Mas

Didziausia beda trukdanti keistis ir daryti kazka kitaip, tai yra aplinkiniai zmones. Juos dazniausiai ivardijam draugais, o dar blogiau kai tai yra seima.
Zinoma yra isimciu ka draugai stumia pirmyn, tevai yra jaunatviski, veiklus, verslus. Bet tai mazuma.
 
 
Esu susibalancaves mityba tarp sveiko ir cheat maisto. Leidziu valgyti sau saikingai viska, islaikant forma.
Ismokau saikingai vartoti alkoholi.
Mano darbas yra mano hobis ir viena maloniausiu veiklu.
Turiu 3 stiprius ilgamecius pajamu saltinius.
 
Apart santykiu sriti, esu 101proc patenkintas savo gyvenimu ir savim, susikuriau nuo a iki z viska pats be niekieno pagalbos.
 
Nuskambes kaip is knygos ar filmo, bet mano gyvenime kuo didesnis nemalonus ivykys ar problema iskyla, ilgam periode tai atnesa milziniska nauda ar pamoka.

Šiandien aptikau, kad Springer leidykla leidžia nemokamai atsisiųsti knygas, kad turėtume ką veikti karantino laikotarpiu. Dalinuosi, galbūt atrasite kokią sudominusią knygą (visos knygos anglų kalba): nuoroda.

Visų pirma, sveikintina tai ką darai ir tame yra realios vertės, tik ne visi geba, o kartais ir ne visi nori ją susirast.
 
Visų antra, liūdna matyti, kad darosi įprotis ir norma užsipulti dažną forumo iniciatyvą.
 
 
 
Išminčiai ir detektyvai, kreipiuosi į jus:
Kada ateis ta diena, kai suprasit, kad ne tik, kad trukdot bendruomenei augti, o ir iš savęs darot artistus?
Kada suprasit, kad sveikai augama per kūrybą, o ne konkurenciją?
 
P.S. Tiems kas bandys pateikti argumentus, kad tai vardan kokybės ar kad konkurencija skatina augimą - atsakau iškart, kad tai tik pora stereotipų, kurie užprogramuoti nesėkmei.

Ne visi yra ekstravertai kuriems 24/7 reikia emocinio supporto ir validationo iki tokio lygio kad iki pardos vienas nebegali nueiti. Taip pat ne visi turi pilnas seimas ir kruva giminaiciu + nevisi gyvena/dirba/studina tam paciam mieste kuriame gime vien tam kad islaikyti savo kruvas draugu ir kontaktu.
 
Kai esi jaunas mano manymu reikia patirti kaip imanoma daugiau, tada jau gali ileisti saknis ir apsupti save zmonemis. Kaip tu tobulinsi savo asmenybe jeigu niekada neislindai ir savo draugu/giminaiciu rato ir neismokai antros kalbos ir niekada nesusipazinai su kitos tautybes kitaip mastanciais zmonem? Pradesi seima pasidarysi vaiku isisuksi i rupescius ir prabegs tas gyvenimas. Suspesiu dar sita pasiekti manau :D
 
Uztenka pasiziureti i kokius anglus ar vokiecius pensininkus kurie dabar keliauja po pasauli.. Nekoks jausmas bunant viena koja grabe suprasti jog praleidai tiek daug gyvenimo uzsidares savo burbule. Dauguma LT pensininku isvis strugglina gala su galu sudurti ir net pakeliauti neturi galimybes :D Sito tikrai nenoriu patirti. Del sitos priezasties dabar jau pakeiciau dvi valstybes, uzmezgiau daug naudingu kontaktu ir prapleciau pasauleziura. Dabar jauciu jog laikas siekti naujo lygio, tik klausimas koks jis turetu buti.
 
O del to buvimo vienam tai cia LT kiek gyvenau pastoviai matau jaunimas vaiksto po du. Panos su ciuvais dar suprantu porele gi, bet ciuvai su ciuvais ir panos su panom tai sito as nesuprantu :D Kas per emocinis kasdienis ramentas visada tureti drauga pasanoje? :D Gal mokykloje kai baisus ta pasaulis ir visi stengiasi buti prie chebros suprantu sita, bet laikas gi uzaugti. Paskui is tokiu emociniu ramentu ir uzauga ciuvai kuriems i ta pati bara vienam nueiti ir nepazystama pana pakalbinti kogero cia butu viso gyvenimo issukis :D

Sveiki,
 
Net nežinau nuo ko pradėti, o papasakoti savo istoriją ir atsidėkoti forumui, kad jis buvo ir yra norisi, tad greičiausiai visas tekstas bus tiesiog minčių kratinys.
 
