Mr Kent

Žmonės kurie geria viešosiose erdvėse, dažniausiai turi siaubingai didelį nepilnavertiškumo kompleksą. Nekalbu apie tuos, kurie gurmaniškai mėgaujasi alkoholiu ar tiesiog vartoja jį gerų draugų kompanijoje kaip nereikšmingą akcentą. Apskritai, mūsų visuomenėje megzti santykius su žmonėmis būnant negirtu/ai yra nenormalu. Normaliau yra nueit į klubą/tūsą etc. ir taip "nusikabinus" kokią mergą/čiūvą, turiningai praleist laiką. O kai prie tavęs tiesiog gatvėje, troleibuse ar dar kur nors kitur ar tada kai nesi girtas prieina žmogus ir pasako labas, koks tavo vardas, man gera tave matyti, tu man įdomus, norėčiau susipažinti - apsimest kad nieko nesupranti, palaikyt jį idiotu arba trenkt snukin.
 
Taip, atsakau į tavo klausimą teigiamai,nes aš pats apskritai nevartoju alkoholio jau bbz kiek laiko. Taip, pradžioje aplinkiniai į tave žiūrės kreivai, bet su laiku, jei tu laikysies savo žodžio, jie suvoks, kad tu esi stiprus ir valingas, kad tu pasakei ir tęsi. Jie įpras, o galiausiai pradės tave gerbti.
 
Mano dėdė pasikorė girtas, tėvas dėl alkoholio įklimpo į skolas. Vaikystėj man užtekdavo pamatyt barnius tarp tėvų, todėl dabar man nekyla jokių abejonių kodėl aš turėčiau negert. Atsakymas paprastas - dėl savo vaikų, kuriuos auginsiu ateityje. Ką aš jiem perduosiu, kokie jie išaugs - tai mano atsakomybė. Vietoj butelio kokiam nors tūse, aš pasirenku prasmingą pokalbį su taip pat negeriančiu žmogumi. Mes apsikeičiam naudinga informacija ir teigiama energija, kurią vėliau abu paskirstom žymiai naudingesniems dalykams.
 
Bet kaip sakoma - kiekvienam savo..

Jei net sampano taures nepakelia prie progos, tai nieko nuostabaus, kad yra apkalbinejami. Pvz. sedi zmones prie stalo per koki jubilieju, kelia sampano taures uz jubiliata, o koks vienas sedi ir sako : "as negeriu". Tai ka gero apie toki zmogu gali pagalvoti? O kai tokie dar pradeda kitiems aiskinti apie alkoholio zala, tai nieko nuostabaus kad ir pasiuncia i gera vieta ar pasiulo i dantis.
 
 
Niekuo nesusiijes gerimas ir pinigai. Dauguma verslininku dar ir kaip pageriantys, ir nelabai sveikai gyvenantys. Ir kaip tavo manymu uztvirtinami verslo sanderiai ir pan reikalai? Ogi labai daznai tai daroma prie butelio.

cia ziuriu daugumai is uzdarbio pereit i supermama.lt foruma reiketu, paskaicius tokius komentarus apie sportavimus ir vegetaryste, nu nzn nzn...

Jei negeria ne laso vadinas:
1) arba uzsikodaves buves alkoholikas
2) arba kazkas su galva negerai
3) arba gert negalima jau, kai isgeres isgalabyt visa svieta nori
asmeniskai vengiu ir bijau visu triju variantu :ph34r:
 
:D :D :D

As auGinu siuo metu :) Sudygo apie 1000. Kita savaite sodinsiu kieme apie 2, 3 simtus augalu.
 
Pries kazkiek metu, kaip tamsta kazkuris cia sake taip ir dariau, prikimsau cigaretes tuscias ir pardavinejau. Pelno turejau neblogai :) Tik viena beda, kai prikimsi bloka cigareciu kazkur, pavargs rankos ir noresi nusisaut is nuobodulio...nebent isigyt ta aparata kur automatiskai suka cigaretes, geras aisku daug kainuoja. Bet cia jau gaminimas pramoniniu budu is dalies..nelabai legalu, apie pardavinejima is nekalbu. Jei nelegalu fabrikeli daryt tai + didelis. Jei iteisint, nezinau ar imanoma, jei imanoma, tai vargo bus..geriau kokioje pietesneje valstybeje pvz Kuba :D Ir su istatymais paprasciau, ir derlius didesnis.

dėl ASU bendrabučių, tai labai senai, kai dar buvau pirmame kurse buvo tokia padėtis (mano kambarys, rugsėjo 2 d. po rugsėjo 1 sutiktuvių):
 



 
Dabar truputi geriau (5 barakas) :)




 
Čia bendras vaizdas, šonuose barakai, tolumoje universiteto 1 - ieji rūmai.

Skiriasi labai stipriai. Pirmi 2 metai visiems vienodai, paskui lygiai pradeda skirtis. Buhalteriams tai ten išvis pavargti tenka, bet jų jau toks ateitiesi darbas - labai reikalaujantis kruopštumo, todėl jie tam ruošiami jau universitete yra.
Ekonomistas šiek tiek lengviau - labiau yra analizuojami įvairiausi faktoriai ir gana nemažai diskutuojama su dėstytojais. Ką vadybininkai mokosi ten, tai aš dar iki dabar nelabai suprantu, nors jau magistro pirmą kursą esu pabaigęs :)
 
 
Nu nebent tu mamytukas esi koks nors labai :)
Ko ko, bet barako bijoti tai tikrai nereikia. Per prievartą tavęs baliavoti čia niekas nevers. Nori baliavoji, nori mokiniesi. Ir per 5 metus kol kas dar neteko sutikti nei vieno žmogaus, kurį būtų sugadinęs barakas.
Man tai išvis bendrabutis yra neįkainojama patirtis. Toks nerealus laikas čia praleistas, tokių nerealių žmonių teko sutikti. Nepaisant to, kad dauguma mano pažįstamų universitetą jau baugę, tačiau su jais ir toliau bendraujam, organizuojam įvairias šventes ir balius, važiuojam slidinėti ir netgi vestuves jau pradėjom kai kurių švęst. :) Man tai bendrabutis davė tikrai daug :)
 
Visad sakydavau visiems abejojantiems dėl bendrabučio - bute visada spėsit pagyvent, bendrabutį yra tik viena proga - kol mokaisi universitete. Todėl bent pabandyti pagyventi jame tikrai verta :)
 
 
Kalbant apie patį universitetą. Na, aš tikrai nesigailiu, kad mokiausi čia. Šiuo metu yra vykdoma tikrai galybė reformų ir viskas juda tikrai gera linkme. Viskas čia yra tikrai gerai. Problemą išskirčiau tik vieną, bet ji galioja absoliučiai 100 proc. visuose kituose Lietuvos universitetuose - dėstytojai... Ir jų labai nevykęs požiūris į studentus.

ietuvis programišius Tadas Petrauskas JAV Pitsburgo teisme prisipažino vogęs žmonių kreditinių kortelių informaciją ir pardavęs ją neįvardijamam pirkėjui. Už tai 23 metų programišiui gresia iki 5 metų kalėjimo, praneša Post-gazette.com.
 
