papildiniai, aplinkybės - tau nėra svarbiausia. Norėdamas jausti malonumą skaitydamas kalba, kurios nemažos dalies žodžių dar nesupranti, turi mokėti juos praleisti, - kitaip tave iš proto išvarys kiekvieno nežinomo žodžio vedimas į Angloną. Verskis žodį tik tada, kai sakinio esmės visiškai nesupranti ir jauti, kad tas sakinys tekste gali būti svarbus - jei ne, tiesiog jį praleisk.
 
- Kaip aš galiu plėsti savo žodyną, jei daugumos nežinomų žodžių nebandysiu išsiversti? - dar vienas logiškas klausimas tikriausiai kilo tau.
 
Skaitydamas tekstą tu pradėsi pastebėti dažniausiai pasikartojančius (vadinasi - tau reikalingiausius) nežinomus žodžius ir kokiame kontekste (prie kokių jau tau žinomų žodžių) jie atsiranda. Dažnai bus taip, kad tu pats išmąstysi, ką jie turėtų reikšti, - ir galiausiai į žodyną pažiūrėsi tik smalsumo vedinas - norėdamas įsitikinti, ar nesuklydai.
 
Geroji dalis - tau nereikia nieko užsirašinėti ar specialiai bandyti įsiminti - nieko. Tiesiog skaityk - reikalingiausius žodžius išmoksi savaime ir tavo žodynas nuolatos plėsis.
 
Dauguma žmonių renkasi knygas, bet mes juk - interneto karta - ir aš asmeniškai rekomenduoju tave dominančių straipsnių kasdien ieškoti virtualioje erdvėje. Interneto kaip šaltinio privalumas yra ne vienas: pirmiausia, tu susiduri su šiandien britų ir amerikiečių (o ne XVI amžiaus Šekspyro) vartojama anglų kalba, antra - tu gali pasirinkti iš daugybės įdomių šaltinių ir skirtingo kalbos sudėtingumo, trečia - tu sužinai tai, kas nauja.
 
Ką skaityti? Britų The Guardian yra nuostabus naujienų portalas, kuriame rasi straipsnių bet kokia tema - kuo besidomėtum. National Geographic gali pasirodyti įdomus daugeliui - nereikia būti dideliu gamtos mylėtoju, kad nesusivaldytum ir paspaustum ant antraštės apie ką tik atrastą didžiausią voratinklį pasaulyje. Nedomina naujienų portalai? Štai 100 populiariausių pasaulyje blogų anglų kalba. Jei domiesi IT (tikriausiai nemaža tikimybė būnant Uždarbis.lt nariu, ar ne?), rekomenduoju Mashable, ReadWriteWeb ir TechCrunch.
 
Išgirsti ir suprasti: video
Jeigu skaitydamas turi praleisti nežinomus žodžius, kad nenustotum skaitęs, tai klausyti geriau pradėti nuo kalbų ir filmų su angliškais (būtinai angliškais, o ne lietuviškais) subtitrais: vienu metu girdėsi ištariamą žodį ir jo neišgirdęs / nesupratęs apačioje perskaityti. Man buvo taip, jog daugumą žodžių aš suprasdavau pažiūrėjęs į subtitrus, bet neišgirsdavau kalboje.
 
Iš tikrųjų yra daug naudingesnės video medžiagos nei filmai. Aš labai rekomenduoju filmus palikti tiems, kurie niekuo gyvenime nesidomi, ir rinktis nuostabias protingų žmonių kalbas. Neprilygstamas šaltinis yra TED ("idėjos, vertos plisti"), kurio, atrodo, visos kalbos turi bent jau angliškus (o pačios geriausios - net ir lietuviškus) subtitrus, be to, nėra ilgesnės nei 20 minučių. Rekomenduoju pradėti nuo Sir Ken Robinson visų laikų žiūrimiausios TED kalbos: Mokykla žudo kūrybiškumą.
 
Toliau. YouTube turi atskirą Education puslapį, skirtą universitetams talpinti savo paskaitas internete - taip pat su anglų kalbos subtitrų pasirinkimu. Jei studijuojate, tai proga pamatyti, kaip tavo specialybės dalykai yra dėstomi Harvarde, jeigu dar tik ketini studijuoti - galbūt eidamas per skirtingas mokslo sritis ir klausydamas jų paskaitų suprasi, kas iš tikrųjų tave domina. Jei nestudijavai arba studijas jau esi baigęs - YouTube gali išeiti geriausią pasaulyje universitetą. Alternatyvos - AcademicEarth.org ir OCWConsortium.org.
 
