Eljotas

http://www.lrytas.lt/verslas/izvalgos-ir-nuomones/auksto-rango-kariskis-niekas-uz-saldainiukus-tevynes-negins.htm?p=3
 
Labai geras interviu, kalba žmogus su patirtimi ir kuris žino visą virtuvę. Tegu pasiskaito visi šauktinių fanatikai, gal biškį akys atsimerks :)

O jeigu man 25 ar 26? :) Rizikuoti? Esu pats sau darbdavys, t.y. iš savęs darbo vietos neatimsiu, bet.. ar klientai palauks? :)

Apie patriotizmą:
 
Protingesnis supranta, kad patriotizmas naudingas tik valstybės viršūnėi. :))

kalbi kaip koks aukštosios profesorius, kuriam iki realybės keli šviesmečiai. Nežinau aš tų datų, ir man neįdomu. Svarbu tai, ką darau šiandien ir čia. Nesakau, kad emigruodamas praradai patrioto statusą, bet yra daugybė žmonių, kurie dėl Lietuvos aukoja sotesnį gyvenimą, geresnes soc. garantijas, užtikrintumą dėl stabilios ateities. Mes su tuo taikstomės jau daug metų, bet tokie sprendimai, kaip vakarykštis (susijęs su šaukimais) parodo, kad valstybei išties yra PX tavo indėlis į ją. Kažkas nurašo visas tavo iki šiol dėtas pastangas, nes per pusdienį pasikeitė "patriotizmo" standartas. Atsiranda rizika griauti šeimas, verslus, gyvenimus, tačiau vis viena prioritetai nustatomi neteisingai. Kažkada valstybė davė aukštąjį mokslą visiems galintiems mokintis, šiandien - aukštasis mokslas yra prekė, už kurią susimokame, ir kurią įsigyti galime beveik kiekvienas. Tai kodėl nepratęsus šaukimo tiems, kurie turi iPhone ar iPad? Juk ir juos turi ne visi, o valstybė už tai nesumokėjo? Yra krūvos chroniškų bedarbių (3 metai net be normalių viešųjų darbų) - imkim juos. Yra daugybė nuteistųjų - imkim juos (kodėl teistumas staiga tapo privalumu?). Yra daugybė nenorinčių ir nepajėgiančių mokytis - imkim juos, ir išspręsim profesinio orientavimo klausimą. Na, ir galiausiai niekas nelietė moterų klausimo - ši lytis lygiai taip pat patenka į visas anksčiau minėtas grupes, o mes visuomet akcentuojame lyčių lygybę ir t.t. Tai kaip čia dabar?
Ir niekaip nesuprantų tų, kurie nori pasirodytt "patriotiškesni" už kitus ir aiškina, kad jei juos pakvies, tai eis šauktiniais. Ko jūs laukiat? Eikit savanoriais, tiksliau, visuomet taip galėjote daryti, kam reikėjo laukti iki dabar ir užimti brangią šauktinio vietą? Dabar per jus bus vienu nenorinčiu šauktiniu mažiau, nes jūs būsite jo vietoje. Jei jau taip mylite šią šalį, tai prašau - savanoriai buvo visuomet imami, ir vis dar yra (nelaukiant kvietimo).
Kitas dalykas yra dėl emigravusių žmonių, tokių kaip Wyrutis - jo profesija Lietuvoje yra nuvertinama, jis jaučiasi per mažai uždirbantis ir t.t. Žinot ką, bet aš irgi tokioj situacijoj, tik kažkada apsisprendžiau kapanotis LT, todėl grįžau. Ir tokių žmonių yra daug, kurie nenori palikti savo tėvų, savo miestų, kurie nori kurti savo šaliai, net jei atlyginimas bus gerokai prastesnis. Čia ir yra patriotizmas, tik staiga jis tapo bevertis, nes tokie išsilavinę sąžiningi neemigravę žmonės tapo žemesnio rango, nei nusikaltėliai, neišsilavinę bedarbiai, ar tiesiog geresnio gyvenimo svetur ieškotojai. Jau vien faktas, kad kažkas bent teoriškai ėmė tokią galimybę svarstyti, iš manęs atėmė visus tikėjimo šia šalimi likučius.

Jei mane pakvies as jiem atgal atsiusiu musu taip mylimos JAV ir manau visiems zinomo bico H.Kissingerio citata kuria as tikiu: “Military men are just dumb, stupid animals to be used as pawns in foreign policy.”
Is principo vien tai, kad per prievarta kazka zmogus turi daryti manes jau nezavi, o kad konstitucijoje parasyta jog kiekvienas pilietis privalo ginti valstybe ir bla bla bla tai musu isrinktieji ne karta patys parode, kad pazeidineti konstitucija yra normalu

Čia labai visi rašo, ką jiems Lietuva davė, kad jie eitų už ją kovoti ir aukoti savo gyvybes. Bet negi sakytumėte kitaip, jeigu ji iš tikro būtų jums kąnors davusi? Aš manau, kad ne - jūsų nuomonė būtų tokia pati. Vistiek sakytumėte, kad neisite.
 
Visi kalba apie kara, kad arba eitu arba neitu kariauti, nes lietuva arba dave jiems kazka arba ne. Bet jokia kalba neprieina prie pacio karo savokos. Kvietimas prisijungti prie kariuomenes jau yra karo kurstymas, auginami kareiviai, zudikai. Negi ju visu galvose tai yra toleruotina? Zudyti? Kad ir ne savo salies pilieti? Negi nera jokiu kitu iseiciu, kaip tik dar viska labiau astrinti? Tegul zmones susimasto apie tai, jog zudydami sulauks tik dar vieno baisaus atsako - kuo toliau, tuo daugiau mirusiu zmoniu, NUZUDYTU. Cia sedi kazkas valdzioj, praplauna 30 lemu, tipo pamokinsim, cia tipo reikia gintis. Bet kas is to? Ar nuo to priartesime prie taikos pasaulyje bent per viena zingsni ar tik dar labiau patolesime nuo jos. Ta pati kariuomene. Ar mes butume uzpulti su tiek kiek turime ar dvigubai daugiau tos kariuomenes butu, kiek mes issilaikytume? TIEK PAT.
 
Ir musu pilieciu mirtys butu kazkam naudingos, bet tai prie taikos neprivestu. As visada buvau uz taika pasaulyje ir jeigu mane pasauktu kaip sauktini, mesciau lauk visus ginklus ir susideginciau kaip romas kalanta arba buciau musamas kaip koks gandis, greiciausiai net zuciau, bet zinociau, kad neisipyniau i sistema skatinancia ZUDYMA ir agresija. Zinociau, kad zuvau - beginklis, bet su tikejimu.

Oi, vaikeli, kaip tu kliedi... Įdomu būtų tau į akis pažiūrėti, kiek jose spindėtų meilės tėvynei, kai akimis draugo į orą pakilusias dalis palydėtum. Čia ne užsiminti apie tėvynę, čia ne už tėvynę traktoriaus padangas tampyti, čia už tėvynę galvą dėti, tu tiek supranti? Ir atleisk, bet ta hipotetinė tėvynė man nieko nedavė, viską aš susikūriau pats, todėl nesijaučiu skolingas. Jei artimieji nespėtų laiku pabėgti, tada eičiau motinos ir tėvo, žmonos ir draugo ginti, kad mano galva jiems tas kelias dienas laiko laimėtų, bet kitu atveju... Fak ju.

Palaukit, niekas dar nieko nepriėmė, darbo partija tikrai turėtų patrolinti prezidentę, dėl socdemų nesu toks tikras. Juk rinkimai ant nosies, kas ant savęs kabins tokią atsakomybę? Juokingiausia, kad darbdavys turėtų 9 mėnesius saugoti šauktinio darbovietę... Pavyzdžiui, įmonės direktoriaus? O jei aš turiu savo verslą, jie "užstatys pauzę" tiems 9 mėnesiams? Jei esu dundulis ir turiu 1000 Lt kas mėnesį išmokėt sms kredito, jie jį mokės, ar atims mano turtą anstolis, kol aš kiemą šluosiu? O jei vertins individualiai vertins kiekvieną atvejį, tai iš 3500 šauktinių "antru konkursu" greičiausiai vėl reikės pašaukti 3499? Jei vienus atleis dėl to, kad jie verslininkai, o manęs ne, nes aš suvirintojas, tai man duoti į teismą valstybę dėl nelygybės ir diskriminacijos?
 
Lai jie pirmiausia dunduliai pasiruošia: privaloma tarnyba tokio ir tokio amžiaus jaunuoliams su teise rinktis, kada tą tarnybą atlikti tam tikru laikotarpiu, pavyzdžiui, per penkių metų laikotarpį. Tada yra galimybę susitvarkyti savo gyvenimą ir pasiruošti. O dabar kažkoks blyn chaosas, trauks iš namų, trauks iš darbų, gi dar nėra to karo... Grybauskaitė mano akyse krito labai žemai.

