Keichene

Mąstau, kad galbūt reikėtų parašyti atskirą straipsnį, kaip eiliniam žmogui pasiruošti egzaminams - ne tik matematikos, bet ir lietuvių, istorijos :)

Galiu pasakyti taip man su matematika buvo ir yra,turiu pora meteliu pasimokyti(bet nelabai isivaizduoju kaip as tai sugebėsiu),matematikos neišlaikau ir nelabai kur istoju...o informatika traukia.

Kernius stebina kiekviena diena savo iskalba, tikrai matosi,kad protingas zmogus, patiko tavo straipsnis, tik deja as buvau tinginys, tai taip gerai nepavariau,sekmes tau :)

Aš pats susiėmiau tik 11-toje klasėje - tai buvo ne vėlu todėl, jog paskutinius du metus kartoji tai, ką mokeisi nuo 5 iki 11 klasės - tiesa, išskyrus tiksliuosius mokslus, kurie viską pakartoję žengia dar toliau. Vis dėlto geriausia rimtai į mokslus kibti bent jau nuo 9-tos klasės ir tada nebus didelių problemų vėliau artėjant egzaminams - nes paskui gerai pasiruošti gali ir nebe suspėti (vieniems pavyksta, kitiems ne - vieniems "pavyko" reiškia sugebėti išlaikyti egzaminus (nesvarbu kaip), kitiems - gauti šimtukus). Kaip bebūtų, niekada nėra per vėlu. Net jei liko mėnesis iki valstybių egzaminų, aš vis tiek sėsčiau prie knygų kiekvieną laisvą valandą ir padaryčiau viską, kas įmanoma, - nes po to gali gailėtis visą gyvenimą. Pabandysiu tai paaiškinti asmeniniu pavyzdžiu.
 
Kodėl apskritai verta mokytis?
 
Gyvenime yra dalykų, kurie žmogui suteikia laisvę - galimybę rinktis, daryti ką nori. Įsivaizduok, kad tu žinai, kas tave domina, ką nori studijuoti, kokią specialybę nori įgyti. Kokią sritį bepasirinktum, dalis žmonių joje yra geriausi - daugiausia pasiekę, daugiausia žinantys, turintys norą ir talentą savo žinias perduodi kitiems. Tie, kas turi galimybę pas juos patekti - prie jų prieiti - patys tobulėja greičiau nei kiti - nes mokosi iš geriausių. Tų geriausių visada yra mažuma. Tai reiškia, kad ir juos pasiekti gali ne visi. Norėdamas patekti ten, kur gali tikrai daug išmokti, iki tol turi būti įrodęs, jog sugebi įsisavinti žinias, - tokia valstybinių brandos egzaminų (VBE) paskirtis.
 
Jei gerai baigsi mokyklą, ne tave rinksis universitetai, o tu juos, - ir būsi ten, kur norėsi būti. Jeigu gerai baigsi gerą universitetą - ne darbdaviai rinksis tave, o tu juos, - ir vėl būsi ten, kur norėsi būti. Taigi tu savo ateitį gali nulemti dar sėdėdamas mokyklos suole - mokydamasis arba ne.
 
Gerai išlaikyti VBE, kurie turi labai didelę įtaką tavo ateičiai, nėra sunku - tam net nereikia būti labai protingu - reikia tik mokėti dirbti.
 
"Gerai" nėra 50. Kiekvienas mąstantis žmogus gali turėti valstybinių egzaminų vidurkį ne mažesnį nei 80. Tie, kuriems tai nepasiseka: a) mokėsi per mažai; b) mokėsi ne tai, ką iš tikrųjų reikia (labai dažnas atvejis - ir dažniausiai tai prastų mokytojų kaltė); c) yra tikrai neprotingi (šiame forume tokių žmonių beveik nemačiau).
 
Ne viena mergina iš mano mokyklos išlaikė egzaminus daugiau nei 90 vidurkiu, nors gyvenime niekuo nesidomi (nežiūri žinių, neskaito naujienų jokia tema) ir nėra jokio įspūdingo proto. Vienintelė priežastis, kodėl išlaikė gerai, - nes paskyrė pakankamai laiko (o tai, reikia pripažinti, sugeba ne kiekvienas).
 