Lietuvis internete veikė pravarde „Dr. Smurf“ (liet. daktaras Smurfas). Įsilaužęs į kompiuterines sistemas ir pavogęs kreditinių kortelių informaciją, vėliau ją pardavė kitam asmeniui, su kuriuo susipažino viename interneto forume. Manoma, kad pirkėjas galėjo gauti prieigą prie bemaž 10 tūkst. žmonių asmeninių sąskaitų.
 
FTB agentai gavo orderį apieškoti „Dr. Smurf“ el. pašto sąskaitas, o surinkę pakankamai įrodymų sulaikė įtariamąjį Niujorko oro uoste, kai šis grįžo iš Belgijos. Patikrinus jo kompiuterį atrasta daug kreditinių kortelių numerių, kurie priklausė kitiems asmenims.
 
Ši byla pradėta nagrinėti dar 2008 metais, o nuosprendį teisėjas turėtų paskelbti spalio 30 dieną.
 
šaltinis: http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/itkodas/lietuvis-programisius-jav-teisme-prisipazino-voges-zmoniu-tapatybes-51-231374#ixzz1zf2sdgha

mhmm, va jau vienas prisisuko :D

Sukasi lietuviai. :D

2 brandos egzaminų reikia :D
 
Aš pats stosiu į asu vadybą mokamą be matkės egzo ir kas?

Ačiū !

Na matai tavo atvejis kitoks, o siaip yra pilna zmoniu kurie pasakoja istorijas kaip prasisuks ar prasisuko, ka padare ar padarys. Po 5m. susitinki ta zmogu ir matai jog nepasikeites, ta pati pasakoja o nepajudejo, tada supranti jog kazkas jau netaip. Ir isvis kazkaip nukrypome nuo temos, juk kalbam apie prota o protas kur kas svarbiau. Loginis mastymas, sugebejimas greitai priimti sprendimus ar numatyti keletu zingsniu i prieki - stai koks zmogus siais laikais gali visose srityse nuveikti daugiau.

Iš kur tokie skaičiai? Kokia statistika remiesi? Pateik šaltinį.. <_< :rolleyes:
 
Aš galiu "iš lempos" sakyt jog 99% tų, kurie valdo 95% pinigų, yra baigę aukštajį.. bet tai tebus mano fantazija nes skaičių aš nežinau (kaip ir tu, pateikdamas neaiškios kilmės gandų lygio statistiką).
 
Ką tikrai žinau-nekalbant apie pasaulį, o koncentruojantis apie Lietuvą-visų koncernų didžiulių akcininkai-savininkai kažkaip neatsitiktinai ne su pradiniu/pagrindiniu išsilavinimu, o su aukštaisiais. Ir ne bet kokiais. <_< (a.a.Lubys, Mockus, Martinkevičius, Numavičiai, Bosas etc.)..
 
Dėl Geitso ir Zuckerbergo-kodėl remiesi "bobikių pletkų" lygio mitais, kurie paplitę visuomenėje kuri nesigaudo kas ir kaip? <_< Tipo va, Geitsas nesimokė, Zuckerbergas nesimokė ir štai valdo pasaulį (technologijų srityje)..
 
O ar domėtis bandei bent kiek plačiau? Kaip tau tai, jog Geitsas studijavo geriausiame pasaulyje Harvardo universitete? Kaip tau tai, jog būtent dėl studijų sutiko Harvarde Stevą Ballmerį (Microsoft vadą-varomają jėgą)? Taip, Geitsas metė mokslus (įkalbėtas Paulo Alleno), bet jis pirmuosius savo algoritmus sukūrė būtent HARVARDE, STUDIJUODAMAS, kur jį supo aukščiausio lygio profersoriai, jis naudojosi UNIVERSITETO technine baze (kompiuteriais). Ir tai ir tik tai jam leido tapti tuo kuo jis yra dabar.
 
Lygiai tas pats su Zuckerbergu-kažkaip ne savo garaže (kaip norėtų įsivaizduoti menkinantys studijų reikšmę) sukūrė Facebook'o prototipą, o būtent STUDIJUODAMAS. Kur vėlgi profesionalų (profesorių) apsuptyje sukūrė pradinį variantą tinklo, kurį naudoja visas pasaulis. Ir Facebook prototipas veikė būtent UNIVERSITETO (Harvardo) studentų miestelyje.. <_<
 
Tad juokinga skaityt tokias teorijas apie "nieko nebaigusius Geitsą/Zuckerbergą ir pan.", pateikiant kaip pavyzdį kad štai, nesimokykit ir būsit super-verslininkai, o jei mokysitės-būsit samdiniai. Pakartosiu dar kartą-ABSURDAS <_< Nes tokie teiginiai neturi jokio sąryšio su REALYBE. Realybėje yra priešingai.
 
Taip, yra žmonių dalis kurie sugeba mokytis savarankiškai. Bet dauguma-ne. Ir jei sakai, kad baigę universitetus dirba samdomą darbą dauguma, taip, tu teisus. Bet matai, jei jie būtų nebaigę, tai tikrai nebūtų jų pavertę savarankiškais "moksliukais", o 99% atvejų-juodadarbiais, dirbančiais už minimumą. O baigę, nors ir dirba samdomą darbą, dirba ministerijose/universitetuose/įmonių valdymo padaliniuose etc. <_<

Būti tai tikrai yra, ir ne vienas.

pretendentas nr. 1 i metu fraze :lol:

O kodėl taip priešiškai nusiteikęs prieš mokslo įstaigas? Ką, jos atima kažką? Ar visgi priešingai-suteikia žinių, padeda susitikt bendraminčiams ir pan.?
 
Kodėl taip iškeli "savišvietą" ir taip niekini mokymosi įstaigoje gaunamas žinias? Jei mokaisi palankioje terpėje-universitete ar pan., tai ką, jau kažkodėl ne "savišvieta"? Gi gauni galimybę prieiti prie mokymosi medžiagos, bendrauti su protingais žmonėmis (dėstytojais, studentais kitais).
 
Iš dalies pritariu tavo požiūriui jei kalbėsim apie kokią nors vadybą (labai populiaru Lietuvoje). Taip, "iškalta" medžiaga ar išlaikytas egzaminas niekada nepadarys žmogaus verslininku, jei jis tam neturi paprasčiausiai pašaukimo, neturi verslumo "gyslelės". Ir todėl gali baigti nors ir penkis universitetus ir turėt penkis vadybininko diplomus-tai jo nepavers verslininku. Su tuo sutinku.
 
Bet iš kitos pusės-nesuprantu to skeptiško/niekinančio požiūrio į mokslą. Taip, jei kalbėsim apie pirk/parduok tipo verslą, tada su tavo nuomone sutinku. Bet jei kalbėsim apie "aukštesnio lygio" verslą-absoliučiai nesutinku su tokiu požiūriu. Beje, labai populiariu Lietuvoje. Kai porą picerijų turintis verslo "magnatas" pateikiamas kaip pavyzdys jog mokslas nereikalingas ir štai žmogus su pagrindiniu išsilavinimu "kaip puikiai sukasi".
 