Patriote tu, matau ne pirmam poste jau čia, eik kariauk už tą Lietuvą, kuri bybį dėjus ant tavęs ir savo piliečių. Nedėsiu aš galvos už tuos, kurie sėdi patogiuose krėsluose Vilniuje ir šūdą maldami mūsų pinigus gauna. :)
O jei atsakant į klausimą, ką paprastas žmogus jai gali duot, jei jam Lietuvėle tik egzistuot teleidžia? :))

Ginti savo tėvynę yra kiekvieno piliečio pareiga ir garbė“, – po Valstybės gynybos tarybos posėdžio pristatydama idėją sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
 
Šie pasakyti Graybauskaitės žodžiai kažkoks pasityčiojimas.. Kokia ten garbė žūti, dėl to nes ji liežuvio valdyt nesugeba ir kiekviena kart užsipuolą rusus, lyg norėdama tą konfliktą sukelti.. O čia galbūt jie ruoš mėsą siuntimui į Ukrainą? Nes neseniai buvo kalbų, kad Lietuvą žadą padėti Ukrainai kare..

Privalėsi eit, kitaip baudžiamoji atsakomybė.
 
O kas liečia prievolę, tai visai būdais bandysiu išsisukti, kadangi:
1) Baigiau mokslus, radau gerą darbą, tai dabar 9 mėnesius turėsiu išbraukt ir profesiškai degraduosiu, nes IT sfera.
2) Kodėl turiu eit kovot už kažkokius savanaudžius politikus, oligarchus? Situacija su Norvegija ir atimtu vaiku, dar kartą parodė, kad Lietuvos valdžiai mes esam visiškai nereikalingi...
3) Jei rusai puls, tai tikrai visi šauktiniai bus mėsos gabalas, kurį rusai sudoros tą pačią dieną....
4) 100% jog landzbergio mylimas anūkas ir kiti politikų, turtuolių vaikai neis.
 
Kuo toliau pasiklausau grybauskaites, tuo labiau atrodo, kad ne rusai puls, o mes juos pulsim... Šalyje itin didžiulis skurdas, skolos, bet ne, grybauskaitei svarbiau Ukrainos žmonės ir kaip daugiau įkąst Rusijai...
Kartais kyla minčių išvykt iš šalies, nes kuo toliau, tuo situacija blogėja.

Šį kartą pašnekėkime apie gydytojus. Kaip ir kiekvienoje profesijoje, yra ir nuoširdžių, ir ieškančių sau naudos. Pasitaikė dirbti vaistinėse ir pačiose poliklinikose, ir šalia jų, todėl tikrai galėjau susidaryti pakankamai išsamų vaizdą apie vykstančius procesus. Nesvarbu, ar vaistinės savininkas yra fizinis asmuo, ar firma, visada vyksta susitarimai su artimiausiai dirbančiais daktarais. Tai vyksta įvairiais būdais. Vienas iš jų - mokestis piniginiais kuponais. Kitas - atsiskaitymas vaistais. Nešneku jau apie įvairias dovanėles įvairių švenčių proga. Tuo suinteresuoti gydytojai siunčia savo pacientus į jų nurodytą vaistinę. O vaistinės ruošia ataskaitas apie gydytojų padarytą pelną jų vaistinei ir jam atsiskaito. Tai nėra pats blogiausias dalykas. Čia nenukenčia niekas: vaistinei gerai, gydytojui - taip pat. Pacientas taip pat nieko nepraranda, nes jis neprivalo eiti ten, kur jam pasakyta. Jo teisė yra rinktis ir jei jis bus protingas, pasikliaus savo nuomone.
 
Blogis slypi tame, kai gydytojo darbui įtaką daro vaistų firmų atstovai. Mainais į jų proteguojamų vaistų rašymą, žadamos kelionės, pamaloninama dovanomis, įvairiais kuponais. Jeigu artėja koks nors šeimos jubiliejus, parūpinama alkoholio ar net visas balius suorganizuojamas. Žinoma, ne už ačiū. Po to reikia atidirbti. Bet tai labai paprasta. Tai ne vagonus naktim iškraudinėt, kad galėtum papildomai užsidirbt. Reikia tik išrašyti daugiau tos firmos vaistų ir viskas bus įvykdyta. Mums, dirbantiems vaistinėje, labai lengva pasakyti, kuris gydytojas kuriai vaistų kompanijai atstovauja. Nieko tokio ypatingo galima būtų ir neįžvelgti, nes kažką išrašyti ligoniui vis tiek reikia.
 
Etiniai dalykai prasideda tada, kai ilgą laiką gydytam pacientui staiga pakeičiami vaistai. Būna trys atvejai. Pirmas, kai iš tikrųjų reikia kažką keisti dėl žmogaus sveikatos. Antra, kai tie vaistai iš tikrųjų lieka tie patys ( chemiškai), o pasikeičia tik firminis pavadinimas, ir, žinoma, gamintojas. Ir trečiu atveju, seniau vartoti vaistai pakeičiami visiškai kitais, kurie skiriasi iš savo cheminiu pavadinimu, ir gamintoju. Pirmu atveju viskas yra teisinga. Antru atveju tampa aišku, kad pas gydytoją apsilankė naujos vaistų firmos atstovas ir pateikė kažkokį ypatingą pasiūlymą. Tada gydytojas tik priklijuoja firminį lapelį su nauju vaisto pavadinimu ant recepto ir pasako, kad pirktų tik šitą, nes jis geresnis. Jei žmogus turi pažįstamų tarp gydytojų ar farmacininkų, jis pasielgs taip, kaip jie patars. Jei ne - jis besąlygiškai klausys gydytojo. Iš patirties galiu pasakyti, kad žmonės labai linkę klausyti daktarų ir primygtinai prašo duoti, kas parašyta, nes jei kitą kartą gydytojas pamatys, kad jis pirko ne tą, kas buvo išrašyta, tai labai barsis ir gali iš viso nerašyti daugiau vaistų. Tai daugiau liečia vyresniąją kartą. Jaunimas tokioms provokacijoms nelabai pasiduoda. Žinoma, pacientas gal labai ir nenukenčia, nes vis tiek gydymas išlieka toks pats, tik skiriasi gamintojas ir vaisto kaina, bet tas nežymus pakeitimas daug pasako apie gydytojo moralę. Trečiu atveju jau yra šiek tiek kitaip: pakeičiama viskas iš esmės. Gerai, jei tai daroma tik dėl ligonio. Nes geram gydytojui kartais tenka ilgą kelią nueiti, kad pritaikyti ligoniui tinkamus vaistus. Ir kol jis jų neatranda, rašo vis naujus derinius. Tai yra labai sveikintina. Tik šiuo atveju paciento kiekvieną mėnesį yra klausiama įvairių dalykų apie savijautą, kad išsiaiškinti, ar padeda esami vaistai, ar vėl reikia kažką bandyti naujo. Vieniems kaip pašalinis poveikis atsiranda kosulys, kitus, pykina, kitiems prasideda alergija. Tokiu atveju ir yra keičiami vaistai. Bet man yra žinoma ne vienas atvejis, kai staiga pakeičiami 3-4 vaistai kitos vienos firmos vaistais, nors žmogus juos puikiai toleravo ir jie jam gerai veikė. Vienas toks žmogelis pats paklausė manęs, kai aš jam sudėjau nematytus vaistus. Sako, ką jūs man čia duodate, aš juk ne tuos vartoju vaistus, duokite ankstesnius. Bet čia jau aš niekuo negaliu jam padėti tik pasiūlyti pačiam pasiaiškinti su gydančiu gydytoju. O kartą paklausiau aš, kodėl pakeisti vaistai ( tokia jau mano profesija, kad turiu domėtis visais įdomiais ar keistais įvykiais).
 
Tai tas ligoniukas ir sako:
-Nesuprantu, taip buvo gerai, kad jau parinkti vaistai tiko, labai gerai veikė, kartu džiaugėmės su daktare, kad pavyko suvaldyti ligą ir ji man sako, kad parašys naujus.
 
O tie nauji yra visi vieno gamintojo. Iš tikrųjų nieko blogo, kad jie vieno gamintojo, gal net ir geriau. Bet keistas kitas dalykas: kad neseniai per vaistines pralėkė atstovė, "paprašė", kad daugiau užsakytume tam tikrų vaistų, nes ji jau apsilankė gydymo įstaigose ir dabar daktarai pradės rašyti šiuos vaistus. Ne kartą buvau liudininkas situacijų, kai pas mane į vaistinę gydytojas iš poliklinikos (nes vaistinė yra tam pačiam pastate) ateina kartu su ligoniu ir su receptais, kuriuose viskas privalo būti parašyta tik tarptautiniais pavadinimais, o ne firminiais ir nurodo man, kokius vaistus aš privalau duoti pacientui. Mat pagal dabar Lietuvoj galiojančius įstatymus dabar griežtai reikalaujama rašyti ne firminiais pavadinimais ir vaistinėj žmogus gali rinktis iš daugelio gamintojų, o kad jis taip nepadarytų, stovi šalia gydytojas, kuris įtikinamai sako, kad turi pirkti šitą, ir tik šitą. Kaip minėjau anksčiau, taip kartoju ir dar kartą, kad ne visi mes esame parsidavę kažkam, bet labai gaila, kad dar daug kur klesti korupcija, materializmas, kyšiai, o moralinės vertybės nyksta.
 
