creative348

Tu jai neesi įdomus ir tiek.

Sveiki,
noriu paprasyti bitmanijos pakvietimo labai dekingas būsiu.
[email protected]

Oho kokia įdomi diskusija čia vyksta!
 
Manau kad didžiausia problema pas mus - švietimo sistema nepritaikyta asmenybės ugdymui, individualaus mąstymo lavinimui. Atsirado tie pasirenkami lygiai, atsirado galimybė atsisakyti kai kurių pamokų nuo tam tikros klasės - bet realiai sistema nepasikeitė. Na taip, gali nusimesti nuo kupros porą tavęs nedominančių dalykų, o visuose likusiuose iš tavęs vis tiek lipdo tą patį standartinį plastelino žmogeliuką, kokį lipdė prieš 15 metų ar daugiau. Gerbiu mokytojus, kurie žvelgia šviežiai ir nebesilaiko tos "kalkit vaikai, būtinai turit iškalti viską mintinai" logikos, bet kiek tokių? Mano mokykloj duokdie trys buvo... Ir tai - jie vis tiek turi laikytis programos, kuri yra sukirmijusi.
 
Kodėl tai blogai? Todėl kad tai skirta ugdyti vidutinybėms. Visi mokės viską vidutiniškai. Pasitaikys keli kurie mokės labai gerai ar net puikiai - bet tai sąlyginai, kadangi jie mokės taip lyginant su bendru lygiu, ir "pagal vadovėlį".
 
Matematikoj nebuvau labai stipri, kaip jau minėjau, bet puikiai žinau kad daugeliui mokyklinių uždavinių egzistuoja ne vienas sprendimo būdas. Kaip manote, kas nutinka, kai moksleivis išsprendžia uždavinį ne tuo būdu, kurį aiškino mokytoja, ir kuris aprašytas vadovėlyje? Dauguma atveju - tai laikoma klaida. O tai turėtų būti ne tik ne klaida - tokį mąstymą mokykla turėtų ugdyti - kaip Kernius sakė - kas iš to kad tą patį uždavinį jau išprendė daugybė žmonių? Tie kurie randa būdą išspręsti uždavinį kitaip (net jeigu toks būdas aprašytas kažkuriame kitame vadovėlyje, nesvarbu) - vėliau tampa mokslininkais ir išradėjais.
 
Labai daug pas mus aklo kalimo, ir labai mažai - tikro lavinimo, skatinimo protauti, reikšti nuomonę, diskutuoti. Liūdna, bet taip dar pradinėse klasėse sužlugdoma daug potencialių menininkų ir mokslininkų - jie kitokie nuo mažens, o mokykloje už tai dažniausiai negiria. Rezultate jie tiesiog užgniaužiami dar net neatsiskleidę.
 
Žinau kad labai juodai skamba mano postas - nėra viskas taip juoda šimtu procentų, bet tai ką paminėjau mano akimis yra labai didelė problema. Pati praėjau pro tą mėsmalę, girdėjau iš mokytojų visko: "kaip tu čia apsirengusi", "iš tavęs nieko nebus", "ar tu iš savo meno vaikus išmaitinsi?", "nepiešk šitaip, piešk taip", "pastaba: ievos visų sąsiuvinių paraštės pripieštos" ir t.t. Niekaip negalėjau suprasti - kas su manimi negerai - kodėl sukeliu tiek nepasitenkimo, visai nenorom. Dabar manau kad su manimi viskas buvo gerai - negerai buvo su senos sistemos išsauklėtais mokytojais, netoleruojančiais nors kiek kitokio vaiko, nei dauguma, ir tokį vaiką be pagrindo engiančiais.
 
Džiaugiuosi kad tame būryje atsirado keli mokytojai kurie mane palaikė - be jų turbūt būčiau žlugusi ir dabar negalėčiau pasigirti kad - užsiimu tuo kas man patinka, joks pažymys man nesutrukdė tapti tuo, kuo esu, ir, svarbiausia - laimingesnės savęs neįsivaizduoju niekur kitur.
 
Todėl visiems tebesimokantiems linkiu - raskite savo aistrą. Mokytis bus kur kas lengviau ir įdomiau, jei žinosit kad tai susiję su būsima ir išsvajota profesija. Faktas kad nebūtina turėti geriausių pažymių iš visų dalykų, bet reikia pasirūpinti kad nei vienas pažymys nepakištų kojos ateityje.
 
Skaitymas ir bendravimas - papildomi dalykai, kuriais kiekvienas galite pasirūpinti, ir tokiu būdu investuoti į save dar ir gaudamas malonumo. Mokykla neduoda visko, ko reikia sėkmingai asmenybei ar įdomiam pašnekovui - to reikia išmokt po pamokų - bendraujant su gerais draugais, ir - skaitant geras knygas.
 
Žinau kad daugelis moksleivių į skaitymą žiūri kreivai - bet iš kur kitur jūs gausite žinių, kurių neturi vienmečiai? Kaip tapsite įdomesniais pašnekovais? Filmų pažiūrėti neužteks. :) Be to - skaitymas labai padeda gramatikai ir skyrybai - daug skaitydamas pradedi jausti kaip turi atrodyti sakinys, prisimeni mintinai kaip turi atrodyti teisingai parašytas žodis (žmogaus regimoji atmintis pati stipriausia), skaitai vis greičiau ir greičiau. Na - čia kiekvieno pasirinkimas, bet mano nuomone kiekvienas gali rasti literatūros sau įdomia tema, ir tokiu būdu pakelti IQ maloniau nei tiesiog zulindamas mokyklos suolą :)

šį kartą Kerniau nesutinku su Tavimi. Kalbėsiu iš savo patirties, geri pamatai 1-5 klasė padaro labai daug ką :) pats buvau pirmūnas klasėje ir tikrai turėjau puikius pamatus, po to sekė 6-10 klasės, kuriuose beveik visiškai nesimokiau, bet vidurkis buvo ~9, ir galiausiai 11-12 klasė, kuriose buvau tik su vienu tikslu, kad studijuosiu Ekonomiką , mokiausi Nacionalinėje moksleivių Akademijoje ir dar dabar turiu ~500- atspausdintų lapų su uždaviniais ir sprendimais, sėdėdavau per nakatis ir spręsdavau uždavinius, kurie man tikrai patiko. Bet kartu ir maištavau prieš švietimo sistemą, kuri realiai pastato tave į rėmus, ir verčia tave "statistiniu vienetu" kuris realiai labai bijo kalbėti prieš auditoriją, ar net išsakyti savo nuomonę, apie tikslus ir motyvacija net nekalbu :) Mokykla to nemoko ir jeigu esi toks kaip tu, tai labai šaunu, o jei ne tai kas tada?
 