Jeigu tu nori gerai pabaigti mokyklą, turi būti motyvuotas - suprasti, dėl ko mokaisi - kad tau ne tas pats, kaip išlaikysi. Tau reikia tikslo, kurį norėtum pasiekti baigęs. Tada, kai suvoksi, jog viskas priklauso nuo tavęs - nieko neįvyks, jei nepadarysi savo darbo ir nepabaigsi mokyklos gerai, - galvosi apie tai kiekvieną dieną ir tai neleis tau atsipalaiduoti.
 
Mokykloje aš nemėgau matematikos - taip pat galvojau, kad ji man nereikalinga (dabar manau, kad mokyklinis matematikos kursas tikrai yra naudingas) - bet norėjau studijuoti informatiką, o į ją (kaip ir į verslą, ekonomiką ir daugybę kitų specialybių) be gerų matematikos žinių nepateksi (nebent tai prastas universitetas, į kurį niekas nestoja). Nuo pat penktos klasės mano matematikos semestrų pažymiai svyravo ne daug - buvau labai stabilus: nuo 4 iki 6. Dvyliktos klasės pirmame semestre tebeturėjau 6. Po naujųjų metų matematiką pradėjau spręsti kasdien - nuo elementariausių septintos klasės kurso dalykų, kurių tuomet buvau neišmokęs (svarbiausia turėti gerą knygą ir daug užduočių su teisingais atsakymas, kad galėtumei pasitikrinti). Praėjus pusmečiui iš matematikos VBE gavau 90 - tai buvo daugiau už ne vieną pirmūną mano mokykloje - tikra staigmena mokytojai, kai jos šešetukininkas atsiranda geriausiai egzaminą išlaikiusių mokinių sąraše. Aš tiesiog turėjau tikslą ir įdėjau daug darbo.
 
Ką tai nulėmė pabaigus mokyklą? Po kurio laiko stojau į informatikos studijas Didžiojoje Britanijoje, kurioje yra daugiau nei 100 universitetų. JK studijų sistema leidžia pasirinkti 5 universitetus, į kuriuos nori stoti. Susiradau geriausių universitetų reitingą pagal informatiką ir nubrėžiau ribą ties 15-tu numeriu - reiškia, renkuosi 5 iš 15 geriausiųjų Didžiojoje Britanijoje. Nusiunčiau jiems savo stojimo paraišką. Netrukus gavau atsakymus - visi buvo teigiami: "Tu priimtas". Nei vienas taip nebūtų atsakęs, jei būčiau iš matematikos egzamino turėjęs 60 ar 70 - dauguma į tuos universitetus stojusiųjų turėjo aukščiausius balus, o matematika ten, kur jos prašoma, visada būna svarbiausias kriterijus.
 
Negana to, kadangi mane priėmė visi universitetai, aš galėjau pasirinkti, į kurį iš jų noriu važiuoti - ir pasirinkau tą, kuriame buvo tik tai, kas man patinka, - ir jokios matematikos. Dabar universitete studijuoju, kaip veikia Google paieškos sistema, kaip ji rūšiuoja paieškos rezultatus, kuriu supaprastinto lygio Skype tipo susirašinėjimo programas ir tiesiog laukiu kiekvienos paskaitos su malonumu - aš už jas mielai sutikčiau mokėti (jeigu tik studijos nebūtų nemokamos). Universitetas laikomas trečiu geriausiu po Oxford ir Cambridge, aplink mane daugybė įdomių ir protingų žmonių - tiek studentų, tiek dėstytojų, kuriuos gerbiu ir dėl kurių tobulėju greičiau nei bet kur kitur.
 
Galiausiai išėjęs po eilinės puikios paskaitos vis kartas nuo karto pagalvoju - juk manęs čia nebūtų, jeigu aš mokykloje nebūčiau susiėmęs ir išmokęs tai, ko reikėjo, - tiesiog padaręs savo darbą. Todėl to labai linkiu visiems. Ką jūs darote dabar, gali nulemti tai, kur atsidursite ateityje. Nepraraskite teisės rinktis patys. Nesvarbu, ką tu veikei visus dvylika metų, svarbu, kad juos pabaigtum puikiai, - ir tada viskas yra tavo. Dauguma paprastų moksleivių (ne amžinų pirmūnų) netiki, kad jie gali gerai pabaigti (- netikėjau ir aš), bet tas netikėjimas neturi būti priežastimi nepadaryti visko, ką gali, kad sužinotum, kaip yra iš tikrųjų.