Dar labai gaila, kad ligonis jam rūpimus klausimus kelia ne gydytojo kabinete, o vaistinėje. Kai pasidomiu, kodėl jis viso to nepaklausė gydytojo, dažniausiai išgirstu tokius atsakymus: nenorėjau jo trukdyti, jis labai skubėjo, buvo labai daug žmonių, nenorėjau supykdyti (!). Bet jei tau pačiam nerūpės savo sveikata, tai ji ir niekam nerūpės labiau. Todėl visada aiškinkitės, klauskite savo gydančių gydytojų visko, kas jums rūpi ir kai išeinate iš jo kabineto su receptu ir ant jo priklijuotu firminiu konkrečiu vaisto pavadinimu arba iš viso tik tuo lapeliu, tai nepatingėkite pereiti per kelias vaistines ir sužinoti ne vieno specialisto nuomonės. Gal gausite pigesnį analogą, gal geresnį savo gydančiom savybėm, bent jau galėsite pasirinkti ne iš vieno preparato. O gal jums ir vėl nepasiseks, nes susidursite su nesąžiningu vaistininku:). Todėl ir sakau - išklausykite bent kelių nuomonių.
 
Šaltinis: http://vaistininkouzrasai.lt/

Sveiki visi, iš kart atsiprašysiu, kad teko taip ilgai laukti, tačiau manau apsimokėjo :)
 
Taigi, 2014 metais Metų Forumiečiu tapo narys "IdejosVerslui" (Arnoldas). Šį kartą, atsižvelgęs į ankstesnius "Metų Forumiečio" interviu straipsnius nusprendžiau, kad juose kažko trūksta, gyvumo. Todėl sugalvojau, kad šiais metais konkursą noriu organizuoti aš ir interviu paimti gyvai, pamatyti kas tai per žmogus ir pateikti tai raštiškai. Galiu pasakyti, kad nei kiek nenusivyliau, labai džiaugiuosi, jog Arnoldas skyrė man laiko. Per kiek daugiau nei valandą laiko jis man papasakojo labai daug įdomių dalykų, mes skaniai pasijuokėm, bet deja, visko, apie ką kalbėjome - čia neišvysite. Taigi, malonaus skaitymo :)
 
Trumpas prisistatymas forumo lankytojams:
 
Sveiki, esu Arnoldas, man 34 metai, esu laisvai samdomas verslo vystymo ir plėtros konsultantas. Turiu savo portalą (Verslo.Guru), kuriame rašau straipsnius ir dalį jų talpinu čia, uždarbio forume.
 
Kokie įspūdžiai tapus metų forumiečiu?
 
Nesureikšminu to. Aišku, įdomu buvo, nebuvau tikras ar laimėsiu. Keista buvo, kad konkuruoti reikėjo su vaistininku, nes tai, ką jis daro yra komercinės paslapties atskleidimas. Mums, "paprastiems žmonėms", yra įdomu, kas vyksta tokių verslo ryklių, kaip farmacijos kompanijos, užkulisiuose. Tačiau faktai lieka faktais - tai yra komercinės paslapties atskleidimas. Ir mano subjektyvia nuomone - tai jam geruoju nesibaigs. Suprantu, kad galiu susilaukti įvairių nepritarimo komentarų, tačiau reikia į tai pažiūrėti kiek kitaip: jei kas nors iš mūsų valdytų šį verslą, ar mums patiktų, kad ši informacija nutekėtų? Tam ir reikalingos konfidencialumo sutartys darbuotojams. Manau, kad ir jis yra panašią pasirašęs. Vieną faktą jau žinau - tai nėra Gintarinės Vaistinės darbuotojas. Liko dar keli tinklai <nusišypso>.
 
Kalbant apie straipsnius, forume daliniesi iš ties naudinga medžiaga, kurios pateiki nemažai ir dažnai. Ar tau iš to yra naudos? Ar tai tik atsidavimas, tavo pomėgis?
 
Naudos nejaučiu. Svetainė ir taip turi lankytojų srautą, forumas nesudaro didžiosios dalies, nors gali atrodyti kitaip. Kanalai siekia delfi, Facebook ir kitus tinklus. Tačiau uždarbyje lankosi man artimiausia auditorija - jauni, ambicingi žmonės, norintys turėti verslą ir kažką dėl to darantys. Jau vien tai, kad jie yra čia, parodo, kad pirmieji žingsniai yra žengti.
 
Mano nuomone forumas turi savo autoritetą verslo pasaulyje. Netgi pats esu įsirašęs į „LinkedIn“ profilį, kad esu „2014 Metų forumietis“ ir drąsiai įvardinu tai savo klientams ar darbdaviams. Forume susipažinau su autoritetingais žmonėms, tokiais kaip Tele2 viešųjų ryšių direktoriumi Baltijos šalims Andriumi Baranausku ir panašiai. Forumas man suteikė daug naudos. Ir pats, žinoma, esu dirbęs su forumo nariais - Simonu (buvęs Kofemanas), Host321 ir kitais. Esu ir pasamdęs iš čia kelis darbuotojus savo klientams.
 
Narystė „uždarbyje“ prasidėjo nuo žmonių paieškos, kurie atliktų tam tikras užduotis, kurių aš negalėjau atlikti pats, o jos turėjo būti padarytos vardan to, kad man klientų verslas augtų. Ir atėjo laikas, kai supratau, kad noriu dalintis savo patirtim, gal būti savotišku lektorium. „Uždarbis“ - vieta, kur ne tik atiduodu save, tačiau ir gaunu ne mažiau.
 
Visi mano rašomi straipsniai ar komentarai yra iš patirties. Mano žmona, kuri skaito mano straipsnius, sako: "galiu viską susieti su Tavo gyvenimu". Straipsniai yra mano patirtis ne tik versle, tačiau ir asmeniniame gyvenime.
 
Gal todėl kiekviename straipsnyje stengiuosi rašyti pirmu asmeniu – „aš manau“. Iš straipsnių, ko gero, eina pamatyt, kad aš turiu savitus įsitikinimus versle. Aš manau, kad pardavėjai buitinės elektronikos skyriuje turi puikiai nusimanyt, ką jie parduoda ir suteikti klientams konsultaciją, o ne atlikti pardavimą.
 
Šioje vietoje šiek tiek nukrypome nuo temos ir Arnoldas man papasakojo gana įdomią istoriją, kuomet jis žvalgėsi naujo šaldytuvo:
 
Atėjau į Kauno Akropolyje buvusį Elektromarkt apsižiūrėti. Matau - stovi visiškai naujas šaldytuvas, o šalia jo - tokios tuščiavidurės plastikinės dėžutės. Kam jos skirtos – žinojau puikiai, tačiau nusprendžiau "patikrinti konsultanto žinias". Konsultantas man pasakė, kad tai - "na, tokios plastmasinės talpos, kurias užpildote vandeniu, įdedate jas į šaldymo kamerą, tas vanduo sušąla ir tada galite dėti tuos plastikus į savo kelioninį šaldytuvą ir jame bus šalta". Kadangi žinojau, jog prieš mane tikrai ne tai, kas man sakoma, paprašiau konsultanto parodyti man, kaip tos talpos įsideda į šaldymo kamerą. Geras 10 minučių nuoširdžiai juokiausi, nes talpos niekaip netilpo į šaldytuvą. O ir kur Jūs matėte kelioninius lauko baldus šaldymo kameroje? (Ar tai buvo baldai?!) Taip... Tai buvo šaldytuvo gamintojo dovana - sudedamos plastikinės kėdės. :lol:
 
Čia pradėjome kalbėtis apie intelektą ir kodėl nutiko taip, kad „konsultantas“ nežinojo ką parduoda. Iš to išsirutuliojo gana įdomi diskusija ir privalau pateikti jums vieną įdomesnių diskusijos vietų:
 
"kaip tapti protingesniu" - tai yra antra frazė pagal populiarumą Google paieškoje, kuri atveda lankytojus į mano portalą. Ar tai yra protingas žmogus? <juokiamės abu> Aš bandau įsivaizduoti, koks žmogus ateina prie kompiuterio, jį įsijungia ir veda į Google paiešką frazę - "kaip tapti protingesniu". <vėl juokiamės> Ta prasme - rimtai?! Ką jis tuo metu sau galvoja? Ar jį aplankė kažkoks nušvitimas? Ir tai priverčia pagalvoti dar apie kai ką - ar man džiaugtis, kad mano portale esantis turinys atsako į tą klausimą, ar man liūdėti dėl to, kokius žmones man tokia paieška atveda? Čia jau kaip į tai pažiūrėsi.
 
Kas tau yra originalumas?
 
Realiai? Nieko (tuo ir galėjome užbaigti, bet nusprendėme pasigilinti į tai). Versle galioja 2 taisyklės: arba kuri unikalų produktą, arba tu gerini jau esamą (savotiškai - vagi idėją).
Mano straipsniai yra unikalūs, tačiau mano portalas - jis nėra unikalus. Galima išvardinti šimtus, jei ne tūkstančius panašių portalų, kurie dalinasi patarimais verslui, tačiau viskas priklauso nuo to, koks tas turinys. Šiai dienai - unikalumo, esant 7-iems milijardams žmonių, yra itin sunku rasti. Nors ir kiekvieną dieną yra kažkas sukuriama.
 
Dabar sulaukiu netikėto klausimo iš Arnoldo: o kas yra unikalumas, kas iššaukia unikalumą? Iš pradžių mėginau į jį atsakyti, tačiau vis sulaukdavau atsakymo, kad esu ne visiškai teisus, "kapstau per daug paviršutiniškai".
 