Viskas prasidėjo 2008-aisiais, kai buvau 12 metų vaikėzas žaidžiantis kompiuterinius žaidimus, priklausomas nuo tėvų kišenės ir jau tuo metu norintis finansinės nepriklausomybės ir savų pajamų.
 
Ko tik nedariau internete per tuos 10 metų, kai atradau uždarbis.lt. Bandžiau mokytis HTML, turėjau netgi svetainę juozapuxas.puslapiai.lt, kurioje bandžiau žaisti su spalvomis, meniu išdėstymu ir kitais dalykais. Spaudžiau reklamas neobux.com, bux.to, kuris taip ir neišmokėjo mano sukauptų 50+$, rašiau forumuose už pinigus, žaidžiau dungeons treasures, kuris mokėjo už žaidimą. Forumiečiams teikiau SEO paslaugas, rašiau straipsnius, pirkau ir pardavinėjau svetaines, keičiausi Paypal ir e-gold valiutomis. Pardavinėjau spaminius Facebook laikus, dirbau su affiliate programomis, rašiau savo blogus ir dirbau copy-paste darbus. Tikslas buvo vienintelis - uždirbti bent kažkiek pinigų internete, kad galėčiau būti nepriklausomas ir už pinigus pažinti pasaulį ir įgyvendinti savo svajones. Tikslas nebuvo pasiektas greitai - buvo daug nesėkmių, laiko švaistymo prie scaminių puslapių, kurie taip ir neišmokėjo pinigų. Bet bandžiau, nepavykus vėl bandžiau, o kai vėl nepavyko dar kartą pabandžiau!
 
Kai tik atradau forumą pirmus kelis metus užknisdavau forumo senbuvius savo vaikiškais, kvailais klausimais, turėjau kažkiek įspėjimų, buvau ant išmetimo ribos :))) Po kažkiek metų pamenu atsirado uždarbis.lt susitikimai Vilniuje, ten būdavau turbūt jauniausias ir girčiausias iš visų dalyvių :D Uždarbio dėka susipažinau su savo gerų draugu ir partneriu Titu (forume Bugeriz), su kuriuo turėjome ir vis dar turime nemažai bendrų projektų. Forumo įkūrėjas Kernius tais laikais dalindavosi savo kelionių, bastymosi po Europą ir pasaulį įspūdžiais savo bloge. Pamenu, kad autostopo istorijos žiauriai įkvėpė ir norėjau būti toks kietas kaip jis :)))
 
Kur aš esu dabar ir ką pasiekiau savo gyvenime dėka uždarbio, klausiate jūs? Ne, milijonų neturiu, šimtų tūkstančių irgi. Tačiau per 10 metų pasiekiau visišką finansinę nepriklausomybę. Uždirbu daugiau nei išleidžiu, tad turiu pinigų įvairioms investicijoms. Šiuo metu esu Japonijoje, savo 71-oje lankomoje šalyje, myliu kalnus, vasarą užlipau ant Europos stogo - Monblano (4810m), o rugsėjį ant Kenijos trečio pagal aukštį kalno Mt. Kenya (4985m), turiu beveik 100 domenų, ant kurių didžiosios daugumos net nėra svetainių :D Mečiau gerti alkoholį, turiu daug fizinės veiklos - kalnai, bėgimas, dviratis, vaikščiojimas, bendro fizinio pratimai. Didžiąją metų dalį praleidžiu keliaudamas (2017ais - 235 dienos out, 2016ais - 185 dienos out), svetur turiu daugiau motyvacijos dirbti. Nors laiko ir nėra tiek daug, kiek namuose, tačiau jis išnaudojamas daug produktyviau. Turiu kelias svetaines (Lietuvos rinkoje), kurios generuoja galima sakyti praktiškai pasyvias pajamas.
 
Koks visos šitos istorijos moralas ir patarimai?
 
