wault

Žinai, tam straipsniui tinka šis puikus anekdotas, kurį katik prisiminiau:
Guli juodaodis po palme. Ateina baltasis ir klausia:
- Ką čia darai?
- Ai guliu ir laukiu, kol kokosas nukris.
- Oi tu tinginį, juk gali pats užsilipti ir nusiskinti.
- Ai ir taip nukris.
- Bet juk jei užsiliptum į viršų galėtum ir daugiau kokosų nusiskinti.
- O kam? Man ir vieno užteks.
- Na likusius galėtum nunešti į turgų ir parduoti.
- Na ir kas iš to?
- Už uždirbtus pinigus galėtum nusipirkti karutį – būtų patogiau kokoso riešutus vežioti.
- O toliau?
- Tuomet uždirbtum dar daugiau pinigų. Vėliau galėtum samdyti darbininkus, kad jei dirbtų už tave.
- Ir kas tada?
- Tuomet galėtum sau gulėti ir nieko neveikti.
- Tai aš tą ir darau.

Jau nekalbant apie darbdavių naglumą. Moka minimumą, o sąlygas išsikelia kosmines ir dar laiko šššš vietoje. Jau vien dėl to norisi griebti jautį už ragų ir pradėt galvoti kažką naujo.

Pritariu. Dirbti darbdaviams tai yra aukoti gyvenimą jiems. Aplamai reik pradėt žiūrėt į gyvenimą kitaip. O ne vien tik į darbą. Pastebėjau vos ne visi žmonės su kuriais bendrauju gyvenimą lygina su darbu. Ta prasme, tu dirbi, reiškiasi tu gyveni. Pffff juokinga klausytis tokių kalbų, tuo pačiu ir gaila pašnekovų, nes žinau, kad jų gyvenimas bus pagrįstas šių dienų vergove. Taip, dirbti darbdaviams yra šių dienų VERGOVĖ, tačiau žmonės to net neįtaria, nes praplautos smegenys dar mokykloje. Vietoj to, kad kažką pats sugalvotum, tai aukoji gyvenimą kažkam kitam. Aišku šiais laikais kažką sugalvoti tikrai nėra lengva, bet jeigu norima kažką pasiekti taip kaip ir norima kvėpuoti, tikrai viskas įmanoma. O gyvenime yra tikrai ką pamatyti, ne vien tik darbą. Suprantu galima padirbti darbdaviui kažkurį laiką, tam, kad turėtum pinigų pradžiai savo naujam projektui, kuris neš pajamas praleidžiant dirbant žymiai mažiau laiko. Tačiau ne visam gyvenimui... Visgi sistema yra sistema ir jos nepakeisi, gaila, bet ir pačiam nelengva kažką pakeisti, bet bandysiu...

Šiemet baigiau universitetą. Grupiokai jau trečiame, ketvirtame kursuose dirbo - o aš visdar ir baigęs mokslus, nesiruošiu niekur eiti dirbti. Niekad nesupratau žmonių, kuriems svarbu dirbti oficialų darbą. O ir jei dar PUSANTROS ŠTUKĖS gauna, tai jau ohoho. Nekalbu net, jei daugiau :lol: 2,5k duok į rankas, ir visą gyvenimą dirbs, nors ir keturiom prašliaužiot teks.
 
EDIT: papasakosiu pats truputį, kas pakeitė mano požiūrį į darbą.
 
Tai vat, buvau studentas, kadangi nuo senų laikų freelancinu, tai didelio poreikio darbui ir nemačiau. Nes vistiek gaudavau šiokių tokių pajamų. Bet sugalvojau įsidarbinti, for fun. Realiai, nesiuntinėjau CV belekur ir belekam, o būtent ėjau ten, kur reikėjo tokio žmogaus kaip aš, su tam tikrais specifiniais įgūdžiais. Visur kur ėjau, gavau darbo pasiūlymus. Visų atsisakiau. Pavyzdys, sėdi prieš mane darbdavys ir pasakoja man, prie kokių didelių, įdomių projektų dirbsiu, ekomercija ir panašiai, tipo vos ne nori priversti mane pagalvoti, kad aš čia būsiu ohoho, kokia didelė viso mechanizmo dalis. Na, galvoju ir mokės atitinkamai.. Cha. 1,3k.. Apsisukau, išėjau, ir niekad po to laiko nebėjau darbintis. Gerai, kad išvis dar nepaprašė, manęs primokėt jiems, kad leis būti didelių ir įdomių projektų dalimi.

