slotas

reject, šauni idėja - atsakas į merginų "akciją". Pasirašiau: "Maniškis 17, labai patogu nauotis, bet vargina nešiotis..."

Suktos tos panos, slepia čia dar kažką :D
 
Mes galėtume savo monitorių įstrižaines papostint:
 
"Pas mane 10.1 colio, norėtųsi didesnio"
"15 colių didumo aparatas, pats tas"
"17 colių, very nice"
"Mano 23 coliai, džiaugiasi visa šeima"

:-)

Aš pats susiėmiau tik 11-toje klasėje - tai buvo ne vėlu todėl, jog paskutinius du metus kartoji tai, ką mokeisi nuo 5 iki 11 klasės - tiesa, išskyrus tiksliuosius mokslus, kurie viską pakartoję žengia dar toliau. Vis dėlto geriausia rimtai į mokslus kibti bent jau nuo 9-tos klasės ir tada nebus didelių problemų vėliau artėjant egzaminams - nes paskui gerai pasiruošti gali ir nebe suspėti (vieniems pavyksta, kitiems ne - vieniems "pavyko" reiškia sugebėti išlaikyti egzaminus (nesvarbu kaip), kitiems - gauti šimtukus). Kaip bebūtų, niekada nėra per vėlu. Net jei liko mėnesis iki valstybių egzaminų, aš vis tiek sėsčiau prie knygų kiekvieną laisvą valandą ir padaryčiau viską, kas įmanoma, - nes po to gali gailėtis visą gyvenimą. Pabandysiu tai paaiškinti asmeniniu pavyzdžiu.
 
Kodėl apskritai verta mokytis?
 
Gyvenime yra dalykų, kurie žmogui suteikia laisvę - galimybę rinktis, daryti ką nori. Įsivaizduok, kad tu žinai, kas tave domina, ką nori studijuoti, kokią specialybę nori įgyti. Kokią sritį bepasirinktum, dalis žmonių joje yra geriausi - daugiausia pasiekę, daugiausia žinantys, turintys norą ir talentą savo žinias perduodi kitiems. Tie, kas turi galimybę pas juos patekti - prie jų prieiti - patys tobulėja greičiau nei kiti - nes mokosi iš geriausių. Tų geriausių visada yra mažuma. Tai reiškia, kad ir juos pasiekti gali ne visi. Norėdamas patekti ten, kur gali tikrai daug išmokti, iki tol turi būti įrodęs, jog sugebi įsisavinti žinias, - tokia valstybinių brandos egzaminų (VBE) paskirtis.
 
Jei gerai baigsi mokyklą, ne tave rinksis universitetai, o tu juos, - ir būsi ten, kur norėsi būti. Jeigu gerai baigsi gerą universitetą - ne darbdaviai rinksis tave, o tu juos, - ir vėl būsi ten, kur norėsi būti. Taigi tu savo ateitį gali nulemti dar sėdėdamas mokyklos suole - mokydamasis arba ne.
 
Gerai išlaikyti VBE, kurie turi labai didelę įtaką tavo ateičiai, nėra sunku - tam net nereikia būti labai protingu - reikia tik mokėti dirbti.
 
"Gerai" nėra 50. Kiekvienas mąstantis žmogus gali turėti valstybinių egzaminų vidurkį ne mažesnį nei 80. Tie, kuriems tai nepasiseka: a) mokėsi per mažai; b) mokėsi ne tai, ką iš tikrųjų reikia (labai dažnas atvejis - ir dažniausiai tai prastų mokytojų kaltė); c) yra tikrai neprotingi (šiame forume tokių žmonių beveik nemačiau).
 
Ne viena mergina iš mano mokyklos išlaikė egzaminus daugiau nei 90 vidurkiu, nors gyvenime niekuo nesidomi (nežiūri žinių, neskaito naujienų jokia tema) ir nėra jokio įspūdingo proto. Vienintelė priežastis, kodėl išlaikė gerai, - nes paskyrė pakankamai laiko (o tai, reikia pripažinti, sugeba ne kiekvienas).
 
