topsas
-
Pranešimai
110 -
Užsiregistravo
-
Lankėsi
-
Laimėta dienų
1 -
Atsiliepimai
100%
Turinio tipas
Forumas
Kalendorius
Parduotuvė
Akademija
Skelbimai
topsas Pranešimai
-
-
Na aš tai tiesiog labai paprastai prekiauju. Perku, kai kaina būna dugne, o parduodu, kai ji būna aukštumose. Ir pasidarau procentus tai astronominius. Niekada nenusivyliau šia strategija.
-
Matau, kad tu tikrai domėjaisi šitą sritimi, tačiau nematau priežasties, kodėl turėčiau tikėti šiaip sau pamąstymais, nei AI mokslininkų spėjimais. Taip, Moore's law tikrai pasibaigęs šiuo metu, bet į computational power dabar investuojama daug pinigų. Kuriami specialūs chipai, kurie turėtų būt pritaikomi AI skaičiavimais. Tad tranzistorių dydžio limitas tikrai neturėtų būti problema. Tuolab, gali būti, jog AGI generavimui pakaktų žymiai mažiau computational power. Šiuo metu tai atrodo labiau algoritmo problema,nei skaičiavimų pajėgumo. Nors aišku, kad kuo daugiau skaičiavimų gali padaryti, tai tuo lengviau ir atrasti naujus veikiančius algoritmus. Šiaip jei neklystu, tiek JAV, tiek Kinija turėtų ankstyvais 2020-aisiais turėti pirmuosius Exascale ( kas yra lygu žmogaus smegenų daromiems skaičiavimams ) kompiuterius. Taip kad, kas čia žino, kuriu metu atsiras žmogus, kuriam pavyks išspręsti paskutinę žmonijos problemą. :)
O gal jie visgi spėja, kad tuo metu turėsime itin išvystytas ML sistemas, kurios skaičiavimo jėga prilygs žmogui ar jį pranoks? Jeigu kalbama apie skaičiavimo galimybes, tai kompiuteriai žmogų šioje srityje jau senokai pranoko. Pavyzdžiui, kompiuteriu dvejetą pakelti milijoniniu laipsniu tėra mažiau nei sekundės reikalas, o žmogui tas gali ilgokai užtrukti. Ką teigiu, tai tokių spėjimų pro šoną jau būta dar XX amžiaus 6-7 dešimtmečiuose, kai tie ML algoritmai pradėjo vystytis, pavyko šį bei tą praktiško jų taikyme padaryti. O galiausiai buvo imta suprasti, jog problemos mastas, gebėjimas ją suformuluoti kompiuteriui kaip programą lemia ne mažiau nei pats mąstymas. Pavyzdžiui, žmogui išsikepti sumuštinį tikrai paprasta, bet užprogramuoti, jog tą padarytų kompiuteris, yra gerokai sudėtingiau nei pačiam išsikepti tą sumuštinį. Juk reikia ne tik programą rašyti, bet ir sensorius, dar ir rankas duoti tokiam robotui ir t.t. O galiausiai tie mokslininkai nėra pranašai, o tiesiog savo sričių mokslininkai, puikūs specialistai. Buvimas tokiu iš tavęs nepadarys nei pranašo, nei žmogaus, kuris gali viską.
Dar daugiau, vertėtų prisiminti XX amžiaus prognozes apie kosmoso užkariavimą. Kai sovietai paleido pirmąjį palydovą, po to amerikiečiai išsilaipino Mėnulyje, jau buvo mąstoma, kad jau labai greitai ir Marsas bus pasiektas, netgi kolonizuotas. Po to Jupiterio, Saturno palydovai ir t.t. O kur dabar esame? Iš esmės kosminių technologijų taikyme ten pat, kur buvome ir XX amžiuje. Tik dabar E. Musk bando kažką pasiekti su Marsu. Bet visgi tai gali tebūti tiesiog marketingas siekiant pritraukti investuotojų, žiniasklaidos dėmesį, o bus susidurta su tokiomis problemomis, kurias išspręsti reikės ne vieno dešimtmečio. Asmeniškai labai norėčiau, jog žmonės pasiektų bent jau Marsą, jame pradėtų statyti miestus. Tai būtų tikrai nuostabus laikotarpis, kuriame būtų galima gyventi. Plius investicijų galimybės labai prasiplėstų. O ar taip bus, tai čia kitas klausimas. Kadangi nesu raketų mokslininkas, nieko negaliu prognozuoti šioje srityje. Tačiau, būdamas programuotojus, kuris rašė bakalauro darbą, susijusį su ML, galiu šį bei tą prognozuoti.
Visos sritys, kurios žada stebuklus, tą gal ir duos ateityje (arba neduos), bet tikrai ne čia ir dabar, nes yra krūvos problemų, kurių žmonija iki šiol dar nesugebėjo išspręsti. Pavyzdžiui, kalbant apie sąmonės suvokimą, AI, prilygstantį žmogui, kūrimą. Jeigu mes 2050-2070 metais tokį sukursime, tai išeitų, jog psichologų paslaugos mums bus nebereikalingos, ši profesija išnyks? Taip išeitų, bet, iš kitos pusės, psichologijos egzistavimas rodo, jog žmogaus sąmonė yra šis tas daugiau nei tiesiog skaičiavimų pajėgumai, mes patys nesuvokiame nei kaip mąstome, kodėl mąstome, kodėl jaučiamės kartais blogai, kartais pakylėti, galiausiai kodėl ieškome kažkokių tai dievybių, religijos paramos, nors realiai patys iš savo vidaus laisvai galime užsiprogramuoti norimą mąstymo būdą ir tiek ir negalvoti absoliučiai apie nieką, kas mums sukelia kliūtis ramiai ir kokybiškai gyventi. Tikrai taip, galime mes modeliuoti žmogaus sąmonę informacinių procesų kontekste, netgi galime pasakyti, kas tobulai simuliuotų ar pranoktų žmogų. Bet kas iš to, jeigu tai simuliacijai reikės statytis Daisono sferos dydžio kompiuterį? :D Taigi, atsiranda tokie paprasti dalykėliai - mentalinis ir realus pasauliai. Mentaliniame įmanoma viskas, bet realiame jau yra įmanoma irgi viskas, bet iki to reikia atlikti tam tikrą transformaciją iš mentalinio pasaulio į realų. Pats transformacijos procesas čia ir yra sudėtingiausias.
Ką noriu pasakyti, tai labai abejoju sąmonės sukūrimo perspektyva dešimtmečių laikotarpiu, nes pati gamta ją kūrė visgi milijonus metų. Galbūt tiek vargti mums nereikės, bet turėsime išspręsti dar labai daug problemų. Todėl ir manau, kad viskas bus greičiausiai tiesiog kryptingas mokslinis darbas visose srityse, tos sritys viena su kita vis labiau ir labiau persipins, mokslinių darbų rezultatai po truputį eis į masinį vartojimą.