Atsakymas paprastas – tingėjimas. Tingėjimas yra pati didžiausia kūrybiškumo galia. Kalbant apie tingėjimą – versle pasiseks tiems, kurie dar labiau padės žmonėms tingėti. Kam eiti į boulingą, kai namie gali turėti Nintendo Wii? <garsus juokas> Kam eiti į kino teatrą, kai namie pažiūrime filmą? Kam eiti į koncertą, kai galime tiesiogiai jį žiūrėti per televiziją? Tingėjimui ribų nėra.
 
Kaip įsivaizduoji ateitį verslo atžvilgiu?
 
Labai stipriai nukentės paslaugų sfera, ypač kas liečia darbuotojus - tai mano subjektyvi nuomonė.
 
Kodėl?
 
Nes pardavėjus, padavėjus keičia robotika. Mes dabar žengiam į robotizacijos erą. Pacituosiu A. Enšteiną, kurio pasakyti žodžiai, manau, šiuo metu į temą – „aš nežinau su kokiais ginklais bus kariaujama III pasauliniame kare, bet IV-ame - tai bus pagaliukai ir akmenukai“. Ir mes, žmonija, žlungame dėl mūsų pačių išradimų, padarytų dėl tingėjimo, tobulėjimo. Mes tobulėjame protiškai, bet kenčia mūsų organizmai, mes pamirštame judėti, nes galima to nedaryti. Kam eiti, jeigu galima važiuoti?
 
Ar esi girdėjęs frazę – „žinai informaciją - valdai situaciją“?
 
Ne, bet tai yra du skirtingi dalykai – informacijos žinojimas ir situacijos valdymas. Nes informacijos žinojimas yra intelektinis dalykas, na, o jos mokėjimas valdyti, yra emocinis dalykas.
 
Dabar mes vėlgi nukrypome nuo temos ir pradėjome įdomią diskusiją apie žmogaus prigimtį ir patį žmogų, šioje interviu dalyje Arnoldas atsiveria šiek tiek daugiau apie save.
 
Žmogus, kuris gali pripažinti klaidas yra pats stipriausias žmogus. Yra jau ne kartą tekę matyti forume, kai žmonės mane traukia per dantį, rašo komentarus, kad aš sakau nesąmones ir panašiai. Praeina kažkuris laikas - žiūrėk, rašo AŽ, jog atsiprašo ir klydo. Aš atsakau: "ką tik mano akyse labai pakilai". Deilas Karnegis (Dale Carnegie) yra pasakęs: "žmogus yra toks sutvėrimas, kuris visuomet, bet kokia kaina, yra linkęs suversti savo kaltę bet kam kitam, tik ne sau". Ir jeigu sugebi pasakyti, kad esi kaltas ir atsiprašyti, bandom ištaisyti savo kaltę - toks žmogus jau pakyla, jis savo gyvenime jau žengia kitą žingsnį.
 
Kur pats esi suklydęs ir ištaisęs tai, pripažinęs savo klaidą?
 
Oi, mano gyvenime buvo labai daug klaidų <juokiasi>. Viena iš tokių, kurią galėčiau pritaikyti tikrai nemažam kiekiui žmonių, tai rūkymas. Pats rūkiau 14-ka metų. Ir išbandžiau viską, kad mesti rūkyti. Buvo belikę tik 2 būdai, kurių dar nebuvau išbandęs. Bandžiau valią - tipo "metu ir viskas". FAIL. Bandžiau nikotino lipdukus - FAIL. Beje, Jungtinėje Karalystėje jie dalinami nemokamai. Rūkiau daugiau negu rūkiau be jų :D. Kramtoma nikotino guma -FAIL. Netgi skaičiau žymiąją Alan'o Carr'o knygą "Lengvas būdas mesti rūkyti" - psichologiškai labai stiprus veikalas ir padėjo mesti rūkyti pusei metų. Bet po pusės metų pasirodė, jog mano potraukis nikotinui yra stipresnis nei skaityta knyga ir toliau rūkiau. Tad liko du būdai - hipnozė ir akupunktūra. Nėjau į akupunktūrą - nes nežinau rytų medicinos specialistų. Gal dėl to, jog mumyse egzistuoja kažkokie išankstiniai nusistatymai, kurių mes patys netgi valingai negalime valdyti? (Ta prasme?) Na... Sakykime - ta pati akupunktūra. Juk tai - rytų medicina, teisingai? Automatiškai, smegenys diktuoja, jog įžengęs į rytų medicinos praktikos kabinetą, tu tikiesi ten pamatyti azijietiškos kilmės gydytoją. O to nepamatai. Ir tada, kad ir kaip tai būtų juokinga, savo galvoje pradedi "teisti" priešais tave stovintį žmogų, kad jis, greičiausiai, nepakankamai žino. Turbūt todėl, kad jo akys nėra siauros <vėl garsiai juokiasi>. Tai va. Bet vis tiek turėjau tuos du būdus ir norėjau juos išbandyti. Ir, staiga, mano gyvenime atsiranda mano žmona. Tada, dar būdama sužadėtinė, ji nusivežė mane į Palangą pas vieną žmogų, kuris užsiima bioenergetika. Kuomet atėjome ir pasisveikinome, tas žmogus atsisėdo priešais mane ir sako:
 
- Tu rūkai.
- Taip - atsakau.
- O kodėl rūkai? - klausia.
- Nežinau. Gal todėl, kad negaliu mesti?
- Tai kada metam?
 
Aš pasakiau tam žmogui, kad aš išbandžiau viską ir man liko du būdai, kuriuos anksčiau paminėjau. Jis sako man:
 
- O tu žinai, kad žmogus, kuris neturi valios, gyvenime nieko nepasieks?
 
Aš nežinau kas mane taip paveikė, bet šie žodžiai privertė labai stipriai susimąstyti, privertė nugalėti tą potraukį. Ir kai mes išėjome iš to žmogaus namų, prie laiptinės sėdėjo benamis. Toks "padaręs gramą" šiek tiek ir sako man: „ė pavaišink cigarete“. Aš padaviau visą pakelį, žiebtuvėlį ir palinkėjau jam sėkmės. Septyni ar aštuoni mėnesiai kaip nerūkau. Ir nenoriu. Taip, pradžioje buvo beprotiškai sunku, bet aš paklausdavau savęs: "ar aš noriu gyvenime kažką pasiekti?". Tai buvo birželio 23 diena. Liepą atsirado verslo.guru. Aš manau, kad pradėjau skaidriau galvoti.
 
Minėjai, kad augai Jungtinėse Valstijose. Ar gali trumpai mus apšviesti ką ten veikei, kiek laiko ten buvai ir kodėl ten išvažiavai?
 
Buvau ten daugiau kaip 10 metų, gyvenau, mokiausi ir dirbau Niujorke. Ten, matyt, ir buvo pati pirmoji mano darbo patirtis. Teko dirbti telemarketingo agentu Niujorko Geltonuosiuose Puslapiuose. Kas per darbo šlykštumas, tai sunku pasakyti. Tokia buvo mano nuomonė tuo metu <juokiasi>. Dabar suprantu, kad tai - pati geriausia patirtis mano gyvenime. Tokiame darbe tu labai greitai supranti savo vertę, savo norą augti, tobulėti. Per dieną atlieki apie 200 skambučių. Kartais - daugiau, kartais - mažiau. Ir jų metu - girdi labai daug neigiamų emocijų savo atžvilgiu. Su tavimi nekalba, keikiasi, meta ragelį, pasiunčia ir panašiai. Ir jeigu nepasiduodi - dirbi, pasieki savo. Tai buvo nuostabios pamokos mano gyvenime. Išėjau iš darbo po pusantrų metų, nes norėjau koncentruotis į mokslus.
 
Neseniai, sausio 2 dieną, paskelbei, kad sausio 3 dieną įvyks tavo vestuvės, kuriomis, žinoma, džiaugiesi ir noriu dar kartą pasveikinti tave nuo mūsų visų. Tačiau kodėl nusprendei apie tai pranešti forume?
 
Mano žmona manęs klausia to paties <juokiasi>. Tai yra saviraiška. Kiekvienas iš mūsų nori būti svarbus, nori būti pastebėtas. Tokia yra žmogaus prigimtis. Ir tas noras pasireiškia įvairiausiais būdais: vieni dažo plaukus, kiti segasi auskarus, spynas į ausis; treti tampa forumo troliais; ketvirti - rėkauja girti ant viso rajono; penkti - realizuoja save sporte ir panašiai. Visa tai yra kiekvieno žmogaus noras "būti svarbiu ir pastebėtu". Mus, kaip individus, skiria tik saviraiškos būdas - kaip mes tai realizuojame, kaip mes tą norą išreiškiame? Pavyzdžiui aš - sutikau savo antrą pusę ir tai yra tas žmogus, kuris privertė mane užsimanyti "tapti svarbiu" dalinantis savo žiniomis ir patirtimi. Tai yra mano saviraiškos būdas. Forumas yra mano asmenybės dalis ir, greičiausiai, norėjau, kad ir jūs pasidžiaugtumėte kartu su manimi. Galų gale - juk tai tikrai geresnės naujienos, nei rodo per televiziją <vėl juokiasi>
 
Forume, skiltyje "Apie save", esi parašęs: - "Smagu, kad galva ant pečių yra ne tik tam, jog į skrandį neprilytų... Tačiau liūdina tai, kaip žmonės linkę idėjas nusavinti." - ar tai reiškia, kad kažkada teko susidurti su idėjos pasisavinimu, materialinių vertybių praradimu ir panašiai?
 