Pirmiausia - nuspręskite ko norite iš savo gyvenimo, kokie jūsų tikslai ir ką norite daryti, kas jus 'veža'. Galbūt jums visai nereikia to internetinio verslo, nepastovių pajamų ir darbo grafiko, kuris dažniausiai bent pas mane būna chaotiškas?
 
Tuomet bandykite, bandykite ir dar kartą bandykite. Garantuoju, jog greičiausiai kelis kartus feilinsit, atrodys, kad tas ne jums ir norite grįžti į tą saugią vietą, kurią palikote. Kitaip sakant grįžti į komforto zoną. Aš asmeniškai niekada gyvenime neturėjau vadovo/direktoriaus, neturėjau ir nustatytų darbo valandų. Dirbi tiek kiek reikia arba norisi, arba kol darbas būna padarytas. Tačiau kartais tenka dirbti ir žymiai daugiau nei 8 valandas per dieną, patirti kelis kartus daugiau streso nei įprastame darbe.
 
Mano gyvenimas stipriai pasikeitė, kai pradėjau daug laiko skirti sportui. Neveltui daugelis sėkmingų žmonių ir verslininkų rytais pirmiausia atlieka mankštą, išeina pabėgioti ar traukia į sporto klubą. Nesvarbu, kad ir kokia ta veikla bebūtų - bėgimas, 'kacčialkė', dviratis, kovinis sportas ar uolų laipiojimas. Atraskite kas jums patinka ir bent 4-5 kartus per savaitę judinkite kaulus! Nepastebėsite, kaip sportuojant gims naujos idėjos, atrasite atsakymus į klausimus, kurie ilgai nedavė ramybės, pabūsite su savimi, išsikrausite ir priversite kraują judėti. Kažkiek prie mano pokyčių prisidėjo ir alkoholio metimas, bet manau čia labai nuo žmogaus priklauso, tad tikrai nesu Veryga ir puikiai sutariu su visais geriančiais. Ženkliai prisidėjo ir kompiuterinių žaidimų, žiūrėti serialų ir TV atsisakymas.
 
Ačiū uždarbi ir uždarbiečiai, kad padėjote susikurti tokį gyvenimą, apie kokį svajojau! Vis dar garbingai nešioju uždarbis.lt maikutę gautą prieš kelis metus :D
 
Jeigu kam įdomūs mano kelionių nuotykiai ir istorijos kviečiu sekti facebooke - Juozapas Žygas ir Instagrame @kaminkretys .
 
Jeigu turite klausimų ar kaip nors galiu jums padėti - nesidrovėkite - klauskite temoje ar privačiai.

Nemanyk toliau.

Skaityti tikrai neatsibodo.. uzjauciu kad tiek reikejo patirti, o kas dabar del ligos ?

Sveiki, iš kai kurių jūsų buvau sulaukęs pastebėjimų, kad sėkmės istoriją parašyčiau čia.
 
Apie mane:
Mindaugas Kučinskas
24 metai,
Studijos: Elektroninio verslo technologijos
Kilmės miestas: Kėdainiai.
 
www.ponaspovas.lt
www.lazerio.eu
www.dezuciugamyba.lt
 
Mintys apie verslą mano galvoje sukosi jau mokykloje. Tuomet pradėjau skaityti verslo,motyvacines knygas, bet greitai supratau, kad jos norimo rezultato neatneša. Vėliau atradau tikrai vertingų knygų su geromis įžvalgomis – viena iš jų Adam Smith „Tautų turtas". Ji padėjo susiformuoti kitokį požiūrį.
 
Pirmi produktai,kuriuos pradėjau gaminti ir parduoti, buvo sąsagos iš Lietuviškų monetų. Kai keitėsi valiuta, pradėjau supirkinėti naujas monetas ir gaminti sąsagas. Paklausa buvo didžiulė, nespėdavau gaminti, nors gamyba buvo greita ir nesudėtinga. Atslūgus bumui, plėčiau pasiūlą kitais tautiniais aksesuarais – gaminau sąsagas su Vyčiu, auskarus, pradėjau prekiauti tautiniais kaklaraiščiais, tautiniais fotoaparatųdirželiais ir t.t. Tuo metu iš draugo užsisakinėjau lazerinio pjaustymo paslaugas, taip susipažinau su lazerinėmis staklėmis. Daugiau informacijos: ponaspovas.lt
 

 

 
 
Bestudijuodamas vis svarsčiau, kokį verslą pradėti, tad domėjausi nemažai skirtingų staklių bei įrengimų. Baigiau elektroninio verslo technologijas. Pabaigęs studijas, pradėjau ieškoti, iš kur gauti pinigų verslui. Buvau nuvykęs į „InvestLietuva", į kitus projektus, gavau nemažai patarimų ir idėjų. Darbo biržoje radau programą „Sau darbo vietos kūrimas", pradėjau rašyti šį projektą. Jis užtruko gan nemažai laiko, reikėjo atlikti daug popierizmo, bet sėkmingai gavau 14 000EUR įrengimams pirkti. Tad nutariau daryti lazerinių paslaugų – pjovimo, graviravimo – verslą. Tai susisiejo su mano gaminamais produktais. Pirkau lazerines stakles. Jų laukiau apie 3 mėnesius, nes jas užsisakiau iš Kinijos. Tuomet pradėjau sukti galvą dėl patalpų ir sėkmingai per „Vilniaus kolegijo sverslumo centro" projektą gavau patalpas pačiame centre, J. Jasinskio g. Patalpas sudarė biuras ir 100 kv. m rūsys. Deja, ten lazerio įkelti nepavyko, nes būtų tekę daužyti apie metrą storos sienos. Susiradau kitas patalpas VU chemijos institute, Visoriuose, Mokslininkų g. 12 – su traukos spintomis, tad įsirengti buvo kur kas paprasčiau. Vis dėlto įkelti lazerį prireikė daug pastangų, reikėjo naktį lupti VU universiteto langą ir šiaip visas įkėlimas kainavo gana brangiai, virš 600EUR.
 
Pradėjome gaminti įvairius gaminius, aksesuarus, medinius žaislus-konstruktorius,paveikslus, dėžutes, stendus ir t.t. Vėliau pradėjome gaminti medines dėžutes pakavimui, medinius stendus, šie produktai verslui išties pasiteisino, buvo užmezgami ilgalaikiai santykiai su buvusiais klientais.
 

 

 

 
Šiuo metu pradėjome gaminti ir holograminius stendus, ir prekybines saleles, tad atsirado daug naujų iššūkių, bet taip pat ir galimybių.
 

 

 
Stengiuosi vis tobulėti ir ieškoti naujų verslo galimybių, nes tai kelia didžiausią džiaugsmą man ir leidžia tobulėti. Kodėl rašau šią tema, noriu visus padrasinti net ir neturinčius pradinio kapitalo siekti savo tikslų ir tiesiog daryti, nes galimybių tikrai yra ir jų galima surasti visose situacijose. Pats pradėjau daryti tik pabaigęs studijas neturėdamas pinigų bei patirties.

tu atrodo ignoruoji viska ka as tau sakau.
 
gamblinge nera jokios strategijos, del to lazybu imones ir yra tokios turtingos. tavo oddsai visad bus prastesni nei banko. taskas.
 
skirtinai nei pokeryje ar lazybose, gamblinge money management nera, nes kam jo reikia, jei tavo expected return yra negative ilgame laikotarpyje?
 
aisku tau paprasciau viska ignoruot ka as tau sakau, nes tau atrodo kad tu stebuklinga formule atradai ir su visais pasaulio kartingais galesi pasivazinet savaitgaliais, bet taip nebus. grizk i realybe.

Sveiki, sėdėjau duše ir galvojau. Ar ką nors sudomintų toks turinys kaip statybos pateiktas vlogų ar blogų tematika? Pvz: pats dirbu statybose, tai galėčiau filmuoti kokius projektus esu užsiėmęs dabar, kaip dirbu, kodėl taip dirbu. Apie medžiagas už/prieš, pasidalint įvairiausiom idėjom. Apie pačią statybų eigą. Ir žinoma daug, daugiau visko, nes statybos susidedą iš labai daug sričių, sutinki šimtus žmonių kuriuos, taip pat gali pakalbinti, pareklamuoti. Tikriausiai supratot, ką norėjau pasakyti šiuo savo minčių kratiniu :)

as tai sakau kad mane domintu, nes kiti nedraudzia. Kai paklausia kodel, sakau kad tris kart bandziau zudytis. Ties cia pokalbis ir pasibaigia.

Ilgai pats gyvenau taip, kaip temos autorius. Būdamas 24 m.. ganėtinai daug dirbau, mažokai mėgavausi gyvenimu, daug galvojau apie ateitį. Turėjau ganėtinai aukštas pajamas ir gerai apmokamus papildomus darbus, sėkmingą verslą, keletą automobilių, savo butą, draugę, su kuria ilgai jau kartu esam. Na, teoriškai, pagal visuomenės standartus buvau „sėkmingas“.
 
Ir neseniai sušlubavo sveikata, atrodo nei iš šio, nei iš to - pasidariau tyrimus ir skubiai paguldė į ligoninę, pabuvau keletą dienų intensyvioj terapijoj, diagnozavo nepagydomą ligą visam gyvenimui ir sėdėjimą ant vaistų :) Nu galvoju „whatever“, negi dabar depresuosi, gyvent toliau reikia. Bet labai gerai pagulėjimas ligoninėje padėjo susimąstyt apie tai, ką veikiau ir tai, kaip planavau ateitį. Nors visada nekenčiau ir niekindavau „ofise“ dirbančius ir savo laiką į pinigus iškeičiančius žmones, supratau, kad iš dalies pats toks pats buvau. Taip pat supratau, kad niekada neverta gero „taupyt“ ateičiai. Nusprendžiau, kad nuo šiol, jeigu turėsiu kažką gero - sunaudosiu pirmiausia tai, o ne taupysiu ateičiai. Tas pats ir su pinigais - santaupos yra visiškai nieko vertos, jeigu tu jų nepanaudosi :)
 
Tik išėjęs iš ligoninės mečiau darbą (draugė padarė tą patį), susimetėm santaupas, išnuomavom butą ir prisipirkom kelionių po pasaulį (dabar rašau iš Azijos) pusei metų, o po jų galiausiai susiplanavom eksperimentą - išvažiuot gyvent į vietą, kuri labiausiai nutolusi nuo Lietuvos - Naująją Zelandiją. Negaliu sakyt, kad jaučiuosi lyg gyvenčiau svajonių gyvenimą (gal Zelandijoj pasijausiu taip:)), bet manau, kad pamoką iš dalies išmokau (ir dar mokausi) - reikia kuo labiau gyvent ta diena.
 
Ir gailėkit tų žmonių, kurie ruošiasi „ateičiai“, viską, ką turit geriausia - naudokit dabar :) Nes kitu atveju galit ir nebepanaudot.

Buvau nuvykęs į Grodno atšvęsti naujako, taigi papasakosiu kaip kas. Jeigu svarstote ar verta važiuot ar ne - tikrai verta.
 
Iš pradžių paaiškinsiu kaip ką reikia daryti, kad nuvykti ten be vizos. Viskas daug lengviau nei gali pasirodyti iš pradžių. Jeigu ir po instrukcijų tai jums atrodys per sudėtinga, tai niekur nevažiuokit, sėdėkit toliau scrollinkit savo feisbuką :D
Oficialus tinklapis: http://grodnovisafree.by/ru/
 