Juo labiau, ir pats nesu jau toks kiauras kaip gali pasirodyti. Kažkaip darbe išsprendžiu tikrai sudėtingas problemas. Plius studijų metu parašiau tokio lygio bakalauro darbą, susijusį su ML, jog komisija nesuprato, ką tiksliai čia nuveikiau. Na gyniausi logiškai ir argumentuotai, o galiausiai gavosi taip, jog mano darbo vadovas ėmė mane užstoti ir aiškinti komisijai, kokie jie durniai, jog nesupranta, kas čia padaryta, ir ką jie čia veikia, jeigu nesugeba normaliai darbų gynime dalyvauti. Na iš dalies jį suprantu. Jeigu dariau darbą su Decision Trees taikymu susijusį, o dėstytojai ten apie grafus kažką svaigo, prie lentos kvietėsi (viską surašiau, viską paaiškinau, bet gal ne iš darželinukų perspektyvos tiesiog :D), tai kaip ir aiškus jų lygis - jie esmę kaip ir supranta, bet neturi pakankamo pagrindo nagrinėti patį darbą tiesiog. O būtų užtekę tiesiog perskaityti prieš gynimus visus darbus ir būtų viskas +/- kaip ir aišku ir tereikėtų vertinti, kaip studentas ginasi, ar pats rašė darbą, ar nemala š*do. :)
P.S. Kai tik pradėjau programuoti, maniau, jog esu pajėgus atlikti Dievo vaidmenį. Tiek daug galimybių, tiek daug dalykų, kuriuos galima padaryti. Kita vertus, gal ir įmanoma tą lygį pasiekti, bet ne iškart, ne čia ir dabar tiesiog. :D
-
Gan neblogai paaiškinai, tačiau užkliuvo teiginys, kai sakai, kad kelis kelis tūkstantmečius neturėsim tikro dirbtinio intelekto :) Apklausus visus top AI mokslininkus, lyg kažkur 2050-2070 yra prognozuojamas vidurkis, kada galėtumėm turėti tikrą AI, kuris ne tik kad sugebėtų racionaliai mąstyti kaip žmogus, tačiau būtų ir milijoną kartų greitesnis. Užteks geriau perprasti žmogus smegenis, kad galėtumėm sukurti AI. Juk veikianti modelį ( save ) turime, užtenka išsiaiškinti ir nukopijuoti principą. O kada tai įvyks, niekas nežino, bet pagal dabartinius greičius, tai tam neturėtų prireikti net 100 metų:) Neseniai visi prognozavo, jog iki žmogaus įveikimo GO žaidime dar likę apie 20 metų, o Deepmind tai padarė per kelis metus. :)
Tiesiog nepaaiškinau, kodėl taip sakau. Dėl tūkstantmečių gal ir kliedesys, nes tikrai nežinome, kas bus per tiek laiko. Gali ir meteoritas tėkštis į Žemę, galime civilizaciją sunaikinti branduolinio karo metu. Bet iš esmės turėti tokį intelektą 2050-2070 yra itin mažai realu. Na bet jeigu sukursime tokį intelektą, milijonus kartų pranokstantį žmogų, turbūt jam nebus problemos pasinaudoti Saulės energija 100%, pastatyti Daisono sferą ar tiesiog sunaikinti/nukreipti meteoritus, keliančius grėsmę Žemės ir jų egzistencijai. :)
Esminis argumentas tai yra būtent pati gamta - fizika šiuo atveju. Taip, mes galbūt ir galime modeliuoti žmogaus smegenų veiklą, tačiau kiek mes energijos sunaudojame tam? O kiek žmogus sunaudoja energijos savo smegenų veiklai? Kažkur iki 11 kJ turbūt per parą. O superkompiuteris, kuris pajėgtų modeliuoti žmogaus smegenų veiklą bent sekundės dalį? Per parą tai gali būti ir 15,3 TJ. Kitaip sakant, mūsų kompiuteriai naudoja šimtus milijonus kartų daugiau energijos kažkokiai žmogaus mąstymo daliai sumodeliuoti nei žmogus visam mąstymo procesui atlikti. Plius pas žmogų ne tik mąstymas yra. Reikia ir gyvybines funkcijas palaikyti. :)
O kitas dalykas yra dar ir tas, kad šiais laikais gaminamų kompiuterių procesorių tranzistorių mažėjimas jau beveik baigėsi, todėl Moore'o dėsnis nelabai galioja dabar ir greičiausiai ims nebegalioti po kelerių metų (o gal jau ir dabar baigė galioti). Kuo jie mažesni, tuo brangiau ir sunkiau pagaminami, o su dar mažesniu variantu prasideda kvantinio tuneliavimo sukeliami efektai, dėl ko tampa nebeįmanoma išsaugoti būsenos ar pagaminti patikimai veikiantį procesorių. Tad kas lieka, tai galbūt kvantiniai kompiuteriai. Bet vėlgi su jais kita problema. Jie gerai sprendžia tik kai kurias problemas (pavyzdžiui, skaičių faktorizacijos), o kai kurias problemas už kvantinius sprendžia šiuolaikiniai kompiuteriai daug geriau. Todėl ką ateityje turėsime, tai nebent kažkokį hibridinį variantą, galintį paskirstyti užduotis skirtingiems procesoriams (kvantiniam ar klasikiniam). Ir dar kita problema su jais - jie veikia labai ekstremaliomis sąlygomis (šimtai Celsijaus minuso, kurio mes tikrai nesudarysime namų sąlygomis). Nepaisant viso to, kompiuteriams turės būti parašyti visi baziniai algoritmai, kai kuriais atvejais ir perrašyti, kas irgi užtruks kažkiek laiko.
Kitaip sakant, iki tikro AI mes dar labai toli esame. Tad mano prognozė būtų kiek kitokia - greičiausiai iki 2050-2070ų metų turėsime labai išvystytas ML sistemas, kai kurie darbai, lengvai automatizuojami, bus pakeisti tų sistemų dėl ekonominės naudos. Pavyzdžiui, bus galima įsigyti automobilius, važiuojančius autonomiškai be jokių klaidų, taigi, nebereikės vairavimo pažymėjimo įgyti niekam. Galbūt turėsime robotus, galinčius valyti namus mums be jokio vargo. Valstybės, kurios norės būti pažangios, pasiekti didesnį progresą, greičiausiai irgi tokias sistemas ims naudoti biudžetui planuoti, švietimo politikai, kitaip sakant, atsiras tam tikrų elementų mūsų gyvenime, kuriuos pakeis technokratija. Bet tai tiek. O tokio intelekto, kuris pajėgtų mąstyti kaip žmogus ar jį pranokti, dar ilgokai teks palaukti. Gali netgi taip būti, jog mes patys su tuo intelektu susitapatinsime, t.y. padidinsime savo atminties pajėgumus, bet mąstysime, galvosime tai tik mes patys, o kompiuterius naudosime kaip įrankį savo atminties galimybėms išsaugoti ir pan. Bet tai tiek. Tai yra, tikrai mes sąmonės ten neperkelsime, nes net nežinome, koks yra "sąmonės bitas", kokias jis reikšmes gali įgyti.
O dėl grėsmių, apie kurias E. Musk ir S. Hawking yra kalbėję, tai greičiausiai mūsų žiniasklaida jų mintis labai suprimityvino. Manau, jie mato grėsmę ML sistemų taikyme. Pavyzdžiui, visokie dronai, naikinantys taikinius be operatoriaus priežiūros. Gali juk laisvai nutikti taip, jog ML algoritmas kokį nors žmogų netyčia priskirs naikinamam taikiniui, nors jis tėra taikus civilis. Tai čia ir yra grėsmės, o ne tai, kad mus ten ML sistemos kaip civilizaciją sunaikins, pakeis mus. Kitaip sakant, "Terminatoriaus" scenarijus iki tų metų yra itin mažai tikėtinas, nebent žmonija kažkokiu būdu tobulai perpras žmogaus veikimą, pažengs itin stipriai fizikoje, biologijoje, chemijoje ir sugebės kažką iš to išspausti. Kitu atveju tai progresas bus, bet jis bus ganėtinai lėtas.
- MW3 , Interesantas02 , bratkax ir 1 kitas sureagavo į tai
-
4
-
Mano mintys dėl branduolinio ginklo buvo skirtos parodyti šios šaukimų sistemos beprasmiškumą ir sutrigger'inti visokius liguistus pacifistus. Kodėl būtent reikia tokio ginklo, manau paaiškinau. Bet pakartosiu tiems, kas nesugeba ar nenori suprasti daugiau nei vienos pastraipos. :D
1. Niekas su valstybe, tokį ginklą turinčia, niekada nepradeda ir nepradės karo, nes yra rizika "abipusiai užtikrintam sunaikinimui" (angl. Mutually Assured Destruction).
2. Čia ne mano teiginys iš "subinės trauktas", o istorinė ir netgi paskutinių įvykių realybė. Ar kada nors vyko per istoriją branduolinis karas? Nevyko, o iki šiol branduolinis ginklas prieš civilius buvo panaudotas WW2 metu numetant bombas ant Hirošimos ir Nagasakio miestų. Rizikų jam įvykti buvo? Taip, buvo, bet tuo metu, kai valstybės dar gerai nesuprato šio ginklo destrukcinės galios arba tiesiog galvoji prasisukti be pasekmių. Bet jų vadovai nujautė ir kalbėjosi, derėjosi, kol išsiderėdavo abiems pusėms naudingus sprendimus, kad tik išvengtų tokio karo.