Pritariu. Dirbti darbdaviams tai yra aukoti gyvenimą jiems. Aplamai reik pradėt žiūrėt į gyvenimą kitaip. O ne vien tik į darbą. Pastebėjau vos ne visi žmonės su kuriais bendrauju gyvenimą lygina su darbu. Ta prasme, tu dirbi, reiškiasi tu gyveni. Pffff juokinga klausytis tokių kalbų, tuo pačiu ir gaila pašnekovų, nes žinau, kad jų gyvenimas bus pagrįstas šių dienų vergove. Taip, dirbti darbdaviams yra šių dienų VERGOVĖ, tačiau žmonės to net neįtaria, nes praplautos smegenys dar mokykloje. Vietoj to, kad kažką pats sugalvotum, tai aukoji gyvenimą kažkam kitam. Aišku šiais laikais kažką sugalvoti tikrai nėra lengva, bet jeigu norima kažką pasiekti taip kaip ir norima kvėpuoti, tikrai viskas įmanoma. O gyvenime yra tikrai ką pamatyti, ne vien tik darbą. Suprantu galima padirbti darbdaviui kažkurį laiką, tam, kad turėtum pinigų pradžiai savo naujam projektui, kuris neš pajamas praleidžiant dirbant žymiai mažiau laiko. Tačiau ne visam gyvenimui... Visgi sistema yra sistema ir jos nepakeisi, gaila, bet ir pačiam nelengva kažką pakeisti, bet bandysiu...

Vienintelį savo gyvenime samdomą darbą dirbau 1992-iais metais. Juokinga, kad daugelis žmonių pasiekę tam tikrą amžiaus ribą, tarkim, po studijų baigimo, atkakliai ieško darbo. Tačiau kaip ir daugelis dalykų, kuriuos daro minia, šis nėra pats išmintingiausias.
Tiesą pasakius, jei esate sąmoningas ir racionalus, darbo susiradimas gali būti blogiausias jums gyvenime nutikęs dalykas. Yra daug geresnių būdų pragyventi užuot pardavinėjus savo laiką darbdaviams. Žemiau pateikiu dešimt priežasčių, kodėl neverta ieškotis darbo.
 
Priežastis nr. 1: reguliarus atlyginimas – tik kvailiams
 
Susirasti darbą ir mainyti savo laiką į pinigus iš pradžių atrodo visai nebloga idėja. Tik viena problema. Tai kvaila! Tai pats kvailiausias būdas generuoti pajamas! Kodėl? Nes jūs gaunate pajamas tik tuomet, kai dirbate. Ar įžvelgiate problemą? O gal jums jau “praplovė” smegenis, kad pinigus galima generuoti tik darbo vietoje?
Ar niekada nesusimąstėte, kad būtų gerai pinigus uždirbti ir tuo metu, kai nedirbate? Kas jums įdiegė nuostatą, jog pinigus galima užsidirbti tik esant darbo vietoje? Galbūt kitas darbuotojas, kuriam smegenys “praplautos” jau seniai?
Ar gyvenimas nebūtų paprastesnis jei jums mokėtų netgi tada, kai miegate, valgote ar žaidžiate su savo vaikais? Užmokestis 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Jūsų augalai auga be jūsų pagalbos. Kodėl nepadarius to paties su savo sąskaita banke?
Kam rūpi, kiek valandų jūs dirbate? Vos keletas žmonių visame pasaulyje domisi, kiek laiko praleidžiate biure. Darbdaviams nerūpi jūsų laikas – jiems rūpi vertė, kurią jie gauna. Kiek laiko man užtrunka parašyti šį straipsnį? 3 valandas. O jeigu užtruktų 6 valandas, ar gaučiau dvigubai didesnį honorarą?
Žinoma, nereikėtų jaustis blogai jei jau kažkas “gręžia” iš jūsų brangų laiką. Daugelis racionalių žmonių pradeda nuo to, tačiau ilgainiui šie supranta, jog mainyti laiką į pinigus yra neefektyvu ir kad yra geresnių būdų pasipelnyti. Ir iš tiesų, geresnių būdų yra.
Protingi žmonės kuria sistemas, kurie generuoja pajamas 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Tai gali būti nuosavas verslas, internetinio portalo sukūrimas, tapimas investuotoju ar pajamų generavimas iš kūrybinės veiklos. Sistema sukuria ilgalaikę vertę, iš kurios generuojamas ateities pelnas. Tuo tarpu visą savo laiką galite sutelkti naujiems pajamų šaltiniams kurti (esamai sistemai tobulinti ar naujai sistemai kurti).
Žinoma, pradžioje teks investuoti nemažai laiko ir pastangų savo pajamų generavimo sistemai sukurti. Bet jums nebūtina išradinėti dviračio – pasinaudokite jau esamomis idėjomis, pritaikykite jas savoje rinkoje. Vos tik pradėsite, palaikymas nebereikalaus tiek daug laiko.
 