Žiūrim į realybę. Kad ir į didžiausių koncernų valdytojus/savininkus. Kaip čia yra kad pvz. vienas turtingiausių LT žmonių verslininkas Darius Mockus (MG Baltic koncernas-daugybė įmonių: nuo gamybos iki LNK) kažkodėl baigė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete industrinio planavimo studijas?
 
Arba SBA koncerno (dešimtys įmonių jo nuosavybė) savininkas Martinkevičius kažkodėl baigęs Kauno technologijos universitete tarptautinės vadybos studijas...
 
Nekalbant apie B. Lubį ir jo vieną didžiausių ir sėkmingiausių darbdavių Lietuvoje-"Achemą". Chemijos fakultete įgijo chemijos inžinieriaus laipsnį. Vėliau apsigynė technikos mokslų daktaro laipsnį. Fizikinės chemijos katedros dėstytojas, docentas.
 
Nepatinka "techninių" specialybių atstovai? Ok. Maximos savininkai-vieni turtingiausių žmonių Lietuvoje. Visi susipažino studijuodami. Taip, studijavo nesusijusią specialybę-mediciną. Bet visgi studijavo. Ir jei nebūtų studijavę, nebūtų susitikę ir sugeneravę idėją bei išvystę vieną galingiausių verslų Lietuvoje. Taigi-vėl per studijas viskas atsirado ir išsirutuliojo..
 
 
Nepatinka Lietuvos pavyzdžiai?
 
Kaip tokiu atveju tau tai, jog Billas Geitsas studijavo kažkaip neatsitiktinai geriausiame pasaulio universitete Harvarde?
 
Lygiai kaip ir Facebook įkūrėjas Zuckerbergas..
 
O ką jau kalbėt apie vieno geriausių pasaulyje universiteto-Stanfordo-doktorantus Page'ą ir Brin'ą, kurie susitiko per doktorantų ceremoniją ir užsimezgusi pažintis leido atsirasti Google, kurią aš ir tu kasdien naudojam. Kaip ir visas likęs pasaulis...
 
 
Tad žvelk plačiau.. O ne iš savo "siauro" pasaulėvaizdžio.. "Mokysies-dirbsi samdomą darbą, nesimokysi-būsi verslininkas". Absurdas. <_<

Į mano uždarbio žinučių gaviklį pradėjo plaukti pavienių asmenų klausimai, kurie dažniausiai prasideda taip. “Labas, ar man verta eiti į Lietuvos kariuomenę?” Nežinau kokią įtaką padarė mano straipsniai jums, tačiau aš nebūsiu ta propagandos mašina, kuri sakys, kad jūs būtinai turėtumėte ten eiti. Kiekvienas mąsto savo galvą, tad iš mano sukurptų straipsnių bandykite susidaryti savo nuomonę. Jūsų teismui atiduodu dar vieną, šviežiai iškeptą, straipsnį apie buitį ir gyvenimą kariuomenėje!

Laisvalaikis prasideda savaitgalį


Kareivis irgi žmogus! Šitą posakį reikėtų užkabinti ant kiekvienų kareivinių durų. Mums nesvetimas skausmas, baimė ir ašaros. Netgi mes turime laisvalaikį ir elementarią buitį. Kad ir kaip mus Rukloje “drožė”, savaitgaliais mūsų laukdavo užtarnautas poilsis.
 
Šeštadienį keldavomės vieną valandą vėliau. Pasigirsdavo komanda “Kuopa kelk”, tačiau skirtingai nei šiokiadieniais, mes čiupdavome ne sportinį kostiumą, bet savo pagalvę ir užklotą. Jau tapo tradicija, kad savaitgaliais vykdavo patalynių purtymas. Dešimt minučių įnirtingai stengdavausi atsikratyti dulkių erkučių.
 
Man ta veikla patiko, kadangi nereikėjo atlikinėti tu įgrisusių mankštos pratimų, o ir kūnas atsigaudavo, bei pailsėdavo. Jeigu civiliai būtų mus matę, ko gero labai kvatotų, nes iš šalies atrodėm labai juokingai. Patalynė ir pagalvė, bei žaliūkas kareivis intensyviai purtantis jas. Ko gero ne kasdien pamatysi tokį vaizdą?
 
Po sėkmingai įvykdytos dulkių erkučių naikinimo operacijos, eidavome praustis. Tam skirdavo gerą pusvalandį. Savaitgalio nuotaiką tvyrodavo ore, kadangi nebūdavo intensyvaus raginimo skubėti. Tada ir barzdą nusiskusdavau be didesnio įpjovų skaičiaus ir dantys labiau blizgėdavo.
 
Valgydavome neskubėdami, su pasimėgavimu. Porcija mažoka - viena lėkštė košės ir puodelis kakavos. Nuo stalo pakildavai ne itin privalgęs, tekdavo tikėtis, kad pietūs atsipirks su kaupu.
 
Nuo devintos iki vienuoliktos valandos tvarkydavome kuopą. Vykdavo intensyvūs valymo darbai. Visa kuopa paskęsdavo putose. Ne veltui toks valymas buvo pramintas “putų švente”. Putoms paruošti reikėjo nei daug, nei mažai, tik vieno kibiro karšto vandens, saujos muilo drožlių, bei keleto gerų rankos pasukimų.
 
Vienas žmogus tarsi sėjos metu ant plytelių berdavo putas, tuo tarpu kitas iš karto imdavosi intensyvaus plytelių trynimo, trečias asmuo viską nusausindavo. Su tokia meile ir atsidavimu valant gaudavosi stulbinamas rezultatas, tarsi iš valiklio reklamos. Plytelės blizgėdavo!
 
Po švaros darbų šiek tiek pasimokydavome. Tos paskaitos būdavo labai paprastos, nors programoje rašydavo, kad jus truks iki vakaro, dažniausiai iki pietų jau būdavome nuveikę didžiuosius dienos darbus. Gavus komanda “laisvalaikis” prasidėdavo tikrasis poilsis.

Poilsis ir truputėlis išorinio pasaulio malonumų


Nuo čia prasideda kitas gyvenimas. Pagaliau gali nusivilkti tą seniai įgrisusi karišką kitelį ir tuos susmirdusius batus. Iš to didelio džiaugsmo nereikėtų pamiršti, kad karinis statutas ir kariškos taisyklės vis dar galioja. Kitelį reikia tvarkingai sulankstyti ir padėti ant lovos. Kariški batai turi būti nešami į džiovyklą. Šiuos darbus reikėtų atlikti kruopščiai, nes kitaip budintis tos dienos kariškis gali sugadinti tavo laisvalaikį.
 
Pagrindiniai laisvalaikio užsiėmimai - knygų skaitymas, televizoriaus žiūrėjimas, naudojimasis telefonu, laišku rašymas, bendravimas su draugais.
 
Televizorių iškarto atmečiau kaip nereikalingą laiko gaišimo priemonę. Man nepatinka tai ką jame rodo, o ypač nervina tos ilgos ir laiką gaišinančios reklamos, tad stengiausi vengti televizijos, nors mano draugai su didžiausiu pasimėgavimu žiūrėjo senus filmus, kuriuos visi jau matėm N-tajį kartą. Taip jau atsitinka, kad nuo bukinančios aplinkos ieškai bet kokio gelbėjimosi rato.
 