Jeigu tu nori gerai pabaigti mokyklą, turi būti motyvuotas - suprasti, dėl ko mokaisi - kad tau ne tas pats, kaip išlaikysi. Tau reikia tikslo, kurį norėtum pasiekti baigęs. Tada, kai suvoksi, jog viskas priklauso nuo tavęs - nieko neįvyks, jei nepadarysi savo darbo ir nepabaigsi mokyklos gerai, - galvosi apie tai kiekvieną dieną ir tai neleis tau atsipalaiduoti.
 
Mokykloje aš nemėgau matematikos - taip pat galvojau, kad ji man nereikalinga (dabar manau, kad mokyklinis matematikos kursas tikrai yra naudingas) - bet norėjau studijuoti informatiką, o į ją (kaip ir į verslą, ekonomiką ir daugybę kitų specialybių) be gerų matematikos žinių nepateksi (nebent tai prastas universitetas, į kurį niekas nestoja). Nuo pat penktos klasės mano matematikos semestrų pažymiai svyravo ne daug - buvau labai stabilus: nuo 4 iki 6. Dvyliktos klasės pirmame semestre tebeturėjau 6. Po naujųjų metų matematiką pradėjau spręsti kasdien - nuo elementariausių septintos klasės kurso dalykų, kurių tuomet buvau neišmokęs (svarbiausia turėti gerą knygą ir daug užduočių su teisingais atsakymas, kad galėtumei pasitikrinti). Praėjus pusmečiui iš matematikos VBE gavau 90 - tai buvo daugiau už ne vieną pirmūną mano mokykloje - tikra staigmena mokytojai, kai jos šešetukininkas atsiranda geriausiai egzaminą išlaikiusių mokinių sąraše. Aš tiesiog turėjau tikslą ir įdėjau daug darbo.
 
Ką tai nulėmė pabaigus mokyklą? Po kurio laiko stojau į informatikos studijas Didžiojoje Britanijoje, kurioje yra daugiau nei 100 universitetų. JK studijų sistema leidžia pasirinkti 5 universitetus, į kuriuos nori stoti. Susiradau geriausių universitetų reitingą pagal informatiką ir nubrėžiau ribą ties 15-tu numeriu - reiškia, renkuosi 5 iš 15 geriausiųjų Didžiojoje Britanijoje. Nusiunčiau jiems savo stojimo paraišką. Netrukus gavau atsakymus - visi buvo teigiami: "Tu priimtas". Nei vienas taip nebūtų atsakęs, jei būčiau iš matematikos egzamino turėjęs 60 ar 70 - dauguma į tuos universitetus stojusiųjų turėjo aukščiausius balus, o matematika ten, kur jos prašoma, visada būna svarbiausias kriterijus.
 
Negana to, kadangi mane priėmė visi universitetai, aš galėjau pasirinkti, į kurį iš jų noriu važiuoti - ir pasirinkau tą, kuriame buvo tik tai, kas man patinka, - ir jokios matematikos. Dabar universitete studijuoju, kaip veikia Google paieškos sistema, kaip ji rūšiuoja paieškos rezultatus, kuriu supaprastinto lygio Skype tipo susirašinėjimo programas ir tiesiog laukiu kiekvienos paskaitos su malonumu - aš už jas mielai sutikčiau mokėti (jeigu tik studijos nebūtų nemokamos). Universitetas laikomas trečiu geriausiu po Oxford ir Cambridge, aplink mane daugybė įdomių ir protingų žmonių - tiek studentų, tiek dėstytojų, kuriuos gerbiu ir dėl kurių tobulėju greičiau nei bet kur kitur.
 
Galiausiai išėjęs po eilinės puikios paskaitos vis kartas nuo karto pagalvoju - juk manęs čia nebūtų, jeigu aš mokykloje nebūčiau susiėmęs ir išmokęs tai, ko reikėjo, - tiesiog padaręs savo darbą. Todėl to labai linkiu visiems. Ką jūs darote dabar, gali nulemti tai, kur atsidursite ateityje. Nepraraskite teisės rinktis patys. Nesvarbu, ką tu veikei visus dvylika metų, svarbu, kad juos pabaigtum puikiai, - ir tada viskas yra tavo. Dauguma paprastų moksleivių (ne amžinų pirmūnų) netiki, kad jie gali gerai pabaigti (- netikėjau ir aš), bet tas netikėjimas neturi būti priežastimi nepadaryti visko, ką gali, kad sužinotum, kaip yra iš tikrųjų.