Nebuvo, kad mane apgautų. Bet buvo bandymų – manęs klientas klausė: "kaip įsivaizduoji tai padarysi?". Ir aš pasakiau. Ir manęs nesamdė. Ir bandė patys. Paskui skelbia bankrotą, o dar po kiek laiko skambina ir aš turiu tai tvarkyti. Iš šios situacijos galima teigti, jog nėra to blogo, kas neišeitų į gerą.
 
Karma?
 
Nežinau, ar tuo tikiu. Man buvo nepasisekę. Ir ne vieną kartą. Man yra tekę dvi naktis miegoti Kauno autobusų stotyje, ant suoliuko. Bet yra taip - tu nepralaimi kai tave nugali, tu pralaimi tada, kada tu pasiduodi. Aš nepasidaviau ir rezultatai matosi dabar. Aš net parduotuvėje, matydamas kai senyvas žmogus perka „Optimos“ cukrų, makaronus, sviestą ir panašiai, už jį sumoku. Net jeigu tai būtų mano paskutiniai pinigai – juk man tik šiek tiek daugiau nei 30 metų, aš dar spėsiu užsidirbti, o kur užsidirbs ta senutė ar senukas? Ir vasaros dienomis, kuomet valgau kokioje lauko kavinėje ar restorane Laisvės Alėjoje, pamatęs benamį - aš jį pasikviesiu prisėsti, pavalgyti kartu. Paklausiu jo, kas tokio nutiko jo gyvenime, kad jis dabar toks, koks yra ir ten, kur yra. Jis verks, verksiu ir aš. Bet tai yra gyvenimo istorija, tai - kažkieno kito patirtis ir pamokos, kurias aš stengiuosi išmokti nepatirdamas to paties. Kad ir ką man papasakoja - tai vis tiek bus geriau nei "Naujųjų Pupyčių" koncertas ar pokalbis su jomis <juokas>. Ir apskritai, Lietuvoje tikrąsias žvaigždes parodo du kartus per metus – tai per „Lietuvos garbė“ ir „Auksinė širdis“ renginius. Visa kita - pompastika, tuštybės ir pasipūtėlių šou.
 
Koks tavo gyvenimo credo?
 
Jei nebūtų geresnių - būčiau pats geriausias. Dažnai taip sakau, kai man yra dėkojama už kažką ar sakoma, kaip čia "kietai sugalvojau".
 
Galiausiai - ką palinkėsi, perduosi visiems forumo lankytojams?
 
Kadangi dabar yra ožkos metai - tai šių metų talismanu galima laikyti kalnų ožį. Ir siūlau forumiečiams įsivesti į YouTube – „mountain goat climbing“. Ir pažiūrėti, ant kiek tas ožys yra užsispyręs ir kaip jis lipa granitiniais skardžiais. Nepasiduoti. Žmogus stovėdamas ir žiūrėdamas į tokį skardį pasakytų, kad yra neįmanoma taip užlipti, kaip tas ožys užlipa. Bet nei manęs jis klausys, nei jam įdomu, ką tas žmogus kalba. Jis užlips, nes jam taip reikia ir jis tiki savimi.
Nelinkiu tapti ožiais :D Noriu tiesiog palinkėti visiems tokio pat užsispyrimo. Nepasiduot neigiamai aplinkos įtakai, tikėti tuo, ką darote ir lipti į viršų.
 
P.S. tai yra dar vienas narys jau turintis Uždarbis.lt marškinėlius su talismanu :) čia reikėtų dėkoti administracijai, o jei konkrečiau, tai Tadui

Neturejes verslo zmogus mokins verslo pagrindu. Skamba intriguojanciai. Sekmes.

+1 uz IdejosVerslui ir jo superini kontenta per pastaraji pusmeti.
 
Kodel HOST321 is viso sarase, neturiu jokio supratimo.

Matau, jog iki metų pabaigos darbų pabaigti nespėju. Akivaizdu, jog sparta nėra pagrindinis prioritetas. Kas tuomet yra? Išbaigtumas.
 
Didžiausias iššūkis, dėl kurio atnaujinimo tenka laukti taip ilgai, - tai kaip šį nešlifuotą ledo luitą paversti gražia skulptūra: kaip pašalinti tai, kas nebūtina, kad išryškėtų tai, ką mes čia turime geriausio. To neišeina padaryti nei su dabartiniu forumo varikliuku (IP.Board), nei su bet kokia kita (mokama ar nemokama) turinio valdymo sistema. Viską reikia kurti nuo pagrindų - apsvarstant kiekvieną funkciją ir jos reikalingumą.
 
Prieš kelias dienas rašiau apie tai, kaip kardinaliai keisis diskusijos, - tik tuo metu neakcentavau, jog jos sudarys vos 1/5 naujojo Uždarbis.lt.
 

 
Nemažiau - o tikriausiai gerokai daugiau - dėmesio svarstant smulkiausius aspektus reikalauja Aukcionai, Darbai, Verslai ir Susitikimai.
 
Lengva būtų kelią sutrumpinti pasirenkant pirmus į galvą šovusius sprendimus - dažniausiai kitų portalų kopijas - bet per paskutinius porą metų jau ne kartą įsitikinau, jog sukoncentravęs dėmesį į problemą pakankamai ilgai gali atrasti nuostabias išeitis, - kurios dažniausiai stebina savo paprastumu. Ir tokių išeičių reikia, nes Uždarbis.lt gyvuoja vieną ir gyvuos dar daugybę dešimtmečių. Šis atnaujinimas - investicija į ateitį, kuria, tikiu, dar spės pasidžiaugti ir mūsų vaikai, - todėl jam skirtas laikotarpis negali būti per ilgas.
 
Kartu yra ir techniniai iššūkiai - padaryti svetainę pilnaverte per bet kurį mobilųjį įrenginį - jau egzistuojantį ar dar net nesukurtą - nekišant apps'ų (kai jie nebūni) ar apkarpytų mobiliųjų versijų (kaip dabartinė Uždarbis.lt). Norisi pasiūlyti viską - įskaitant Facebook-tipo asmeninius susirašinėjimus realiu laiku.
 

 
Galiausiai, nesijaudinu, jog senesni nariai mažiau laiko praleidžia forume. Jie grįš, kai tik Uždarbis.lt vėl turės jiems ką pasiūlyti, - kaip tuomet, kai jį atrado. Ir grįš jau kitokie - galėdami pasidalinti nauja patirtimi, kurią įgijo už forumo ribų.

Tarkim, noriu nusipirkti naują automobilį už 4215Eur, tai kur man reiks nuomonės paklausti žmonių? Aš tikrai nesiruošiu eiti į kažkokį automobilistų forumą, nes aš viską į uždarbį rašau. /sarcasm
 
O jei on point, tai siūlau pasižiūrėti į 'Ne į temą' ir betkokios kitos skilties temų / pranešimų skaičiaus santykį. Aš tarkim, kai browsinu uždarbį, visuomet užėjęs spaudžiu 'Naujas turinys' ir žiūriu ar yra mane dominančio turinio. Dažniausiai matomi topikai - 'Ne į temą' (neįskaitant ten dar visokių bankų, etc - kas manęs visai nedomina). O tai lyg ir kviečia ateiti, padiskutuoti (na arba parašyt 'nu tu ir ######').. kas dar labiau kelia 'Ne į temą' matomumą, ko pasekoje - priplaukia mailiaus, kuriems atrodo yra visiškai normalu pasidomėti kokiu tualetiniu popieriumi naudojasi forumiečiai. Užburtas ratas gaunasi.
 
Taspat mano paminėtas pavyzdys su automobilių pirkimu - aš galiu garantuoti, kad 1-10k eur rėžiuose yra sukurta bent po vieną temą maximum tūkstančio eurų atstumu. Normalu?
O kaip, pavyzdžiui, dėl tokių topikų - 'kelintą valandą šiandien žinios per TV3?', 'kada man eit miegot?', 'ar mokytis matematiką?', 'ar galiu vairuot, nors neturiu teisių?' (kaikurie pavadinimai hiperbolizuoti) - atrodo, lyg medumi būtų pateptas šitas forumas ir trauktų visus bukapročius, kurie jaučia orgazmą, kuomet kažkoks kitas gyvas žmogus atsako į jų tūpus klausimus.
 
Ir kiekviena nauja tokia tema / atsakymas tik skatina šiūkšlių kiekį. Forumas įgauna 'įvaizdį'. Kiek kartų esat girdėję 'ai, eik į supermamų forumą'? Nepergyvenkit, tuoj pradėsit girdėt 'ai, eik į uždarbį ir klausk' (nors klausėt, ką pasigaminti pusryčiams).
 