Knygų pirmą mėnesį neturėjau, tad teko naudotis telefonu, bei rašyti laiškus. Statute nepasakyta, kad būtina rašyti tik laiškus, aš rašydavau savo dienoraštį. Telefonas pasitaikė išmanusis, todėl didelio vargo neturėjau. Kiekvieną kartą sužinodavau ką nors naujo.
 
Pirmą mėnesį Rukloje gyvenome kaip kalėjime. Tarp tų keturių sienų pasijauti toks izoliuotas, o ir tie laisvalaikio užsiėmimai palaipsniui pabosta. Jauti tokia tuštumą aplink, bei didelį norą ištrūkti namo.
 
Nuo antro mėnesio mus slėgę varžtai po truputį atsileido, tad karts nuo karto mus išleisdavo į lauką. Pagrindiniai lauko užsiėmimai būdavo futbolas arba krepšinis. Prie kliūčių ruožo neprileisdavo, kadangi buvo bijoma, kad mes patirsime traumas. Futbolą ir krepšinį žaisdavome ne tik tam, kad žaistumėme, bet ir varžydavomės iš karinių užduočių. Sakykim laimėjęs skyrius nevalo tą vakarą kuopos. Būdavo įdomu, kadangi varžymasis suteikia visai kitą prasmę.
 
Dažnas kareivis laisvalaikiu pasinaudodavo kariškos ekipuotės tvarkymuisi, galvos skutimui. Šiokiadieniais gali neužtekti laiko, tad savaitgaliais plaudavomės kelnes, marškinėlius, kitelius, batus. Skirtingai nei seržantai, kurie naudojosi skalbimo mašinomis, mes tenkinomės ranku darbu. Nuo ūkiško muilo, man pradėjo lupinėtis oda, tačiau tai buvo tik menka bėda, kurios visiškai nesureikšminau. Iš pradžių galvojau, kad neleisdami naudotis skalbimo mašinomis jie mus žemina, bet pagalvojau, kad gerai darė, kadangi rankomis plauti iš tiesų žymiai geriau!

Bendravimas - Geros tarnybos garantas


Bendravimas karinės tarnybos metu buvo svarbiausias visų Bazinių Karinių Mokymų akcentas. Galėjai atsiriboti nuo grupės žiūrėdamas televizorių, skaitydamas knygą ar tvarkydamasis savo daiktus, tačiau anksčiau ar vėliau tekdavo grįžti į savo kambarį, kuriame tavęs laukdavo apie 7~ žmonės. Kiekviename kambaryje būdavo daugmaž po tiek.
 
Man bendrauti sekėsi gerai. Karinės tarnybos metu teko sutikti įvairių žmonių. Reikia nepamiršti, kad į Ruklą suvažiavo iš visų Lietuvos kampų. Savo kuopoje turėjom net vieną latvį, kuris turėdamas Lietuvos pilietybę įgijo teisę atlikti karinę tarnybą Rukloje.
 
Mano kambaryje esantys žmonės buvo ramūs. Nei labai pasikėlę, nei rodo kokius nors agresijos požymius. Visi buvo lygūs, tačiau kartais išlysdavo kai kurių kolegų noras pasidemonstruoti. Vienas su manim tarnavęs asmuo buvo atvykęs iš Vilniaus. Jo brolis tarnauja patrulių būrį.
 
Ištisas laisvo laiko valandas tekdavo klausyti jo liaupsių savo broliui ir kitos nereikalingos informacijos. Pirmą mėnesį jis dar buvo ramus, tačiau laikui bėgant prasidėdavo ištisos serijos noro pasidemonstruoti. Jis viską žinojo, viską suprato. Bėgdamas imitaciniu mūšio lauku norėdavau trinktelėti jam su buože, nes jis paprasčiausiai užknisdavo. Žinot, devyniais iš dešimties atveju jis susimaudavo. Nuo to didelio rašto, išeidavo iš krašto. Su skyriaus draugais jį praminėme "Nato" kariu.
 
Mūsų tarnybos metu instruktoriai taip pavadino tuos, kurie mistiniu būdų sugebėdavo išeiti iš konteksto ribų. Daryk ką nors ne taip ir tave vadins "Nato" kariu. Susimovei orientacinio žygio metu? Neatlikai užduoties iki galo? Viskas, tu "Nato" karys!
 
Man patiko ši sarkazmo formą. Instruktoriai mus matė kaip nuluptus. Jie suprasdavo kokios nuotaikos vyrauja skyriuose, todėl nieko nėra geriau, kai stovinti kuopai blogiečiai gauna į skudurus. Jaučiausi gerai žinodamas, kad mes turime "stogą" viršuje.
 
Per tris mėnesius, kuriuos praleidau Rukloje, nebuvo didesnių muštynių. Pirmas incidentas kilo pirmą savaitę, kai du kareiviai nepasidalino duonos rieke, o antras incidentas kilo po gero mėnesio, kai du kariai apsimėtė akmenimis, o tada paleido į darbą kumščius. Abiem atvejais viskas baigėsi taikiai.
 
Mums nebuvo prasmės dažnai muštis, kadangi, kad ir kaip vienas kito nekęstumėme, mes buvome komanda. Išeidavome į tuos naktinius žygius su tais pačiais žmonėmis, su kuriais ryte apsižodžiavom. Reikėjo pasitikėti vienas kitu, tad tą ir darėm.
 
Ta trijų mėnesiu buitinė gyvenimo dalis parodė kokie gali būti žmonės. Nebuvo taip, kad visi tiesiog entuziastingai kibtų į valymo ir tvarkymo darbus. Buvo tinginių, kurie vengdavo atsakomybės ir nusiplaudavo nuo bet kokios užduoties, buvo ir tų, kurie uoliai viską darė, tačiau dažniausiai tokiais ir naudodavosi gudresni.
 
Kiekvienas naudojo tą banalų posakį: "Jeigu jis nedaro, nedarysiu ir aš!" Mūsų skyrius dažnai būtent todėl ir susipykdavo vakarais, kai reikėdavo valyti kuopą. Niekas nenorėjo valyti tualetų. Būdavo sunku nuspręsti ir pasiskirstyti užduotis. Komandinis darbas kartais užknisdavo ir viskas ko tą naktį norėdavai - bilieto namo.

Saldumynų troškimas. Karinės tarnybos prasmė.


Tarnaudamas Rukloje pamiršau saldėsius. Nors valgykloje buvo tas užkandžių aparatas, kurį karininkai vadindavo bankomatu, tačiau jo nepakako. Kolegos organizuodavo ištisą kontrabandos tinklą, kurio pagalba mūsų spintelėse atsirasdavo įvairių skanėstų. Valgydavome iki soties ir labai džiaugiamės pergudravę sistemą.
 
Per tuos tris mėnesius viskas spėjo atsibosti. Pamažu viskas tapo monotonija. Tas pats vaizdas per langą, tie patys žmonės, tos pačios užduotis. Stebina tai, kad visi atlaikė be didesnių komplikacijų. Esu girdėjęs ne vieną istoriją, kurioje pasakojama apie tai, kad žmonės tiesiog "nupušo" nuo tokio kariško gyvenimo. Tada dar buvo privalomoji karinė tarnyba.
 