Priežastis nr. 2: ribota patirtis
 
Jums galbūt atrodo, jog darbą susirasti gerai vien dėl patirties. Jūs įgaunate patirties gyvendami, nepriklausomai nuo to – turite darbą ar ne. Darbas duoda patirties tik darbo srityje, o patirtis įgaunama už jos ribų, taigi naudos praktiškai nėra. Atsisėskite ir nieko nedarykite keliems metams, galėsite vadinti save patyrusiu medituotoju, filosofu ar politiku.
Problema ta, jog darbe jūs kartojate tuos pačius veiksmus daugybę kartų. Jūs nemažai išmokstate pradžioje, o vėliau sustojate. Tai verčia jus pražiopsoti galimybę įgyti naujos patirties, kuri būtų daug vertingesnė. Ir jei jūsų riboti įgūdžiai taps nebepaklausūs rinkoje, tuomet iš patirties visiškai jokios naudos. Paklauskite savęs, kiek jūsų patirtis bus verta po 20-30 metų? Ar jūsų darbo pareigos tuomet egzistuos?
Pagalvokite, kuri patirtis jums būtų naudingesnė: žinios, kaip atlikti konkretų darbą puikiai, t.y. toks, kuriame jūs mainytumėte savo laiką į pinigus, ar žinios, kaip generuoti didelius finansus, t.y. toks, kurio dėka nebereikėtų rūpintis darbu? Nežinau kaip jūs, bet aš mieliau pasirinkčiau antrąjį variantą. Manau, jog tai daug naudingiau.
 
Priežastis nr. 3: visą gyvenimą trunkanti priklausomybė
 
Darbo susiradimas yra, tarytum, įstojimas į žmonių domestikacijos programą. Joje jūs išmokstate, kaip būti geru gyvūnu savo šeimininkui. Apsižvalgykite ir įdėmiai įsižiūrėkite. Ką matote? Ar žmonės, esantys aplink darbe, yra tikrai laisvi žmonės? O gal jūs gyvenate narve, kuriame talpinami sąmoningumo neturintys gyvūnai?
Kai pradedate dirbti naujoje įmonėje, iš pradžių keletą savaičių praleidžiate mokymuose (tai ir yra domestikacijos programa). Jūsų vadovas apdovanoja jus už gerą elgesį, tačiau baudžia už blogą elgesį, t.y. netinkamai atliktą darbą. Ar jūsų viduje dar yra kibirkšties gyventi? Tuomet išsilaisvinkite iš gyvūnų narvo ir tapkite nepriklausomi.
 
Priežastis nr. 4: per daug burnų, kurias reikia išmaitinti
 
Darbuotojų atlyginimas yra labiausiai apmokestinamos pajamos. Mokesčių sistema sukurta taip, jog atskirtų kiek iš tiesų jūs, kaip darbuotojas, sunaudojate darbo išteklių. Net ir darbo stalas biure, kuriuo naudojatės, yra išskaičiuojamas iš jūsų atlyginimo.
Kita dalis jūsų pajamų keliauja bendrovės investuotojams dividendų pavidalu. Tai labai daug burnų, kurias reikia išmaitinti. Jūs gaunate tik labai nedidelę dalį tos vertės, kurią sukuriate. Turėtumėte gauti trigubai daugiau už tai, ką gaunate.
 
Priežastis nr. 5: pernelyg didelė rizika
 
Daugelis žmonių tiki, jog susirasti darbą yra paprasčiausias ir saugiausias būdas išgyventi. Kvailiai. Ar savęs pastatymas į tokią poziciją, kai kitas žmogus gali pasakydamas du žodžius (“Jūs atleistas”) panaikinti visą saugumą? Ar vienas pajamų šaltinis tikrai užtikrina saugumą?
Pati mintis, jog darbas yra pats saugiausias būdas generuoti pajamas yra kvailokas. Jūs negalite būti saugus, jeigu pats nekontroliuojate darbo – darbuotojai turi mažiausią kontrolę įmonėje. Jeigu jūs esate darbuotojas, tikrosios jūsų darbo pareigos vadinasi “profesionalus lošėjas”.
 
Priežastis nr. 6: taikstymasis prie boso
 
Kai susiduriate su idiotu verslininkystės pasaulyje, jūs galite atsukti jam nugarą ir nueiti kita kryptimi. Kai susiduriate su idioti korporaciniame pasaulyje, jūs turite atsukti jam priekį ir pasakyti: “Atsiprašau, bose”. Ar žinojote, kad žodis “bosas” kilęs iš vokiško žodžio, reiškiančio “bulius”?
Daugelyje kompiuterinių žaidimų, bosas yra blogietis, kurį paskutiniame žaidimo lygyje reikia nužudyti. Taigi, jeigu jūsų bosas yra tikras “bulius”, ką tai reiškia jums? Kad jūs privalote taikstytis prie jo. Vėlgi, jokios nepriklausomybės, tik dar vienas trūkumas, sukeliantis diskomfortą.
 