Sveiki,
 
Noreciau paklausti ar nesimokymas(iki 8-9 kl. pvz.) gali tureti itakos stojant auksciau ? (Pavyzdziui po 12 kl. i universiteta) jeigu tarkim po 8-9 kl. rimtai susiemi ir pradedi mokytis. As daug nenusimanau apie tai(Stojimus ir kitka), o tiesa sakant man nelabai ir rupejo iki 8kl ( dabar 8kl. ),o mokiaus iki 8kl. tikrai labai blogai,daug pamoku praleisdavau, bet dabar (tiesa sakant jau kokius 5 men.) ir yra noras "rimtai susiimti", bet tuo paciu ir didelis klausimas ir abejones "Kam ? jau pervelu, reikejo mokytis anksciau, ir t,t.", o galima pabaigti ir 4'ertais., o taip pat kazkada ir mokytoja leptelejo "Nesitikekite istoti i ten ir ten, o bent 10 kl pabaigite" tai kaip sakoma isviso "nuzude" nora, o kas del seniau tai tiesa sakant apie tai beveik nemasciau ir man nerupejo, o ir versdamas mokytis nelabai buvau ir is senu mano "draugu" baige po 6-8 kl, ismesti is mokyklu, o ir sedeja. :) , bet cia ne apie tai, o tiesa sakant ir dabar kazin kuo buciau ir ka veikciau jeigu nebuciau pradejas dometis IT,Programavimu.
 
Tai vienu zodziu: Ar blogai mokymasis iki 8-9 klasiu turi itakos stojant kur nors auksciau (pvz. i universitetus) ar viskas priklauso
tik nuo islaikytu egzaminu.
 
Aciu uz betkokius atsakymus, bet tokie atsakymai kaip "kaip juokinga, haha, reikejo mokytis" tiesiog nieko nepakeis, o tiesiog noriu suzinoti tikrus atsakymus ir jusu nuomone, o paiekos sistemose ieskojau taip pat, bet nieko tokia tema nebuvo, o tikriausiai vienintelis toks ir esu pasireiskes ir nusisnekejas. :)
O jeigu ne cia parasiau tai prasau istrinti,perkelti ar ka daryti, atsiprasau.
 
Aciu!

Sakai norisi susiimti, bet tuo pačiu ieškai priežasčių kodėl to nedaryti. Jeigu jau yra noro susiimti, tai ir daryk tai, o ne ieškok kodėl nedaryti. Mokytis niekada ne per vėlu ir visos žinios kažkada gali praversti :) Be to geriau išlaikęs egzaminus įstosi į geresnę vietą.

Visiškai nesutinku su tais, kurie teigia, kad užtenka gerai mokytis tik 11-12 klasėje, o dar geriau, kai pasako, kad mokykis, tik tą, ko reikės stojimui... Su tokiais žmonėmis neįdomu bendrauti, nes jie neišmano nieko daugiau, nei savo pasirinkto dalyko. Sakysit kam tas beprasmis kokios chemijos ar biologijos kalimas, jei tarkim nebūsi mediku? Atsiminkit jūsų galva yra kaip raumuo ir kuo jūs daugiau į ją "prikišat", tuo jei yra geriau ir lengviau išmokti naujų dalykų!

Tikrai nevelu pradet mokytis. 8-9 kl. kursas egzaminams beveik nereikalingas. Matematika eina kazkur is 10-12 kl. , fizikos viska kartosi 11-12 kl.Informatikos egzui per 2 men. gali pasiruost kaip Kernius rase. Aisku priklauso nuo zmogaus. Pas mus vieni istorija kala puse vakaro ir gauna neigiamus. Man uztenka per pertrauka paskaityt, kad gauciau 6-7 A Lygiu.