Kai rašau naują straipsnį visada savęs klausiu ar buvo verta? Kam man šito reikėjo? Sunku atsakyti, tačiau žinau, kad kiekvienas dalykas žmogų gyvenime grūdina. Nesvarbu kas tai būtų, darbas užsienyje, savanorystė, kelionės. Mes visi tobulėjame, svarbiausia tai priimti ir judėti į priekį. Visų keliai ankščiau ar vėliau pasieks galutinį tašką, bet kol ta diena neatėjo, tiesiog džiaukitės kelione ir semkite bet kokią patirtį.
 
Kiti straipsniai, kuriuose kalbu apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje:
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba trys mėnesiai drastiškų pokyčių
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kaip aš sustiprėjau fiziškai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba tai kas liko už kadro
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba mano nuotykiai miške

Sveiki visi. Kaip matau jau prasidėjo paraiškų pildymas į universitetus/kolegijas. Noriu truputį jum papasakoti apie finansavimą, kaip jį dar galima gauti ir neįstojus į norimos specialybės finansuojamą vietą. Iš patirties sakau: neskubėkite! Ne veltui visi universitetai turi antrą turą ir papildomą stojimą. Taigi, jei pirmu turu nepavyko pakliūti į valstybės finansuojamą vietą ten kur norėjote bandykite per papildoma stojimą, nes ženkliai sumažėja stojamasis balas. Blogiausiu atveju vistiek įstosite ten kur norite mokamoje vietoje per papildoma stojimą.
 
Dabar papasakosiu savo istorija. Nežinojau kur stoti, bet norėjau kažko su matematika. Pirmu numeriu rašiau Finansų ir draudimo matematika Vilniaus Universitete. Stojamasis balas, kiek pamenu, buvo 19,54 (į VF). Mano balas buvo 19,12. Papuoliau į šios specialybės VNF vietą ir tiesiog susitaikiau su tuo. Va čia buvo didžiausia klaida, per kurią mano šeimai teko išleist nemenką pinigų sumą. Tada dar to nežinojau, bet per papildomą stojimą į šios specialybės VF vietą priiminėjo žmones su ~17 stojamuoju balu. Taigi patariu jum ir vėl – neskubėkite važiuoti pasirašinėt sutarčių.
 
Dar kita istorija, kaip buvo mano kursiokui. Jis irgi rašė šią specialybę, bet nepapuolė į VF. Tuomet įstojo į Mykolo Riomerio Universitetą. Pasimokė ten mėnesį – nepatiko. Sugalvojo perstoti. Po mėnesio atėjo į VU studijų skyriu ir pasakė, kad nori studijuot čia. Be problemų jį priemė ir dar suteikė finansavimą.
 
Taigi moralas tame: neskubėkite važiuoti pasirašinėti sutarčių patekę į VNF vietą, nepamirškite, kad ne visi gave kvietimus į VF vietą toje specialybėje važiuoja pasirašyt sutarčių, laisvų vietų lieką ir universitetai yra suinteresuoti surinkti pilną kursą studentų, nes už tai jie vistiek gauna pinigus, nesvarbu ar į VF ar į VNF įstoji.
 
Tai tiek, tik norėjau pasidalinti :) sekmės!

Agroenergetikos inžinerija
 
Šiuolaikinė energetika apima ne tik elektros gamybą ir paskirstymą, bet ir naujų energijos šaltinių paiešką, saulės, vėjo, vandens ir biomasės naudojimą energijos gavybai. Todėl šioje studijų programoje suteikiamos žinios padės plėtoti atsinaujinančios energijos gamybą ir naudojimą, energetinių išteklių taupymą. Studijų programos tikslas – parengti naujos kartos specialistus, gebančius projektuoti energetines sistemas, procesus ir įrenginius, automatizuoti ir valdyti technologinius procesus, diegti atsinaujinančios energijos šaltinius, analizuoti energetinių sistemų aplinkos taršą ir jos mažinimo galimybes.
 
Karjeros galimybės
 
Galėsite dirbti elektros ir šiluminės energijos gamybos, tiekimo ir paskirstymo įmonėse, atsinaujinančios energijos jėgainių projektavimo, statybos ir aptarnavimo įmonėse, energetinio audito ir konsultavimo firmose, viešo administravimo įstaigose, energetinių sistemų ir įrangos gamybos bei montavimo įmonėse, mokymo ir mokslo įstaigose, savarankiškai užsiimti verslu.
 
Tolimesnės studijos
 
Studijas galėsite tęsti Energijos inžinerijos krypties magistrantūros studijų programose, taip pat yra sudaroma galimybė studijuoti ir kitose Technologijos mokslų srities krypčių magistrantūros studijų programose.
 
Studijų galimybės kitų šalių universitetuose
 
Airija, Anglija, Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Italija, Ispanija, Kroatija, Latvija, Lenkija, Norvegija, Olandija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Suomija, Turkija, Vokietija.
 
Praktika
 
Studijų metu atliekamos elektros įrangos ir elektrosaugos (1 savaitė) ir agronomijos (1 savaitė) mokomosios praktikos. Technologinė praktika atliekama 4 semestre. Praktikos metu studentai susipažįsta su konkretaus objekto, kuriame montuojami elektros įrengimai ir instaliacija technine dokumentacija, darbų organizavimu, medžiagų tiekimu, brigados žmonių kvalifikacija, reikiamais įrankiais ir įranga (kėlimo mechanizamais, suvirinimo transformatoriais ir t.t.). Jie išmoksta montuoti elektros įrenginius ir instaliaciją tiek atvirai, tiek paslėptai: instaliacija plokščiu laidu ir kabeliu, instaliacija vamzdžiuose, instaliacija loveliuose, instaliacija ant lynų ir stygų, instaliacija ant ją palaikančių konstrukcijų (lovių, lentynų, kopetėlių ir t.t.), Taip išmoksta montuoti elektros apšvietimo įrenginius bei elektrines pavaras ir mašinas ir privesti prie jų galios bei valdymo instaliaciją, montuoti įžeminimo kontūrą ir išmatuoti jo varžą, taip pat potencialų išlyginimo kontūrą, bei nuotiekio srovės relę, išsiaiškinti laidų ir kabelių markes,žinoti ir vykdyti elektrosaugos reikalavimus, mokėti naudotis saugumo technikos priemonėmis, išsiaiškinti kokių reikia dokumentų priduodant objektą eksploatacijon. Inžinerinė projektinė praktika atliekama 6 semestre. Prieš išvykdamas į inžinerinę projektinę praktiką, studentas turi numatyti bakalauro baigiamojo darbo kryptį. Praktikos metu studentas išmoksta praktiškai organizuoti elektros įrenginių techninį aptarnavimą, taikant teorines žinias tinkamai techniškai juos prižiūrėti, diagnozuoti jų gedimus bei nustatyti gedimų priežastis, diegti pažangias elektros įrenginių eksploatacijos ir remonto technologijas bei surenka duomenis baigiamajam darbui rengti.
 
 
Dėstomi dalykai
 
Bendrieji universitetinių studijų dalykai
Filosofija, Psichologija, Visuomenės raida, Užsienio kalba.
 