3. Kitaip tariant, branduolinio ginklo turėjimas užtikrina, jog karas niekada net neprasidės.
Pavyzdys - Šiaurės Korėja. Vis kildavo kalbos, kad pradės kariauti su jais, kad jie kažką puls, tuoj ir Ameriką susprogdins, bet kaip niekas nieko nei iš jų pusės nepuolė, nei juos pačius kas puolė. Žiūrėkit, dar ir taikytis pradėjo, susitikinėti vieni su kitais. Kitaip sakant, Šiaurės Korėjos vadai išmoko Libijos ir Irako pamokas, t.y. tų šalių, kurios savo laiku irgi turėjo branduolinio ginklo vystymo programas, jų atsisakė, o kuo tai baigėsi toms šalims, visi puikiai žinome. Vieną pakorė, o kitą šiaip nudobė. Bet labiausiai tai nukentėjo tų valstybių gyventojai. Ir nereikia čia kliedėti apie demokratijos vedimą. Tų valstybių gyventojai net nesuvokia, kas yra ta demokratija. Jiems svarbiausia turėti stiprų ir kietą vaduką, kuris jais ten rūpinasi, juos myli tipo, ten padeda jiems pragyventi gerai ir t.t. Tai va šią funkciją tie vadukai atliko tobulai. :D
Bet dar įdomesnis dalykas gaunasi. Pavyzdžiui, yra tokia Saudo Arabija. Na jie oficialiai atominio ginklo kaip ir neturi, bet labai jau gerai sutaria su Vakarais, todėl Vakarams ne itin rūpi, kad moterys ten būdavo ir užmėtomos akmenimis už neištikimybę savo "dievui" vyrui, o vairuoti teisę įgijo, jeigu neklystu, tik 2017 metais. Kitaip sakant, jie per ekonominius ryšius apsisaugojo tiek, kad nei #metoo feminacės, nei šiaip feminacės nėjo ten kariauti kryžiaus karų, jog toje valstybėje moterys būtų išlaisvintos nuo priespaudos, nuo užmėtymų akmenimis, nuo seksualinės laisvės ribojimo, o jų valdžia būtų priversta moteris žmonėmis, lygiais visiems vyrams, visoms moterims ir viskam, kas protinga, pripažinti. Kitaip tariant, branduolinio ginklo turėjimas gali būti ir nebūtinas. Viskas nuo konkrečios geopolitinės situacijos priklauso, kurią ir reikėtų nagrinėti mums šiuo atveju. :D
Tad išeitų, jog šis ginklas remiasi ne tuo, kad jį būtina naudoti, o žmonių psichologija. Šio ginklo destrukcinė jėga tokia didelė, jog žmogus veikiamas baimės siekia jo nenaudoti, o tiesiog nebent turėti, kad kiti netrukdytų jam vykdyti savo politikos ir tiek. Bet vėlgi nesakau, kad Lietuvai tikrai būtina gamintis tokį ginklą. Todėl ir pradėjau savo mintis nuo "Jeigu Lietuvos valdžiašūdžiai nori išties apginti valstybę nuo galimų priešų...", kas, manau, aiškiai parodo, jog kalbu apie tai, jog, jeigu yra tikros rizikos karui. Jeigu jau būtina, turėtų būti įvertinta reali karinė grėsmė ar valstybės sunaikinimo rizika per artimiausius 10-20 metų (jeigu mažiau nei per 10 metų pasirodytų, kad valstybės gali nebelikti, tada nepadės jau niekas, nes, kiek suprantu, per trumpesnį laiką tokį ginklą pasigaminti nelabai įmanoma, jeigu nenorime pernelyg išpūsti kariuomenės biudžeto, pakenkdami kitoms sritims). Jeigu ta rizika tikrai yra, ji yra pagrįsta 100%, tuomet galbūt tik toks ginklas ir apsaugotų Lietuvą, nes eliminuotų šią riziką. Bet vėlgi. Jeigu Lietuvai tokia rizika būtų, greičiausiai jį būtų ir Latvijai, ir Estijai, ir gal net Lenkijai. Tai tokiu atveju greičiausiai Lietuva viena net nesigamintų tokio ginklo, o tai būtų jungtinis mažiausiai trijų ar keturių valstybių projektas. Nes kam taškyti pinigus kažkokiam branduoliniam skėčiui vieniems, jeigu galima keliese tą patį pasigaminti ir turėti identiškas saugumo garantijas, tik šiek tiek pigiau?
Toliau tęsiant. Jeigu Lietuvos valdžiagyviai apie šį ginklą net nesvarsto, vadinasi, jokių realių grėsmių kaip ir nėra. O iš to išeina, kad šaukimų sistema tėra pinigų taškymo mašina (o prisidengiant patriotizmo, verktinių kliedesiais, labai lengva užmaskuoti korupcinius viešuosius pirkimus, susijusius su Lietuvos kariuomene), o ne realus būdas apginti valstybę karo atveju. Ką jie čia kliedi apie patriotiškumo ugdymą? Patriotiškumas turi būti ugdomas šeimose, mokyklose ir jau 18-26 metų vaikinai ir merginos turėtų šį jausmą savaime turėti įgiję. O jeigu jo nėra, tai kariuomenė tikrai prie to neprisidės, pašaukusi kelis 26 metų vaikinus. Greičiau priešingai - kils pyktis prieš Lietuvos valdžią, sistemą, jog vykdo tokią prievartinę nesąmonę tokių žmonių atžvilgiu. Pavyzdžiui, kodėl būtent mane turi šaukti, o Jono sąrašuose nėra? Taip, sakys, jog čia kompiuteris atsitiktine tvarka sudaro sąrašą. Bet toks teiginys dėl sąrašo sudarymo atsitikine tvarka jau savaime yra kliedesys. Pasaulyje neegzistuoja joks kompiuteris (nebent kvantiniai, bet jų Lietuvos valstybinės įstaigos tikrai nenaudoja šiuo metu), galintis sugeneruoti atsitiktinius skaičius. Viską, ką jis sugeba padaryti, tai generuoti pseudoatsiktinių skaičių sekas pagal kažkokį seed'ą. Tad čia ir yra esmė. Kodėl parenkamas vienoks seed'as, o ne kitoks? Dėl to, kad pilnatis šiandien gal (ir iš tai gali būti netgi ir tiesa, nes seed'ai dažnai imami pagal dabartinį laiko momentą... :D)? Kitaip sakant, pagal kažkokį tai laiko momentą nusprendžiama, jog aš ar koks Jonas atsidurs sąraše. Kažkokia pieva čia jau gaunasi. :D
Neskaitant to' date=' kad per daug prisifantazavai su tuo branduoliniu ginklu, tai dar ir čia nelogiškai parašei. Jeigu taip įsitikinęs, kad pats geriausias laikas būti pašauktam yra tik pabaigus mokyklą, tai pabaigi mokyklą ir savo noru eini į savanorius. Galėsi atitarnauti ir sėdėt ramus iki 26 metų.Bet va problema: jeigu eisi savanoriu, tai 100 % teks atitarnauti, bet jei neisi, tai gal ir nepakvies... Tai ir laukia tokie, tikėdamiesi, kad nepakvies. O kai galiausiai pakviečia, tai tada skundžiasi, kad niekas nepagalvoja apie jų „karjerą“...[/quote']
Neskaitant to, jog pats nusifantazavai į lankas, absoliučiai jokių argumentų nesugebi pateikti prieš branduolinio ginklo įgijimą, tai dar ir nusprendei, jog kažkodėl tai šaukti tuos, kuriems yra jau 26 metai, kurie gyvenimą susikūrę kiek priklauso, yra normalu. Gal todėl, kad pats myli šauktinių sistemą, nes pačiam jau bus kokie daugiau nei 26 meteliai? O įdomu ką veikei tuo metu, kai buvo šauktiniai prieš 2008 metus? Ar kartais neslydai kaip ir visi kiti, kurie nesugebėjo įstoti į aukštojo mokslo įstaigą, kad viso to išvengtų? Arba įstojai ir taip išvengei. Variantų daug, bet argumentų, paneigiančio branduolinio ginklo įgijimo realios karo grėsmės atveju ir socialiai teisingos šauktinių sistemos privalumus, nesugebėjai pateikti nei vieno.