Mąstau, kad galbūt reikėtų parašyti atskirą straipsnį, kaip eiliniam žmogui pasiruošti egzaminams - ne tik matematikos, bet ir lietuvių, istorijos :)

Tiek daina tiek klipas grazus :)

Negalvojau, kad kada nors rašysiu šia tema, nes niekada savęs nelaikiau nuostabiu anglakalbiu, bet ši prieš kelias valandas gauta privati žinutė mane privertė susimąstyti, kaip aš pats pasiekiau tą momentą, kai anglų kalba nebebuvo kliūtis suvokti kitų mintis.

Man pačiam anglų kalbos pamokos mokykloje be teorinių žinių (gramatikos taisyklių), kurių užteko neblogai išlaikyti valstybinį egzaminą, daugiau nelabai ką suteikė ir net baigęs mokyklą aš ne visada suprasdavau atsiverstą New York Times straipsnį, įsijungtą BBC radijo laidą, ar internete žiūrimą Harvardo profesoriaus paskaitą - galbūt dar ir todėl, jog priešingai nei didžioji dalis bendraamžių, nerasdavau laiko iš Linkomanijos pumpuojamiems filmams, kurie daugumai žmonių labiausiai padėjo prasilaužti.

Šio įrašo tikslas yra pateikti minčių, kaip vienu metu ne tik lavinti savo anglų kalbos žinias, bet ir įdomiai plėsti akiratį - pačiam net nejaučiant, jog tuo metu kartu ir mokaisi kalbą. Visa tai skirta žmonėms, kurie jau turi anglų kalbos pagrindus, bet jaučia tarsi plyšį tarp savo žinių ir realaus jų panaudojimo.
 
Tiesa, tai nėra greičiausias būdas išmokti užsienio kalbą. Greičiausiai išmokti kalbą padeda tik gyvas bendravimas ja, bet dauguma žmonių tokių sąlygų neturi. Be to, turbūt ne daug kas ryžtųsi vienas nuvykti į šalį nė žodžio nemokėdamas vietinės kalbos ir ją išmokti tiesiog būdamas priverstas suprasti aplinkinius - kaip padarė kažkur Europoje mano sutiktas šveicaras, baigęs mokyklą nusipirkęs vienpusį bilietą į Naująją Zelandiją ir grįžęs po metų jau kalbėdamas angliškai (o pirmosiomis savaitėmis nuvykęs bendravo tik gestais).
 
Taigi šis tekstas žmonėms, kuriems greičiausias būdas išmokti - gyvas bendravimas ta kalba - yra sunkiai pasiekiamas (na, žinoma, nebent Skype persivadinus į "Anna" ir įjungus "SkypeMe" būseną).
 
Žodyno plėtimas
Aš netikiu tokiais dalykais, kaip: "Užsirašyk ant lapelio ir išmok 20 naujų žodžių per dieną". Pirmiausia, tai reikalauja milžiniško ryžto, o reikalauja todėl, jog yra fantastiškai neįdomu, - o geras mokslas turi tave traukti - tik tada daugiausia išmoksti. Antra priežastis - taip, tu pasidarysi žodžių sąrašą, jį išmoksi, o kiek iš tų žodžių prisiminsi po mėnesio? Manau, kad dauguma žmonių neatsimintų daugiau nei pusės. Kodėl? Nes nuolatos tų žodžių nevartoja. Žmonės galvoje ilgai nelaiko to, kas jiems nebūna reikalinga. Taigi, tu gali greitai išmokti sąrašą žodžių, bet lygiai taip pat greitai jį ir pamirši, jei tie žodžiai realiai tau nebus reikalingi.
 
Tuomet - paklausi tu - kaip mokytis žodžius, kurių tau reikia ir kurių taip lengvai nepamirši?
 
Tau reikia išmokti žodžius, kuriuos sutinki kasdien ir kurie tau nuolatos apie save primena. Jie tave erzins ir grauš tol, kol neįsiminsi jų reikšmės.Tau tiesiog reikia skaityti.
 
- Bet kaip aš galiu skaityti, jei daugybė žodžių tekste man nežinomi? - pasakysi tu.
 