Studijų pagrindinės krypties dalykai ir su ja susiję dalykai
Matematika, Chemija, Fizika, Informacinės technologijos, Inžinerinė grafika, Medžiagotyra ir elektrotechninės medžiagos, Elektros įranga ir elektrosauga, Metrologija ir elektriniai matavimai, Techninė mechanika, Teorinė elektrotechnika, Elektros grandinių teorijos pagrindai, Termodinamika, Elektronika, Biosistemų elektrotechnologijos ir šviesos technika, Automatinio valdymo pagrindai, Šilumos energetika, Elektros energetika, Elektros mašinos, Energetinių sistemų projektavimas, Žemės ūkio technologinių procesų pagrindai, Galios elektronika, Šiluminiai varikliai, Žemės ūkio elektros pavaros, Žemės ūkio elektros sistemos ir tinklai, Agronomijos ir ekologijos pagrindai, Žmonių sauga, Specialybės užsienio kalba, Specialybės lietuvių kalba, Ekonomikos, vadybos, teisės pagrindai. Atliekama Technologinė praktika (7 ECTS).
 
Gilesnės specializacijos (Atsinaujinančioji energetika) studijų dalykai
Atsinaujinančioji energetika, Atsinaujinančiosios energetikos sistemos. Studento pasirinkimui siūlomi alternatyvieji dalykai (10 ECTS): Geotermijos energetika, Saulės energetika, Vėjo ir vandens energetika (iš šių trijų renkasi vieną), Biodegalų energetika, Biodujų energetika, Kietojo biokuro energetika (iš šių trijų renkasi vieną). Atliekama Inžinerinė – projektinė praktika (5 ECTS) ir rengiamas baigiamasis darbas (12 ECTS).
 
Laisvai pasirenkamieji dalykai
Šie dalykai skirti laisvam studento pasirinkimui. Juos studentas renkasi iš universitete pasiūlyto dalykų sąrašo, yra galimybė rinktis ir kituose universitetuose.
 

 
 
Biomasės inžinerija
 
Pastaruoju metu biomasė vis labiau naudojama šilumos, elektros, kuro, biopolimerų ir kitų ne maisto produktų gamybai. Tai plačiausiai paplitęs ir universaliausias atsinaujinantis gamtinis išteklius, reikalaujantis specialių žinių jo panaudojimui. Žemės ūkio inžinerijos, Miškų ir ekologijos, Agronomijos fakultetų kuruojama Biomasės inžinerijos studijų programa skirta rengti atsinaujinančių žaliavų ir bioenergijos srities specialistus, turinčius inžinerijos žinių ir gebančius valdyti žaliavų srautus bei technologinius procesus, organizuoti biomasės gamybą bei konversiją, mažinant tradicinių gamtinių išteklių vartojimą ir žalingą poveikį aplinkai.
 
Karjeros galimybės
 
Galėsite dirbti biomasės auginimo, paruošimo ir konversijos – biodujų, biokuro, biodegalų ir biomedžiagų gamybos, įmonėse, šilumos ir elektros gamybos bei tiekimo įmonėse, konsultavimo tarnybose ir projektavimo biuruose, mokymo, mokslo ir viešojo administravimo įstaigose, savarankiškai užsiimti verslu.
 
Tolimesnės studijos
 
Studijas galėsite tęsti Gamtos išteklių technologijų krypties magistrantūros studijų programose, taip pat yra sudaroma galimybė studijuoti ir kitose Technologijos mokslų srities krypčių magistrantūros studijų programose.
 
Studijų galimybės kitų šalių universitetuose
 
Yra galimybė rinktis studijas iš šiuo metu pasirašytų dvipusių ERASMUS mainų sutarčių tarp Lietuvos žemės ūkio universiteto ir 71 Europos universiteto, kurie yra Airijos, Anglijos, Austrijos, Belgijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Graikijos, Italijos, Ispanijos, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Norvegijos, Olandijos, Prancūzijos, Rumunijos, Slovakijos, Suomijos, Turkijos Vokietijos šalyse.
 
Praktika
 
Studijų metu atliekamos agronomijos (2 savaitės) ir miškų ūkio (1 savaitė) mokomosios praktikos bei technologinė (5 savaitės) ir inžinerinė projektinė praktikos (7 savaitės) žemės ir miškų ūkio įmonėse, atsinaujinančių žaliavų ir bioenergijos gamybos firmose arba mokslo ir mokymo įstaigose. Technologinės praktikos tikslas – pagilinti ir įtvirtinti žinias, įgytas studijuojant pirmo – antro kurso studijų krypties dalykus, įgyti praktinius, kvalifikacinius įgūdžius biomasės auginimo, derliaus nuėmimo, žemės bei miškų ūkio materialinio – techninio aprūpinimo, biomasės logistikos klausimais. Inžinerinė projektinė praktika atliekama baigus 6 semestrą ir pasirinkus baigiamojo darbo sritį. Jos metu studentas vysto biomasės gamybos, perdirbimo ir konversijos praktinius-profesinius įgūdžius, atlieka technologinio proceso analizę ir surenka baigiamajam darbui reikalingus duomenis.
 
 
Dėstomi dalykai
 
Bendrieji universitetinių studijų dalykai
Filosofija, Psichologija, Visuomenės raida, Užsienio klaba.
 
Studijų krypties ir su ja susiję dalykai, praktikos, baigiamieji atsiskaitymai
Matematika, Fizika, Chemija, Informacinės technologijos, Inžinerinė grafika, Bendroji termodinamika, Elektrotechnika, Konstrukcinės medžiagos, Techninė mechanika, Gamtiniai ištekliai, Augalų biologija, Agronomijos pagrindai, Miškų ūkio pagrindai, Energetinių žolinių ir sumedėjusių augalų auginimo technologijos, Biomasės auginimo ir nuėmimo technika, Biomasės konservavimas ir sandėliavimo sistemų inžinerija, Biosklaidžios atliekos, Biomasės konversijos pagrindai, Mikroorganizmų biologija ir biotechnologija, Cheminiai ir biocheminiai perdirbimo procesai, Biomasės perdirbimo technologiniai procesai, Technologinių sistemų projektavimas, Elektronika ir automatika, Bendroji ekologija ir aplinkosaugos pagrindai, Žmonių ir mašinų sauga, Specialybės užsienio kalba, Specialybės lietuvių kalba, Ekonomikos ir finansų pagrindai, Vadybos ir teisės pagrindai. Atliekama Technologinė praktika ir Inžinerinė projektinė praktika (7 ECTS) bei rengiamas baigiamasis darbas (12 ECTS).
 
Gilesnės specializacijos dalykai
Iš keturių dalykų derinių, pasirenkamas vienas
Biodujų Konversijos inžinerija - biodujų inžinerija (7 ECTS), Šilumos, elektros ir dujų tiekimo sistemos (5 ECTS), Biodujų naudojimo technologijos (4 ECTS)
 
Kietojo biokuro Konversijos inžinerija - biokuro inžinerija (7 ECTS), Šilumos, elektros ir dujų tiekimo sistemos (5 ECTS), Biokuro paruošimo konversijai energetinis vertinimas (4 ECTS)
 
Biodegalų - biotepalų Konversijos inžinerija - biodegalų ir biotepalų inžinerija (7 ECTS), Vidaus degimo varikliai (5 ECTS), Triboinžinerija (4 ECTS)
 
Biomedžiagų Konversijos inžinerija - biomedžiagų inžinerija (7 ECTS), Medžiagu apdirbimo būdai ir technologijos (5 ECTS), Biomedžiagų utilizavimas (4 ECTS)
 
Laisvai pasirenkamieji dalykai
Šie dalykai skirti laisvam studento pasirinkimui. Juos studentas renkasi iš universitete pasiūlyto dalykų sąrašo, yra galimybė rinktis ir kituose universitetuose.
 