Priežastis nr. 7: maldavimas padidinti atlyginimą
 
Kai norite padidinti savo pajamas, jums reikia prisėsti kartu su savo vadovu ir paprašyti jo padidinti atlyginimą. Ar tai tikrai geras jausmas? O galbūt jus domintų galimybė pačiam nuspręsti kiek norite uždirbti pinigų, t. y. be kitų žmonių leidimo? Tuomet kurkite verslą. Jei vienas klientas jums pasakys “ne”, jūs paprasčiausiai galite imti dirbti su kitu klientu.
 
Priežastis nr. 8: ribotas socialinis gyvenimas
 
Daugelio žmonių socialinis gyvenimas sukasi apie jų darbą. Jie susitikinėja su tais pačiais žmonėms, dirbančiais tame pačiame verslo sektoriuje. Vien tai jau reikštų socialinę mirtį. Šiems žmonėms pokalbiai apie naujausią “Windows” operacinės sistemos versiją ar naujausią konkurentų produktų seriją yra patys įdomiausi.
Jeigu vienas iš jūsų bendravergų parduodamas kitai įmonei – tai reiškia, jog praradote draugą? Jeigu dirbate srityje, kurioje dominuoja vyrai, tai reiškia, jog neturite progos pabendrauti su moterimis? Kodėl nenusprendus pačiam su kuo norite socializuotis?
 
Priežastis nr. 9: laisvės praradimas
 
Reikia nemažai pastangų, jog prijaukintum ir “išdresiruotum” darbuotoją. Pirmas dalykas, kurį privalo padaryti darbdaviai, tai sutramdyti žmogaus savarankiškumo jausmą. Naujiems darbuotojams primetamos taisyklės, apribojimai bei visokios “politikos”. Taip žmogus tampa paklusnus, nes bijo būti nubaustas.
Darbuotojams nurodoma kaip jie turi rengtis, kalbėti, judėti ir t.t. Mes neleidžiame darbuotojams mąstyti patiems, taip? Kartais bendrovės politika net neleidžia pasidėti augalo ant savo darbo stalo.. Laisvi žmonės žino, jog tokios taisyklės ir apribojimai yra kvaila. Vienintelė protingų žmonių politika: “Būk gudrus ir daryk, ką mėgsti”.
 
Priežastis nr. 10: tapimas bailiu
 
Ar pastebėjote, jog samdomi darbuotojai sugeba skųstis apie bendrovės problemas iki soties? Bet jie nenori sprendimų, jiems užtenka pasiskųsti ir suversti kaltinimus kam nors iš aplinkos. Taip, kaip darbo susiradimas atima laisvę, taip ir laisvės praradimas paverčia mus bestuburiais bailiais. Jeigu negalite pavadinti savo boso “šikniumi” nebijodami, kad galite prarasti darbą, tuomet jūs nebesate laisvas. Jūs tapote kažkieno nuosavybe.
Jei dirbate su bailiais visą dieną, ar nemanote, jog dalį to bailumo perimsite ir jūs? Žinoma, kad taip. Tik laiko klausimas, kada imsite aukoti kilniausias savo žmogiškumo dalis vardan baimės: iš pradžių drąsa, po to sąžiningumas, vėliau patikimumas, galiausiai nepriklausomybė. O dabar didžiausia jūsų baimė yra pripažinti tiesą – kuo tapote. Nesvarbu, kiek laiko vergaujate – galite būti nepriklausomas.
 
Šaltinis: http://www.ekonomika.lt/naujiena/desimt-priezasciu-neieskoti-darbo-29818.html?page=1
Straipsnio autorius: Styvas Pavlina, verslas.in
 
Man patiko, o ką manote jūs apie tas 10 priežasčių neieškoti darbo?

Aš manau, kad straipsnis skirtas neeiliniam lietuvos piliečiui (verslo, kūrybinę ir t.t. gyslelę turinčiam žmogui) kuris pats supranta, kaip gali pasidaryt pinigų neieškodamas darbo. Jei straipsnio autorius turi omenyje, kad kiekvienas žmogus gali susikurti sau darbo vietą, tai manau autorius yra atitrūkęs nuo realybes ir pats nesupranta apie ką kalba. :)
 
Straipsnis, mano nuomone, yra skirtas tiems kurie vis dvejoja imtis kokia nors ekonomine veikla savarankišai.

Pakolkas geriausios tai Paulo Coelho "Alchemikas", ir Balio Sruogos "Dievų miškas".

Čia labiau problema ne tavo atminties, bet labiau tavo įgūdžių. Natūralu, kad jei daug laiko prašvaistei veltui - staiga sugebėjimų socialinių nėįgysi. Bet gera žinia ta, kad juos gali išsiugdyti. Tiesa, dar viena liūdną žinia ta, kad tam reikės daug laiko ir pastangų, tačiau svarbiausia tavo apsisprendimas pasikeisti. Jei pradėsi dabar, po metų galbūt nebūsi super pažengęs, bet progresą matysi ir tai tave įkvėps.
 
