makrelion

Priklauso kokioje stadijoje yra deklaravimas. Jeigu prekės nėra pateiktos sistemiškai pateiktos muitinės deklaravimo sistemoje, galima bandyti taikyti kitus prekės kodus, tačiau šiuo atveju reiktų savo tarpininkus turėti. DHL Express (spėju express, o ne Logistics užsiima), specialia dėl vienos siuntos nesiners iš kailio. Atitinkamas prekių kodas sistemoje suaktyvuoja tam tikrus saugiklius, kurių pagrindu ta pati sistema perduoda reikalavimą pateikti sertifikatus, įsigijimo dokumentus, apmokėjimo kopijas ir pan. Iš to išeina, kad tarpininkas gali parinkti tokį klasifikacijos kodą, kuriam nerei

Sakyčiau, jog šitas dienoraštis pasako daugiau negu bet kokia motyvacinė knyga. Gyvas pavyzdys ir gyvi rezultatai tikrai nuteikia pažiūrėti į freelance'inimą iš daug optimistiškesnės ir realesnės pusės. Sveikinu su puikia idėja ir sėkmingu jos įgyvendinimu ;)

Yra skirtumas tarp diskusijos ir ginčo, ir gana nemažas. Jei jau mes prieinam prie netiesioginių įžeidinėjimų, tai ženklas, jog tam tikru atveju buvo geriau patylėti, nes arba tu, arba tavo oponentas tiesiog nesat pakankamai pribrendę, jog be asmeniškumų būtų galima išvystyti produktyvų pokalbį. Tokiu atveju, aš manau, yra geriau išlikti protingesniu ir leisti priešininkui išsiputoti, tegu jaučiasi protingas, jeigu jam nuo to geriau.

Aš asmeniškai negaliu vienareikšmiškai pateikti vieno varianto. Daug kas priklauso nuo situacijos. Jeigu telefono man reikia čia ir dabar - savaime suprantama mokėsiu brangiai, kad padarytų greitai ir kokybiškai. Jeigu be magelio galiu gyventi, tai aš ieškosiu kur pigiau, nes turėsiu laiko. Man labai patiko vienas motto: Quality, Speed, Cheapness - pick two. Mano manymu, jei esi paslaugos tiekėjas, tai sėkmingam verslui būtina mokėti ir greitai/kokybiškai/brangiai, ir lėtai/pigiai/kokybiškai. Kaip matai, svarbu kokybiškai. Visa kita nuo tavo sugebėjimų priklauso.

This. Čia tuo atveju jeigu nori išlaikyti su žmogumi gerus santykius arba tiesiog neįsigyti priešo. Jeigu įrodyti savo teisumą yra būtina, tuomet paprasta taisyklė: išsiaiškink viską nuo pat šaknų ir atrask loginę klaidą, tuomet tiesiog paprašyk oponento ją paaiškinti. Jeigu paiiškina - tu neteisus, jeigu ne - tu teisus.

Straipsnio autoriai matyt patys nesupranta, jog padarė beveik tą patį, kaip ir jų kritikuojamos (netiesiogiai) savipagalbos knygos. Kažkokia problema iškelta, argumentai minusam paryškinti irgi yra, bet va sprendimo, ką žmogui visgi daryti tai nė su žiburiu neradau. Savipagalbos knygos tau nepadės, nes jos sukomercintos ir teikia tik trumpalaikę emociją. Nu ir kas? Kam nuo to blogiau? Straipsnis demotyvuoja jas skaityti, bet jeigu to nedarysi, tai nieko net negali tikėtis atrasti. Galbūt žmogus perskaitys vieną, dvi, penkias, šimtą knygų, kurios nieko gero neduos, kaip tik laikiną motyvacij

Priklauso nuo to, pagal ką tą "skirtumą" vertinsim, nes man asmeniškai, šis variantas beveik niekuo nesiskiria nuo "duokit verslo idėją ir tikrai eisiu ją įgyvendint". Ir tuo, ir šiuo atveju žmonės turi kaip ir su kuo įgyvendint, bet užuot patys atlikę tinkamos nišos paieškas, tikisi, jog jiems kas pametės iš dangaus ir idėją, ir verslo planą, ir tinkamus partnerius. Nope. Nori kažką sukurti - pats ir galvok ką kurti. No offence, bet žmogus vertina ir su tuo dirba paprastai tik tuomet, kuomet pats gerai paprakaitavo, jog tą gautų. Imk ir daryk su šiuolaikine karta nelabai veikia.