Niekada nepulk verstis kiekvieno žodžio, kurio nesupranti. Tiesiog praleisk jį. Bandyk suprasti sakinį iš tų žodžių, kurie tau yra pažįstami. Sakiniuose būna daugybė nebūtinų žodžių ir suprasti esmę užtenka atskirti raktažodžius. Raktažodžiais dažniausia būna veiksnys ir tarinys - visa kita - papildiniai, aplinkybės - tau nėra svarbiausia. Norėdamas jausti malonumą skaitydamas kalba, kurios nemažos dalies žodžių dar nesupranti, turi mokėti juos praleisti, - kitaip tave iš proto išvarys kiekvieno nežinomo žodžio vedimas į Angloną. Verskis žodį tik tada, kai sakinio esmės visiškai nesupranti ir jauti, kad tas sakinys tekste gali būti svarbus - jei ne, tiesiog jį praleisk.
 
- Kaip aš galiu plėsti savo žodyną, jei daugumos nežinomų žodžių nebandysiu išsiversti? - dar vienas logiškas klausimas tikriausiai kilo tau.
 
Skaitydamas tekstą tu pradėsi pastebėti dažniausiai pasikartojančius (vadinasi - tau reikalingiausius) nežinomus žodžius ir kokiame kontekste (prie kokių jau tau žinomų žodžių) jie atsiranda. Dažnai bus taip, kad tu pats išmąstysi, ką jie turėtų reikšti, - ir galiausiai į žodyną pažiūrėsi tik smalsumo vedinas - norėdamas įsitikinti, ar nesuklydai.
 
Geroji dalis - tau nereikia nieko užsirašinėti ar specialiai bandyti įsiminti - nieko. Tiesiog skaityk - reikalingiausius žodžius išmoksi savaime ir tavo žodynas nuolatos plėsis.
 
Dauguma žmonių renkasi knygas, bet mes juk - interneto karta - ir aš asmeniškai rekomenduoju tave dominančių straipsnių kasdien ieškoti virtualioje erdvėje. Interneto kaip šaltinio privalumas yra ne vienas: pirmiausia, tu susiduri su šiandien britų ir amerikiečių (o ne XVI amžiaus Šekspyro) vartojama anglų kalba, antra - tu gali pasirinkti iš daugybės įdomių šaltinių ir skirtingo kalbos sudėtingumo, trečia - tu sužinai tai, kas nauja.
 
Ką skaityti? Britų The Guardian yra nuostabus naujienų portalas, kuriame rasi straipsnių bet kokia tema - kuo besidomėtum. National Geographic gali pasirodyti įdomus daugeliui - nereikia būti dideliu gamtos mylėtoju, kad nesusivaldytum ir paspaustum ant antraštės apie ką tik atrastą didžiausią voratinklį pasaulyje. Nedomina naujienų portalai? Štai 100 populiariausių pasaulyje blogų anglų kalba. Jei domiesi IT (tikriausiai nemaža tikimybė būnant Uždarbis.lt nariu, ar ne?), rekomenduoju Mashable, ReadWriteWeb ir TechCrunch.
 
Išgirsti ir suprasti: video
Jeigu skaitydamas turi praleisti nežinomus žodžius, kad nenustotum skaitęs, tai klausyti geriau pradėti nuo kalbų ir filmų su angliškais (būtinai angliškais, o ne lietuviškais) subtitrais: vienu metu girdėsi ištariamą žodį ir jo neišgirdęs / nesupratęs apačioje perskaityti. Man buvo taip, jog daugumą žodžių aš suprasdavau pažiūrėjęs į subtitrus, bet neišgirsdavau kalboje.
 
Iš tikrųjų yra daug naudingesnės video medžiagos nei filmai. Aš labai rekomenduoju filmus palikti tiems, kurie niekuo gyvenime nesidomi, ir rinktis nuostabias protingų žmonių kalbas. Neprilygstamas šaltinis yra TED ("idėjos, vertos plisti"), kurio, atrodo, visos kalbos turi bent jau angliškus (o pačios geriausios - net ir lietuviškus) subtitrus, be to, nėra ilgesnės nei 20 minučių. Rekomenduoju pradėti nuo Sir Ken Robinson visų laikų žiūrimiausios TED kalbos: Mokykla žudo kūrybiškumą.
 
