Iš kur tu tokias nesąmones apie sovietmetį trauki? Nei buvai tada, nei alų, midų gėrei, tad nepasakok. Ir aš galvoju, gal jau pats laikas išaugti iš komjaunuolių marškinių, juk 23 metai kaip esam nepriklausoma valstybė. Pats laikas kažkokią tvarką įsivesti.
Ant NEC'o visi pyksta ne dėl to, kad rezultatų nepaskelbia(nors darbai ištaisyti jau gerą savaitę), bet dėl to, kad nėra jokio aiškumo ir informacijos. Jie patys mėtosi, tai skelbs 25, tai 21, galiausiai 26 dieną. Ir gražiausia, tada tik svarstys paskelbimo datą. Nėra jokio konkretumo. Beje, prancūzų kalbos valstybinį brandos egzaminą laikė 55 žmonės, tai jie mėnesį taiso 55-ių abiturientų darbus?
Ir galiausiai, kaip jie gali ruošti abiturientams egzaminų užduotis, jei patys savo darže nesusitvarko. Betvarkė begalinė metai iš metų. Būtų juokinga, jei nebūtų graudu...
Pats supranti, ką kalbi? Paklausk kiekvieno abituriento, ar jam svarbu, kada sužinos rezultatus. Daugelis atsakys, kad žinoma, skirtumas yra psichologinis . Juk kuo anksčiau, tuo ramiau. Dabar nuolat turi nerimauti, jungtis į tą nec svetainę ir t.t.
Prie tokios tvarkos reikia priprasti? Visų pirma, jokios tvarkos nėra. Visų antra, čia tikras tinginio bei bailio bruožas - sėdėti ir žiūrėti, kaip kažkas vyksta negerai, bet nieko nedaryti, o tiesiog susitaikyti su tuo.
Jei tau viskas px, tai nereiškia, jog kitiems niekas nerūpi, juk yra ir mąstančių žmonių, kuriems ne viskas iki lemputės.
Nebūtų Lietuva.. Parašė, kad 21d nustatys datą, kada bus paskelbti rezultatai, tai sugebėjo tik nustatyti datą kada dar kartą nustatys rezultatų paskelbimo datą...
Man įdomu, ką tada su kitais egzaminais darys, nes gaunasi, kad anglų bus praėjęs daugiau nei mėnesis. Tai ką, pvz jei fiziką laikiau birželio 17, tai rezultatus sužinosiu po liepos 17, o ant atestato vietoj balų parašys "Eiti rezultatai.nec.lt"?? :D Žinant NEC, nenustebčiau..
=D garantuoju yra tie rezultatai tik padlos neskelbia, lyg cia kazkokia super svarbi informacija, gi vistiek tas anglu k egzas beveik niekam nelems nieko.
sausas mokslas, sausas mokslas, o kažkodėl vos ne pusė abiturientų rašiniuose istorija remiasi. Tai kodėl geografija ar biologija, nesausais mokslais nepasiremiat, gudručiai? :)
Ne tu vienas Pauliau toks,man tas pats.Nenusimink.Atrodo mokėjau tikrai nemažai,o per 3 valandas sugebėjau susimauti ir sugadinti savo visas planuotas svajones studijuoti.
Ko jus cia parinates :D Islaikysit, nes esat rastingi ir vsio :) Na nebent ne i tema parase tada jau blogai :) O siaip jei rasinys nera super bet mazai klaidu darot tai esu tikras kad islaikysit ir dar nemazai balu surinksit :)
Aš išvis nežinau, ką su savimi daryti. Visada jaučiausi lietuvių kalboje stipri, o taip susimoviau.. :( Aišku, jau nieko nepakeisi, bet nebegaliu susikaupti matematikai, verkt tik norisi..
J.Biliūno apysakos “Liūdna pasaka” ištraukos interpretacija Posted by drag in Mano rašiniai,intepretacijos ir kt. Tagged J.Biliūno apysakos "Liūdna pasaka" ištraukos interpretacija Jonas Biliūnas XIX a. pabaigos - XX a. pradžios lietuvių moderniosios prozos kūrėjas. Daugiausiai rašė noveles, tačiau jo kūrybos kraityje rasime ir apysaką “Liūna pasaka”. Ši psichologinė apysaka perteikia dviejų žmonių- Juozapotos ir jos vyro Petro- išgyvenimus, skaudžiai paliestus 1863 metų sukilimo. Atskleidžiamamos veikėjų vidinės būsenos, pasakojimas pirmuoju asmeniu- tipiški J.Bilūno kūrybos bruožai.
“Liūdna pasaka” mažai kuo ir panaši į tą pasaką, kokią įsivaizduojame. Joje nerasime nei raganų, nei princų. Ir pabaiga jos visai nėra džiaugsminga. Iš tiesų, tai pats autorius ją apibūdino kaip pasaką, nes tas laukimas ir ilgesys, praradus mylimą žmogų, yra stebuklingas. Žinoma, ne gerąją prasme. Pati metamorfozė yra lyg transformacija į tą , kuriuo nesi. Toks žmogaus pasikeitimas į visai kitą būvį, autoriaus manymu, yra pasakos elementas.
Pateiktoji ištrauka yra viena svarbiausių visame kūrinyje. Pasakotojas išvysta tai, ko gyvenime nėra regėjęs. Kaip vėliau sužinosime, ši vizualizacija- tai Juozapota, seniau linksma ir graži moteris buvusi. Tačiau pradėkime viską iš eilės.
Pasakotojas bekvėpuodamas grynu pušyno oru išgirsta dejonę. Jau pati dejonės žodžio reikšmė nusako skausmą, slogią nuotaiką. O tai- nieko gero nežadanti pradžia. Ši aimana- “senatvės skundas.” Taip metaforiškai bei personifikuotai kalba senatvė. Iš tiesų, ji net nekalba. Ją reikia justi. Pasakotojas ją ir pajunta, nes supranta, jog taip skųstis gali tik labai senas ir nelaimingas žmogus. Norėdamas tą patvirtinti, jis atsigręžia. Tačiau žvilgsnio neišlaiko. Tai parodo, kad ir koks stiprus būtų kalbėtojo vidinis pasaulis, jam nėra tekę susidurti su dar stipresne jėga. O ta jėga tokia neigiama, jog ir priverčia nusisukti atgal.
Akys- žmogaus veidrodis. Tačiau ką mato pasakotojas vargiai galime priskirti žmogaus akims. Veikiau- tai būtybė. Jos akys- du taškai. Šis baugus žvilgsnis verčia kalbėtoją jaustis nepatogiai, sunerimti. Jam neramu, kad jose nėra gyvybės. Nors ir apibūdinamos metafora “užgesusios žvaigždės”, akys neįgauna jaukumo, jose neatsiranda gyvybės dalelių. Jų sukeltą negatyvumo įspūdį vis tik labiausiai pabrėžia epitetas “užgesusios”. Paradoksalu, bet nors akys ir mirusios, jos gali matyti. O tas matymas baugina pasakotoją. Savo būseną jis parodo krūptelėdamas, pasiteiravęs, ko tai būtybei reikia. Tai rodo, jog jam vis dėlto įdomu, kodėl ji čia atėjo , bet tuo pačiu metu susidomėjimą slopiną nepakeliama baimė. Neišgirdęs atsakymo. pasakotojas save ramina retoriniais klausimais: “gal negirdėjo, gal nesuprato.” Jis yra įsitempęs, sutrikęs. Vidinė kova su savo morale vyksta nuolatos. Esantis doras krikščionis jaučia pareigą padėti. Bet kuo? Pinigais? Kalbėtojas iš pradžių nenori duoti pinigų: “Nežinojau, ar ji ubagė.” Jis nesiryžta kategoriškai vertinti, nes išmalda, savaime suprantama, yra aiški nuoroda, kuo žmogystą laiko pasakotojas. Bet čia taip pat grumiasi ir krikščioniškosios vertybės. Jis jaučia pareigą padėti silpnesniam už save. Vis dėlto, įspausdamas skatikus, kalbėtojas nepasijunta geriau. O Dievo nuostatai byloja, jog už gera bus atlyginta geru. Šiuo atveju vidinė sumaištis neišsisprendžia į tinkamą kompromisą ir pasakotojas pasijunta tik dar blogiau: “Neturėjau kur dėtis.”
Ištrauka yra padalinta į dvi prasmines dalis. Pirmoji aprašo pasakotojo ir žmogystos nebylų susitikimą, o antroje prabyla pati Juozapota. Kaip buvo sunku tai padaryti, išsako dejonė ir vos krutančios lūpos. Tai rodo, jog daug laiko ji nebuvo pratarusi žodžio, kuris galbūt ilgai jau širdyje gulėjo. Tačiau nesulaukusi atsakymo ji pradingsta taip pat neįprastai, kaip ir buvo atsiradusi. Toks keistas atsiradimas ir išnykimas patvirtina autoriaus pasirinkimą kūrinį pavadinti pasaka.
Ištraukos pabaiga vėlgi nusako žmonių vertinimą pamačius lyg elgeta atrodantį žmogų: “Mėgino išsibodėti.” Šis teiginys rodo, kaip jiems buvo nemalonu. Jie visi jautėsi taip pat, kaip ir pasakotojas. Tartum giltinę išvydę. Tačiau pinigų nepaėmusi moteris išnyksta palikdama tik įspūdį, lyg mirtis būtų apsilankiusi. Ištrauka nusako , jog žmonės dažnai yra taip susidomėję savimi ir savo gyvenimu, kad nebemato, kas vyksta aplinkui. Neturėdami empatijos jausmo negali suprasti likimo nuskriaustųjų. Tai likimas atėmė iš Juozapotos vyrą, o ji bergždžiai jo ieškojo pavirsdama į būtybę, kuria bodisi žmonės.
J. Biliūnas rašė realistiniu stiliumi. Mažai aprašydamas gamtą, jis kūrė personažų vidinį pasaulį. O tai ir buvo nauja lietuvių literatūroje, nes iki jo kiti rašytojai didesnį dėmesį skyrė plačiam aplinkos ir žmonių vertinimui. Jie analizuodavo kiekvieną detalę, o J.Biliūnas tik perteikia pagrindinę mintį ir leidžia skaitytojui susivokti pačiam. Taip nuo BIliūno pradėjo formuotis modernioji lietuvių proza.
Mano produktyviausias mokymosi laikas yra vakaras ir pries einant miegoti. Galiu mokintis istisas valandas. Stengiuosi mokintis tai kas patinka, tada ir motyvacijos yra ir rezultatai akivaizdus matosi.
lalateck gavo reakciją nuo Vikingas Pakvietimai į lockerz.com