Egzaminai yra svarbūs, bet toli gražu ne tiek - ir svarbu jų nebijoti, nes jie tikrai NELEMIA tavo gyvenimo, egzaminai turi būti skirti tik pasitikrinti savo žinias. Yra daugybę žmonių, kurie neišlaiko egzaminų, bet tampa puikiais žmonėmis. Manyčiau, kad šiame forume ypač turime nemažai žmonių, kurie yra Puikūs verslininkai, programuotojai ar dizaineriai, bet tikrai nėra pirmūnai. Neišlaikysi, nieko tokio, metus gali sąvanoriauti ar tiesiog mokytis ir kitais metais juos laikyti. O jei išlaikai gerai, ir įstoji į universitetą, kas tada?
Savo atestatą gali sudeginti, nes jis turbūt tau bus nebereikalingas. ( Ironiškai čia :) )
 
Pabaigęs universitetą, vėlgi beveik niekas nežiūri kokiais pažymiais jį baigei. Kas geriau atrodys, ar kad baigei universitetą vien dešimtukais ar, kad tuo pačiu metu kai buvau studentas organizavai/ sukūrei kokį projektą? Buvai aktyvus nevyriausybinių organizacijų narys. Žinai ko sieki iš gyvenimo, bei savo teorines žinias jau buvai pritaikęs praktikoje?
Galiu atsakyti, pats, kad dauguma darbdavių rinktųsi antrą variantą.
 
Taip, yra kelios protingos patarlės, kad ką išmoksi, to ant kupros nenešiosi ir tikrai aš nesiūlau "nesimokyti" Bet pirma siūlau sau išsikelti tikslą, bei suprasti, ką tu nori veikti gyvenime, o su šiuo tikslu, manau ir atsiras motyvacija mokytis.
o temos autoriui norėčiau pasakyti: Mokytis niekada nevėlu.
 
P.s pats keliauju mokytis statistiką :)

Aš taip pat drįsčiau nesutikti su tavim.
Neabejoju, jog yra LABAI daug įdomių/protingų žmonių, kurie nebūtinai mokėsi puikiai nuo 1 iki 12 kl. ir domėjosi ne visais dalykais, kurie buvo "kišami" jiems į galvą.
Ar tu manai, jog sausas chemijos, fizikos ir pan. dalykų teorijos "kalimas" daro žmogų daug labiau išprususiu ir komunikabilesniu, su kuriuo įdomu bendrauti?
Mano nuomone, kai žmogus "kiša" į savo galvą viską ką jam liepia -- jis dar labiau bunka ir darosi eilinis "pilkos masės" gumulėlis, kuriam bemaž nebelieka daugiau jokio laiko, apart mokyklos, pamokų ruošimo ir t.t. Jis tiesiog neranda laiko (o vėliau ir jėgų) savęs pažinimui, tobulinimui, savišvietai (domėtis, tuo, kas JAM yra įdomu ir malonu,o ne tiesiog pareiga...) ir darosi labai monotoniškas.
Asmeniškai aš stengiuosi "atsirūšiuoti", tai, ką man užduoda mokytojai; stengiuosi suvokti atliekamų dalykų naudą ir prasmę, o dėl pažymių per daug nesijaudinu, nes žinau, kad tai nieko daugiau, kaip paprasti skaičiai... :)
Tokiu būdu aš dar sugebu atrasti bent šiek tiek laiko mano širdžiai maloniems dalykams ir taip (bent jau aš) jaučiuosi ne ką mažiau išprusęs ar žinantis, nei už kokį pirmūną. ^_^
 
O dėl tavo pasakymo, jog "Kuo daugiau dedi į smegenis, tuo lengviau į jas dar daugiau dėt.", tai galiu tik paklaust. Ar jauti skirtumą (našumą) savo galvos, rugsėjo-spalio mėnesiais ir mokslo metų pabaigoje?
Turbūt ne man vienam jaučiasi akivaizdus skirtumas. :)
 
P.S. Turiu ir vieną draugą, kuris mokslams nelabai gabus, ne itin ką ir mokydavosi, bet jis -- viena iš nuostabiausių asmenybių, kurias esu sutikęs ir su kuriuo yra be galo įdomu bendrauti. :)

O, žinau šitą jausmą :) Jis vienija visus tiksliuosius mokslus ir tikrai yra nuostabus. Aš nemėgstu skirti laiko dalykams, kurių realios naudos nejaučiu - pavyzdžiui, kas pasikeis, jei aš išspręsiu tą uždavinį? Jį išsprendė tūkstančiai žmonių. Neturiu jokios motyvacijos būti 1001-mas. Žinau, kad galėčiau sėkmingai mokytis matematiką, bet ji manęs visiškai nemotyvuoja - aš nieko naujo neišrasiu, nieko nesukursiu spręsdamas tuos uždavinius.
 
Visiškai priešinga yra informatika (irgi tikslusis mokslas) - niekada nėra vieno sprendimo, tu nuolatos esi kūrėjas ir gali daryti dalykus, kuriais paskui naudojiesi ne tik tu, bet ir tūkstančiai kitų žmonių, - tada jauti, kad savo laiką skiri kažkam prasmingam. Tiek programuodamas, tiek spręsdamas matematiką žmogus tobulėja, tik pirmu atveju jis gali pakeisti kažką savo ir kitų gyvenimuose, o antru - išnaudoti tušinuką ir lapą popieriaus, kad pasitenkintų gavęs teisingą atsakymą.
 
Galiausiai viskas priklauso nuo motyvacijos.