Be to, pažymiai gana retai visiškai tiksliai atspindi žinias. Jei sėdi vidurinėj nieko nesimokydamas ir turi 7-8, tai nebūtinai esi protingas, kadangi mokytojai pažymius rašo už nieką... Sakau iš savo patirties, kuomet anksčiau lankiau vidurinę, pvz., rusų mokytoja gale trimestro klausdavo kiek kas nori turėt trimestre (taip, kiek pasakydavai, tiek ir išvesdavo).
Bet, turint prastus pažymius -- nereiškia, jog esi kvailas...
Todėl manau čia nuo kiekvieno priklauso ar jis protingas, suktas ar ne toks gabus ir t.t. O proto pažymiais vertint nelabai pridera (mano nuomone). :)

Šaunu, kad mąstyt pradėjai 8 kl., o ne kaip dauguma - 10-12. Didelis pliusas tau.
Pats nebuvau geras mokinys, daugiau gal man sekėsi, bet pamokas lankiau (~80%), todėl kažką girdėjau.
Kiekvienais metais sakydavau: "Viskas, pradedu mokytis". Ir pradėdavau, bet po savaitės nebe, pristigdavo motyvacijos. 12 kl. keli mokytojai pasakė, kad pražūsiu, tačiau jie klydo.
Matematikos vos ištempiau 4, istorijos už ausų mokytoja iškėlė (ačiū jai), išėjo 5-6 (3 iš 4 bandomųjų egzaminų buvo neigiami), lietuvių kalba sekėsi gerai palygint, per savo tingumą turėjau 6-7, anglų kalbą mokiausi B lygiu, egzamino nelaikiau, bet ją mokėjau vidutiniškai (7-8), iš gamtos mokslų rinkausi "mažiausią blogybę" - biologiją. Žinojau, kad ją kaip nors iš bendro išsilavinimo prašoksiu. Faktiškai jos nelankiau, nesimokiau, o ir mokytoja buvo ne truputį keista - prašokau su 6-7 (reiktų padėkoti tiems, su kuriais ją lankiau), vokiečių kalbos iš vis nemokėjau, deja ir neprisiverčiau mokytis (dabar jau gailiuos), galutinis pažymys buvo 5 ar 6. Informatika (programavimas) taip pat ėjosi prastokai, nes nelabai stengiausi gilintis į ją (kur protas buvo?...), todėl likus keliems mėnesiams iki egzamino pasakiau, kad laikysiu mokyklinį ir nesikankinau su paskaliu. Na, kaip matosi, tikrai ne super mokinys buvau. Tačiau per egzaminus nustebinau ne vieną mokytoją.
Istoriją sugebėjau išlaikyti 41% (iki šiol pats nesuprantu, kam ją laikiau)
Lietuvių kalbos egzamine truputį susimoviau - 40%
Matematiką laikiau mokyklinį - gavau 8 - mokytojas sveikino kelis kartus :)
Informatikos egzamine gavau visus 10 balų, būtų negražu jei būtų kitaip.
"Saugumo sumetimais" paėmiau dailės egzamine, kuriam gavau 8, nors nemokėjau nei istorijos dailės, nei meniškos sielos labai esu.
Kadangi mėgstu keliauti, pasirinkau geografijos egzaminą (deja, nepagalvojau, kad ten reiks žinoti daugiau nei žino kiekvienas mylintis gamtą...) - gavau 8. Keli mokytojai sakė, kad būčiau gavęs daugiau, jei iš egzamino nebūčiau po 25 minučių išlėkęs (aš iki šiol manau kitaip).
 
paskutinius metus nieko doro mokykloj nenuveikiau, tačiau kaip matai, egzaminų rezultatai neblogi. Įstojau kur norėjau (tiesa, į valstybės finansuojamą vietą). Nesamdžiau nei korepetitorių, nei namie vadovėlius varčiau. Man svarbiausia - lankyti, taip aš gaunu nemažai informacijos. Todėl prisiversk dabar keltis anksčiau ir pėdink į mokyklą, patrink tą suolą, jei turi daugiau noro - vartyk knygas ir namie.
 
Labai nepatinka man tokie mokytojai, kurie nuteikinėja prieš. Jie mano, kad taip privers mokinį mokytis, deja, tai atsisuka dažniausiai atvirkščiai. Kur jie buvo, kai juos pedagogikos mokino...