Iš esmės, jei nori mokėt gražiai ir sklandžiai dėstyt mintis turi daryt du dalykus:
 
1) Mokytis
2) Bandyti
 
Mokytis turėtum skaitydamas intelektualias knygas, plėsdamas akiratį, įnešdamas į savo gyvenimą pažinčių su tais žmonėm, kokiu pats norėtum būti bei stebėti tuos, koks norėtum būti pats.
 
Bandyti turi nuolat. Bandyk mintyse ar garsiai, bet niekam negirdint perpasakot kokias nors įdomias naujienas perskaitytas/išgirstas neseniai. Gal atrodo kvaila, bet tai yra įgūdis įgyjamas per įpročius.
 
Tarp kitko, kalbant apie įdomias istorijas. Pats mokiausi šio meno nuo mažens. Gal nuskambės ir kaip bepročio pasipasakojimai, bet kai buvau gal 5 ar 6 metų, po kiekvieno įdomesnio įvykio gyvenime - kelionės kur nors, svečių apsilankymo, matyto filmo ar filmuko aš užsidarydavau vienas kambary, vaikščiodavau ratais ir pasakodavau sau tai, ka mačiau ir girdėjau.
Taigi, nesi vienas toks ir nesi niekuo blogesnis ar išskirtinesnis, tiesiog man pasisekė, kad pradėjau tai daryti anksčiau :)
 
Justinas

Sveiki visi kas nusprendė skirt keletas minučių paskaityti naujokės prisistatymą.....Aš trumpai ;) Esu 20m panelė, Vilnietė.. Gyvenimo nesmerksiu :D :) į užsienį neplanuoju.. Klausiat kodėl? nes kaip nebūtų keista LT gyvenimas man davė jau daug galimybių, tame leido įsilieti į realaus (ne virtualaus) verslo pasaulį bei pažiūrėti ir suprasti kaip ten kas.. Realiam gyvenime turiu gerai apmokama, perspektyvų darbą... bet tai vis tiek neleidžia mano Sielai RAMIAI GYVENTI :D Noriu kažko kito..savo... dar aiškiai neturiu galvoje suformuluotos idėjos ko... todėl pamaniau, kad virtualioje erdvėje galiu rast atsakymą į šį klausimą.. tad laisvu laiku planuoju karts nuo karto čia užbėgt... Jaučiu, kad bus IDOMUUU.... :)

Eik į http://www.lingq.com/ ir ten pasirinksi kokią kalbą nori mokintis. Manau pats geriausias variantas.

Eik į http://www.lingq.com/ ir ten pasirinksi kokią kalbą nori mokintis. Manau pats geriausias variantas.

Ištikrųjų tai pratimai su savo kūno svoriu yra pranašesni uz svoriu kilnojima. Nes dirba vienu metu daugiau raumenu ir yra prijungiamos sausgysles ir t.t. Kai dirbi su svoriais dirba tik kelios raumenų grupės, o dirbant su savo kūno mase dirba žymiai daugiau raumenų vienu metu, ko kūnas ir reikalauja. Neveltui stipriausi pasaulyje žmonės kai dar svoriai nebuvo populiarus ir nelabai žinomi buvo 1800-1950 kažkur metais. Nes sportavo su savo mase. Arba kitaip Calisthenics. Arthur Saxon, Eugen Sandow ir t.t. Kam įdomu galit pasiskaityti convict conditioning knyga, ten viskas labai gražiai išaiškinta. Beja Arthur saxon su viena ranka kiek žinau yra iškelęs 180 ar 200 kg.

Tipo nusipirkti tą reklamos paketą reikės pastangų? :D

Nu jeigu tau kas nepatinka tai nerašyk čia gerai? Jau antras niekam tikęs postas iš tavęs šioje temoje. O jeigu tau praplautos smegenys šiolaikinės visuomenės ir be lėktuvų ir automobilių daugiau nieko nematai, tai man labai gaila tavęs.

Nu jeigu tau kas nepatinka tai nerašyk čia gerai? Jau antras niekam tikęs postas iš tavęs šioje temoje. O jeigu tau praplautos smegenys šiolaikinės visuomenės ir be lėktuvų ir automobilių daugiau nieko nematai, tai man labai gaila tavęs.

"Neverta kalbėti su žmogumi, kuris, siekdamas Teisingo kelio, gėdijasi prastų savo drabužių ir paprasto maisto" Konfucijus

Neblogas dalykas visgi tas šaltas dušas. Tikrai turintis nemažai privalumų:
 
Stiprina imunitetą.
Gerina kraujo cirkuliaciją.
Gražina odą. Pastebejau, kad rekomenduojama žmonėms turintiems spuogų ant kūno, neva tai mažina jų augimą.
Skatina testosterono gamybą.
Atsiranda daugiau energijos.
Mažina depresiją.
 