Mąstau, kad galbūt reikėtų parašyti atskirą straipsnį, kaip eiliniam žmogui pasiruošti egzaminams - ne tik matematikos, bet ir lietuvių, istorijos :)

Aš pats susiėmiau tik 11-toje klasėje - tai buvo ne vėlu todėl, jog paskutinius du metus kartoji tai, ką mokeisi nuo 5 iki 11 klasės - tiesa, išskyrus tiksliuosius mokslus, kurie viską pakartoję žengia dar toliau. Vis dėlto geriausia rimtai į mokslus kibti bent jau nuo 9-tos klasės ir tada nebus didelių problemų vėliau artėjant egzaminams - nes paskui gerai pasiruošti gali ir nebe suspėti (vieniems pavyksta, kitiems ne - vieniems "pavyko" reiškia sugebėti išlaikyti egzaminus (nesvarbu kaip), kitiems - gauti šimtukus). Kaip bebūtų, niekada nėra per vėlu. Net jei liko mėnesis iki valstybių egzaminų, aš vis tiek sėsčiau prie knygų kiekvieną laisvą valandą ir padaryčiau viską, kas įmanoma, - nes po to gali gailėtis visą gyvenimą. Pabandysiu tai paaiškinti asmeniniu pavyzdžiu.
 
Kodėl apskritai verta mokytis?
 
Gyvenime yra dalykų, kurie žmogui suteikia laisvę - galimybę rinktis, daryti ką nori. Įsivaizduok, kad tu žinai, kas tave domina, ką nori studijuoti, kokią specialybę nori įgyti. Kokią sritį bepasirinktum, dalis žmonių joje yra geriausi - daugiausia pasiekę, daugiausia žinantys, turintys norą ir talentą savo žinias perduodi kitiems. Tie, kas turi galimybę pas juos patekti - prie jų prieiti - patys tobulėja greičiau nei kiti - nes mokosi iš geriausių. Tų geriausių visada yra mažuma. Tai reiškia, kad ir juos pasiekti gali ne visi. Norėdamas patekti ten, kur gali tikrai daug išmokti, iki tol turi būti įrodęs, jog sugebi įsisavinti žinias, - tokia valstybinių brandos egzaminų (VBE) paskirtis.
 
Jei gerai baigsi mokyklą, ne tave rinksis universitetai, o tu juos, - ir būsi ten, kur norėsi būti. Jeigu gerai baigsi gerą universitetą - ne darbdaviai rinksis tave, o tu juos, - ir vėl būsi ten, kur norėsi būti. Taigi tu savo ateitį gali nulemti dar sėdėdamas mokyklos suole - mokydamasis arba ne.
 
Gerai išlaikyti VBE, kurie turi labai didelę įtaką tavo ateičiai, nėra sunku - tam net nereikia būti labai protingu - reikia tik mokėti dirbti.
 
"Gerai" nėra 50. Kiekvienas mąstantis žmogus gali turėti valstybinių egzaminų vidurkį ne mažesnį nei 80. Tie, kuriems tai nepasiseka: a) mokėsi per mažai; b) mokėsi ne tai, ką iš tikrųjų reikia (labai dažnas atvejis - ir dažniausiai tai prastų mokytojų kaltė); c) yra tikrai neprotingi (šiame forume tokių žmonių beveik nemačiau).
 
Ne viena mergina iš mano mokyklos išlaikė egzaminus daugiau nei 90 vidurkiu, nors gyvenime niekuo nesidomi (nežiūri žinių, neskaito naujienų jokia tema) ir nėra jokio įspūdingo proto. Vienintelė priežastis, kodėl išlaikė gerai, - nes paskyrė pakankamai laiko (o tai, reikia pripažinti, sugeba ne kiekvienas).
 
Jeigu tu nori gerai pabaigti mokyklą, turi būti motyvuotas - suprasti, dėl ko mokaisi - kad tau ne tas pats, kaip išlaikysi. Tau reikia tikslo, kurį norėtum pasiekti baigęs. Tada, kai suvoksi, jog viskas priklauso nuo tavęs - nieko neįvyks, jei nepadarysi savo darbo ir nepabaigsi mokyklos gerai, - galvosi apie tai kiekvieną dieną ir tai neleis tau atsipalaiduoti.
 
Mokykloje aš nemėgau matematikos - taip pat galvojau, kad ji man nereikalinga (dabar manau, kad mokyklinis matematikos kursas tikrai yra naudingas) - bet norėjau studijuoti informatiką, o į ją (kaip ir į verslą, ekonomiką ir daugybę kitų specialybių) be gerų matematikos žinių nepateksi (nebent tai prastas universitetas, į kurį niekas nestoja). Nuo pat penktos klasės mano matematikos semestrų pažymiai svyravo ne daug - buvau labai stabilus: nuo 4 iki 6. Dvyliktos klasės pirmame semestre tebeturėjau 6. Po naujųjų metų matematiką pradėjau spręsti kasdien - nuo elementariausių septintos klasės kurso dalykų, kurių tuomet buvau neišmokęs (svarbiausia turėti gerą knygą ir daug užduočių su teisingais atsakymas, kad galėtumei pasitikrinti). Praėjus pusmečiui iš matematikos VBE gavau 90 - tai buvo daugiau už ne vieną pirmūną mano mokykloje - tikra staigmena mokytojai, kai jos šešetukininkas atsiranda geriausiai egzaminą išlaikiusių mokinių sąraše. Aš tiesiog turėjau tikslą ir įdėjau daug darbo.
 
Ką tai nulėmė pabaigus mokyklą? Po kurio laiko stojau į informatikos studijas Didžiojoje Britanijoje, kurioje yra daugiau nei 100 universitetų. JK studijų sistema leidžia pasirinkti 5 universitetus, į kuriuos nori stoti. Susiradau geriausių universitetų reitingą pagal informatiką ir nubrėžiau ribą ties 15-tu numeriu - reiškia, renkuosi 5 iš 15 geriausiųjų Didžiojoje Britanijoje. Nusiunčiau jiems savo stojimo paraišką. Netrukus gavau atsakymus - visi buvo teigiami: "Tu priimtas". Nei vienas taip nebūtų atsakęs, jei būčiau iš matematikos egzamino turėjęs 60 ar 70 - dauguma į tuos universitetus stojusiųjų turėjo aukščiausius balus, o matematika ten, kur jos prašoma, visada būna svarbiausias kriterijus.
 