O va kai kažkas parašo apie absoliučiai užtikrintą apsigynimo būdą ilguoju laikotarpiu, tai prasideda kliedėjimai apie fantazavimus absoliučiai be jokių argumentų, nes yra kažkokie tai liguisti pacifistai, visiškai nesugebantys suprasti nei kaip mąsto žmonės, nei kaip mąsto visuomenė, o tik skaitantys leftistines purvasklaidas, gal dar kokie veganai yra ir panašūs. :D Nesvarbu, kad minėtas pasiūlymas - tai vienintelis absoliučiai užtikrintas būdas nepradėti karo. Bet juk reikia apsimesti liguistu pacifistu, leftistu ir pakliedėti, jog kažkas, kas mato aiškiai kas yra kas, kaip yra kaip, tiesiog fantazuoja, nes neturi argumentų pakeisti žodžio "fantazuoja" logiškai pagrįstais teiginiais. :D Tai turbūt taip ir nori tie šauktinių mylėtojai valstybės gynybos sistemos. Patys yra totalūs verktiniai, nesugebantys matyti, kas iš tikrųjų gali apginti valstybę, o kas tėra eilinis pinigų taškymas, lėšų "įsisavinimas" be perspektyvų. Arba tiesiog šiaip yra moraliniai atmatos, norintys, kad kitiems būtų blogai. Bet oi kaip bliauti pradėtų tokie, jeigu jiems reikėtų eiti tarnauti. :D
O dabar kodėl geriau šaukti 18mečius ir 18metes? Apskritai gal ir nereikia tos šauktinių sistemos išvis, bet, jeigu pasirodo, kad visgi Lietuva neturi pakankamai karinio personalo, mažai kas eina į kariuomenę dirbti (turbūt neina dėl mažų algų, mažų perspektyvų), tai geriau jau taikyti socialiai mažiausiai žalingą sistemą, o ne tokią, kuri gali turėti žalos ir Lietuvos ekonomikai. Tie devyni mėnesiai kai kuriems išties gali sugadinti karjeras. Taip, sakysi, kad galima teikti prašymus, komisija nagrinės juos, bet iš čia rašančių, kiek suprantu, komisijai dažnai yra giliai nusišikti ant tų žmonių, kurie teikia tuos prašymus, ir net nesugeba pateikti normalaus aiškinamojo rašto, dėl ko tarnyba nėra atidedama. Nebent jau principingai su jais bendrauji, grasini teismais ir eini kuo toliau, atlieki karo tarnybą, kitaip sakant, per visokius biurus. Tad argumentas dėl visų 18inių iš esmės yra toks, kad visi po vidurinės ar profesinės tiksliai žinotų, kad yra dar papildomas etapas prieš visus darbus, studijas, jį praeis ir bus laisvi. Kitaip sakant, daug aiškiau ir konkrečiau planuojamas gyvenimas. O kas galvoja kitaip, tai turbūt tingi susitvarkyti savo namus bent kartą į savaitę, yra kokie liguisti menininkai, kurie padėję ant tvarkos ir aiškumo. :D Panašu, kad valstybę tokie ir valdo. Tik dar prisideda, jog jie labai jau godūs ir žalingi šiai valstybei. Juo labiau, tokia yra Izraelio patirtis, kas irgi gali būti laikoma kaip gerosios praktikos argumentu. Nebent teigsite, kad "Izraelis - trečiarūšė, atsilikusi valstybė, o Lietuvos valdžia - aukščiau visko, žino viską už visus geriau, yra dievai, kuriems meldžiuosi kiekvieną rytą, dieną, vakarę klūpodamas ant asfalto, vos tik sugieda gaidys"? :D Dar daugiau, yra ir tokių žmonių, kurie, kai buvo 18mečiai, tos tarnybos negalėjo atlikti, nes šauktinių nebuvo (na BKM buvo, bet visi supranta, kad ne visi apie tai gerai buvo informuoti). Tai vien dėl to, kad jie nematė, kas bus po 8 metų, turi dabar atkentėti už tai? Kentėti už tai, kad neatspėjo, kas bus ateityje po tiek metų? Tai gal pradėkime vėl deginti raganas, ką? :D
Dar apie perspektyvas kariuomenėje. Turiu pusbrolį, kuris yra profesionalus karys. Tai jis yra dalyvavęs dviejose Irako misijose, per vieną vos galo negavo (kaip pats sako, "tada supratau, kaip mažas bordiūras gali tapti didelis"), džiaugėsi dideliais mokamais pinigais, iš kurių ir butą susiremontavo, ir namą pasistatė. Kitaip sakant, užsidirbo kaip reikalas ir, laimei, grįžo sveikas ir gyvas, kas, deja, ne visada yra faktas. Bet yra ir kita šio medalio pusė - tokiems profesionalams algas išmoka pati siunčianti valstybė. Tai su Lietuvos kariais yra toks įdomus dalykėlis - Lietuvos profesionalo kario rizikavimas gyvybe tokiose misijose pinigais įvertinamas trigubai mažiau nei kokio dano. Įdomu kodėl? Na taip, sakysite, kad Lietuva turi mažiau finansų tokioms misijoms finansuoti. Tas 100% tiesa, bet jeigu taip yra, tai kodėl negali Lietuva tiesiog siųsti trigubai mažiau karių ir mokėti tiek pat, kiek kitos šalys moka savo profesionaliems kariams? Visa NATO supranta, jog Lietuva dalyvavimu tokiose misijose užsiima ne dėl to, jog kažką realiai pakeistų, o dėl to, jog sudalyvautų ir politiškai parodytų prisidėjimą prie sąjungininkų iniciatyvų (turbūt išimtis būtų specialiųjų tarnybų kariams, bet apie algas ten jau neturiu jokios informacijos, tad čia nepasakysiu nieko šia tema). Taigi, ar Lietuva išsiųs 300 karių, ar 100 kažkur, turbūt didelio skirtumo nepadarys, kai kitos šalys siunčia tūkstančius karių.
Tad nežinau, kur čia tiksliai fantazijos. Gal punktais nurodysite argumentuotai, kodėl branduolinis ginklas visgi nėra priemonė apsisaugoti nepradedant karo? Ir kodėl reikia šaukti būtent 18-26 metų jaunuolius (ir tik vyriškos lyties kažkodėl tai :D), o ne, pavyzdžiui, 18-35,12354566558845666? Arba kokius prisilaikančius, dar pasportuojančius pensininkus. :D Dėl 18mečių kaip ir aišku, bet toliau tai absoliučiai jokios logikos ir argumentų nėra. :D Jeigu dirbčiau savame darbe kaip pas mus valdžia ar veikėjai kariuomenėje, turbūt jau seniai būtų tekę persikraustyti į konteinerį. :D
Bet ir įdomūs tie žmonės. Jie nepritaria niekam, kas yra priešinga jų įsitikinimams (todėl tai jiems pasirodo nelogiška, nors logika su įsitikinimais neturi nieko bendro, o tik nagrinėja mąstymo būdus ir padeda juos validuoti). Štai išgirsta frazę "branduolinis ginklas" ir susitrigger'ina jiems tokios asociacijos: "militaristinis beprotis", "karo ištroškęs gyvulys", "######", "fantazuotojas". Nes nu kaip čia mąstysi apie tokią priemonę nepradėti karo, kai esi pacifistas, dar gal koks veganas ar šiaip religinis krišnaistas, apsimetantis dvasiškai pažengusiu, bet liejančiu užmaskuotą pyktį viskam, kas nepritaria jo pažiūroms. :D O kad yra labai svarių argumentų, pagrįstų tiek pačių ekspertų, kariuomenės personalo atstovų iš kitų šalių, tiek pačios istorijos, paskutinių dienų įvykių, tai jau kaip ir nerūpi tokiems greitai susitrigger'inantiems asmenims. Bet galiu ir aš klysti. Pavyzdžiui, jeigu Lietuva būtų labai atsilikusi trečiarūšė valstybė, tuomet tokiai šaliai kaip Lietuva tokio ginklo gamintis tikrai nereikėtų ir turėtų visi kiti daryti viską, kad mes tokio ginklo nepasigamintume. Tiesiog būtų rizika, kad jis bus išplatintas tiems, kam visiškai nusispjauti ant baimių rizikų ir kitų dalykų, kurie veikia sveiko proto žmones (jų dauguma yra šiaip, bet mažuma, turinti tokį ginklą, gali tai daugumai padaryti labai daug žalos). Tokie tikrai yra islamistų teroristai, kurie sprogdinasi, jog nužudytų kuo daugiau žmonių. Pavyzdžiui, panaši šalis buvo Pakistanas, per kurį, manoma, technologijas branduoliniam ginklui pasigaminti įgijo Šiaurės Korėja (numesčiau link'ą, bet dabar jau nerasiu jo). Bet net ir Pakistanas kažkaip jo teroristams dar nepaplatino. :D Kitaip sakant, susitrigger'inimas yra natūrali/instinktyvi žmogaus reakcija į tai, ko jis nepažįsta, kas jam atrodo kitaip nei iki dabarties sukaupti įsitikinimai. Toks dalykas iš esmės mūsų protėviams padėdavo išgyventi laukinėje gamtoje ginantis nuo plėšrūnų ar juos medžiojant. Tačiau XXI amžiuje plėšrūnų, kurie sunaikintų žmogų, didžiojoje planetos dalyje nebeliko, mes sukūrėme sudėtingas socialines struktūras, kurios toks trigger'inimasis yra daugiau žalingas nei naudingas pačiam individui. Kita vertus, valdantiesiems tai yra be galo naudinga, nes per jį galima manipuliuoti masėmis. Arba Lietuvai tokio ginklo tikrai nereikia, jeigu nėra karo ar valstybės sunaikinimo rizikos per artimiausius 10 metų. Nes kam leisti pinigus ant to, kas saugotų nuo neegzistuojančios rizikos? Tai juk kainuoja, reikia programą nuolatos palaikyti, kažką atnaujinti, pakeisti ir t.t.