Toliau. YouTube turi atskirą Education puslapį, skirtą universitetams talpinti savo paskaitas internete - taip pat su anglų kalbos subtitrų pasirinkimu. Jei studijuojate, tai proga pamatyti, kaip tavo specialybės dalykai yra dėstomi Harvarde, jeigu dar tik ketini studijuoti - galbūt eidamas per skirtingas mokslo sritis ir klausydamas jų paskaitų suprasi, kas iš tikrųjų tave domina. Jei nestudijavai arba studijas jau esi baigęs - YouTube gali išeiti geriausią pasaulyje universitetą. Alternatyvos - AcademicEarth.org ir OCWConsortium.org.
 
Pačias įdomiausias verslo srities kalbas - dažnai, net ne profesorių, o kviestinių žinomų lektorių, - radau Standford Entrepreneurship Corner. To paties Stanfordo informatikai internete pateikia nufilmuotą viso semestro programavimo įvado kursą su neįtikėtinu profesoriumi. Savo svetainėje jie publikuoja ne tik programavimo paskaitų vaizdo įrašus, bet ir visus namų darbus ir egzamino užduotis su atsakymais, kuriuos turėjo atlikt to kurso studentai - taigi tu gali išmokti programuoti nuo 0, kol mokaisi anglų kalbos.
 
Išgirsti ir suprasti: audio
Tu gali neturėti laiko skaitymui arba žiūrėjimui, bet visada atrasi laiko klausymui.
 
Būdamas pirmo kurso Vilniaus Universiteto studentas kiekvieną dieną važinėdavau po 40 minučių į Saulėtekį ir atgal. Po pirmojo mėnesio supratau, kad klausytis vien muzikos stovint užkimštame troleibuse yra per didelis laiko švaistymas. Įsijungiau radiją ir radau BBC (95.5 FM dažniu Vilniuje; transliacija internetu): iš pradžių beveik nieko negalėjau suprasti - eteryje interviu davęs britas, atrodo, kalbėjo tarsi paukščių kalba - bet programa man pradėjo patikti, net ir nesuprantant kas antro sakinio.
 
Pradėjau BBC klausytis kasdien - tai tapo mano rytiniu ritualu vykstant į paskaitas, kai galva dar nepavargusi ir pasiruošusi priimti informaciją. Po kelių savaičių pajutau, jog ta paukščių kalba tarsi kažkur dingo ir aš beveik viską suprantu. BBC reportažai ("breaking news") dažnai būdavo labai įdomūs - važiuodamas troleibusu per Antakalnį klausydavausi interviu iš Indijos gilumos su daugiavaike šeimyna, kalbančia angliškai (nuostabu, kiek skirtingų anglų kalbos akcentų gali išgirsti per BBC); taip pat gavau daugybę informacijos apie įvykius skirtingose pasaulio vietose, kas Lietuvos žiniasklaidos neretai nepasiekia. Pradėjęs spalio mėnesį aš nei vieno ryto be BBC nevykau į paskaitas iki pat mokslo metų pabaigos.
 
Alternatyva radijui yra podcasts - jau įrašytos laidų kolekcijos, kurias kaip dainas - patinkančias atsisiunti į savo kompiuterį ir įsirašai į grotuvą. Tas pats BBC siūlo didžiulį podcasts katalogą, bet visame internete tiek profesionalų, tiek mėgėjų kuriamų podcasts yra daugybė.
 
Pabaigai
Tikiuosi, šiuo įrašu bent iš dalies atsakiau į man užduotą klausimą. Manau, visi šie patarimai tinka bandant perprasti bet kurią užsienio kalbą.
 
Tiesa, praleidau tiek rašymą, tiek kalbėjimą. Sakoma, kad jei nori išmokti rašyti - skaityk, jei nori išmokti kalbėti - klausyk ta kalba. Kaip bebūtų, kai viskas ateina prie (heh, "when it comes to" - nežinojau, kaip čia lietuviškiau) tavo paties sugebėjimų, niekas negali išmokyti geriau nei praktika ir skirtas laikas. "Practice makes it perfect" - kaip sako britai.

nu tai kas cia kad dingo tu atsiliepimu keletas, nenumirsim gal? :) Juokinga but bent man dabar rasyt kokiam nariui sakyt, atsimeni kai darem keitima 2008 metais ta ir ta menesi ar gali uzdet teigiama atsiliepima :) Please dar parasyt, nu mirk is juoko. Jau jus man niekas nerasykit, nes tikrai neisiu eit is naujo jums palikti atsiliepima ir sukti smegenu..... :)

Ei, kas yra jūsų galvose, kai užsiregistruojate čia tikėdamiesi ką nors apgauti? Ar manote, kad iš tų apgailėtinų smulkių apgavysčių milijonus susikrausite ir visą gyvenimą taip pragyvensite?
 