Negana to, kadangi mane priėmė visi universitetai, aš galėjau pasirinkti, į kurį iš jų noriu važiuoti - ir pasirinkau tą, kuriame buvo tik tai, kas man patinka, - ir jokios matematikos. Dabar universitete studijuoju, kaip veikia Google paieškos sistema, kaip ji rūšiuoja paieškos rezultatus, kuriu supaprastinto lygio Skype tipo susirašinėjimo programas ir tiesiog laukiu kiekvienos paskaitos su malonumu - aš už jas mielai sutikčiau mokėti (jeigu tik studijos nebūtų nemokamos). Universitetas laikomas trečiu geriausiu po Oxford ir Cambridge, aplink mane daugybė įdomių ir protingų žmonių - tiek studentų, tiek dėstytojų, kuriuos gerbiu ir dėl kurių tobulėju greičiau nei bet kur kitur.
 
Galiausiai išėjęs po eilinės puikios paskaitos vis kartas nuo karto pagalvoju - juk manęs čia nebūtų, jeigu aš mokykloje nebūčiau susiėmęs ir išmokęs tai, ko reikėjo, - tiesiog padaręs savo darbą. Todėl to labai linkiu visiems. Ką jūs darote dabar, gali nulemti tai, kur atsidursite ateityje. Nepraraskite teisės rinktis patys. Nesvarbu, ką tu veikei visus dvylika metų, svarbu, kad juos pabaigtum puikiai, - ir tada viskas yra tavo. Dauguma paprastų moksleivių (ne amžinų pirmūnų) netiki, kad jie gali gerai pabaigti (- netikėjau ir aš), bet tas netikėjimas neturi būti priežastimi nepadaryti visko, ką gali, kad sužinotum, kaip yra iš tikrųjų.

Visiškai nesutinku su tais, kurie teigia, kad užtenka gerai mokytis tik 11-12 klasėje, o dar geriau, kai pasako, kad mokykis, tik tą, ko reikės stojimui... Su tokiais žmonėmis neįdomu bendrauti, nes jie neišmano nieko daugiau, nei savo pasirinkto dalyko. Sakysit kam tas beprasmis kokios chemijos ar biologijos kalimas, jei tarkim nebūsi mediku? Atsiminkit jūsų galva yra kaip raumuo ir kuo jūs daugiau į ją "prikišat", tuo jei yra geriau ir lengviau išmokti naujų dalykų!

Šaunu, kad mąstyt pradėjai 8 kl., o ne kaip dauguma - 10-12. Didelis pliusas tau.
Pats nebuvau geras mokinys, daugiau gal man sekėsi, bet pamokas lankiau (~80%), todėl kažką girdėjau.
Kiekvienais metais sakydavau: "Viskas, pradedu mokytis". Ir pradėdavau, bet po savaitės nebe, pristigdavo motyvacijos. 12 kl. keli mokytojai pasakė, kad pražūsiu, tačiau jie klydo.
Matematikos vos ištempiau 4, istorijos už ausų mokytoja iškėlė (ačiū jai), išėjo 5-6 (3 iš 4 bandomųjų egzaminų buvo neigiami), lietuvių kalba sekėsi gerai palygint, per savo tingumą turėjau 6-7, anglų kalbą mokiausi B lygiu, egzamino nelaikiau, bet ją mokėjau vidutiniškai (7-8), iš gamtos mokslų rinkausi "mažiausią blogybę" - biologiją. Žinojau, kad ją kaip nors iš bendro išsilavinimo prašoksiu. Faktiškai jos nelankiau, nesimokiau, o ir mokytoja buvo ne truputį keista - prašokau su 6-7 (reiktų padėkoti tiems, su kuriais ją lankiau), vokiečių kalbos iš vis nemokėjau, deja ir neprisiverčiau mokytis (dabar jau gailiuos), galutinis pažymys buvo 5 ar 6. Informatika (programavimas) taip pat ėjosi prastokai, nes nelabai stengiausi gilintis į ją (kur protas buvo?...), todėl likus keliems mėnesiams iki egzamino pasakiau, kad laikysiu mokyklinį ir nesikankinau su paskaliu. Na, kaip matosi, tikrai ne super mokinys buvau. Tačiau per egzaminus nustebinau ne vieną mokytoją.
Istoriją sugebėjau išlaikyti 41% (iki šiol pats nesuprantu, kam ją laikiau)
Lietuvių kalbos egzamine truputį susimoviau - 40%
Matematiką laikiau mokyklinį - gavau 8 - mokytojas sveikino kelis kartus :)
Informatikos egzamine gavau visus 10 balų, būtų negražu jei būtų kitaip.
"Saugumo sumetimais" paėmiau dailės egzamine, kuriam gavau 8, nors nemokėjau nei istorijos dailės, nei meniškos sielos labai esu.
Kadangi mėgstu keliauti, pasirinkau geografijos egzaminą (deja, nepagalvojau, kad ten reiks žinoti daugiau nei žino kiekvienas mylintis gamtą...) - gavau 8. Keli mokytojai sakė, kad būčiau gavęs daugiau, jei iš egzamino nebūčiau po 25 minučių išlėkęs (aš iki šiol manau kitaip).
 
paskutinius metus nieko doro mokykloj nenuveikiau, tačiau kaip matai, egzaminų rezultatai neblogi. Įstojau kur norėjau (tiesa, į valstybės finansuojamą vietą). Nesamdžiau nei korepetitorių, nei namie vadovėlius varčiau. Man svarbiausia - lankyti, taip aš gaunu nemažai informacijos. Todėl prisiversk dabar keltis anksčiau ir pėdink į mokyklą, patrink tą suolą, jei turi daugiau noro - vartyk knygas ir namie.
 