Tad, jeigu išties norime apsisaugoti, turbūt reikėtų kariuomenei geriau atlikti savo darbą. Tai yra, įvertinti, kokios rizikos iš tikrųjų yra, įvertinti realistiškus būdus apginti Lietuvą karo atveju. Bet jeigu kažkas tą padarytų, gali būti, jog būtų suprasta, kad šita sistema totaliai bevertė. Kažkam tiesiog už tai galvos lėktų iš šiltų vietelių. Todėl, matyt, niekas tuo ir nenori užsiimti. :D Ir juokinga, ir graudu vienu metu matyti, kaip pas mus išrenkami kažkokie idiotai, kuriems rūpi ne valstybės, o jų pačių interesai. Aš tai nebalsavau už juos, bet mes, kaip visuomenė, tą padarėme, tad, nepaisant visko, turime jausti pilietinę atsakomybę už šiuo metu daromas klaidas. :D
Tiesiog kas išėjo? Tie mulkiai pradėjo rėkti, kad reaguos į Ukrainos įvykius (tas pats J. Olekas dar, beje, kuris 2008 metais aiškino, jog būtent profesionalai mus apgins, o ne šauktiniai), reikia čia ir dabar šauktinių. Jokios rizikų analizės, jokių diskusijų, o tiesiog leftistiniai išsityčiojimai iš kitaip manančių bei reikalaujančių pagrįsti siūlymus grąžinti šauktinių kariuomenę, išvadinant tokius "vatnikais", "verktiniais", nors būtent jie ir yra tikrieji "vatnikai", "verktiniai" ir, dar pridursiu, protiškai atsilikę idiotai. Nuo ko reikėjo pradėti, tai pirmiausia nuo karinės grėsmės rizikos įvertinimo. Pavyzdžiui, galima sutikti, jog Ukraina patyrė karinę agresiją iš Rusijos. Tačiau Ukraina yra ne NATO valstybė, net nepriklauso ES. Mes esame tiek ES, tiek NATO, todėl karinės grėsmės rizika pradingsta. Kita rizika ta, jog mes nesilaikėme 2% įsipareigojimo tuo metu. Ar buvo būtina grąžinti šauktinius, norint tai pasiekti? Tikrai ne. Buvo galima skirti 2% esamam personalui, atlyginimus pakelti, siekti didesnio pritraukimo į kariuomenę. Kitaip tariant, reikėjo šitą situaciją įvertinti logiškai. Bet tas buvo greičiausiai nepadaryta dėl to, jog valdžiagyviai pamatė galimybę gerai pasipelnyti iš kariuomenės per viešuosius pirkimus, visokius korupcinius projektus. Kai kitose srityse jau žmonės suigaudė ir pradėjo stebėti, kas vyksta, vertinti viską, tai kariuomenė liko būtent vienintelė sritis, per kur buvo galima išplauti pinigų saviems liguistiems interesams tenkinti.
Galiausiai. Tikrai sutinku, kad valdžia galėtų, kaip ir minėjo kai kas, daugiau pinigų skirti švietimui, medicinai, nes, žiūrint į ateitį, tai yra prioritetinės sritys. Kita vertus, pats pinigų skyrimas dar nieko nereiškia. Matote, jeigu duosite valkatai milijoną, tai valkata su tuo milijonu nieko nepadarys (prieš nemažai metų čia buvo atvejis, kai kažkas gyveno tvarte su šeima, laimėjo Teleloto milijoną, bet po kelių savaičių vėl grįžo ten pat gyventi, nes nesugebėjo susitvarkyti savo finansų), o tik pravalgys. Todėl finansavimas turi būti kryptingas, iškeliant aiškius ir konkrečius uždavinius, kuriuos reikia pasiekti. Pas mus kaip ir keliami tie uždaviniai, bet yra kita problema - yra pernelyg daug biurokratijos, kontroliuojančios mokytojų, medikų darbą, dėl ko jie tampa pernelyg užimti popierizmu, o ne savo realaus darbo darymu. Dar daugiau, su mokytojais man yra keistas dalykas (na taip buvo mokykloje, kur aš mokiausi, gal jau pasikeitė, bet abejočiau kažkaip tuo). Kodėl mokytojams nėra mokama už namų darbų tikrinimą, t.y. pasibaigus pamokoms? Ar neturėtų tai būti irgi jų darbas, už kurį reikėtų mokėti atitinkamai?
Bet pati didžiausia problema net ne valdžioje, ne kariuomenėje, o mumyse. Taip, mokyklose prastai mokoma pilietiškumo, teisinių dalykų išvis nemokoma, turbūt dėl to ir yra tos visos spragos, dėl kurių išeina, kad išsirenkame netikusias valdžias, nenorinčias galvoti ir mąstyti valstybės interesų labui. Ar kas nors prieš rinkimus skaito kiekvienos partijos programas, vertina realumą jas įgyvendinti? Ar bent jau pasidomi, kas rinkimuose dalyvauja? Mažai kas tą daro, todėl nuėję tiesiog "prabalsuoja" bet kaip ir už bet ką, o ne balsuoja, nors balsavimą reikėtų suvokti kaip didelę atsakomybę, nes visų mūsų balsai gali lemti šios šalies ateitį, kaip joje bus tvarkomi valstybinės reikšmės dalykai artimiausius ketverius metus. Tad ko reikėtų, tai pirmiausia būti aktyvesniems rinkimuose, gilintis į partijų programas, tapti pilietiškesniems, daugiau teise pasidomėti. Na ir turbūt reikėtų niekada netylėti, jeigu valdžia daro kokias nors nesąmones.
-
Yra krūvos ML algoritmų. Iš parašyto kodo pavyzdžio, manau, tai yra tiesiog paprasčiausias klasifikatorius. Bet yra ir pažangesnių, pavyzdžiui, galimų pritaikyti netgi ir biržose. Vienas iš jų galėtų būti sprendimų medžiai (angl. Decision Trees). Tačiau galiausiai viskas paremta ant matematinės statistikos, manau.
O dėl dirbtinio intelekto. Bent jau, kaip aš suprantu* dirbtinį intelektą, tokių programų mes tikrai dar neturime ir greičiausiai neturėsime artimiausius kelis tūkstantmečius. Ką mes turime, tai programas, gebančias atlikti apibrėžtas programuotojo užduotis naudojantis ML algoritmais. Jos yra itin naudingos. Juk daug geriau rašyti programą, kuri naudoja kokį nors statistinį algoritmą, vietoje begalės if'ų, vos tik pasikeistų kažkas duomenų imtyje. Tiesiog yra tokių užduočių, kurių mes negalime suformuluoti taip paprastai kaip, pavyzdžiui, "rasti N skaičių aritmetinį vidurkį". Tas pats pavyzdys su katino atpažinimu nuotraukoje. Teoriškai gal ir galėtume parašyti deterministinį algoritmą be ML (ir tai galėtų būti labai įdomi tyrimų sfera, manau, nes padėtų geriau suprasti ML veikimą iš praktinės pusės) ir ne su begalybe if'ų, o kokį nors optimizuotą, kuris sugebėtų jį atpažinti. Bet čia yra esminė problema tokia, jog nuotrauka tėra dvimatis pikselių su apibrėžtomis spalvomis masyvas. Kaip tu tokį paversi protinga matematine funkcija be ML, kategorizuojančia tą masyvą į true/false, kur true - pastebėtas katinas, o false - katinas nepastebėtas? Todėl ir imi tada statistiką, paduodi milijonus katinų nuotraukų, kur nurodai aiškiai, kad ten tikrai katinas. Paleidi kokį nors klasifikatorių, jis apsimoko, kitaip sakant, atpažinti iš esamų nuotraukų katiną. O jau po to pradedi fotkinti dar milijoną katinų (arba susigooglini dar milijoną jų foto, jeigu tingi fotkinti), jas paduodi algoritmui ir žiūri, ar jis atpažįsta katinus, ar ne.