Aš nebematau prasmės ateiti čia, ir bandyti ieškoti kažko naudingo. Asmeniškai man, uždarbis yra forumas laiko prastūmimui - ateinu, paskaitau tuos pranešimus 'Ne į temą', patrollinu, išeinu. Pagalbos čia ieškoti - nėra prasmės (kalbu iš profesinės pusės). Bandyti pačiam kelti diskusijų kokybę? Rašyti 'normalius' pranešimus? Sorry, neturiu tiek daug laisvo laiko, kad atrasčiau to vertus topikus.
 
Pritariu idėjai, kad forumo turi nebelikti. Nesupraskit klaidingai, uždarbis.lt likti turi, tačiau forumo formatas - nebepagydomas.

Heh, tikrai taip. Ypač tai pastebima uždarbis.lt forume, šiais metais. Realiai apart straipsnių iš kelių žmonių, čia nebėra daugiau ko skaityti. Belevyzgos arba trolinimai. Vien iš metų forumiečio rinkimų matosi, kad nelabai ir yra ką rinkti (apart tų kelių, kurie dar kažkokią naudingą informaciją parašo).
 
O gal tiesiog toks amžius? Užsienio forumuose renkasi labiau subrendę žmonės? Jie tiesiog nebeturi, nei laiko, nei noro rašyt nesąmonių. Na, o uždarbis.lt pastaruoju metu tik jaunąją kartą ir betraukia, vyresnių žmonių - vienetai. Pamąstymui
 
Kitas variantas - per mažai specializuotas forumas. Dabar realiai temų yra nuo „Automobilio (BMW) už x sumą rinkimai“ iki „Kokius tamponus žmonai pirkti?“. Savaime suprantama, kad daugelis tam tikrose temose reiškiasi tik todėl, kad... Reikštųsi...

Pradėjau bendrauti užsienio forumuose ir visokiuose community apie verslą. Ir matau didžiulį skirtumą tarp mūsų lietuviško interneto ir užsienio. Viskas paprasta: ten nėra trolių! :)
 
Tiksliau, kritikos ten yra, žmonės dažnai net specialiai prašo kritikos. Tai sakykim, ta pati situacija LT forume/community ir US.
 
US/UK: "Just launched a new website, could you give me some feedback?"
Atsakymas: "Wow, this is great congrats! What I would improve though is X, Y, Z. Also, have you considered partnering with X or using tool X? It would help you make a website look awesome. Keep up and let me know about the progress!"
 
- - - - - -
 
LT: "Paleidau naują svetainę, gal galit įvertinti ir pasakyti savo nuomonę?"
Atsakymai: - "Ai tai čia jau padaryta X ir Y svetainėse, kam tu išvis darei".
- "Klaida tekste čia ir paveiksliukas kreivas".
- "Tu iš mobilaus savo puslapį matei???"
- "Mjo, ir tokie dar save verslininkais vadina".
- "O tai iš ko tu pinigus ruošiesi uždirbti? Tipo pirks iš tavęs kas nors?"
- "Gaidys kažkoks. [įkelia paveiksliuką su Romanovu ir užrašu 'kažkokis b*bis gavosi']"
 
Nu bet rimtai :) Nepastebite tokios tendencijos?

Pritariu, straipsniai geri. Bet jie daugiau buvo skirti ne kad uždarbis.lt naudos gautų, o kad reklamuotų savo webą.

Nesenai perejau S.T.A.L.K.E.R shadow of chernobyl, tai jei ka, visus mutantus iššaudžiau, galit dabar drasiai ten varyt.
 
Pasirūpinau jumis mielieji.

Vizitinė kortelė naudojama ne tiek duodi savo kontaktus, kie gauti pasnekovo. Pagal verslo etiką, kai paspaudžiama ranka ir žmogus duoda savo vizitinę, jam privalu duoti ir savą.
 
Taip gavus kontaktą su juo jau galima dirbti. Pokalbyje, pavyzdžiui, parodoje, konferencijoje ar kitame renginyje bėgioti ir klausinėti meilų ir telefonų tiesiog nepriimta.
 
Jei vadovai nesivargina darbuotojams užsakinėti vizitinių, gali būti kelios priežastys. Viena iš jų, paslaugos teikiamos nelabai kokios ir ne verslo partneriams, o galutiniams vartotojams ir ne visi sugalvoja paprašyti kortelės, kad paskui "knistų protą".
 
Pavyzdys - įmonės, kurias atsiunčia sutvarkyti staktų plastikinių langų ar durų dėjikai. Jos klientus gauna tik iš kelių šaltinių - langus statančių įmonių - daro kuo pigiau, važinėti taisyti broko nuostolinga. Jei klientas nepatenkintas, skambina langus stačiusiai bendrovei, o ši atsifutbolina, kad tai ne jos darbas - skambinkit tiems, kurie darbus atliko. O skambinti tiems, kurie atliko darbus nėra kaip, nes nėra kontaktų.
 
Tiesiog nėra vienos tiesos, kuriai tiktų guru paaiškinimai visais gyvenimo atvejais IMHO

Aš tikiu tuo, kad mokytis galima bet kur ir iš bet ko. O geriausia yra mokytis iš labai netikėtų situacijų ir/ar neįprastų žmonių.
 
Skaitant šį straipsnį, Jums reikės išmokti pažiūrėti į viską kiek kitaip, nei esate įpratę. Nereikia reikšti savo nuomonės apie narkotikus, jų žalą ir panašius dalykus. Čia – kalba eina ne apie tai. Todėl sėdėkite, užsičiaupkite ir skaitykite. Galų gale – straipsnis yra apie dvi bet kurio verslo esmines taisykles – paklausą ir pasiūlą.
 
Taigi, ko Jūsų verslas gali išmokti iš narkotikų prekeivio? Visko. Pradedant nuo marketingo, “brendingo” ir baigiant klientų aptarnavimu.
 
Produktas
 
Nesvarbu, ar parduodate juodą heroiną ar baltą kokainą – nėra reikalo pardavinėti, jeigu nežinote, ką parduodate. Turite apie parduodamą produktą žinoti absoliučiai viską. Privalote atsakyti į bet kokį klausimą, pagrįsti, kad Jūsų produktas yra geriausias ir galėti tai įrodyti. Versle, mes tai vadiname “rinkos diferenciatoriais”. Parduodate dėka kokybės? Ar dėka vertės? O gal Jūsų pardavimai sėkmingi tik dėl kainos? Kaip daug žinote apie tai, ką parduodate?
 
Pasitikėjimas
 
Kiekvienas narkotikų pardavėjas turi turėti tam tikras savybes. Kalbu apie savybes, kurios privalomos tokiame “versle”: baimės nebuvimas, tvirtos nuomonės turėjimas ir šiek tiek išprotėjimo. Kaina, kurią narkotikų prekeivis sumoka, kai jį sugauna, yra itin didelė. Tačiau kaina, kai apgaunami konkurentai ar tiekėjai, yra kur kas didesnė. Todėl – reikia būti “kietais”, dedikuotais, užtikrintais savimi (ir produktu). Nepalikti vietos abejonėms, neapsisprendimui ir negalima būti “myžniumi”. Visai kaip verslo pasaulyje. Ar Jūs esate tokie pat bebaimiai ir sprendimus priimate tvirtai?
 
Paklausa
 
Pamatėte paklausą – pateikiate pasiūlą. Taip veikia verslas. Narkotikų prekeiviai elgiasi lygiai taip pat, kaip elgėsi Steve Jobs, kurdamas iPhone telefoną. Vartotojai negalvojo, kad jiems reikia to, kas buvo pasiūlyta. Ar Jums reikėjo iPhone’o 2006-aisiais (primenu, kad pirmasis buvo pristatytas 2007-aisiais)? Nereikėjo, nes tada dar neįsivaizdavote, kad toks produktas (ir jo galimybės) gali iš viso egzistuoti.
 
Narkotikų prekeiviai siūlo produktus, kurie jų klientams yra būtini. Bent jau taip tiems klientams atrodo. Kiek Jūsų klientų taip galvoja apie Jūsų produktą? Ar prie Jūsų prekės ženklo/paslaugos/prekės galima priprasti ir laikyti ją tokia, be kurios neįmanoma?
 
Prieinamumas
 
Itin svarbi verslo taisyklė: kai klientui Jūsų reikia – turite būti prieinami. Jeigu narktoikų prekeivis gali būti pasiekiamas bet kuriuo metu – taip turi veikti ir Jūsų verslas. O Jums net nereikia nesusekamo telefono numerio ar naudotis telefono būdelėmis. Žinoma, nebus taip, kad Jūsų klientą ištiks “lomkės” (šaltkrėtis ir kaulų laužymas dėl narkotikų abstinencijos), bet jeigu produkto (prekės/paslaugos) poreikis yra itin didelis – klientas ieškos, kur (ir kas) tą poreikį (“lomkes”) gali patenkinti. Ar Jūsų verslas prieinamas klientui tada, kai jam to reikia?
 
Procesai
 
Vienas neatsargus žingsnis ir Pablo Escobar’o imperija subyrėjo. Jūs, sąžiningo verslo atstovai, turite daug daugiau laisvės (visais atžvilgiais), tačiau čia vis tiek yra tam tikra pamoka: jeigu Jūsų verslas nėra pastoviai tobulinamas – Jūs paliekate spragas, kuriomis galima pasinaudoti. Ką darote, kad tobulintumėte savo verslą/produktą ir didintumėte efektyvumą?
 