Labai nepatinka man tokie mokytojai, kurie nuteikinėja prieš. Jie mano, kad taip privers mokinį mokytis, deja, tai atsisuka dažniausiai atvirkščiai. Kur jie buvo, kai juos pedagogikos mokino...

pateiksiu "gyvą" pavyzdį - savo mokslus. Aš taip pat dindirį mušiau iki kokios 10 klasės, po to buvo profiliavimas (ant mūsų pirmųjų išbandė ##### :angry: ), buvo daug sumaišties ir nežinomybės, beliko tik susiimti ir pasiimti likimą į savo rankas, pirmaisiais profiliavimo metais (11 kl) vidurkį pasiekiau 8, tai buvo labai didelis pasiekimas man, kai seniau būdavo vos 6, geriausiu atvėju 7. dvyliktą baigiau su 8,7 jei gerai pamenu. Žinoma tai nėra stebuklas, bet man nuo eilinio 6 iki 8,7 buvo stiprus šuolis. Tačiau tų žinių bagažo man pritrūko egzaminuose, valstybinius teišlaikiau apie 40-50 balų, mokyklinius taip pat iki 8 max. Į universitetą, mano laimei, įstojau ir po pirmojo pusmečio perėjau į nemokamą - toks buvo mano tikslas. Vėliau norėdamas atlaikyti konkurenciją, nes vis mažino valstybės mokamų vietų, pradėjau mokintis iš peties ir visada išsilaikiau nemokamoje vietoje...
 
Taigi moralas: viskas priklauso nuo tavo požiūrio ir noro. Jei labai norėsi, susiimsi ir pasieksi savo ;)
 
P.S. korepetitorių ir kitokio mėšlo nesisamdžiau, viską pats pasiekiau. Beto tėvai visai varganai gyveno, tai taip pat buvo didelis stimulas mokintis... :unsure: dabar kai pažiūriu kur mano klasės draugai (kurie mokėsi kaip aš - prastai ir baigė prastai), tai šiurpu pasidaro... :|

Galiu tau daug manau naudingos informacijos pasakyt, jeigu tu nesimokei ligi 8 klasei , tai tau bus labai sunku , tolisnese klasese , nes kiek esu turejas klasioku , kas blogai pradejo , blogai ir baige :) Tad tie pazymiai seip per daug nereiskia , tik pamaloninimas saves , kad tu gali ir kartu tevai tampa laimingesni , nes manau jie stengiasi , uzdirbti pinigus , kad seima galetu kazka sau leisti nusipirkti , skaniai pavalgyti ir t.t :) Pats dabar esu Danijoje , kaip mainu moksleivis 2 gimnazijos klaseje.Busiu cia metus , kai grysiu i lietuva eisiu i 11 klase :) Pats 10 klase baigiau 7.7 vidurkiu prisiversdamas save mokytis,kai dabar suprantu , jogs tas vidurkis manes netenkina , norisi siekti daugiau , negu buti vidutiniu.Dabar , kai danijoj nieko beveik nesuprantu per pamokas , nes jos yra daniskai , tai suprantu , kad mokytis tikrai yra idomu ir neverta to atsisakyti , jeigu jau gauni ji nemokamai reikia ispesti kuo daugiau , nes garantuoju , kad toliasneme savo gyvenime suprasi , kad reikejo mokytis , o jeigu nesimokei , tai suprasi,kad buvai paskutinis ###### :) Galiu konkretu patarima del mokymosi duoti , jeigu esi labai uzsispyres , tai pradek mokytis pats , jei ne bandyk susitart su tevais , kad uz kiekviena gera pazymi duotu po keleta litu, tai tikrai padeda :) Nes manau daugelis paaugliu yra gilus materialistai , todel atsiras sioks toks noras ir mokytis , o kai isivaziuosi, tai manau prades ir patikti :) Siek tiek mano asmenines mokymosi biografijos.

Bet norint to, reikes ir zemesniu klasiu ziniu..

Manau kvaila investicija yra investavimas į save. Būdamas durnas, protingu netapsi ar ne taip? Ir jokie tau pinigai nepadės.

O aš nesakyčiau, kad ta Lietuva taip jau visiškai sužlugus. Pažiūrėjus į automobilių kiekį- nepasakyčiau, kad kuras per brangus (vis dar?), apsiperkant didesniame prekybos centre penktadienio popietę ar šeštadienį, atstovi eilėje kaip reikalas, atėjus papietauti į kokį Čili- pastovi eilėje 10-15 min. ir daug daug kitų pavyzdžių. Ir nepasakyčiau, kad ten kažkokie oligarchai ir teisėjai vaikšto, paprasti žmonės kaip ir daugelis čia esančių. Svarbu netingėti, dirbti ir galvoti.
 
Sutinku, padaugėjo bedarbių, padaugėjo prastai gyvenančių žmonių ir mitingai tikrai turi vykti, bet neteigčiau, jog Lietuva jau ant tiek sugriuvus ir sužlugs. Iš kitos pusės, o ar per 20 metų (nuo nepriklausomybės atgavimo) galėjome sukurti stiprią ekonomiškai valstybę? Kiek metų Amerika kūrėsi? Kiek metų Prancūzija revoliucijose gyveno (turbūt daugiau nei mes nepriklausomybėje gyvename)? Istorija rodo, jog kol buvo išugdytos valstybės, praėjo ne 10, ne 20, o 50 ir šimtai metų.
 
O ten visos tos Paskutinės instancijos, Akistatos ir t.t. jau senai aišku, jog viską daro tik dėl reitingų, o kiek ten tiesos pasako neaišku. Porą kartų teko pažiūrėti, pagal juos atrodo tarsi mes-žmonės valgome ne maistą, o trąšas ar E raides. Sudirba jie viską kas įmanoma neklausydami nei kitos pusės, nei kitų nuomonių, beria savo tiesą į akis ir tiek. Aišku kiekvienas turi atsirinkti ką valgyti, ką žiūrėti, ką dirbti ir t.t.
 