Pačias įdomiausias verslo srities kalbas - dažnai, net ne profesorių, o kviestinių žinomų lektorių, - radau Standford Entrepreneurship Corner. To paties Stanfordo informatikai internete pateikia nufilmuotą viso semestro programavimo įvado kursą su neįtikėtinu profesoriumi. Savo svetainėje jie publikuoja ne tik programavimo paskaitų vaizdo įrašus, bet ir visus namų darbus ir egzamino užduotis su atsakymais, kuriuos turėjo atlikt to kurso studentai - taigi tu gali išmokti programuoti nuo 0, kol mokaisi anglų kalbos.
 
Išgirsti ir suprasti: audio
Tu gali neturėti laiko skaitymui arba žiūrėjimui, bet visada atrasi laiko klausymui.
 
Būdamas pirmo kurso Vilniaus Universiteto studentas kiekvieną dieną važinėdavau po 40 minučių į Saulėtekį ir atgal. Po pirmojo mėnesio supratau, kad klausytis vien muzikos stovint užkimštame troleibuse yra per didelis laiko švaistymas. Įsijungiau radiją ir radau BBC (95.5 FM dažniu Vilniuje; transliacija internetu): iš pradžių beveik nieko negalėjau suprasti - eteryje interviu davęs britas, atrodo, kalbėjo tarsi paukščių kalba - bet programa man pradėjo patikti, net ir nesuprantant kas antro sakinio.
 
Pradėjau BBC klausytis kasdien - tai tapo mano rytiniu ritualu vykstant į paskaitas, kai galva dar nepavargusi ir pasiruošusi priimti informaciją. Po kelių savaičių pajutau, jog ta paukščių kalba tarsi kažkur dingo ir aš beveik viską suprantu. BBC reportažai ("breaking news") dažnai būdavo labai įdomūs - važiuodamas troleibusu per Antakalnį klausydavausi interviu iš Indijos gilumos su daugiavaike šeimyna, kalbančia angliškai (nuostabu, kiek skirtingų anglų kalbos akcentų gali išgirsti per BBC); taip pat gavau daugybę informacijos apie įvykius skirtingose pasaulio vietose, kas Lietuvos žiniasklaidos neretai nepasiekia. Pradėjęs spalio mėnesį aš nei vieno ryto be BBC nevykau į paskaitas iki pat mokslo metų pabaigos.
 
Alternatyva radijui yra podcasts - jau įrašytos laidų kolekcijos, kurias kaip dainas - patinkančias atsisiunti į savo kompiuterį ir įsirašai į grotuvą. Tas pats BBC siūlo didžiulį podcasts katalogą, bet visame internete tiek profesionalų, tiek mėgėjų kuriamų podcasts yra daugybė.
 
Pabaigai
Tikiuosi, šiuo įrašu bent iš dalies atsakiau į man užduotą klausimą. Manau, visi šie patarimai tinka bandant perprasti bet kurią užsienio kalbą.
 
Tiesa, praleidau tiek rašymą, tiek kalbėjimą. Sakoma, kad jei nori išmokti rašyti - skaityk, jei nori išmokti kalbėti - klausyk ta kalba. Kaip bebūtų, kai viskas ateina prie (heh, "when it comes to" - nežinojau, kaip čia lietuviškiau) tavo paties sugebėjimų, niekas negali išmokyti geriau nei praktika ir skirtas laikas. "Practice makes it perfect" - kaip sako britai.

Buvau prisižadėjęs gerti ir rūkyti tik minimaliai, ir kol kas man puikiai sekės. Bet paskutinėm dienom nusprendžiau, kad man iš vis to nereikia ir galiu apskritai nei rūkyti nei gerti:). Žiūrėsiu, kaip eisis, bet tikiu, kad gerai - ne tik kad nejaučiu noro rūkyti/gerti, bet atvirkščiai, mieliau sulčių atsigeriu:).

Pats Klaipedoje baigiau vakarine mokykla. Nes kaip zinia vidurineje ar gimnazijoje besimokydamas nelabai turesi laiko darbui.
Labai dziaugiuosi, kad pasirinkau vakarine. Del ziniu, tai vakarinej tau ju niekas nekisa, jei nori ismoksi labai daug (nes mokiniu buna labai mazai ir ne visiems idomus tie mokslai), todel budavo taip, kad mokytojai tau individualiai desto, padeda su iskilusiomis problemomis ir t.t.
 