Konkurencija
 
Čia reikia elgtis kiek protingiau, nei tai daro narkotikų prekeiviai. Tikrai nereikia lakstyti su automatais ir šaudyti, ar minuoti konkurentų automobilių. Tačiau tikrai siūlau aiškiai jiems parodyti, kur yra Jūsų teritorija – tebūnie tai kvartalas, miestas ar visa šalis. Dominuokite prieš savo konkurentus paieškos rezultatuose, dominuokite žiniomis, produktais ir kokybe. Šioje pastraipoje pateikiamas klausiamas turėtų skambėti maždaug taip: kai kalbama apie Jūsų verslo sritį – ar žmonės visu pirma pagalvoja apie Jūsų įmonę?
 
Darbuotojai
 
Jūsų darbuotojai yra Jūsų verslo vizitinė kortelė. Ypač tie, kurie tiesiogiai kontaktuoja su klientais. Jus turi supti žmonės, kuriais pasitikite. Galbūt, Jūs neturite tokios charizmos kaip Ilja Laurs ar Antanas Guoga, tačiau tikrai galite išvystyti tokias pat lyderių savybes, kaip kad turi jie. Ar Jūsų darbuotojai sutiktų už Jus “gauti kulką“?
 
Klientai
 
Dešimt procentų Jūsų klientų sukuria 90% Jūsų problemų. Dar viena verslo taisyklė, kurią galite pasižymėti. Tiesiog privalote žinoti, su kuo galite dirbti, o ko geriau vengti. Tikrai įmanoma suteikti nuostabų klientų aptarnavimą žmonėms, su kuriais Jums patinka dirbti, tuo pačiu metu sakant “ne” tiems, ko nenorite matyti savo klientų tarpe. Ar turite pakankamai drąsos, kad pasakyti potencialiam klientui, jog jis Jums nereikalingas?
 
Kartelis
 
Strateginės partnerystės su kitais verslais ir partnerių turėjimas yra labai svarbūs, norint sukurti gerą rekomendacijų tinklą ir pateikti klientui praktiškai viską, ko jam gali prireikti. Jums tikrai reikia žmonių, kurie Jus pamokytų, patartų, atstovautų ir nukreiptų klientus į Jūsų verslą. Lygiai taip pat turite elgtis ir Jūs – kurkite gerų santykių tinklą. Kai pas heroino prekeivį ateina klientas ir sako, kad jam reikia kokaino – prekeivis imasi vieno iš dviejų veiksmų: 1. gauna kokaino ir jį parduoda klientui; arba 2. nukreipia klientą pas “draugą”, kuris prekiauja kokainu. Jeigu manote, kad tokį rekomendacijų tinklą turite ir Jūs – pažiūrėkite, kas jame ir kodėl tie žmonės neduoda Jums klientų?
 
Pirmas kartas – nemokamai
 
Šis punktas yra ne visiems, kadangi tam reikia labai gero produkto. O jeigu jis toks geras – jis pats save parduoda. Turite tiesiog duoti nors šiek tiek jo “paragauti” interesantams ir paversti juos patenkintais klientais. Tada – jie papasakos apie Jūsų produktą savo draugams, kuriems irgi galite duoti “paragauti” (o dažniausiai – to net nereikės dėl rekomendacijos) ir juos taip pat paversti klientais. Kaip leidžiate potencialiems klientams “paragauti” ką reiškia turėti reikalų su Jūsų verslu?
 
Post Scriptum: ”Tik kvailys nešasi peilį į susišaudymą”
 
Turite apsiginkluoti. Ne, ne pistoletais ir automatais… Turite turėti pilną arsenalą marketingo ginkluotės. Ir ją turi sudaryti stambiausio kalibro ginklai, kokius tik leidžia Jūsų biudžetas. Jeigu norite internete ir realiame pasaulyje tapti didesni, galingesni ir įtakingesni, nei Jūsų konkurentai – turite pasirinkti teisingas priemones ir turėti tam tinkamus kovotojus savo pusėje.
 
Jūs turite tai, ko neturi nei vienas narkotikų prekeivis: galimybę atvirai ir agresyviai pristatyti savo produktą rinkoje, viduryje dienos, nuo nieko nesislepiant. Jūs turite galimybę išdidžiai pakabinti iškabą virš įėjimo į Jūsų parduotuvę (tiesa, su savivaldybės leidimu); įrašyti savo tikrąjį vardą vizitinėje kortelėje; skleisti informaciją internete ir visam pasauliui paskelbti, koks kietas yra Jūsų verslas ir jame dirbanti komanda. Klausimas tame, ar darote tai, ar visgi dirbate šėšėlyje?
 
Parašykite man, jeigu Jums reikia realybės ir galimybių dozės. Žinoma, pirma dozė – nemokamai…
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo Guru svetainės.

Teko pabandyt abudu. 6plus per didelis mano poreikiam. 6 pasiimsiu kai galesiu kontrakta atsinaujint butinai.
 
Kas liecia visokias diskusijas, tai truputi is savo asmenines patirties. Nesu joks apple fanas ir t.t, tiesiog dirbu tokius darbus kur man labai reikia greiciu, visada but ant rysio/online ir t.t.
Naudojau seniau visokius samsung galaxy, htc daug telefonu ir t.t. Viskas atrode gerai, su android striginejimu galima ir susitaikyt, kameros pusetinos, emailas yra, internetas kad ir letokai, bet veikia ir t.t. Visada buvau tas durnelis kuris ziuri i specifikacijas.. Tada galvoju pasidarysiu svente ir nusipirksiu madinga iphone 5. Ziurejau specifikacijas, viskas prasciau nuo procesoriu, ram iki kameru negu konkurentu ir del to dar dvejojau. Nuejau pasibandziau, ir nedvejodamas nusipirkau. du metai beveik kaip naudoju, nesu turejes jokiu problemu kaip kad uzstrigimas ar letai veikia, strigineja ir t.t kaip visi kiti tais metais isleisti telefonai. (tada galaxy s3 dar buvo ale naujas, kuri gan ilgai naudojau), kamera geresne ir t.t...
 
Lygiai taip pat su macbook. Mano darbo kompas hp elitebook 840. Plonas fainas hp laptopas, emeilui, internetui pats tas. Imoneje sumokejo apie 1000 svaru (ale verslo klases, parduotuvese nepardavineja tik su verlso klientais dirba, bent jau cia uK).
Taciau kai ateina metas dirbti su rimtu software (garso taku, video apdorojimas ir t.t) sitas grazuolis hp nelabai paveza deja..
Kitas mano laptopas - mackbook air. Kaina irgi panasi buvo. Tai kai butent ateina metas dirbti su daug resursu reikalaujanciais projektais - apple zinau kad susitvarkys. Nors ir specifikacijos prastesnis.
Kadangi teko studijuot inzinerija (pritaikyta prie mano specialybes), tai mus visada moke rinktis komponentus, ju suderinamuma tarpusavyje ir t.t. Pvz bloga wifi plokste/antena laptope turi itakos latency pagal dpc checkeri. Blogas power blokas - velgi didina mano latency ir t.t, pradedant laidais kompe, baigiant cd romu. Kai studijavau teko testuot tuo metu esancius laptopus is ivairiu kainu kategoriju kurie tiktu dideles apimties vaizdo ir garso takelui apdorojimui. Asus, acer, toshiba, sony ir t.t parode vienus blogiausiu rezultatu. TU metu HP buvo isvis tragedija. Dell vos vos praejo testus ir ale tinkamas naudot, apple nei vienas neturejo jokiu problemu, ir parode daug geresnius testu rezultatus even though specifikacijos buvo prastesnes.. Tokia ir buvo to modulio esme :) Ne viskas gali susakyt skaiciais :)
Jei atkreipsit demesi, ten kur reikia greicio ir stabilaus veikimo - stovi apple. Nueikit i garsiausias London/new york irasu studijas :) Tas pats su filmu produkcija. Apple geris - labai teisingai/protingai suderinti komponentai ir ju turimas software idealiai suderintas su paciui kompu. Ko jokie kiti pc/laptopai neturi... Lygiai tas pats su telefonais. :)
Tai kodel naudoju apple?
1. nes turiu pinigu ji nusipirkti ir nekliedziu kad per brangu ar dar kazkas, geras daiktas kainuoja visada.
2. Nes mano ipadas ir iphones nepalyginai greiciau veikia su susiktu ee internetu :))) kai reikia kasdiena po 15 skirtingu spreadsheetu atidaryt, perziuret pakeist ir t.t... tai skirtumas jauciasi didziulis. (turiu beje ir galaxy tableta, tai pasakymai ne is pirsto lauzti). Mano samsungas mano poreikiu netenkina visiskai, yra tiesiog letas meslo gabalas. IR man nesvarbu kad ten geresnis procesorius, man jokio skirtumo, nes kad ir geresnis procas ir ram daugiau, jis vistiek lagina ir vistiek yra per letas man.
3. nes kai reikia apdoroti 40 taku dainele, mano apple labai greitai viska sukompresuoja be trikdziu renderinant, kai mano hp ir dellas net nelabai pavelka tiek (naudojant ta pati software). NOrs moketa uz visus po beveik lygiai. Nors ir dellas ir hp daug geresni jei ziuri tik i specifikacijas :))))
 
4. visi apple produktai kuriuos turiu visiskai patenkina mano darbo/laisvalaikio poreikius ir siuo metu rinkoje is visu kitu isbandytu produktu nera nei vieno kito kuris mano itempta gyvenimo buda palengvintu geriau nei apple.
 