Taigi, jei trumpai, tai manau mums reikia laiko, daug išsilavinusio ir svarbiausia PATRIOTIŠKO jaunimo, o ne tų, kurie išgirdę, kad minimumas sumažės ar PVM vėl augs, iškarto bėga į kitą šalį, tam jog valstybė toliau vystytusi ir tobulėtų. :)

Tiesiai sviesiai - jokios ateities LTU, netgi mano motina, kuri pozityviai masto ir uzdirba tikrai nemazai, sneka ta pati. Zlungam. Ir nepades cia niekas. Nesusitvarkem iki siol, nesusitvarkysim ir toliau. Tai reikalauja labai dideliu kardinaliu pasikeitimu, kurie fizisikai yra neimanomi, del itakingu/turtingu zmoniu.O tokiu streiku kaip Libijoje ar Egipte tikrai nebuvo ir nebus, nes viskas +- remiamasi tikejimu ir bendra dvasia. Pas mus tokio nera.

Manau mes esam nevykeliai nes sedim ir ziurim kaip plesia is musu kisenes viska. Paziurekit viskas brangsta, turi centa prie cento vos neskaiciuot. Visi isvaziave juokiasi kad sedim rankas sudeje. Turim kovoti uz savo teise ir neduot tiems tinginiams sedet ir krautis turtus. Dabar va rinkimai naudojasi mumis balsus superka uz 10 lt o ka mes perkam nes kiti vos isgali ant duonos sukrapstit nepamenu kad anksciau kada budavo taip. Eini perki ir neskaiciuoji ar uzteks ant to ir pan. Darykim perversma tegul i gatve iseina ne 2000 zmoniu o kokie 60 000 ir tada paziuretume ka darytu jie? Zodziu sedim kaip asilai, aiksu izeist nieko nenoriu :) bet tiesa yra..... eikime ir kovokime uz save ir ateiti o netikekim ju pazadais kas bus , dabar ziri kol kadencija baiksis prisikraut kisines ir pabegt. Pardavineja Lietuva betkam jiems dzin nes tures pinigu isvaziuot kitur jei beda bus o mes liksim ir supusim cia ir niekam neidomu bus....

O kas uždirbs, pencininkam pencijas?

Na, va. Ir priėjom prie "esminės" dalies :D
 
Aš irgi NEŽINAU, kiek tie žemėlapiai kainuoja. Žinau tik tai, kad kas dirba srityse kur vyksta intensyvus EU fondų lėšų "įsisavinimas", tai sąžiningesni žmonės "kraupsta" nuo "įsisavinimo" lygio kuris vyksta LT... B-)
 
Ir jokiu būdu nesakau kad esu GARANTUOTAS jog čia permokėta (konkretaus projekto atveju). Bet tai būtų išimtis. O kaip žinai-išimtis PATVIRTINA taisyklę B-)
 
O taisyklė tokia, kad kur tik viešieji pirkimai, fondų (niekieno) pinigai, taip kaip taisyklė metalinės būdos kaina "stebuklingai" išauga DEŠIMTIMIS kartų, automobiliai ar kompai įstaigai perkami už STEBUKLINGĄ kainą (pigiau perka net fizinis asmuo, atėjęs tiesiog į saloną), paslaugų kainos išsipučia irgi KARTAIS o ne procentais, tinklalapiai kur kas įmantresni PRIVAČIAME sektoriuje kažkaip mistiškai būna pigesni vėl gi ne procentais o KARTAIS... tai kaip čia yra? Sutapimas? B-) Ar visgi BESAIKIS ir be skrupulų vogimas?..

Tai valio! Gal taip ir yra, bet tokiu atveju LOGIŠKA, kad tokiam primityviam dizainui reikėjo labai nedidelių išlaidų.
 
Ir išvis-čia daugiau nei juokinga kai bando kažkas pateisinti TOKIĄ pinigų sumą TOKIAM tinklalapiui.. CIRKAS.. B-)
 
 
 
 
O kam ŠIAME tinklalapyje galėjo būti panaudotas photoshopas pvz? Janonio eilėraščio rašymui elementariu šriftu pagrindiniame puslapyje???..Ar apsnigusių medžių nuotraukos įdėjimui, kurį gali atlikti bet kuri nemokama WYSIWYG 2003m laidos tinklalapių kūrimo programa?
 
Ar PRIMITYVIOMS lentelėms kad pvz.2010m. Alytaus urėdijoje sumedžioti 123 kanopiniai žvėrys?..
 
Dar kažkiek būtų protu suvokiama, jei tinklalapio programuotojai ir kiti komandos nariai PATYS būtų vykę į miškus ir surinkę visą tą informaciją. Gi dabar-kur čia ta GIGANTIŠKA duomenų bazė kaip sakė berods forumietis ronner? Gi čia elementarus copy-paste: iš urėdijų gauti e-mailu duomenys (ir pasenę daugelyje vietų) ir PAPRASČIAUSIA tekstinė informacija+lentelės įdėtos su elementariu apipavidalinimu. Kur "interaktyvumas"? Kur ta mistinė informacinė sistema? Čia ta sistema tame, kad PRIMITYVIOJE lentelėje parašyta kad alytuje tiek ir tiek nušauta 2010m, o Telšiuose tiek ir tiek?
 
 
Na žemėlapiai galėjo kainuoti, licencijos, bet po galais-virš 2 LIMONŲ už šitą primityvumu ir "naftalinu" dvelkiančią svetainę???...
 
 
 
 
Kad nereikia būti ekspertu-tiesiog iš tolo "kvepia" tiesiog genialiais gabumais "fondų lėšų įsisavinime".. <_<
 
Kaip ir nereikia būti ekspertu pvz. plačiai nuskambėjusioje "auksinio tualeto" istorijoje.
 
Štai jis:
 
http://i1197.photobucket.com/albums/aa432/genutiz/auksinis-tualetas-ruslano-kondrotajevo-nuotr_px250.jpg
 
 
Šis statinys panašus tau į tokį, už kurį reikėtų mokėti 527 407 litus???...
 