 
Privalumai
ASU išskirtinumas – kompaktiškas ir jaukus studentiškas miestelis, įkurtas neurbanizuotoje teritorijoje šalia Kauno miesto. Universiteto miestelį supantys natūralūs plotai kuria malonią, sveiką ir saugią erdvę darbui bei poilsiui. Čia galima džiaugtis Kamšos draustiniu, Nemuno slėnio laukais, plačiomis laukų erdvėmis.
 
Akademiniame miestelyje sudarytos visos sąlygos gyventi ir ilsėtis. Yra pakankamai viešojo maitinimo įstaigų, parduotuvių, buitinių paslaugų teikėjų. Universiteto teritorijoje veikia du pirminės sveikatos priežiūros centrai. Šalia bendrabučių yra didžiausias Lietuvoje lauko sporto aikštynas. Saugomos ir viešos automobilių stovėjimo aikštelės tenkina studentų ir darbuotojų poreikius. Geras susisiekimas su Kauno miestu leidžia greitai pasiekti miesto centrą, poilsio, pramogų ir kitus objektus. Į Kauno autobusų ir geležinkelio stotis veža 18 autobusas ir 56 mikroautobusas, o 81 mikroautobusas– pro Kauno klinikas į Šiaurės prospektą. Taip pat Universitetas yra šalia tarptautinės magistralės Via Baltica ir tik keletas kilometrų nuo automagistralės Vilnius – Klaipėda. Miestelyje nėra transporto grūsčių, visuomet būna laisvų vietų automobiliui pastatyti.
Vieta ASU bendrabučiuose, esančiuose šalia mokomųjų korpusų, suteikiama visiems to pageidaujantiems Universiteto studentams. Pirmakursiai turi pirmumą apsigyvenant bendrabutyje. ASU – vienintelis tokias sąlygas suteikiantis universitetas Lietuvoje. Šiuo metu bendrabučiuose yra daugiau nei 2400 vietų; juose gyvena dieninių ir neakivaizdinių studijų studentai.
 
Pirmojo kurso studentams bendrabučiai skiriami jau rugpjūčio mėnesį.
 
Bendrabučių kambariuose gyvena po 2-3 studentus. Bendrabučiai nuolat atnaujinami. Vienas iš jų yra viešbučio tipo: jame gyvena daugiau patogumų ir prabangos pageidaujantys studentai. Visuose bendrabučiuose įrengtos interneto prieigos. Kasmet puoselėjama ir gražinama bendrabučių aplinka.
 
Universiteto teritorijoje yra įrengta pakankamai saugomų ir viešų automobilių stovėjimo aikštelių.
 
ASU absolventai, tapę stambių, inovatyvių įmonių ir bendrovių savininkais ar vadovais, dirbantys pirmaujančiose šalies įmonėse ir organizacijose, nenutraukia ryšių su savąja Alma Mater, o tampa ištikimiausiais Universiteto rėmėjais. Jiems prisidedant atnaujinamos auditorijos, įrengiamos modernia technika aprūpintos laboratorijos, tvarkoma aplinka. Jų vadovaujamose įmonės ASU studentai atlieka praktikas, o baigusieji – randa darbo vietas. Apie 70-80 proc. ASU absolventų įsidarbina pagal įgytą profesiją.
 
Stipendijos
 
Aleksandro Stulginskio universitete veikia studentų finansinio skatinimo ir paramos sistema. Geriausiai besimokantiems studentams mokamos skatinamosios stipendijos.
 
Už išskirtinius pasiekimus studijose ir visuomeninėje veikloje skiriamos vardinės stipendijos (pvz., Lietuvos prezidento A. Stulginskio, Amerikos lietuvių fondo, kitos specialios stipendijos).
 
Daugėja studentų, gaunančių įmonių stipendijas pagal trišales sutartis.
 
Vienkartinės stipendijos yra mokamos studentams, pasiekusiems išskirtinių rezultatų visuomeninėje veikloje, sporte, meno kolektyvuose.
 
Studentai kurių materialinė padėtis sunki, gali gauti socialines stipendijas, kurias skirsto Mokslo ir studijų fondas.
 
Studijų įmokos
 
Universitetas gali suteikti paramą studentams našlaičiams ir neįgaliems studentams, sudaro galimybę studijų įmoką mokėti dalimis.
 
Visi Universiteto studentai turi galimybę gauti paskolą gyvenimo išlaidoms ir studijų įmokoms padengti.
 
Daugiau informacijos: http://www.asu.lt/pradzia/lt/

tai ko anglų nenori laikyti? Logistikoje be anglų kalbos toli nenueisi.

Turėjau nuostatą - Lietuvos kariuomenę minėsiu tik geru žodžiu, tačiau skaitytojos Meilutės komentaras mane tarsi pažadino iš letargo miego. Atgijo prisiminimai, kurie nebuvo itin geri. Taip jau žmogus sukurtas, kad blogus prisiminimus nugramzdintų kažkur giliai, į pasąmonės užkaborius. Taigi, jūsų teismui tai, kas liko už kadro...

Tie blogi instruktoriai


Pradedu nuo didžiausios blogybės - Instruktorių. Mūsų kuopą sudarė šeši skyriai. Šeši žmonės ir vyr. grandis ėmėsi mus mokyti "karinių gyvenimo pagrindų". Aš suprantu, kad taip vadinamas "duchinimas" yra programos dalis, tačiau karts nuo karto mūsų vadai viršydavo savo įgaliojimus, o tada prasidėdavo įvairios nesąmonės, prasilenkiančios su paprasčiausia logika.
 
Man ypač nepatikdavo toks vienas instruktorius, kuriam labai knietėjo pakalbėti. Išrikiuos kuopą antrą valandą nakties ir šnekės gerą pusvalandį. Per naktį keltis tekdavo net keletą kartų. Miego trūkumas garantuotas!
 
Dar būtų visai nieko jeigu šis kalbėtų apie įdomios dalykus, tačiau jo pagrindines temas sudarė žemės ūkis, bei darbas jame. Žmogaus būtą didelio flegmatiko, tad kiekvienas žodis iš jo burnos išsiridendavo tarsi ilgai lauktas vištos kiaušinis.
 
Pasitaikydavo tokių drąsuolių, kurie jį pasiųsdavo ant trijų raidžių. Galite įsivaizduoti komišką vaizdą. Stovi rikiuotė, kurią sudaro 44 asmenys. Jis kalba, o iš rikiuotės sklinda trijų raidžių siuntinukai. Tas instruktorius neturėjo autoriteto, tad niekas į jį nekreipė dėmesio.
 