Toliau ką noriu pasakyti, tai ML algoritmų programavimas yra tikrai perspektyvi sritis. Ir, jeigu tai tik domina, drąsiai mokykis, tobulėk. Tikrai nereikės tupėti prie konteinerio ar graužti duoną, jeigu dirbsi tokį darbą ir jį dirbsi gerai.
* Mano AI supratimas labai paprastas. Yra kažkokia progama, jai balsu pasakau, kad noriu sumuštinio. Ir ta programa, neužprogramuota tokiai užduočiai iš anksto, ne tik pagamina sumuštinį, bet pagamina tokį, kuris, mano manymu, būtų pats skaniausias sumuštinis, kokį tik atsimenu esąs valgęs, nepasakius mano šio išankstinio nusistatymo tai programai. To net žmogus iš esmės nesugebėtų padaryti, bet žmogus nėra AI. Žmogus yra tiesiog I savybę turinti būtybė dažniausiai.
- bratkax ir Interesantas02 sureagavo į tai
-
2
-
Jeigu Lietuvos valdžiašūdžiai nori išties apginti valstybę nuo galimų priešų, kodėl tuomet nesiekia vystyti branduolinio ginklo gamybos programos? Na taip, programa nebūtų pigi, bet tokiai šaliai kaip Lietuva ji jau yra įkandama, nes kariuomenei visgi skiriama 2% nuo BVP, žadama ir didinti finansavimą. Manau, didžiausia problema būtų čia diplomatiškai išsiderėti, jog branduolinės valstybės tą mums leistų (ir galbūt tai būtų itin paprasta net ir čia, nes ne kažkoks tai Iranas esame). Kita vertus, didžioji dalis jų priklauso NATO, o antra - nėra jokios tarptautinės sutarties, draudžiančios tokį ginklą gamintis, kurią mes būtume pasirašę. Tad faktiškai problemų tą daryti kaip ir neturime, bet kažkodėl Lietuvos valdžiašūdžiai to nenori daryti. Įdomu kodėl? :D
Manau, kad pas mus į valdžią išrenkami arba totalūs silpnapročiai, arba tokie, kurie yra priklausomi nuo išties mums priešiškų šalių interesų grupių, siekiančių pakenkti Lietuvos valstybės suverenitetui. Kitu atveju man nesuvokiama, kodėl valstybė, tapusi tokia turtinga kaip yra dabar, nenori vis dar vystyti branduolinio apsiginklavimo programos.
O logika labai paprasta. Net jeigu sušauktume į armiją viską, ką tik galime, per stebuklą mes išmokytume visus šiuos žmones kariauti geriau nei bet kokios pasaulio valstybės kariai profesionaliai (ir tai jau būtų neįmanoma, o branduolinio ginklo pasigaminimas mums visgi yra įmanomas, nes žaliavų šaltiniai mums neuždaryti, lietuvių tautybės protų, galinčių vykdyti šią programą, mums irgi netrūksta), šauktiniai vis vien neapgintų valstybės karo atveju.
Tad ką noriu pasakyti, tai tai, jog šauktiniai neskatina jokio patriotizmo (pati kariuomenė pasakė, jog jie nėra vyriškumo mokykla ar auklėjimo įstaiga, vos tik šauktiniai buvo grąžinami). Ir, dar daugiau, jie nei kiek neprisideda prie valstybės gynybos. Na bet jeigu kažkas turi argumentų, jog būtent šauktiniai apgintų Lietuvą, o ne branduolinis ginklas (kas užtikrintų, jog karas net neprasidėtų šiais laikais), tai mielai išklausyčiau tokius argumentus, kurie būtų paremti statistika, kokiais nors faktais. Pavyzdžiui, kažkokia branduolinė valstybė buvo užpulta, sunaikinta tuo pačiu ginklu, o ne tiesiog arba pati žlugo arba dar ką sau pati pasidarė. Arba tokiai valstybei kažkas buvo padaryta po to, kai ji atsisakė savo branduolinio ginklo vystymo programos.
Kitaip sakant, branduolinis ginklas yra vienintelis būdas realiai apsiginti šiuolaikiniame pasaulyje, nes būtent jo dėka nebuvo pradėtas joks rimtas karas, panašus į WW2. Aišku, gaila, jog žmonės tokie buki, kad juos ima gąsdinti tik masinis sunaikinimas, bet, žiūrint realistiškai, tai tik tokie ginklai galėtų apsaugoti tokią mažą valstybę kaip Lietuva.
P.S. Izraelis turi šauktinius ir branduolinį ginklą. Kodėl to mes negalime turėti? Bet jų šaukimo sistema gerokai pažangesnė. Jie šaukia 18mečius ir 18metes (kitaip sakant, žmones, kurie realiai yra skolingi valstybei už visą suteiktą nemokamą mokslą, maitinimą, paramą ir visa kita), o ne bet ką kaip pas mus iki 26 metų kažkodėl ir tik vyrus kažkodėl, o ne, pavyzdžiui, iki 29 metų ir tik moteris.
-
Man kyla tik vienas klausimas. Kodėl lenkų tautybės žmonės nenorėjo savo vėliavos dienos paminėti kitame mieste? Pavyzdžiui, Kaune. Nuo seno juk Vilnius yra daugiatautis miestas, visi kartu gražiai sugyvena. Kitaip sakant, nereikia ir vėliavos, jog tas būtų parodyta. O va Kaune kaip tik tas daugiatautiškumas formuojasi dabar, o tokios dienos paminėjimas bent jau simboliškai prisidėtų prie viso šio integracinio reikalo. :)
-
neblogai cia sukiesi :) sunku buvo pramokti dirbti su swift? klausiu nes pats patirties pagrinde turiu su C#(.net) ir Java(android), bet reikes greitai pradeti mokytis swift del iOS :/
Tikrai nesunku, bet ten gali šiek tiek nustebti dėl sintaksės ir tokio koncepto pavadinimu "associated types". O daugiau dar ir pats nepasakysiu, nes viso labo su Swift'u programinu turbūt mažiau nei mėnesį. Bet kol kas projektas veikia, veikia efektyviai, o vėliau bus matyti, kas yra ne taip. :D
-
Tai aš jau nieko ir negaliu daryti, kreiptis nebent į teismą, bet kaip ir rašiau čia bus kova su vėjo malūnais ir tiek, o pinigų išeis daugiau negu naudos.
O tu jau rašei prašymą?
Bet gal tos išlaidos bus mažesnės negu negautos pajamos tariant, jog eitum tarnauti devynis mėnesius? Jeigu mažesnės, tai manau, kad bylinėtis verta, jeigu tik nėra kitos išeities.
O šiaip įdomu. Būtų gerai, jeigu koks nors teisininkas ar šiaip asmuo, žinantis situaciją, atsakytų. Kiek galėtų kainuoti visos bylinėjimosi išlaidos karo prievolininkui, padavusiam į teismą kariuomenę už tai, kad netenkino prašymo atidėti tarnybą? Laimėjimo ir pralaimėjimo atveju. Bent jau intervalas būtų įdomus (įskaičiavus advokatų paslaugas, įskaičiavus žyminius mokesčius, galimą kreipimąsi į aukštesnės instancijos teismą ir t.t.), kad visi galėtų orientuotis, ar verta bylinėtis, ar nelabai. Suprantu, kad gali būti individualu viskas, bet tai juk, savaime suprantama, visos išlaidos vargu, ar sieks milijoną eurų. Ir vargu, ar tai bus sutvarkoma už 10 EUR. Kitaip sakant, galiu pasakyti aš intervalą - nuo nulio iki milijono. Bet tai jau yra mano, nežinančio tiksliai, kaip ten kas yra, pasakymas. O žinantis gal galės pasakyti, kaip yra iš tikrųjų, galės netgi pateikti pavyzdį. Ir jeigu paaiškės, kad tos išlaidos yra įkandamos dirbančiajam, tai būtų papildomas padrąsinimas eiti ir kovoti toliau, jeigu susiduriama su akivaizdžiu neteisingumu.