Šaunuolis kad susimąstei apie mokslus! Dabar svarbiausia - neatidėliok. Yra nemažai pavyzdžių kai žmonės susiima tik paskutinėse klasėse, bet kuo vėliau susiimsi - tuo daugiau spragų turėsi, ir tuo sunkiau reikės padirbėti, norint gerų rezultatų. Dabar pats metas pradėti mokytis - pradžioje bus nelengva, bet bus lengviau, nei tuo atveju, jei pradėtum mokytis tik dvyliktoj klasėj :)
 
Pritariu išsakytoms nuomonėms, kad turi rasti kas tau svarbu - gal esi silpnas humanitaras - tuomet stenkis humanitarinius dalykus mokytis bent vidutiniškai, o pagrindinį dėmesį sukaupk tiksliesiems ir atvirkščiai. Mūsų švietimo sistema pasenusi tuo atžvilgiu, kad neskatina ieškoti savęs - reikia kalti viską vienodai - todėl tik tu pats gali rasti kam esi gimęs, kur tavo arkliukas, ir ko gyvenime tikrai reikės. Nors vidurinėje nėra taip sunku, kad negalėtum bent pusėtinų pažymių turėti ir tuose dalykuose, kuriems nesi itin gabus - reikia tik klausyti ką kalba mokytojas, paskaityti vadovėlį ir atlikti namų darbus - grubiai tariant "įsivažiuoti"...
 
Man su matematika buvo problemų mokykloj - ne tai kad visai nesuprasdavau, bet prisirinko spragų, ir nebesusigaudydavau naujose temose... Vėliau išmokau, bet per metus teko "praeiti" visą matematikos kursą nuo kokios 8 klasės - lengva tikrai nebuvo, jau vien dėl laiko stokos ir temų gausos :D Mokytoja buvo pritrenkta pamačiusi rezultatus - netikėjo kad taip sugebėsiu :)
 
Tad pats nuspręsk kas paprasčiau - pradėti mokytis dabar, pakapstant metų ar dviejų senumo temas, ilgiau pasėdint prie knygų - ar dar patinginiaut metelių porą, o tada išmokti kokių 4-6 metų kursą. Sėkmės ;)

Cia manau biski per stipriai pasakyta , nes jis pasiims ir nesimokys nieko iskyrus matematika ir informatika , o jeigu atsitiks taip , kad jam ji atsibos 10-11 klasei arba bus negabus. Tai islys visu kitu pamoku spragos , be to prie stalo netures ka pasakyti. Tad mano manymu , nereiktu apleisti kitu pamoku , jas reikia ismokti , kad gauti gera pazymi , ir kad isliktu siek tiek atmintyje , o i megiamus dalykus reikia gilintis :)

Aš nesuprantu kaip galima mokytis tokį fakin shit kaip matematiką, nu ten tokias nesąmonės liepią mokytis. Kur aš neįsivaizduoju kur gyvenime panaudosiu, programavime? Man užtenka elementariosios matematikos (daugyba, dalyba, plius, minus) bei žinojimas tam tinkamų formulių.
 
Ką verta mokytis mokykloje tai kalbas, istoriją, ekonomiką, geografiją, biologiją ir čia praktiškai viskas, kas būtų reikalingą bendram išprusimui, kad žinotum nors Lietuvos istoriją, kad nepasiklystum žemėlapyje, kad mokėtum kalbėti ir sugebėtum valdyti savo finansus.
 
Galbūt dėl tokio savo požiūrio ir išėjau iš gimnazijos (nors pradžioje buvo užsidegimas ir priėmė mane į ją su penketų, kur skaitosi minimalus reikalingas pažymis yra 6 ar 7), o dabar skaitausi akademinėse atostogose, gal pasikeis požiūris per metus. :)
 
p.s. nori logikos? Žaisk šachmatais, žaidžiu nuo 7 metų turbūt, jeigu ne nuo mažiau. Labai padėjo programavime.