1. Susirandam popierinį pasą arba jeigu tokio neturim pasidarom. Pasitikrinam iki kada galioja.
2. Jeigu vykstam su automobiliu, tai pasitikrinam ar turim draudimo žalią kortą. Būtinai turi būti originalas. Vykti galima ir kitais būdais, išskyrus traukinius.
3. Iš šio sąrašo išsirenkam kelionių agentūrą ir parašom el. paštu (nes skambučiai brangūs :) ). Aš rašiau daug kam, pasirinkau kompaniją "Дон Кихот". Įprasta bevizio leidimo kaina 12€/asm., bet su jų individualia ekskursija po miestą už 35€ leidimai kainavo po 5€, taigi ėmėm su ekskursija. Leidimus atsiunčia el. paštu, kuriuos atsispausdinam. Sumokam grynais atvykus į vietą. Kitos agentūros siūlė leidimus po 10€/asm, daugelis pridėdavo dviejų muziejų bilietus nemokamai. Leidimas galioja iki 5 dienų, mes ėmėm 2d.
4. Nakvynę radom booking.com, dar ieškojom ir airbnb. Grodno mieste taip pat yra ir hostelių. Standartinio dydžio 2k. prašmatnus butas pačiame centre naujametinei nakčiai kainavo 62€/3asm., kiek žiūrėjau įprastom datom kainuoja dvigubai pigiau. Būtina užrezervuoti nakvynę prieš išvykstant ir atsispausdinti patvirtinimą, nes jį paprašys parodyti ant sienos, nors niekur apie tai užsiminta nebuvo.
5. Dar reikia sveikatos draudimo. Mes pirkom ant sienos, dviem dienom kainavo 2€/asm., tačiau užtruko apie valandą. Kad sutaupyti laiko galima išsiimti ir Lietuvoje, tačiau nežinau kiek kainuoja.
6. Pinigus keičiam ant sienos, pastato viduje, kursas normalus: 1€=2.05BYN.
7. Sienos pervažiavimas:
a) Pirmiausia pervažiuojam Lietuvos sieną. Ten tik pažiūrės pasus ir praleis.
b) Privažiuojam BY sieną. Pirmas postas - suskaičiuos kiek žmonių mašinoj ir praleis toliau.
c) Toliau privažiuojam pagrindinį postą, atsistojam eilėje paskui lietuviškas mašinas. Jeigu tokių nėra - renkamės raudoną kanalą (žiūrim ženklus virš kelio).
d) Prieis pasienietis, duos baltas migracines korteles kurias reikės užpildyti vienodai kairėje ir dešinėje. Duomenis pildom lotyniškom raidėm taip kaip parašyta mūsų pase. Užsipildę visi prieinam prie langelio ir paduodam visus popierius. Mums grąžina vieną pusę migracinės kortelės, kurios negalima pamesti, nes reikės rodyt išvažiuojant.

e) Grįžtam prie mašinos, prieis muitininkas ir duos užpildyti muitinės deklaracijas. Pildo tik vairuotojas. Viršuje pažymim Въезд, toliau visur žymim нет, išskyrus automobilį, ten surašom mašinos duomenis. Užpildom abi vienodai ir einam prie langelio. Ten vieną grąžins, kurią taip pat reikės parodyti išvykstant.
Iš viso pravažiuoti sieną užtrukome apie 2val, eilių nebuvo.
7. Atvažiavę į Grodno susirandam mūsų agentūros ofisą, kur mus pasitinka labai maloni mergina, pavaišina arbata su pyragu, sumokam už viską 100BYN, tada sėdam į jos mašiną ir važiuojam į ekskursiją.
 
Pati ekskursija visai patiko, daug įdomios istorijos papasakojo, gražių vietų parodė, tik gaila, kad tą dieną daug muziejų nedirbo, todėl ekskursija baigėsi gan greitai.
 
Miestas labai švarus, tvarkingas, nėra prabangių verslo centrų, bet taip pat ir nėra jokių lūšnynų. Gatvėse visur sveiką gyvenseną propaguojantys plakatai, o ne alaus ir kreditų reklamos.
Naujų sutikimas mane labai nustebino. Prieš 00:00 išėjom į pagrindinę aikštę (ten jų dvi) ir... nieko! Absoliučiai nieko, nei minios žmonių nei fejerverkų nei šauksmų, nieko. Tuščia aikštė kur vos keli tokie patys turistai kurie irgi nesupranta kas čia vyksta :D Galvojam gal laiką supainiojom ar dieną :D

Nuėjom iki kitos aikštės, kurioje žmonių irgi nedaug, tačiau visa aikštė aptverta tvora ir milicininkais. Vienas iš jų mums paaiškina, kad 01:00 čia prasidės koncertas iki 6 ryto, o 02:00 bus fejerverkai.
Palaukėm ir nepasigailėjom. Koncertas buvo super, žmonių buvo pilna aikštė, matyt visi sutiko naujus namie su šeima ir atvarė į miestą tūsint :) Visai logiška tradicija :) Niekur nesimėtė nei šiukšlių nei butelių, neblūdijo girti malaletkos ar pikti morozai. Žmonių kultūra gerokai aukštesniame lygyje nei Lietuvoje. Visi linksmi, draugiški, vienas kitą sveikina su naujais metais. Ant pravažiuojančių autobusų vietoj maršruto parašyta "su naujais metais" :) Pajutau tą tikrąją, nekomercinę kalėdinę nuotaiką.
 
Kitą dieną nuvažiavom iki Augustavo kanalo ir tiesą sakant nieko įdomaus nepamatėm. Ten reiktų važiuoti arba vasarą kai viskas spalvota ir gražu arba per kalėdas, nes ten yra kalėdų senio miestelis (nereikia ir Laplandijos :D )
Dar užsukom į zoologijos sodą, kuris kainuoja tik 2,5€, nors ir nėra labai didelis ir kažkokių super egzotinių gyvūnų neturi, bet vistiek įdomu.
 
Patarimai ir pastabos:
Baltarusijoje laikas +1 val. nuo mūsų laiko.
iGO (Navteq, Tomtom) navigacija beveik nieko nerodo, guglui sekėsi geriau.
Roamingas kainuoja daug.
Klimatas atrodė tarsi būtų jūrinis, nes buvo labai žvarbu.
Kam neramu dėl saugumo, tai ten jaučiausi kokius 10kart saugiau nei Lietuvoje.
Kainos parduotuvėse panašios kaip pas mus. Maistą rekomenduoju pirkti tik pagamintą Baltarusijoje, nes jis yra natūralesnis ir skanesnis nei importinis.
Kuro kainos: 95 benzas 0,58€, dujos 0,32€, dyzelis 0,6€.
Maisto kainos pirmoje pasitaikiusioje užeigoje pagrindinėje miesto gatvėje (kaip Vln Gedimino pr.):
Kainas dalinkit lygiai perpus ir gausit eurais.

 
Reziumuojant galiu pasakyti, kad šalis mane labai sužavėjo, dar grįšiu ten tikrai :) Nebijokit ir važiuokit :)
 
Foto
 
.
 
.
 
.
 
.
 
.

Sveiki esu Justinas. Labai domiuosi programavimu todėl ir užklydau į šį forumą. Man yra 16 metų. Programuoju jau 4 metus ir toliau tai mokaus. Programuoju HTML5, PHP, JavaScript, Paskaliu, C++,CSS. Taip programuoju mikrovaldikli Arduino. Esu ne vien tik programuotojas bet ir užkietėjas elektronikas. Daug skiriu laiko programavimui bet ir stengiuosi konstruoti kažka naujo ir prasmingo. Esu sukonstravęs autonominę žoliapjovę( su arduino mikrovaldikliu). Tai pat mokaus programuoti appsus. Taigi papasakojau viska apie save :D

Eilinį kartą nežinai ir savo egoistišką nuomonę reiški?

Skaityti tikrai neatsibodo.. uzjauciu kad tiek reikejo patirti, o kas dabar del ligos ?

jei nebalsuosit vel isrinks juos.

Cia yra puiki tema susikibus uz rankuciu lieti pykti ant visu. Man patinka

Dievinu važinėti dviračiu! Pas mane jis nėra ypatingas, ar labai brangus, bet nepaisant to, važinėjimasis yra labai atpalaiduojantis užsiėmimas. Važiuoju visur, kur tik galiu. Labai svajoju kada padaryti ilgą kelionę dviračiu, iki kokio kito miesto, arba prie jūros. :) Galvoju su Kautra autobusu nuvykti į Klaipėda, kartu pasiimti dviratį (Kautra prigriebia nemokamai) ir ten dviračiu taku berods ~30 km. važiuoti link jūros. Toliau, nesu koks rašytojas, ar menininkas, kas tokiems įprastai būna būdinga, bet mėgstu stebėti žmones. Nežinau kodėl, kartais atrodo, kad kiti man yra daug įdomesni man, nei aš pats sau. Sėdžiu kavinėje, kur nors ant suoliuko, važiuoju dviračiu ir t.t. visada stebiu žmones, galima sakyti net analizuoju. Ne piktai, niekada nekalbu apie tai, kaip kiti rengiasi, kokias šukuosenas turi ir pan. tiesiog man įdomu stebėti. Kartais tiesiog bandau susidaryti nuomonę apie žmogų vien iš to, kokios pas jį manieros, kokią veido mimiką jis nutaiso karts nuo karto, kaip šypsosi, kokios akys, kur jos žiūri ir t.t. Taip pat mėgstu ir aktyviai praleisti laisvalaikį, tai žaidžiu krepšinį. Žinoma, mėgėjiškai, dažniausiai vienas arba su vienu kitu draugu, kadangi pas mane aplinkoje ne visi mėgsta. Smagu būna ir vienam pamėtyt. Lygiai taip pat kaip ir dviratis - atpalaiduoja, nebegalvoji apie kasdienybę, apie rūpesčius ir esamas problemas. Mėgstu ir biliardą pažaisti. Nesu labai geras žaidėjas, bet pamušinėti visai smagus dalykas. Prie to pačio ir boulingas, žinoma, kuris, beje, sekasi gana neblogai, tik jau senokai žaidžiau, bet ir malonumas brangus gana, nors jeigu surenki kompaniją, tai ne taip daug ir gaunasi. Stengiuosi užsiimti tuo, kas nereikalautų didelių finansų. Mėgstu fotografijas, bet tuo pats neužsiimdavau niekada. O ir fotoaparato neturiu, tik paprastą "muilinę" už 200lt pirktą. Turiu telefoną, kuris turi neblogą kamerą, ypatingai lauke, tai pradėsiu fotografuoti įdomius ir keitus objektus, jeigu ką užmatysiu. Visada domino fotografija, įvairios kitų žmonių fotografijos ir pan. Kas čia žino, gal tai būtų mano pradžia. Taip pat norėčiau pabandyti geocaching. Gal kas užsiimate? Smagus dalykas?