Ir dar daug kitų privalumų.
 
Patys maudotės po šaltu dušu? Aš jau porą savaičių kaip maudaus. Ir pastebėjau, kad energijos atsirado tikrai žymiai daugiau.

Lenkiu galva prieš autorių, tikrai puiki motyvacija. Katik perskaičiau Peter Kummer knygą, "Nieko nėra neimanoma". Ir galiu su tavim sutikt visu 100 procentų. Reikia tik savimi tikėti ir pradėti veikti. O tada jau tavęs nieks nesustabdys :)

Labas vakaras, mielieji uždarbio lankytojai.
 
Prisipažinsiu iš karto - mėgstu rašyti. Mėgstu rašyti ne tam, kad praleistas laikas būtų švaistomas veltui, priešingai, mėgstu atlikti "paspyrimą į užpakalį" ir pagaliau žmones "pabudinti". Visų pirma, reikėtų paminėti, jog tai nėra mano nei pirmas, nei antras motyvuojantis straipsnis. Kiek daugiau apie mane galite pasiskaityti žemiau esančiose nuorodose, taip pat, jose išvysite ir kitus mano motyvuojančius straipsnius. Tikiuosi, jog visą tai Jums, mielieji skaitytojai, bus naudinga.
 
Apie mane:
Prisistatymas.
Surimuota rašliava + mano požiūris į Lietuvą (?) bei jos valdžią.
 
Kiti motyvuojantis straipsniai:
Success is repeated effort.
Vienas pirmųjų motyvuojančių straipsnių
 
Labai šaunus video, tinkantis prie straipsnio:
Tema, kurioje yra video.
 
Taigi, kaip minėjau, rašyti šį motyvuojantį straipsnį mane "privertė" ne tik tai, jog noriu pagelbėti kitiems lietuviams, juk, visgi, esame kilę iš tos pačios valstybėlės, tačiau, taip pat, tai yra puikus užtaisas motyvacijos pačiam.
 
Senuosiuose savo straipsniuose labiausiai šnekėjau apie sporto naudą, sportinę motyvaciją, sportinį pyktį, kuris padeda gyvenime. Tačiau, tai buvo tik mažas trupinėlis visos visumos. Būtent apie tą visumą ir norėčiau pašnekėti, pasiliekant prie sporto, ir tiesiog parodyti Jums, jog viskas yra pasiekiama (taip, taip, visi Jūs tai puikiai žinote, tik kažkodėl niekas nieko nedaro) tik su didžiuliu noru ir pastangomis. Pradedam.
 
Įsivažiavimas į straipsnį:
 
Taigi, kaip dažnai girdite, nesvarbu, ar šeimoje, ar draugų rate: "Oi, priaugau kelis kilogramus." - šioje vietoje turėtų įsijungti rėžimas, kuris priverstų žmones atidžiau žiūrėti į mitybą bei paskatintų juos sportuoti, tačiau, kaip, dažniausiai, visą tai pasibaigia? Galėčiau kirsti, jog atsiranda šioks toks stresas, kompleksavimas, dingsta pasitikėjimas savimi ir išauga noras valgyti, kas lems papildomus kilogramus. Taigi, pagalvojus, blyn, kam Tu dejuoji, jog priaugai kelis kilogramus, nes, panašu, jog Tau visiškai tai nesvarbu, kadangi viskas baigiasi sočia vakariene. Kodėl negalima pasakyti tiesiog VISKAS ir pakeisti gyvenimo būdą?
 
Šis pavyzdys su persivalgymu tinka, praktiškai, viskam. Na, pagalvokime, tarkime, įsivaizduokite tipišką lietuvį, kuris, grįžęs po darbo, ankstyvo rudens vakarą, suprasdamas, jog žiemos sezonas - ne už kalnų, vis tiek, nusiperka alaus, prie to pačio dar ir kokios keptos duonos, žinoma, kompiuteris, televizorius - abu kartu privalo būti įjungti, žino, jog virtuvėje dega šviesa, nesvarbu, nueis vėliau, išjungs, na, nes, juk, tingi. :) Tik nepagalvokite, jog atsiranda kažkokia antipatija lietuviams, tikrai ne. Tiesiog aš itin nemėgstu žmonių, kurie dejuoja dėl esamos padėties, nors visi mes suprantame, jog viskas gali būti geriau ir, tai tik priklauso nuo jų pačių užgaidos.
 