Svarbu motyvacija. Jeigu tu tikrai nori išmokti ir gerai mokintis, tai mokinkis ir viskas tikrai gausis. Gali atmestinai žiūrėt į tokius dalykus, kurie tau nereikalingi (istorija, biologija, chemija), truputį perskaityt ir gauti minimalų pažymį, nes kaip supratau tau patinka programavimas, tai tų dalykų tau ir nereik. Na čia tik tuo atveju, jeigu tvirtai žinai, kad nori būti programuotoju. O ir nereik gaišint savo laiko tam, kas neįdomu ir ko tikrai nereikės tau gyvenime, o geriau susikoncentruoti į tai kas patinka. Taip tapsi savo srities geru specialistu. Sėkmės.

na zinai zmones nera vienodo galingumo..
vieni per pora savaiciu ismoksta, ko kitiem reikia metu, kiti kai reikia domisi tuo is visu pusiu ir ismoksta daugiau nei sulej mokina pvz
 
kai man lievai matke ejo, ejau papildomai, 12kl pradzioj nesitikejau kad prileis prie egzo, o islaikiau ir ganetinai dideli %
o pazistamas mokesi papildomai tik 2men ir pavare ~70%
 
tai va priklauso kaip susiimsi galutiniam reikalui..
o del zemesniu klasiu tai yra blogai, nes nemokesi paprastu dalyku, kurie visiem kitiem bus juokai.

pateiksiu "gyvą" pavyzdį - savo mokslus. Aš taip pat dindirį mušiau iki kokios 10 klasės, po to buvo profiliavimas (ant mūsų pirmųjų išbandė ##### :angry: ), buvo daug sumaišties ir nežinomybės, beliko tik susiimti ir pasiimti likimą į savo rankas, pirmaisiais profiliavimo metais (11 kl) vidurkį pasiekiau 8, tai buvo labai didelis pasiekimas man, kai seniau būdavo vos 6, geriausiu atvėju 7. dvyliktą baigiau su 8,7 jei gerai pamenu. Žinoma tai nėra stebuklas, bet man nuo eilinio 6 iki 8,7 buvo stiprus šuolis. Tačiau tų žinių bagažo man pritrūko egzaminuose, valstybinius teišlaikiau apie 40-50 balų, mokyklinius taip pat iki 8 max. Į universitetą, mano laimei, įstojau ir po pirmojo pusmečio perėjau į nemokamą - toks buvo mano tikslas. Vėliau norėdamas atlaikyti konkurenciją, nes vis mažino valstybės mokamų vietų, pradėjau mokintis iš peties ir visada išsilaikiau nemokamoje vietoje...
 
Taigi moralas: viskas priklauso nuo tavo požiūrio ir noro. Jei labai norėsi, susiimsi ir pasieksi savo ;)
 
P.S. korepetitorių ir kitokio mėšlo nesisamdžiau, viską pats pasiekiau. Beto tėvai visai varganai gyveno, tai taip pat buvo didelis stimulas mokintis... :unsure: dabar kai pažiūriu kur mano klasės draugai (kurie mokėsi kaip aš - prastai ir baigė prastai), tai šiurpu pasidaro... :|

Tiesioginės įtakos stojant lyg ir neturi, svarbiausia kokio lygio tavo žinios.
Aišku, 8-9, klasės lyg pagrindai, šiokia tokia įžanga į tikrai rimtą egzaminų pasiruošimą. O egzaminui svarbiausia 10-12 (gal dar kažkiek 9) klasės. Bet jei neturi elementarių pagrindų, tai 10-12 kl. (jei nesusiimsi) skrajosi toliau padebesiais nieko nesuprasdamas.
O susiimt ir pradėt rimtai mokytis niekad nepervėlu. Svarbiausia dabar žinok ko norėsi gyvenime, ką studijuosi ir t.t. Ir telk mintis, pastangas, valią labiausiai į tuos dalykus, kurių tu planuosi laikyt egzaminus. Nes tavo atveju, kaip suprantu, tai tinkamiausia, kadangi esi daug ką praleidęs ir visko vienu metu puikiai neišmoksi.
 
Žodžiu, dalykuose iš, kurių laikysi egzaminus -- stenkis kiek įmanydamas, o tų, kurių nereikės tiesiog pasistenk "pratempt" bent jau teigiamais.
Juk gali turėti 10 iš lietuvių, bet 4 iš matematikos -- tai nereiškia, kad tu esi kvailas ar l. prastas mokinys.
 