Hidros.lt

Turiu keistą hobi, arba ne, nežinau, bet mėgstu tai daryt. Tai važinėju miškais su motociklu ir ieškau miško ežeriuku, mano krašte tokie ežeriukai, labai retas dalykas, bet jau šiaip, ne taip 4 esu radęs, atradęs, gps užsisaugau vietą ir kitą dieną atvarau su meškere, nes labai dažnai tokiuose ežeriukuose būna gražių karosų, vėliau juos pervežu į tvenkinį šalia namų. Taip pat dievinu važinėti mišku ir viską fotografuoti, kas man gražu, kitiems tokie mano hobiai skamba keistai, bet man.. Man graži akimirka turi būti amžina, o ieškoti adatos šiene dar įdomiau!

Labas vakaras,
Taigi. Esu Dovydas, pavardė Bajoras. Gyvenu Palangoje, dar esu moksleivis, baiginėju devintąją klasę, man 15 metų, pavasarį jau sukaks 16 metų. Esu ramus vaikinukas, mokantis laukti. Laisvalaikiu žinoma būnu su draugais, nesėdžiu kiaurą dieną prie kompiuterio, tai pat mokausi, nors pažymiai tikrai nėra vieni iš geriausių. Užsiimu labiau reklamavimu ( kiti tai vadina marketingu ), reklamuoju įvairius projektus, kurie susiję su žaidimais tai yra SA:MP ( San Andreas Multi Player ), kuriu savuosius projektus. Tai pat užsiimu ir su Facebook puslapiais, turiu nemažai savų puslapių perku/parduodu juos. :)
Nemėgstu keltis anksti, nepatinka žmonės dviveidžiai, savanaudžiai, kurie ieško sau naudos. Kaip ir pastebėjote, nelabai sekasi man rašyti tuos aprašymus, tad manau kažkiek vistiek su manimi susipažinote ir manau gyvensime taikiai :)
 
Jeigu iškilo problemų ar reikia kokios nors pagalbos, visada galite kreiptis į AŽ.

Taaaip... Kai pagalvoji... Boba tikras velnio išradimas... Kokių tik būdų jąją susirasti, šiuo atveju įsigyti, neprigalvoji.
 
Bet Mano manymu santykiai vistiek pasmerkti... Nes konflikto atveju Paliubomu išsprūs:
 
- Tu bl*t žinai kiek Man kainavai ? O dar neatidirbai nei pusės. :D

Keistai man atrodo toks slaptumas... gal narkotikus gabensit?

Keiskit pavadinima i "Kur rasti" ar kazkaip pan. ir baigsis visos problemos. O jei rodo kur stovi policija, tai reikia tik dziaugtis - visiems to priesininkams pakiskite pora straipsniu, kaip policininkai veze vaikus i ligonines, kokie jie didvyriai ir panasiai. Si programa tam ir skirta: jei zmogui blogai ir jis skuba i ligonine, gimdymo namus etc. padeda surasti policijos ekipaza, kuris pades jiems nukakti kuo greiciau i norima tiksla.
Kame problema? :D