Del tu minusu, tai maziau ziniu kaip ir is dalies atkrenta. Manau cia tik pliusas, kad ziniu niekas nekisa. Nori - pasiimi, nenori - tavo bedos.
"po xu i stinis" poziuris is kai kuriu mokiniu - taip, zinoma, bet tikrai ne is mokytoju.
 
Jei kas domina, klausk :)
 
Kaip ir sakiau, kalbu is patirties.

Tarpkitko, snapsas yra depresantas, kuris skatna depresija. ;)

Dar viena kliūtis, kuri yra brukama mokiniams kaip "pagalba"
 
http://www.youtube.com/watch?v=nFmA7CXBpYU
 
Kad didžioji dalis žmonių, vadinančių save anglų kalbos "mokytojais" yra labai silpni, pastebi ir N.Zamiatkin.
 

Čia yra atsakymas į esminį klausimą. Yra keletas rimtų kliūčių, trukdančių sėkmingai mokytis kalbų ir čia šneka eina apie vieną iš jų.
 
Daug kam tikriausiai tai nepatiks, kadangi visi mes esame mokyti vienodai ("reikia gerai mokytis") t.y. visiškai ne taip, kaip čia siūloma, taigi daug kam šios idėjos pasirodys kontraversiškos. Tačiau tai yra sėkmingų kalbų studentų receptas. Tai yra išbandyta praktikoje ir rezultatas yra į vienus vartus.
 
Mokytojas pasirodo tada, kai mokinys pasiruošęs. Per paskutinius metus, dirbdamas su žmonėm, kurie domisi anglų ir kitų kalbų, mokymusi, pastebėjau, kad "pasiruošusių" išgirsti tai, ką noriu pasakyti, yra mažuma. Jiems ir skirta ši prezentacija. Kadangi dauguma mano blogų skaitytojų nesupranta angliškai, padariau lietuvišką tekstą.
 
Pats jau niekam nebeturiu laiko, tačiau, uždarbis.lt dėka, radau žmonių, kurie man padeda. Čia yra vieno iš jų darbas (vertimas), kurį man beliko suderinti su garsu ir štai turime tokį audio/video hibridą. Tikiuosi jis bus naudingas tiems, kam tai aktualu.
 
http://www.youtube.com/watch?v=SCe9eWoQcc4

Galbūt reiktų papildomai bėgiot kas antrą dieną. Be to, ištvermę reikia nuolat palaikyt, nes ją pagerinus po kurio laiko "poilsio" ji vėl krenta... Mityba taip pat reikia susitvarkyt. Prieš treniruotes (~60min) lengvas maistas, pagrinde angliavandeniai, o iš kart po treniruočių taip pat reikia atstatyt angliavandenius, gert vandens. Ir aišku, kad matytusi rezultatai prireiks šiek tiek laiko, bent kelių savaičių.
 
 
Dar ekspromtu radau tokį neblogą straipsnelį: http://fitpit.wordpress.com/2011/07/15/kam/
 
Daug maž viskas gerai išdėstyta, tik "MAKS/ŠSD" procentiniai lygiai gal kiek didoki, bet šitas dalykas neretai skiriasi skirtinguose straipsniuose. Asmeniškai, pradedant sportuot geriau pasirinkčiau mažesnę apkrovą (55-65%), bet didesnį laiko intervalą.

Kokiom porcijom? Aš kaip ir niekur nekalbėjau apie porcijas, nebent tik apie pietų, vakarienės ir pusryčių proporcijas. Vienas bananas man asmeniškai juokinga jeigu kalbama apie pusryčius. Vienas du bananai pagal mane yra gerai iškart po fizinės treniruotės, nesvarbu tai aerobinė ar anaerobinė (aerobinė, pvz, - bėgimas; anaerobinė, pvz, - prisitraukimai ir pan.). Bananai neturi daug vandens lyginant su dauguma vaisių todėl aš jų nelabai ir siūlyčiau pusryčiam. Pagal mane tai pusryčiams nėra nieko geriau už melionus, arbūzus ar paprasčiausius obuolius kuriu pas mus dabar netrūksta. Yra įvairiausių kokteilių, bet reikia blenderio...