Sveikas atvykęs, bet patariu vengti tokių frazių, kaip "bendraamžiai nesubrendę ir man nėra ką su jais šnekėti". 13m vaikas ir turi būti nesubrendęs, o tu tą pateiki, kaip kokį trūkūmą, suprask ale "jie idiotai, o aš protingas". Tai tiesiog parodo tavo tam tikrą požiūrį į žmogų, kuris retai kada yra teigiamai vertinamas ir kaip matai iššaukia tam tikrą atsaką.

Nes žmogus rimtai negalvoja su mediena dirbti. Mano akimis, tai yra eilinis "kažką turiu, tai pabandysiu bet ką ir gal gausis".

Kaip ir minėta, mokesčius mokėti turėtum. Kas dėl klausimo, ar prikibs jei nemokėsiu, priklauso pagrinde nuo to, kiek nemokėsi. Egzistuoja toks ekonominio efektyvumo principas (nepamenu tiksliai ar taip vadinasi), kuris (bent jau teoriškai) taikomas visose valstybinėse institucijose. Tai reiškia, jog tavęs nesiims bausti, persekioti ar apskritai dėl tavęs atiduoti bent minutę laiko, jeigu tos pastangos kainuotų daugiau negu valstybė galėtų realiai gauti. Kitaip tariant - jeigu gavai 50 litų į mėnesį ir nedeklaravai nieko, tai greičiausiai niekas tavim labai nesusidomės, bet jei kalba eina a

Aš asmeniškai nesu labai besidominti BitCoin'u, tačiau kiek teko girdėti, jų kiekis yra limituotas. Lyg tai 21mln turėtų egzistuoti kažkada. Man vat iškilo toks klausimas, kas jūsų nuomone nutiks, kai nebus įmanoma daugiau "iškasti" šios valiutos?

Tai išeina, jog realiai ieškai žmonių, kurie dirbtų už tave ir tau už tai atseikėtų dalį gauto pelno?

Sėkmės lošiant ;) Tačiau iš karto pasakysiu. 99%, jog užsibrėžto tikslo nepavyks įgyvendint. Jei tai būtų taip lengva, tai visi pokerį loštų. Iš esmės padaryti 1000 is 77 per du mėnesius prilygsta į lošimą teleloto. Gali būti jog primą kartą nusipirkęs bilietą išloši milijoną, tačiau milijonas to nepadarys ne tik, kad iš pirmo karto, bet ir iš 10 ar 100. Taigi, patariu užsibrėžti daug mažesnę sumą. Pvz jei tikrai idėsi nemažai darbo ir stengsiesi tobulėti, tai 200-300 tikrai įmanoma.

Allan Pease "Klausimuose slypi atsakymai" Pagrindinė idėja yra taikoma tinkliniam marketingui, (t.y. kaip pritraukti žmones į šią veiklą). Galima rasti ir pdf, ir ant popieriaus, ir anglų, ir rusų, ir lietuvių kalbomis. Tai nėra geriausia knyga apie pardavvimus, kadangi ji nėra plati ir iš esmės apima tik vieną temą - kokius klausimus pateikti potencialiam klientui, jog šis užsikabintų už tavo pasiūlymo. Visgi, šiai siaurai temai aš neradau iki šiol nieko geresnio. Viskas aprašoma nuo A iki Z - kokią įtaką daro atitinkami žodžiai, kokių tikslų galima jais pasiekti, kaip elgtis atsiradus ne

Nes ne sandeliavo. Ir siaip greičiausiai buvo kumscio dydzio paketas, kuri bet kur padejo ir niekam jis netrukde. Pabandyk uzsisakyt palete ir palikti nuo birzelio iki lapkricio - gausi idomesni rezultata.