Paskutinę karinės tarnybos dieną, neapsikentęs, kad mes išvažiuojame, paliepė valyti tualetus. Nežinau kas apdirbo tą tualetą, tačiau sukandę dantis, mes šiaip ne taip juos išvalėme. Tas instruktorius išsišiepęs į mus žiūrėjo kaip mes dirbame. Pripažinsiu, labai nemaloni patirtis. Su tavimi elgiasi tarsi su visišku šūdu.
 
Aprašiau tik vieno instruktoriaus elgesį, tačiau jeigu imtumėm bendrai, išryškėja tos pačios tendencijos - Labai didelis susireikšminimas, nepagarba žemesnio laipsnio asmenimis, etikos normų nebuvimas.
 
Pirmą mėnesį ne vienam kareiviui teko išgirsti įvairių epitetų jo atžvilgiu. Pavyzdžiui, man buvo pasakyta, kad aš esu didelis kaip kaminas, durnas kaip avinas. Mano kolegai visada būdavo primenama tai, kad šis atvažiavęs iš Kuršėnų. Jūs dar prisimenate tą legendinį klausimą - "Kas į Kuršėnus?"
 
Tokie pasišaipymai pasak instruktorių tėra nekalti juokeliai, tačiau man tai pasirodė žemo lygio kolūkiečių elgesys. Ir taip buvo elgiamasi visus tris mėnesius!
 
Nereikėtų kaltinti visų instruktorių. Kariuomenėje pasitaikė ir gerų žmonių, tačiau jų tebuvo tik trisdešimt procentų iš šimto. Dažniausiai mes pakliūdavome būtent į tų blogiukų rankas.
 
Kariuomenėje vyrauja konkurencijos atmosfera. Kiekvienas instruktorius ir žemo lygio vadukas nori įrodyti savo pranašumą. Šioje terpėje ir atsiranda įvairios nesąmonės, ko pasekoje kenčiame mes.
 
Kartais galvodavau kaip elgčiausi sutikęs vieną iš tų blogesnių instruktorių? Stuktelėčiau vieną į galvą, kad šis atsipeikėtų nuo savo galios ar visgi praeičiau pro šalį apsimesdamas, kad jo nepažįstų? Faktas - Jiems būtina kažkaip aplaužyti ragus, nes nuo galios dominavimo vyrams susisuko smegenys!

Kariuomenei ypač būdinga bukumo atsmofera


Dar vienas itin blogas dalykas Lietuvos kariuomenėje - Bukumo atmosfera. Čia ir vėl išlenda noras pasipuikuoti prieš paprastus kareivius. Esi priverstas jaustis tarsi visiškas nulis, statistinis vienetas, kurio nuomonė mažiausiai kam nors rūpi. Su mumis buvo elgiamasi tarsi su didžiausiais bukapročiais.
 
Vieną kartą valgykloje kažkas pasiėmė per daug duonos riekučių. Seržantas labai supyko ir puse valandos mums vedė paskaitą apie duonos ir batono dalybą. Jautėmės tarsi beždžionės, kurioms rodomas bananas. Ir panašių situacijų pasikartodavo ne kartą...
 
Man labiausiai įsiminusi istorija nutiko tada, kai valiau tualetus. Kiekvienas skyrius, kiekvieną vakarą turėdavo valyti kareivines. Taip ugdomas mūsų tvarkos pojūtis ir disciplina. Valiau sau niūniuodamas man patinkančią dainą, kai į prausyklą įėjo tos paros budėtojas. Kažkokiu mistiniu būdu šis pamatė skruzdėlių. Ar galite įsivaizduoti? Antrame aukšte yra skruzdėlių.
 
Šis nieko nelaukęs man paliepė surasti skruzdėlių židinį, o pats išėjo žaisti savo strateginių žaidimų. Sudėjau ir galvojau, kas per velniava? Čia bajeris ar tikra karinė užduotis? Nusprendžiau jo įsakymo neklausyti ir nuėjau prie jo stalo. Sakau jam tai, kad mes ne specialistai, tad tegu paskambina atsakingiems specialistams ir tegu jie tvarkosi su tomis skruzdėmis, bala jų nematė!
 
Jo veidą iškreipė pikta grimasa. Jis man ir sako, kaip tu šunie neklausai mano įsakymų? Greit daryk trisdešimt atsispaudimų. Su panieka veide atsiguliau į atsispaudimų padėtį ir pradėjau daryti atsispaudimus. Skaičiavau taip garsiai, kad kitas kuopos galas girdėjo mano skaičiavimą. Atlikęs bausmę paprašiau leidimo atsistoti. Šis leido, o aš nieko nelaukęs puoliau jo klausti, kokias liguistų fantazijų užduotis mes atliekame? Šimtaprocentinis bukumas. Nieko nepridursi.

Atimtos saldumynų atsargos


Aš niekad nepamiršiu tos dienos, kai iš mūsų buvo atimtos saldumynų atsargos. Pagal vidaus tvarką, jų negalima laikyti kuopoje. Kareiviai irgi žmonės, tad ne paslaptis, kad jie apeidavo šią taisyklę.
 
Vieną dieną buvo atliktos kratos, po kurių visos mūsų saldumynų atsargos atsidūrė koridoriuje. Skyrių vadukai subėgo tarsi būtų akyse neregėję saldumynų. Kiekvienas iš jų grobė tai ką norėjo. Mūsų kuopa tuo metu buvo išrikiuota koridoriuje. Ne koks vaizdas, kai tavo atsargas ima kas netingi. Jeigu tektų paskaičiuoti pagal vidurkį, tai tą dieną daugelis kareivių atsisveikino su trisdešimt litų.
 
Kratos kareivinėse pasitaikydavo ne kartą. Per laiką tampi gudresnis, tad savo gėrybes įsigudrinome slėpti ventiliacijos šachtose, po lova. Šios priemonės pasiteisino, tad mūsų vadams atitekdavo maža dalis gėrybių. Kartais protestuodavome ir ne tik, kad jiems neatiduodavome saldumynų, tačiau juos ir išmesdavome į šiukšlinę. Norėsit - Pasiimsit!
 
Dar daug kas lieka už kadro. Aš papasakojau tik mažą dalį to, kas ten dėjosi. Bus laiko, papasakosiu daugiau. Kaip visada noriu pasaugoti jūsų akis, todėl rašau mažais teksto gabaliukais. Būkit kantrūs, prižadu, kad sulauksite dar daugiau įdomesnių straipsnių iš mano tarnybos. Prisegu tą žadėtą nuotrauką, kurioje bus galima pamatyti karinį treningą. Kažkam berods buvau pažadėjęs parodyti jį.
Kiti straipsniai, kuriuose kalbu apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje:
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba mano nuotykiai miške
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kareivių buitis ir kiti malonumai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kaip aš sustiprėjau fiziškai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba trys mėnesiai drastiškų pokyčių

WTF? Laiškas ilgesnis už rašinį :D

Manau isvysim dar daug gasdinimu panasiu kaip ACTA :)
 
Bet siaip gerai, kad neprieme nes cia nesamone...

ziuriu sekas lietuviams,2 ar 3 tema per 1 men kad vis kazka vertingo rado :D