 
Žinoma, galima atsisėt ir fantazuoti kad "mes ne ekspertai, gal ten kažkoks unikalus architektūrinis sprendimas ("papigiajska" metalinė BŪDA).. gal komunikacijų atvedimas šimtais tūkstančių kainavo.. koks skirtumas kad už tokią sumą įmonė (su visais legaliai mokamais mokesčiais) pastato kokybišką dviaukštį ĮRENGTĄ namą su keliais tualetais (sklypas gi nemokamas šiuo atveju, puse LIMONO-vien už šią pašiūrę)..o gal išvis ten licencija nupirkta įrenginiui, kuris ekskrementų srautą paverčia ekologišku dirvožemiu ir todėl kaina visiškai normali...). Bet faktas lieka faktu-ĮŽŪLUS pinigų "įsisavinimas" (vogimas) vidury baltos dienos.

Mano manymu, tai yra normali kaina kaip už tokio aukšto lygio tinklapį.

Pinigų plovimas, ne kas daugiau. Nesuvokiu kur ten įmanoma tiek pinigų sukišti. Norėdamas į tokį projektą sunkiai rasčiau kur tiek pinigų išsvaistyti. :)
 
Jaučiu geri įkainiai: Dizainas: 400 000lt
Programavimas: 700 000lt
 
ir kas dar lieka? :D Oho, 1.2milijono, ką dar? :)) Hey.lt counterio integravimas - 100 000lt.
 
Gyvenk ir žvenk. :))
 
Čia Lietuva, čia visko būna. Stebuklų šalis.

Ačiū, manau, toks sprendimas taip pat yra tinkamas :) Ekonomika yra pakankamai reikšminga valstybės gyvenimo dalis, o forumas, kvėpuojantis verslumo dvasia, su ekonomika susijęs būti tiesiog negali. Svarsčiau temą iš karto patalpinti toje (dabar, po temos perkėlimo, jau šioje) skiltyje, tačiau man pasirodė, jog jos tematika yra pakankamai aiškiai apibrėžta ir ekonomikos neapima.

Važiuot iš čia tai nevažiuok, tačiau, jeigu matai, kad kažkas čia ne taip, kaip turėtų būti, tai imk ir pakovok dėl to, kad visa tai pasikeistų ;) Daryk tai pagal savo galimybes, o su laiku jos tik augs. Daugelis iš mūsų gudrūs konstatuoti, kas yra negerai. Mano močiutė irgi gali išvardinti eilę problemų. Ne to Lietuvai reikia arba bent jau vien to nepakanka. Jeigu kas nors ir pakeis Lietuvą, tai ne tik problemų identifikavimas, kuris, aš neneigiu, yra būtinas žingsnis, tačiau ir tų problemų sprendimo metodų pasiūlymas bei tų metodų realizavimas. Tad gal nustokim stumdyt atsakomybę vieni kitiems nuo savęs ir kiekvienas padarykim mažą savo dalį. Kaip sakoma, vieną šapą perlaužt nesunku, bet tu pabandyk perlaužt šluotą.
 
Aš nemanau, kad Lietuvoj apskritai yra jau taip blogai ir manau, kad daug kritikų mėgsta reikštis labai kategoriška ir krauštutine forma, savo emocijomis sutirštindami spalvas. Tačiau atmetus tai, manau, jog Lietuva suklestės tik tada, kai mūsų visuomenė atsisuks į savo mentalitetą ir pradės jį lavinti. Laikau, jog būtent ne ekonominės ar politinės, bet mentaliteto problemos Lietuvoje yra pačios didžiausios. Išsprendus jas automatiškai išsispręs ir ekonomikos, ir politikos, ir korupcijos ir visi kiti klausimai. Kai suprasim, jog valstybė - tai mes, jos žmonės. Kai įsisamoninsim, kad kiekvieno iš mūsų mažas įnašas, nors iš pažiūros taip ir neatrodo, yra itin svarbus, tada kažką ir pakeisim.
 
Man atrodo, kad tam, jog Lietuva suklestėtų, reikia labai ne daug. Kiekvienas iš mūsų turėtų:

susimokėt mokesčius, jei tai priklauso;
neduoti ir neimti kyšių, net jei visi aplinkui yra už jus, "kvailį", protingesni ir juos ima;
teisingai "balsuot" vartojant, t. y. vartoti atsakingai, rinktis socialinę, aplinkosauginę, inovacinę ir pan. ne tik deklaratyvią, bet realią politiką vykdančių įmonių produkciją;
jausti atsakomybę prieš viešąją bei svetimą privačiąją nuosavybę. Jei daiktas nepririštas devyniom spynom, tai dar nereiškia, kad jį gali pasisavinti. Nevogti reikia ne todėl, kad tai draudžia įstatymai, tavo močiutės religija ar svetimo turto pasisavinti negali dėl to, jog jis yra apsaugotas, o tiesiog dėl to, jog jis - ne tavo ir tiek;
suprasti, kad, jei blogai kaimynui, geriau nebus ir man. Gerbūvis yra tvarus tik tada, kai jis yra visuotinis. Jeigu gyveni gerai, o visi aplinkui skursta, tai sulauksi tik pavydo, piktų liežuvių, kėsinimosi į tavo gerbūvį ir pan. Dėl šios priežasties svarbu, kad klestėtų ne tik vakarų, bet visa Europa. Dėl tos pačios priežasties svarbu, kad klestėtų ir jūsų kaimynas, todėl, jei jo daržinė dega, gesinkit. Beje, lyderis yra ne tas, kuris eidamas į priekį kojomis greta esančius spiria tolyn šitaip mėgindamas išsiveržti, o tas, kuris brisdamas per pelkę viena ranka stumia, o kiti tempia pilnas saujas kitų, kuriems savo jėgomis bristi nepavyksta;
būti labiau pilietiškais ir visuomeniškais. Tokios akcijos, kaip "Darom", yra tam puiki proga, be to tikrai pravartu bent jau kartą per metus išsikuopti savo lovį, nesvarbu, net jei jį priteršė ir kitas. Reikia aktyviai domėtis valstybės gyvenimu, užtat nepirkite "Panelių" ar Vaivos (Budraitytės) pranašysčių, o užsiprenumeruokite "Valstybę", "IQ Economist", rinkitės kokybišką literatūrą, sekite naujienas ir patys reikškite savo nuomonę bei konstruktyvius pasiūlymus (ne tik forume, tiesiai valstybinėms institucijoms). Be to būtų neblogai, jei besiskundžiantys žmonės sugebėtų savo užpakalius nuvilkti 100 metrų iki artimiausios balsažėdės per rinkimus ir tų balsų neparduotų už rūkytą karpį ar "bambalį" alaus. Gal ir nėra tobulos partijos, bet tikrai yra geresnės ir blogesnės, tad balsuokim už geresnes;
apskritai gerbti kitus ir aplinką. Kai mums atrodys, kad šiukšlinti gamtoje yra kažkas nenormalaus, kad numesti nuorūką kur papuolė - tiesiog keista, juk ji turėtų gulėti šiukšliadėžėje (nepriklausomai, kaip toli ji yra), ar ne? Kai kažkur skubėdami nelenksime trijų iš eilės automobilių sudarydami avarinę situaciją ir nesignalizuosime keikdamiesi, o prisiderinsime prie likusio eismo srauto ir tapsime jo dalimi. Kai rašydami klaviatūroje išmoksime įsijungti lietuviškas raides;
nustoti bijoti pakovoti už tai, kas mums atrodo teisinga. Jei prie ežero - tvora, tai ją reikia verst lauk. Jei negali realizuot savo idėjų vien dėl to, kad biurokratinis aparatas kiša pagalius į ratus, reikia netylėt. Pažeidė vartotojų teises - aiškintis, tegul pasitempia, o, net jei ir nepavyks laimėti, tegul žino, kad kiekvieną sykį turės paprakaituot ir vis tiek kada nors bus pastatyti į vietą. Reikia nustot aiškinti, kad Lietuvoje nėra teisybės, taip prieš tai nepadarius visko, kad už ją pakovotum.

Viskas, daugiau nieko nereikia. Pakanka tik lavintis ir sąžiningai dirbti. Pažiūrėkit į tą sąrašą. Matot jame kokių nors stebuklų? Aš asmeniškai tokių ten nematau. Man tai - elementarūs ir savaime suprantami dalykai. Kai Lietuvoje susidarys taip mąstanti kritinė masė, šausim į priekį be didesnių pastangų, nes tai mums gausis tiesiog savaime, nes klestėt mes būsim pasmerkti. O, jei tokios nebus, tai ir nereikia kaltinti kažkokių pseudo baubų (kaip kad "valdžia"), bet pasižiūrėti savikritiškai ir konstatuoti - geresniam gyvenimui mes dar nepribrendome ir jo pagal savo protą tiesiog dar nenusipelnėme.
 
Pavieniui mes galim pakeist labai ne daug, nebent kuris nors iš mūsų užliptų labai aukštai ar taptų toks didelis, kad jo balso girdėti taptų nebeįmanoma (na, arba organizuotumės). Tačiau tokių reta, o ir tie, kurie užlipa, dažnai pasijaučia pernelyg svarbūs, kad rastų laiko viešajam interesui. Tačiau kiekvienas atskirai kasdien darydami paprastus darbus galime pakeisti viską. Galime nukelti Himalajus, apversti juos aukštyn kojom ir jais užkimšti Marianų įdubą. Reikia tiesiog kantriai daryti tai, kas kiekvienam iš mūsų priklauso. Nesileisti, kad mums darytų neigiamą įtaką, o patiems daryti teigiamą aniems. Tik tiek :)
 
Ir apskritai, lietuvių tauta man kažkiek atrodo kovotojų tauta. Tą man liudija tai, kad kryžiuočiai mūsų taip ir nepaėmė, nors sekino mus ištisus šimtmečius. Panemunė nuo Kauno iki pajūurio juk buvo pilimis nusėta fronto linija. Arba tai, kad lietuviai, o po jų - žemiačiai, buvo paskutiniai Europoje, kurie pasikrikštijo atsisakydami savo senojo tikėjimo. Arba tai, kad iš 14-os okupuotų/aneksuotų SSRS valstybių, buvome pirmieji, kurie išsilaisvino. Tad ir toliau būkim kovotojai. Be to siūlau prisiminti Lietuvos motto - "Tautos jėga vienybėje" ir būti vieningesniems.
 
Ir nebūtina viso to daryti kažkokia dirbtina, sintetine forma (pulti glėbesčiuoti pirmą sutiktą gatvėje). Atsipalaiduokit ir mėgaukitės tuo, kad esat šaunūs žmonės, ir tiek. Visa kita gausis savaime ;)
 
Dar vienas dalykas. Mylint savo šalį ir esant patriotu niekada nereikia leistis į nacionalsitinius kraštutinumus. Jei mūsų šalis šauni, tai dar nereiškia, kad kitos prastos. Konkuruoti reikia iš pozityvios pusės, t. y., patiems kuriant, o ne kitų kūrinius griaunant. Nors patys save laiko didžiausiais šalies gynėjais, pavyzdžiui, tie skustagalviai yra šalies priešai, kurie Lietuvą tik diskredituoja. Čia tarp kitko, jei šį mano pasisakymą skaitytų emociniu, o ne loginiu pagrindu "mąstantys" žmonės.

Pas mus labai didelę naštą tempia privatus verslas,labai didelės socialinio draudimo skylės,labai išpustas viešasis sektorius , kuris realiai nieko negamina ,tik vartoja.Ėsmė kad 23 % +/- išlaiko ekonomiškai neaktyvų visuomenės sektorių.Skolos auga ,skylės plečiasi.Aš nepykstu,yra taip kaip yra ,ir nuo šito nepabėgsi .Bet dar keli metai su tokiu deficitu ,laivas skęs ir nepadės nei TVF.O dėl tavo iliuzijų ką nors pakeisti ...tai jos liks tik iluzijom .
Aš tau pasakyčiau , kiek Lietuva įsisavino ES paramos, tu manau atsisėstum,nes ten labai daug 000000000,aš žinau tuos skaičius .Nors pagal ekonomikos logiką kiekvienas investicinis euras ,tai darbo vieta,žinau iš savo patirties,kitaip ir nebuna ,o darbo vietų nėra ...aplamai tai išpyz//nta viskas .
Va tep va :)