-
O aš manau, kad nusišikt. Irgi siunčiau atidėjimo dokumentus: nuomos sutartį, individualias veiklas(2x), darbo sutartį prikabinęs ir pajamas buvau ir sutartį su klientų, tai neatidėjo. Argumentas buvo, kad aš žinojau, jog šauks į kariuomenę ir turėjau arba eit savanoriškai ankščiau arba nieko neveikt ir laukt. Gavęs atsakymą į prašymą, siunčiau skundą krašto apsaugos ministrui, žinoma manau ne jis tą skundą skaitė, bet atsakė, kad sprendimas yra tinkamas, nes aš turėjau arba eiti savanoriu arba laukti kol pašauks nieko neveikus.
O nenori to paviešinti per kokį rimtesnį žiniasklaidos portalą? Iš to, ką čia susakei, tai atrodo, kad jie tau sudarė visiškai idiotišką aiškinamąjį raštą, nesusijusį konkrečiai su prašymu atidėti tarnybą. Kitaip sakant, absoliučiai nesvarbu, ar tu žinojai/nežinojai apie šaukimą. Dar daugiau, faktiškai to žinoti NET NEGALĖJAI, nes šaukimas vykdomas loterijos principu (jie taip teigia), taigi, arba tu būsi pašauktas arba nebūsi. Kitaip tariant, to žinoti yra neįmanoma. Taigi, faktiškai išeina, jog aiškinamasis raštas yra bevertis ir tavo prašymas turi būti nagrinėjamas iš naujo.
Iš to seka, kad jų argumentas yra visiškai kvailas. Esmė tokia, kad taip, tikrai galėjai eiti savanoriu, tačiau dėl prašyme nurodytų priežasčių to padaryti greičiausiai negalėjai, ar ne? Toliau, yra pats svarbiausias dalykas. Aiškinamajame rašte jie tau turėjo nurodyti ne tai, ką galėjai ar turėjai pagal juos padaryti, o tai, dėl ko tiksliai pagal pateiktus dokumentus tau tarnyba negali būti atidėta. Jie to nepadarė, taigi, iš esmės pažeidė įstatymą. Ir šiuo pagrindu gali juos duoti į teismą ir, manau, jį laimėtum. Bet vėlgi siūlau ne tik bylinėtis, jeigu tas neišvengiama, bet viską viešinti (jeigu bylinėjimosi gali išvengti, tai ir venk, nes tame yra gan didelės išlaidos).
-
Personalas ten tas pats... Gydytojai ir kiti specialistai tikrai normalus zmones, o jei nesugeba zmogus i atmintine uzmest aki, kad reikia savo tusini tureti, tai ka su tokiu kvailiu, kuris ant kitu varo, kalbeti?
Pats Kaune dirbu. Tai mano kolegos, kurie buvo pašaukti ir ten ėjo, didelių nusiskundimų irgi neturėjo. Tik vienas užmetė, kad pajautė, jog personalas tikėjosi kyšio. Bet čia gal tik jo subjektyvus pajautimas ir nieko daugiau.
Aišku, sutik, kalbėti apie apsimetinėjimą dėl regėjimo, kai rodo medicininė 0,9, o ne 1, yra kvailoka (tariant, jog čia taip ir buvo), žinant, jog tik nuo -6 prievolininkas nėra tinkamas.
-
Kiek metu?
Kas sudaro tavo stacka, su kokiais frameworkais dirbi?
Team lead'as esu antrus metus. O stack'as tai įvairus ir įvairėja sulig kiekviena diena - tiesiog viskas priklauso nuo produkto. Kai atėjau dirbti, tai mano stack'as buvo C++, Qt, šiek tiek JavaScript ir PHP. Prieš dirbant dabartinėje darbovietėje, buvo C#. O va dabar jau atsirado ir Swift, ir Java. :)
-
Tai kad šiuo atveju std::vector beveik jokios naudos nesuteikia. Šiam uždaviniui spręsti dinaminio dydžio masyvai visiškai nereikalingi, kas būtent ir yra vektorius. Žinoma, std::vector turi visokių metodų ir konstruktorių bei size(), bet ir be jų kodas normaliai atrodo.
Šiuo konkrečiu atveju tas vektorius naudos turėtų minimalios arba greičiau jokios. Bet jeigu kalbant apie uždavinių klasę, skiriamą abiturientams, tai vektorių naudojimas leistų duoti sudėtingesnius uždavinius, kuriuose input'o dimensijos žinomos nebūtinai iš anksto. Kitaip sakant, galima tada kalbėti daugiau ne apie pačią technologiją, o apie programavimą kaip mąstymo procesą, kas, manau, ir turėtų būti labiau akcentuojama mokyklose ir netgi didesne dalimi universitete. Technologinius aspektus visada spės išnagrinėti programuotojas darbe, o iki to geriau jau išlavinti teisingą ir kryptingą mąstymą, kas ir yra efektyvaus programavimo pagrindas. Kai moki mąstyti teisingai, gali programuoti absoliučiai bet kuo, o naujus dalykus išmokti itin greitai (dėl šios priežasties programavimas - puikus pavyzdys, kaip "mokymasis visą gyvenimą" realizuojamas praktiškai).
Tiesiog, kas kvailai atrodo egzamininiuose uždaviniuose, tai visada nurodomos tikslios input'o dimensijos. Sakyčiau, tai yra perteklinis dalykas, netgi trukdantis geriau įsigilinti į programavimą. O pačiam nuostaba kilo, nes pats egzaminą laikiau gan seniai, tad maniau, jog tas kažkiek pasikeitė. O, pasirodo, nė trupučio, pažiūrėjus į VBE IT uždavinius. :D
O toliau paskaitai egzamino reikalavimus ir tenka giliai nuliųsti: http://www.nec.lt/failai/5817_IT_BE_programa_patvirtinta_2016_m_sausio_7_d..pdf
Iš vienos pusės, kaip ir yra sudėtingesnių dalykų. Pavyzdžiui, rikiavimas. Bet ar abiturientą tikrai reikėtų versti mokėti rikiuoti duomenis? Juk jis tikrai nesupras, kad elementų palyginimu paremtas rikiavimo algoritmas geriausiu atveju duomenis surikiuos O(N*log(N)) asimptotiškai. Šiuo atveju visgi, manau, reikėtų leisti naudoti <algorithm> lib'ą (kas praktiškai itin dažnai taikoma, beje), o ne liepti išradinėti savo rikiavimo algoritmą, kuris greičiausiai nebus efektyvesnis nei O(N^2). Čia skamba panašiai kaip tikimybių teorijos kišimas į matematikos egzaminą. Mokytojai turi problemų tai išaiškinti, nes patys jie to nelabai supranta iki galo, o abiturientai tiesiog bukai taiko iškaltas atmintinai formules, kas nė kiek neparodo abituriento potencialo. Net mano buvusi matematikos mokytoja, kuri paruošė ne vieną ir ne du olimpiadų laimėtojus, tarp kurių ir pats buvau, sakė, kad nesupranta tikimybių teorijos ir nemato reikalo to dėti į egzaminą.
Sutinku, kad VBE tikslas - patikrinti, ką abiturientas naudingo nuveikė per 12 metų. Bet rikiavimo algoritmo išradinėjimu per IT egzaminą, tikimybių teorija per matematikos egzaminą to tikrai nepatikrinsi. O patikrinti galima kiek paprasčiau - duoti sudėtingesnius žodinius uždavinius ir stebėti, kaip abiturientas tai sugeba konvertuoti tokį uždavinį į tai, ką jis mokėsi mokykloje.
-
Neblogai. Ar teko Android'u dirbant naudoti Retrofit? Kokios mintys būtų apie tai? :)
-
Greičiausiai labiau tikėtina, kad tiesiog personalo darbuotojai tuo metu buvo kiti. Bet čia irgi gan įdomu. Kai mąstai pozityviai, tai ir daktarai kažkaip geresni pasitaiko, ir kažkaip jie geriau elgiasi su tavimi, būna, ir ankčiau priima. Ir nebūtinai daktarai, o apskritai visi nepiktybiški žmonės. O su piktybiškais kažkaip rečiau susiduri. Nežinau, ar čia sutapimas, ar ne, bet yra kaip yra. :D
-
Tai neblogai įvaldęs trbt. Jau senjoras?