Na, taip pat, norėčiau paminėti ir dar vieną pavyzdį. Įsivaizduokite: šeima sunkiai pragyvena, vyras pasiryžęs išvykti net į užsienį, jog uždirbtų šeimai pinigų. Viskas atrodo labai gražu, tačiau, kaip dažniausiai tai baigiasi? Juolab to, kad vyras, visai nemokėdamas į tą šalį vykstančios kalbos, ten nuvykęs gerą penktadalį prageria, nes, neva, labai sunku, neįmanoma gyventi, šeimos ilgesys ir t.t., o, juk, galėtų laisvą laiką panaudoti kalbos tobulinimui, galų gale, sportui ar knygos skaitymui. Kokio velnio sakyti, jog sunku, (nesvarbu, ar tikrai sunku ar ne) juk tai situacijos geresnės nepadarys. Kodėl negali PAKENTĖTI, INVESTUOTI savo laiko vertingesniems dalykams vien tam, kad ateityje Tu, kartu su šeima, galėtum gyventi daug geriau? Retorinis klausimas, kelios minutės apmąstymui.
 
Tarp gyvenimo ir sporto yra didžiulės sąsajos, ir ten, ir ten reikia sunkiai dirbti, jog galėtum džiaugtis rezultatais, argi netiesa?
 
Kodėl amžius - neriba?
 
Na, tikriausiai, visiems nenuostabu, jog, kuo žmogus senėja, tuo atsiranda daugiau įvairiausių problemų. Pripažinkime, problemų, t.y. tiksliau ligų, padariniai yra praeities klaidos. Juk patys suprantame, jog aktyvesnis gyvenimas ne tik paauglystėje, tačiau ir santūresniame amžiuje bei bent šiek tiek mitybos prisižiūrėjimas gali privesti prie daug lengvesnės senatvės. Manau, jog daug kas šioje vietoje teiks: "Juk gaila numirti sveikam." :) Į tokius pasisakymus galiu atsakyti tik šitaip: "Ankstyvasis gyvenimo džiaugsmas skirtas ne tam, jog visa tai galėtumėte paversti alkoholiu, "prataškytais" pinigais vėjuje, ligomis, tačiau tam, jog senatvėje turėtumėte, kuo pasigirti, kuo pasidžiaugti, kad galėtumėte palikti saugų, stiprų pagrindą ateinančioms kartoms bei tiesiog džiaugtis, matant, kaip auga Jūsų būsimi vaikai, kaip auga Jūsų būsimi anūkai."
 
Taigi, kodėl amžius - neriba? Niekada nebus per vėlu pradėti sportuoti. Niekas neliepia šešiasdešimties metų senukui lėkti maratone. Bet, jeigu jis ruošis, stengsis, aš neabejoju, jog sudalyvavimas tokiame renginyje jam prilygs laimėtam milijonui.
 
Jokių pasiteisinimų! JOKIŲ!
 
Manau, jog jau pastebėjote, jog nemėgstu žmonių, kurie dejuoja, skundžiasi ir kitaip gadina kitų savijautą. Kas liečia sportą - šiam klausimui turiu itin tvirtą nuomonę ir požiūrį. Prisipažinsiu, jeigu kas skaitėte mano viršuje esančius straipsnius, sužinojote, jog, kai buvau jaunesnis, buvau labai stambus. Žodžiu, visas antsvoris baigėsi tuo, jog paprasčiausiai pasakiau sau: "Nori turėti gerą gyvenimą? STENKIS DABAR ARBA NIEKADA." Niekada savęs neapgaudinėjau, kokia prasmė? Aš žinojau, jog vyruko, turinčio ~22kg antsvorį, tikrai niekas nepamils. Aš ir pats tokio savęs nemylėjau. Taigi, pasakiau kartą GANA ir kuo visą tai baigėsi? -25kg bei šią vasarą užbaigsiu "žygį", jau mesdamas ne antsvorį, o tiesiog grąžindamas kūną. Na, bet tai nesvarbu, esmė, jog jeigu Jūs nepradėsite DABAR, Jūs nepradėsite NIEKADA.
 
Prie to pačio, itin nemėgstu žmonių, kurie teisinasi būtent šitaip: "Niekada nebūsiu geras bėgikas." - , kaip tu gali būti geras bėgikas, jeigu Tu niekada nebėgai? "Neverta stengtis, niekad nebūsiu geros fizinės formos." - o, kaip kitaip, jeigu niekad nesportavai? "Įstoti į Cambridge? (Universitetas) Nejuokauk." - o, kaip gi Tu įstosi, jeigu net pats savimi netiki? VISKO, įsiminkite, VISKO galima pasiekti, visiškai nesvarbu koks Tu esi: aukštas ar žemas, stambus ar "kūdas", kairiarankis ar dešiniarankis. Tai VISAI nesvarbu.
 
"Cinkelis" širdyje.
 