O kas bus, kai užaugsite ir po kelių metų norėsite susirasti normalų darbą? Kiekvienas galimas darbdavys pirmiausia įves tavo vardą į Google - ir vargu, ar ką nors dar po to iš jo išgirsi, - kaip neišgirs nei Marius, nei Simas, nei Irmantas.
 
Ar suvokiate, kad apie jūsų esamą "darbo patirtį" informacija geriau prieinama nei jūsų Facebook anketos? Ir tai niekur nedings - nei po metų, nei po dviejų.
 
Įsivaizduok, kad tau jau 30 ar 40, neradęs darbo susikūrei savo (legalų) verslą ir ieškai verslo partnerių. Jie taip pat įves tavo vardą į Google. Spėk, koks bus pirmas žodis, kurį jie pamatys šalia tavo vardo ir pavardės? "Vagis". Manai, kas nors dar gaiš nors minutę domėtis, kada tai buvo? Aš tikrai negaiščiau. Vagis yra vagis - tai etiketė visam gyvenimui.
 
Tad nevokit, vaikai. Neverta.
 
Geriau nusipirkit gerą knygą apie verslą, programavimą ar bet kokia kita praktiška tema - ir pradėkit mąstyti, kaip patiems kažką sukurti. Sukurti, o ne griauti.

bet kelionio iki pusfinalio butu lengvesne uzemus 1 vieta grupeje

Pirma karta tikriausiai teks sirgti pries Lietuvos rinktine, nes pralaimejimo atveju ir uzemus 2 vieta grupe galima butu isvengti JAV ir Ispanija. Is kitos puses norisi LT pergales pries prancuzus, ir manau galim ivekti ir pusfinaly jav arba ispanus.Stai varzybu formartas http://turkey2010.fiba.com/pages/eng/fe/10...ompetition.html

Sveiki,
 
Sveikinu visus mokinius, studentus su rugsėjo pirmąja :)
 
 
http://www.svietimotaryba.org/eglute/rugs00/backcov.gif

http://sportas.delfi.lt/wbc2010/lietuvos-r...i.d?id=36002137

Atsiprašau. :) Geriau dabar?
 
O jei rimčiau tai kam nepatinka tai tiesiog "slyskit" iš šitos temos. Aš tik norėjau kažką gero padaryti ne blogo. :D Mygtukas galėtų išjungti pasaulio bambos vaidmenį.

Ir del sito Š reikejo kurt tema?

Mes galim ir tuos USA paimti, iki ketrvitfinalio, pusfinalio žaidimas bus jau labai geras, susižaidę. + Jei pradės kristi trajakai, galim bet ką įveikti

Sveiki,
 
Sukūriau tema, kad galėtumėme čia padiskutuoti apie krepšinio pasaulio čempionatą. Na kaip jums pirmosios rungtynės prieš Naująją Zelandiją? Ir be to, ką manot apie Lietuvos orakulą, žirafą "Gudrutį" ?

Čia ateis į pagalbą tokie dalykėliai kaip atsiliepimai apie kiekvieną prekę, taip pat nemokamas prekių pristatymas viršijus tam tikrą sumą. Praverstų sukaupti archyvą straipsnių apie savo parduodamų prekių naudą.

reikalingass jūsų "nuoras" ;) kas nuorat šventė švęst? :(

As noreciau pamatyti ta vaizda kai tu ryji savo kruopas, o as salia sedziu ir valgau katyk iskepta kvepianti kebaba :D

eina sau kaip uzsinorejau kebabu

Daryk kebab-drive:D reikia tik tinkama vieta rasti ar koki langeli suzeminta masinom, kazka ismastyt galima. Toks kebabu 24/7 taskas ten, kur kaip kazkas sake daug taksistu ir siaip kokia aikstele ar didelis srautas alkanu, turetu gerai sueiti.

Aš tai išvis nei pliusų, nei minusų nematau. ;)