Team lead'as.
-
Atsiskaitymuose būna ribojamos galimybės ir nurodoma ką galima naudot, o ko ne. :)
#include <iostream>
#include <fstream>
using namespace std;
Tai čia gaunasi, kad gali naudoti kažką iš std, bet kai ko iš std naudoti jau nebegali? Na iš dalies kažkiek keista. :) Kaip tik, sakyčiau, reikėtų leisti naudoti kuo paprastesnius interfeisus problemų sprendimams realizuoti. Dar galiu suprasti draudimą naudoti kažką iš <algorithm> (nes ten jau surikiavimas sueina, o iš IT mokinuko kaip ir norėtųsi pamatyti, kaip jis mąsto apie rikiavimą, kaip jis pats tai implementuoja).
Tad kas keistai atrodo, tai tas, jog gali neleisti naudoti std::vector, kas yra abstrakcija visiems tiems plain masyvams. Ar tikrai mokinukui reikia žinoti apie masyvus, jų internal'us ir visa kita? Nemanau. Na jeigu tokie ribojimai yra, tai pas mus dirba totalūs "darmaėdai". :)
-
Sveiki visi. Aš čia ieškausi šiokio tokio įdomaus side project'o. Pinigai šiuo atveju nėra prioritetas, bet tai nereiškia, jog jų ateityje neprašysiu. :D Tačiau, jeigu rimčiau, mane tikrai domintų projektas, kuris leistų man patobulėti kurioje nors to projekto srityje ar technologinėje dalyje, kuri taikoma tam projektui įgyvendinti. :)
Pirma, pradėsiu nuo to, kad esu kaip ir cross-platform programuotojas šiuo metu. :D
Tai kalbos būtų tokios, su kuriomis esu rimtai dirbęs (apie kalbas, su kuriomis esu nerimtai dirbęs, čia nesiskelbsiu, nes būtų amoralu prieš tuos, kurie iš to duoną valgo):
-C (esu graibęs NSS, NSPR lib'us, juos sėkmingai sucompilinęs ir panaudojęs reikiamame projekte)
-C++ (Qt, Boost, Botan, std lib'as savaime suprantama)
-C# (ASP.NET, WPF)
-Java (daugiausia Android'as)
-Objective-C
-Swift
-Python (na teko parašyti šiokį tokį scraper'į)
Dirbęs su duomenų bazėmis:
-MySQL
-Microsoft SQL Server
-PostgreSQL
-RavenDB
-Out of the box (taip, yra tekę kurti ir visiškai atskirą DB, kuri kažkodėl visai neblogai veikia mūsų projekte)
Taip pat galiu kurti tinklalapius su bet kuo (PHP, C#, C++ ir... palieku vaizduotei).
O kad nebūtų čia didelio spam'o, tai siūlyčiau kreiptis į mane asmenine žinute. Iškart sakau, kad būtų įdomus bent jau trumpas ir aiškus projekto aprašymas, kuriame galėčiau būti naudingas.
-
-
Kaip ant Qt išsprendei problemėlę su QProgressBar ant Windows ir MAC? :)
-
O kodėl jūs nenorite naudoti tiesiog std::vector? Juk paprasčiau būtų.
-
Tiksli užduoties formuluotė? :D
-
<...>
Puiku, kad papasakojai, kaip kas tau nutiko. Dabar ką patarčiau, tai nesustoti. Siūlyčiau viešinti spaudoje - delfi, lrytas, 15min. Ką čia nusakei, jie tikrai neturi teisės taip apie tave šnekėti, "dėti ant tavęs" ir t.t. Jie privalėjo preciziškai ir procedūriškai išnagrinėti tavo atvejį, o ne malti šūdą. Toliau, jeigu nei vienas iš populiarių portalų nesutiks paviešinti tokių išsišokimų, reiškia, teks sukurti atskirą portalą ir viešinti tokius tų veikėjų nusikaltimus Lietuvos piliečiams. Tiesiog ką sakau, tai būkime pilietiški, nesileiskime žeminami tų sovietų blogio imperijos atliekų. Jeigu leisimės, tada rusai mus tikrai paims. O jei būsime pilietiški, būsime stiprūs, nesileisime žeminami, mūsų nepaims niekas. Niekada. :)
Toliau regėjimas tai prajuokino. :D Čia išvis dėl 0,9 ir 1 skirtumo kudakuoti apie apsimetinėjimą yra durna. :D Tavęs dėl regėjimo neimtų tik nuo -6. Tokį regėjimą turi tikrai mažuma. Nelaimei, pats turiu -8, bet iki medicininės taip ir neteko ateiti, tad nepapasakosiu, kaip ten kas yra. Va jeigu ten būtų koks -5,75, o medicininėje rodytų -6,5, tada gal ir turėtų jie pagrindą pagalvoti apie apsimetimą. Bet vėlgi. Faktiškai neturėtų jokio pagrindo. Jeigu jie negali nustatyti tikslaus minuso, jie turi siųsti tave ten, kur nustatytų tikslų minusą. Ir taškas. :D
O dėl teismo. Kol kas turbūt nėra prasmės tam, ar ne? Teismai kainuoja visgi. O kad bylinėsiesi, tai viešai niekas taip ir nenueis. Bet pinigus išleisi. O jeigu imsi viešinti dabar, tai jie jau supras, kad užsirovė ant to žmogaus, ant kurio rautis nereikėtų. :D
O kitiems šauktiniams, kurie dar doc'ų nesusitvarkė, tik noriu priminti - kol nepridavėte doc'ų, galite rinktis absoliučiai bet kokį teritorinį padalinį Lietuvoje. Tai numato įstatymai. Nepatinka Kaunas - imkite Vilnių. Nepatinka Vilnius - imkite Šalčininkus. Ir t.t. Kitaip sakant, galite savo pasirinktam padaliniui prašymą tarnybai atidėti siųsti.
Vienas mano pažįstamas išvis susitvarkė šitą reikalą dar paprasčiau. Jis nusiuntė prašymą atidėti (jokių rimtų įstatyme numatytų priežasčių neturėjo - nei vaikai, nei žmona, o tik paskola su 50 EUR/mėn). Bet po prašymo jis parašė štai ką jiems email'u - "Jeigu neatidėsite, aš jus paduosiu į teismą". Tai tą pačią valandą gavo atsakymą, jog prašymas gautas, o po dviejų savaičių tarnybą jam atidėjo. Gal sutapimas čia, o gal ir ne - kas čia žino. :D :D :D
-
Kokoioje srityje, jeigu nepaslaptis? :)
Informacinių technologijų. Esu developer'is. :)
ReactJS - bevertis?
Programuotojų kampas
Atrašyta · Redagavo topsas
BB tag'ai neveikia.
Autorius, matau, išvis nieko nelietęs su normaliais framework'ais.
Kaip įsivaizduoji neperkrovimą šiuose link'uose: https://example.com/foo ir http://example.com/goo ?
Esmė tokia, kad būtent ant React dėl to ir varo daug kas, nes jis super lengvas ir galima rašyti pricrap'intą kodą su juo. Tu pažiūrėk bent vieną normalų React kursą ir tada dalinkis mintimis. O dar geriau - pasigilink į Software Engineering, Computer Science. Nes atrodo, kad nelabai supranti, kas yra toks dalykas kaip inkapsuliacija.
Dalis tiesos čia yra. Dabar nebe XXI amžiaus pirmas dešimtmetis, taigi dauguma naršyklių jau palaiko normalų JS, tad gali realiai viską nesunkiai daryti per tokioms ekosistemoms skirtą kodą, kuris tiktų daugumai. Bet galiausiai vis tiek rezultatas bus toks, jog pradėsi rašyti savo framework'ą. Va čia ir atsiras tokie dalykai kaip React.
Šiaip tai Virtual DOM yra vienas geresnių pattern'ų, kurį tokie framework'ai kaip React ir įgyvendina. Pats darytum rimtesnį projektą - galiausiai pats pradėtum galvoti apie kažkokį DOM virtualizavimą. Virtual DOM yra labai paprastas dalykas - veiksmų seka, kuri yra atliekama iki tol, kol keičiamas realus DOM'as. Jokio čia buzzword nėra. Paprasčiausiai iki "document.***" atlieki atmintyje veiksmų seką ir tik galutinį jos rezultatą jau keiti per "document.***".