Čia puikiai tinka angliškas žodis - "desire" (troškimas). Kiekviena "kelionė" prasideda svajone, tačiau prie tokio minčių mąstymo prisidėjus ir troškimui įvykdyti tą svajonę - viskas įmanoma.
 
Lėk tiesiai, nesidairyk į šonus.
 
Daugelyje angliškų straipsnių, būtent apie motyvaciją, galite išvysti šį anglų kalbos žodį - "obstacle" (kliūtis). Įsiminkite, jų visada bus. Niekas Jums svajonės neleis pasiekti lengvai, SVAJONĖS reikalauja laiko, REZULTATAI reikalauja laiko, GERESNIS GYVENIMAS reikalauja laiko. Jeigu pasiduosite pagundai, reikš, jog ne taip ir norėjote pasiekti "finišą". Niekada neleiskite nugalėti pagundoms to, kas tūno Jūsyse ir gali paversti Jus geresniais žmonėmis.
 
"Deadline'as"
 
Taip, visi, kas pradėjote sportuoti ar sportavote kažkada anksčiau, puikiai žinote, jog sunkiausiai įsivažiuoti. Nugalėkite savo jausmus, savo skausmą, jis - laikinas, didžiavimasis savo darbu - amžina. Grįžtant prie sporto, rezultatai po tokio savo minčių "perkrovimo" į geresnį gyvenimą, Jums neleis nustoti, Jūs nenorėsite sustoti, Jūs norėsite tobulėti, Jūs tapsite geresniais žmonėmis.
 
Kelkis, , laikas į geresnį gyvenimą!
 
"If you want to make your dreams come true, the first thing you have to do is wake up." - kelkis, žmogau. Oro sąlygos, paros metas - visai nesvarbu. Svajonės nestoja niekada ir noras dėl jų kovoti - amžinas. Visai nesvarbu, ar Tu nori numesti papildomus kilogramus, ar nori patekti į prestižinį universitetą, ar nori nusipirkti naują automobilį - SPORTUOK, MOKYKIS, TAUPYK. Svajonės ir siekiai niekada nestoja.
 
Kaip užbaigsiu šį vakarą aš? PADĖSIU DAR VIENĄ ŽINGSNĮ GERESNIO GYVENIMO LINK.
 
PRADĖK VEIKTI DABAR. KO LAUKI?
 
Ačiū, kad skaitėte, tikiuosi, jog šis straipsnis Jums buvo/bus/yra naudingas.
 
Gero vakaro,
Promise/Justas.

Kai numinsiu, priminsiu tau šitą eilutę :)

Pažystami vis kviečia aplankyti juos Anglijoje. Na ir nusprendžiau kodėl gi ne. Bet taip sėst į lėktuvą ir nuskrist per 2,5 valandos labai jau neįdomu :) ir šeip aerouostai man kažkodėl depresiją varo :D. Nusprendžiau, numinsiu dviračiu (šitą jau buvau nusprendęs žiemą ir buvau, net temą sukuręs, bet užsidelsė kelionė, turbut, kad bijojau nežinomybės), bent bus ką papasakoti. Gal kas artimiausiu laiku ruošiasi keliauti į angliją ir nori prisidėti su dviračiu? Nes vienam gana liūdna būtų minti :) Ir šeip po tokio kelionės būtų galima sugalvoti kažką rimtesnio :) O šeip būtų neblogai išvykti po poros svaičių.

Neblogas dalykas visgi tas šaltas dušas. Tikrai turintis nemažai privalumų:
 
Stiprina imunitetą.
Gerina kraujo cirkuliaciją.
Gražina odą. Pastebejau, kad rekomenduojama žmonėms turintiems spuogų ant kūno, neva tai mažina jų augimą.
Skatina testosterono gamybą.
Atsiranda daugiau energijos.
Mažina depresiją.
 
Ir dar daug kitų privalumų.
 
Patys maudotės po šaltu dušu? Aš jau porą savaičių kaip maudaus. Ir pastebėjau, kad energijos atsirado tikrai žymiai daugiau.

Žinok jeigu autorių kamuoja tokios mintys tai iš patirties galiu pasakyti, kad ir tie pinigai nepadės. Tiesiog norisi kažkur pabėgti nuo šitos visuomeninės mėsmalės.

Neblogas dalykas visgi tas šaltas dušas. Tikrai turintis nemažai privalumų:
 
Stiprina imunitetą.
Gerina kraujo cirkuliaciją.
Gražina odą. Pastebejau, kad rekomenduojama žmonėms turintiems spuogų ant kūno, neva tai mažina jų augimą.
Skatina testosterono gamybą.
Atsiranda daugiau energijos.
Mažina depresiją.
 
Ir dar daug kitų privalumų.
 
Patys maudotės po šaltu dušu? Aš jau porą savaičių kaip maudaus. Ir pastebėjau, kad energijos atsirado tikrai žymiai daugiau.