O jeigu samsungas ar htc ar bet kokia kita firma kada isleis tableta/telefona/laptopa/kompa kuris mano darbus atliks greiciau nei dabartiniai apple - as butinai tuos devicus isigysiu parduodamas apple ebejuje...
 
Paprasta ir tiek.. As irgi buvau apple heiteris, sakydamas kad cia gaidys, nes ta pati gali nusipirkti daug pigiau ir t.t, kol va paciam neatejo juoda diena kai reikia greicio, prieinamumo, stabilumo ir t.t... Paklauskit bet kurio DJ klube, kodel pas ji apple kompas stovi grojant... Atsakys - nes nestringa :) Paklauskit kodel neperka samsungo/asus/anus/sony ir t.t kuris butu pigesnis ir geresnis specifikacijos.. Atsakys - neperku, nes stringa.. :))
Tai manau pirma reikia pagalvoti ko reikia. Jei darai pora nuotrauku, selfie, naudoji facebook ir prisijungi du kartus per diena prie interneto - tai samsung galaxy bus pats geriausias telefonas ir nereiks verkt kad iphone toks brangus :)) zmogus renkasi ko jam reikia ir kiek gali leisti tam dalykui.. Paprasta...
KAs apie marketinga.. PAts geriausias marketingas - word of mouth. Isleido iphone - populiariausia tema uzdarbyje :))))
As kadangi tokiom naujienom nelabai domiuosiu tai as net nezinojau kad samsunga s5 isleido ir akda isleido ir kas ten per telefonas :))))))))
O kad ipone 6 isleido - zinau, nes visi sneka, visur pilna.. Ne del to kad apple kisa reklamas, o del to kad zmones tiesiog kalba.. :)))

Didžiausia apgavystė…
 
Didžiausias melas, kuris jau labai ilgą laiką supa verslą ir darbuotojus yra tas, kad “klientas visada teisus”. Taip mums teigia “marketingistai”. Taip mums teigia ir didžioji (populiarioji?) media. Bet juk ir ten dirba tie patys marketingistai ir ryšių su visuomene specialistai. Mane, pavyzdžiui, klientai dažnai užknisa. Turbūt – daug dažniau, nei esu jais patenkintas. Nors mano užduotis – padėti jiems pasiekti savo tikslų mano pasiūlytomis priemonėmis. Bet tikrai užknisa požiūris, mąstymas, logikos nebuvimas ir dar daugelis dalykų. Tačiau stengiesi padėti kiekvienam. Stengiesi patarti tikrai nuoširdžiai ir nori, kad tam klientui pasisektų.
 
Kitas melas – kad “klientų aptarnavimo lygis gerėja”. Rimtai? Mano akimis – klientų aptarnavimas yra blogas. Ir nekalbu tik apie Lietuvą ar mūsų kaimynines šalis. Kalbu apie pasaulinę praktiką. Tikrai itin retai pasakau sau (ar savo antrąjai pusei), kad “šioje vietoje klientų aptarnavimas yra superinis”. Ir išreiškiu savo pasitenkinimą ne 10-ies, o 20-ies procentų arbatpinigiais ar nuoširdžia padėka už puikų aptarnavimą. Na, dar gal savo asmeniniame Facebook puslapyje parašau gerą atsiliepimą, kaip rekomenduoju tą vietą ar žmogų.
 
O ar žinote, kodėl yra sunku suteikti gerą klientų aptarnavimą? Todėl, kad klientai šiais laikais yra… daugiau reikalaujantys. Visą laiką sakiau, kad parduotuvėse turi būti konsultantai, o ne pardavėjai. Kai parduotuvių savininkai išmoks samdyti srities ekspertus (ir mokės jiems už darbą atitinkamai) – tuomet ir klientai bus patenkinti.
 
Trumpai paburbėsiu
 
Net būdami verslo savininkai – mes taip pat esame klientai visur kitur. Ir kaip klientai – mes jaučiamės išduoti. Jeigu mano įmonėje yra aukštas klientų aptarnavimo standartas – kodėl jo nėra kitoje įmonėje? Atrodo neįtikėtina, kaip gali veikti verslas be normalaus klientų aptarnavimo. Bet jis veikia. Dauguma bankų, aukštųjų mokyklų, parduotuvių, restoranų ir dar daugelis kitų tiesiog neatitinka mūsų lūkesčių. Klientas nesielgia kaip karalius. Klientas nesielgia kaip vadovas. Na gerai, būna tokių. Bet didžioji dauguma klientų tiesiog laukia, kad būtų išgirsti…
 
Realybė
 
Kaip dažnai kitame ragelio gale girdite: “Atleiskite, visi mūsų klientų aptarnavimo specialistai šiuo metu užsiėmę”. O po to seka: “mums Jūsų skambutis yra brangus”. Tai jeigu mano skambutis yra Jums brangus – kokio velnio man reikia laukti? Juokas juokais, bet grįžkime prie esmės.
 
Realybė yra ta, kad parduotuvėse Jus pasitinka vidutiniokai, kurie absoliučiai nieko neišmano apie produktą, kurį šiandien norite įsigyti. Kai prie manęs prieina “konsultantas” – aš tikiuosi, kad jis man suteiks konsultaciją apie tą daiktą, o ne bandys parduoti man kelioninį šaldytuvą kaip ledukų generatorių (tikra istorija). Deja, dažniausiai prie mūsų prieina pardavėjai, kurie yra pavargę nuo rutinos, gauna savo minimalų atlyginimą, neturi jokios motyvacinės sistemos domėtis apie tai, ką jie parduoda ir taip toliau. Štai tokia yra realybė.
 
Prabudimas
 
Įmonės pradeda busti iš to sovietinio miego, kai niekam nereikėdavo parduotuvėje padėti. Taip, nereikėdavo padėti, nes buvo visiška savitarna ir rinktis buvo galima iš vieno produkto vieną. O dabar, kai klientai tampa vis piktesni (ir rašo piktus komentarus internete), įmonės pradeda suprasti, kad laikas kažką daryti. Ir bėda yra ta, kad niekas nežino “ką daryti”.
 
Nauda
 
Šioje situacijoje laimės tie, kurie žino, ką daryti. Laimės mikro ir smulkusis verslas. Laimės tie, kurie moka bendrauti su klientais, moka juos aptarnauti, išgirsti ir patenkinti kliento poreikius. Aš jau ne viename savo straipsnyje sakiau, kad reikia būti savimi, nereikia stengtis lygiuotis į didžiuosius verslo gigantus, nereikia apsikrauti 6584654 prekių pozicijomis ir bandyti įtikti kiekvienam. Reikia tiesiog teisingai aptarnauti klientus.
 
Jūs galite puikiai pasinaudoti klientų nepasitenkinimu. Tas, kuris pirko kažkokią prekę stambaus verslo parduotuvėje ir buvo netinkamai aptarnautas – daugiau ten nebegrįš. Toks klientas, turėdamas poreikį vėl tą prekę įsigyti, pradės ieškoti alternatyvių pardavėjų. Ir netgi jeigu ta prekė bus brangesnė kitur – jis vis tiek mieliau rinksis truputį permokėti, bet nepatirti to jausmo, kai jis nebuvo išgirstas ar suprastas.
 
Išnaudokite tai savo naudai. Suteikite klientui galimybę pasijausti teisiam. Leiskite jam išsakyti savo norus ir pasistenkite juos įgyvendinti. Jeigu klientas nori kažko, ko Jūs neturite ar nedarote – nukreipkite juos pas tuos, kas tai turi/daro. Tokiu būdu sudarysite tvirtus santykius su kitu verslu, kuris ir Jums kažką nukreips. Paskambinkite jiems, pasakykite, kad turite žmogų, kuriam reikia padėti ir tas žmogus paskambins/užsuks. Toks trumpas skambutis padarys tris dalykus:
 


 
Supažindins verslą, kuriam skambinate, su Jūsų verslu;
Savotiškai įpareigos Jūsų klientą paskambinti tiems žmonėms (juk Jūs dėl jo taip stengėtės);
Suteiks klientui puikaus aptarnavimo jausmą, kad Jūs išskyrėte savo laiką ir suradote jam tai, ko neturėjote ieškoti.

 
Nesunku, teisingai?
 
Ką daryti
 
Dar vienas patarimas (kodėl aš juos visada dalinu straipsnio pabaigoje?) – atlikite klientų apklausą. Internetas suteikia galimybę tai padaryti visiškai nemokamai. Paklauskite savo klientų kelių esminių klausimų:
 


 
Ko jie nori iš Jūsų verslo?
Kada jie to nori?
Už kokią kainą?

 
Atsakymai Jus tikrai nustebins.
 
Ir ne… Klientas nėra visada teisus. Jūsų užduotis yra parodyti jam tai taip, kad jis suprastų, jog Jūsų versle dirba ekspertai, kurie suteiks jam aukščiausio lygio konsultaciją.
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo Guru svetainės.