Svarbiausia PASTANGOS, NORAS ir PASIRYŽIMAS. O mokytojų kalbų ir šnekų neimk į galvą, svarbu, kad tikėtum pats savim ir joks tau mokytojas nepasakys, jog "neįstosi tu ten, nesugebi to ir ano..." -- tiesiog pervargusių nuo darbo žmonių kalbos.
 
Taigi, TIKĖK savim, turėk NORO, dėk DAUG pastangų ir niekas nebus per vėlu ir pasieksi visko ko norėsi! ;)
 
 
P.S. Sorry, jei ką nelogiškai "suvėliau". Tiesiog vakaras ir jau norisi miego... :D

Tai jug vyresnese klasese mokomes to ka jau mokejom, tai kazkas panasaus i kartojima tik sudetingiau

Galiu tau daug manau naudingos informacijos pasakyt, jeigu tu nesimokei ligi 8 klasei , tai tau bus labai sunku , tolisnese klasese , nes kiek esu turejas klasioku , kas blogai pradejo , blogai ir baige :) Tad tie pazymiai seip per daug nereiskia , tik pamaloninimas saves , kad tu gali ir kartu tevai tampa laimingesni , nes manau jie stengiasi , uzdirbti pinigus , kad seima galetu kazka sau leisti nusipirkti , skaniai pavalgyti ir t.t :) Pats dabar esu Danijoje , kaip mainu moksleivis 2 gimnazijos klaseje.Busiu cia metus , kai grysiu i lietuva eisiu i 11 klase :) Pats 10 klase baigiau 7.7 vidurkiu prisiversdamas save mokytis,kai dabar suprantu , jogs tas vidurkis manes netenkina , norisi siekti daugiau , negu buti vidutiniu.Dabar , kai danijoj nieko beveik nesuprantu per pamokas , nes jos yra daniskai , tai suprantu , kad mokytis tikrai yra idomu ir neverta to atsisakyti , jeigu jau gauni ji nemokamai reikia ispesti kuo daugiau , nes garantuoju , kad toliasneme savo gyvenime suprasi , kad reikejo mokytis , o jeigu nesimokei , tai suprasi,kad buvai paskutinis ###### :) Galiu konkretu patarima del mokymosi duoti , jeigu esi labai uzsispyres , tai pradek mokytis pats , jei ne bandyk susitart su tevais , kad uz kiekviena gera pazymi duotu po keleta litu, tai tikrai padeda :) Nes manau daugelis paaugliu yra gilus materialistai , todel atsiras sioks toks noras ir mokytis , o kai isivaziuosi, tai manau prades ir patikti :) Siek tiek mano asmenines mokymosi biografijos.

Svarbiausia žinios ir gebėjimai. Jei baigęs mokyklą būsi geras programuotojas tai darbo netruks ir bus nesvarbu kaip ją baigsi. Tai tinka ir kitoms specialybėms, bet tokių žmonių vienetai, tad reiktų pagalvot ir apie išsilavinimą po mokyklos. Daugiau dėmesio skirk tam kas patinka. Jei visgi programavimas tai manau matematika turėtų būti nr.1 (na visgi ten logika, o logika programavime manau labai svarbu) aišku informatikos pamokos ir žinoma anglų (ir svarbu ir labai naudinga). O mokytis tai dar tikrai nevėlu.

Kai mokslas db mazai kur LT nemokamas,taij uztenka islaikyt neswarbu kaip reikiamus egzaminus ir istoji ten kur nori.Istot i mokama is wis lb lengwa,bent jau siais metais taip buvo

Nu ka as zinau gali mokytis kad ir prastai vistiek pagrinde svarbiausia egzaminu rezultatai. As mokiausi tikrai nepergeriausiai bet egzaminus normaliai islaikiau ir to uzteko kad istot ten kur norejau.

Bet norint to, reikes ir zemesniu klasiu ziniu..

Viskas priklauso nuo egzaminu ir 12kl metiniu pazymiu

http://www.technologijos.lt/n/technologijos/it/S-15029/straipsnis?name=S-15029&l=2&p=1
 
Įdomus viruso veikimas. Gal kas žinot įmantresnių viruso veikimo pavyzdžių? :blink: